Rekonstruotas sudėtingiausias
„Via Baltica“ ruožas
Auga „Rail Baltica“ darbų apimtys
Darnaus judumo infrastruktūra
Kuršių nerijoje
Kelių būklė – viena opiausių problemų šalyje
AKTUALIJOS
5 Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetai
Activity Priorities for the Ministry of Transport and Communications
9 Kelių būklė – viena opiausių problemų šalyje: gal jau reikia kapitalinių pokyčių?
Condition of Roads is one of the Most Pressing Problems in the Country: Do We Need Major Changes Already?
12 Veiklos efektyvumo stiprinimas kelių priežiūros sektoriuje
Improving Operational Efficiency in the Road Maintenance Sector
14 „Fegda grupė“ baigė rekonstruoti sudėtingiausią „Via Baltica“ ruožą
The Fegda Group Has Completed Reconstruction of the Most Complicated Section of the Via Baltica
18 Atvykti į Klaipėdą – nuo šiol dar patogiau!
Getting to Klaipėda is Now Even More Convenient!
24 Lietuvos susisiekimo infrastruktūros gerinime – reikšmingas „HISK“ pėdsakas
A Significant Footprint of HISK in Improving Lithuania‘s Transport Infrastructure
28 „Eurovia Lietuva“ nauji iššūkiai ir siekiai
New Challenges and Objectives of the Company Eurovia Lietuva AB
32 Iššūkis – sukurti darnaus judumo infrastruktūrą saugomoje teritorijoje: kaip Kuršių nerijoje jį įveikė „YIT Lietuva“?
The Challenge – to Create a Sustainable Mobility Infrastructure in a Protected Area: How did YIT Lietuva overcame it in the Curonian Spit?
35 „Tilsta“ objektai – Klaipėdos uoste ir šalies keliuose
The Projects of the Company TILSTA UAB – in the Klaipėda Seaport and on National Roads
46 Statoma „Rail Baltica“: auga statybos darbų apimtys
Rail Baltica under construction: volumes of construction works are increasing
50 LTG elektrifikavimo programa – žingsnis į tvaresnį rytojų
Electrification Program of Lithuanian Railways – a Step towards More Sustainable Tomorrow
52 „Rail Baltica“ geležinkelio ruožų statyba tęsiama
The Construction of Rail Baltica Railway Sections Continues
54 Žiemos sezonui kelininkai ruošiasi dar vasarą
Already in Summer Road Specialists Prepare for the Winter Season
JUBILIEJUS
21 Jubiliejinė „Kauno tiltų“ paroda: keliauti, susitikti, džiaugtis
Anniversary Exhibition of the Company Kauno tiltai AB: Travel, Meet, Enjoy
40 „Kerista“ veikla ir darbai per 30 metų
The Company’s Kerista UAB Activities and Works Over 30 Years
56 „Dolomitas“ – 60 metų patirties ir tobulėjimo keliu
The Company Dolomitas AB – 60 Years of Experience and Improvement
EISMO SAUGUMAS
TECHNIKA
TECHNOLOGIJOS
MOKSLAS
74 „Dviračių Lietuvą“ kuriant: kokie mūsų iššūkiai ir pasiekimai? Creating a “Cycling Lithuania”: What are the Challenges and Achievements?
86 Metas pokyčiams „Swecon“ bendrovėje
Time for Change in Swecon
58 Dolomito ir granito stambiojo užpildo mišinys asfalto viršutiniam sluoksniui ir voluojamo betono gamybai
Dolomite and Granite Coarse Aggregate Mixture for the Wearing Course and for the Production of Roller Compacted Concrete
60 Skaitmeninės statybos proveržis: „SRP Projekto“ patirtis
Digital Construction Breakthrough: Experience of the Company SRP Projektas UAB
84 „ERCO Technologies“ – inovacijos ir sprendimai kokybiškiems keliams
ERCO Technologies – Innovations and Solutions for Quality Roads
88 Kaip gaminamas šiltasis asfaltas?
How is Warm Mix Asphalt Produced?
91 Saugus asfalto klojimas
Safe Asphalt Paving
62 VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto raida – nuo konvencinių bandymų iki pažangių tyrimų
VILNIUS TECH Road Research Institute: From Conventional Testing to Future Research
67 VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai kuria tvarias, klimato kaitai neutralesnes kelių tiesybos medžiagas ir struktūras
Road Research Institute of VILNIUS TECH develops sustainable and more climate-neutral materials and structures for road construction
69 VILNIUS TECH Kelių katedros naujienos
VILNIUS TECH Department of Roads
72 Augantis kelių inžinerijos prestižas
The Growing Prestige of Road Engineering
VETERANAI
80 Gyvenimai, paskirti tiltų statybai
Lives Dedicated to Building Bridges
2024 metais tęsiame kelininkų bendruomenės iniciatyvą leidžiant žurnalą-metraštį „Lietuvos keliai“, kuris, kaip ir kasmet, pristatys šalies kelininkų darbus ir aktualijas. Šių metų žurnale – svarbūs projektai ir pasiekimai, susiję su kelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimu.
Simboliniu renginiu spalio 11 d. buvo pažymėta „Via Baltica“ tarptautinės magistralės 16 km ruožo pabaiga, kuris buvo techniškai sudėtingiausias ir išsiskyrė naujais inžineriniais objektais. Šią atkarpą UAB „Fegda grupė“ kelininkai nutiesė per kiek daugiau nei metus.
2024 metais išaugo faktinis kelių sektoriaus finansavimas ir buvo spartūs kelių tiesybos bei remonto tempai, tačiau bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta, o artimiausiais metais gerėjimo ženklų atrodo nesulauksime. Pagal asociacijos „Lietuvos keliai“ skaičiavimus, kelių infrastruktūros finansavimas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijardas eurų dabartinėmis kainomis.
Nepaisant sunkumų, kelininkai atliko daug svarbių darbų. Tarp jų – 50 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas nuo Smiltinės iki Nidos, kurį nutiesė „YIT Lietuva“ ir kuris laikomas moderniausiu ir draugiškiausiu aplinkai Lietuvoje. Pradėta Nemenčinės plento rekonstrukcija, o Klaipėdos jūrų uoste vykdoma pietinių ir šiaurinių vartų bangolaužių rekonstrukcija.
Kitas svarbus projektas – magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kuri bus tęsiama ir 2025 m., Klaipėdoje buvo įrengta skirtingų lygių sankryža Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinėje sankryžoje.
Taip pat rašome apie AB „Dolomitas“ tyrimus, kaip efektyviau ir platesniu mastu dolomito žaliavą panaudoti asfalto viršutiniam sluoksniui ir voluojamo betono gamybai, bei apie šiltojo asfalto naudojimo svarbą energijos taupymui.
2024 metais keletas kelininkų bendrovių šventė savo jubiliejus: 25 metų – VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, 30 metų – „Kerista“, 60 metų – „Dolomitas“ ir 75 metų – „Kauno tiltai“. Apie šių bendrovių veiklą ir pasiekimus plačiai pasakojame žurnale „Lietuvos keliai“.
Šiemet taip pat tęsiasi didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Lietuvoje „Rail Baltica“. Statomi europinės vėžės ruožai ir vykdoma geležinkelio ir viadukų statyba nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos.
Rašome apie AB „Kelių priežiūra“, kuri skiria didelį dėmesį efektyvumui ir inovacijoms prižiūrint daugiau nei 21 500 km valstybinės reikšmės kelių.
2025 metais tęsime žurnalo „Lietuvos keliai“ leidybą, rašydami apie naujus pasiekimus, iššūkius ir šiuo metu įgyvendinamus kelininkų projektus.
Linkime gražių šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir sėkmingų darbų 2025-aisiais!
Žurnalo-metraščio kolegija
LIETUVOS KELIAI, 2024/1 (48)
Atsakingasis sekretorius Gražvydas Mykolas Paliulis
Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, A. Laurinavičius, G. M. Paliulis, V. Puodžiukas
Meninis redaktorius Donaldas Andziulis
Maketuotojas Anatolijus Kostrovas
Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė
Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, J. Danausko, V. Valužio, V. Lebedžio, E. Ovčarenko, P. Armalio ir straipsnių autorių
Leidėjas: UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius www.exarte.lt
© Žuralas „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678
Skaitmeninis žurnalų archyvas internete: https://issuu.com/lietkeliai
Steigiamam milijardo eurų
Infrastruktūros fondui numatoma skirti 150 mln. eurų Vyriausybė pritarė 2025–2027 m. biudžeto projekto siūlymui skirti 150 mln. eurų naujai steigiamam Infrastruktūros fondui. Kartu su nacionalinės plėtros įstaigos ILTE planuojamu skirti dar 150 mln. eurų per trejus metus pradinis įnašas į fondą sudarytų 300 mln. eurų. Steigiamo Infrastruktūros fondo pagrindinis tikslas – pritraukti kuo daugiau tarptautinių finansų įstaigų ir kitų privačių investicijų Lietuvai svarbiems
infrastruktūros projektams finansuoti. Tikimasi, kad šis valstybės kartu su ILTE pradinis įnašas leis sugeneruoti iki 1 mlrd. eurų investicijų strategiškai svarbiems susisiekimo, gynybos ir energetikos infrastruktūros projektams. Planuojama, kad 2025–2027 m. valstybės įnašas kartu su ILTE lėšomis į šį fondą sudarys po 100 mln. eurų kasmet. Likusią fondo dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
„Ne kartą esame konstatavę, kad
esamo valstybės finansavimo nepakanka visiems būtiniems susisiekimo infrastruktūros projektams, todėl susisiekimo sektoriaus projektams, kurie gali generuoti pajamas, nuosekliai ieškome naujų galimybių ir potencialių finansavimo šaltinių. Planuojamas Infrastruktūros fondas – reikšmingas ir sveikintinas žingsnis, siekiant sukurti ilgalaikį, tvarų, viešojo ir privataus sektorių partnerystę skatinantį finansinį instrumentą, kuris galės būti plačiau naudojamas susisiekimo sektoriuje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje įgyvendinamų transporto projektų yra finansuojama iš Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, tačiau to nepakanka didesniam proveržiui susisiekimo srityje pasiekti. Įsteigto naujojo fondo lėšomis galėtų būti finansuojami net ir keli pajamas generuojantys jūrų, vidaus vandenų ir oro uostų bei geležinkelio infrastruktūros projektai –elektrinių traukinių įsigijimas, geležinkelio terminalų statyba, oro uosto infrastruktūros plėtra, prieplaukų įrengimas ir pan. Skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, taip pat galėtų būti įgyvendinami kai kurie kelių infrastruktūros plėtros projektai.
„Šiuo metu Lietuvoje fondai, galintys finansuoti infrastruktūros projektus, veikia labai ribota apimtimi, tuo tarpu poreikis infrastruktūros projektams finansuoti yra didelis, o šalies biudžeto galimybės – ribotos. Atsižvelgiant į valstybės prioritetus, ILTE ieško finansavimo sprendimų – sieksime, kad Infrastruktūros fondo teikiamas finansavimas atlieptų rinkos poreikius ilgesnės trukmės, skolos arba kapitalo finansavimui, PPP projektams, ir prisidėtų prie tvarios infrastruktūros vystymosi.
Tai bus mūsų pirmasis finansinis instrumentas, kuris paskatins šios srities investicijas, padidins finansavimo prieinamumą ir, tikimės, paskatins infrastruktūros fondų kūrimąsi šalyje“, – teigia ILTE vadovas Dainius Vilčinskas. Tikimasi, kad Infrastruktūros fondas pradės veiklą 2025 m. antroje pusėje. Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas, tvirtindamas 2025–2027 m. valstybės biudžetą.
Planuojamas viešojo ir privataus sektorių projektų įgyvendinimas
Valstybinio kelių tinklo plėtrai svarstoma pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. AB „Via Lietuva“ pradėjo parengiamuosius darbus ir konsultacijas su rinkos dalyviais dėl galimybės įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus, pasitelkiant šią finansinę priemonę.
Esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškoma galimybių pritraukti naujų finansavimo šaltinių. Finansavimas iš biudžeto paprastai yra pigesnis, tačiau, jeigu tokių galimybių nėra, viešojo ir privataus sektorių partnerystė matoma kaip viena iš alternatyvų, siekiant užtikrinti konkrečių valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Susisiekimo ministerijos nuomone, taip įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio (apie 16 km ilgio), Klaipėdos pietinio aplinkkelio (apie 6,8 km ilgio), Zarasų miesto aplinkkelio (apie 9,34 km ilgio) statyba, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km rekonstrukcija.
„Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomi projektai mums leistų greičiau įgyvendinti šalies kelių infrastruktūros gerinimui svarbius projektus. Jau esame sudėlioję 2024 metų veiksmus, kai bus detaliai įvertintos šio finansavimo modelio galimybės ir atlikti pasiruošimo veiksmai jo pritaikymui konkretiems objektams. Finansavimas kelių infrastruktūrai yra ribotas, todėl ne tik maksimaliai efektyviai naudojame gaunamus valstybės asignavimus, bet ir inicijuojame papildomus veiksmus, siekdami išnaudoti galimo finansavimo galimybes“, – sako AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Diegiamos eismo saugumo gerinimo priemonės Šiemet sutvarkyta labai daug pėsčiųjų perėjų. Iki 2024 m. pabaigos visoje Lietuvoje bus įrengta ir atnaujinta rekordinis skaičius pėsčiųjų perėjų –360. Tai dvigubai daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 176. Tai leis užtikrinti saugesnį judėjimą visiems eismo dalyviams tiek mažesniuose, tiek didesniuose šalies miestuose ir miesteliuose.
2024 m. didžiausia dalis pėsčiųjų perėjų bus įrengta ar atnaujinta Telšių ir Vilkaviškio rajonuose – atitinkamai 45 ir 46. Perėjos taip pat aktyviai tvarkomos Tauragės, Šiaulių, Marijampolės, Utenos, Alytaus, Kauno apskrityse, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus prieigose.
„Kiekvieną perėjos vietą, prieš pradėdami atnaujinimo darbus, įvertiname papildomai. Siekiame, kad ji atitiktų techninius reikalavimus ir patenkintų eismo dalyvių lūkesčius. Daug dėmesio skiriame sprendinių derinimui su savivaldybių atstovais, kurie geriausiai supranta vietinių bendruomenių poreikius. Džiugu, kad visose perėjų atnaujinimo vietose įrengiamas kryptinis apšvietimas, kuris ne tik užtikrina saugumo pojūtį pėstiesiems, bet ir padidina matomumą perėjos zonoje, ypač tamsiu paros metu, lyjant ar sningant. Bedrovės darbuotojai deda visas pastangas, kad kuo daugiau perėjų būtų užbaigta dar šiais metais, ir taip prisideda prie saugesnių kelių Lietuvoje“, – pabrėžia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Iki metų pabaigos AB „Via Lietuva“ iš viso įgyvendins 45 eismo saugumą didinančius sprendimus 33-uose juodųjų dėmių kelių ruožuose ir san-
kryžose. Užfiksuotuose juodųjų dėmių kelių ruožuose ir sankryžose buvo atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai ir kelių ženklinimas, pertvarkytos avaringos sankryžos, įrengtos atskiros kairiojo posūkio juostos ir pan.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra nustatytos 33 juodosios dėmės, o jų skaičius kasmet nuosekliai mažėja: 2023 m. valstybinės reikšmės keliuose buvo užfiksuotos 38 juodosios dėmės, kai 2022 m. – 42.
Kelių apšvietimo sprendimams naudojama
žalioji energija
AB „Via Lietuva“ šiais metais didelį dėmesį skiria ne tik kelių infrastruktūros plėtros darbams – jie didžiausia apimtimi vykdomi per pastarąjį dešimtmetį, bet ir aplinkosauginiams sprendimams. Pavyzdžiui, ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus pradėjo veikti saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija bus naudojama pagrindinės šalies automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio ženklams apšviesti.
Saulės modulių įrengimo ant triukšmą mažinančių sienelių projektas buvo įgyvendintas rekordiniu greičiu –saulės moduliai žaliąją energiją pradėjo gaminti bent dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota.
Saulės moduliai ant triukšmą mažinančių užtvarų įrengti magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje ties Grigiškėmis.
Planuojama, kad per metus jie sugeneruos daugiau nei 16 tūkst. kWh elektros energijos, kuri bus naudojama apšviečiant kelią, elektroninius ke-
lio ženklus ir ekranus. Per metus sugeneruota žalioji energija padės atsisakyti beveik 7 tūkst. kg į aplinką išskiriamo CO 2 kiekio. Tokį anglies dvideginio kiekį per metus vidutiniškai sugeria apie 700 medžių.
Ant triukšmo atitvarų įrengti saulės moduliai veikia realiomis lauko sąlygomis, neturi jokios įtakos triukšmą mažinančių užtvarų savybėms.
Patvirtinta nauja žvyrkelių programa
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių, bendra programos vertė siekia 425 mln. eurų. Naujos programos sudarymo procese aktyviai dalyvavo ir šalies savivaldybės.
Naujoji žvyrkelių asfaltavimo programa buvo rengiama pagal atnaujintą ir patobulintą metodiką. Remiantis ja, į programą įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkantys kelių ruožai. Šis kriterijus įvertintas atsižvelgiant į kelio intensyvumą, jo teritorijoje
esančias mokymosi įstaigas ar įmones, gyventojų skaičių ir pan. kriterijus.
Taip pat į šios programos sudarymo procesą buvo įtrauktos ir šalies savivaldybės. Jų atstovai atliko savo teritorijoje esančių ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių su žvyro danga reitingavimą. Tai reiškia, kad savivaldybės galėjo prisidėti sprendžiant, kurie kelių ruožai su žvyro danga yra prioritetiniai ir kuriuos reikėtų asfaltuoti pirmiausia.
Rekonstruotinų ir remontuotinų kelių ruožai šioje programoje sudarys papildomus 95 km. Kartu ir kelių su žvyro danga ruožais per visą programos laikotarpį bus sutvarkyta beveik 850 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių.
Naujos žvyrkelių asfaltavimo programos vykdymo greitis ir apimtys priklausys nuo kasmet skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto lėšų sumos.
Praėjusios programos vykdymo metu 2018–2024 m. visoje šalyje buvo išasfaltuota daugiau kaip 1400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šių darbų kaina siekė 522,6 mln. eurų.
Darbai automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda
2024 m. rugsėjo pabaigoje po dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo tilto statybos darbus ir eismą abiem naujai pastatytais tiltais atidaryti planuojama iki šių metų pabaigos. Šis tiltų statybos ir rekonstrukcijos darbų projektas yra sudėtingiausias AB „Via Lietuva“ kelių statinių infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės laikų.
A. Meškinio tilto rekonstrukcijos projektas apima magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstrukciją, tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos g. statybas, jungiamųjų kelių ir triukšmą mažinančių užtvarų įrengimą. Intensyviausio eismo automagistralėje Lietuvoje ties Kaunu esantis A. Meškinio tiltas rekonstruotas iš esmės – pastatyti du tiltai, kuriais, baigus ir antrojo tilto statybas, vyks tranzitinio transporto eismas.
Pernai baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) ir planuojamas kapitališkai
suremontuoti tiltas (pietinis) taps jungiamaisiais keliais, kurie bus skirti vietiniam transportui. Tai užtikrins didesnį eismo pralaidumą ir eismo saugą, važiuojant šiais Lietuvoje didžiausio eismo intensyvumo tiltais.
2024 m. Kaune ir jo prieigose AB „Via Lietuva“ vykdo didelės apimties kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus. Iki metų pabaigos planuojama baigti A. Meškinio tilto rekonstrukciją, tęsiami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai, pradėti Krunos tilto rekonstravimo parengiamieji darbai. Kitoje Kauno miesto pusėje rugsėjo pradžioje baigta Marvelės viaduko rekonstrukcija. Intensyvūs paprastojo remonto darbai baigti ir keliuose automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose, kurių bendras ilgis – 23 km.
Planuojama tolimesnė kelių infrastruktūros plėtra
Parengtas Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas. Patvirtintoje darbų programoje nustatyti efektyvaus Klaipėdos pietinio aplinkkelio infrastruktūros teritorijų planavimo esminiai tikslai ir uždaviniai. Tai – susisiekimo komunikacijų plėtrai reikalingų teritorijų nustatymas, eismo intensyvumo tyrimai, ekonominės ir socialinės analizės atlikimas, kelių techninių sprendinių alternatyvų parengimas, siekiant atrinkti geriausią alternatyvą tiek ekonomiškai, tiek aplinkosaugos požiūriu.
Pietinis aplinkkelis – svarbi ne tik uosto, bet ir miesto jungtis, taip pat turinti didelę įtaką karinio mobilumo kontekste. Dėl šio projekto įgyvendinimo svarbos Susisiekimo ministerijos vadovybė sutarė su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir AB „Via Lietuva“.
Aplinkkelis sujungs uostamiesčio gatvių tinklą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, o per jį – ir su kitais transeuropinio tinklo keliais. Klaipėdos pietinio aplinkkelio 6,8 km ilgio kelio ruožas patenka į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvoje ruožų sąrašą ir priskiriamas prie ypatingos valstybinės svarbos projektų.
Tęsiama Utenos plento rekonstrukcija. Iš viso dar nesutvarkyto kelio Vilnius–Utena ilgis yra 42,8 km. Šios da-
lies atnaujinimo projektas susideda iš 5 atskirų ruožų. Planuojama, kad darbai 42,8 km ruožuose turėtų vykti nestabdant eismo, bet įvedant mažesnės apimties eismo ribojimus (eismas atskirose atkarpose bus reguliuojamas šviesoforais). Dėl didesnio eismo intensyvumo nuo Vilniaus iki Molėtų kelias bus rekonstruotas į 2+1 eismo juostas.
AB „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl Tarandės tunelio, esančio magistraliniame kelyje Vilnius–Panevėžys, statybos darbų. Viešąjį darbų atlikimo konkursą laimėjo UAB „YIT Lietuva“. Didelės spūstys ties posūkiu į Tarandę kasdien piko metu formuojasi jau nuo 2017 m., kai buvo atidarytas Vilniaus vakarinis aplinkkelis. Planuojama, kad, įrengus tunelį, spūsčių neliks arba jos reikšmingai sumažės, o eismo įvykių rizika taps minimali. Artimiausiu metu bus pradėti paruošiamieji darbai, o pagrindiniai tunelio statybos darbai prasidės 2025 m. pradžioje. Tunelį atidaryti eismui planuojama iki 2026 m. birželio mėnesio.
Ruošiantis „Via Baltica“ atkarpos nuo Kauno link Latvijos darbams, paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas be-
veik 160 km ilgio trijų būsimos magistralės ruožų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui parengti. Paskelbti pirkimai trijų būsimos magistralės atkarpų inžinerinės infrastruktūros vystymo planams parengti: 80,35 km ilgio keliui Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkeliui (A17) ir 57,09 km ilgio keliui Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) iki sienos su Latvija. Juos ketinama parengti iki 2026 m. pabaigos. Toliau bus išperkama rekonstrukcijai reikalinga žemė ir rengiami techniniai darbo projektai. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 m.
Geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas išlieka tarp prioritetinių Europos tikslų. Intensyvūs darbai dvejopos paskirties projektuose bus tęsiami ir 2025 m.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimus žiniasklaidai
The Lithuanian Government has approved the draft State budget for 2025–2027, providing for the allocation of EUR 150 million to a new Infrastructure Fund, which should attract private investments to infrastructure projects. It is planned to collect EUR 300 million of initial funds with ILTE (the National Development Institution). Within three years, the fund is expected to generate up to EUR 1 billion investments for strategic transport, defence and energy projects.
The use of a public-private partnership (PPP) model is being considered for the development of the national road network. Projects developed on the principle of public-private partnership would allow us to more quickly implement projects important for improving the country‘s road infrastructure.
This year, the company Via Lietuva AB has already planned and signed contracts for the infrastructure upgrades alongside the country‘s largest military training areas. By the end of 2024, a record number of pedestrian crossings (360) will be installed and renovated throughout Lithuania. By the end of the year, the company will implement a total of 45 traffic safety improvement solutions on 33 black spot road sections and intersections. In the context of the geopolitical situation, strengthening military mobility connections remains among the priority goals of Europe. Intensive work on dual-purpose projects will be also continued in 2025.
Nepaisant 2024 m. išaugusio faktinio kelių sektoriaus finansavimo ir spartaus kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka itin prasta ir panašu, kad gerėjimo ženklų nesulauksime. Valdžios sprendimai toliau kelia didelį susirūpinimą dėl nepakankamo ir net minimalių visuomenės poreikių neatitinkančio Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo.
sociacijos „Lietuvos keliai“ skaičiavimais, kelių infrastruktūros finansavimas šiandienėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą. Tiesa, piešiant optimistiškesnį scenarijų, realus finansavimo poreikis 2025–2030 m., siekiant sutvarkyti būtinąjį skaičių tiltų ir kelių, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų, yra arti 8 mlrd. eurų – taip vertiname, remdamiesi „Via Lietuvos“ informacija.
Kokia situacija šiandien?
Skaičiuojama, kad 2024 m. Lietuvoje yra 8441 km blogos arba labai blogos būklės kelių, o nuo 2022 iki 2024 m. kelių būklė pagerėjo vos 2 proc.
Deja, atsižvelgiant į būsimą finansavimą 2025 m., šalies kelių būklė ne tik nepagerės, bet neišvengiamai blogės, kadangi, panašu, naujų konkursų kelių tiesimui ir tvarkymui tiesiog nevyks, bus koncentruojamasi tik į pradėtus projektus: „Via Baltica“ tiesimą iki sienos su Lenkija, labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, tačiau degraduojančių kelių ir avarinės būklės tiltų remontui finansavimo tiesiog neužteks.
Dar viena itin jautri ir kritiškai svarbi vieta – šalies tiltai ir viadukai. Šiuo metu jų yra 109 ir jie ekspertų vertinami kaip blogi arba labai blogi. Nuo 2019 iki 2023 m. labai blogos būklės tiltų padaugėjo net 3 kartus. Jų būklė ir toliau prastėja, nepai-
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko
Šarūnas Frolenko: „Tyrimo rezultatai akivaizdūs: gyventojų tolerancija prastiems keliams kasmet mažėja. Tai tik dar vienas signalas, kad negalime leisti, jog kelių tiesybos ir atnaujinimo darbų apimtis kristų ir keltų grėsmę piliečių saugumui ir šalies infrastruktūrai.”
sant nuo 2021 m. valstybės investuotų 160 mln. eurų. Tačiau prisiminkime, kad daugiau nei dešimtmetį į tiltus praktiškai neinvestuota, skiriamos lėšos pradėjo nuosekliai augti tik nuo 2022 m. Tačiau vien tik labai blogos būklės tiltams sutvarkyti reikia 590 mln. eurų, o visiems šalies tiltams sutvarkyti iki tenkinančios būklės – apie 1 mlrd. eurų.
Tendencijos niekaip neatsispindi finansavime
Verta atkreipti dėmesį į finansinius šaltinius. 2023 m., kaip ir ankstesniaisiais, didžiausią į valstybės biudžetą surinktų akcizų dalį, t. y. 911,4 mln. eurų, sudarė akcizai už energetinius produktus – kurą. 2022 m. buvo surinkta 878,6 mln. eurų. Tad per metus akcizo už kurą prieaugis siekia 32,9 mln. eurų.
Didesnes pajamas pirmiausia lėmė išaugę degalų pardavimai didmeninėje rinkoje. Taip pat tokiems pokyčiams teigiamą įtaką turėjo ir šalyje augantis transporto priemonių parkas: didėja ne tik komercinio transporto skaičius ir jo sumokami
mokesčiai, bet ir individualių lengvųjų automobilių skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus jų šalyje padaugėjo daugiau nei 39 tūkst. vienetų.
Negalime neigti ir dar vieno fakto: nuo 2022 m. surenkami kelių naudotojo mokesčiai didėja kasmet ir 2024 m. buvo atitinkamai 16,5 proc. ir 19 proc. didesni nei 2022 ir 2023 m.
Visi šie duomenys leidžia teigti, kad didesni akcizais apmokestinamų prekių (benzino, dyzelino, suskystintųjų dujų automobiliams) pardavimai ir didėjantis transporto priemonių parkas niekaip neatsispindi valstybės kelių politikoje. Atvirkščiai, Lietuvos Respublikos Seimui kasmet tvirtinant KPPP biudžetą, matoma tendencija, kad mažėja skiriamas finansavimas (įskaičiuojant infliacijos dėmenį) – vos 48,05 proc. surenkamų akcizo pajamų skiriama kelių priežiūrai, o likusios patenka į valstybės biudžetą ir perskirstomos kitoms reikmėms.
Siūlome konkrečius lėšų keliams finansuoti šaltinius Nuosekliai nedidinant investicijų į kelius, prognozuojama, kad jau artimiausiais metais kelių būklė smarkiai pablogės ir išaugs jiems tvarkyti reikalingos investicijos. Priežastys akivaizdžios: paprastojo remonto nepakaks, teks atlikti kapitalinį remontą, kuris yra ir brangesnis, ir gerokai ilgesnis, todėl, laiku neinvestavus, laiko ir finansinės išlaidos smarkiai išaugs.
Mūsų vertinimu, tvaraus kelių finansavimo modelio lėšų šaltiniais, be dabar veikiančio KPPP fondo, galėtų būti kuo greičiau įdiegtas e. tolingas (elektroninis nuvažiuotu atstumu paremtas komercinio transporto apmokestinimas), kuris leistų per metus surinkti apie 250 mln. eurų. Taip pat naujas apie 200 mln. eurų dydžio kasmet kelių fondas, kuris galėtų būti pildomas iš sunkiojo transporto registracijos mokesčio, ir nauja kelių naudotojų rinkliava, kuri šalyje galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą. Dar vienas papildomas išteklius – bendrovės „Via Lietuva“ galimybės
gauti pajamų ir įveiklinti jai patikėtą turtą – šalies kelius. Tai ateityje sudarytų galimybes skolintis ir užtikrinti dar vieną išteklių tvaraus infrastruktūros finansavimo modeliui.
Gyventojų nuomonė prastėja
Tai, kad mūsų šalies kelių būklė yra itin prasta, mato ne tik sektoriaus dalyviai, bet ir gyventojai. Šių metų liepą atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje.
Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, tačiau prasčiau nei anksčiau. 39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, kita dalis pasiskirsto į dvi apylyges stovyklas: puikiai, labai gerai ar gerai (30 proc.) arba prastai ir labai blogai (31 proc.).
Prieš metus Lietuvos kelių vertinimas buvo palankesnis: 40 proc. sakė vertinantys patenkinamai, 45 proc. – teigiamai, 15 proc. – neigiamai.
Prieš dvejus metus vertinimas taip pat buvo geresnis nei šiemet: 41 proc.
vertino patenkinamai, 35 proc. – teigiamai, 24 proc. – neigiamai.
Rezultatai – akivaizdūs: gyventojų tolerancija prastiems keliams kasmet mažėja. Tai tik dar vienas signalas, kad negalime leisti, jog kelių tiesybos ir atnaujinimo darbų apimtis mažėtų ir keltų grėsmę piliečių saugumui bei šalies infrastruktūrai.
Kelių tinklo išvystymas ir kokybė yra būtinos sąlygos žmonių gyvenimo kokybei, ekonomikos vystymuisi ir vietos bei užsienio investicijų pritraukimui. Nepakankamas finansavimas tik dar labiau didina regionų ekonominę atskirtį, gilina mobilumo problemas, įskaitant viešąsias tarnybas: policiją, greitąją pagalbą, mokyklinius autobusus, ugniagesius. Valstybei neskiriant pakankamo dėmesio kelių regionuose būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.
Šarūnas Frolenko
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius
Condition of Roads is one of the Most Pressing Problems in the Country: Do We Need Major Changes Already?
Despite the increase in actual funding for the road sector in 2024 and the rapid pace of road construction and repair, the overall condition of the country‘s roads and bridges remains extremely poor and it seems that there are no signs of improvement. The government‘s decisions continue to raise great concern about the insufficient and even minimal financing of the Road Maintenance and Development Program (RMDP), which does not meet the needs of society.
According to the calculations of the Association Lietuvos keliai (Lithuanian Association of Roads), financing of road infrastructure at today‘s prices must be at least EUR 1 billion every year, which would allow continuing implementation of strategic projects, ensuring timely road repairs, and gradually increasing the safety of bridges.
It is estimated that in 2024 there are 8.441 km of roads in poor or very poor condition in Lithuania, and from 2022 to 2024 the condition of roads improved by only 2 percent.
Without a consistent increase in investments in roads, it is predicted that the condition of roads will deteriorate significantly in the coming years and the investments required for their maintenance will increase. The reasons are obvious: simple repairs will not be enough, major repairs will have to be carried out, which are both more expensive and much longer, therefore, if timely investments are not made, the time and financial costs will increase significantly.
Didėjantys akcizais apmokestinamų prekių (benzino, dyzelino, suskystintųjų dujų automobiliams) pardavimai ir transporto priemonių parkas niekaip neatsispindi valstybės kelių
politikoje.
Daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ skiria itin didelį dėmesį efektyvumui ir inovacijoms – nuolat ieško būdų tobulinti procesus ir technologijas šioje srityje.
iena iš sėkmingų pastaruoju metu pasitelkiamų iniciatyvų – nuolatiniai veiklos tobulinimo programos (LEAN) susitikimai, kurių metu stebima ir analizuojama, kaip darbuotojams sekasi taikyti LEAN principus kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, prižiūrint mažąją mechanizaciją ar laikantis technikos apžiūrų standartų. Vadovų komanda atlieka „Gemba“ (japonų kalba reiškia „aktualią vietą“) apsilankymus, kurių metu stebi kelių prie-
AB „Kelių priežiūra“ veikla
žiūros veiklą – mechanizuotą žolės pjovimą, išdaužų taisymą karštu asfaltu ar defektų šalinimo komandos vykdomus darbus.
Pasak bendrovės atstovų, šie susitikimai padeda atrasti ir dalintis gerosiomis praktikomis, kurias vėliau galima pritaikyti visoje bendrovėje. Be to, aptinkamos tobulintinos sritys, susitariama dėl būtinų koregavimo veiksmų, siekiant nuolat gerinti veiklos kokybę. Veiklos efektyvumo didinimas ir inovatyvių sprendimų diegimas yra viena iš bendrovės AB „Kelių priežiūra“ strate-
Žiemos darbų žemėlapis, kuriuo gali naudotis visi gyventojai ir eismo dalyviai
ginių krypčių, kurių nuosekliai laikomasi.
Išmaniosios technologijos kelių priežiūros veikloje
AB „Kelių priežiūra“ savo veikloje sėkmingai integruoja pažangias technologijas, tokias kaip „KIBIS“ ir „Klimator“. „KIBIS“ – tai kelių informacinė ir valdymo sistema, leidžianti realiuoju laiku stebėti kelių dangos būklę, oro sąlygas ir priimti sprendimus dėl reikalingos priežiūros, taip optimizuojant valymo ir barstymo darbus bei taupant išteklius. Švedijos mokslininkų sukurta „Klimator“ technologija padeda numatyti meteorologinių sąlygų pokyčius ir tiksliai nustatyti, kada ir kur reikia imtis kelių priežiūros veiksmų. Šių technologijų derinys leidžia AB „Kelių priežiūra“ vykdyti efektyvesnę kelių priežiūrą, taip prisidedant prie saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose.
Tvarių sprendimų vystymas
Lietuvoje: siekiama klimato neutralumo
Siekiant užtikrinti efektyvumą kelių priežiūros ir infrastruktūros srityje, tvarumas tampa neatsiejama šių sprendimų dalimi. Svarbu ne tik kurti inovatyvias medžiagas, bet ir pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius. Pavyzdžiui, AB „Kelių priežiūra“ saulės elektrinių parkas nuolat pildomas naujomis saulės elektrinėmis. Pastaruoju metu
Tauragės padalinyje įrengta saulės elektrinė per metus pagamins ne mažiau kaip 58,740 kW elektros energijos, kuri bus naudojama bendrovės veiklos poreikiams tenkinti, taip prisidedant prie tvarios energijos vartojimo ir mažinant aplinkos taršą. Šiuo metu bendrovės saulės elektrinių parkas Lietuvoje spar-
Įrengta saulės elektrinė
čiai plečiasi, užtikrindamas reikšmingą energijos gamybą. Efektyvumas – viena iš bendrovės strateginių veiklos krypčių, padedančių tinkamai vykdyti misiją, įgyvendinti viziją ir valstybės keliamus tikslus. AB „Kelių priežiūra“ veiklą plėtoja visoje Lietuvoje ir yra įsipareigojusi klientams, visuomenei, akcininkams bei darbuotojams. Dėl šios priežasties svarbu suprasti klientų ir visuomenės lūkesčius, bendrovės veiklos daromą įtaką visuomenės keliavimo ir judėjimo kokybei.
Siekdama prisidėti prie tvarių sprendimų vystymo visoje šalyje, AB „Kelių priežiūra“ taip pat jungiasi prie projekto „SmartEcoTech: Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“, kurio pagrindinis tikslas – kurti technologinius sprendimus, mažinančius klimato poveikį, ir skatinti tvarią statybos pramonės plėtrą. Projektą kuruoja VILNIUS TECH konsorciumas, kuris apima stipriausias Lietuvos mokslo ir verslo sektorių pajėgas. Šis projektas skatina inovatyvių medžiagų kūrimą, pavyzdžiui, plastiko atliekų panaudojimą betono gamybai, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos ir CO 2 emisijos mažinimo.
Konsorciumo inicijuotas projektas numato per artimiausius metus įkurti aukšto lygio MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) infrastruktūrą, kurioje bus atliekami įvairių inovatyvių sprendimų tyrimai statybos, transporto ir aplinkosaugos srityse. Planuojama, kad šio centro veikla ir jame sukurti sprendiniai per ateinančius metus reikšmingai prisidės prie tvarių sprendimų plėtros Lietuvoje, kartu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už daugiau kaip 21 000 km valstybi-
nės reikšmės kelių. Pasitelkdama pažangias technologijas, sprendimų paramos sistemas ir inovatyvius metodus, bendrovė stengiasi užtikrinti Lietuvos kelių priežiūrą ir saugumą, o veiklos tobulinimo programos, bendradarbiavimas su mokslininkais bei kitais ekspertais reikšmingai padeda kuriant tvarią ir efektyvią kelių infrastruktūrą šalyje.
Parengta pagal AB „Kelių priežiūra“ informaciją
The company Kelių priežiūra AB, which maintains more than 21.000 km of national roads, pays great attention to the efficiency and innovations, it is constantly looking for ways to improve processes and technologies in this area. One of the successful initiatives recently implemented is the regular LEAN meetings, during which employees are monitored and analysed for their success in applying LEAN principles in daily activities, for example, when maintaining small-size machinery or complying with technical inspection standards.
The company Kelių priežiūra AB successfully integrates advanced technologies, such as KIBIS and Klimator, into its activities. KIBIS is a road information and management system that allows real-time monitoring of road pavement condition, weather conditions and taking decisions on the necessary maintenance, thus optimizing cleaning and spreading operations and saving resources.
