15 minute read
Vilniaus–Kauno magistralei – 50 metų
2020 m. spalio 27 d. pagrindinės šalies automagistralės A1 ruožui Vilnius–Kaunas suėjo 50 metų. Prieš penkis dešimtmečius nutiesta automagistrale, jungiančia du didžiausius Lietuvos miestus, važiuoja dešimtys tūkstančių transporto priemonių ir keleivių.
Magistralė Žemuosiuose Paneriuose, išvažiuojant iš Vilniaus. 1970 m.
Advertisement
Iš Vilniaus automobiliu Savanorių prospektu pakilus į Panerių kalvas, miškinga lyguma Kauno link lyg strėlė neria plati magistralė. Ji Lietuvos kelininkams jau penkis dešimtmečius primena didžiųjų magistralinių kelių statybos pradžią mūsų krašte. Tik po Vilniaus–Kauno magistralės į Lietuvos žemėlapį buvo įrašytos Kauno–Klaipėdos, Vilniaus–Panevėžio automagistralės, Latvijos ir Lenkijos pasienius sujungusi „Via Baltica“. Visų jų pradžia buvo čia – ant Panerių kalvų prie Vilniaus. Jau penki dešimtmečiai turime Vilniaus–Kauno magistralę. Ši magistralė 1970 m. sujungė didžiausius Lietuvos miestus. Važiuojamoji dalis įrengta keturių eismo juostų. Nutiestas kelias tapo magistralės nuo Lietuvos sostinės iki Baltijos jūros pradžia. Tai buvo pirmoji automagistralė Sovietų Sąjungoje. Pokario metais, didėjant automobilių eismo intensyvumui, tapo labai aktuali Vilniaus–Kauno kelio transporto laidumo problema, kadangi senasis kelias neužtikrino saugaus eismo. Pradėta galvoti apie magistralės Vilnius–Kaunas tiesimą, vėliau ją pratęsiant iki Klaipėdos. Šią idėją iškėlė ir visapusiškai palaikė ministras V. Martinaitis. Tuo me
tu daugelis vadovaujančių Respublikos darbuotojų abejojo šios magistralės reikalingumu. V. Martinaičiui teko įtikinėti visus abejojančius ir laukiančius nurodymų „iš viršaus“. Vilniaus–Kauno magistralės projektą, atitinkantį pažangias automobilių eismo ir kelių tiesimo sąlygas, parengė Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ (dabar – UAB „Kelprojektas“) specialistai. Magistralėje kiekvienai eismo krypčiai yra po dvi 3,75 m pločio eismo juostas, kurios atskirtos nuo priešpriešinio eismo žaliąja skiriamąja juosta, sankryžos su kitais keliais įrengtos skirtinguose lygiuose. Magistralės projektuotojai numatė ir kelininkai įgyvendino priemones, padedančias geriau organizuoti eismą,
Magistralė buvo ženklinama pagal to meto galiojančius standartus
Magistralėje įgyvendintos eismo saugumo priemonės
o jo dalyviams suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų išvengti avarijų: magistralė paženklinta pagal to meto galiojančius standartus; magistralės briaunos pažymėtos signaliniais stulpeliais techninių normų numatytais atstumais; kelio ženklai išdėstyti ir pastatyti magistralėje pagal projektavimo organizacijų parengtą schemą. Magistralę tyrinėjo ir projektavo per 100 specialistų. Šiam darbui vadovavo instituto Kelių skyriaus projekto vyriausiasis inžinierius Lionginas Antanavičius. Magistralės dangų