ISTORIJA nepavyko įgyvendinti sumanymo ir pa statyti tilto. Netrukus iniciatyvą statyti tiltą per Nerį iš miestiečių perėmė Vilijampolės administratoriai. 1793 m. Vilijampolės inventoriuje tvirtinta, kad abu Neries krantai priklauso savininkui Dominykui Radvilai. Tai leidžia kelto vietoje pasta tyti „plaukiojantį“, t. y. pontoninį, tiltą. Tilto svarba sieta su Vilijampolės paja mų pagausėjimu, nes viltasi, kad, pa stačius tiltą per Nerį, vykstantieji iš Pe terburgo, Prūsijos ir Žemaitijos neap lenks ne tik Vilijampolės, bet ir Kauno. Manyta, kad tiltas turėtų suintensyvinti Vilijampolės prekybą, nes nuogąstauta, jog būtent dėl šios priežasties niekas iš Kauno nevyksta į miestelio turgus. Pla nuota, kad, nepakitus mokesčiams, ku rie buvo mokami už perkėlą keltu, bus galima išnuomoti tiltą už 9 000 auk sinų. Apskaičiuota, kad tilto statyba kainuos 13 300 auksinų, iš kurių net 3 000 auksinų numatyti už meistro ir amatininkų darbą. Tačiau išrinkus vietą tiltui staty ti, paaiškėjo, kad kranto iš Kauno pu sės sklypas priklauso Kauno bene diktinėms. Todėl 1794 m. kovo 20 d. D. Radvilos įgaliotiniai dėl tilto staty bos susitarė su benediktinėmis, kurių valdose buvo Neries pakrantė iš Kauno pusės (vadinama Regina arba Ragine). Už leidimą benediktinių sklype staty ti tiltą D. Radvilos globėjai sutiko leis ti jų tarnams nemokamai keltis per upę tiltu. Šis susitarimas buvo įgyvendintas iki 1794 m. liepos antrosios pusės. Tik 1795 m. pradžioje, kai reikėjo prista tyti carinei administracijai miesto pa jamų šaltinius, sujudo Kauno magistra tas ir pradėjo įrodinėti teisę pusę Neries tilto mokesčių rinkti į miesto kasą. Taip dar kartą atsinaujino kivirčai tarp mies to ir benediktinių dėl „Raginės“ priklau somybės. Nors magistratas puolė rink ti miesto teises į Neries pakrantę Kau no pusėje patvirtinančius dokumentus, atidavė juos saugoti į archyvą ir rengė si bylinėtis, miestiečių pastangos įrodyti „Raginės“ priklausomybę miestui nebu vo sėkmingos ir tiltas liko Vilijampolės savininkų rankose. 1810 m. Vilijampolės inventoriu je rašyta, kad tiltas pastatytas ant polių („na palach“), tačiau kiekvienais me tais vėlyvą rudenį yra surenkamas, o pavasarį pastatomas iš naujo. Visos su tilto surinkimu ir perstatymu susijusios
Vokiečių kariuomenė per Pirmąjį pasaulinį karą pastatė medinį tiltą per Nerį į Slabadą
Žmones per Nerį kėlė ir privatūs valtininkai
1929 m. statomas naujas Petro Vileišio tiltas
Tiltas pastatytas iš penkių arkinių santvarų
2020/1 LIETUVOS KELIAI
85