2024 m. spalio 11 d. simbolinio renginio metu atidarytas baigtas priešpaskutinis rekonstruojamo magistralinio kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės miesto iki Lenkijos ir Lietuvos sienos 15,67 km ilgio ruožas. Renginyje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas, Marijampolės meras Povilas Isoda, UAB „Fegda grupė“ vadovai.
Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km rekonstravimo projektą įgyvendino „Fegda grupės“ įmonės: UAB „Fegda“, UAB „Tilsta“ ir UAB „Alkesta“. Darbai buvo atlikti ilgiausiame, techniškai sudėtingiausiame ir inžinerinių statinių skaičiumi didžiausiame „Via Baltica“ tarptautinės magistralės ruože, kuris buvo nutiestas per kiek daugiau nei metus. Šiame ruože pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų ir 45 km jungiamųjų kelių.
Prie magistralinio kelio „Via Baltica“ įrengta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje 11 ha plotą užimanti poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelė, skirta 354 įvairios paskirties automobiliams.
Ilgiausio ir techniškai sudėtingiausio rekonstruojamo magistralinio kelio ruožo bendras užimamas plotas –292,49 ha. Magistralinio kelio dangą sudaro važiuojamoji dalis, dvi atskiros po 11,25 m pločio saugos ir sustojimo juostos. Įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos (po 5,50 m pločio), kelkraščiuose sustojimo juostos (2,50 m pločio) ir skiriamoji juosta (5,50 m pločio).
Iš abiejų magistralinio kelio pusių ir atskirose vietose (skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu) įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai. Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių asfaltbetonio dangos plotis (priklausomai nuo kelio)
6–9 m, ilgis – apie 45 km. Ant visos magistralės A5, apjungiamųjų, jungiamųjų kelių, tiltų, viadukų, tunelių, laikinųjų kelių paklota virš 500 000 t asfalto.
Šiame ilgiausiame, techniškai sudėtingiausiame ir naujų infrastruktūros statinių skaičiumi didžiausiame tarp-
UAB „Fedga grupė“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis
Gediminas Gribulis: „Tai yra rekordinis infrastruktūros projektas tiek finansine verte, tiek atliktų darbų apimtimi per tokį trumpą laiką: viena sutartimi nutiesta iki šiol ilgiausia automagistralės atkarpa nepriklausomos Lietuvos istorijoje. ”
tautinės magistralės „Via Baltica“ ruože UAB „Fegda grupė“ kelininkai pastatė 12 tunelinių pravažiavimų, viadukų ir tiltų.
Pastatyti trys tuneliniai pravažiavimai po magistrale, kurių bendras ilgis –62,09 m, o važiuojamoji dalis yra dviejų eismo juostų:
• Pirmasis (magistralės 57,47 km) jungia Marijampolės miestą su Pietarių k. Jo ilgis – 32,34 m, plotis – 14,95 m.
• Antrasis (magistralės 59,18 km) Marijampolėje ties Gėlyno g. užtikrina saugų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą Gėlyno gatve. Jo ilgis – 15,78 m, plotis – 14,70 m.
• Tunelinio pravažiavimo vienoje pusėje įrengtas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas.
• Trečiasis (magistralės 60,30 km) skirtas susisiekimui tarp Marijampolės miesto, Mokolų kaimo su Kidoliškių kaimu, jo ilgis – 13,91 m, plotis –13,45 m.
• Apjungiamuosiuose keliuose AP-5 ir AP-7 pastatyti du viadukai, kurio kiekvieno ilgis – 13,91 m, plotis – 11,0 m. Magistralės „Via Baltica“ skirtingų lygių sankryžose pastatyti penki
nauji viadukai, kurių bendras ilgis –301,22 m.:
• Magistralės 58,11 km pastatytas viadukas užtikrina saugų eismą magistralėje Kaunas–Marijampolė bei Marijampolė–Suvalkai kryptimis ir įvažiavimą į Marijampolės miestą. Viaduko ilgis – 63,72 m, plotis – 15,25 m, čia įrengtos trys eismo juostos.
• Magistralės 61,18 km sankirtoje su keliu Nr. 2607 pastatytas viadukas užtikrina saugų eismą rajoniniame kelyje Nr. 2607 Mokolai–Šunskai–Tursučiai, jo ilgis – 73,80 m, plotis – 11,75 m, dvi eismo juostos.
• Magistralės 63,62 km viadukas įrengtas sankirtoje su keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, viaduko ilgis – 49,10 m, plotis – 12,75 m.
• Magistralės 67,44 km viadukas įrengtas sankirtoje su keliu Nr. 2609 Marijampolė–Balsupiai. Viaduko ilgis –73,80 m, plotis – 10,75 m.
• Magistralės 70,73 km viadukas įrengtas sankirtoje su keliu Nr. 5122. Viaduko ilgis – 40,80 m, plotis – 10,75 m.
Magistralės „Via Baltica“ 59,70 km pastatyti 4 tiltai: du tiltai magistralėje
„Via Baltica“ ir du tiltai apjungiamuosiuose keliuose, kurių bendras ilgis –239,12 m, visų tiltų važiuojamoji dalis yra dviejų eismo juostų:
• Tiltas magistralinio kelio kairėje pusėje, ilgis – 61,07 m, plotis – 14,50 m.
• Tiltas magistralinio kelio dešinėje pusėje, ilgis – 59,75 m, plotis –13,25 m.
• Tiltas apjungiamajame kelyje AP-5, ilgis – 59,15 m, plotis – 10,75 m.
• Tiltas apjungiamajame kelyje AP-7, ilgis – 59,15 m, plotis – 10,75 m.
Šiame magistralės „Via Baltica“ ruože įrengtų triukšmo užtvarų bendras ilgis – 8,187 km, aukštis – 2,5–7,5 m. Taip pat įrengti nauji inžineriniai tinklai, kurių bendras ilgis – virš 50 km: lietaus nuotekų tinklų ilgis – apie 18,1 km, apšvietimo tinklų ilgis – 13,734 km, melioracijos inžinerinių tinklų ilgis –20,2 km.
Rekonstruotame magistralinio kelio A5 ruože įrengtos 10 mažųjų apskritimo (išorinis skersmuo – 40–50 m) ir ištęstos („kaulo“) formos (ilgis – apie 79 m, plotis siauriausioje vietoje – apie 31 m, plačiausioje – apie 39 m) žiedinių sankryžų.
Sankryžų matmenys parinkti atsižvelgiant į žiedines sankryžas įsijungiančių kelių skaičių ir jų geometrinius parametrus. Žiedinių sankryžų žiedo plotis – 6,65 m (5,0 m pločio žiedinė važiuojamoji dalis, 0,15 m pločio dangas atskiriantis bortas ir 1,5 m pločio akmenimis grįstas vidinis žiedas).
Vyraujantys įvažų į žiedines sankryžas eismo juostų pločiai – 3,5–4,5 m, išvažų iš žiedinių sankryžų eismo juostų pločiai – 3,5–4,0 m. Žiedinėse sankryžose priešpriešiniams srautams atskirti įrengtos saugos salelės. Žiedinių sankryžų išilginiai ir skersiniai nuolydžiai parinkti prisitaikant prie į žiedines sankryžas įsijungiančių jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių išilginių ir skersinių nuolydžių.
Vidinis žiedas ir važiuojamoji dalis įrengti 1:3 pločio santykiu. Vidinio žiedo danga – tašyto gamtinio akmens (nelygus paviršius) surištųjų trinkelių grindinys. Vidinis žiedas ir jo konstrukcija įrengta taip, kad būtų visiškai užvažiuojama, o nuo važiuojamosios dalies viskas atskirta pažemintu granitiniu bortu.
Žiedinės sankryžos kraštai ir saugumo salelės įrėmintos granitiniais gatvės
Šalia gyvenviečių magistralėje
įrengtos triukšmo užtvaros
Kelių infrastruktūra „Via Baltica“ magistralės 57,47 km
bortais, kurių bendras ilgis – 8000 m, tašyto gamtinio akmens dangų įrengta apie 3600 m2
Prie magistralinio kelio A5 kairėje pusėje 64,0 km įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas –11,28 ha.
Aikštelė įrengta atskiriant trumpalaikio ir ilgalaikio stovėjimo zonas: ji suskirstyta į dvi dalis – vakarinė teritorijos dalis skirta ilgalaikiam ir trumpalaikiam krovininių automobilių stovėjimui, o rytinė – trumpalaikiam lengvųjų automobilių, autobusų, kemperių ir autobusų stovėjimui. Rytinėje aikštelės dalyje pastatyta elektromobilių įkrovimo stotelė. Įrengtų automobilių stovėjimo vietų skaičius: sunkvežimių – 234, lengvųjų automobilių – 101, neįgaliųjų automobilių (A ir B tipo) – 6, elektromobilių (įkrovimo stotelėje) – 4, autobusų ir kemperių – 9.
Įvažiavimas į aikštelę įrengtas šiaurinėje pusėje, iš A7 kelio.
Kairėje magistralinio kelio A5 pusėje 64 km automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytas aptarnaujantis pastatas ir stoginės nuo nepalankių meteorologinių sąlygų. Aptarnaujantis pastatas, sto-
vintis ant trumpalaikio ir ilgalaikio stovėjimo zonų ribos, suskirstytas į dvi zonas, skirtas trumpalaikiam ir ilgalaikiam stovėjimui atvykusių transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams aptarnauti: ilgalaikio stovėjimo zonoje įrengti individualūs dušai ir tualetai, o trumpalaikio stovėjimo zonoje suprojektuoti tualetai.
Pavėsinės nuo nepalankių meteorologinių sąlygų pastatytos vakarinėje aikštelės dalyje, skirtoje ilgalaikiam ir trumpalaikiam krovininių automobilių (sunkvežimių) stovėjimui, ir rytinėje, skirtoje trumpalaikiam lengvųjų automobilių, autobusų, kemperių bei autobusų stovėjimui.
Objekte dirbo virš 330 darbuotojų ir daugiau nei 450 kelių tiesimo mašinų bei mechanizmų. UAB „Fegda grupė“ kelininkai darbus šiame ruože pradėjo 2023 m. birželio mėn. 2024 m. spalio 11 d. eismui atidarytoje magistralinio kelio atkarpoje modernizavimo darbai vyko vos daugiau nei metus.
Gediminas Gribulis UAB „Fegda grupė“ generalinis direktorius
The Fegda Group Has Completed Reconstruction of the Most Complicated Section of the Via Baltica On October 11, 2024 during a symbolic event, the penultimate 15.67 km-long section of the reconstructed main road Via Baltica from the city of Marijampolė to the Polish-Lithuanian border was opened to traffic.
The reconstruction project was implemented by the companies of Fegda Group: Fegda UAB, Tilsta UAB and Alkesta UAB. The works on the longest, most technically complicated Via Baltica road section, having the largest number of engineering structures, were carried out in just over a year. 5 viaducts, 4 bridges, 3 tunnels, 10 roundabouts and 45 km of connecting roads were built on this section.
The largest and most modern recreation and parking lot in Lithuania, covering an area of 11 ha, has been installed near the Via Baltica main road, designed for 354 vehicles of various purposes.
The total area occupied by the longest and most technically complicated reconstructed section of the Via Baltica is 292.49 ha.
In the newly reconstructed section of the Via Baltica international highway the Fegda Group UAB has built 12 tunnels, viaducts and bridges.
Didieji šalies miestai nuosekliai auga tiek dėl teritorijos plėtros, tiek dėl didesnio gyventojų skaičiaus. Natūralu, kad tokia dinamika reikalauja įvairių gyvenimo kokybę gerinančių sprendimų. Padidėję transporto srautai savo ruožtu atkreipia dėmesį į šios infrastruktūros vystymo poreikį. Klaipėda – neabejotinai reikšmingas Lietuvos didmiestis, vartai į jūrą, svarbi Lietuvos tranzito arterija.
agrindinis įvažiavimas į
Klaipėdą – Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža – prieš pokyčius buvo trijų eismo juostų žiedinė sankryža, problematiškas mazgas. Tiek vizualinių tyrimų metu, tiek atlikus eismo modeliavimą, buvo matyti, kad sankryža nėra pralaidi, formuojasi didelės automobilių spūstys – transporto priemonės patiria dideles prastovas. Taip pat vyko chaotiškas eismas ties žiedinės sankryžos įvažiavimais ir išvažiavimais, sudarytos labai nesaugios sąlygos pėstiesiems
ties pėsčiųjų perėjomis ir neženklintais perėjimais.
2020 m. įvertinus eismo situaciją ir nubrėžus perspektyvines gaires, Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankirtoje buvo nutarta tuometę žiedinę sankryžą rekonstruoti į kelių lygių naują sankryžą. Itin svarbi šio projekto dalis – virš žiedo kylančių dviejų estakadų statyba. Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šį įspūdingą objektą įgyvendinti patikėjo didelę statybinę patirtį turinčiai AB „Kauno tiltai“ komandai. Darbams atlikti buvo pasirašyta 30,5 mln. eurų vertės sutartis.
Suprojektuotos ir pastatytos dvi estakados, kurios virš žiedinės sankryžos sujungė Vilniaus plentą su Baltijos prospektu abiem kryptimis. Taip buvo padidintas žiedinės sankryžos pralaidumas. Nepamirštas ir pėsčiųjų judėjimas – jiems įrengtos dvi požeminės perėjos, esančios po žiedine sankryža. Didelis dėmesys skirtas ir inžineriniams tinklams – apšvietimo, ryšių, šilumos tiekimo, dujų, vandentiekio ir nuotekų sistemoms – modernizuoti. Įgyvendinus projektą, sudaryta pa-
togi galimybė iš rajono pusės pasiekti miesto centrą, kitus uostamiesčio rajonus. Taip pat įrengtos požeminės perėjos, sutvarkyta negalią turintiems gyventojams ir tvaraus judumo priemonėms – dviračiams, paspirtukams – pritaikyta aplinkinė infrastruktūra. Žiede įrengtos 4 požeminės perėjos su keltuvais neįgaliesiems.
Pokyčiai
Vilniaus plentas (kelias A1) ir Baltijos prospektas rekonstruoti taip, kad būtų paliktos galimybės prisijungti ša-
lia gatvių veikiantiems ūkiniams subjektams – degalinei, prekybos centrui ir kt. Pati objekto žiedinė sankryža rekonstruota į didesnio pralaidumo turbo žiedinę sankryžą. Čia suformuotos 2–3 eismo juostos, o eismas reguliuojamas vertikaliuoju ir horizontaliuoju ženklinimu. Sankryžai, pėsčiųjų ir dviračių takams, požeminėms perėjoms ir estakadoms apšviesti sumontuota šiuolaikiška LED šviestuvų sistema. Baltijos prospekto dešinėje ir kairėje pusėse, Vilniaus plento kairėje pusėje ir Šilutės plento dešinėje pusėje pietinėje ir šiau-
Suprojektuotos ir pastatytos
dvi estakados. Taip buvo padidintas žiedinės sankryžos pralaidumas. Nepamirštas ir pėsčiųjų judėjimas – jiems įrengtos dvi požeminės perėjos.
Įdomioji objekto statistika:
• Paklota virš 50 000 m2 asfaltbetonio (3 sluoksniais, jų bendras storis –nuo 26 iki 30 cm).
• Sunaudota virš 19 000 tonų dolomitinės skaldos.
• Estakadų statybai sunaudota 11 500 m3 betono.
• Poliai – 450 diametro, bendras jų ilgis – apie 344 m.
• Įrengta virš 7000 m2 trinkelių dangos.
• Objekto apšvietimui sunaudota 12 600 m kabelių.
• Sumontuota virš 600 vnt. įvairių šviestuvų.
• Įrengta 1600 m LED juostos estakadų apšvietimui.
rinėje dalyse suprojektuoti pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie susijungia po žiedu esančiomis požeminėmis perėjomis su neįgaliųjų keltuvais (liftais). Bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis – 1500 m. Pastatytos dvi estakados, kurių bendras ilgis – 806 m, plotis – po 11 m. Žiedinė sankryža sujungia Vilniaus plentą, Šilutės plentą ir Baltijos prospektą. Čia eismo juostų skaičius kinta nuo 1 iki 5. Važiuojamosios dalies plotis – iki 20,7 m. Estakadų konstrukcija yra įtempto gelžbetonio perdangos, kurios stovi ant vietoje išbetonuotų betoninių atramų.
Modernumas statybose
Siekiant padidinti žiedo pralaidumą, jis rekonstruotas į trijų eismo juostų turbo žiedinę sankryžą su estakadomis, einančiomis virš jos. Žiedinės sankryžos išorinės pirma ir antra eismo juostos projektuotos 4,05 m pločio, o vidinė trečioji juosta – 4,25 m. Eismo juostos žiedinėje sankryžoje yra atskirtos granitiniais kelio bordiūrais. Šioje sankryžoje nebeliko galimybės persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Atraminės sienos estakadų prieigose įrengtos iš surenkamų blokelių su armuotu gruntu. „ViaBlock“ yra atraminių sienų sistema, plačiai naudojama tiltų atramų, pralaidų ir tunelių galų atraminių sienų statybai. Jos fasadinė dalis įrengiama iš betoninių blokų, o pylimas armuojamas su geosintetika. Ji labai populiari dėl lengvo ir ekonomiško įrengimo, plataus pritaikymo ir ilgaamžiškumo.
Didžiausi iššūkiai buvo susiję su objekto vieta – statyba vyko miesto centre, aplink nuolat vyko eismas. Sąlygos statybai buvo sudėtingos, nes nebuvo kur plėstis. „Kauno tiltai“ buvo labai apriboti vietos prasme, reikėjo išsitekti konkrečiame veiklos perimetre. Piko metu objekte darbavosi daugiau nei 100 žmonių: betonuotojai, suvirintojai, dailidės, kelininkai, statybininkai ir kt. Nepaisant to, statybos buvo baigtos anksčiau, nei planuota. Eismas visuomenės judumui visiškai atvertas 2023 m. spalio mėnesį.
Giedrė Lekavičienė AB „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė
Getting to Klaipėda is Now Even More Convenient!
Before the changes, the main entrance to Klaipėda – the intersection of Baltijos Avenue and Šilutė road – was a three-lane roundabout, a problematic junction. In 2020, after assessing the traffic situation and outlining prospective guidelines, it was decided to reconstruct the former intersection between the Baltijos Avenue and Šilutė road into a new multi-level intersection. A particularly important part of this project was the construction of two overpasses rising above the roundabout.
Two overpasses were designed and built, which connected the A1 highway with Baltijos Avenue in both directions above the roundabout. This increased the capacity of the roundabout. Pedestrian movement was also not forgotten – 2 pedestrian underpasses were installed, located under the roundabout.
4 pedestrian underpasses with elevators for the disabled people were installed in the roundabout.
The biggest challenges were related to the location of the project – the construction took place in the city center, where traffic was constantly moving around.
2024 m. solidžią 75-erių metų sukaktį minėjusi viena didžiausių transporto ir energetikos infrastruktūros statybos įmonių Baltijos šalyse AB „Kauno tiltai“ surengė parodą „Susitikimo džiaugsmas“. Apie šį sumanymą plačiau papasakojo bendrovės komunikacijos specialistė Giedrė Lekavičienė.
Kodėl 75-ąjį jubiliejų jūsų organizacija pasirinko paminėti ne įprastai, pavyzdžiui, dideliu renginiu, bet organizavo viešą parodą? Kokią svarbiausią žinutę norėjote pasakyti?
Esame organizacija, kasdien kurianti patogesnius būdus susisiekti, – ar tai būtų gatvės, magistraliniai keliai, ar skirtingus upės krantus jungiantys tiltai, geležinkeliai. Rūpinamės ir oro, vandens uostų infrastruktūros atnaujinimu. Kitaip tariant, esame arti žmonių ir jų nekintančio poreikio bei būtinybės keliauti. Idėja paminėti nueitą ilgą veiklos
kelią paroda gimė natūraliai: norėjosi tarsi trumpam sustabdyti keliautojus, priminti darbų didybę, svarbą ir įvairovę. Ir visų svarbiausia – kad už pastatytų objektų slypi tūkstančiai sunkaus darbo, planavimo valandų, kolektyvinio susitelkimo ir visada – žmogus.
Esate įgyvendinę šimtus skirtingų projektų visoje Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje. Kaip atrinkote konkrečius eksponatus?
Iš tiesų užduotis buvo ne iš lengvųjų. Savo įgyvendinamų projektų griež-
tai neskirstome į svarbesnius ir mažiaus svarbius. Jie, nors ir būdami nevienodos apimties, inžinerinių sprendimų ar trukmės, neabejotinai pagerina konkrečios vietovės gyventojų judumą. Nutarėme parinkti skirtingų objektų eksponatus. Taip įtraukėme kelius, tiltus, tunelius, estakadas, geležinkelius, magistralę, nepamiršome energetikos. Iš viso ekspoziciją sudarė vienuolika objektų.
Parodos eksponatai toli gražu neprimena įprastų nuotraukų su šalia pateikiama informacija. Kas paskatino ieškoti netikėtų formų ir perteikimo?
Toks ir buvo mūsų pagrindinis tikslas – patraukti parodos lankytojo dėmesį, pakviesti sustoti ir pamatyti įprastus dalykus netikėtu kampu. Mažiausiai norėjosi išstatyti eilę molbertų su nebyliomis nuotraukomis ir keliomis bendrųjų faktų apie objektus pastraipomis. Naudotos įvairios medžiagos, pasitelktos technologijos, 3D spausdinti modeliai, integruotos skirtingos medijos, optinės iliuzijos. Tokia logika pasakojome apie objektą ne tik kaip apie techninį dalyką, bet ir kaip apie talpinantį savyje emocinį krūvį, žmogaus įdirbio liudininką.
Trumpai apie 75-erius
1949–1960 m.: veiklos pradžia
Karo padariniams likviduoti 1949 m. įsteigta įmonė „Kelių statybos rajonas Nr. 1“. Tai buvo pirmoji statybos organizacija, priklausanti Lietuvos susisiekimo ministerijos sistemai. Įmonė turėjo 10 vnt. kelių statybos technikos ir 160 darbuotojų.
AB „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Lekavičienė
Giedrė Lekavičienė: „Aplankiusieji parodą galėjo
ne tik sužinoti apie darbus, jų mastą, bet ir suprasti pokyčius, vykstančius mūsų kasdienoje pagerinus susisiekimo infrastruktūros tinklą.“
1961–1970 m.: pirmieji automagistralių kilometrai
13,7 ha plote Palemone pradėta kurti gamybos bazė. Tai leido imtis didelės apimties darbų – 1964 m. nutiestas Kauno šiaurinis aplinkkelis, vienas iš pagrindinių Kauno kelių. O 1965–1970 m. darbai jau vyko tiesiant 100 km automagistralę Vilnius–Kaunas. 1966 m. pakeistas bendrovės pavadinimas – ji tapo „Kauno pirmąja tiltų statybos valdyba“ (TSV-1).
1971–1990 m.: daugiau aplinkkelių Septynerius aštuntojo dešimtmečio metus bendrovė kartu su partneriais dirbo tiesdama 220 km ilgio automagistralę Kaunas–Klaipėda. 1987 m. pradėtos Kauno vakarinio aplinkkelio statybos. 1990 m. vėl keitėsi bendrovės pavadinimas – šį kartą ji tapo „Kauno valstybine tiltų statybos įmone“.
1991–2000 m.: įmonės privatizacija ir pirmieji projektai užsienyje
1993 m. įmonė buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę „Kauno
tiltai“. 1999–2003 m. nutiesta ir rekonstruota apie 60 km europinės reikšmės kelio E67 („Via Baltica“). 2000 m. bendrovėje jau dirbo daugiau nei 500 žmonių.
2001–2024 m.: sparčios plėtros ir ilgametės infrastruktūros statybos patirties metai
2008 m. įkurta „Tiltra Group“ – infrastruktūros statybos grupė. Bendrovė „Kauno tiltai” yra vienos didžiausių Europos statybos bendrovių „Comsa MC“ grupės dalis bei Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcia“ narė.
„Kauno tiltai” stato ir rekonstruoja tiltus, viadukus bei estakadas. Tiesia magistralinius, krašto, rajoninės ir vietinės reikšmės kelius bei miesto gatves. Bendrovė specializuojasi geležinkelių infrastruktūros ir oro uostų rekonstrukcijos srityse. Stato jūrų ir upių uostus, prieplaukas ir kitus hidrotechninius statinius.
Iš 1000 bendrovės darbuotojų daugiau kaip 200 yra atestuoti transporto infrastruktūros statybos inžinieriai.
Aplankiusieji parodą galėjo ne tik sužinoti apie darbus, jų mastą, bet ir suprasti pokyčius, vykstančius mūsų kasdienoje, pagerinus susisiekimo infrastruktūros tinklą. Stengėmės pavaizduoti žmogiškąjį santykį (Rusnės estakados statytojams vietos moterys mezgė ir dovanojo vilnones kojines), taip pat darbų didingumą valstybės kontekste (energetikos sinchronizacijos projektai).
Parodą organizavote milžiniškame
Kauno prekybos ir pramogų centre. Kodėl pasirinkote būtent šią vietą?
Buvome paprasčiausi pragmatikai, siekę atsidurti masių akiratyje. Prisitaikėme prie realijų. Baigiantis vasarai, prieš naujų mokslo metų pradžią, tikėjomės pagausėjusių minių būtent prekybos centre. Panašu, kad šis sprendimas pasiteisino. Atvykę apsipirkti ar praleisti laisvalaikio, žmonės neaplenkė ir mūsų jubiliejinės parodos erdvės.
Ką išskirtumėte iš visos parodos?
Nors „Susitikimo džiaugsmą“ pavyko išpildyti tiek turinio, tiek formos prasme, visgi labiausiai išskirčiau bendradarbiavimą su menininke Jolita Vait-
kute. Ši talentinga kūrėja, kurios vizitinė kortelė – instaliacijos iš kasdien mus supančių daiktų ir žaliavų – „Kauno tiltams“ sukūrė gilią mintį atspindintį darbą. Mūsų veikloje naudojamos inertinės medžiagos virto dviem rankomis, judančiomis specialiais bėgeliais. Susiliesdamos jos simbolizuoja, pirmiausia, žmogiškąjį elementą – visų didžių darbų įgyvendinimą, energiją ir potencialą. Tuo tarpu susiliečiančių pirštų siluetas, primenantis tilto kontūrą, įprasmina bendradarbiavimą, susiklausymą ir susitarimą. Tai bene svarbiausias atspirties taškas ir sąlyga, kuriant ilgaamžius dalykus, t. y. visuomenės judumo poreikiams tarnaujančius statinius. Su Jolita bendrauti ir bendradarbiauti buvo nesudėtinga. Jautėme, kad jai rūpi tiek pačios idėjos gylis, tiek medžiagiškumo specifika. Smagu prisiminti, kaip siuntėme į jos kūrybinę studiją skaldelių pavyzdžius, konsultavome techniniais klausimais, naktį įrenginėjome šią instaliaciją pačioje parodoje.
Kokie „Kauno tiltų“ ateities planai? Parodos įgyvendinimas buvo didžiulis darbas. Visi etapai – koncepci-
jos išgryninimo, eksponatų atranka, gamybiniai ir vadybiniai procesai – užtruko. Nenuostabu, kad ji skirta ypatingai, dažnai nepasikartojančiai progai – bendrovės jubiliejui. Atsikvėpę nuo parodos, norime nesustoti ir pasakoti apie savo veiklos reikšmę, būnant arti žmonių. Tą darome nuosekliai ir įvairiausiais būdais. Skatiname kelių inžinerijos ar tiltų statybos studijas pasirinkusius studentus stipendijomis, kviečiame juos į savo objektus, laboratoriją, aprodome asfaltbetonio maišyklės gamybinę bazę. Dar tik besirenkančius jaunus žmones mėginame pasiekti, skleisdami šios profesijos sėkmės istorijas specializuotuose studijų leidiniuose, karjeros dienos renginiuose, inicijuodami publikacijas – interviu spaudoje. Be to, tai, kuo gyvename, skelbiame ir socialinėje medijoje. Stengiamės likti įdomūs, profesionalūs ir nepamesti saikingo humoro jausmo kasdienybėje.
Ačiū už pokalbį.
Parengė dr. Gražvydas Mykolas Paliulis
Anniversary Exhibition of the Company Kauno tiltai AB: Travel, Meet, Enjoy In 2024, the company Kauno tiltai AB, one of the largest transport and energy infrastructure construction companies in the Baltic States, celebrated its solid 75th anniversary and organized the exhibition „The Joy of Meeting“.
“We are an organization that creates more convenient ways to communicate every day, whether it be streets, roads, or bridges connecting different river banks, or railways. We are also involved in the renovation of airport and harbour infrastructure. In other words, we are close to people and their constant need and necessity to travel. The idea of commemorating a long time-path of activities with an exhibition was born naturally: we wanted to stop travellers for a while, remind them of the greatness, importance and diversity of works. We do not strictly divide the projects we implement into more important and less important ones. They, although of different scope, engineering solutions or duration, undoubtedly improve the mobility of the population of a particular area. We decided to select exhibits of different objects. Thus, the exhibition included roads, bridges, tunnels, overpasses, railways, not forgetting energy. In total, the exhibition consisted of eleven objects”.
Viena didžiausių infrastruktūros statybos bendrovių Lietuvoje AB „HISK“ ir toliau plečia savo veiklos apimtis. Vien per praėjusius metus įmonės infrastruktūros grupės pardavimų pajamos iš statybos montavimo darbų ir produkcijos augo beveik 60 proc. Šiemet „HISK“ savo portfelyje turi suplanuotų valstybinių ir privačių projektų už 130 mln. eurų. Prie tokio pajamų augimo reikšmingai prisidėjo ne vienas laimėtas valstybinės reikšmės projekto konkursas, kuriuos įgyvendindama bendrovė taip pat reikšmingai prisideda prie susisiekimo infrastruktūros gerinimo ir Lietuvos saugumo.
Nuo „Via Baltica“ ir Rūdininkų poligono iki Šiaulių oro uosto Vienas ambicingesnių bendrovės užbaigtų projektų – magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo Kaunas–Marijampolė–Suvalkai projektavimo darbai. Didžiausiame kelių infrastruktūros projekte nepriklausomos Lietuvos istorijoje numatyta įrengti šiuolaikiškus ir modernius infrastruktūros sprendimus, kurie gerins tarptautinį ir vietinį susisiekimą bei didins eismo saugumą. Iš viso įmonė buvo atsakinga net už tris iš keturių projektavimo sutarčių dėl A5 magistralės rekonstrukcijos.
Dvejopos paskirties kelias Pabradė–Meškerinė
Įmonės portfelyje taip pat yra ne vienas dėmesio žiniasklaidoje sulaukęs projektas: Vilainių tilto Kėdainiuose rekonstrukcija, dvigubos paskirties kelio
Pabradė–Meškerinė kapitalinis remontas ir tako per pietinį molą Klaipėdoje remonto darbai.
„Darbai kelyje Pabradė–Meškerinė buvo išskirtiniai ne tik dėl projekto įgyvendinimo greičio, kur per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo buvo atlikti projektavimo ir rangos darbai beveik 6 km ruože, bet ir dėl panaudotos technologijos specifikos. Jie parei-
kalavo verslo, mokslo ir užsakovo puikaus bendradarbiavimo, aukščiausios projekto dalyvių kompetencijos, todėl džiaugiamės galėję sėkmingai prisidėti prie karinio mobilumo Lietuvoje gerinimo. Šiame kelio ruože prireikė netradicinių technologinių sprendimų, nes jame numatytas ne tik įprastas, bet ir karinio transporto eismas, kuris gerokai padidina kelio apkrovą. Dėl šios priežasties panaudojome VILNIUS TECH mokslininkų sukurtą voluojamo betono technologiją. Šiame ruože buvo paklota 0,19 m storio 47 593 m2 dangos“,
– sako „HISK“ infrastruktūros projektų vadovas Nerijus Maskoliūnas.
Šiais metais darbų tempas nestoja, tęsiami visuomenei reikšmingi projektai: jau užbaigti infrastruktūros darbai 15 km ilgio kelio ruože Pirčiupiai–Jašiūnai palei Rūdininkų poligoną ir infrastruktūros rekonstravimo darbai Pajuosčio aerodrome. Darbų pabaiga taip pat nusimato ir Šiaulių oro uoste, kur „HISK“ rekonstravo riedėjimo taką, įrengė naujus peronus, apšvietimo ir inžinerinius tinklus.
Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra
2023 m. pabaigoje, laimėjus viešąjį konkursą, „HISK“ bendrovei patikėti Kauno oro uosto šiaurinio perono ir riedėjimo tako bei apvažiavimo kelių statybos ir rekonstravimo darbai. Liepą projektas pasiekė tarpinį finišą – buvo atidarytas riedėjimo takas, skirtas orlaivių judėjimui. Jis yra 470 m ilgio ir 52 m pločio. Šioje atkarpoje išplatinta ir pakeista danga, įrengti pagrindai. Darbai šiame riedėjimo take atlikti per 100 dienų. Iš viso perono, riedėjimo tako ir privažiavimo kelių įrengimo darbų metu
suplanuota įrengti apie 60 000 m2 asfalto dangos ir apie 18 000 m2 betono dangos, taip pat įdiegti naujos kartos
LED technologijos signalinius žiburius, nutiesti ryšių ir elektros tinklus, įrengti orlaivių maitinimo sistemas ir lėktuvų variklių skleidžiamą oro srautą nukreipiantį deflektorių bei sienutes su pamatais.
Paskutiniai darbai suplanuoti oro uoste įrengiant orlaivių stovėjimo aikšteles – iš viso numatyta, kad Kauno oro uoste vienu metu galės būti 14 C kategorijos orlaivių. Taip pat bus įrengta 1
C kategorijos orlaivių variklių bandymo aikštelė.
„Šiuo projektu numatytų įrengti dangų klasifikacijos skaičius (angl. Pavement Classification Number – PCN) svyruoja nuo 62R iki 102R, todėl, esant poreikiui, danga riedėti ar aikštelėse stovėti galės net ir D ar E kategorijų orlaiviai“, – teigia „HISK“ infrastruktūros projektų vadovas Tadas Ramanauskas.
Visas plėtros projektas, turintis strateginę reikšmę antram pagal dydį oro uostui Lietuvoje, bus oficialiai baigtas kitų metų pavasarį.
Magistralinio kelio
Molėtai–Utena rekonstrukcija
Kovo pradžioje bendrovė taip pat pradėjo 61 mln. eurų (su PVM) vertės magistralinio kelio Vilnius–Utena, ruožo nuo Molėtų iki Utenos, rekonstrukciją.
Blogiausio Lietuvoje titulą pelnęs kelias yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes šiaurės rytų kryptimi. „Via Lietuva“ duomenimis, per parą šiuo keliu pravažiuoja apie 9 tūkst. automobilių.
Šiame ruože pašalinta 90 000 tonų išsikilnojusios cementbetonio dangos, kuri pakeista į šiuolaikinių parametrų kelio konstrukciją su asfaltbetonio danga ir pertvarkytos iki šiol rimtų saugumo problemų kėlusios sankryžos.
Įgyvendinus projektą, šio ruožo kategorija ir jo parametrai nesikeis. Kelias išliks II techninės kategorijos. Važiuojamoji dalis bus 7,0 m pločio, 2 eismo juostų, o kraštinių saugos juostų plotis – 1,0 m su 1,50 m pločio kelkraščiais. Ties autobusų sustojimais, kur yra prognozuojamas pėsčiųjų eis-
mas, bus įrengti 3,5 m pločio pėsčiųjų takai su asfalto danga.
Iš viso šiame ruože bus įrengta 222 353 m3 F1 klasės grunto, 342 380 m3 apsauginio šalčiui atsparaus grunto, 0,20 m (fr. 0–45) 338 864 m2 skaldos pagrindo sluoksnis iš nesurištų mineralinių medžiagų mišinio. Įrengta 40 metalinių pralaidų nuo Ø1000 mm iki Ø1400 mm tiek atviru, tiek uždaru (stūmimo ir gręžimo) būdu. Taip pat bus paklota 285 551 m2 asfalto pagrindo sluoksnio AC 22 PS 0,10 m, 282 941 m2 apatinio asfalto dangos sluoksnio AC
22 AS 0,08 m ir 281 712 m2 viršutinio asfalto dangos sluoksnio SMA 11 S 0,04 m.
Didelis dėmesys bus skiriamas eismo saugumo priemonėms: apšvietimui, tvoroms, apsauginių atitvarų sistemoms, apsauginiams ir signaliniams stulpeliams su atšvaitais, saugos salelėms, gyvūnų tvoroms.
„Judėjimas bus pritaikytas ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais, įrengiant šaligatvius su įspėjamaisiais ir vedimo paviršiais. Saugumo salelių bortai nužeminami iki dangos lygio, o san-
One of the largest infrastructure construction companies in Lithuania, HISK AB, continues to expand its scope of activities. Last year alone, the company‘s Infrastructure Group‘s sales revenue from construction and installation works and production grew by almost 60 percent.
One of the more ambitious projects completed by the company is the design work of the Kaunas–Marijampolė–Suwalki section of the main road Via Baltica. The company was responsible for three out of four design contracts for the reconstruction of the A5 road.
This year, the pace of work does not stop, and projects of public importance continue: infrastructure works on the 15 km-long section of the Pirčiupiai–Jašiūnai road along the Rūdininkai training area and infrastructure reconstruction works at the Pajuostis airfield
kryžose atsiras kryptinis apšvietimas. Suprojektuota aplinka tenkins žmonių su negalia poreikius, taip pėsčiųjų ir automobilių eismas šiame kelyje bus saugesnis ir sklandesnis“, – pabrėžia N. Maskoliūnas, „HISK“ infrastruktūros projektų vadovas.
Ruožas Molėtai–Utena baigtas šiais metais, o likusią kelio Vilnius-Utena dalį planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos.
Parengta pagal AB „HISK“ informaciją
have already been completed. The completion of the works is also expected at Šiauliai Airport, where HISK AB reconstructed the taxiway, installed new aprons, lighting and engineering networks. HISK has been entrusted with the construction and reconstruction of the northern apron, taxiway and bypassing roads of Kaunas Airport.
In July, the project reached an intermediate finish - the taxiway was opened to aircraft movement. At the beginning of March, the company also began the reconstruction of the main road VilniusUtena, the section from Molėtai to Utena, worth EUR 61 million (including VAT).
After the project implementation, the category and parameters of this section will not change. The road will remain of the technical category II. The carriageway will be 7.0 m wide, with 2 traffic lanes, and the width of the outer safety lanes will be 1.0 m with 1.50 m wide road shoulders.