konstrukcijos suprojektuotos įvertinus 20 metų eismo intensyvumo perspektyvą. Kelias buvo tiesiamas iš abiejų galų – maždaug tuo pat laiku kelininkai iš Vilniaus pajudėjo Kauno link, o iš Kauno – į Vilniaus pusę. Reikėjo ieškoti magistralės Vilnius–Kaunas tiesimo darbams reikalingų lėšų, medžiagų ir technikos. Laikinai atsisakyta Lietuvos kelių tinklo tobulinimo ir kelių remontui skirtos lėšos buvo panaudotos magistralei Vilnius–Kaunas tiesti. Magistralę tiesė Automobilių transporto ir plentų ministerijos Kelių statybos trestas ir jam pavaldžios kelių, tiltų statybos valdybos iš Vilniaus, Vievio, Kauno ir Ukmergės. Magistralė Vilnius–Kaunas pradėta tiesti 1960 m. Pirmuosius darbus Žemuosiuose Paneriuose atliko 4asis Vilniaus kelių statybos rajonas, vėliau pavadintas 2ąja tiltų statybos valdyba (TSV2, viršininkas V. Štrimaitis). Kelininkai darbus pradėjo nuo didžiausią automobilių eismo intensyvumą turinčio kelio ruožo – Žemųjų Panerių 8,1–10 km. Ant Panerių kalvų buvo pastatytas pirmasis monolitinis viadukas per magistralę. Jau iš pat pradžių, tiesdami išvažiavimą iš Vilniaus, kelininkai pamatė, kad laukia sunkūs darbai – reikėjo kasti gilias iškasas ir platinti pylimus. Iki Grigiškių gyvenvietės antrąją magistralės važiuojamąją dalį tiesė šalia buvusio kelio. Nelengvai įveikė daugiau nei 30 metrų gylio iškasą 18ajame kilometre. 2osios Vilniaus tiltų statybos valdybos kolektyvas Vilniaus–Kauno kelyje atliko 27,8 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 26,2 km magistralės. Nuo Kauno į Vilnių magistralės statybos darbus pradėjo 1ojo Kauno kelių statybos rajono (vėliau pavadinto 1ąja Kauno tiltų statybos valdyba, TSV1, viršininkas A. Leliūga) kolektyvas. Per šešerius metus 1oji Kauno tiltų statybos valdyba Vilniaus–Kauno magistralės ruože atliko 36,7 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 35,2 km kelio. Buvo pastatyta daug unikalių statinių. Pradėtos diegti naujos gelžbetoninės tiltų ir viadukų konstrukcijos su iš anksto įtempta armatūra. Sudėtingos konstrukcijos viadukai statyti be atramos skiriamojoje juostoje. Vilniaus–Kauno magistralėje valdybos žmonės pastatė antrus tiltus per Neries ir Krunos upes, viadukus Biruliškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Bačkonių sankryžose. Jie rengė žemės sankasą, pagrindus, klojo dangas. Tuo pat metu Vilniaus–Kauno magistralės ruožo viduryje darbus pradėjo 6oji Vievio kelių statybo valdyba (KSV6, viršininkas A. Černiauskas). Šios kelininkų valdybos kolektyvas atliko 23,9 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 25 km magistralės. Keliui reikėjo paruošti ir suvežti daug žvyro ir skaldinio. Tam valdyba rekonstravo Kazo
Statyboje kasdien vidutiniškai dirbo apie 1000 žmonių. Jų pastangomis pastatyta 3 tiltai ir 17 viadukų, įrengta 15 skirtingo lygio sankryžų, 171 gelžbetoninė pralaida. Iš viso iškasta apie 5 mln. m3 grunto.