Šalia Ruklos poligono įgyvendinamos Jonavos aplinkkelio statybos
Dar birželio mėnesį, simbolinio renginio metu, kartu su užsakovu AB „Via Lietuva“ ir bendrovės vadovu Mariumi Švaikausku bei kitais garbingais svečiais – susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu –įkasusi darbų pradžią žyminčią kapsulę, prancūzų kapitalo įmonė AB „Eurovia Lietuva“ pradėjo Jonavos aplinkkelio statybas. Renginio metu
bendrovės generalinis direktorius Artūras Prichodka kalbėjo, kad šio projekto įgyvendinimas yra ypač svarbus, nes projektas prisidės prie visos šalies karinio mobilumo užtikrinimo. „Tai iššūkis mums, kurį esame pasirengę įvykdyti laiku ir kokybiškai“, –teigė A. Prichodka. Šis projektas padės užtikrinti sklandų NATO ir Lietuvos karinės technikos judėjimą bei pagerins tranzitinio eismo per Jonavą sąlygas.
Dvigubos paskirties aplinkkelis bus svarbus tiek kariniam mobilumui,
ypač aplink Ruklos poligoną, tiek eismo pralaidumui Vidurio Lietuvoje. Didžiają dalį pirmojo etapo statybos darbų rangovas įgyvendino jau šiais metais. Įrengtas dviejų eismo juostų kelias ir rekonstruotas krašto kelias Nr. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys. Eismo pralaidumui užtikrinti papildomai įrengtos dvi žiedinės sankryžos, rekonstruotas dešinėje pusėje esantis pėsčiųjų ir dviračių takas. Kelio konstrukcijos sprendiniai rengti vertinant krašto apsaugos poreikius ir karinės
Jonavos aplinkkelio darbų pradžia, bendrovės generalinis direktorius
Artūras Prichodka: „Dvigubos paskirties aplinkkelis bus svarbus tiek kariniam mobilumui, tiek eismo pralaidumui Vidurio Lietuvoje, tad projektiniai sprendiniai yra kiek kitokie nei įprastam keliui.”
technikos reikalavimus, tad projektiniai sprendiniai yra kiek kitokie, nei įprastam keliui. Atsižvelgus į karinio transporto apkrovas ir manevravimą, pagal projektą įrengiama išplatinta važiuojamoji kelio dalis, sustiprinta kelio konstrukcija ypatingoms apkrovoms, sustiprinti kelkraščiai.
Žiedinių sankryžų vidinės atgrindos yra išplatintos, įvažos ir išvažos sustiprintos granitinėmis trinkelėmis, o žiedinėse sankryžose esančios saugumo salelės siaurinamos, nekeičiant išorinių sankryžos matmenų.
AB „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi AB „Eurovia Lietuva“ rangos darbus numato pabaigti iki 2025 m. sausio 22 d. Darbų vertė – 4,8 mln. eurų (su PVM).
Rekonstruojama viena intensyviausių atkarpų
Nemenčinės plente
AB „Eurovia Lietuva“, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą rangos konkursą, jau kovo mėnesį pradėjo Nemenčinės plento rekonstrukcijos darbus. Rekonstruojama atkarpa – pagrindinis išvažiavimas iš Vilniaus Nemenčinės ir Švenčionių kryptimi. Tai viena intensyviausių atkarpų mieste – čia ties Kairėnų gatve transporto srautas siekia apie 19,8 tūkstančio transporto priemonių per parą. Anot bendrovės generalinio direktoriaus Artūro Prichodkos, projektas yra itin svarbus vilniečių ir miesto svečių susisiekimui gerinti.
Rekonstrukcijos metu važiuojamoji kelio dalis bus išplatinta nuo dviejų iki keturių eismo juostų, kas neabejotinai padės sumažinti transporto spūstis ir avaringumą. Rekons-
truojamoje 5,7 km ilgio atkarpoje bus įrengta žiedinė sankryža ties Balžio gatve, penkios reguliuojamos sankryžos ir trys pėsčiųjų perėjos. Be šiemet jau atliktų paruošiamųjų ir žemės darbų, vandens pralaidų, kelio pagrindų įrengimo ir dalies asfaltavimo darbų, kitais statybų etapais numatoma dar nemažai darbų. Čia bus tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, patogiam viešojo transporto užtikrinimui įrengiamos esamos ir naujos papildomos autobusų stotelės, atliekami gatvės bei pėsčiųjų ir dviračių takų apšvietimo darbai ir, siekiant užtikrinti aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę, statomos triukšmą slopinančios sienutės. Projektuotojas –UAB „ID Vilnius“.
Viso projekto metu didelis dėmesys skiriamas eismo organizavimui ir saugumo užtikrinimui. Įrengus laikinuosius takus, net ir vykdant darbus, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas nėra trikdomas. Nors rekonstravimo darbai vykdomi šalia intensyvaus transporto eismo, kur greitis darbų metų yra ribojamas, darbai organizuojami taip, kad sun-
kiajai technikai nereikėtų išvažinėti į kelią, taip netrikdant eismo važiuojamojoje kelio dalyje.
Būtent dėl intensyvaus eismo, daugybės komunikacijų aplink ir, žinoma, technologinių sprendimų, projektas išsiskiria savo sudėtingumu ir gana trumpu darbų atlikimo terminu. Tai paskatino ieškoti naujų sprendinių ir kitų efektyvių darbų planavimo metodikų. Nepaisant iššūkių, AB „Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui Martynas Miežutavičius džiaugiasi, kad darbus pa -
vyksta atlikti greičiau, nei planuota. Anot bendrovės, šiame projekte nepamiršti ir aplinkosauginiai sprendiniai. Siekiant ne tik užtikrinti nenutraukiamą medžiagų tiekimą į tokio masto objektą, bet ir sumažinti išmetamo CO 2 kiekį transportavimo metu, statybos produktų tiekimas į statybos aikštelę vykdomas geležinkeliais.
Taip pat asfalto pagrindo sluoksniui įrengti naudojamas sumažintos temperatūros asfalto mišinys TEMPERA®. Gaminant šį asfalto mišinį,
išmetama mažiau ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų), kitaip tariant, mažiau kenksmingų mūsų planetai emisijų, tokių kaip CO 2 „VINCI Construction“ grupė, kuriai priklauso ir AB „Eurovia Lietuva“, yra įsipareigojusi iki 2030 m. savo veikloje CO 2 emisiją sumažinti 40 proc. Taip pat, klojant šį asfaltą, išmetama mažiau žmonių sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų garų pavidalu, tačiau išlaikoma kokybė kaip ir įprastinių karštųjų asfalto mišinių. Spalio pradžios duomenimis, Nemenčinės plento atkarpoje nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos 30 proc. asfalto pagrindo sluoksnio yra paklota naudojant būtent šią technologiją. Projektas numatytas užbaigti iki 2025 m. pabaigos, o bendra sutarties vertė siekia 21,6 mln. eurų (be PVM).
Pašilių karjeras siekia tapti neutralus anglies dioksido atžvilgiu
Viena didžiausių infrastruktūros įmonių pasaulyje „VINCI“, kurios dalis yra ir AB „Eurovia Lietuva“, veiklos strategiją orientuoja į anglies dioksido (CO2) pėdsako mažinimą. Atsižvelgdama į „VINCI“ ir Lietuvos Vyriausybės keliamus tikslus iki 2030 m. sumažinti CO 2 emisijas maždaug 40 proc., kelių statybos įmonė ieško patikimų sprendimų šiems tikslams pasiekti. Šiuo metu AB „Eurovia Lietuva“ yra suskaičiavusi savo veiklos Pirmosios apimties emisijas (Scope 1) ir Antrosios apimties emisijas (Scope 2) bei numačiusi strategiją ir priemones, kaip jas sumažinti iki 2030 m.
Ieškodama geriausių sprendimų, bendrovė taip pat reaguoja į atsirandančias galimybes. AB „Eurovia Lietuva“ eksperimento tvarka, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., Pašilių karjere iškastinį kurą – dyzeliną – keičia degalais, pagamintais iš atsinaujinančių šaltinių. „Neste MY Renewable Diesel“ dyzelinas, arba hidrintas augalinis aliejus (HVO), gaminamas iš 100 proc. tvariai gaunamų atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ar gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų.
Numatyta, kad karjero sijotuvas ir trupintuvas, administracinės ir buitinės patalpos naudos sertifikuotą žaliąją elektros energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių žaliavų, o frontaliniai krautuvai, ekskavatoriai, buldozeriai ir lengvieji tarnybiniai automobiliai – HVO 100 degalus. Anot bendrovės, naudojant HVO 100 degalus ir žaliąją elektros energiją, jau dabar galima organizuoti tam tikrų gamybos padalinių veiklą, neutralią anglies dioksido atžvilgiu.
AB „Eurovia Lietuva“ tikisi, kad eksperimentas bus sėkmingas. Tačiau bendrovės technikos ir aplinkosaugos vadovas Zigmantas Perveneckas pabrėžia, kad tokios veiklos plėtrą gali stabdyti didesnės gamybos sąnaudos ir mažesnis konkurencingumas. Tolesnis šių iniciatyvų vystymas labai priklausytų nuo valstybės paramos arba kitokio teisinio reguliavimo.
Ineta Adomonytė
AB „Eurovia Lietuva“ komunikacijos specialistė
New Challenges and Objectives of the Company Eurovia Lietuva AB Back in June, the French capital company Eurovia Lietuva AB started construction of the Jonava bypass. The implementation of this project is particularly important, as the project will contribute to ensuring military mobility throughout the country. The dual-purpose bypass will be important both for military mobility, especially around the Rukla training area, and for traffic capacity in Central Lithuania.
During the construction works of the first stage of the Jonava bypass, a two-lane road will be constructed and the national road No. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys will be reconstructed.
In March, the company Eurovia Lietuva AB began reconstruction of the Nemenčinė road. The section being reconstructed is the main exit from Vilnius in the direction of Nemenčinė and Švenčionys. This is one of the most intensive sections in the city.
During the reconstruction, the carriageway will be widened from two to four traffic lanes, and this will undoubtedly help to reduce traffic congestions and number of accidents.
Iššūkis – sukurti modernią darnaus judumo infrastruktūrą saugomoje teritorijoje:
Rudens pradžioje džiuginę šilti orai dviračių entuziastams suteikė galimybę dar šiais metais išmėginti po rekonstrukcijos naujai atidarytą dviračių taką nuo Smiltynės iki Nidos, kuris jau tituluojamas moderniausiu ir draugiškiausiu aplinkai visoje Lietuvoje. Iš viso maždaug 50 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas buvo rekonstruojamas keliais etapais, o darbus atlikusi tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ turėjo taikytis ne tik prie griežtų aplinkosaugos reikalavimų, bet ir prie gamtos ritmo, bei pasitelkti nestandartinius inžinerinius sprendimus.
Remontas, kurio reikėjo seniai Neringos dviračių tako rekonstrukcija buvo itin laukta, nes per vieną gražiausių Lietuvos kampelių besidriekiantis ir europiniam tinklui priklausantis takas remonto nematė nuo pat įrengimo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tako danga buvo nelygi, suaižėjusi, ištrupėjusi ir neužtikrino važiavimo dviračiais saugumo. Rekonstravimo darbų imtasi praėjusiais metais. Pirmiausia buvo rekonstruota dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės, o šiemet, mėnesiu anks-
čiau nei planuota, užbaigti ruožo nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link modernizavimo darbai.
„Tai, kad darbus pavyko užbaigti anksčiau laiko, yra išties nemenkas pasiekimas, nes dirbant Kuršių nerijoje tikrai netrūko iššūkių. Kalbame apie kapitalinį remontą ribotą prieigą turinčioje lokacijoje, kurioje yra sudėtinga dirbti su sunkiąja technika. Be to, dalis tako eina per saugomo Naglių gamtinio rezervato teritoriją, tad planuojant darbus teko labai gerai apgalvoti ir suplanuoti kiekvieną žingsnį. Tam, kad užtikrintume kuo mažesnį rekonstravimo darbų poveikį aplinkai, nuolat konsultavomės su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, taip pat savo iniciatyva į pagalbą pasitelkėme ekologą, kuris vykdė gyvūnų buveinių stebėseną ir padėjo jas apsaugoti“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Derinosi prie gamtos ritmo
Rangovus konsultavęs Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto ekologas Robertas Staponkus sako, kad Kuršių nerijos ekosistema, ypač gamtinio rezervato teritorijoje, yra labai sub-
tili. Dėl to svarbu, kad žmonių intervencija čia būtų minimali. Siekiant tai užtikrinti, rekonstrukcijos metu dviračių tako prieigose buvo atliekama gyvūnų, paukščių ir augalų rūšių inventorizacija bei buveinių vertinimas. Darbų grafikas netgi derintas prie teritorijoje pastebėto jūrinio erelio gyvenimo ritmo – tikrinta, ar šio didingo paukščio lizde nėra mažylių, o darbai planuoti taip, kad nebūtų trikdoma jų ramybė.
šių nerijoje ir paskatinti daugiau žmonių rinktis susisiekimą dviračiais“, – sako R. Staponkus.
Panaudotos išskirtinės dangos
Siekiant, kad kelionės dviračiais Kuršių nerijoje būtų išties patogios ir saugios, takas daugelyje vietų praplatintas, iš esmės atnaujinta jo danga, įrengtos poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais.
„Ekologinis vertinimas buvo svarbus siekiant, kad rekonstrukcija turėtų kuo minimalesnį poveikį aplinkai – pavyzdžiui, sprendžiant dėl tinkamiausių vietų poilsio aikštelėms ir įrengiant jas ten, kur tokie infrastruktūros elementai mažiausiai trukdytų augmenijai ir gyvūnams. Žinoma, dviračių takas per Kuršių neriją ėjo ir anksčiau, čia lankosi nemažai poilsiautojų, net ir į atokesnes vietas užklysta žmonių, tad visiškai poveikio gamtai išvengti neįmanoma. Dėl to ne visos anksčiau identifikuotos buveinės yra išlikusios. Kai kurios – jau sunykusios. Visgi modernaus dviračių tako įrengimą, laikantis aplinkosaugos reikalavimų, galima vertinti teigiamai. Tai turėtų sumažinti automobilių srautus Kur-
Tam, kad kelionės dviračiais Kuršių nerijoje būtų išties patogios ir saugios, takas daugelyje vietų praplatintas, iš esmės atnaujinta jo danga, o palei visą rekonstruotų ruožų ilgį, išskyrus Naglių gamtinio rezervato teritoriją, įrengtos poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais. Atnaujinto dviračių tako plotis siekia nuo 2,5 iki 3,5 m, nors iki rekonstrukcijos kai kur buvo vos 1,5 m pločio. Rekonstruoti dviračių tako ruožai suprojektuoti taip, kad prireikus jais galėtų važiuoti ir specialusis transportas, pavyzdžiui, ugniagesių automobiliai. Poilsiautojų patogumui ties Juodkrante įrengta 5,5 m pločio dviračių gatvė su 2 m pločio šaligatviais pėstiesiems ir apšvietimu. Iš abiejų dviračių tako pusių įrengti betoniniai borteliai, taip pat pasirūpinta ir greta esančių medžių šaknų apsaugomis.
„Išskirtinė šio dviračių tako vieta pareikalavo ir tam tikrų netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, siekiant, kad Naglių gamtinio rezervato teritori-
joje takas kuo mažiau išsiskirtų iš natūralios aplinkos, jam panaudota speciali pilko smėlio spalvos danga. Tokia Lietuvoje naudojama turbūt pirmą kartą. Poilsio aikštelių dangai taip pat pasitelktas specialus organinis rišiklis, gaminamas iš gysločio sėklų luobelių ir granito skaldos mišinių. Dviračių takas čia yra siauresnis, o nuo miško atitvertas medine tvora, kuri neužkerta galimybės grožėtis aplinka, bet riboja patekimą į saugomą teritoriją“, – pasakoja K. Vanagas.
Pasitarnavo daugiametė patirtis K. Vanago teigimu, viso projekto metu darbuotojai buvo reguliariai supažindinami su teritorijoje taikomais aplinkosaugos reikalavimais, užtikrinant griežtą jų laikymąsi. Taip pat reikėjo spręsti nemažai logistikos klausimų, nes teko derintis prie keltų iš Klaipėdos darbo grafikų, techniką į darbų vietą dažnai atgabenti siaurais miško keliukais, o dirbant bandyti išsitekti ankštoje erdvėje. Visgi visus iššūkius pavyko išspręsti ir, nepaisant įtemptų terminų, darbus baigti anksčiau laiko.
„Prie to neabejotinai prisidėjo ilgametė mūsų patirtis, įgyvendinant įvai-
rius sudėtingus statybų ir infrastruktūros projektus, visada sau keliami aukšti tvarumo standartai ir taikomi pažangūs statybų metodai bei techniniai sprendimai. Tokia unikali vieta, kaip Kuršių nerija, tikrai nusipelno turėti šiuolaikinius standartus atitinkančią darnaus judumo infrastruktūrą. Po daugelio metų po pusiasalį keliauti dviračiais, aplankyti jo gyvenvietes ir lankytinus objektus bei jūrą yra gerokai patogiau ir saugiau. Rekonstruotas dviračių takas neabejotinai suteikia didelę vertę visam Neringos regionui“, – sako K. Vanagas.
Pirmasis dviračių tako ruožas nuo Pervalkos gyvenvietės iki paplūdimio Kuršių nerijoje įrengtas dar 1978 m., o vėliau skirtingu laiku buvo tiesiami kiti ruožai. Šiandien iš 50 km dviračių tako beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos priklauso bendrovei „Via Lietuva“, likusi dalis – Neringos savivaldybei. „YIT Lietuva“ Kuršių nerijoje šiuo metu taip pat baigia rekonstruoti automobilių kelio nuo Alksnynės iki Juodkrantės 10 km ruožą.
Parengta pagal UAB „YIT Lietuva“ informaciją
The Challenge – to Create a Modern Sustainable Mobility Infrastructure in a Protected Area: How did the Company YIT Lietuva overcame it in the Curonian Spit?
This year, the newly opened pedestrian and bicycle path from Smiltynė to Nida, which has already been called the most modern and environmentally friendly in the whole Lithuania, was tested. The bicycle and pedestrian path, which is approximately 50 km long, was reconstructed in several stages, and the company of sustainable development of cities and infrastructures YIT Lietuva, which carried out works, had to adapt not only to strict environmental requirements, but also to the rhythm of nature, and the use of non-standard engineering solutions.
First, the section of the bicycle and pedestrian path from Smiltynė to Juodkrantė was reconstructed, and this year, a month earlier than planned, the modernization works of the section from Juodkrantė to Pervalka, Preila and towards the sea were completed.
The width of the reconstructed bicycle path ranges from 2.5 to 3.5 m, though before the reconstruction it was only 1.5 m wide in some places. For the convenience of holidaymakers, a 5.5 m-wide cycling street with 2 m-wide sidewalks and lighting was constructed for the pedestrians at Juodkrantė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių atnaujinimas
Klaipėdos jūrų uoste, kuriame, be kitų uosto darbų ir paslaugų, vykdomas keleivių perkėlimas į Kuršių neriją ir atgal, yra svarbus ir uosto infrastruktūros išvystymas, funkcionalumas ir efektyvumas. Rytinėje uosto akvatorijos pusėje esančios krantinės Nr. 76 ir 79, o Kuršių nerijos pusėje Nr. 156 ir 159 – pastatytos beveik prieš 40 metų, jos tarnavo keltams, keliantiems keleivius su automobiliais į Kuršių neriją ir atgal. Dėl nusidėvėjimo ir išaugu-
sių transporto srautų buvo būtina jas rekonstruoti, užtikrinant saugų keltų švartavimą ir keleivių aptarnavimą. Projektavimo bendrovė „SRP Projektas“ parengė darbo projektą šių krantinių rekonstravimui. Atnaujinamoms krantinėms buvo suprojektuoti poliniai pamatai ir spraustasienės su inkarais, taip sujungiant esamas krantines. Naujų gelžbetoninių dalių sandūros mazgai įrengti taip, kad ateityje atliekant gretimų krantinių rekonstravimo darbus krantinių galvenos susijungtų sklandžiai ir sandariai. Projek-
tu buvo numatytos plieninės reguliuojamos rampos, hidraulinė valdymo sistema ir automatizuotas jos valdymas. Atitinkamai numatytas krantinių apšvietimas, atnaujintos pėsčiųjų ir važiuojamosios dalies dangos.
Šio objekto statybos darbai buvo atliekami etapais, kad nebūtų trikdomas perkėlos darbas. Pirmasis etapas užbaigtas 2023 m. birželio mėnesį, o antrasis buvo pradėtas pasibaigus vasarai, kai sumažėjo keleivių ir transporto srautas. Šių krantinių statybos darbus atliko UAB „Fegda grupės“
įmonė UAB „Tilsta“ ir jau šių metų vasarą Klaipėdos jūrų uostas pasitiko atsinaujinęs.
Šis įgyvendintas projektas kelia šalies infrastruktūrą į kitą lygį, atverdamas patogesnį judėjimą gyventojams ir transporto priemonėms. Taip pat didžiuojamės, kad, įgyvendindami tokius projektus, galime taikyti inovatyvius sprendinius. Smiltynės perkėlos rampos, kurios buvo pagamintos Kaune, į Klaipėdą atkeliavo Nemunu. Jas atgabenti padėjo AB Vidaus vandens kelių direkcija. Pirmą kartą toks gami-
nys transportuotas vandens keliu. Kitas projektas prie kurio šiuo metu darbuojasi „Tilsta“ yra krantinių Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 38 remontas. Šios krantinės yra priešingoje pirso pusėje, kur švartuojasi kruiziniai laivai. Projektu norima pertvarkyti atmušimo įrenginius taip, kad šiose krantinėse galėtų patogiau ir saugiau švartuotis mažesni laiveliai ir jachtos. Vietoj 44 esamų atmušimo įrenginių bus įrengta 75. Tai padidins švartuojamų laivų skaičių uoste ir užtikrins saugesnes švartavimosi sąlygas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bangolaužių rekonstrukcija
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste „Tilsta“ vykdo pietinio ir šiaurinio uosto vartų bangolaužių rekonstrukciją. Klaipėdos uostą nuo bangų saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš 150 metų. Senoji bangolaužio konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų ir vėliau apibetonuota. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis –1374 m, o šiaurinio – 733 m. Plečiant uosto pajėgumus ir didėjant didžiųjų laivų skaičiui, atsirado poreikis bangolaužius atnaujinti, kadangi, eksploatuojant prastėjančios būklės bangolaužius, vis labiau turėtų būti ribojamas laivų eismas, didėtų laivų ir krovinių krovos prastovos.
Rekonstrukcijos metu sustiprinami abu bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai kai kuriose vietose paaukštinti, bangolaužių galvose įrengtos atraminės sienelės. Ant pietinio bangolaužio papildomai yra įrengtos apžvalgos aikštelės.
Įgyvendinus projektą, padidės laivybos uosto saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, t. y. mažės krovinių gabenimo laikas, dėl to, kad laivai išoriniame reide praleis mažiau laiko, atitinkamai mažės ir laivų išmetamųjų dujų sukeliama oro tarša.
Bangolaužiams atnaujinti kasdien dedami įvairaus dydžio akmenys, iš kurių didžiausias sveria net 33 tonas. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – tiek sveria 20 lengvųjų automobilių arba 5 suaugę Afrikos drambliai. Didžiausi akmenys yra ypač svarbūs bangolaužio konstrukcijoje ir dedami bangolaužio gale, siekiant maksimaliai apsaugoti uostą nuo bangų. Visi akmenys, suskirstyti pagal frakcijas, atplukdomi į uostą iš Švedijos. Klaipėdą jie pasiekia maždaug per pusantros paros, priklausomai nuo oro sąlygų.
Nepaisant iššūkių, kurie kyla dėl bangavimo ir sudėtingos logistikos, darbus tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
Naujos technologijos Lietuvos keliuose
Tuo pat metu „Tilstos“ komanda darbuojasi ir „Rail Baltica“ projekte, kuriame įrengė 14,7 m aukščio torkreto sieną. „Betoną aukštu slėgiu per
Eduardas Grinaveckas: „Džiugu, kad įgyvendintas Klaipėdos uosto krantinių atnaujinimo projektas kelia šalies infrastruktūrą į kitą lygį, atverdamas patogesnį judėjimą gyventojams ir transporto priemonėms. Taip pat didžiuojamės, kad, įgyvendindami tokius projektus, galime taikyti inovatyvius sprendinius.“
tam tikrą agregatą purškėme ant stataus šlaito. Šio betono sluoksnis –20 cm ir jis pasiekia tokias pat stiprumo savybes, kaip ir įprastu būdu įrengiamas betonas. Tai vienas pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai status šlaitas tvirtinamas tokia technologija”, – sako UAB „Tilsta“ techninis direktorius Tadas Daškevičius.
Kitame europinės vėžės statybos ruože bendrovės darbuotojai įrengė gelžbetoninius, 1,80 m diametro gręžtinius polius atremti tiltui, kurių gylis siekia net 31,5 m. Ko gero, mums
pavyko pirmą kartą Baltijos regione įrengti tokio gylio ir tokio diametro polius.
Šiais metais „Tilsta“ pirmoji pagamino betoninius žalios spalvos turėklinius blokus. Tokių gaminių Lietuvoje daugiau niekas negamina. Turėklinių blokų spalva buvo numatyta „Rail Baltica“ techniniame darbo projekte. Panaudojus žalios spalvos pigmentą, blokai pagaminti žali, todėl jų nereikia dažyti. Tai reiškia, kad „Tilsta“ pagal užsakovo pageidavimą gali pagaminti įvairiausių spalvų gelžbetonius gaminius. Taip pat įmonei pavyko daugiau nei 4 kartus padidinti gamybos padalinio pagaminamus gelžbetonio gaminių kiekius – iki 13 763 m3
Įmonės gamybos padalinio gelžbetoninių konstrukcijų gamyba apima tiek standartinius, tiek nestandartinius gaminius. Bendrovė specializuojasi tiltams skirtų sijų, kolonų, perdangų ir kitų konstrukcijų gamyboje, taip pat gamina įvairius infrastruktūros objektų gelžbetoninius elementus pagal užsakovų poreikius. Jeigu projektas reikalauja nestandartinių ir sudėtingų gelžbetonio konstrukcijų, UAB „Tils -
ta“ komanda padės surasti tinkamiausią sprendimą ir pagamins reikiamus elementus.
Tauro kalno viadukas atvertas pėstiesiems
Vilniečiai jau gali naudotis naujuoju pėsčiųjų viaduku virš Tauro gatvės, kurio statybos darbus taip pat atliko UAB „Tilsta“. Šis unikalus architektūrinis sprendimas jungia Naujamiesčio ir Senamiesčio rajonus, suteikdamas saugų ir patogų būdą kirsti judrią Tauro gatvę pėsčiomis.
Tokio išskirtinės architektūros viaduko projektavimas ir statyba buvo reta ir įdomi galimybė, leidusi pademonstruoti „Tilstos“ gebėjimus įgyvendinant ne tik sudėtingus, bet ir išskirtinius infrastruktūros objektus. Viaduko konstrukcinę dalį parengė UAB „SRP Projektas“ komanda, kuri kartu su „ID Vilnius“ architektais Pauliumi Joniu ir Egle Biretiene darbavosi ir prie statinio koncepcijos.
Šis viadukas yra dalis didesnio Tauro kalno atnaujinimo plano, kuriuo siekiama integruoti šią teritoriją į dinamišką miesto gyvenimą. Sutvarkius
Tauro kalno parką ir pastačius naują Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“, viaduku bus naudojamasi daug intensyviau, nes jis taps svarbia jungtimi tiek poilsio, tiek kultūros renginių lankytojams.
Naujasis viadukas išsiskiria nerūdijančio plieno lankstiniais mazgais, liauna lakštine visomis kryptimis besikeičiančia perdanga, natūralia reljefe įkomponuota viaduko architektūra, konstrukcijose integruotu LED apšvietimu, struktūrine betono apdaila, sklandžiu plieninės ir gelžbetoninės konstrukcijų susijungimu, integruotais plieniniais lietaus surinkimo latakais ir modernaus dizaino plieniniais turėklais.
Magistralinio kelio A16 viaduko kapitalinis remontas
Viadukas virš kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas pastatytas 1969 m. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 kilometre (Vilniaus miesto savivaldybėje), sklype, skirtame susisiekimo komunikacijoms įrengti. Vidutinis eismo intensyvumas šiame kelyje
Nekeičiamų ir netvarkomų kai kurių viaduko elementų būklė buvo daug prastesnė, nei manyta
yra apie 15 000 automobilių per parą, o arčiausiai viaduko esanti Trakų Vokės gyvenvietė nutolusi nuo statinio per 250 m.
Projektu, kurį parengė „Fegda grupės“ bendrovė „SRP Projektas“, suprojektuota nekarpyta trijų tarpatramių sijinė perdanga ant gręžtinių polinių pamatų. Perdangos formulė – 17,3 + 24,0 + 17,3 m. Viaduko bendras ilgis – 66,76 m, plotis – 14,2 m. Ant viaduko suprojektuotos dvi eismo juostos po 3,5 m, bendras kelio juostos plotis – 11,5 m.
Viaduko kapitalinio remonto darbai buvo pradėti 2022 m. spalio mėnesį. Tuo metu transporto priemonių eismas viaduku buvo nutrauktas ir nukreiptas per tam įrengtą apylanką. 2023 m. gegužės mėnesį, pradėjus vykdyti viaduko kapitalinio remonto darbus – nuardžius paklotą ir atkasus kraštines atramas remontui, paaiškėjo, kad pagal projektą nekeičiamų ir netvarkomų kai kurių viaduko elementų būklė yra daug prastesnė, nei buvo galima įvertinti ir iš anksto numatyti, todėl užsakovas sustabdė sutartį ir atliko esamo viaduko statinio ekspertizę. Remiantis ekspertizės išvadomis, buvo parengta projekto A laida. Praėjus metams po sutarties sustabdymo, 2024 m. gegužės mėnesį, viaduko kapitalinio remonto darbai buvo atnaujinti pagal pakoreguotą projektą. Nuo gegužės 10 d. ties remontuojamu Trakų Vokės viaduku taikoma nauja eismo organizavimo schema. Pagal ją transporto priemonių eismas po viaduku buvo nutrauktas ir nukreiptas jungiamuoju A4 keliu link Varėnos. Kelyje A4, už remontuojamo viaduko, įrengtas laikinas žiedas, kur eismo dalyviai gali pasirinkti reikia -
Rekonstruojamas viadukas kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km
mas Vilniaus, Trakų ar Varėnos kryptis. Planuojama, kad eismas pagal naują schemą bus vykdomas iki gruodžio 1 d. Nutraukus eismą po viaduku, nedelsiant pradėta ardyti konstrukcijas. Iki 2024 m. vasaros pabaigos Trakų Vokės viaduko kelyje A16 kapitalinio remonto metu visiškai išardytos senosios esamo viaduko konstrukcijos: atramos, kolonos ir perdangos sijos. Esamo viaduko vietoje įrengti 58 gręžtiniai poliai su kraštinėms ir tarpinėms atramoms, išbetonuoti atramų pamatai, įrengtos 6 tarpinių atramų kolonos, pagamintos ir ant pastolių sumontuotos 36 gelžbetoninės perdangos sijos (dviejų tipų – 17 m ilgio ir 23 t svorio arba 22 m ir 32 t), kurios sumonolitintos vietoje. Ant tokiu būdu įrengtos perdangos baigiamas įrenginėti naujas viaduko paklotas – asfalto danga, šalitilčio plokštės, atitvarai ir turėklai. Iki metų pabaigos bus sutvarkytos viaduko prieigos įrengiant pereinamąsias plokštes ir sutvirtinant šlaitus po viaduku bei atnaujinant po viaduku esančio kelio
A4 dangos konstrukciją.
Prie viaduko statybos darbų nuolat dirba apie 20 darbuotojų, daug
įvairios technikos (agregatai gręžtiniams poliams įrengti, ekskavatoriai, automobiliniai kranai, suvirinimo agregatai, laikini pastoliai, betonavimo įranga).
Didžiausi šio projekto iššūkiai: pasikeitusių statybos sąlygų įteisinimas, kurias lėmė viešųjų pirkimų tvarka; eismo organizavimo pokyčiai – pasikeitus projekto sprendiniams, reikėjo keisti ir eismo organizavimo schemą, nutraukiant eismą ne tik ant viaduko, bet ir po juo; šio viaduko sutvarkymo darbams, iš viso buvo skirti dveji metai, buvo parengti du skirtingi projektai, kuriuos parengė du projektuotojai, pasirašytos dvi rangos sutartys ir skirti du skirtingi techniniai prižiūrėtojai.
2024 metai buvo įvairūs, kaip visada su iššūkiais, tačiau neabejotinai auginantys. Kiekviena naujų metų patirtis mums leidžia įgyvendinti vis sudėtingesnius sprendimus, taip pat ir juos atrasti.
Eduardas Grinaveckas UAB „Tilsta“ generalinis direktorius
The Projects of the Company TILSTA UAB – in the Klaipėda Seaport and on National Roads
The design company SRP Projektas UAB prepared a working project for the reconstruction of quays in the Klaipėda seaport. The pile foundations and retaining walls with anchors were designed for the quays to be reconstructed, thus connecting the existing quays.
The current length of the southern breakwater is 1374 m, and the northern one – 733 m. With the expansion of the Port‘s capacity and the increase in the number of large ships, there was a need to renew the breakwaters.
Vilnius residents can already use a new pedestrian viaduct over Tauro Street, the construction of which was also carried out by Tilsta UAB. This unique architectural solution connects the New Town and the Old Town districts.
The overhaul of the viaduct over the road A4 Vilnius–Varėna–Grodno began in October 2022. In May 2023, when the overhaul started, after dismantling the deck and digging out the edge supports for repair, it turned out that the condition of some of the viaduct elements that were not replaced and not maintained according to the project was much worse than could have been assessed and predicted in advance.
In May 2024, the overhaul works were restarted according to the revised project.
Bendrovės įkūrimo ištakos
1993 m. Edmundas Vaičiulis, Algimantas Repšys ir Jan Smolenski, daug metų dirbę KSREV-2, buvo pakviesti pasirašyti sutartį su UAB „Mechva“. Pasirašius sutart į, sukurtas ūkiskaitinis kelių remonto ir eksploatacijos ruožas, kuris remontavo ir eksploatavo Vilniaus miesto gatves.
30 metų sėkmingą veiklą lėmė atsakingas vadovų požiūris į darbą, gebėjimas
suburti kvalifikuotą ir darnų kolektyvą, diegti pažangią kelių tiesimo techniką ir technologijas.
1993 m. rugsėjo 4–8 d. pirmą kartą Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Neseniai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai popiežiaus vizitas buvo labai svarbus tiek politiniu, tiek ir dvasiniu požiūriu. Jono Pauliaus rezidencija Vilniuje buvo Šventojo sosto nunciatūra Antakalnyje. Tuo metu net pagrindinių Vilniaus miesto gatvių techninė būklė buvo labai prasta, todėl iki popiežiaus vizito pradžios „Keristos“ pirmtakas skubiai suremontavo pagrindines gatves nuo Vilniaus oro uosto iki Antakalnio, kuriomis vyko popiežiaus maršrutas. Taip pat jas prižiūrėjo ir popiežiaus vizito dienomis. Kelininkai savo atsakingą užduotį atliko sėkmingai.
Siekiant įkurti modernią ir
perspektyvią įmonę, 1994 m. balandžio 22 d. buvo įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje privati statybos įmonė – UAB „Kerista“.
Bendrovė savo veiklą pradėjo neturėdama tinkamos gamybinės bazės, reikalingos kelių tiesimo technikos: ekskavatorių, pakrovėjų, sunkvežimių, taip pat trūko specialistų, pradžioje dirbo tik 20 kelininkų. Tačiau buvo didelis noras gatvių statybos, remonto ir rekonstrukcijos, inžinerinių tinklų įrengimo, aplinkos tvarkymo darbus atlikti geriau ir kokybiškiau. Kasmet UAB „Kerista“ kolektyvas augo, buvo kviečiami patyrę kelininkai ir jauni specialistai, baigę Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar –VILNIUS TECH), kurie ir dabar sudaro pagrindinį techninio ir inžinerinio personalo dalį.
UAB „Kerista“ atliktų darbų
įvairovė
UAB „Kerista“ 1994 m. darbus pradėjo nuo Vilniaus miesto gatvių duobių ir šaligatvių remonto. Vilniuje pirmos kapitališkai suremontuotos gatvės: Ligoninės g., Ašmenos g., Vilniuje įsikūrusi viena seniausių transporto infrastruktūros, aplinkos tvarkymo ir inžinerinių tinklų statybos bendrovių UAB „Kerista“ paminėjo 30 metų jubiliejų. Bendrovės
UAB „Kerista“ steigėjai:
Dysnos g., Paupio g., Maironio g. Sudėtingas buvo Savičiaus, Bokšto ir Išganytojų gatvių, kartu su visa inžinerinių tinklų infrastruktūra, remontas senamiestyje. Bendrovė taip pat atliko daug įspūdingų aplinkotvarkos darbų.
2004 m. Vilniuje UAB „Kerista“ nutiesė Pilaitės prospekto dalį –nuo Papilėnų g. iki Karaliaučiaus g. Nuo tų pačių metų sėkmingai dirba Vilniaus ir kitų rajonų savivaldybių objektuose.
2011 m. Šalčininkų rajone UAB „Kerista“ atliko kelių ir gatvių paprastuosius, kapitalinius ir einamuosius remonto darbus. Vienas iš didesnių objektų buvo Popiežiaus Jono Pauliaus g. rekonstrukcija Eišiškėse.
Nuo įkūrimo pradžios bendrovė, bendradarbiaudama su privačiomis įmonėmis, atlieka aplinkotvarkos darbus ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Atlikti infrastruktūros darbai trijose degalinėse „Shell“ Kauno mieste ir dviejose degalinėse „Shell“ Vilniaus mieste, taip pat degalinėse „Lukoil“, „Baltic Petroleum“, „Viada“.
2006–2011 m. bendrovė kartu su Lenkijos kompanija „Budbaum mosty i drogi“ tiesė ir rengė gatves Seinų, Suvalkų ir Punsko apskrityse.
UAB „Kerista“ atliko daug reikšmingų aplinkotvarkos darbų prie Vilniaus didžiausių verslo centrų: verslo centro K29 ir verslo centro „Quadrum“ (Konstitucijos pr.), verslo centrų slėnio „Green Hall“, „Green Hall 2“ ir „Green Hall 3“ (Upės g.).
Nuo įkūrimo pradžios bendrovė aktyviai dirba ne tik infrastruktūros, bet ir sporto bei laisvalaikio paskirties objektuose: Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centre Druskininkuo-
se, įrengė sporto aikštynus Senosios Varėnos ir Matuizų k., futbolo aikštyną – Galinės k. ir stadioną – Riešėje, Vilniaus raj.
UAB „Kerista“ laimėjo ne vieną Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos (dabar – AB „Via Lietuva“) paskelbtą konkursą valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių kapitalinio remonto darbams atlikti Vilniaus apskrityje.
2020 m. rekonstravo rajoninio kelio Nr. 3912 privažiuojamojo kelio prie Jašiūnų geležinkelio stoties nuo kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožą,
atliko rajoninio kelio Nr. 1823 Mūro Strėvininkai–Kietaviškės–Elektrėnai ir rajoninio kelio Nr. 1836 Jagėlonys–Žikaronys ruožų kapitalinį remontą 2021 m. rekonstravo krašto kelio Nr. 101 Vilnius–Šumskas ruožą nuo 27,61 km iki 29,84 km. Įrengė lietaus nuotekas, gatvių apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių taką. UAB „Kerista“ 2022 m. užbaigė rajoninio kelio Nr. 3937 Jašiūnai–Turgeliai–Tabariškės sankryžos 12,59 km su keliu Nr. 5213 Medininkai–Laibiškės–Turgeliai ir keliu Nr. 3909 Didieji
Aplinkos tvarkymo darbai prie naujosios Pilaitės gimnazijos
Baušiai–Akmenynė–Turgeliai rekonstravimo darbus. Čia dvi trišalės sankryžos rekonstruotos į dvi žiedines, jose įrengtos granitinio akmens ir asfalto dangos, gatvių apšvietimas, eismo saugumo priemonės.
2023 m. bendrovė pradėjo vykdyti sudėtingus lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus ir gatvių kapitalinių remonto projektus Salininkuose. Šio objekto apimtyje iš viso buvo įrengta 5,4 km ilgio lietaus nuotekų vamzdynų ir atlikta 4 km gatvių kapitalinio remonto darbų, įrengiant naujas asfal-
to dangas, naujus šaligatvius ir gatvių apšvietimą.
2023–2024 m. UAB „Kerista“ nutiesė dviračių taką nuo Fermentų g. iki Trakų Vokėje esančio istorinio Tiškevičių dvaro. Dviračių tako ilgis – 4,5 km. Tais pačiais metais įrengė dviračių ir pėsčiųjų takus Gulbinų, Žaliųjų ežerų ir Europos parko g. ruožuose.
2023 ir 2024 m. didžiausi projektai Vilniaus mieste ir apskrityje
2023 m. UAB „Kerista“ atliko Vilniaus miestui svarbios magistralinės
Oficialus objekto atidarymas Turgeliuose
arterijos – T. Narbuto gatvės dešiniosios dalies nuo Laisvės pr. iki Konstitucijos pr. rekonstrukciją Darbai šiame objekte buvo unikalūs ir sudėtingi savo eismo organizavimo iššūkiais dėl intensyvaus viešojo transporto eismo. Bendrovė rekonstrukcijos metu įrengė gatvės važiuojamąją 2–3 eismo juostų dalį, kur paklojo 9262 m2 mažatriukšmio asfalto ir 2341 m2 asfalto dangos. Taip pat įrengė 7352 m2 naujų betoninių plytelių šaligatvių ir 514 m2 betoninių trinkelių dangos, 3821 m kelio ir 9041 m vejos bortų, 427 m2 silpnaregių orientavimuisi skirtų paviršių Šalia Narbuto g nutiesė naują raudono asfalto dviračių taką, kurio ilgis – 2,75 km. Taip pat 3,48 km ilgio gatvės apšvietimo kabelio ir sumontavo 193 šviestuvus. Pastatė 120 naujų kelio ženklų, rekonstravo keturias šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Rekonstravimo metu paklojo 1,42 km kontaktinio tinklo 10 kV kabelio ir pakeitė 80 kūginių kontaktinio tinklo atramų, nepertraukdama troleibusų eismo.
Nauja žiedinė sankryža Turgelių miestelyje Šalčininkų rajone
Pastaraisiais metais UAB „Kerista“ atliko daug reikšmingų darbų Vilniaus miesto gatvėse. Kasmet vykdo rytinės ir šiaurinės Vilniaus miesto dalių gatvių remonto ir eksploatavimo darbus. Pagal pasirašytas sutartis 2024 m. bendrovė Vilniaus mieste išasfaltavo apie 40 km gatvių.
Taip pat UAB „Kerista“ remontuoja ir prižiūri Vilniaus rajono savivaldybės šešių seniūnijų gatves.
2024 m. UAB „Kerista“ atliko ir Antakalnio, Žirmūnų bei Valakupių teritorijose esančių O. Milašiaus, Kareivių, Lizdeikos g. ir Nemenčinės plento pradžios kapitalinį remontą. Dviem asfaltbetonio sluoksniais išasfaltavo 70 000 m2 gatvių važiuojamosios dalies, įrengė 14,0 km kelio bortų ir atliko aplinkotvarkos darbus.
Šiuo metu UAB „Kerista“ kelininkai dirba Tarandėje (Vilniaus m.), kur vykdo lietaus nuotekų tinklo statybos ir Tarandės g. nuo Ukmergės g. iki Putiniškių g. kapitalinio remonto projektą. Tiesia 2,1 km ilgio ir 7 m pločio, dviejų eismo juostų asfalto dangos važiuojamąją dalį, abiejose gatvės pusėse įrenginėja 1,8–2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvius, viešojo transporto stoteles su įvažomis ir paviljo-
nais, gatvės apšvietimą ir 2,5 m pločio raudono asfalto dviračių taką, taip pat 3,375 km ilgio paviršinio lietaus vandens surinkimo nuotekų tinklus su vamzdžiais iš stikloplasčio. Bendrovė 1,176 km ilgio nuotekų atkarpą kloja mikrotuneliavimo būdu, tam naudodama sustiprintus stikloplasčio vamzdynus. Rekonstruoja keturias vandentiekio atkarpas. Tarandės g. atlieka gamtinių vidutinio slėgio dujotiekių rekonstrukciją, stato Tarandės upelio pralaidą su atramine siena. Ateityje įrengs Tarandės g. ir šalia esančių pės-
čiųjų ir dviračių takų apšvietimą Kelininkai šį sudėtingą statybos objektą numato užbaigti 2025 m. rudenį.
Bendrovė nuolat didina savo veiklos efektyvumą
Bėgant metams, bendrovė įsigijo gamybos bazę ir administracinį pastatą Geologų g. Sparčiai augo ir atliekamų darbų apimtis. Dabar kelių technikos parką sudaro virš 100 mechanizmų ir transporto priemonių.
UAB „Kerista“ nuolat investuoja į pačią moderniausią kelių staty-
bos techniką. Kelių tiesimo ir remonto darbams naudoja šiuolaikišką, žinomų gamintojų techniką, tokių kaip „Wirtgen“, „Vogele“, „Hamm“, BOMAG, „Ammann“, „Atlas“, „Caterpil“, „Komatsu“, MAN, „Volvo“, „Iveco“, „Terex“ ir kt. Ypač daug dėmesio bendrovė skiria specializuotai precizinei kelių statybos technikai ir mažajai mechanizacijai, palengvinančiai kelininkų darbą. Bendrovėje su 3D įranga dirba ekskavatoriai, buldozeriai, greideriai. Tai ypač pagreitina statybos procesus.
UAB „Kerista“ steigėjas, gamybos direktorius Jan Smolenski ir generalinis direktorius Juozas Gedvilas
Nuo
pat įkūrimo pradžios svarbiausias UAB „Kerista“ tikslas – nuolat didinti veiklos efektyvumą: tobulinti technologijas, mažinti sąnaudas, užtikrinti darbų kokybę, mažinti veiklos poveikį aplinkai.
Nuo pat įkūrimo pradžios svarbiausias UAB „Kerista“ tikslas – nuolat didinti veiklos efektyvumą: tobulinti technologijas, mažinti sąnaudas, užtikrinti darbų kokybę, mažinti veiklos poveikį aplinkai. Bendrovėje įdiegta vidaus kokybės kontrolės sistema. Pagrindinė priemonė šiam tikslui įgyvendinti – kokybės, aplinkos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų (pagal tarptautinius standartus LST EN ISO 9001, LST EN ISO 14001 ir LST EN ISO 45001) nuostatų laikymasis. Bendrovė siekia būti viena pirmaujančių kelių ir gatvių tiesimo, jų modernizavimo, aplinkos tvarkymo ir vandentvarkos bei nuotekų inžinerinių sistemų statytoja. UAB „Kerista“ yra Lietuvos kelininkų asociacijos narys. UAB „Kerista“ per savo 30 metų bendradarbiavo ir kartu statė objektus su įmonėmis: UAB „Baltisches hous“, UAB „Eikos statyba“, UAB „Lakaja“, UAB „Axis Technologis“ UAB „Veikmės statyba“, UAB „Mitnija“, UAB „Citus Construction“, UAB „DG statybų valdymas“, UAB „Yit Lietuva“, Vilniaus oro uostas, UAB „Vilniaus vandenys“.
Šiuo metu bendrovėje dirba virš 280 darbuotojų, kurie gali atlikti bet kokio sudėtingumo gatvių ir kelių statybos, remonto, inžinerinių tinklų darbus. Kolektyve dirba 40 susisiekimo infrastruktūros inžinierių, kurių dalis – nuo bendrovės įsteigimo dienos. Ne vienas jaunas specialistas, išugdytas bendrovėje, sėkmingai ir toliau dirba tiek UAB „Kerista“, tiek kitose bendrovėse.
Po 30 metų iš trijų UAB „Kerista“ įkūrėjų dirba tik ilgametis įmonės akcininkas, gamybos direktorius Jan Smolenski. Gaila, kad kiti steigėjai Edmundas Vaičiulis ir Algimantas Repšys paliko šį pasaulį.
Dauguma darbuotojų yra savo srities profesionalai, bendrovėje dirbantys nuo 1994–1999 m. Tai T. Voroneckij, M. Veromej, T. Tupko, K. Savickij, V. Polujanskij, G. Petrauskas, R. Petkevič, I. Maželis, V. Malinovskij, I. Makovskis, G. Kuzborskij, V. Kaškevič, V. Janovič, D. Gedvilienė, V. Daškevič, A. Czerniawski, A. Borkovskij, T. Bulygo, J. Bužinskij, A. Adomavičius, F. Arnatkevič, V. Biaigo.
Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Kerista“ generalinio direktoriaus pareigas eina Juozas Gedvilas. O 2020 m. vasarą prie kolektyvo prisijungė Mindaugas Petrauskas, kuris šiuo metu dirba techniniu direktoriumi.
Bendrovė visais veiklos laikotarpiais sėkmingai bendradarbiavo su kitomis kelių statybos įmonėmis, buvo patikimas statybos partneris.
Šių metų spalio 11 d. UAB „Kerista“ darbuotojai iškilmingai paminėjo įmonės 30-ąjį jubiliejų.
Bendrovė ir toliau sėkmingai dalyvauja AB „Via Lietuva“, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių rengiamuose kelių tiesimo bei gatvių rekonstravimo darbų konkursuose, gerina darbų kokybę, diegia naujas technologijas, kelia savo darbuotojų kvalifikaciją.
Dabar UAB „Kerista“ didelį dėmesį skiria investuodama į naujausią kelių tiesimo techniką, laikydamasi žaliojo kurso krypties. Taip pat, pasitelkdama žiedinės ekonomikos principus, efektyviai perdirba atliekas, tau-
soja išteklius, mažina aplinkos taršą. Techninės bazės teritorijoje bendrovė įrengė 100 kW saulės elektrinę, o 2025 m. planuoja papildomai investuoti į jos plėtrą
Džiugu, kad per 30 metų išliko tie patys akcininkai, t. y. UAB „Kerista“ yra lietuviško kapitalo rankose. Didžioji akcininkų vaikų dalis ir toliau sėkmingai dirba bendrovėje, kas garantuoja darbų tęstinumą ir bendrovės ilgaamžiškumą.
Parengė dr. Gražvydas Mykolas Paliulis
The Company’s Kerista UAB Activities and Works Over 30 Years
The Vilnius-based company Kerista UAB, engaged in the construction, repair and maintenance of roads and streets, also in the environmental management, water management and sewage engineering systems, celebrated its 30th anniversary.
The company‘s thirty-year successful activities were determined by the responsible approach of its management, the ability to gather a qualified and united team, to introduce advanced road construction equipment and technologies.
The company Kerista UAB started its work in 1994 by repairing potholes and sidewalks on Vilnius streets. The first streets repaired were Ligoninės Street, Ašmenos Street, Dysnos Street, Paupio Street.
The company Kerista UAB has carried out many significant environmental management works near the largest business centres in Vilnius.
In recent years, the company has carried out many large-scale works on the streets of Vilnius.
In 2023, the reconstruction of the right part of important arterial T. Narbuto Street in Vilnius was carried out from Laisvės Avenue to Konstitucijos Avenue.
The company Kerista UAB works in the northern part of Vilnius in Tarandė, implementing the project for the construction of rainwater discharge network and the overhaul of Tarandė Street from Ukmergės Street to Putiniškių Street.
„Rail Baltica“ – į aktyvią statybų fazę perėjęs didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje –Europos Sąjungos prioritetas, dabar pripažįstamas strategine geopolitine būtinybe.
2024 m. Europos Komisija patvirtino, kad Lietuva sėkmingai įgyvendino pirmąją 83 mln. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) finansavimo sutartį, skirtą „Rail Baltica“ projektui. Metų pabaigoje su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąja įstaiga (CINEA) pasirašyta sutartis dėl papildomo beveik 1,16 mlrd. eurų finansavimo visoms Baltijos šalims. Kartu su nacionaliniu trijų Baltijos valstybių finansavimu iš viso skirta 1,43 mlrd. eurų. Iš jų projekto daliai Lietuvoje įgyvendinti – 529 mln. eurų. „Svarbi ES parama trūkstamai Transeu-
ropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriaus jungčiai rodo, kad projektas sėkmingai įgauna vis didesnį pagreitį, yra vertinamas ir palaikomas siekiant spartinti Baltijos šalių sujungimą su Vakarų bei Vidurio Europa. „Rail Baltica“ didins regioninį susisiekimą, tvarų transportą, sujungs Baltijos regioną su Vakarų rinka ir užtikrins karinį mobilumą. Sisteminga ES parama leidžia tikėtis įgyvendinti projektą numatytais terminais bei pasiekti ilgalaikių strateginių Baltijos šalių ir Europos tikslų“, –teigia LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Dėmesys – magistralinei linijai
2024 m. aktyvūs sankasos ir statinių statybos darbai vyko nuo Kauno
Latvijos sienos link, visame 29,2 km ruože Šveicarija–Šėta, įskaitant ilgiausią „Rail Baltica“ projekto Baltijos šalyse tiltą per Nerį.
Šioje linijoje kasdien dirbo 700 darbuotojų ir 500 įvairios technikos vienetų. Skaičiuojama, kad 10 km ruože reikia iškasti apie 1,5 mln. m3 žemės, apie 1 mln. m3 žemės ar kitų birių medžiagų atvežti; statinių konstrukcijoms
įrengti reikia apie 23,3 tūkst. m3 betono ir apie 2,8 tūkst. tonų armatūros.
Tilto per Nerį rangovas „Rizzani de Eccher“ pradėjo naują statybų etapą. Iki šiol vyko daug parengiamųjų darbų –tiltą laikysiančių polių, kurių iš viso numatyta 376, įrengimas. Kiekvienam poliui įrengti reikia 40–60 m3 betono, priklausomai nuo polio ilgio ir skersmens.
Kitas pamatų įrengimo etapas – polių galvenų įrengimas, ant kurių bus statomos tilto atramos.
Darbų apimtys didės
Lyginant 2023 ir 2024 metų rodiklius, „Rail Baltica“ statybos darbų ap-
Egidijus
Lazauskas: „Turės didėti ir rangovų, atliekančių statybos darbus, resursai, reikalingos technikos kiekiai.
Mes taip pat mobilizuojame savo išteklius, siekdami, kad augantį statybos darbų tempą išlaikytų visi rinkos dalyviai.“
„Rail Baltica“ statybas įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas
„Rail Baltica“ tikslai – ilgalaikė perspektyva
Nuo 2017 m., kai paskutinį kartą buvo vertintos projekto kaštų ir naudos analizė, jo apimtis išaugo: įtrauktos tarptautinės ir regioninės stotys, jungtys su oro uostais, reikalingi infrastruktūros elementai. Kodėl tai –reikšmingi pakeitimai?
Visi projekto etapai kurs visapusišką vertę Lietuvai ir jos ekonomikai, turizmui, saugumui, klimato kaitos įsipareigojimams. Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai parodė, kad „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai perspektyvus – tikimasi, kad jis Baltijos šalims atneš 6,6 mlrd. eurų naudos. Kadangi galime pasinaudoti ES investicijomis, siekiame maksimaliai išnaudoti šią galimybę ir kurti naudą Lietuvai. Šiuo etapu prioritetą teikiame Baltijos šalių susijungimui ir sujungimui – pagrindinės linijos statybai.
Analizėje apskaičiuota, kad „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. eurų. Tyrimai parodė, kad panašių greitųjų geležinkelių projektų, šiuo metu vykdomų Europoje, vidutinė kilometro kaina yra 24–32 mln. eurų (nepaisant galimos infliacijos ateityje). Kaip vertintumėte šią statistiką?
Tai rodo, kad sąnaudos atitinka europinę praktiką. Mūsų šalims šis projektas – unikalaus masto, tačiau Vakarų Europos bendrovėms jis yra gana įprasto dydžio. Be to, daliai tarptautinių rangovų reikia išspręsti logistikos klausimus, norint imtis projekto Baltijos šalyse. Dirbdami su partneriais –tiek užsienio, tiek Lietuvos, perimame gerąją praktiką, plečiame kompetencijų bazę, sutaupome laiko ir lėšų.
Uostamiestyje pasirašytas memorandumas, kuriuo numatyta suinteresuotoms šalims bendradarbiauti priimant sprendimus dėl naujosios europinės vėžės geležinkelio linijos plėtros į Klaipėdą. Ar Lietuva bus pajėgi įgyvendinti dar vieną europinę atkarpą?
Lietuva yra daugiau nei pajėgi įgyvendinti ir šią atkarpą. Juolab kad ji būtų statoma jau nutiesus pagrindinę „Rail Baltica“ liniją, t. y. atsilaisvinus rinkos ištekliams. Pradėjome geležinkelių tinklo architektūros studiją, kuri turėtų atskleisti, kokia ir kuriomis kryptimis tinklo plėtra reikalinga ir kaip turėtų atrodyti optimalus Lietuvos geležinkelių tinklas.
Vadinasi, infrastruktūros darbai planuojami dešimtmečius į priekį?
Investiciniai projektai ypač orientuoti į ateitį, nes geležinkeliai vystomi kone visą valstybės gyvavimą, nuolat taikosi prie besikeičiančių globalizacijos sąlygų, o rezultatai ir pasekmės – taip pat ilgalaikiai.
imtis Lietuvoje išaugo 60 proc. Jonavos r. užbaigta tiesti 13,7 km automobilių jungiamųjų kelių su drenažo sistema. Projektą vykdė Latvijos bendrovė „A.C.B.“. Taip pat pasirašyta tolimesnio ruožo Šėta–Ramygala (17,1 km) pirmosios dalies rangos darbų sutartis. Juos atliks pagrindinis rangovas čekų įmonė „Eurovia CZ a.s.“ su partneriu AB „Eurovia Lietuva“.
Planuojama, kad statybos darbų apimtys didės kiekvienais metais iki maždaug 2028 m. pabaigos, tuomet stabilizuosis. „Atitinkamai turės didėti ir rangovų, atliekančių statybos darbus, resursai, reikalingos technikos kiekiai. Mes taip pat mobilizuojame savo išteklius, siekdami, kad augantį statybos darbų tempą išlaikytų visi rinkos dalyviai“, – sako E. Lazauskas.
Siekiant spartinti veiklų įgyvendinimą ir sutarus visoms suinteresuotoms šalims, buvo pakeistas projekto valdymo modelis, dėl kurio dalis įgyvendinamų darbų perimama iš bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ ir perduodama įgyvendinti „LTG Infra“. Dėl sutelktų įgyvendinančios institucijos atsakomybių spartės ir parengiamieji, projektavimo bei kiti darbai.
Vystomi ir kiti ruožai
2024 m. Vyriausybė patvirtino ruožo nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos infrastruktūros vystymo planą. Pastarajame ruože paslaugų teikimo sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams darbų pasirašyta su „Tyrens Lietuva“, „Atamis“ ir valstybės įmone Žemės ūkio duomenų centru.
Vyriausybės patvirtintas ir Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planas. „LTG Infra“ ir Ispanijos bendrovė „Ardanuy Ingenieria“ pasirašė Kauno mazgo dalies projektavimo paslaugų sutartį, įskaitant naujo geležinkelio tilto per Nemuną projektavimą. Vykdomi Kauno stoties infrastruktūros projektavimo darbai. Siekiant paspartinti statybų įgyvendinimą, paskelbti konkursai dėl Kauno mazgo statinių projektavimo ir statybos sutarčių.
Ruožo Kaunas–Vilnius teritorijų planavimas – baigiamajame etape.
Vyriausybei patvirtinus regioninių stočių vystymo specialųjį planą ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos numatyta galimybė ateityje sujungti pagrindinę „Rail Baltica“ gele-
Įrengtos atraminės sienutės ir
įrengiami poliai tiltui per Nerį
žinkelio liniją su regionais. Taip pat jau patvirtintas ir Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planas.
Nauda – karinis mobilumas
2024 m. atnaujinta „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizė, kurią atliko nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“. Joje apskaičiuota, kad strateginė integracija į Europos geležinkelių tinklą netiesiogiai skatins Baltijos regiono BVP augimą 0,5–0,7 procentinio punkto per metus. Tarptautinio projekto įgyvendinimas turės įtakos ne tik Baltijos šalių ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui, įskaitant karinio mobilumo optimizavimą.
„Rail Baltica“ yra itin svarbi NATO rytiniame flange, nes užtikrins standartizuotą, didelio pralaidumo maršrutą. Greitojo geležinkelio infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, kurią sudėtinga gabenti keliais. Sudarytos sąlygos gabenti karinę įrangą ir karius per sienas, nekeičiant vėžės pločio, dislokuojant pajėgas (taikos metu) vidutiniškai sutaupys vieną dieną. Taip pat padidins ES gebėjimą reaguoti į grėsmes saugumui ir stiprins pažeidžiamus regionus.
Įtraukė Klaipėdą
Europietiška geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į ES transporto tinklo reglamentą. Lietuvos siūlymu, jame numatyta sujungti Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą su Baltijos, Juodosios jūrų ir Adrijos jūros koridoriais.
Ši atšaka pagerins transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, sukurs alternatyvą kelių transportui bei padės diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų.
„Rail Baltica“ apimties ir sudėtingumo projektas – unikalus mūsų regione, –sako E. Lazauskas. – Dirbdami pagal projekto planą, tikslingai skiriame tam reikalingus išteklius: matomas sankasos statybos darbų progresas, auga „Rail Baltica“ komanda, iš viso prie projekto prisideda 300 vietinių ir tarptautinių partnerių, kurie padeda siekti tikslų, įveikti kylančius sunkumus ir įgyvendinti didžiausią infrastruktūros projektą Baltijos šalių istorijoje.“
Parengta pagal AB „LTG Infra“ informaciją
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
Rail Baltica under construction: volumes of construction works are increasing
Rail Baltica is at the stage of active construction in Lithuania, making rapid progress, particularly on the most mature 29.2 km section spanning from Kaunas to the Lithuanian/Latvian border. In 2024, approximately 700 workers and 500 pieces of equipment were working here daily.
In 2024, the construction has been extended along a new 17.1 km section with a contract for a new section signed with the main contractor, the Czech company Eurovia CZ a.s., and its partner Eurovia Lietuva AB.
Furthermore, a contract has been signed with the European Climate, Infrastructure and Environment Executive Agency for additional funding of almost €1.16 billion, enabling the progress of construction activities and the development of the next stages of Rail Baltica in all three countries. Together with national funding from the three Baltic States, the total allocation is €1.43 billion.
Additionally, the proposal from Lithuania, as approved in the Trans-European Transport Network Regulation, foresees the connection of Lithuania and the Port of Klaipėda to the Baltic, Black Sea and Adriatic corridors, thus further enhancing Rail Baltica’s impact and reach.
Vienas svarbiausių šiuo metu LTG grupės įgyvendinamų projektų – geležinkelio tinklo elektrifikavimo programa, pagal kurią elektrifikuojamas ruožas Vilnius–Klaipėda, Vilniaus aplinkkelis, būtini privažiavimo ir manevravimo keliai.
Tai svarbiausias geležinkelio ruožas, kuriuo pervežama apie 60 proc. geležinkeliu keliaujančių keleivių ir krovinių. Kai šis projektas bus baigtas, elektrifikuotas geležinkelis šalyje sudarys 28 proc.
„Geležinkelio elektrifikacijos programos pagrindinė žinia – siekiame įgyvendinti ambicingus planus ir iš esmės pakeisti geležinkelių veidą šalyje, – teigia LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas. – Geležinkelių transportas žengia platų žingsnį nuo iškastinio kuro naudojimo prie elektros, o tai daug žaliau ir tvariau. Skaičiuojame, kad elektrifikuotu ruožu pradėję kursuoti elektra varomi keleiviniai ir krovininiai traukiniai leis mums oro taršą sumažinti 150 000 tonų per metus. Neabejojame, kad ateityje visas geležinkelis nuo iškastinio kuro pereis prie elektros ar kitos žalesnės alternatyvos, taigi visi, kurie naudosis geležinkeliu, važiuos žaliuoju transportu.“
E. Lazauskas primena, kad Europos vizija yra intermodaliniai vežimai, t. y. ilgesniais maršrutais krovinius vežančius vilkikus ar puspriekabes krauti ant geležinkelių platformų ir taip mažinti
taršą, CO 2 išmetimus bei tausoti kelius. LTG grupė jau šiandien turi klientų, kurie naudojasi intermodalumo paslaugomis.
Europoje taip pat svarstoma, pasitelkus kainodarą, didinti netolimų skrydžių kainas, kad keleiviai kelionei rinktųsi gerokai švaresnį geležinkelį.
Daugiau elektrifikuotų ruožų „Elektrifikacijos naudą pajus ne tik LTG grupė, bet ir visi geležinkelių transporto naudotojai, nes elektrinių traukinių aptarnavimas ir eksploatavimas yra gerokai pigesni nei dyzelinių, elektros variklių priežiūra daug pigesnė nei vidaus degimo, išvengiama daug procesų, kur naudojami tepalai ir alyvos, taigi sutaupytos lėšos leis įmonei dar daugiau investuoti tiek į infrastruktūros plėtrą, tiek į paslaugų keleiviams ir krovinių vežėjams kokybę. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą Lietuvos geležinkelio tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. eurų, viso elektrifikacijos projekto socialinė ekonominė nauda viršys net 700 mln. eurų“, – sako E. Lazauskas.
Elektrifikuotas ruožas nuo valsty-
binės sienos iki uosto taps žaliuoju geležinkelio stuburu, tinkamu keleivių, krovinių ir intermodaliniams pervežimams. Čia iš viso numatyta elektrifikuoti 731 km ruožų. Tuomet elektrifikuotas geležinkelis šalyje nuo dabar esančių 8 proc. paaugs net iki 28 proc. Naujai elektrifikuojami ruožai skaidomi į dvi dalis: geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir privažiuojamieji, manevravimo bei kiti keliai, reikalingi bendrai infrastruktūrai. Pastarieji sudaro 368 km, o 363 km – ruožas nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos per Šiaulius (321 km) ir Vilniaus aplinkkelis (42 km), kad krovininiams traukiniams nereikėtų važiuoti per pačią sostinę. Beje, važiuodami Vilniaus pietiniu aplinkkeliu, galime matyti, kad ruože į Vilniaus oro uostą jau sumontuotos atramos ir ištempti kontaktiniai laidai elektriniams traukiniams.
Elektrifikacija
Elektrifikavimo projektas yra įvykdytas beveik 70 proc. Dalyje ruožų jau sustatytos atramos ir ant jų sumontuoti kontaktiniai laidai, pastatyta kita infrastruktūra. Be šių matomų statinių, bus atnaujintos 6 aukštos įtampos pastotės, iš kurių 4 priklauso elektros perdavimo sistemos operatoriui AB „Litgrid“, nes elektriniams traukiniams reikės daug elektros energijos. Pasirašyta sutartis dėl 9 keleivinių elektrinių ir 6 baterinių traukinių, kurie bus 100 proc. pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įsigijimo. Šiuo metu baigtas jų projektavimas – prasidėjo traukinių gamyba. Sutartį dėl mažiausiai 17 elektrinių lokomotyvų tikimasi pasirašyti jau šių metų pabaigoje.
Tiesa, reguliaraus eismo teks palaukti ir todėl, kad pastatytuose elektrifikuotuose ruožuose privaloma atlikti su-
dėtingus testavimo ir sertifikavimo darbus, įsigyti elektriniai traukiniai privalės dešimtis kartų įvairiais važiavimo režimais įveikti naujus ruožus su testuotojais, kurie tikrins ir įvertins daugybę parametrų. Planuojama, kad sertifikavimas ir bandymai gali trukti iki 16 mėn.
Dalis perkamų traukinių bus bateriniai, t. y. turės galingas elektros baterijas, kuriose sukauptą energiją naudos važiuodami neelektrifikuotais ruožais.
„Tai yra racionalus sprendimas geležinkelio ruožuose, kurių elektrifikuoti netikslinga dėl per ilgo atsiperkamumo. Pavyzdžiui, ruože Vilnius–Varėna dalis kelio liks neelektrifikuota. Juo elektrinis traukinys važiuos naudodamas baterijose sukauptą elektros energiją. Pasiekus Varėną, kurioje bus įrengti baterijų krovikliai, kurių sparti energijos krova truks tiek, kiek vyksta keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas, traukiniui bus užtikrinta sklandi kelionė iki elektrifikuoto ruožo ir toliau važiuoti naudojant kontaktinio tinklo tiekiamą elektrą. Tokių baterinių traukinių poreikiai suskaičiuoti ir kituose trijuose planuojamuose ruožuose Šiaurės Lietuvoje, todėl programoje numatytas ir reikiamas kiekis stotelių traukinių baterijoms įkrauti“, – pasakoja E. Lazauskas.
Elektriniams keleiviniams ir krovininiams traukiniams techniškai aptarnauti reikia ne tik visiškai kitos įrangos, bet ir kitų specialistų su ypatingomis žiniomis. Visa tai reikia įsigyti, pastatyti, o specialistus – paruošti. Taip pat suplanuota įsigyti diagnostinių riedmenų, kurie būtų reikalingi, jei tektų operatyviai atstatyti elektros kontaktinį tinklą.
Projekte yra ir netipinių būtinų papildomų sprendimų. Pavyzdžiui, prie Klaipėdos elektrifikuoto geležinkelio kontaktiniai tinklai, kurie montuojami gana neaukštai, gali trukdyti pervežant negabaritinius krovinius iš jūrų uosto, pavyzdžiui, vėjo elektrinių sparnus. Todėl tam tikruose ruožuose numatomos atidaromos pervažos, kad, esant poreikiui, kontaktinį tinklą virš automobilių kelių būtų galima operatyviai patraukti ir vėl grąžinti į veiklą, iš esmės netrikdant nei automobilių, nei traukinių eismo.
1 ct virstų 1 mln. eurų
LTG grupės specialistai atkreipia dėmesį, kad, įgyvendinus geležinkelio elektrifikavimo programą, įmonė
taps ypač jautri elektros kainų svyravimui. Skaičiuojama, kad vos vieno cento elektros kainos pokytis gali lemti apie 1 mln. eurų papildomas išlaidas ar sutaupymą per metus.
„Prognozuojame, kad, pradėję eksploatuoti elektrifikuotą geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda, sunaudosime bent du kartus daugiau elektros energijos nei dabar, t. y. per 100 GWh. Suprantama, kad tikrieji skaičiai priklausys ir nuo krovininių, ir nuo keleivinių traukinių poreikio. Taigi, apsirūpinimas elektra – taip pat vienas iš svarbiausių elektrifikavimo programos elementų. Jos tiekimą jau esame užsitikrinę, bet taip pat siekiame ir optimalios kainos“, – vardija E. Lazauskas.
LTG grupė, siekdama šių tikslų, jau žengė pirmuosius žingsnius. Praėjusį rugpjūtį Juodšiliuose, Vilniaus rajone, pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrą gaminanti garso slopinimo sienelė su saulės moduliais. Ši 22,2 KW saulės elektrinė per metus turėtų pagaminti iki 14 MWh elektros energijos. Jei projektas pasiteisins, saulės elektrinės bus montuojamos daugelyje geležinkelio garsą slopinančių sienelių.
Geležinkelio elektrifikavimas prisideda prie ES žaliojo kurso tikslų Geležinkelio elektrifikavimas suteikia galimybę eksploatuoti elektros energija varomus traukinius, kurie yra tvaresnė ir ekologiškesnė alternatyva dyzelinu varomiems traukiniams. Be to, jie pasižymi daug geresniu energijos vartojimo efektyvumu ir mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, o elektriniai lokomotyvai paprastai būna tylesni, galingesni ir patikimesni nei dyzeliniai. Dėl šių priežasčių elektrifikuotas geležinkelis yra svarbi daugelio šalių transporto infrastruktūros dalis. Europos Komisijos baltojoje knygoje – bendros Europos transporto erdvės kūrimo plane – viename iš tikslų numatyta, kad iki 2030 m. 30 proc. krovinių, vežamų keliais daugiau kaip 300 km, turėtų būti gabenama geležinkeliu arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Pradėjus kursuoti elektra varomiems keleiviniams ir krovininiams traukiniams, eismo intensyvumas mažės 3600 automobilių ir net 18 000 vilkikų.
Parengta pagal LTG informaciją
One of the major projects currently implemented by the LTG Group is the railway network electrification program, under which the Vilnius–Klaipėda railway section, the Vilnius bypass, and the necessary access and shunting tracks will be electrified. This is the most important railway section, which carries about 60 percent of passengers and freight traveling by rail. When this project is completed, the electrified railway track length in the country will make 28 percent.
A total of 731 km of sections are planned to be electrified here. The newly electrified sections are divided into two parts: the railway from Vilnius to Klaipėda with access, shunting and other tracks. The latter comprise 368 km, and 363 km – the section from Kaišiadorys to Klaipėda via Šiauliai (321 km) and the Vilnius bypass (42 km).
Technical maintenance of electric passenger and freight trains requires not only completely different equipment, but also different specialists with special knowledge. All this needs to be purchased, built, and the specialists trained.
“We predict that after the start of operation of the electrified railway section VilniusKlaipėda, we will consume at least twice as much electricity as now, i.e. over 100 GWh”.
2024 metais UAB „Fegda grupė“ sėkmingai tęsė europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio statybas dviejuose ruožuose –nuo Kauno miesto link Lietuvos ir Latvijos sienos. Pirmas ruožas – nuo Šveicarijos iki Žeimių, antrasis – nuo Žeimių iki Šėtos.
UAB „Fegda grupės“ įmonių UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ kelininkai pirmajame 9,980 km ruože Šveicarija–Žeimiai tiesia naują dvikelio geležinkelio sankasą. Taip pat šiame ruože tiesiami septyni aptarnavimo ir privažiuojamieji keliai, kurių bendras ilgis – 3,052 km. Bus vykdomi valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1505 Jonava–Čičinai–Smičkiai dviejų ruožų (0,485 km ilgio) ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1516 Rogožiai–Čiūdai–Kulva dviejų ruožų (0,719 km ilgio) kapitalinio remonto
darbai. Statomi du automobilių viadukai, kurių bendras ilgis – 148,32 m, plotis – 11,70–10,70 m, ir trys geležinkelio tiltai, kurių bendras ilgis – 234,26 m ir kiekvieno plotis –31,09 m, 13,90 m, 8,90 m. Rengiamų triukšmą mažinančių užtvarų bendras ilgis – 575,4 m ir aukštis – 3,5–4,0 m. Šiame ruože bus įrengtos dvi gyvūnų praginos (bendras ilgis – 47,13 m) ir šešios pralaidos (ilgis – 245,60 m, diametras – 1,6–2,5 m). Taip pat įrengta 14,837 km geležinkelio drenažo nuotekų ir 0,885 km lietaus nuotekų tinklų.
Pastatyti du automobilių viadukai, vienas tunelis automobilių, du geležinkelio viadukai, dvi gyvūnų perėjos, šiaurinė Neries tilto siena, torkreto siena.
Pašalinta 184 110 m3 dirvožemio sluoksnio, iškasta ir išvežta į sąvartą 1 482 100 m3 grunto, pylimų iš įvežtinės medžiagos įrengta 608 270 m3, apsaugos nuo įšalo sluoksnio –40 242 m3, paklota 11 300 m drenažinių vamzdžių, sumontuota 165 vnt. drenažinių šulinių, prie statinių įrengta 37 620 m3 specialių techninių blokų.
Geležinkelio sankasos įrengimo darbai
Ruože nuo Šveicarijos iki Žeimių dirba vidutiniškai apie 155 darbininkus ir 20 inžinierių. Taip pat mechanizmai ir technika: 15 volų, 5 vandenvežės, 12 buldozerių, 35 ekskavatoriai, 45 savivarčiai, 50 vilkikų su puspriekabėmis, 3 poliakalės, 4 betono siurbliai, 8 betonvežės ir kita smulki technika.
UAB „Fegda grupė“ kelininkai „Rail Baltica“ antrajame ruože nuo Žeimių iki Šėtos rengia 17,704 km ilgio dvikelio sankasą ir keletą susisiekimo infrastruktūros statinių. Šiame ruože tiesiama vienuolika aptarnavimo ir privažiuojamųjų kelių, kurių bendras ilgis – 8,15 km. Bus vykdomi valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė dviejų ruožų (0,808 km ilgio) ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio
Nr. 1513 Žeimiai–Leipiai dviejų ruožų (0,597 km ilgio) kapitalinio remonto darbai. Statomi trys automobiliniai viadukai, kurių bendras ilgis –229,18 m ir plotis – 12,7–9,0 m.
Rengiama vienuolika gyvūnų praginų, kurių ilgis – 304,95 m, plotis – 13,90 m, ir keturiolika pralaidų
(ilgis – 351,90 m ir diametras – atitinkamai 1,2 m, 1,6 m, 2,0 m). Šiame ruože bus įrengta 3,092 km geležinkelio drenažo nuotekų ir 0,632 km lietaus nuotekų tinklų.
Ruože Žeimiai–Šėta vykdomi sankasos ir pralaidų įrengimo darbai. Technologiniams keliams, statinių užpylimams, geležinkelio žemės sankasos pylimui įrengti iš viso suvežta 1,6 mln. tonų birių medžiagų. Išbetonuota 12 000 m iš 23 000 m trapecinių monolitinių griovių, įrengta 14 iš 33 vnt. išgarinimo baseinų ir 50 iš 94 vnt. lietaus kanalizacijos, vykdomas drenažų įrengimas (D110: 312 iš 347 m; D315: 1 000 iš 2 720 m).