kiškių karjere esančius žvyro rūšiavimo ir skaldymo įrenginius, organizavo trijų pamainų darbą ir laiku paruošė reikiamą žvyro bei skaldinio kiekį. Tuo metu atliktų matavimų duomenimis, lygiausią asfaltbetonio dangą Vilniaus–Kauno magistralėje klojo 6osios Vievio kelių statybos valdybos kolektyvas. Kad darbai eitų sparčiau, tiesti magistralę buvo pakviesta ir toliau nuo jos esanti 2oji Ukmergės kelių statybos valdyba (KSV2, viršininkas A. Raižys), kurios kelininkai dirbo Žiežmarių rajone. Ten rengė žemės sankasą ir klojo kelio pagrindus. Valdybos kolektyvas šioje magistralės atkarpoje atliko 11,6 proc. darbų. Ukmergės kelių statybos valdybos įrengta žemės sankasa ir padėti kelio pagrindai padėjo greičiau pakloti asfaltbetonio dangą, laiku užbaigti ir atiduoti naudoti magistralę. Statyboje, ruošiant medžiagas ir gaminant konstrukcijas, kasdien vidutiniškai dirbo apie 1000 žmonių. Jų pastangomis pastatyta 3 tiltai ir 17 viadukų, įrengta 15 skirtingo lygio sankryžų, 171 gelžbetoninė pralaida. Iš viso iškasta apie 5 mln. m3 grunto, supilta 690 tūkst. m3 smėlio, 540 tūkst. m3 žvyro, 262 tūkst. m3 skaldos, paklota 395 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio. Dirbti teko giliuose durpynuose, kasti šaltiniuotą žemę, ieškoti būdų, kaip pylimams panaudoti perdrėkusius gruntus, kaip geriau įrengti ilgus žemės sankasos ruožus užpelkėjusiose teritorijose. Tomis ekstremaliomis sąlygomis Kelių statybos tresto (valdytojas A. Valentavičius) inžinieriai kartu su kelių valdybomis sugalvojo ir įdiegė nemažai technologinių sprendimų. Dideliu mastu vykdyti magistralės tiesimo darbus padėjo aukštas kelių statybos mechanizavimo lygis, nauji efektyvūs jos būdai. Vienas jų – srautinis metodas, pagrįstas gamybos kooperavi
Arkinio tilto per Krunos upelį statyba 1968 m.
Tiltas per Krunos upelį prie Kauno marių, 1969 m.
mu. Jo esmę sudaro tai, kad visi darbo jėgos ir materialiniai ištekliai koncentruojami viename sraute. Buvo sutelkiamos keleto kelių statybos valdybų jėgos. Kelių tiesėjai naudojosi galinga kelių dangos ir tiltų statybos industrija – asfaltbetonio ir gelžbetonio gamyklomis, šiuolaikiniais kelių tiesimo darbų mechanizmais. Magistralės statyboje buvo plačiai naudojami hidrauliniai ekskavatoriai, skreperiai, mašinos šlaitams išlyginti, traktoriai, automobiliai, asfalto klotuvai. Tiesiant šią magistralę, daug nuveikta, kad ji atitiktų šiuolaikinius saugaus automobilių eismo reikalavimus, būtų patogi automobilių vairuotojams, turėtų gerą estetinį vaizdą. Kelią papuošė originalūs pagal individualų projektą pastatyti paviljonai, želdiniai. 1970 m. eismo intensyvumas šioje magistralėje vidutiniškai buvo 5 800 automobilių per parą, o ruože Vilnius–Grigiškės – net iki 9 000 automobilių per parą. Buvo planuojama, kad 1980 m. magistrale važiuos 13 000 automobilių per parą. Baigus magistralės Vilnius–Kaunas tiesimą, sukaupus nemažą šio darbo patyrimą, pradėti Kauno–Klaipėdos ir Vilniaus–Panevėžio automagistralių statybos darbai. Vilniaus–Kauno magistralė buvo baigta 1970 m. spalio 27 d. Šios magistralės statyba kainavo 18 mln. rublių. Nutiesus magistralę Vilnius–Kaunas, reikėjo ją tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti. Tai buvo labai atsakingas, daug laiko ir jėgų iš kelininkų reikalaujantis darbas. Trūko tokio lygio magistralinio kelio priežiūros patirties, galingos technikos. Ypač daug rūpesčių kildavo žiemą, kai reikėdavo operatyviai barstyti slidžią važiuojamosios dalies dangą ir valyti nuo jos sniegą. Su šiais darbais sėkmingai susidorojo Vievio KSV6 (viršininkas A. Černiauskas) ir Kauno AKV (viršininkas V. Širka) kelininkai. Jiems pirmiesiems buvo patikėta prižiūrėti magistralę Vilnius–Kaunas. Nuo 1993 iki 2017 m. spalio mėn. magistralę Vilnius–Kaunas pagal aukščiausiąjį priežiūros lygį, moderniausia kelių technika ir naudodami šiuolaikines technologijas prižiūrėjo VĮ „Automagistralė“ kelininkai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, magistralė tapo tarptautinė ir da
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, magistralė tapo tarptautinė ir dabar priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka IXB transporto koridorius yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi.