Penkios jau įrengtos, šešios baigiamos įrengti, o per visą 17,7 km ruožą yra įrengta vienuolika apvalių gelžbetoninių pralaidų. Pradėti statyti trys automobiliniai viadukai.
Darbo dieną objekte dirba vidutiniškai 60 mechanizmų, 30 savivarčių, 50 vilkikų su puspriekabėmis, apie 250 darbininkų ir 20 inžinierių.
Daugelis projekto sprendimų Lietuvoje taikomi pirmą kartą, pavyzdžiui, torkbetonio (šratbetonio) sienutė, monolitiniai betonuojami grioviai. Kelininkams teko išanalizuoti nemažai informacijos ir eksperimentuoti, kol buvo rastas racionaliausias ir ekonomiškiausias būdas šiems darbams atlikti mūsų sąlygomis.
Sėkmingam tokios apimties projekto įgyvendinimui itin svarbus nuolatinis birių medžiagų tiekimas, iškasamo grunto išvežimas bei tinkamas mechanizmų ir transporto priemonių panaudojimas. Reikėjo ieškoti sprendimų, kaip efektyviai išnaudoti esamų karjerų veiklą ir transporto bei mechanizmų našumą. Įdiegus šiuolaikines GPS sistemas bei sudarius optimalius grafikus, pavyko itin optimizuoti šiuos procesus.
UAB „Fegda grupė“ įmonės tęsia didžiausio Baltijos regiono transporto infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ statybos darbus. Tai projektas, pareikalavęs didžiausių per bendrovės veiklą žmogiškųjų išteklių, didelio skaičiaus ir sudėtingos kelių tiesimo technikos.
Gediminas Gribulis
UAB „Fegda grupė“ generalinis direktorius
Eduardas Grinaveckas
UAB „Tilsta“ generalinis direktorius
Geležinkelio kelio apsaugos nuo įšalo sluoksnio įrengimas
The Construction of Rail Baltica Railway Sections Continues
In 2024, the company Fegda Group UAB successfully continued the construction of the European-gauge Rail Baltica in two sections from the Kaunas city to the LithuanianLatvian border. The first section runs from Šveicarija to Žeimiai, the second – from Žeimiai to Šėta.
On the first 9.980 km section of the Šveicarija – Žeimiai section, the companies Fegda UAB and Tilsta UAB are constructing a new bed for the double-track railway. Two road overpasses, two railway overpasses, one tunnel, two animal crossings, the northern wall of the Neris River bridge, and a shotcrete wall have been built. An average of about 155 workers and 20 engineers work on the section from Šveicarija to Žeimiai.
On the second section from Žeimiai to Šėta, a 17.704 km-long double-track railway bed is being built and several communication infrastructures. Eleven animal crossings and fourteen culverts are being installed.
A total of 1.6 million tons of bulk materials have been transported for technological roads, filling of structures, and installation of the railway bed.
The companies of Fegda Group UAB are successfully continuing implementation works of the Rail Baltica –the largest transport infrastructure project in the Baltic region. The project has required the largest human resources and a large number of complex construction equipment in the company’s three decades of activity.
Žiema – vienas sudėtingiausių metų laikų tiek eismo dalyviams, tiek kelius prižiūrinčioms tarnyboms. Šalnos, sniegas ir ledo formavimasis keliuose tampa dideliu iššūkiu, todėl pasiruošimas šiam laikotarpiui vyksta itin nuosekliai ir planingai.
„Ne paslaptis, kad žiemos sezonas – vienas iš sudėtingiausių laikotarpių ne tik vairuotojams, bet ir kelininkams. Per praėjusį sezoną teko susidurti su intensyviu snigimu, ypač sudėtingų meteorologinių sąlygų susidarymu, sunkiomis eismo sąlygomis pavasarį“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Praėjusį žiemos sezoną AB „Kelių priežiūra“ išbarstė daugiau kaip 140 tūkst. tonų ledą ir sniegą tirpdančių medžiagų ir iš viso nuvažiavo daugiau kaip 2 mln. kilometrų. Tai – vienas didžiausių skaičių per pastaruosius metus, kuris iš esmės parodo žiemos orų sudėtingumą ir nepastovumą.
Pasiruošimas vyksta dar vasarą
Nors daugeliui vasara asocijuojasi su atostogomis ir ramybe, kelininkams tai yra intensyvaus pasiruošimo žiemos sezonui laikotarpis. Jie užpildo sandėlius slidumą mažinančiomis medžiagomis, įskaitant ir specialios sudėties druską su kalciu, kuri naudojama vyraujant itin šaltiems orams, kai temperatūra nukrenta žemiau -10° C.
Be to, ne tik pasirūpinama medžiagų atsargomis, bet ir parengiama technika bei sistemos. Pasiruošimo plane atidžiai peržiūrimos turimos medžiagos, įvertinamos sutartys su tiekėjais ir dar kartą peržiūrimi žiemos maršrutai – kiekvienas padalinys atnaujina maršrutų žemėlapius, kad darbai vyktų kuo sklandžiau. Taip pat patikrinama ir atnaujinama turima technika, atliekama slidumo matuoklių ir tirpalo ruošimo įrangos patikra. AB „Kelių priežiūra“ duomenimis, nuo 2019–2020 m. žiemos sezono slidumą mažinančių medžiagų poreikis išaugo keturis kartus. 2023 m. sunaudota 140 tūkst. tonų, šiemet planuojama, kad druskos prireiks panašaus kieko. Tai rodo, kad žiemos oro sąlygos tampa vis sudėtingesnės, daugėja plikledžio susidarymo atvejų, todėl kelių priežiūrai reikia skirti vis daugiau dėmesio ir išteklių. Esami druskos sandėliai yra visiškai užpildomi visoje Lietuvoje, o žiemą pagal poreikį vežama nauja dalis siuntos.
„Pasiruošimo procese neapsiribojama vien technika ar medžiagomis –mūsų specialistai analizuoja praeities patirtis, sudėtingesnių žiemos dienų va-
dinamąsias „dienos nuotraukas“, įvertina, kur praeitą žiemą buvo pasiekti numatyti kokybės reikalavimai, o kur reikėtų papildomų pastangų. Išanalizuoti atvejai leidžia pateikti įžvalgas ir siūlymus partneriams, taip optimizuojant bendrą kelių priežiūros procesą“, – teigia bendrovės generalinis direktorius.
Pasak „Kelių priežiūros“ atstovų, dar viena svarbi pasiruošimo žiemos sezonui priemonė – bendrovės specialistų žinių patikrinimas. Iki paskelbiant žiemos sezono pradžią vyksta atitinkamų kvalifikacijų naujinimo sesijos. Taip siekiama užtikrinti, kad visi specialistai būtų pasirengę efektyviai reaguoti į sudėtingas žiemos sąlygas.
Skandinaviška patirtis – Lietuvos keliuose
AB „Kelių priežiūra“ siekia išlaikyti aukščiausius kelių priežiūros standartus, todėl pasitelkia ir Skandinavijos šalių –Švedijos ir Danijos – praktiką. Praėjusį žiemos sezoną Ukmergės rajone buvo įgyvendintas pilotinis projektas, kurio metu 1000 kilometrų valstybinės reikšmės kelių buvo prižiūrima remiantis tik IT sprendimų paramos sistemomis. Tai
AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr.
Audrius Vaitkus
Audrius Vaitkus: „Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad modernios technologijos ir IT sprendimai gali padėti efektyviau panaudoti slidumą mažinančias medžiagas, sumažinti jų poveikį aplinkai. Šiuo keliu judame ir mes. ”
leido operatyviai ir tiksliai organizuoti prevencinius darbus – barstyti slidumą mažinančias medžiagas, valyti kelius. Ši inovacija vertinama teigiamai, todėl bus tobulinama, plečiant KOSIS (kelių ir oro sąlygų informacinės sistemos) stotelių tinklą ir įgyvendinant kitas technologines naujoves.
„Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad modernios technologijos ir IT sprendimai gali padėti efektyviau panaudoti slidumą mažinančias medžiagas, sumažinti jų poveikį aplinkai. Šiuo keliu judame ir mes“, – teigia A. Vaitkus.
Įžvalgos ateičiai ir ilgalaikiai sprendimai
Pasiruošimo procese dėmesys skiriamas ne tik tiesioginei kelių priežiūrai, bet ir ilgalaikių sprendimų planavimui. Ypač svarbus aspektas yra tinkamas vandens nuvedimas ir profilio atstatymas keliuose su žvyro danga, siekiant užtikrinti jų atsparumą žiemos šalnoms ir užšalimams. Tai leidžia išvengti problemų pavasario atšilimo metu, kai dėl suardytų kelių dangų kyla sunkumų vairuotojams.
„Žiemą stebime kiekvieną kelių priežiūros aspektą – nuo medžiagų naudojimo iki eismo dalyvių poreikių atliepimo. Kiekvienas nukrypimas nuo normatyvų analizuojamas ir ieškoma būdų, kaip ateityje gerinti paslaugų kokybę. Mūsų tikslas – ne tik užtikrinti saugų eismą, bet ir maksimaliai išpildyti visuomenės lūkesčius“, – pabrėžia A. Vaitkus.
AB „Kelių priežiūra“ jau pasiruošusi šaltajam sezonui. Ji, remdamasi tiek ilgamete patirtimi, tiek naujausiomis technologijomis, stengsis užtikrinti saugų bei patogų eismą visoje Lietuvoje. Taip pat bendrovė siekia savo strateginiame veiklos plane iškeltų krypčių –kokybės, saugumo, efektyvumo ir socialinės atsakomybės.
Primenama, kad gyventojai ir vairuotojai apie pavojingas išdaužas, pažaidas ar kitas kliūtis, keliančias pavojų eismo saugumui, kviečiami informuoti trumpuoju tel. 1871 (kaina „Telia“ ir „Tele2“ tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitė“ – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui AB „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimy-
bę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt. Šis būdas yra ypač patogus tiems, kurie nori išsamiai ir operatyviai perduoti informaciją apie valstybinės reikšmės kelių dangos pažeidimus ar kitas kliūtis. Be to, neseniai bendrovė pristatė ir integraciją su populiaria navigacine programėle „Waze“. Šiuo atveju vairuotojų pažymimos kliūtys keliuose patenka ir į kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur yra peržiūrimos, įvertinamos ir, esant poreikiui, nedelsiant šalinamos.
Be to, „Kelių priežiūros“ mechanizmų atliekamus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius galima stebėti gyvai interaktyviame kelių priežiūros žiemą žemėlapyje.
AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už 21 500 km valstybinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje. Darbai yra organizuojami, vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu ir patvirtintais normatyvais.
Parengta pagal AB „Kelių priežiūra“ informaciją
Already in Summer Road Specialists Prepare for the Winter Season
Last winter season, the company Kelių priežiūra AB spread more than 140 thousand tons of de-icing materials and travelled a total of more than 2 million kilometres. This is one of the largest numbers in recent years, which essentially shows the complexity and changeability of winter weather.
According to the company Kelių priežiūra AB, the need for de-icing materials for the winter season has increased fourfold since 2019–2020. This shows that winter weather conditions are becoming increasingly complicated, the cases of glazed frost are increasing, thus, more and more attention and resources need to be allocated to road maintenance.
The company Kelių priežiūra AB seeks to maintain the highest standards of road maintenance, therefore it also uses the practice of Scandinavian countries –Sweden and Denmark. The Scandinavian practice shows that modern technologies and IT solutions can help to use de-icing materials more effectively and reduce their impact on the environment.
The preparation process focuses not only on direct road maintenance, but also on planning the long-term solutions.
The company Kelių priežiūra AB is ready for the cold season. Based on both many years of experience and the latest technologies, the company will make every effort to ensure safe and comfortable traffic throughout Lithuania.
Švęsdama 60 metų jubiliejų, akcinė bendrovė „Dolomitas“ gali didžiuotis ne tik ilgamete istorija, bet ir neišsenkančiu atsidavimu kokybei bei inovacijų paieškoms. Per šešis dešimtmečius užsitarnavome klientų pasitikėjimą, sėkmingai plėtojome savo veiklą ir prisitaikėme prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Šiandien „Dolomitas“ yra neatsiejama Lietuvos kasybos pramonės dalis, kurios dolomito akmens produktų kokybę vertina šalies kelininkai ir statybininkai. Tai įmonė, kuri per 60 metų ne tik patyrė begalę sisteminių, technologijų, valdymo ir modernizacijos pokyčių, bet ir visada išlaikė stabilaus gamintojo bei patikimo partnerio reputaciją. Šis jubiliejus – tai šventė „Dolomito“ žmonėms, kurių kasdienės pastangos ir darbštumas prisideda kuriant stipresnę ir darnesnę Lietuvą. Per šį laikotarpį „Dolomitas“ iš-
augo iki didžiausios šalyje karjerus eksploatuojančios įmonės ir didžiausios įmonės Pakruojo rajone. Nuo veiklos pradžios 1964 m. Petrašiūnų karjere įmonė reikšmingai prisidėjo prie šalies infrastruktūros vystymo, tiekdama aukštos kokybės dolomito žaliavas kelių, asfaltbetonio, betono gamybai, chemijos pramonei ir kitiems sektoriams. Tačiau didžiausias įmonės augimo etapas prasidėjo 2007 m., pasikeitus įmonės savininkams. Naujieji savininkai atsinešė ir naują požiūrį į gamybos bei procesų valdymą, orientaciją į klientų poreikius. Šie pokyčiai leido įmonei pradėti plačią modernizacijos programą, investuojant į naujas technologijas ir plečiant savo prekybos tinklą.
Dolomito uoliena, kurios pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcis ir magnis, – labai patvarus ir atsparus uolienų grupės mineralas, todėl paklausus statyboje ir kelių tiesime. Jis taip pat naudojamas ir žemės ūkyje, kaip natūralus ir ekologiškas karbonatinis papildas kalkinti dirvai ir gerinti jos struktūrai.
Įmonė nuolat investuoja į naujausias technologijas ir procesų optimizavimą. Siekdama užtikrinti produktų kokybę, įmonė įdiegė ISO 9001:2015 kokybės vadybos sistemą, o modernioje
įmonės laboratorijoje atliekami plataus spektro bandymai. Tai leidžia užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių (Latvijos, Lenkijos) kokybės standartus.
Nuo 2017 m. „Dolomitas“ įgyvendino net tris Europos Sąjungos finansuojamus projektus, skirtus gamybos procesams optimizuoti ir siekti tvarumo tikslų. Naujausias iš jų yra pagal „Eco-inovacijos LT+“ programą pastatyta nauja trupinimo ir transportavimo linija, leidžianti sumažinti vandens ir elektros energijos sąnaudas bei efektyviau naudoti žaliavas. Minėtas transporteris, beje, ilgiausias šalyje, itin padeda mažinti oro taršą, nes daug žaliavos pergabenama naudojant elektrą, o ne taršiais savivarčiais. Įmonė dar 2011 m. įgyvendino vėjo jėgainių projektą, būdama šio profilio energetikos pirmūnė Šiaurės Lietuvoje ir demonstruodama savo požiūrį į atsinaujinančią energetiką bei klimato kaitos keliamus iššūkius.
Kadangi buvo keliamas tikslas būti kuo arčiau kliento, „Dolomitas“ orientuojasi į kliento poreikius ir užtikrina aukštą aptarnavimo lygį per įrengtą prekybos taškų tinklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tokia strategija ne tik gerina produkcijos pasiekiamumą, bet ir stiprina įmonės pozicijas rinkoje, leisdama klientams lengvai ir greitai įsigyti reikiamų dolomito produktų.
Bendrovės siekiai neapsiriboja tik verslu, dalyvaujame bendruomenės gyvenime, skatiname tvarius sprendimus, remiame vietos iniciatyvas, sporto ir kultūros renginius. Bendradarbiaudamas su Pakruojo rajono savivaldybe, „Dolomitas“ pradėjo naują tradiciją – kasmet būti šeimininku rengiant pramoginės muzikos ir šviesų šou Petrašiūnų-2 karjere, pritraukiančius lankytojus iš visos šalies. Tokios unikalios koncer-
tų aikštelės niekur kitur nėra! Ši veikla parodo įmonės socialinę atsakomybę ir norą stiprinti ryšius su vietos žmonėmis. Per visus šiuos metus nepakito ir viena pagrindinių įmonės vertybių – kliento pasitenkinimas ir ilgalaikiai santykiai. Kiekvienas mūsų pasiekimas yra įrodymas, kad dirbame atsakingai ir su aistra tam, ką darome. Ačiū visiems, kurie buvo kartu šiame ilgame kelyje, –mūsų klientams, partneriams ir, žinoma, darbuotojams.
Mindaugas Gudas
AB „Dolomitas“ generalinis direktorius
The Company Dolomitas AB – 60 Years of Experience and Improvement
Celebrating its 60th anniversary, the company Dolomitas AB can be proud not only of its long history, but also of its inexhaustible commitment to quality and innovations. Today, , the company Dolomitas AB is an integral part of the Lithuanian mining industry, the quality of whose dolomite stone products is appreciated by the country‘s road workers and builders. This is the company that has not only experienced countless systemic, technological, management and modernization changes over the past 60 years, but has also always maintained the reputation of a stable manufacturer and reliable partner. During this period, , the company Dolomitas AB has grown to the largest quarry operating company in the country and the largest company in the Pakruojis district. The company constantly invests in the latest technologies and optimization of processes. In order to ensure product quality, the company has implemented the ISO 9001:2015 Quality Management System, and a wide range of tests are performed in its modern laboratory. This allows to ensure the quality standards not only of Lithuania, but also of foreign countries (Latvia, Poland).
Akcinė bendrovė „Dolomitas“ jau antrą dešimtmetį bendradarbiauja su mokslo institucijomis, siekdama efektyvesnio ir platesnio dolomito žaliavos panaudojimo bei kokybiškesnio produkto savo klientams.
Plačiu mineralinių iškasenų spektru mūsų šalis pasigirti negali. Tačiau vietinės inertinės medžiagos – dolomitas, žvyras, smėlis – yra bazinės medžiagos, suteikiančios didelį privalumą kelių ir statybos sektoriuose tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu. Naudoti vietines žaliavas yra ne tik pigiau, bet ir su tuo pačiu biudžetu galima padaryti daugiau. Tačiau vietinė gamyba kuria ir susijusias veiklos rūšis, kurios sukuria didelės ekonominės vertės grandinę. Gabenant žaliavas iš kitur, neišvengiamai patiriama ir vadinamųjų ekologinių sąnaudų, nes didesnis atstumas reiškia didesnį taršos pėdsaką. Jau nekalbant apie didesnę importinių produktų kainą.
Tačiau importo visiškai atsisakyti neįmanoma. Pirmiausia tai liečia granitą. Granito skalda, lyginant su dolomitu, dėl magminės kilmės dažnai turi truputį geresnes mechanines fizines savybes. Todėl tam tikruose objektuose jos naudojimas praktiškai neišvengiamas. Vis tik, ar „truputį“ geresnės savybės išties reiškia „truputį“? Ir jei taip, gal galima ieškoti sprendimų, kurie padėtų eliminuoti šį skirtumą? Tad natūraliai kyla klausimas, ar galima maišyti granitą su
dolomitu ir gauti reikalavimus tenkinančias vertines išraiškas. Tokiu atveju, dalį granito keičiant vietine žaliava, būtų galima sumažinti išlaidas statomiems objektams, nes neretai granitas būna dvigubai ir daugiau brangesnis.
Ieškoti atsakymo į iškeltą klausimą akcinei bendrovei „Dolomitas“ padėjo VILNIUS TECH mokslininkai, atlikę eksperimentinį tyrimą. Gauti gana optimistiški rezultatai, kuriuos apibendrintai pateiksime.
Techninių reikalavimų aprašo nuostatai
Pagal nacionalinio techninių reikalavimų aprašą TRA UŽPILDAI 19, stambiojo užpildo ir užpildų mišinio, naudojamo asfalto viršutiniams sluoksniams, paviršiaus šiurkštinimui, šlamo dangoms ir paviršiaus apdaro sluoksniams, atsparumas poliravimui nustatomas kaip akmens poliruojamumo vertė PSV (standartas LST EN 1097-8), bei atsparumo poliravimui kaip akmens poliruojamumo verčių kategorijų reikalavimai. O pagal aprašo TRA ASFALTAS 24, techniniai reikalavimai užpildų atsparumo poliravimui pateikti atsižvelgiant į asfalto mišinio rūšį ir tipą.
Vadovaujantis techninių reikalavimų aprašu TRA ASFALTAS 24, stambusis užpildas, neatitinkantis atsparumo poliravimui reikalavimų, gali būti naudojamas, jei bendrajame užpildų mišinyje matematinė (skaičiuojamoji) atsparumo poliravimui vertė atitinka reikalaujamą. Matematinė PSV vertė gali būti apskaičiuojama pagal naudotų skirtingų stambiųjų užpildų masių dalių santykį ir jų PSV vertes. Tačiau, dalimis maišyti galima tik tą stambųjį užpildą, kurio atsparumo poliravimui kategorija yra ne mažesnė nei PSV 44 . Betono mišinių užpildų atsparumo poliravimui reikalavimai pateikti aprašo TRA UŽPILDAI 24 priede, priklausomai nuo dangos konstrukcijos klasės.
Eksperimentinis tyrimas
Eksperimentiniu tyrimu buvo siekiama sukurti dolomito stambiojo užpildo mišinį, taikytiną asfalto viršutiniam sluoksniui, veikiamam sunkiąja apkrova, bei voluojamo betono gamybai. Eksperimentiniame tyrime buvo naudoti dviejų rūšių stambieji užpildai:
• dolomitas fr. 8–11 ir dolomitas fr. 4–16;
• granitas fr. 8–11 ir granitas fr. 4–16.
Atsparumo poliravimui vertė (PSV) pagal TRA ASFALTAS 24 PSVdeklaruojama48
Tyrimas buvo suskirstytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje sukuriamas stambiojo užpildo mišinys su skirtinga dolomito ir granito stambiojo užpildo fr. 8–11 proporcija, kuris taikytinas dangos viršutiniam sluoksniui, veikiamam sunkiąja apkrova (PSVdeklaruojama48). Atliekamas atsparumo poliravimui kitimo tyrimas, priklausomai nuo dolomito stambiojo užpildo proporcijos mišinyje (0 %, 30 %, 50 %, 70 % ir 100 %).
Pirmoje dalyje atlikti šie bandymai:
• stambiojo užpildo atsparumo poliravimui (PSV vertės) nustatymas pagal standarto LST EN 1097-8 reikalavimus;
• stambiojo užpildo tekstūros vertinimas, taikant optinį mikroskopą;
• stambiojo užpildo mišinių atsparumo poliravimui (PSV vertės) nustatymas pagal standarto LST EN 1097-8 reikalavimus.
Antroje tyrimo dalyje tirtas voluojamo betono mišinio su skirtinga dolomito ir granito užpildo fr. 4–16 proporcija (0 % ir 100 % dolomito užpildo mišinyje) paviršiaus atsparumo slydimui kitimas, priklausomai nuo dolomito ir granito užpildo proporcijų.
Antroje dalyje atlikti šie bandymai:
• gniuždomasis stipris po 28 parų pa-
gal standarto LST EN 12390-3:2019 reikalavimus;
• dilumo nustatymas pagal standarto LST EN 1338:2003 H priedo (Bohme metodas) reikalavimus;
• betono bandinio paviršiaus atsparumo slydimui nustatymas pagal standarto LST EN 13036-4:2012 reikalavimus (prieš ir po betono bandinių po dilumo nustatymo).
Tyrimų rezultatai
Tad kokie gi buvo gauti stambiojo užpildo mišinių, naudojamų asfalto viršutiniam sluoksniui, veikiamam sunkiąja apkrova, tyrimų rezultatai?
Nustatyta, kad atsparumo poliravimui kategoriją PSV deklaruojama 48 atitinka šie stambiojo užpildo mišiniai:
• 100 proc. granito skaldos fr. 8–11 –55;
• stambiojo užpildo mišinio iš 30 proc. dolomito skaldos fr. 8–11 ir 70 proc. granito skaldos fr. 8–11 – 53;
• stambiojo užpildo mišinio iš 50 proc. dolomito skaldos fr. 8–11 ir 50 proc. granito skaldos fr. 8–11 – 50.
Įprastai stambusis užpildas sudaro apie 20 proc. sunkiąja apkrova veikiamų asfaltbetonio gamybai naudojamų
užpildų kiekio ir apie 40 proc. sunkiąja apkrova veikiamų skaldos ir mastikos asfalto mišinių gamybai naudojamų užpildų kiekio. Tad, pagal šiuos rezultatus, gali būti rekomenduojama asfalto viršutiniam sluoksniui, veikiamam sunkiąja apkrova, naudoti stambiųjų užpildų mišinį iš 50 proc. dolomito skaldos ir 50 proc. granito skaldos. Tai gana saugi proporcija, kad būtų užtikrinta stambiojo užpildo atsparumo poliravimui reikalavimo atitiktis PSV deklaruojama 48 Atlikus voluojamo betono su skirtingos rūšies stambiuoju užpildu dilumo bandymus, nustatyta, kad voluojamo betono su granito skalda fr. 4–16, su granito skaldos fr. 8–11 ir fr. 4–16 mišiniu bei su dolomito skalda fr. 4–16 maketų tūrio nuostolis yra ne didesnis kaip 6 cm3/50 cm2, todėl atitinka dėvėjimosi poveikio klasę XM3 pagal standartą LST 1974, kuri apibūdina labai dideles apkrovas eksploatavimo metu.
Voluojamo betono su skirtingos rūšies stambiuoju užpildu paviršiaus atsparumo slydimui bandymai atskleidė, kad stambiojo užpildo rūšis neturi reikšmingos įtakos betono paviršiaus atsparumo slydimui (PTV vertėms): betono su granito skalda fr. 4–16 bandinių atsparumo slydimui PTV vertė po dilumo bandymo – 45, o su dolomito skalda fr. 4–16 – 44.
Parengta pagal AB „Dolomitas“ informaciją
Dolomite and Granite Coarse Aggregate Mixture for the Wearing Course and for the Production of Roller Compacted Concrete
For the second decade already the company Dolomitas AB has been cooperating with scientific institutions, aiming for a more efficient and wider use of raw dolomite and a higher quality product for its customers.
Crushed granite, due to its magmatic origin, often has slightly better mechanical and physical properties compared to dolomite. Therefore, its use in certain projects is practically inevitable.
The scientists of the Vilnius Tech helped the company Dolomitas AB and carried out the experimental study. The skid resistance tests of the roller compacted concrete with different types of coarse aggregate showed that the type of coarse aggregate has no significant effect on the skid resistance of concrete surface (PTV values).
Kai prieš keletą metų pradėjome dirbti prie „Rail Baltica“ rangos projekto, žinojome, kad tai bus ne tik didžiausias
Lietuvos istorijoje infrastruktūros projektas, bet ir tikras technologinis iššūkis. Pirmasis tokios apimties BIM projektas pareikalavo tiek naujų įgūdžių, tiek visiškai kitokio požiūrio į statybos procesų valdymą. Užsakovas mums pateikė detalią projektinę dokumentaciją, kurią turėjome kruopščiai išanalizuoti, pritaikyti konkretiems darbų etapams ir, vykdant statybą, valdyti visą sukuriamos informacijos srautą.
„Pradžia tikrai buvo kupina iššūkių, – prisimena UAB „SRP Projektas“ BIM skyriaus vadovas Vytautas Tamulėnas. – Reikėjo daug derinti ir diskutuoti su užsakovu, kad visos šalys tiksliai suprastų, kokio rezultato siekiame ir kaip turi atrodyti galutinis produktas.“ Būtent šios diskusijos ir nuolatinė komunikacija padėjo sukurti efektyvią darbo sistemą.
Patirtį auginantys iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių „SRP Projekto“ BIM komandai buvo įtraukti rangovo komandos narius, neturėjusius patirties su BIM reikalavimais, į centralizuotą ir struktūrizuotą projekto valdymą. Tam buvo parengtos metodologinės gairės, stebimas procesas ir teikiamos konsultacijos, kurios užtikrino ryšį bei operatyvius atsakymus į klausimus.
Taip pat projekto pradžioje užsakovas dar nebuvo aiškiai apibrėžęs savo lūkesčių dėl galutinio rezultato, todėl daug dėmesio buvo skirta diskusijoms ir pateikčių korekcijoms, kurios, vykdant projektą, keitėsi. Įrankių suderinamumas taip pat
tapo svarbiu iššūkiu, nes reikėjo derinti įvesties ir išvesties formatus, kad informacija būtų tinkama naudoti skirtingose programose, išvengiant papildomo duomenų apdorojimo.
Didžiuliai duomenų kiekiai „Rail Baltica“ projekte reikalavo optimizuotos struktūros – tvarkingai vardinami dokumentai, aiškiai apibrėžtas aplankų medis ir atitinkamai apdorota skenuota informacija buvo būtini sklandžiam darbui. Automatizacijos įrankiai, kuriuos tobulinome projekto metu, leido prisitaikyti prie spartaus statybos tempo.
„Aišku, ir netikėti iššūkiai, tokie kaip ekstremalios oro sąlygos ar nenumatyti užsakovo lūkesčių pokyčiai, dažnai vertė greitai pergalvoti veiksmų planą ir pasiūlyti alternatyvius sprendimus“, – pažymi V. Tamulėnas.
Kai visa komanda dirba kaip vienas organizmas
Natūralu, kad tokio didelio masto projektui yra reikalingos ir gausios įvairių sričių ekspertų pajėgos. Prie projekto dirba daugiau nei 200 spe-
cialistų – BIM, užsakovo, rangovo, projekto rengėjo, projekto valdytojo, techninės priežiūros, FIDIC inžinieriaus, medžiagų tiekėjų komandų nariai. Kaip užtikrinti, kad visi dirbtų darniai? Atsakymas – bendroji duomenų aplinka (angl. CDE), kuri tapo projekto informacijos centru, užtikrinančiu vieningą ir savalaikę informacijos sklaidą. Realiuoju laiku stebėti projekto eigą, dalintis informacija ir stebėti užduočių vykdymą tapo kasdienybe.
Išmoktos pamokos ir išvados „Įdomu tai, kad projekto metu pastebėjome, jog kartais mažiau yra daugiau. Pavyzdžiui, kai kurie iš pradžių galimai svarbūs detalumo reikalavimai pasirodė pertekliniai. Dažnai rangovas net nepanaudoja projektuotojo parengtų detalių modelių visa apimtimi, nes statybos technologija ir principai skiriasi nuo projekto rengėjo vizijos“, – dalijasi atradimais V. Tamulėnas. Todėl, kol nėra aiškus objekto statybos rangovas, užsakovas turėtų formuoti mažesnio detalumo reikalavimus projektiniams BIM modeliams, palikdamas galimybę juos detalizuoti pagal statybos technologiją rangos metu. Priešingu atveju, netinkama linkme nukreipiami brangūs ištekliai ir vyksta neracionalus projektavimo procesas. „Apskritai, reikalavimas pateikti kiekvieno infrastruktūros objekto, net ir smulkiausio elemento, išsamią detalizaciją dažnai būna nepraktiškas dėl jam įgyvendinti skiriamų didelių laiko sąnaudų ir pernelyg mažos tokių elementų kuriamos pridėtinės vertės bei jų panaudojamumo“, – papildo BIM vadovas.
Bendrosios duomenų aplinkos (CDE) naudojimas užduočių valdymui
O kas toliau?
BIM infrastruktūros projektuose yra ne tik vizualizacijos įrankis, bet ir esminė informacijos valdymo sistema, sujungianti projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapus į bendrą visumą. Tai leidžia didinti darbo efektyvumą, mažinti klaidų tikimybę ir optimizuoti sąnaudas, o galutinis rezultatas tampa kokybiškesnis. Nors Lietuvoje BIM diegimas sparčiai vystosi didelės svarbos projektuose, tokiuose kaip „Rail Baltica“, tačiau erdvės tobulėti dar tikrai yra. Reikia pritaikyti BIM panaudojimo atvejus ir mažesnės apimties objektams, kuriems nereikalingas toks išsamus skaitmeninės informacijos detalumas. Todėl ne tik projektuotojas, bet ir rangovas, techninis prižiūrėtojas, užsakovas, turto eksploatuotojas turi gilinti žinias, kad BIM būtų naudojamas kaip kompleksinis valdymo procesas per visą statinio gyvavimo ciklą.
Skenuotos informacijos (taškų debesies) palyginimas su projekiniu modeliu
Projektuotojai atlieka pagrindinį vaidmenį, rengiant BIM modelį, todėl svarbu aiškiai apibrėžti modelio paskirtį ir užtikrinti jo tinkamumą tiek projektavimo, tiek statybos ir eksploatavimo etapams. Ankstyvas bendradarbiavimas su specialistais ir reguliari komunikacija padeda suderinti sprendimus bei užtikrinti sklandų informacijos keitimąsi. Detalumo lygiai turėtų būti pasirenkami pagal projekto etapą – per detalūs modeliai gali būti nereikalingi ir brangūs, o per paprasti gali kelti problemų ateityje. Svarbu suprasti, kad BIM modelio rengimas reikalauja ne tik geometrinių duomenų tikslumo, bet ir kokybiško informacijos valdymo ir jos susiejimo tarpusavyje. Nuosekli komunikacija ir standartų laikymasis užtikrina praktinį BIM veiklų įgyvendinimą.
Neabejotinai vertinga patirtis
Vertingą patirtį UAB „SRP Projektas“ įgijo, matydama, kaip teorija virsta praktika. Darbas rangoje at-
skleidė realų BIM poreikį ir naudą. Buvo smagu girdėti rangovo komentarus apie daug greičiau ir tiksliau atliekamus darbus vien dėl to, kad BIM komanda sukūrė modelius pagal rangovo darbų technologijos seką.
„Kai statybos metu reikia atlikti pakeitimus, jie iš karto įtraukiami į modelį. Sprendimai priimami operatyviai, nes daug lengviau suprasti pakeitimus ir pasigrįsti jų kiekius“, – pasakoja V. Tamulėnas.
„Rail Baltica“ projektas dar aiškiau parodė, kad BIM – tai ne tik 3D modeliavimas, tai objekto skaitmeninės informacijos valdymas, kuris padeda anksti aptikti galimas klaidas ir konfliktus, efektyviai planuoti statybos darbus, tiksliai apskaičiuoti medžiagų kiekius ir užtikrinti sklandų visų projekto dalyvių bendradarbiavimą. „Kai projektuotojai tiesiogiai bendrauja su rangovais, o visa objekto komanda naudoja tą pačią informaciją ir jos apdorojimo būdus nuo pradžios iki pabaigos, tuomet ryškiausiai matomas BIM pranašumas“, – pabrėžia BIM vadovas V. Tamulėnas.
Tadas Kasperavičius UAB „SRP Projektas“ generalinis direktorius
Digital Construction Breakthrough: Experience of the Company SRP Projektas UAB
The Rail Baltica construction project is the largest infrastructure project in Lithuanian history. The first BIM project of this scale required both new skills and a completely different approach to construction process management.
One of the biggest challenges for the BIM team of the company SRP Projektas UAB was to involve the contractor team members, who had no experience with BIM requirements, in centralized and structured project management.
A huge amount of data in the Rail Baltica project required an optimized structure – properly named documents, a clearly defined folder tree and appropriately processed scanned information were essential for smooth work.
More than 200 specialists are working on the project – members of the BIM, customer, contractor, project developer, project manager, technical maintenance, FIDIC engineer, and material suppliers’ teams.
The Rail Baltica project has shown even more clearly that BIM is not just 3D modeling, it is the management of digital information of the project, which helps to detect possible errors and conflicts early, effectively plan construction work, accurately calculate material quantities and ensure smooth cooperation between all project participants.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas yra veržlus, dinamiškas ir inovatyvus institutas, jau 25 metus vykdantis aukščiausio lygio susisiekimo komunikacijų ir kitų inžinerinių statinių mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (projektų rengimą, projektų vykdymo priežiūrą; statinio ir projekto ekspertizes; statybos techninę priežiūrą; kelio saugumo auditus, poveikio kelių saugumui vertinimą; statybos produktų ir dangos konstrukcijų tyrimus, statybos produktų gamybos būvio ciklo vertinimą ir aplinkosauginės produkto deklaracijos (EPD) parengimą, kvalifikacijos kėlimo ir kitus mokymus).
Kelių tyrimo instituto ištakos
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete 1999 m. gegužės 11 d. įkurta Kelių katedros Automobilių kelių mokslo laboratorija. Prie laboratorijos įkūrimo itin prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skirdama lėšų tuo metu numatytai veiklai reikalingai įrangai įsigyti. 2004 m. spalio 11 d. Nacionalinis akreditacijos biuras išdavė pirmąjį akreditavimo pažymėjimą, liudijantį veiklos atitiktį standarto LST EN ISO/IEC 17025 keliamiems rei-
kalavimams. Didėjant aukšto lygio mokslinių tyrimų ir ekspertinių paslaugų poreikiui kelių infrastruktūros srities iššūkiams atliepti, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete 2009 m. gruodžio 22 d. įsteigtas Kelių tyrimo institutas, kurio direktoriumi tapo prof. dr. Audrius Vaitkus. Siekiant įprasminti vykdomas veiklas, Institutas 2012 m. birželio 26 d. įdiegė vadybos sistemas ir jas sertifikavo pagal ISO 9001 (kokybės vadybos) ir ISO 14001 (aplinkos apsaugos vadybos) standartų reikalavimus.
Veiklos ištakos
Nuo pat pirmųjų laboratorijos įsteigimo dienų darbą pradėjo 5 darbuotojai. Pagrindinė veikla buvo kontrolinių bandymų atlikimas rekonstruojant Vilniaus miesto savivaldybės gatves. Sistemingai dirbant ir sparčiai tobulėjant, reaguojant į rinkos poreikius, kasmet buvo plečiama teikiamų paslaugų apimtis. Šiuo metu teikiamos paslaugos daugiau nei 80 bandymų metodų (tiriant asfalto mišinius, bitumą, betoną, gruntą, užpildus, nesurištuosius ir hidrauliškai surištuosius mišinius, kelių ir aerodromo dangas bei jų konstrukcijas, kelių ženklinimo medžiagas). Ši vertinga patirtis padėjo pelnyti pasitikėjimą ir tapo darbuotojų bei veiklos augimo pamatu.
Per 25 metus čia dirbo daugiau nei 100 įvairaus amžiaus ir kvalifikacijos darbuotojų. Institutas skatina kuo ankstesnį praktinių žinių įgijimą įsitraukiant į mokslinių tyrimų vykdymą ir sudaro palankias sąlygas studentams derinti darbą ir studijas VILNIUS TECH.
Šiuo metu Institute dirba 32 darbuotojai: 12 iš jų turi mokslų dakta-
Šiais metais minėjome veiklos 25 metų jubiliejų
ro laipsnius, 6 dar rengia disertacijas, o kiti yra įgiję magistro, bakalauro arba profesinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Dalis darbuotojų skaito paskaitas VILNIUS TECH Kelių katedros I ir II studijų pakopos studentams, vadovauja rengiat baigiamuosius darbus ir dalį jų recenzuoja. Kartu aktyviai dalyvauja Kelių katedros II pakopos studijų programų komitetų veiklose, netgi 2 iš 3 (Kelių inžinerija ir valdymas bei Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija) pirmininkauja, studijų programų komitetuose sudaro apie 30 proc. komiteto narių.
Bendradarbiaujant su kitų šalių universitetais ir moksliniais centrais, 10 Instituto darbuotojų stažavosi Queen‘s universitete (Kanada), Aalto universitete (Suomija), Antverpeno universitete (Belgija), Kelių ir transporto tyrimų institute – VITI (Švedija), Kelių ir tiltų tyrimo institute – IBDIM (Lenkija). Galimybe stažuotis Institute pasinaudojo 4 studentai (II ir III pakopos) iš Valensijos universiteto (Ispanija), Liublino technikos universiteto (Lenkija), Rygos technikos universiteto (Latvija).
Reikšmingi pasiekimai Kryptingai dirbant, universitete išlaikoma lyderio pozicija pagal vykdomus aukšto lygio nacionaliniu ir tarptautiniu mastu aktualius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, kuriamas inovacijas ir teikiamas įvairaus profilio užsakomųjų darbų paslaugas susisiekimo komunikacijų infrastruktūros srityje.
Glaudžiai bendradarbiaujant su viešojo ir privataus sektorių organizacijomis, įgyvendinta daugiau kaip
150 mokslo tiriamųjų darbų. Šių tyrimų rezultatai prisidėjo prie saugesnio, tvaresnio ir ilgaamžiškesnio Lietuvos kelių tinklo kūrimo bei mokslo pažangos skatinimo technologijos mokslų srityje. Per šiuos metus sukurta ir realioje veikimo aplinkoje išbandyta daugiau kaip 40 inovatyvių, rinkoje konkurencingų, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių kelių tiesybos medžiagų ir konstrukcinių sprendinių. Svarbiausi iš jų: modulinės pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių dangos, triukšmą mažinantis asfalto mišinys, ilgalaikėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparus asfalto mišinys, bituminis rišiklis ir asfalto mišinys su panaudotų padangų guma, nesurištieji mišiniai iš komunalinių atliekų deginimo metu susidarančių nepavojingųjų pelenų ir šlako, nesurištieji mišiniai iš bituminių stogo dangų atraižų ir kt. Taip pat individualiam dangos konstrukcijų projektavimui sukurtas asfalto dangų projektavimo modelis ir jo taikymo programinė įranga „ViaStructura“. Šios metodikos praktinis taikymas leidžia efektyviau panaudoti kelių priežiūrai ir tiesybai skiriamas lėšas, užtikrinant dangos konstrukcijų funkcionavimą be struktūrinių pažaidų.
Per šį laikotarpį Institute lankėsi ir patirtimi dalijosi profesoriai, mokslininkai ir specialistai iš Minesotos universiteto (JAV), Aalto universiteto (Suomija), Liono universiteto (Prancūzija), Pisa universiteto (Italija), Rygos technikos universiteto (Latvija), Kelių ir tiltų tyrimo instituto (IBDIM, Lenkija), Europos kelių laboratorijų asociacijos (FEHRL, Belgija), Švedijos nacionalinio kelių ir transporto tyrimų instituto (VTI, Švedija), Kelių tyrimų
valdybos grupės (ARRB Group Ltd, Australija), naftos perdirbimo įmonės „Nynas“ (Švedija), Sakartvelo ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos (Sakartvelas), Vidaus reikalų ministerijos (Sakartvelas), Nacionalinio ligų kontrolės ir visuomenės sveikatos centro (Sakartvelas), Ekstremalių situacijų koordinavimo ir skubios pagalbos centro (Sakartvelas), Plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos (Lenkija); įrangos gamintojų „Siteco Informatica S.R.L“ (Italija) ir „InfraTest Pruftechik GmbH“ (Vokietija) atstovai.
Kelių tyrimo instituto mokslininkų vykdytų tyrimų rezultatai publikuoti daugiau kaip 250-yje mokslinių straipsnių, iš kurių 100 – prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose aukštą citavimo rodiklį, išleistos 3 mokomosios knygos, apginta 16 disertacijų, gauta 19 patentų Lietuvos patentų biure ir pateiktos 3 patentinės paraiškos į Europos patentų biurą. Per Instituto veiklos metus aktyviai dalyvauta daugiau kaip 50yje tarptautinių konferencijų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje (pvz., „World Road Congress“ (Meksika, Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai), „Transport Research Board“ (Vašingtonas, JAV), „Transport Research Arena“ (Prancūzija, Lenkija, Austrija, Portugalija), „Road and Rail Infrastructure“ (Kroatija), „Congress and Exposition on Noise Control Engineering“ (Vokietija), European Asphalt Technology Association (EATA) Conference (Didžioji Britanija, Lenkija), „Eurasphalt & Eurobitume“ (Ispanija, Vengrija), „Baltic Road Conference“ (Lietuva, Latvija, Estija), „Vision Zero for Sustainable Road Safety in Bal-
tic Sea Region“ (Lietuva) ir kt.). Dalyvavimas šiose konferencijose suteikė galimybę ne tik pristatyti Lietuvos mokslininkų atradimus kelių tiesybos srityje, bet ir užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su kitų šalių tyrimų centrais ir universitetais.
Instituto konkurencingumą ir vykdomų tyrimų aktualumą tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu grindžia Europos Komisijos, Lietuvos mokslo tarybos ir kitų organizacijų konkursiniu būdu skirtas finansavimas net 7 tarptautiniams ir 12 nacionalinių projektų vykdyti. Šiuo metu Kelių tyrimo institutas vykdo 3 nacionalinius projektus ir didžiuojasi turėdamas galimybę prisidėti prie „SmartEcoTech“ projekto, įgyvendinamo kaip sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos prioritetas. Tai viena iš trijų temų, į kurias investuoja Lietuva pagal misijomis grįstą mokslo ir inovacijų programą (Nr. 02-002-P-0001). „SmartEcoTech“ projektu siekiama gerinti aplinkos kokybę ir mažinti aplinkos oro taršą, prisidedant prie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir skatinant tvarių sprendimų naudojimą statybos sektoriuje bei spartinant statybos rinkos transformaciją į tvarumą ir nulines atliekas. Šio projekto apimtyje Instituto uždavinys – sukurti klimatui neutralų mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinį, taikytiną viršutiniam dangos sluoksniui įrengti. Tokio sprendinio visuotinis pritaikymas valstybinės reikšmės keliuose žymiai sumažintų kelių sektoriaus generuojamas šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas. Aktyviai dalyvaujama Statybos produktų bandymų laboratorijos asociacijos (SPBL), Lietuvos projektavi-
mo įmonių asociacijos (LPĮA), Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos (PEGSĮA), Statybos medžiagų, sistemų ir statinių laboratorijų ir ekspertų tarptautinės sąjungos (RILEM), Pasaulio kelininkų asociacijos (PIARC) techninio komiteto „Kelių dangos“, Tarptautinės geosintetinių medžiagų asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos veiklose. Taip pat bendradarbiaujama su Queen`s (Kanada), Minesotos (Minesota, JAV), Antverpeno (Belgija), Alto (Suomija) universi-
tetais, Švedijos nacionaliniu kelių ir transporto tyrimų institutu (VTI, Švedija), Suomijos techninių tyrimų centru (VTT, Suomija), Kelių ir tiltų tyrimo institutu (IBDiM, Lenkija), naftos perdirbimo įmone „Nynas“ (Švedija) ir kt.
Taip pat reikšmingas Instituto indėlis, prisidedant rengiant normatyvinius techninius dokumentus, kurių jau parengta virš 50. Šiuo metu Institutas rengia Kelio plieninių, plastikinių ir gelžbetoninių pralaidų projektavimo ir statybos taisykles
KP PST 24, Automobilių kelių apdorotos žemės sankasos ir pagrindo sluoksnių įrengimo metodinius nurodymus MN AGPS 24, Automobilių kelių naudoto asfalto techninių reikalavimų aprašą TRA NA 25, Automobilių kelių naudoto asfalto panaudojimo rekomendacijas
R NA 25, Automobilių kelių asfalto dangų periodinei priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA APM 25 ir įrengimo taisykles ĮT APM 25. Institutas kasmet organizuoja kvalifikacijos kėlimo mokymus pagal 2018 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas programas: M-166-17-VGTU „Kelių statybos techninis normavimas“ ir M-167-17-VGTU „Kelių infrastruktūros saugumo valdymas“. Programos patvirtintos vadovaujantis STR 1.2.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašu“. Mokymuose kasmet vidutiniškai kvalifikaciją kelia kiek daugiau nei 300 specialistų iš įmonių ir savivaldybių administracijų. Taip pat organizuojami Kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir vėliau kompetencijos tobulinimo kursai, kuriuos 2022 ir 2024 metais išklausė 29 specialistai.
Kelių tyrimo institute dirba aukščiausios kompetencijos specialistai-ekspertai. Prof. dr. Audriui Vaitkui ir Ajai Tumavičei yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio ir jo dalies bei projekto ir jo dalies vadovo, vykdymo priežiūros vadovo, ekspertizės vadovo bei ypatingo statinio statybos ir specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas. Rafal Mickevič suteikta teisė eiti statinio
projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Dr. Ovidijui Šernui suteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Prof. dr. A. Vaitkus ir A. Tumavičė taip pat yra teismo ekspertai ypatingų statinių – susisiekimo komunikacijų srityje.
Instituto darbuotojų nuopelnai Lietuvos keliams bei universitetui nėra likę nepastebėti. Asociacijos „Lietuvos keliai” garbės ženklas („Kelininko aukso ženklas”) už mokslinę ir aktyvią pedagoginę veiklą 2022 m. suteiktas prof. dr. Audriui Vaitkui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos III laipsnio garbės žvaigždės už nuopelnus Lietuvos keliams 2022 m. įteiktos doc. dr. Vilmai Jasiūnienei, doc. dr. Laurai Žalimienei ir doc. dr. Ritai Kleizienei, 2019 m. – prof. dr. Audriui Vaitkui ir doc. dr. Viktorui Vorobjovui. VILNIUS TECH II ir III laipsnio garbės ženklai įteikti prof. dr. Audriui Vaitkui (2018 m.) ir doc. dr. Vilmai Jasiūnienei (2020 m.), o dr. Ovidijui Šernui (2022 m.) – padėka. Lau-
reatei dr. Juditai Škulteckei suteikti apdovanojimai ir stipendijos Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso technologijos mokslų srityje (2024 m.), Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų technologijos mokslų srityje (2021 m.) ir Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų technologijos mokslų srityje (2016 m.). Dr. Ritai Kleizienei skirta pirmoji vieta (2013 m.) ir Martynui Karbočiui – antroji vieta (2022 m.)
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Geriausių studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkurse (II studijų pakopos). Dr. Ovidijui Šernui skirta pirmoji vieta (2019 m.)
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Geriausių studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkurse (III studijų pakopos).
Taip pat Kelių tyrimo institutas 2019 m. tapo laureatu „Tyrėjų ir inovatorių“ kategorijoje Lietuvos standartizacijos departamento organizuotame konkurse.
Ateityje – dar daugiau iššūkių
Ateityje dar daugiau dėmesio skirsime tarptautiniam bendradarbiavimui, siekdami dalyvauti moksliniuose tyrimuose Europos mastu. Plėsime gatvių ir valstybinės reikšmės kelių tinklo dangų būklės vertinimo, taikant kelio dangos pažaidų lazerinę atpažinimo ir būklės vertinimo sistemą, paslaugų spektrą. Be to, kelio dangos įlinkių matavimo eisme sistemą ir horizontaliojo ženklinimo būklės vertinimą, taikant dinaminį retroflektometrą. Sutelkdami kompetenciją ir pajėgumus, sieksime ir toliau išlikti stipriausiu partneriu valstybės institucijoms, organizacijoms bei bendrovėms, prisidėdami prie Lietuvos susisiekimo komunikacijų tobulinimo, mokslo populiarinimo ir švietimo, skatinsime jaunimą rinktis mokslininko karjerą ir ugdysime naują mokslininkų kartą.
dr. Ovidijus Šernas, doc. dr. Laura Žalimienė, dr. Judita Škulteckė
VILNIUS TECH AIF Kelių tyrimo institutas
VILNIUS TECH Road Research Institute: From Conventional Testing to Future Research
VILNIUS TECH Road Research Institute is a dynamic and innovative institute that has been conducting the highest level of scientific research and applied activities in the field of transport communications and other engineering structures for 25 years. It employs 32 employees: 12 of them have doctoral degrees, 6 are still preparing dissertations. In cooperation with public and private sector organizations: more than 150 scientific research works have been implemented, over 50 normative technical documents have been prepared (6 more are currently being prepared), more than 40 innovative road construction materials and structural solutions have been developed and tested in a real operating environment, more than 250 scientific articles have been published (about 100 in prestigious international scientific journals). In the future, we will pay even more attention to international cooperation in order to participate in scientific research on a European scale. We will expand the range of services by performing: assessment of the condition of street and national road network surfaces using Laser Crack Measurement System and Integrated Road Information Scanner, measurement of road surface deflections in traffic using Traffic Speed Deflectometer, and assessment of the condition of horizontal markings by dynamic retroreflectometer. We will strive to continue to remain the strongest partner for state institutions, organizations and companies, contributing to the improvement of Lithuanian transport and communications, popularization of science and education, encouraging young people to choose a scientific career and educating a new generation of scientists.
Būsimasis profesorius habilituotas mokslų daktaras Henrikas Sivilevičius 1972 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – VILNIUS TECH) ir įgijo kelių inžinieriaus kvalifikaciją. Pirmąją daktaro disertaciją 1984 m. apgynė Maskvos automobilių ir kelių institute (MADI), o antrąją – habilituoto daktaro –2003 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete. Svarbiausia H. Sivilevičiaus mokslo sritis yra kelių transporto infrastruktūros asfalto dangos patikimumo didinimas, gerinant asfalto mišinio gamybos kokybę ir regeneruojant dangos sluoksnius. Iš viso H. Sivilevičius yra paskelbęs 245 mokslo straipsnius, iš kurių 77 straipsniai paskelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose, 55 straipsniai – užsienio ir Lietuvos mokslo žurnaluose, turinčiuose citavimo rodiklį IF. Stanfordo (JAV, Kalifornija) universiteto dažniausiai cituojamų įvairių sričių mokslininkų 2024 m. sąraše tarp 2 proc. daugiausia cituojamų pasaulio mokslininkų yra 45 Lietuvos atstovai. Tarp jų – kelininkas prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius, kuris yra dvidešimt antras. Pilname civilinės inžinerijos mokslo krypties sąraše pateikta 57 831 pasaulio mokslininkų pavardė. Čia H. Sivilevičius yra 999 vietoje. Į šį labiausiai cituojamų 2 proc. mokslininkų sąrašą jis patenka nuo 2020 m. Be civilinės inžinerijos mokslo krypties, jam dar priskirta gretutinė logistikos kryptis.
Per 52 m. pedagoginio ir mokslinio darbo universitete laikotarpį H. Sivilevičius skaitė paskaitas bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams, vadovavo baigiamiesiems darbams. Yra Transporto mokslo krypties jungtinės keturių universitetų doktorantūros komiteto narys. Buvo statybos inžinerijos (T002) ir transporto inžinerijos (T003) mokslo krypčių 12 disertacijų gynimo tarybos pirmininkas, 17 disertacijų gynimo tarybos narys ir 5 disertacijų oponentas.
Prof. habil. dr. H. Sivilevičiaus vadovaujami 6 mokslininkai apgynė daktaro disertacijas: mineralinių medžiagų segregacijos mažinimas asfalto maišytuve (Rolandas Vitkūnas), keleivių vežimo tarptautiniu traukiniu kokybės modeliavimas ir vertinimas (Lijana Maskeliūnaitė), bitumo dozavimo sistemos modernizavimas asfalto maišytuve ir proceso gerinimas (Justas Bražiūnas), geležinkelių kelio balasto ir pobalastinio sluoksnio elgsenos bei kokybės vertinimas ir gerinimas (Deividas Navikas), automobilio rato sąveikos su tiže padengta kelio danga modeliavimas (Andrius Ružinskas) ir asfalto dangos karštojo regeneravimo asfalto maišytuve technologijos procesų valdymo tobulinimas (Mindaugas Martišius). Profesorius buvo dviejų apgintų disertacijų (Darjušo Mučinio ir Vytauto Rimšos) mokslinis konsultantas.
Su bendraautore L. Maskeliūnaitė parengė monografiją „Assessment of the Quality of Passenger Transportation by Train using MCDM Methods“, kurią išspausdins užsienio leidykla „Springer“.
Savo mokslinę teorinę ir praktinę patirtį H. Sivilevičius perduoda asociacijos „Lietuvos keliai“ ir AVGO Group organizuojamuose seminaruose kelių specialistams, siekiantiems kvalifikacijos atestato. Apdovanotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Garbės kelininko ženklu (2009 m.).
Šiuo metu prof. habil. dr. H. Sivilevičius dirba VILNIUS TECH Transporto ir logistikos kompensacijos centre, taip pat Civilinės inžinerijos mokslo centre eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Šių metų gegužės mėnesį atšventęs 75-ąjį gimtadienį, H. Sivilevičius ir toliau aktyviai tęsia nebaigtus darbus.
Klimato kaitos padariniai visus sektorius skatina ieškoti sprendimų, kurie būtų tvarūs, ilgaamžiai ir prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo. Tai ypač aktualu statybų sektoriui, kuriame susidaro iki 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD). Siekiant reikšmingai sumažinti ŠESD emisijas, itin didelis dėmesys skiriamas gamtiniams ištekliams alternatyvių, perdirbamų ir mažai anglies dioksido išskiriančių statybinių medžiagų panaudojimui bei statybos procesų optimizavimui.
ilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VILNIUS TECH) mokslininkai ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdami sukurti tvaresnę statybų sektoriaus ateitį. 2023 m. pabaigoje inicijuotas didelės apimties, ketverių metų trukmės, Lietuvos mokslo tarybos pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ finansuojamas projektas „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Nr. S-A-UEI-23-5). Šiuo projektu siekiama vykdyti pažangius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kurti tvarias, ilgaamžes ir rinkoje konkurencingas inovatyvias medžiagas, konstrukcijas ir technologijas statybos inžinerijos kryptyje.
Net šeši VILNIUS TECH mokslo padaliniai, tarp kurių ir Kelių tyrimo institutas, suvienijo jėgas ambicingiems projekto tikslams įgyvendinti. Taip pat projektui įgyvendinti numatyta pasitelkti kitų šalių aukščiausio lygio mokslininkus ir įtraukti jaunuosius tyrėjus. Didelis dėmesys jaunųjų tyrėjų įtraukimui ir ugdymui leis užtikrinti žinių ir patirties perdavimą, taip formuojant tvirtą tyrėjų pamainą statybos inžinerijos ir medžiagų inžinerijos mokslų kryptyse. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti nepertraukiamą inovacijų kūrimo procesą ir mokslinių tyrimų tęstinumą net po projekto pabaigos.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai projekto apimtyje siekia sukurti pažangias kelių tiesybos medžiagas ir struktūras, kurios ne tik atlieps šiandieninius Lietuvos kelių infrastruktūros iššūkius, bet ir skatins ilgalaikį tvarumą bei neutralumą aplinkai.
Kuriamos inovacijos neapsiriboja transporto priemonių emisijų mažinimu įrengiant dangas su išskirtinėmis paviršiaus charakteristikomis
Vienas pažangiausių ir universaliausių bitumo tyrimo prietaisų – dinaminis šlyties reometras, su kuriuo tiriant skirtingo dydžio bitumo bandinius (nuo 25 mm iki 4 mm skersmens) įvertinama bitumo (asfalto dangų) elgsena visame eksploataciniame temperatūrų diapazone (nuo +80 °C iki –30 °C)
– jos taip pat pasižymi gamtinių išteklių tausojimu, tvarumu ir atsparumu klimato kaitos neigiamam poveikiui. Išskirtinis dėmesys skiriamas pakartotiniam medžiagų panaudojimui tam pačiam dangos konstrukcijos sluoksniui įrengti, alternatyvių kelių tiesybos medžiagų kūrimui (pvz., panaudotų padangų guma kaip smulkusis asfalto mišinio užpildas, komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas kaip nesurištasis mišinys pagrindo sluoksniams be rišiklių) ir žemės darbų optimizavimui. Visa tai prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo.
Sukurtų tvarių, klimato kaitai neutralesnių sprendinių diegimas praktikoje leis reikšmingai prisidėti prie svarbiausių Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato
Asfalto mišinių gamybai naudojama panaudotų padangų guma (iš kairės į dešinę pirmi trys pavyzdžiai) ir polimerai
srities veiksmų plano 2021–2030 m. uždavinių įgyvendinimo. Tai taip pat dera su Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos ir Europos žaliojo kurso tikslais, kuriais numatoma iki 2030 m. 55 proc. sumažinti ŠESD emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkų komanda siekia, kad jų sukurtos tvarios, klimato kaitai neutralesnės medžiagos ir struktūros ne tik pagerintų kelių infrastruktūros būklę, bet ir prisidėtų prie Lietuvos mokslo pažangos ir tarptautinio konkurencingumo didinimo, siekiant globalių dekarbonizacijos ir tvarumo tikslų.
Dr. Judita Škulteckė, prof. dr. Audrius Vaitkus VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas
Road Research Institute of VILNIUS TECH develops sustainable and more climateneutral materials and structures for road construction
Researchers at Vilnius Gediminas Technical University (VILNIUS TECH) have taken steps toward creating a more sustainable future for the construction sector. At the end of 2023, a large-scale, four-year project titled “Civil Engineering Research Centre” (No. S-A-UEI-23-5) was launched, funded by the Research Council of Lithuania under the program „University Excellence Initiative“. The project aims to conduct advanced scientific studies and experimental development, as well as to create sustainable, durable, and market-competitive innovative materials, structures, and technologies in the field of civil engineering. As part of the project, researchers from the Road Research Institute of VILNIUS TECH are developing advanced road construction materials and structures that not only address today’s challenges in Lithuania’s road infrastructure but also promote long-term sustainability and climate neutrality. The innovations being developed go beyond reducing vehicle emissions by designing pavements with unique surface characteristics – they also focus on saving natural resources, sustainability, and resilience to the negative impacts of climate change. Particular attention is given to the reuse of materials, the development of alternative road construction materials, and the optimization of earthworks. The team of researchers believes that the developed sustainable, more climate-neutral materials and structures will not only improve road infrastructure but also contribute to the advancement of Lithuanian science and enhance its international competitiveness by achieving global decarbonization and sustainability goals.
Intensyvus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VILNIUS TECH) bendruomenės ir socialinių partnerių darbas bei pastangos, populiarinant inžinerijos specialybes, jau duoda vaisių. 2024 metais studijuoti VILNIUS TECH pasirinko 8 proc. studentų daugiau nei 2023 metais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, inžinerijos mokslų populiarumas universitetuose pagal stojančiųjų skaičių pirmajame stojimo etape išaugo 9,85 proc.
Stojimo rezultatai
Šiais metais Kelių katedros vykdomą nuolatinių bakalauro studijų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos programą pasirinko 23 abiturientai, ištęstinių – 11 kolegijų absolventų. Pažymėtina, kad auga ne tik įstojusiųjų į programą skaičius, bet ir daugėja stojančiųjų su aukštais mokymosi pasiekimais. Džiugu tai, kad tarp Kelių katedros pirmakursių yra net trys studentai, kurie per valstybinius brandos egzaminus surinko aukščiausią – 100 – balų skaičių. Tai
rodo jaunų žmonių nusiteikimą ir motyvaciją renkantis Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas.
Studijuoti Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programą pasirinko abiturientai iš įvairių Lietuvos kampelių. Daugiausia – 32 proc. – visų įstojusiųjų yra Vilniaus miesto ar rajono abiturientai. Jau ne pirmi metai studijų programa sulaukia didelio susidomėjimo ir iš Vakarų Lietuvos.
Nors pastaruosius kelerius metus ir stebimas bakalauro studijų stu-
Įstojusiųjų į Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programą skaičiai 2020–2024 m.
dentų skaičiaus augimas, tačiau darbo rinkai absolventų dar nepakanka. Atsižvelgiant į tai, reikalingas nuolatinis mokslo bendruomenės, socialinių partnerių ir verslo atstovų indėlis populiarinant profesiją, glaudus jų bendradarbiavimas kuriant motyvuojančią studijų aplinką. Kelių katedros vykdomas magistrantūros studijų programas pasirinko studijuoti 13 studentų, iš jų 8 – studijų programą Kelių inžinerija ir valdymas, 5 – Išmaniųjų miestų inžineriją . Pažymėtina, kad ma -
Įstojusiųjų 2024 m. į Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programą geografinis pasiskirstymas
gistrantūros studijas Kelių katedroje renkasi net tik Kelių katedros absolventai, bet ir kituose universitetuose ar kituose VILNIUS TECH fakultetuose kitų krypčių studijas, pavyzdžiui, mechanikos inžineriją, baigę studentai.
Nuo šių mokslo metų nebeliko jungtinės magistrantūros studijų programos Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija, vykdytos kartu su Rygos technikos universitetu. Stabdyti priėmimą į šią studijų programą nuspręsta dėl švietimo politikos pokyčių Latvijoje. Šie mokslo metai yra išskirtiniai Kelių katedroje ir doktorantūros studijas pasirinkusiųjų gausa. Net 3 pirmo kurso katedros doktorantai mokslo problemas spręs kelių infrastruktūros sistemų optimizavimo, asfalto mišinių savybių tyrimo ir viešojo transporto integracijos srityse.
Svarūs indėliai
Kelių katedros doktorantas 2024 m. Paulius Paplauskas sėkmingai apgynė technologijos mokslų srities statybos inžinerijos mokslo krypties darbą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangos būklės blogėjimo spartos vertinimo modelis“ (mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Vaitkus).
Jam suteiktas daktaro mokslo laipsnis. Disertacijoje nagrinėjama valstybinės reikšmės kelių tinklo asfalto dangų degradacijos dinamika ir jos prognozavimas. P. Paplauskas sukūrė valstybinės reikšmės kelių asfalto dangos blogėjimo spartos įvertinimo modelį, grindžiamą empirinių duomenų analize nustatytais dangos būklės blogėjimo scenarijais bei suminiu asfalto dangos būklės rodikliu ir jo kitimo prognoze.
VILNIUS TECH Senato nutarimu technologijos mokslų srityje 2024 m. docento pedagoginis vardas suteiktas Kelių katedros dėstytojai dr. Laurai Jateikienei. Pedagoginis vardas suteikiamas už ilgametę pedagoginę veiklą ir įgyvendinus atitinkamus reikalavimus, keliamus pedagoginiams vardams įgyti.
Doc. dr. Vilma Jasiūnienė VILNIUS TECH AIF, Kelių katedra
Jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“ –mes augame, padėdami augti kitiems
Jaunųjų kelininkų klubas (JKK) „Kelelis“ 2023 metus užbaigė šiltai – Kalėdiniame renginyje klubo nariai susirinko ne tik pasidalinti šventine nuotaika, bet ir aptarti ateities planus. Prasidėjus 2024 metams, kovo mėnesį klubas, padedant alumnams ir rėmėjams, paminėjo „Kelelio“ 20-ies metų jubiliejų, kuris suvienijo įvairių kartų narius. Renginio metu vyko diskusijos apie kelių inžinerijos aktualijas Lietuvoje ir užsienyje, nauji klubo nariai turėjo progą pasisemti įkvėpimo ir žinių iš patyrusių kolegų.
Gegužės mėnesį JKK „Kelelis“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos fakulteto studentų sąjunga surengė orientacines varžybas „Nebūk moliu, važiuok troliu“, kuriomis skatino ekologišką keliavimo būdą ir viešojo transporto naudojimą Vilniaus mieste. Nors renginys pritraukė mažiau dalyvių nei tikėtasi, ši patirtis paskatino klubą planuoti kitas veiklas dar ambicingiau.
Vasarą JKK nariai palydėjo baidarių žygiu Verknės upe. Vienos nakties išvyka sustiprino klubo narių tarpusavio ryšius ir suteikė progą pasidalinti įsimintinais įspūdžiais bei patirtimi. Rugsėjį klubas organizavo jaunųjų kelininkų mokymus pirmo kurso studentams. Supažindinome juos su kelių inžinerijos perspektyvomis ir atsakėme į jiems rūpimus klausimus. Po šio renginio mūsų gretas papildė 11 naujų narių.
Spalį klubas lankėsi AB „Eurovia Lietuva“ vykdomame projekte Nemenčinės plente. Ši ekskursija suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su kelių statybos procesu, iškylančiais iššūkiais ir praktiniais sprendimais. Be to, spalio mėnesį „Kelelis“ pradėjo keliones į mokyklas, kuriose pristato kelių inžinerijos specialybę ir skatina moksleivius rinktis šią profesiją. Ši iniciatyva vykdoma kartu su klubo partneriais – AB „Kelių priežiūra“, UAB „Kauno tiltai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Fegda grupė“ ir asociacija „Lietuvos keliai“. Partnerių parama yra vertinga ne tik dėl suteikiamų prizų ir dovanų mokiniams, bet ir dėl įmonių atstovų dalyvavimo – jie padeda moksleiviams geriau suprasti kelių inžinerijos svarbą ir karjeros galimybes. Spalio pabaigoje JKK „Kelelis“ surengė tradicines Naktines orientacines varžybas automobiliais po Vilnių, į kurias įsitraukė net 18 komandų. Renginys praėjo sklandžiai, dalyviams patiko ne tik įtraukiančios užuominos, bet ir naujas užduočių pateikimo formatas. Labai džiaugiamės, kad šiame renginyje prie mūsų, ne tik įsteigdami prizus, bet ir dalyvaudami, prisidėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“, VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, „Transporto kompetencijų agentūra“ ir kiti partneriai.
Šiais ir ateinančiais metais JKK „Kelelis“ toliau stengsis skatinti žmonių domėjimąsi kelių inžinerija. Klubas tikisi, kad jo veikla pritrauks dar daugiau žmonių į kelių inžinerijos sritį. Padedant alumnams ir partneriams, pasistengsime tai padaryti 2025 metais organizuodami Kelininkų dienas.
JKK „Kelelis“ prezidentė Liveta Žilinskaitė
Daugiau nei šimtmetį kelių inžinierius ruošianti Lietuvos inžinerijos kolegija šiemet skaičiuoja beveik dvigubą šios specialybės studentų prieaugį. Visgi, net ir toks augimas vis dar negali patenkinti rinkos poreikio.
Specialistų poreikis – milžiniškas Paskutinį dešimtmetį kelių sektorius gyvena dvejopomis nuotaikomis: viena vertus, auga darbų apimtys, darbo užmokestis ir naudojamos technologijos sektoriuje, kita vertus, norinčių dirbti specialistų nėra. AB „Kauno tiltai“ personalo direktorės Jūratės Mališkienės teigimu, Lietuvos inžinerijos kolegijos studentai yra ypač laukiami.
„Lietuvos inžinerijos kolegijos absolventai yra laukiami ne tik mūsų įmonėje. Kelių, statybos, elektros, mechanikos inžinerijos specialistų trūkumas jau-
čiamas visoje transporto infrastruktūros rinkoje. Per pastaruosius 15 metų besirenkančių studijuoti kelių statybos inžineriją labai sumažėjo.
Vertinant Lietuvos demografinę situaciją, t. y. mažėjantį gimstamumą, ir iš darbo rinkos, sulaukus pensinio amžiaus, pasitraukiant daugiau žmonių bei naujai į ją įsiliejančių pilnamečių skaičių, akivaizdu, kad inžinerinių profesijų specialistų poreikis tik didės. Lietuvai vystant didelius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus, jau dabar jaučiame projektuotojų, tiltų, kelių, energetikos darbų vadovų trūkumą“, – sako J. Mališkienė.
Ilgamečiams partneriams pritaria ir Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytoja Regina Motienė.
Anot kelių inžinierius ruošiančios Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytojos R. Motienės, situacija pamažu keičiasi ir jauni žmonės vis labiau atsisuka į šią itin perspektyvią specialybę. Prie to labai prisideda valstybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri skatina ir skiria finansavimą inžinerinės krypties specialybėms. Taip pat labai didelis yra ir verslo indėlis.
„Turime itin didelį partnerių ratą, kurie tiek remia naujų laboratorijų įrengimą, tiek dalyvauja studijų programų optimizavime, mokymo procese, padeda vesti paskaitas, siūlo apmokamas praktikas, net kartu su dėstytojais rengia straipsnius. Tad dėmesys iš privataus verslo yra labai jaučiamas. Ilgainiui tai atsispindi ir jaunų žmonių pasirinki-
„Specialistų trūksta jau daug metų. Artimai bendradarbiaujame su verslu, su studentais vykstame į susitikimus, praktikas ir nuolat girdime tą patį – reikia vis daugiau ir daugiau specialistų. Jų trūksta ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome 20 kelių inžinerijos specialistų, o šiemet – jau dvigubai daugiau. Visgi, ir šie skaičiai yra itin per maži, norint patenkinti rinkos poreikį. Juk, neskaitant jau vykstančios kartų kaitos, auga ir darbų apimtys. Keliami reikalavimai kelių kokybei, atsiranda nauji projektai, nauji kelio statiniai, tiltai, kelių rekonstrukcijos, intensyvėja eismas, didėja apkrovos. Tad, kaip aš juokauju, tai yra amžina profesija. Kelių inžinierių reikėjo, reikia ir visada reikės“, – sako ji.
me, kokį karjeros kelią rinktis“, – pažymi dėstytoja.
Perspektyvios karjeros kryptys
AB „Kauno tiltai“ atstovės teigimu, studentams rodomas dėmesys ir daromos iniciatyvos pamažu duoda teigiamų rezultatų.
„Į savo objektus, gamybos bazę, laboratoriją kviečiame studentus, moksleivius, pradedant nuo pačių mažiausių. Visiems jiems patinka pamatyti realų darbų organizavimo procesą, pabendrauti su mūsų darbų vadovais, laboratorijos inžinieriais. Ypač daug dėmesio sulaukia ir pasiteisino nuo 2018 metų gyvuojanti viktorina, skirta moksleiviams „Rinkis kelią – ne takelį“, – sako AB „Kauno tiltai“ personalo direktorė J. Mališkienė.
Pasak Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovės R. Motienės, prie pasikeitusios situacijos prisideda ir bliūkštantys seni apie šią specialybę tvyroję mitai.
„Manau, kad stojančiuosius šiek tiek atbaidydavo seni stereotipai, kad kelių inžinierius visą darbo dieną saulėje darbuojasi su kastuvu. Tai laikmečio visiškai neatitinkantis ir realybę labai iš-
kraipantis įsivaizdavimas. Šiandien mūsų ruošiami inžinieriai turi labai plačias karjeros galimybes.
Žmogus gali rinktis dirbti gamyboje, projektuoti, būti projektų vadovu, kažkurios veiklos srities vadovu, gali atlikti tyrimus laboratorijose ir t. t. Tam, kad jaunas žmogus suprastų, kuris kelias jam tinka, turime labai daug praktikų, kurių metu būsimi specialistai išbando save skirtingose darbo pozicijose, atlieka skirtingo pobūdžio užduotis ir supranta, kur link nori pasukti savo karjerą.
The Growing Prestige of Road Engineering
Apsisprendimą labai palengvina ir patrauklūs darbdavių pasiūlymai, modernios darbo priemonės. Vienus patraukia dirbti su modernia asfaltavimo ir kelių rekonstravimo įranga bei technika, kitus vilioja BIM projektavimo galimybės. Sprendžia kiekvienas, tačiau pastebime, kad labai dažnai jau po pirmų praktikų didžioji dalis mūsų studentų lieka dirbti tose įmonėse“, – sako R. Motienė.
Tomas Ruseckas
Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovas
Lietuvos Inžinerijos Kolegija Higher Education Institution, which has been training road engineers for more than a century, is expecting an almost double increase in the number of students in this specialty this year. However, even this growth still cannot meet market demand.
The road sector has been experiencing mixed feelings over the past decade.
Over the past decade, the road sector has been experiencing double feelings: on the one hand, the volume of works, salaries and technologies used in the sector are growing, on the other hand, there are no specialists willing to work.
The shortage of road, construction, electrical and mechanical engineering specialists is felt in the entire transport infrastructure market.
Today, road engineers have very broad career opportunities.
A person can choose to work in production, design, be a project manager, a manager of some area of activity, or conduct research in laboratories.
Some are inclined to work with modern road paving and reconstruction equipment and techniques, while others are attracted by the possibilities of BIM design.
Dviračių transportas yra neatsiejamas miestų planavimo ir transporto politikos elementas, kurio užtikrinimas lemia teigiamus ekonomikos, saugaus eismo, ekologijos, gyvenamosios aplinkos rodiklius. Todėl būtina užtikrinti, kad dviračių transportas būtų integruotas
į bendrą susisiekimo sistemą. Dviratis nėra tik tam tikra eismo dalyvių grupė. Dviratis – tai itin svarbus miestų eismo visumos transformacijos įrankis, galintis lemti, kad miestų susisiekimas taptų labiau subalansuotas, socialiai orientuotas, o miestai – saugesne, sveikesne ir patrauklesne vieta gyventi, dirbti, vystyti verslą.
Dviračių plėtra Lietuvoje – ne sprintas, o maratonas
Pastaruosius ketverius metus Susisiekimo ministerija dviračių ir pėsčiųjų takams skyrė didelį prioritetą. Jeigu 2020 m. neturėjome tokio elementaraus dalyko, kaip susisteminta informacija apie esamą infrastruktūrą nei savivaldybių, nei valstybės lygiu, tai šiandien esame visiškai sukomplektuoti: turime inventorizuotus duomenis, nacionalinį dviračių takų žemėlapį, aiškią strategiją, sisteminį požiūrį, suplanuotus veiksmus, konkrečią eilutę biudžete, pasi-
rinktą judėjimo kryptį ir bendrus aukštus standartus.
Dažnai kalbame apie tai, kad Vilnius nėra lygus likusiai Lietuvai. Ir negalime to paneigti. Netgi kalbant šia tema, būtent sostinė yra dviračių transporto ir infrastruktūros plėtros flagmanas visoje šalyje. Ne vien kilometrais, bet ir kitu svarbiu elementu – takų junglumu.
Dviračių tinklas Vilniuje per beveik dešimtmetį išaugo nuo 40 iki 160 km. Dar prieš kelerius metus dviračiais atliekamų kelionių dalis sostinėje sudarė apie 1,5 proc. Šiemet apklausos byloja,
kad 4 proc. perkopti. Galime drąsiai sakyti, kad Vilnius tapo miestu, infrastruktūros kūrime demonstruojančiu pavyzdį ne tik kitiems Lietuvos miestams, bet ir kaimyninei Lenkijai. Linkime Vilniui neišbarstyti jau įgauto pagreičio.
Ko gero, čia veikia ir gyventojų sąmoningumas, ir sveikos gyvensenos populiarėjimas, ir elementarūs ekonomikos dėsniai – paklausa gimdo pasiūlą ir atvirkščiai. Kuo daugiau takų turime, tuo daugiau dviratininkų jais naudojasi. Kuo daugiau dviratininkų takuose, tuo didesnė motyvacija turėti dar dau-
giau kokybiškos, saugios ir junglios infrastruktūros.
Tačiau šis dėsnis veikia ne tik Vilniuje. Važinėdami po mažesniąsias savivaldybes, bendraudami su vietiniais, matome, kad dėmesys temai didėja ir regionų mastu. Taip, pripažinkime, kad kartais jų norus riboja galimybės. Mažosioms savivaldybėms kyla daugiau sunkumų, finansuojant takų tiesimą. Vis tik kiekviena savivaldybė kasmet tvarko dviračių takus. Pagal galimybes – vienos daugiau, kitos mažiau, bet Susisiekimo ministerijos užtikrintos rekordinės Europos Sąjungos (ES) investicijos, neabejojame, šią naštą palengvins.
Pažvelkime į finansus iš kitos pusės. Miestas – tai socialus organizmas, kurio gyventojai nori artimai bendrauti. Toks bendravimas galimas važiuojant dviračiu, kadangi minant įveikiamas didesnis atstumas, nei vaikštant pėsčiomis. Taip, miestą pirmiausia sudaro pėstieji, tačiau jų kelionė, tikėtina, yra ne ilgesnė negu 20 minučių, o antras pasirinkimas gali ir turi būti dviratis. Miestui dviratis kainuoja mažiausiai iš visų įmanomų transporto rūšių. Kartu tai yra ne vien miesto lėšų taupymas, bet ir vi-
Iki 2027 m. Lietuvoje numatyta skirti 100 mln. eurų
dviračių infrastruktūros vystymui. Per pastaruosius
metus šalyje nutiesta apie 400 km naujų takų, šiemet dar kone 50 km.
si kiti mūsų keliami tikslai – CO 2 emisijų mažinimas, švaresnis oras, sveikesnė mūsų gyvenamoji aplinka.
Dviratis visomis prasmėmis yra išsilaisvinimo priemonė. Tad labai tikimės, kad ir toliau išlaikysime šią trajektoriją, suteikdami laisvę žmonėms judėti, nepamesdami optimizmo, užsispyrimo kantriai kuriant „Dviračių Lietuvą“.
Nuo žemėlapio ir gairių – iki dešimčių kilometrų takų, arba kiek toli numynėme per 4 metus?
• 2021 m. priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį didėjo finansavimas darnaus judumo priemonėms įgyvendinti;
• 2021–2022 m. Susisiekimo ministerija pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje surinko ir apibendrino informaciją apie esamą ir planuojamą pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą šalyje;
• 2022 m. pagal šią informaciją parengtas esamos ir planuojamos pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių žemėlapis, sudarytas prioritetinis infrastruktūros sąrašas;
• 2023–2024 m. parengtas ir patvirtintas pagrindinis Lietuvos dviračių transporto plėtros politiką ir koncepciją nustatantis strateginis dokumentas – Dviračių transporto iki
2035 m. plėtros gairės, skirtos nuosekliai dviračių transporto plėtrai Lietuvoje užtikrinti;
• 2023–2024 m. atnaujinta dviračių infrastruktūros planavimą ir projektavimą reglamentuojanti normatyvinė bazė;
• 2023–2024 m. užtikrintas ES lėšų, skirtų dviračių infrastruktūrai šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, koordinavimas.
„Dviračių Lietuva“ konferencija pabrėžia situaciją keičiančias aplinkybes
Iki 2027 m. Lietuvoje numatyta skirti 100 mln. eurų savivaldybėms vystyti dviračių infrastruktūrą, tai reiškia 10 kartų išaugusias investicijas nuo 2020 m. Per pastaruosius kelerius metus šalyje nutiesta apie 400 km naujų takų, šiemet planuojama dar kone 50 km, – šie klausimai buvo aptarti gegužės 15–16 d. Vilniuje vykusioje antrojoje Susisiekimo ministerijos konferencijoje „Dviračių Lietuva“.
2021–2023 m. į dviračių infrastruktūros vystymą Lietuvoje buvo investuota apie 50 mln. eurų ir nutiesta 360 km naujų takų šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Per 2024 m. nusidrieks dar pusšimtis kilometrų.
„Kol kas bendra infrastruktūros statistika labai didžiuotis negalime. Nors turime gerų pavyzdžių, darbų dar lau-
kia labai daug. Bet siūlau prisiminti, kad 2021 m. apskritai net neturėjome duomenų apie tai, kiek, kokio ilgio, kur ir kokios būklės takų būta. Šiandien bendromis pastangomis jau turime aiškų planą, kaip mums ilgainiui tapti „Dviračių Lietuva“. Konferencijoje susirinkusi dviratininkų bendruomenė, mūsų užsienio kolegos, partneriai ir augantis dėmesys šiai temai tai puikiai patvirtina“, – konferencijos „Dviračių Lietuva 2024“ metu sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Pasak ministro, šiandien turime su-
sistemintus duomenis, investicijų, parengtas dviračių plėtros Lietuvoje gaires, ilgametį sėkmingą dialogą su institucijomis, darnaus judumo ekspertais, infrastruktūros planuotojais, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir sporto atstovais.
Memorandumas dėl vieningos
dviračių infrastruktūros plėtros Šių metų konferencijos „Dviračių Lietuva“ akcentu tapo sutarimas dėl memorandumo pasirašymo, kuris leis dviračių transporto plėtrą šalyje vykdyti vie-
Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ kaskart dalyvauja ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir savivaldybių atstovai bei dviratininkų bendruomenė
ningai ir koordinuotai. Iniciatyvą pasirašyti Susisiekimo ministerijos inicijuotą memorandumą dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų parodė 5 ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, pirmosios 28 šalies savivaldybės, kelios nevyriausybinės organizacijos, projektavimo įmonių ir verslo atstovai.
Memorandumo nariai sutaria laikytis Susisiekimo ministerijos parengtų dviračių transporto plėtros iki 2035 m. gairių. Tarp gairėse įvardijamų tikslų –šalies dviračių transporto politikos formavimas ir patvirtinimas, vieningų pėsčiųjų ir dviračių takų planavimo principų taikymas, infrastruktūros plėtrai ir takų junglumui skiriamas dėmesys bei šios transporto priemonės kultūros skatinimas ir saugumo didinimas.
Svarbiausias Europos strateginis dokumentas
Šie prioritetai sutampa su tikslais, numatytais 2024 m. balandį patvirtintoje Europos dviračių deklaracijoje. Deklaraciją konferencijoje „Dviračių Lietuva“ analizavo Europos dviratininkų federacijos (European Cyclist‘s Federation (ECF)) atstovai. Šios organizacijos iniciatyva neformalios Europos ministrų tarybos metu ir buvo priimta Europos dviračių deklaracija – kol kas svarbiausias dviračių transporto skatinimo strateginis dokumentas, numatantis pagrindinius tikslus, kryptis ir priemones, kuriomis turi būti stimuliuojama ir organizuojama dviračių transporto plėtros veikla visoje ES.
Visuomeninės organizacijos „Cycling Dutch“ atstovas Markas Wagenbuur skaitė pranešimą dviračių konferencijoje „Dviračių Lietuva 2024“
Lietuva itin palaiko deklaracijoje numatytus tikslus, kadangi šis dokumentas ateityje galimai užtikrins didesnes investicijas dviračių transporto plėtrai, o deklaracijoje apibrėžiami tikslai sutampa ir su nacionalinėmis gairėmis.
„Tai – labai svarbus žingsnis Europos dviračių transporto plėtrai, nes ši deklaracija yra ambicingiausia su dviračiais susijusi Europos Sąjungos iniciatyva. To dalis – ir Lietuva“, – konferencijoje akcentavo ECF prezidentas Henkas Swarttouw.
Planuojama, kad Lietuvos miestuose, priemiesčiuose ir rekreacijos zonose per 10-metį dviračių takų ilgis išaugs nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. km. Sklandus ir rišlus infrastruktūros tinklas turėtų prisidėti prie to, kad kelionės dviračiais miestuose ir priemiesčiuose taptų alternatyva automobiliui. Tuo tarpu dvira-
Lietuvos
Susisiekimo
ministras Marius Skuodis ir Europos dviratininkų federacijos prezidentas Henkas Swarttouw
čiais keliaujančių žmonių skaičius per šį laikotarpį turėtų išaugti nuo 5 proc. dabar iki 12 proc. Konferenciją „Dviračių Lietuva“ antrus metus iš eilės Susisiekimo ministerija organizavo kartu su Lietuvos dviratininkų bendrija.
18-ai Lietuvos miestų –100 mln. eurų investicijos Istoriškai didžiausios investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus bei kitas darnaus judumo priemones miestuose rodo mūsų aiškią politikos kryptį ir ambiciją. Šių sprendimų rezultatą visuomenė pajus greitai, kai miestuose prasidės naujų pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas ar morališkai pasenusių atnaujinimas.
Henkai, Lietuvoje viešėjote jau tris kartus. Kokį įspūdį jums palieka dviračių takai šioje šalyje?
Vilnius vienareikšmiškai lyderiauja, tačiau, kalbant apie Lietuvą bendrai, netgi sakyčiau, kad Lietuvos dviračių transporto ir infrastruktūros „stiklinė“ yra pusiau pilna, o ne pustuštė. Turėtumėte džiaugtis tuo, kas jau nuveikta, tuo, ką jau turite. Suprantama, kad dar yra kur tobulėti.
Apsilankėte ir Kuršių nerijoje. Su kokiomis mintimis parvykote iš šio kampelio?
Kuršių nerijos gamta yra įspūdinga. Joje esantis dviračių takas – reikšmingas ne tik Lietuvai, jis yra ir pasaulinės reikšmės, kadangi ši vieta įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat yra gamtos rezervate. Valstybė investuoja, kad žmonės galėtų mėgautis gamta ir kultūra, keliaudami tvariai, ir tai, mano akimis, yra puiku. Tai, kas ten statoma, yra aukso standartas.
Ir man atrodo, kad jeigu toliau žengsite tokiais dideliais žingsniais, jūsų valstybė vieną dieną gali būti tarp dviratininkų geidžiamiausių turizmo krypčių.
Vis dėlto dviratizmas, ko gero, pirmiausia yra ne apie turizmą, tačiau apie vietinių gyventojų norą dažniau iš nuosavo automobilio persėsti ant dviračio.
Visiškai pritariu. Neringos takas – ne išimtis: turizmui jis bus labai svarbus, tačiau turime kalbėti apie pagrindinį tikslą – apie tai, kad gyventojai taku naudotųsi kasdienėms reikmėms, t. y. keliaudami į darbus, mokyklas, prekybos vietas ar pasisvečiuoti pas draugus.
Statistiniais duomenimis, 50 proc. kelionių automobiliu yra trumpesnės negu 5 km. 30 proc. kelionių – trumpesnės negu 3 km. Kalbame apie atstumus, kurie lengvai įveikiami dviračiu. Tačiau tam būtina sukurti patogią infrastruktūrą, junglius dviračių takus, taip pat – mažinti didžiausią automobilių greitį tose zonose, kuriose knibžda dviratininkų. Jeigu tose vietose automobilių greitis mažėtų iki, pavyzdžiui, 30 km/val., žmonės jaustųsi daug saugiau ir dažniau judėtų dviračiais. Reikia suprasti, kad tiesiog neįmanoma visur sukurti atskiros infrastruktūros automobilių vairuotojams ir dviratininkams.
Jūsų gimtieji Nyderlandai veikiausiai yra vadovėlinis pavyzdys to, iš kiek alternatyvų žmonės gali pasirinkti keliaudami. Bent 40 proc. olandų miestuose renkasi būtent dviračius. Kaip manote, kas lemia tokią dviratininkų bendruomenės gausą?
Pasakysiu taip: Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną. Taip ir Nyderlandai ar Belgija – šios valstybės netapo dviračių kraštais per dieną. Tam mums reikėjo apie 50 metų politikos formavimo, miestų pritaikymo, įpročių keitimo. Šiandien dviračiai – vienas patogiausių būdų keliauti Olandijoje. Lietuva yra gerame kelyje, ir garantuoju, kad jūsų transformacijai netgi neprireiks pusės amžiaus. Pakaks 20–30 metų.
Europos Sąjungos finansavimas yra patvirtintas pirmiesiems trims Lietuvos miestams: Kaunui numatyta šiek tiek daugiau nei 4, Kėdainiams – beveik 8,4, o Šiauliams – 18,7 mln. eurų.
Šiauliams skirto finansavimo lėšos bus naudojamos gerinti susisiekimo infrastruktūrai pagrindinėse miesto gatvėse: Pramonės, Žemaitės, Vilniaus, Serbentų, Karaliaučiaus ir kt. Ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste iki 2030 m. planuojama įrengti ir rekonstruoti beveik 74 km dviračių infrastruktūros, todėl paskirtas finansavimas 33 km infrastruktūros įrengti ir rekonstruoti bus stiprus postūmis į priekį siekiant užsibrėžtų tikslų.
Kėdainių r. savivaldybė infrastruktūros plėtrai skirtus 8,4 mln. eurų planuoja panaudoti 11 km naujų takų tiesimui miesto teritorijoje ir esamų takų atnaujinimui rekonstruojamose gatvėse. Pagal savivaldybės parengtą darnaus judumo planą numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo Vaivorykštės tilto iki J. Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M. Daukšos, Liaudies, S. Dariaus ir S. Girėno g., kitose judriose gatvėse. Rekordinės 100 mln. eurų siekiančios investicijos bus padalintos visiems šalies regionams, kuriuose esančios savivaldybės ES fondų lėšomis parengė darnaus judumo planus ir netrukus pradės naudotis 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti. Be Kauno, Šiaulių ir Kėdainių, šiemet sprendimo dėl skiriamų investicijų sulauks dar 15 darnaus judumo miestuose planus parengusių šalies miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą. Nauja bevariklio transporto inf-
rastruktūra atsiras Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, Jonavoje, Marijampolėje, Tauragėje ir Visagine. Prioritetai ir kryptys, kokioms konkrečioms veikloms turėtų būti panaudojamos šios ES investicijos, bei siektini rodikliai nustatyti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose 2022–2030 m. Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairėse.
UNESCO pasaulio vertybei –ekologiška dviračių „autostrada“ Juodkrantėje išaušo dešimtmečius laukta diena – finišo tiesiąją pasiekė bemaž du dešimtmečius laukta Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija. Rugsėjo 12 d. Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“ oficialiai paskelbė apie mėnesiu anksčiau, nei planuota, baigtą svarbiausią šių metų darnaus judumo projektą šalyje. Kuršių nerijoje atidarytas rekonstruotas dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Tai – moderniausias
Visuomeninės organizacijos „Cycling Dutch“ atstovas Markas Wagenbuur
skaitė pranešimą dviračių konferencijoje „Dviračių Lietuva 2024“
Nyderlanduose dviračių transportas išvystytas geriau negu Baltijos jūros valstybėse, nors reljefas ir klimatas daugiau panašūs negu skirtingi. Kaip manote, kodėl taip yra?
Ko gero, tai lemia skirtingų priežasčių kompleksas. Tai – ir valstybės politika, ir galbūt mažesni atstumai tarp objektų, galimai ir patys Olandijos miestai yra šiek tiek lygesnio reljefo. Kita vertus, šiais laikais elektriniu dviračiu gali „įkopti“ į aukščiausią viršukalnę be jokių problemų. Ne paskutiniu smuiku griežia ir visuomenės įpročiai bei mentalitetas. Tarp olandų vyrauja nuomonė, kad tau nereikia didelio, prabangaus automobilio, kad atrodytum svarbesnis, demonstruotum statusą. Taip pat mes, olandai, esame praktiški ir taupūs žmonės –nenorime pernelyg išlaidauti automobiliams ir kurui.
Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių takas
Finišo tiesiąją oficialiai pasiekė Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija
Lietuvoje ir aukščiausius standartus atitinkantis pėsčiųjų ir dviračių takas.
Dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijos pabaiga paminėta įvykusiame paskutinės likusios tako atkarpos iškilmingame atidaryme. Pirmieji naująjį kelią dviračiais išbandė renginio dalyviai, aplankydami Juodkrantę ir Pervalką. Juodkrantėje buvo pristatytas tako projektas ir padėkota visiems, prisidėjusiems prie jo įgyvendinimo.
„Tai – vienas labiausiai lauktų projektų susisiekimo srityje. Įrodėme, kad už rekonstrukciją atsakingos institucijos, savivaldybė ir rangovai, kartu siekdami bendro tikslo, gali įgyvendinti sudėtingiausius, net aplinkai jautrius infrastruktūros projektus ir rasti kompromisus, taip tenkindami visuomenės poreikius.
Nauja, patogi, saugi Kuršių nerijos jungtis prisidės ne tik prie susisiekimo, bet ir prie turizmo. Ji yra mūsų visų, todėl lin-
kiu ja kuo dažniau naudotis“, – atidarydamas renginį Juodkrantėje, sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke besidriekiančio pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis yra apie 50 km ir plotis – 2,5–3,5 m.
„Pagaliau, važiuodami dviračiais ilgiausiu šalyje dviračiu taku, galėsime nesibaiminti dėl jo kokybės ir saugiai grožėtis Kuršių nerija. Atlikti darbai yra svarbūs ne tik Neringai, bet ir tarptautinei dviratininkų bendruomenei, juk šis takas priklauso Europos dviračių takų tinklui. Svarbu ir tai, kad dalis Juodkrantės Žaliojo kelio tampa dviračių gatve ir mums tai yra dar vienas žingsnis į priekį, Neringai siekiant žaliosios savivaldybės statuso“, – neabejojo Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos dviračių tako rekonstravimo darbus vykdė įmonė „YIT Lietuva“,
kuri laimėjo AB „Via Lietuva“ paskelbtą viešąjį konkursą.
Kretingiškių viltys tampa realybe –tiesiama vientisa jungtis su Palanga Vakarų Lietuvos regiono žemėlapį 2024 m. rudenį papildys dar vienas patrauklus turistinis maršrutas. Šiuo metu statytojų technika pluša Kretingos pašonėje, kur į antrąją pusę persirito beveik 5 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų tako Kretinga–Vydmantai tiesimo darbai. Šiam takui įsiliejus į jau esamą jungtį Vydmantų gyvenvietėje, bus galima nenutrūkstamai keliauti dviračiu nuo Kretingos iki didžiausio šalies kurorto – Palangos. Bendras trasos ilgis sudarys beveik 10 km. Šis projektas reikšmingai sustiprins pajūrio regiono rekreacinį potencialą, kartu gerindamas ir vietos gyventojų susisiekimą. Dviračių ir pėsčiųjų takas, Kretingą sujungsiantis su Palanga, driekiasi pagal magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga.
Agnė Vaiciukevičiūtė, Susisiekimo viceministrė
Justina Šveikytė, Nemunas Abukauskas Susisiekimo ministerija
Creating a “Cycling Lithuania”: What are the Challenges and Achievements?
The network of bicycle paths in Vilnius has grown from 40 to 160 km in almost a decade. A few years ago, the share of bicycle trips in the capital city accounted for about 1.5 percent. This year, the surveys showed that the number of bicycle trips exceeded 4 percent.
By 2027, Lithuania plans to allocate EUR 100 million to the municipalities to develop bicycle infrastructure, what means that investments have increased 10 times since 2020. Over the past few years, about 400 km of new bicycle paths were constructed in Lithuania, and almost 50 km more are planned this year.
It is planned that the length of bicycle paths in Lithuanian cities, suburbs and recreational areas will increase from 3 to 5 thousand km over the next 10 years.
The European Union funding has been approved for the first three Lithuanian cities: Kaunas will be allocated a little more than EUR 4 million, Kėdainiai –almost EUR 8.4 million, and Šiauliai –EUR 18.7 million.
The record investment of EUR 100 million will be divided among all regions of the country, municipalities of which have prepared sustainable mobility plans with the help of EU funds.
UAB „Tilsta“ jau sukaupė 50 metų patirtį, statydama transporto infrastruktūros objektus (tiltus, viadukus, skirtingo lygio sankryžas, atramines sienutes ir požemines perėjas). Jos kolektyve yra daug specialistų, daugelį metų dirbančių šioje bendrovėje. Šį kartą pasakojame apie Stanislovą Butkevičių ir Eurėlijų Jegelevičių.
Stanislovas Butkevičius:
„Tai, kaip vyksta tiltų statybos, anksčiau būtų
prilygę
svajonei.”
Lazdynų tilto statyba 1968 m.
Buvęs ilgametis buvęs „Tilstos“ darbuotojas Stanislovas Butkevičius sako: „Kiekvienas tiltas yra skirtingas, nėra dviejų vienodų. Tai mane labiausiai ir žavėjo – visą laiką kažkas naujo.“ Tiltų statybai kiek daugiau nei 40 metų paskyręs Stanislovas prisidėjo prie visiems gerai žinomų Vilniaus Karaliaus Mindaugo, Geležinio Vilko, Valakampių, Liubarto ir daugybės kitų didžiausių tiltų Vilniaus regione statybų. Tačiau šių metų gegužės 8 d. 80-metį atšventęs S. Butkevičius yra ne tik savo darbui atsidavęs tiltininkas, bet ir aistringas buriuotojas, su jachta „Ambersail“ dalyvavęs kelionėse aplink pasaulį. Jo gyvenimo istorija kupina ir kitų įdomių detalių bei netikėtų pomėgių.
Profesijos pasirinkimą lėmė vaikystėje girdėti senelio pasakojimai
Kalbėdamas apie savo vaikystę, S. Butkevičius prisimena iki ketvirtos klasės buvęs pirmūnas. Vis dėlto, kai Stanislovo tėvą išvežė į Ekibastuzo ir Džezkazgano lagerius Kazachijoje (už tai, kad jis, buvęs Lietuvos karininkas, atsisakė tarnauti sovietinėje raudonojoje armijoje), aplinkiniai į berniuką pradėjo žiūrėti priešiškai. „Buvau laikomas kalinio vaiku ir blogiečiu, todėl nuolat teko kovoti ir įrodinėti savo tiesą. Supratau, kad esu kitoks nei visi, pradėjau prieštarauti mokytojams ir mokslai nuėjo į antrą planą“, – dalijasi prisiminimais S. Butkevičius.
Tėvui grįžus iš lagerio, Stanislovas sužinojo, kad yra bajoriškos kilmės. „Apie bajorišką kilmę kalbėdavau atsargiai, nes tuo metu tokiais dalykais girtis buvo nepriimtina. Vėliau sužinojau, kad ir mamos tėvai buvo bajorai – ji kilusi iš Lazauskų giminės“, – sako „Tilstos“
darbuotojas. Jis prisimena, kad besimokydamas septintoje klasėje, įkalbintas draugų, iš Švenčionėlių (Stanislovas gimė Kėdainių rajone, tačiau nuo pirmos iki septintos klasės gyveno Švenčionėliuose) išvyko mokytis į Vilnių, tuometinį Statybos technikumą, kur pasirinko pramoninės civilinės statybos specialybę.
Pasirinkti šią sritį jį pastūmėjo senelio pasakojimai. „Mano senelis motyvavo mane – jo pasakojimai apie tai, kaip, tarnaujant carinėje kariuomenėje, šaudant ir sprogstant bomboms, jis dirbo prie tiltų statybos, mane, dar vaiką, labai jaudino. Buvo labai įdomu klausytis jo pasakojimų“, – prisimena S. Butkevičius.
Technikume įvyko lūžis – jaunuolis ėmė intensyviai mokytis, gavo padidintą stipendiją.
Įspūdį paliko darbas su vienu
žymiausių tiltų statytojų
Pradėjęs dirbti Kauno žemės ūkio statybos projektavimo institute, po dviejų mėnesių S. Butkevičius buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs ėmė stebėti vieno žymiausių tiltų statytojų Vytauto Jankausko veiklą, o vėliau – kartu su juo dirbti.
S. Butkevičius pasakoja, kad įsidarbinus „Tilstoje“ jo, kaip tiltininko, krikštas nebuvo lengvas, netrūko ir iššūkių, pavyzdžiui, statant tiltą per Nerį prie Vievio, užtraukti metalines perdangas ant atramų. Tai buvo sudėtingas darbas.
„Buvusi konstrukcija susėdo, nes neatlaikė mediniai poliai, o įrengtos
atramos pradėjo svirti į šoną. Reikėjo greitai spręsti, ką daryti. Nusprendėme kitoje upės pusėje iškasti duobę, įleisti buldozerį su stipriais plieniniais lynais ir taip stabilizavome konstrukciją“, –pasakoja S. Butkevičius ir priduria, kad tuomet įspūdį jam paliko kartu dirbusio V. Jankausko gebėjimas nesutrikti, rasti sprendimą net sunkiausioje situacijoje ir mąstyti inžineriškai.
Kalbėdamas apie šiandien vykstančias tiltų statybas, S. Butkevičius džiaugiasi, kad Lietuva nenusileidžia kitoms pasaulio šalims.
„Tai, kaip dabar vyksta tiltų statybos, tuomet būtų atrodę kaip svajonė. Nors neturime ypač dideliems statinių, tokių kaip metro ar aukšti tiltai, poreikių, tačiau savo šalies poreikiams patenkinti esame pasiruošę labai gerai, o technologijomis nenusileidžiame pasauliui. Lietuva eina geru keliu“, – mintimis dalijasi S. Butkevičius.
Dėl savo amžiaus buvo laikomas neperspektyviu buriuotoju
Tarp S. Butkevičiaus pomėgių – ir buriavimas, kurį jis atrado būdamas 26 metų. Vyras prisimena, kad šio užsiėmimo link jį pastūmėjo pusseserė ir jos vyras, tuometiniai respublikos čempionai. „Viskas susiklostė taip, kad vienoje įguloje trūko komandos nario – taip susipažinau su Kaziu Juškevičiumi, su kuriuo plaukdami olimpinės klasės jachta „Skrajojantis olandas“ buriavome 10 metų. Tačiau tuo metu dėl savo amžiaus buvome laikomi neperspektyviais, todėl vis likdavome antrose vietose“, –pasakoja S. Butkevičius.
Jis prisimena, kad jaunuoliams būdavo bandoma specialiai pakenkti, pavyzdžiui, pakerpant laivo vantus, kad startavus varžybose nulūžtų laivo stiebas – mat sovietmečiu būdavo įprasta, kad laimėdavo tie, kuriems buvo numatyta laimėti. Vis dėlto nuo buriavimo S. Butkevičiaus tai neatbaidė, o 2008 m. jis įsigijo jachtą, kuria plaukioja iki šiol. Stanislovui buriuojant pavyko pelnyti ir nemažai pergalių – plaukiant kreiserinėmis jachtomis, jam net dešimt kartų pavyko tapti Lietuvos čempionu ir „Kuršių marių“ regatos nugalėtoju.
2009 m. jis jachta „Ambersail“ leidosi į kelionę aplink pasaulį – dalyvavo „Lietuvos tūkstantmečio odisėjos“ 11-ajame etape. Tai buvo dar viena išskirtinė patirtis. „Plaukiau paskutiniame etape: iš Londono į Klaipėdą. Aš buvau šturmanas – turėjau įgulai pasiūlyti maršrutą. Tai atsakingos pareigos, nes įgula pasitiki tavimi“, – sako S. Butkevičius, plaukęs su Robertu Dargiu ir Pauliumi Kovu.
2018 m. Stanislovas, kaip šturmanas, su jachta „Ambersail“ dalyvavo plaukime aplink pasaulį „Kita pasaulio pusė“. Tai buvo didžiausias jo gyvenimo iššūkis: S. Butkevičius apiplaukė lemtingąjį Horno kyšulį, esantį piečiausiame Pietų Amerikos žemyno taške. Horno kyšulį supa laivybai pavojingi audringi vandenys, kuriuose vyrauja stiprios srovės, aukštos bangos ir plaukiojantys ledkalniai.
Labiausiai atsidavęs savo profesijai tiltų statytojas Lietuvoje
Šių metų pavasarį 80-metį atšventęs S. Butkevičius sulaukė gražios staigmenos iš bendrovės „Tilsta“ – susirinkę buvę kolegos įmonėje organizavo Stanislovui šiltą gimtadienio šventę. Pasak S. Butkevičiaus mokiniu save vadinančio „Tilstos“ techninio direktoriaus Tado Daškevičiaus, Stanislovas yra išskirtinis žmogus: diplomatiškas, kompetentingas inžinerijos mokytojas, mylimas ir gerbiamas savo kolegų – tiek darbininkų, tiek vadovų.
„Iki šių dienų mūsų inžinieriai palaiko glaudžius ryšius su Stanislovu, konsultuojasi, klausia patarimų. Ko gero, jis yra labiausiai atsidavęs savo profesijai tiltų statytojas Lietuvoje, užauginęs didžiulę savo mokinių ir sekėjų komandą“, – teigia T. Daškevičius.
Eurėlijus Jegelevičius: nuo inžinerinių sprendimų iki pasaulio tyrinėjimų
Buvęs UAB „Tilsta“ ilgametis darbuotojas Eurėlijus Jegelevičius –žmogus, apkeliavęs pusę pasaulio, dažnai sako, kad kelionės jam buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis. Kartu su draugų kompanija jis leidosi į nuotykius po Pietų Ameriką, Afriką ir kitus pasaulio kampelius, tyrinėjo nuostabius gamtos ir žmonių kūrinius. Tačiau po visų įspūdingų kelionių Eurėlijus visada su džiaugsmu grįždavo statyti tiltų, kurie tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi ir paliko gilų pėdsaką tiek jo karjeroje, tiek širdyje.
E. Jegelevičius, dirbęs daugiau nei 30 metų tiltų statybos srityje, niekada nesiekė kopti karjeros laiptais. Nors per savo karjerą sulaukė daugybės pasiūlymų eiti vadovaujamas pareigas, jis visada liko ištikimas savo darbo amatui, kurį iš tikrųjų mėgo. „Man patinka matyti ir patirti savo darbą iš arti, – sako E. Jegelevičius. – Vadovauti nebuvo mano tikslas, nes tada prarandi tiesioginį ryšį su procesu. Man svarbiausia – stebėti, kaip kyla tiltas, į kurį įdedu savo pastangas ir širdį.“
Kiekvieną kartą, pravažiuodamas pro tiltą kartu su anūkais, Eurėlijus išgirsta klausimą: „Seneli, ar ir šitą tiltą tu statei?“ Jis juokiasi, kad anksčiau anūkams rodydavo savo pastatytus tiltus, o dabar to daryti nebereikia, nes jiems atrodo, kad visus tiltus pastatė jų senelis. Tokios akimirkos, kai gali pasidalyti savo darbų vaisiais su artimaisiais, E. Jegelevičiui suteikia didžiausią pasitenkinimą. Kiekvienas tiltas – tai ne tik inžinerinis kūrinys, bet ir jo gyvenimo simbolis: patvarus, tvirtas ir ilgaamžis.
Kolektyvas – didžiausia motyvacija
Dabartinės technologijos labai pakeitė tiltų statybos procesą – dabar jis
yra daug lengvesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Dabar statant tiltus reikia daug mažiau fizinių jėgų. „Anksčiau betonas buvo vežamas savivarčiais ir jį reikėdavo kastuvais išsikasti iš sunkvežimio. O šiandienės technologijos suteikia galimybę naudoti betono siurblius. Anuomet, kai rankų darbas buvo neatsiejama statybos proceso dalis, žmonių ryšys buvo dar stipresnis. Turiu pripažinti, kad, dirbant tokioje darbo pozicijoje, svarbiausia – žmonės, tie, su kuriais dirbau metų metus“, – priduria E. Jegelevičius.
Jis labiausiai vertina laiką, praleistą su kolegomis. „Mūsų komanda buvo labai draugiška. Dalyvaudavome sporto šventėse, bėgdavome kartu – visi palaikėme vieni kitus net ir po darbo valandų“, – su šypsena prisimena Eurėlijus. UAB „Tilsta“ techninis direktorius Tadas Daškevičius E. Jegelevičių vadina pavyzdiniu darbuotoju ir tikru komandos vedliu. „Eurėlijus visada buvo tas, į kurį lygiuodavosi visa komanda, ypač dirbant prie sudėtingiausių ir vadinamųjų karščiausių objektų. Darbų sauga jam visada buvo prioritetas, jis rūpinosi tiek savo, tiek kolegų saugumu. Šio žmogaus pėdsakai liks ne tik statytuose tiltuose, bet ir mūsų visų atmintyje“, – pabrėžia T. Daškevičius.
E. Jegelevičius pasakoja, kad per visą savo karjerą susidūrė ne tik su techniniais iššūkiais, bet ir su ypatingais įvykiais. Jis vis dar su šypsena prisimena, kaip Prezidentas Algirdas Brazauskas lankėsi Mindaugo tilto statybvietėje ir prašė pabaigti jį iki Dainų šventės. „Tai buvo neįtikėtinas spaudimas, bet mes padarėme. Tai buvo vienas tų momentų, kai supratau, kiek daug galiu padaryti dirbdamas komandoje su žmonėmis.“
Per tris dešimtmečius pastatyti tiltai ir viadukai
E. Jegelevičius per savo 30 metų darbinę veiklą statė dešimtis tiltų ir viadukų, transporto statinių.
Pagrindiniai 2008–2023 m. objektai, kuriuose dirbo Eurėlijus: tilto per Merą kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai rekonstrukcija (2008 m.); siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai rekonstravimo darbai (2012 m.); tilto per Žeimeną Pabradės seniūnijoje statyba (2013 m.); viadukas A1 kelyje; intermodalinio ter-
Gedimino tilto bandymai 2003 m.
minalo rekonstrukcija Kauno logistikos centre (2013 m.); geležinkelio ruožo Marijampolė–Šeštokai pervažos rekonstrukcija (2014 m.); tilto per Šešupę kelyje Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis rekonstrukcija (2015 m.); transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus m. vakarinio aplinkkelio III etapo tiesimas (2015 m.); tilto per Rudaminos upę kelyje A15 Vilnius–Lyda rekonstrukcija (2015 m.); tilto per Musės upę Plikiškių k., Širvintų raj. rekonstrukcija (2015 m.); tilto per Nemuną Jurbarke kapitalinis remontas (2017 m.); transeuropinio tinklo kelio E67 „Via Baltica“ plėtra, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcija (2017 m.); tilto per Vilnios upę Vilniuje statybos darbai (2018 m.); Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko plento dviejų lygių sankryžos rekonstrukcija (2019 m.); tilto per Žaugėdą remontas kelyje Švenčionys–Rieškutėnai–Rėkučiai (2020 m.); tilto per Meros upę Gužių k., Pabradės seniūnijoje, rekonstrukcija (2020 m.); valstybinio kelio Bendoriai–Riešė–Kalinas tilto rekonstrukcija, dviračių takų įrengimas (2020 m.); „Via Baltica“, viadukų ir statinių statyba (2023 m.).
S. Butkevičius, ilgametis UAB „Tilsta“ darbuotojas ir vienas iš vadovų, kelis dešimtmečius dirbantis kartu su Eurėlijumi, sako, kad nebuvo sutikęs kito tokio tiltų statybininko, kuris savo pavyzdžiu taip uždegtų kitus darbininkus dirbti atsakingai, nepaisant atsiradusių gamybinių problemų ar vietinių nesusipratimų: „Eurėlijus visus darbus atlikdavo labai kruopščiai ir profesionaliai, mokėjo bendrauti su kolegomis. Jį gerbė ir jo klausėsi net darbininkai neklaužados, vis turintys kažkokių pretenzijų, kurių pasitaikydavo komandoje.“
„Metams bėgant, buvo diegiamos naujos tiltų statybos technologijos, iš esmės pasikeitė smulkioji mechanizacija, atsirado sudėtinga technika. Eurėlijus Jegelevičius visa tai greitai perprato ir įsisavino. Įmonėje Eurėlijų vertino ir labai gerbė visi – nuo vadovų iki darbininkų“, – sako S. Butkevičius.
Kelionės – geriausias poilsis
Širdį atidavęs tiltų statybai, E. Jegelevičius visada rasdavo laiko ne tik darbui, bet ir pasaulio tyrinėjimams. Net ir dabar, kai jau mėgaujasi užtarnautu po-
ilsiu, jis vis dar aktyviai keliauja po pasaulį su dešimties draugų grupe, siekdamas pažinti visus žemynus ir jų paslaptis. „Kelionės yra mano geriausias poilsis“, – teigia Eurėlijus ir prisipažįsta, kad, nors anksčiau užsiimdavo slidinėjimu ir lengvąja atletika, šiandien jo širdį užvaldė kelionės į tolimiausius pasaulio kampelius. Pietų Amerika, ypač Čilė ir Peru, paliko neišdildomą įspūdį, o dabar jis su nekantrumu laukia paskutinės neištyrinėtos krypties – Australijos. „Kiekviena vieta yra unikalaus grožio ir turi savo paslapčių“, – kukliai šypsodamasis sako E. Jegelevičius. Kiekvienas pašnekovo pastatytas tiltas – tai tvirtas palikimas ateities kartoms, o jo ilgametė patirtis statybose tapo vertinga pamoka jauniesiems kolegoms. „Labiausiai pasiilgsiu žmonių ir bendrystės. Su kolegomis praleisdavau daugiau laiko nei su savo šeima“, – sako E. Jegelevičius ir didžiuodamasis priduria, kad UAB „Tilsta“ buvo ir pirma, ir vienintelė jo darbovietė – vieta, kurioje jis rado tiek profesinį išsipildymą, tiek artimą bendruomenę.
Parengė dr. Gražvydas Mykolas Paliulis
Kelių infrastruktūra yra esminė bet kurios šalies ekonominės plėtros dalis, o kokybiški keliai užtikrina ne tik saugumą, bet ir efektyvumą. Šiame kontekste inovacijos atlieka svarbų vaidmenį. AMMANN, viena pirmaujančių asfalto gamybos ir kelių statybos įrangos gamintojų, pristato pažangius sprendimus, kurie padeda pasiekti aukščiausius kokybės standartus.
AMMANN asfalto gamyklos AMMANN asfalto gamyklos išsiskiria modernia technologija ir efektyvumu. Jos užtikrina stabilų ir nuoseklų aukštos asfalto kokybės gamybą, o inovatyvios ir automatizuotos sistemos leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę, atitikti vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus.
AMMANN investuoja į klientų aptarnavimą Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. 2024 m. rudenį buvo įkurta AMMANN SCANDINAVIA, į kurios veiklą visiškai integruota „ERCO Technologies“, kaip iš-
skirtinis atstovas. Naujos organizacinės struktūros tikslas yra užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas (technologiškai, efektyviai, individualizuotai) naujų asfalto gamyklų projektuose, tiek AMMANN ar kitų gamintojų modernizavimo projektuose.
Naujoji komanda suformuota iš patyrusių AMMANN Alfeld specialistų bei specialistų, perėjusių iš „Amomatic“, KVM, „Benninghoven“. Sukaupta patirtis leidžia vykdyti tiek įvairius asfalto gamyklų modernizavimo projektus, tiek ir naujų asfalto gamyklų įrengimo projektus.
ABG asfalto klotuvai Šių metų birželio 1 d. AMMANN visiškai užbaigė ABG asfalto klotuvų gamyklos įsigijimą iš VOLVO. Šie Premium klasės klotuvai sustiprina AMMANN GROUP gaminamų produktų gamą ir kartu skatina klientus rinktis AMMANN, kaip pagrindinį partnerį, tiekiantį asfalto gamyklas, klotuvus ir volus. ABG asfalto klotuvai, gaminami Hamelne, Vokietijoje, yra žinomi dėl savo patikimumo, efektyvumo ir darbo komforto. Šie klotuvai sukurti taip, kad būtų lengva valdyti ir juos pritaikyti įvairioms
darbo sąlygoms. Įdiegtos naujausios technologijos leidžia užtikrinti tolygų ir vienodą asfalto klojimą.
ABG turi keletą išskirtinių savybių, kurios yra labai vertinamos klientų:
• automatiškai įtempiami vikšrai (kiekvieną kartą užvedus klotuvą);
• žemas triukšmo lygis darbo metu tiek viršuje – operatoriaus darbo vietoje, tiek apačioje – prie sutankinimo plokštės;
• patentuota aukšto sutankinimo plokštė Duo-Tamp, kuri sukurta dar 1983 m. Du plūktuvai priekyje atlieka pagrindinį tankinimo darbą, o už jų esanti vibracinė plokštė užtikrina lygų paviršių („užgeležina“);
• sutankinimo plokščių konstrukcija yra žemesnė ir ilgesnė, lyginant su konkurentų klotuvais. Tai leidžia lengvai valdyti plokštę, atakos kampą ir užtikrinti plokštės plaukimo funkciją.
Įdomus faktas yra tai, kad pirmasis vakarietiškas asfalto klotuvas, atvykęs į Lietuvą, kaip tik ir buvo ABG 420 Titan su Duo-Tamp sutankinimo plokšte VDT120. Jis buvo pagamintas ir pradėjo darbus 1986 m., ir vis dar sėkmingai dirba šiandien! Šiuo metu jis kloja skaldą.
AMMANN volai su ACEpro technologija
Jau prieš metus Lietuvoje buvo pristatytas gruntinis volas su automatine vibracijos sistema ACEpro, leidžiančia užtikrinti tolygų kelio konstrukcijos iki asfalto dangos sutankinimą.
Tai – pirmasis tokio tipo išmanus tankinimo įrenginys Lietuvoje, kuris leidžia pasiekti aukščiausius kokybės standartus ir kartu taupyti laiką bei išteklius. Jis ne tik padidina darbų efektyvumą, bet ir užtikrina aukščiausią kokybės lygį. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie ilgalaikį
kelio patvarumą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad keliai, sutvarkyti naudojant mūsų technologijas, būtų saugūs ir kokybiški net ir po daugelio metų intensyvaus naudojimo.
ACE (AMMANN Compaction Expert) technologija buvo sukurta 1998 m. Šiuo metu gaminama jau trečia jos karta. Tai yra pažangi, „išmani“ sistema, leidžianti operatoriams koncentruotis į precizinį, tolygų vairavimą, kai mašina atlieka asfalto tankinimą efektyviai užduotame asfalto temperatūros diapazone. Tai optimizuoja energijos sunaudojimą ir padidina darbo efektyvumą.
Džiaugiamės, kad volai su ACEpro sistema tampa vis labiau pastebimi Lietuvos keliuose. Primename, kad jau priimame užsakymus 7,5 tonos asfaltiniams volams su ACEpro, kurie bus tiekiami nuo 2025 m. sausio mėnesio.
FLIEGL horizontalaus medžiagų išstūmimo „push-off“ technologija Pilamo į asfalto klotuvą asfalto mišinio mechaninė ir temperatūrinė segregacija – svarbus aspektas, sukeliantis greitesnę dangos degradaciją ir pažaidas. Kaip sumažinti šias rizikas?
Sprendimas – naudoti arba asfalto perkrovėjus, arba asfalto transportavimo priemones su horizontaliu asfalto išstūmimu. Asfalto perkrovėjai Lietuvoje yra naudojami jau kelerius metus, tačiau nuo šių metų Lietuvos statybos objektuose jau pasirodė ir alternatyvus sprendimas – „Fliegl“ transportavimo priemonės su horizontaliu asfalto išstūmimu.
Šio sprendimo integravimas į kelių tiesimo procesą suteikia ne vieną pranašumą:
• sumažina tiek mechaninę, tiek temperatūrinę asfalto mišinio, pilamo į asfalto klotuvą, segregaciją;
• galima atsisakyti asfalto perkrovėjų naudojimo;
• horizontalus ir preciziškai reguliuojamas asfalto išstūmimas – geresnis natūralus asfalto mišinio permaišymas;
• puikus korpuso izoliavimas, elektra valdomas uždangalas, „klotuvo stabdis“ – funkcijos, suteikiančios komforto;
• horizontalus asfalto išstūmimas –saugumas tiekiant asfaltą klotuvams, dirbantiems vietose, turinčiose aukščio apribojimus (mieste po troleibusų laidais, po stogu, viaduku, tiltu, arti medžių ir netgi oro uoste dieną);
• patogus dalinis asfalto iškrovimas
į klotuvą arba per paskirstymo sraigtą duobių remontui.
„Fliegl“ „push-off“ technologija yra dar vienas svarbus sprendimas, prisidedantis prie kelių statybos efektyvumo. Ši inovacija leidžia greitai ir efektyviai transportuoti asfalto mišinius iš gamyklos į statybos vietą, taip sumažinant prastovų laiką ir padidinant darbo našumą. „Pushoff“ sistema sumažina ir transportavimo metu patiriamų nuostolių riziką, taip užtikrindama, kad pakrautas asfaltas būtų geriausios kokybės.
„ERCO Technologies“ sprendimai Kelių statybos sektorius nuolat tobulėja, o inovacijos yra esminė šio proceso dalis. „ERCO Technologies“ siūlomi sprendimai – nuo asfalto gamyklų iki klotuvų ir volų – užtikrina, kad kelių infrastruktūra būtų kokybiška, saugi ir ilgaamžė. Investicijos į modernias technologijas ne tik pagerina darbo efektyvumą, bet ir prisideda prie tvaraus vystymosi, leidžiančio mums kurti geresnę ateitį visiems.
Artūras Stakauskas UAB „ERCO Technologies“ direktorius
Pastarieji pasikeitimai pasaulio raidoje sufleruoja, kad ir mes, „Swecon“ bendrovė, turime permąstyti tai, ką pasiekėme per pastaruosius 23 augimo metus, ką darome šiandien ir ką darysime rytoj, nes tik sėkmingiausieji ir toliau atliks svarbų vaidmenį atstovaujamame pramonės sektoriuje. Svarbus žingsnis mūsų verslo plėtroje – užtikrinti platesnę pasiūlą, aprėpiančią įrenginių nuomą, darbo laiką taupančius ir našumą didinančius produktus bei paslaugas. Sieksime būti dalimi ten-
dencijos, kai statybos įrenginių gamintojai glaudžiau bendradarbiauja su galutiniais vartotojais ir kartu su jais kuria naujus sprendimus. Į rinką įžengus Kinijos įmonėms, vykstant susijungimams, konkurencija tampa vis nuožmesnė. Norint atskleisti būdus, kaip geriausiai išnaudoti naujų technologijų atveriamas galimybes, būtina ir kitokia, nauja veiklos kultūra.
Dideli pokyčiai vyksta ir tvarumo srityje. Dyzelinius variklius palaipsniui keičia ekologiškos alternatyvos,
pavyzdžiui, akumuliatoriai, vandeniliu ar sintetiniu kuru varomos jėgainės. Svarbu nepamiršti lygiagrečiai kurti ir plėsti šiems pokyčiams reikalingą infrastruktūrą. Vis didesnę svarbą įgyja tinkama mechanizmų priežiūra, įskaitant ir tinkamą pakartotinį jų perdirbimą eksploatavimo laikui pasibaigus.
Būdami statybos pramonės sektoriaus nariai, matome daug galimybių prisidėti prie labiau susietos, tvaresnės ir išmanesnės aplinkos kūrimo – tiesiog turime pasinaudoti šiomis
darbai, siekiant sukurti vidaus struktūrą, padėsiančią tapti ne tik įrangos pardavėjais, bet ir partneriais, konsultuojant, projektuojant, įgyvendinant, įsigyjant ir prižiūrint tiek atskirus įrangos vienetus, tiek ir ištisas gamybos linijas.
galimybėmis. Todėl ir „Swecon“ bendrovė, siekdama būti ilgalaikės mūsų pramonės transformacijos dalimi, atnaujino savo veiklos strategiją, kurios ašis – įmonės vizija: tapti pirmaujančiu sprendimų tiekėju visai statybos pramonės grandinei. Ši vizija –tai kryptis, kuria norime auginti savo verslą ir save, kaip įmonę. Sieksime didžiausio į mus besikreipiančių klientų pasitenkinimo. Siūlysime aukščiausios kokybės įrangą, užtikrindami nepriekaištingą jos veikimą. Siekdami prisidėti prie vartotojų kuriamos vertės didinimo, plėsime savo pasiūlą, įtraukdami naujus produktus, skaitmeninius ir tvarius sprendimus, lanksčius nuosavybės modelius ir mokymus.
Vienas iš pirmųjų žingsnių naujosios strategijos įgyvendinimo kelyje – atstovavimas „Metso Corporation“ interesams Lietuvoje. Gaminiai, pažymėti šiuo prekės ženklu, yra gerai žinomi ir vertinami vartotojų, o „Metso“ siekis tiekti ne tik įrenginius, bet ir kompetencijas, atitinka mūsų strateginius tikslus ir viziją.
Šiuo metu vyksta intensyvūs namų darbai, siekiant sukurti vidaus struktūrą, padėsiančią tapti ne tik įrangos pardavėjais, bet ir partneriais konsultuojant, projektuojant, įgyvendinant, įsigyjant ir prižiūrint tiek atskirus įrangos vienetus, tiek ir ištisas gamybos linijas, kuriose būtų naudojami mobilūs ir stacionarūs „Metso Corporation“ įrenginiai.
Po „Metso Corporation“ vėliava priglausti žinomi ženklai („Barmac“, „Lokotrack“, „Nordberg“, „Svedala“ ir kt.), plati įrenginių pasiūla (tiektuvai, rotoriniai, žiauniniai, kūginiai, smūginiai stacionarūs ir mobilūs tru-
pintuvai, stacionarūs ir mobilūs vibrosietai ir konvejeriai, automatizavimo sistemos) šiandien mums yra tikras iššūkis, kurį, padedant gamintojui, tikimės įveikti per trumpiausią laiką, tapdami patikimu savo esamų ir, tikimės, naujų vartotojų partneriu. Taip įgyvendindami savo viziją, šiandien dirbame statybos pramonės sektoriaus ateičiai.
Mindaugas Saulius UAB „Swecon“ direktoriaus pavaduotojas
Energijos taupymo potencialas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių dabartinę stipriai augančią šiltojo asfalto, kaip kelių statybos medžiagos, svarbą. Atsakymus šiai tendencijai teikia „Wirtgen Group“ technologijos ir sprendimai, užtikrinantys, kad žemesnės temperatūros asfalto mišinių gamybą ir naudojimą būtų galima praktiškai įgyvendinti naudojant įprastus metodus ir įrenginius.
Šiltojo asfalto (angl. Warm Mix Asphalt – WMA) gamyba ir naudojimas nėra naujiena – bandymų procesas pradėtas dar 1990-aisiais. Šiandien, kai kelių tiesimo įmonės daug dėmesio skiria CO 2 emisijoms ir jų balansui, naudingųjų išteklių taupymui ir energijos suvartojimo mažinimui, stebimas didelis susidomėjimas šiltojo maišymo asfalto mišinių technologija ir jo pritaikymu gamyboje.
Šiltasis asfaltas (dar vadinamas žemos temperatūros asfaltu, mažesnės temperatūros asfaltu, šiltai maišytu asfaltu arba šiltuoju mišiniu) – tai asfalto mišiniai, gaminami 110–130 °C temperatūroje. Įprastiniai karštieji asfalto mišiniai gaminami nuo 140 °C iki 180 °C temperatūroje, pridedant karšto 160 °C temperatūros bitumo kaip rišamąją medžiagą. Pasaulyje šiltasis asfaltas, kaip kelio dangos medžiaga, naudojamas vis dažniau.
Didelis energijos taupymo ir CO₂ emisijų mažinimo potencialas
Šiltųjų asfalto mišinių energijos balansas yra daug palankesnis, todėl generuojama aukštesnė finansinė nauda. Mažesnės energijos sąnaudos lemia mažes-
Šiltasis asfaltas – šiuo metu kelių statybos pramonės diskusijų centre esanti tema, o „Wirtgen Group“ turi technologinių sprendimų, leidžiančių ją įgyvendinti.
nį išmetamų teršalų kiekį, ypač gerokai mažesnį CO 2 kiekį. Ekologiškesnis kelių tiesimas yra svarbus klausimas, todėl viso pasaulio valdžios institucijų darbotvarkėje šiltasis asfaltas užima svarbią vietą. Vokietijos asfaltbetonio asociacijos duomenimis, temperatūrą sumažinus tik 30 °C, sutaupoma 0,9 l dyzelino (arba kuro ekvivalento) vienai tonai pagaminto asfalto. Per dieną pagaminant 2000 t asfalto mišinio, sutaupoma 1800 l dyzelino arba iki trijų ketvirtadalių namų ūkyje per metus sunaudojamos šildymo energijos. Per dieną iš-
metamo CO 2 kiekio sumažėjimas siekia 6000 kg. Realybėje pasiekiami skaičiai yra dar didesni pirmiausia dėl to, kad temperatūra dažnu atveju sumažinama 50 °C ir daugiau.
Aukštos kokybės produkcijos asfalto maišytuvai ir technologijos Tinkamai suderintas asfalto gamybos procesas ir jį palaikantys asfalto maišymo įrenginiai kuria reikšmingiausią indėlį, taupant energiją ir mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Visų rūšių asfalto mišinių gamybos ir jų pakartotinio
Putojančio bitumo, kaip rišamosios medžiagos, panaudojimas gaminant šiltąjį asfaltą yra ypač patrauklus, nes jam paruošti kaip priedo reikia tik vandens, kuris yra kiekvienoje asfalto maišymo gamykloje
regeneravimo specialistai iš „Benninghoven“, remdamiesi ilgamete patirtimi ir kompetencija, realizuoja inovacijas ir tvarių technologijų diegimo srityje.
Bitumo klampumo mažinimas yra pagrindinis reikalavimas, gaminant asfaltą žemesnėje temperatūroje. Atsižvelgdama į tai, „Benninghoven“ sukūrė ir sėkmingai įgyvendino įvairius technologinius sprendimus, kaip laikinai sumažinti bitumo klampą. Skystų ar kietų priedų didelio tikslumo dozavimo sistemos ir putojančio bitumo modulis yra vienos iš anksčiau minėtų technologijų.
Nedidelių sąnaudų putojančio bitumo privalumai gamybos procese
Putojantis bitumas įdomus tuo, kad šiai rišamajai medžiagai reikia tik vieno priedo – vandens, kurio visada yra asfalto maišymo gamyklose. Karštą bitumą sumaišius su vandeniu, jo tūris padidėja daug kartų, todėl šis procesas vadinamas bitumo putojimu. Dėl išsiskyrusios paviršinės energijos rišamoji medžiaga maišymo proceso metu, net ir esant žemai temperatūrai, itin gerai padengia užpildų paviršių, dėl to mišinių klojimo savybės yra tinkamos.
Putojančio bitumo modulio technologijų diegimas asfalto gamyklų savininkams teikia svarbią naudą. Šis asfalto gamyklos modernizavimo modulis, montuojamas kaip svėrimo ir maišymo sekcijos papildymas, susideda iš bitumo siurblio, išsiplėtimo kameros, vamzdynų, purkštukų ir vandens dozavimo sistemos. Dėl „Benninghoven“ koncepcijos „Plug & Work“ (sujunk ir dirbk) putojančio bitumo modulį galima bet kada sumontuoti jau veikiančiuose asfalto maišytuvuose. Todėl galima pradėti gaminti šiltuosius asfalto mišinius, konkuruojančius su įprastiniais asfalto mišiniais.
Daugelį rangovų, kurie iki šiol dirbo beveik tik su įprastiniais karštaisiais asfalto mišiniais, domina, kaip skiriasi šiltojo asfalto savybės jo klojimo procese. Asfaltavimo procese privalumai įgyjami dar prieš pradedant naudoti asfalto klotuvą. Dirbant su šiltuoju asfaltu, naudojami mobilieji „Vögele PowerFeeder“ tiektuvai, kurie iškrauna visą 25 t mišinio krovinį iš sunkvežimio vos per 60 s. Naudojant papildomą medžiagos bun-
kerį, ant asfalto klotuvo galima sukrauti iki 45 t mišinio. Tuomet galima kloti be sustojimų ir turėti gana platų laiko intervalą, kuris ypač svarbus tankinant šiltąjį asfaltą. Tam įtakos turi ir veiksminga konvejerio juostos šildymo sistema, palaikanti tinkamą asfalto mišinio temperatūrą, jį transportuojant į klotuvą.
Be to, visos klotuvų klojimo plokščių dalys, kontaktuojančios su asfalto mišiniais, šildomos elektra. „Vögele“ aukšto sutankinimo technologijų pritaikymas, klojant asfalto dangas, pateisino savo vardą. Sutankinimo plūktuvai, varomi impulsinio hidraulinio srauto sistemos, užtikrina aukštą asfalto dangos sluoksnio pirminio sutankinimo laipsnį. Kartu prailginama laiko trukmė, kada galima atlikti galutinį sutankinimą volais. Be to, „Vögele“ sukūrė ir jau įdiegė specialias technologijas, tokias kaip WITOS Paving Plus, RoadScan ir WPT Paving, kurios plačiai taikomos, klojant šiltojo asfalto dangas.
Procesų patikimumas logistikos ir kelio dangos klojimo procesuose Statybvietės logistika yra ypač svarbi dirbant su šiltojo asfalto mišiniais. Di-
džiausias kylantis iššūkis yra sutankinimui skirtas laiko tarpas: krentant mišinio temperatūrai ir didėjant šiltųjų asfaltų klampai, tampa vis sunkiau sutankinti mišinius, todėl labai svarbu tankinimo procesą užbaigti esant kuo aukštesnei mišinio temperatūrai. Kadangi šie asfalto mišiniai gaminami žemesnėje temperatūroje, transportuojant ir statybvietėje procesai turi būti nepriekaištingai suderinti taip, kad sutankinimui vibrovolais liktų kaip įmanoma daugiau laiko. Sėkmingam šių sudėtingų procesų valdymui gali padėti integruotas procesų optimizavimo ir dokumentacijos sisteminis sprendimas, pavyzdžiui, WITOS Paving Plus ar WPT Paving, kurį sudaro suderinti moduliai, kuriais naudojasi procese dalyvaujantys darbuotojai – nuo asfalto gamyklos operatoriaus ir sunkvežimio vairuotojo iki statybvietės darbų vadovo.
Sistema RoadScan įsitvirtino kaip sprendimas, skirtas stebėti ir kontroliuoti pastovią klojamo ir pakloto asfalto mišinio temperatūrą. Šio proceso metu infraraudonųjų spindulių kamera tiksliai matuoja 10 m pločio ploto temperatūrą už asfalto klotuvo. Sistema matuoja bei fiksuoja ir šiltojo asfalto klojimo kokybę.
Tai gali būti svarbu, pavyzdžiui, užsakovui atliekant patikrinimą.
Spartus dangos sutankinimo laipsnio didinimas, pritaikant osciliaciją
Tankinant šiltąjį asfaltą, tinkamas temperatūrinis langas, kada galima pasiekti reikiamą sutankinimo laipsnį, yra gana siauras. Nepaisant to, volų operatoriai turi įvairių sutankinimo sprendimų, siekiant aukštos dangos sutankinimo kokybės.
Pirmiausia tai – osciliacija, kurią maždaug prieš 40 metų sukūrė tankinimo mašinų ir technologijų profesionalai iš „Hamm“. Nuolatinis osciliacinio būgno kontaktas su asfalto dangos sluoksniu užtikrina spartų sutankinimo laipsnio didėjimą. Lyginant su vibracija, asfalto mišiniui draugiškesnis tankinimas, esant žemai asfalto mišinio temperatūrai, padeda išvengti dangos paviršiaus pažaidų. Osciliacijos privalumai išryškėja dirbant prie siūlių, jungiančių naujai įrengiamą dangą su šalia esančia senąja, ir taip nepažeidžiant esamos dangos.
Kitas sprendimas – Hamm Smart Compact tankinimo asistentas, kuris nuolat reguliuoja tankinimo energiją ir
režimą abiejuose HX serijos tandeminių volų būgnuose, atsižvelgdamas į asfalto mišinio vėsimo dinamiką ir momentinio standumo vertes. Pavyzdžiui, Smart Compact rodo operatoriui, kada tankinimas turi būti atliekamas statiškai, vibruojant ar osciliuojant, ir parenka reikiamą tankinimo energiją. Taip išvengiama pertankinimo (sutankinto sluoksnio suardymo) ir paviršiaus pažaidų bei sumažinamas volo važiavimų skaičius. Smart Compact padidina tankinimo proceso efektyvumą ir optimaliai išnaudoja turimą laiką.
Didžiulį potencialą turinti kelių tiesimo medžiaga Įrengiant šiltojo asfalto dangas, galima sutaupyti daug energijos ir taip sumažinti sąnaudas. Iššūkius, kylančius pritaikant šią kelių tiesimo medžiagą, galima veiksmingai įveikti naudojant puikiai suderintas naujausias technologijas, pavyzdžiui, tokias, kokias siūlo „Wirtgen Group“. Jų dėka šiltojo asfalto mišinį galima ne tik gaminti, bet ir kloti bei tankinti įprastais metodais.
Dr. Mindaugas Martišius UAB „Wirtgen Lietuva“ direktorius
Dėl iš anksto įrengtų jungčių, putojančio bitumo modulį galima lengvai prijungti prie maišyklės ir bitumo svarstyklių
„Vögele“ bekontaktė paklotos dangos temperatūros matavimo sistema RoadScan yra novatoriškas ir ekonomiškas sprendimas kelių statyboje
Automatizuotas tankinimas, naudojant
Smart Compact asistentą, yra idealus sprendimas tankinant šiltojo asfalto mišinius
Visame pasaulyje griežtėjant darbuotojų saugos reikalavimams, vis daugiau dėmesio skiriama nelaimingų atsitikimų prevencijai, sveikatos ir darbų saugai kelių tiesimo srityje. Atsižvelgdama į tai, bendrovė „Vögele“ savo 5-osios kartos asfalto klotuvų koncepciją dar labiau suderino su naudotojų sveikatos ir darbo saugos užtikrinimu, kai klotuvas paruošiamas ir paleidžiamas, prie jo tiesiog priėjus. Integruota apšvietimo sistema ir atnaujinta vėdinimo sistema mažina sveikatos ir darbų saugos rizikas.
Naujuosiuose 5-osios kartos „Vögele“ asfalto klotuvuose padidinta operatorių darbo sauga ir sumažintas kenksmingų išmetamųjų teršalų poveikis
Pastaraisiais metais visame pasaulyje didėja rizikos suvokimas ir saugos standartai asfalto klojimo sektoriuje, taip pat ir kelių tiesimo darbuotojų saugos reikalavimai. Priklausomai nuo šalies, statybos rangovai turi užtikrinti, kad darbo vietoje būtų laikomasi daugybės skirtingų taisyklių ir reikalavimų. Todėl asfalto klotuvų profesionalai iš „Vögele“ visuose klotuvo kūrimo ir konstravimo procesuose pirmenybę teikia mašinos operatoriaus sveikatos ir darbų saugai. „Asfalto klotuvas – tai ne tik mašina, kuri turi veikti aukščiausiu technologiniu lygiu, bet pirmiausia tai yra darbo vieta, – sako Bastianas Fleischeris, „Vögele“ produkto vadovas. – Tik tada, kai operatoriai gali saugiai ir ergonomiškai dirbti su klotuvu, kuris kartu saugo jų sveikatą, galima užtikrinti efektyvų ir kokybišką kelio tiesimą. Todėl, nepriklausomai nuo šalyje galiojančių taisyklių, naudotojų saugumui visada teikiame didžiausią prioritetą visuose mūsų projektuose, ypač 5-osios kartos mašinose.“
Nauja valdymo sistema ErgoPlus 5 ErgoPlus 5 valdymo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama naudotojams: lyginant su 3-iosios kartos versija, asfalto klotuvo operatoriaus pultas pasižymi geresniu matomumu, patogumu, ergonomika ir viskuo, ko reikia transporto infrastruktūros dangos tiesimui. Bendrovė „Vögele“ supaprastino atskirų funkcijų valdymą, patobulino dizainą, sumažino konstrukcijos aukštį, taip padidindama erdvę kojoms, ir integravo papildomas mobiliųjų telefonų laikymo galimybes ar pan. Be to, SUPER 18005(i) „Smartwheel“ dėl vairo mechanizmo pasižymi didesniu vairavimo tikslumu nei jo pirmtakas. „Premium Touch“
ekranas leidžia naudotojams lengvai stebėti ir valdyti esamus ir būsimus skaitmeninius sprendimus.
Klotuvo paruošimas darbui ir paleidimas vienu mygtuko paspaudimu
„Vögele“ sukūrė automatinę klotuvo prieigos funkciją PAC (angl. Paver Access Control), kad pasiruošimas darbui būtų saugesnis. Ant klotuvo esantis valdymo blokas leidžia naudotojams visus pradinius pasiruošimo darbui veiksmus (apšvietimo įjungimas, dyzelinio variklio paleidimas, mašinos valdymo sistemos paleidimas, klotuvo stogo pakėlimas ir užfiksavimas bei klojimo plokštės nuleidimas) saugiai ir patogiai atlikti, stovint šalia jo (nuo žemės) vieno mygtuko paspaudimu. Po darbo klotuvą tokiu pat būdu galima grąžinti į transportavimo padėtį. Dėl to paruošti klotuvą darbui, išjungti jį, pabaigus dirbti, pakrauti į žemagrindę priekabą ir transportuoti tampa paprasčiau ir patogiau. Tamsiu paros metu operatorius, prieš lipdamas į klotuvą, įjungia žibintus optimaliam matomumui užtikrinti.
Tiksliai nukreiptas, laisvai pasirenkamas apšvietimas Dirbant naktį, esant blogam matomumui arba tuneliuose, pakankamas asfalto klotuvo ir zonos aplink jį apšvietimas yra dar vienas saugos veiksnys. Todėl „Vögele“ dar labiau patobulino 5-osios kartos asfalto klotuvų apšvietimo koncepciją. Integruota LED apšvietimo sistema dar geriau apšviečia operatoriaus platformą ir visus iš jos pasiekiamus techninio aptarnavimo taškus. Klojimo plokštės svirties taškų apšvietimas ir laisvai išdėstomi prožektoriai užtikrina idealų visų svarbių sričių matymą. Vietoj šviesos balionų naujuose modeliuose taip pat galima įrengti papildomus LED prožektorius, pritvirtinus juos stacionariai stogo prailginime. Jie tolygiai apšviečia visą darbo zoną iki 4 m už klotuvo ir iki 10 m plotyje. Baigus darbą, laikmačio funkcija automatiškai išjungia apšvietimą, suteikdama operatoriui pakankamai laiko sau-
Automatinė klotuvo prieigos funkcija pasiruošimą darbui daro saugesnį
Saugos faktorius –apšvietimas: integruoti LED prožektoriai
giai palikti statybvietę. Kadangi galingos LED lempos apšviečia būtent tas vietas, kurios reikalingos asfalto klotuvui paruošti ir paleisti, atlikti jo techninį aptarnavimą, naujoji apšvietimo koncepcija veiksmingai sumažina nelaimingų atsitikimų ir darbo klaidų riziką.
Mažesnės triukšmo ir išmetamųjų dujų taršos emisijos
5-osios kartos asfalto klotuvai užtikrina efektyvesnę naudotojų sveikatos saugą ir pagerina kelių tiesimo rangovų tvarumo profilį. Bendrovei „Vö-
„Vögele“ optimizavo 5-osios kartos aušinimo ventiliatoriaus su greičio valdymu veikimą taip, kad būtų galima nepriklausomai stebėti tarpinio oro aušintuvo, aušinimo skysčio ir hidraulinės alyvos temperatūrą
gele“ pavyko dar labiau sumažinti tiek triukšmo, tiek CO 2 emisijas, išlaikant tą pačią variklio galią – pakeistos pavaros sistemos technologijos ir patobulinto EcoPlus mažų emisijų paketo derinys. 5-osios kartos klotuvuose „Vögele“ optimizavo aušinimo ventiliatoriaus su greičio valdymu funkciją, kad būtų galima tiksliau apskaičiuoti aušinimo ventiliatoriaus sūkių dažnį ir padidinti jį tiek, kiek reikia saugiam mašinos darbui užtikrinti. Dėl to sumažėja triukšmas bei išmetamo CO 2 kiekis ir gerokai – degalų sąnaudos.
SUPER 1800-5i pasižymi gerais rezultatais – mažesnės sąnaudos, mažesnis išmetamų CO 2 kiekis ir triukšmo emisijos. Kad tai pasiektų, „Vögele“ atnaujino pavaros koncepciją. Naujasis keturių cilindrų variklis, esant tai pačiai galiai, sunaudoja gerokai mažiau energijos. Tai pirmiausia lemia optimizuotas „Vögele“ EcoPlus mažų emisijų paketas. Optimizuotas kintamos galios ir greičio ventiliatorius, dar tiksliau nustatantis sūkių skaičių per minutę, pridėti kiti patobulinimai gerokai sumažina triukšmo lygį.
Mažesnis kenksmingų aerozolių poveikis
„Jau daugelį metų siūlome NIOSH sertifikuotą vėdinimo sistemą savo mašinoms, – sako Steffenas Fickeizenas, „Vögele“ specialiųjų mašinų skyriaus vadovas. – 5-osios kartos mašinose gerokai padidinome ištraukimo našumą ir optimizavome ištraukiamo oro išmetimo angą. Ją integravus ne operatoriaus platformos gale, o asfalto klotuvo stoge, gerokai sumažinamas kenksmingų aerozolių poveikis operatoriui. Rengiamės atlikti daugiau patobulinimų. Tai ne
tik standartinė mūsų naujausių mašinų funkcija, mes siūlome modernizavimo paketą, leidžiantį naudotojams ją įrengti 3-iosios kartos modeliuose.“
Geresnė darbo vietos ergonomika Bendrovė „Vögele“ siūlo ne tik techninius sprendimus, susijusius su mažesniu išmetamųjų teršalų poveikiu, geresniu apšvietimu ir naujomis automatizuotomis funkcijomis, bet ir užtikrina naudotojų sveikatą ir saugą, pagerindama ergonomiką ir patobulindama operatoriaus darbo vietos dizainą bei funkcijas. Atnaujinus ErgoPlus 5 valdymo koncepciją ir pridėjus naujų komforto atributų, t. y. pasukamas ir šildomas operatoriaus sėdynes, žaliuzes nuo saulės, daiktadėžes ir puodelių bei telefonų laikiklius, 5-osios kartos klotuvai yra nuosekliai pritaikyti naudotojų poreikiams. Papildomi įrankių laikikliai, nauji transportavimo sprendimai, pavyzdžiui, Logistics Plus, taip pat tvirtinimo ir padėties nustatymo pagalbinės priemonės užtikrina tvarkingą ir logiškai išdėstytą darbo vietą ir taip užtikrina saugų transportavimą bei mažesnį klaidų skaičių. „Su naujaisiais ke-
„Vögele“ toliau tobulino vėdinimo sistemą, kad operatoriai būtų veiksmingiau apsaugoti nuo kenksmingų aerozolių poveikio
lių klotuvais siekiame įgyvendinti visas idealioms darbo vietoms keliamas sąlygas ir taip padidinti klojimo projektų kokybę bei kelių tiesimo rangovų produktyvumą“, – sako B. Fleischeris.
Krašto kelio dangos remontas SUPER 1800-5i
Pagrindinis rangovas, rekonstruodamas kelią L 106 tarp Vagenstadto ir Bleichheimo, Vokietijoje, naudojo universaliausią naujausios kartos „Vögele“ klotuvo modelį. Klojėjų brigada SUPER 1800-5i klotuvu galėjo dirbti efektyviai, saugiai ir tiksliai, nepaisant nepalankių oro sąlygų ir trumpo darbų atlikimo termino.
Projekto metu buvo rekonstruojama 1,3 km ilgio atkarpa maždaug 30 km į šiaurę nuo Freiburgo, Vokietijoje. Kelio danga buvo itin prastos būklės, be to, kirto svarbų rupūžių migracijos kelią. Atsižvelgiant į tai, kelio dangos atstatymas galėjo būti pradėtas tik įrengus migruojančių varliagyvių perėjimo sprendimą.
Pirmasis SUPER 1800-5i kelio dangos klojimo projektas
Remontuojant kelio dangą, reikėjo greitai pakloti aukštos kokybės apatinį ir viršutinį kelio dangos sluoksnius, kurių plotis svyruoja nuo 5,6 iki 8 m. Kelių statybos rangovas „Johann Joos Tiefund Straßenbau GmbH“ nusprendė naudoti „Vögele“ naujosios 5-osios kartos klotuvą – SUPER 1800-5i su AB 500 klojimo ir tankinimo plokšte. Šis universalus klotuvas yra labai kompaktiškas savo klasėje, o jo klojimo našumas siekia 700 t/val. Atsižvelgiant į nepalankias oro sąlygas, trumpą darbų atlikimo terminą ir griežtus dangos lygumo reikalavimus, daugybė naujų 5-osios kartos technologijų bei „Big MultiPlex Ski“ jutiklių sistema projekte atliko lemiamą vaidmenį.
Greitas ir efektyvus darbų atlikimas
Dar prieš pradedant klojimą, SUPER 1800-5i sužavėjo kelio dangos klojimo brigadą praktiška funkcija: 5-osios kartos klotuvo įjungimo funkcija PAC leido paruošti klotuvą klojimui, operatoriui stovint šalia jo, ant žemės. Jis vieno mygtuko paspaudimu PAC valdymo bloke patogiai įjungė apšvietimą, paleido dyzelinį variklį, įjungė mašinos valdymo sistemą, pakelė ir užfiksavo stogą
ir nuleido plokštę. Pasibaigus darbo dienai, operatorius tokiu pat būdu grąžino klotuvą į transportavimo padėtį. „Taip sutaupoma laiko ir išvengiama klaidų, dar saugiau ir patogiau įjungti ir išjungti klotuvą“, – sakė statybos darbų vadovas Josefas Gutmannas.
Didžioji niveliacijos slidė „Big MultiPlex Ski“ užtikrina maksimalų dangos lygumą
J. Gutmanno komanda privalėjo užtikrinti maksimalų L 106 kelio dangos lygumą. Dalis senosios kelio dangos buvo itin prastos būklės, todėl reikėjo pakloti ne tik 4 cm storio dangos sluoksnį, bet ir naują apatinį sluoksnį, kurio storis svyravo nuo 4 iki 14 cm. Kelio tiesimo brigada naudojo „Big MultiPlex Ski“ niveliavimo sistemą nelygumams – ilgiems banguotiems ruožams – išlyginti. „Vögele“ jutiklių sistema kaip tik tinka tokiems projektams, kai yra būtinas absoliutus išilginis lygumas. Asfalto klojimo komanda ant kintamos, nuo 5 iki 13 m ilgio laikančiosios sijos sumontavo tris daugiabriaunius garso jutiklius. „Big MultiPlex Ski“ vienu metu nuskaitė atskaitos vertes keliuose atskirtuose matavimo taškuose. Automatizuota aukščio ir nuolydžio kontrolės sistema Niveltronic Plus iš viso nuskaityto ploto duomenų imties apskaičiavo vidutines vertes ir pagal jas išlygino nelygumus net ir didesniais atstumais.
Optimalus tankintuvo (tamperio) eigos reguliavimas mygtuko paspaudimu
Bleichheimo statybvietėje buvo svarbu ne tik pakloti preciziškai lygią dangą, bet ir pasiekti optimalų pirminio asfalto dangos mišinio sutankinimo laipsnį. Būtent tinkamai sureguliuota tankintuvo eiga užtikrina tinkamą sutankinimo laipsnį. „Iki šiol mechaniškai reguliuodavome tankintuvo eigą. Klojant skirtingo storio sluoksnius čia, Bleichheime, tai būtų buvęs labai sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas“, – sako J. Gutmannas. Su SUPER 1800-5i tereikia paspausti mygtuką ir viskas padaryta. Hidraulinis tankintuvo eigos reguliavimas numatytas visose „Vögele“ klojimo ir tankinimo plokštėse. Tai labai paprasta: tankintuvo eigą galima nustatyti 4 ir 2 mm arba 4 ir 8 mm iš operatoriaus pulto arba plokštės valdymo pulto. „Apatinį sluoksnį klojome 4 mm
tankintuvo eiga, o viršutinį sluoksnį – 2 mm. Hidraulinis reguliavimas sutaupė mums daug laiko ir pastangų šiame darbe, – sako J. Gutmannas. – Naujos SUPER 1800-5i funkcijos tikrai puikiai atitinka mūsų poreikius.“
Naujasis „Vögele“ klotuvas užtikrina optimalų pirminį sutankinimą, o hidraulinis tankintuvo aukščio reguliavimas – puikią klojimo kokybę ir trumpesnį pasiruošimo darbui laiką. Dual Power Shift Tamper (dvigubos galios perjungimo tankintuvas) leidžia operatoriams labai lengvai nustatyti tan-
Naujuoju SUPER 1800-5i klotuvu atnaujintas krašto kelio ruožas
Klojimo komanda, siekdama išvengti prasto matomumo, pasitelkė naująjį Light Package Plus apšvietimo paketą
Nelygumams išlyginti klojimo komanda naudojo „Vögele“ Big MultiPlex Ski niveliavimo sistemą
kintuvo eigą vienu mygtuko paspaudimu. Palyginti su mechaniniu reguliavimu, tai sutaupo daug laiko ir yra labai praktiška, ypač klojant skirtingo storio dangos sluoksnius. Nauja kreipiančioji ir padėties nustatymo sistema, skirta plokštės praplatinimams montuoti, bei efektyvesnis plokštės šildymas taip pat gerokai sutrumpina pasiruošimo darbui laiką. Be to, optimizavus klotuvo plokštės konstrukciją, gerokai sumažintas triukšmo lygis.
Dr. Mindaugas Martišius UAB „Wirtgen Lietuva“ direktorius