bar priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka IXB transporto koridorius yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi. Šiandien, kai eismo intensyvumas atskiruose magistralės Vilnius–Kaunas ruožuose siekia 23 000–33 000 automobilų per parą, sparčiai didėja krovininio transporto eismas. Kelio dangą reikia pritaikyti 11,5 t ašies apkrovai, todėl magistralės laukia didžiulės permainos. Magistralė Vilnius–Kaunas buvo tiesiama pagal to meto standartus, todėl dabar dėl esamų vieno lygio sankryžų ir kertamų gyvenviečių ji nebeatitinka šiuolaikinių transporto reikalavimų. Siekiant, kad per Lietuvą einantis IXB transporto koridorius taptų modernus ir atitiktų Europos Sąjungos keliams taiko
Žiežmarių dviejų lygių sankryža ir pėsčiųjų viadukas virš automagistralės
Moluvėnų sankryža iš paukščio skrydžio
Rekonstruotas Grigiškių transporto mazgas
mus reikalavimus, kelio Vilnius–Kaunas parametrai yra tobulinami iki automagistralės standartų: platinama ir stiprinama kelio danga, rekonstruojami tiltai ir viadukai, statomos skirtingo lygio sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, įgyvendinamos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės. Pirmasis reikšmingas IXB transporto koridoriaus Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio rekonstrukcijos etapas pagal ES ISPA programos projektą vyko 2001–2004 m. Vėliau magistralės rekonstrukcijos darbai 2004–2008 m. buvo finansuojami iš Sanglaudos fondo. Siekiant paspartinti susisiekimą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, 2009–2017 m. buvo rekonstruoti kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožai, kurie neatitiko magistraliniam keliui keliamų reikalavimų. Rekonstruota Moluvėnų sankryža panaikino vieno lygio apsisukimus A1 kelyje ir pėsčiųjų perėjas ties autobusų sustojimo aikštelėmis. Tuo tikslu buvo išplatintas A1 kelio pylimas, įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos bei jungiamieji keliai. Magistralės 21,2 km pastatytas tunelinio tipo viadukas, kuris leidžia transportui pravažiuoti iš vienos kelio pusės po magistraliniu keliu. Moluvėnų gyvenvietė yra apsaugota nuo triukšmo – pastatyta triukšmą slopinanti sienutė, kuri driekiasi 330 m. Įrengtas apšvietimas sankryžoje ir A1 kelyje nuo 19,8 iki 21,7 km. Vairuotojai, vykdami iš Vilniaus į Kauną ir atgal, visada turėdavo sulėtinti automobilio greitį magistralės 62 km, nes didelis jų greitis kėlė pavojų magistralę kertantiems pėstiesiems ir apsisukančioms transporto priemonėms. Žiežmarių dviejų lygių sankryžos įrengimo paskirtis yra eliminuoti pėsčiųjų perėjas šiame magistralės ruože. Čia įrengtos magistralės reikalavimus atitinkančios greitėjimo juostos, jungiamieji keliai iš gretutinių teritorijų bei rajoninių kelių. Pėsčiųjų eismui iš vienos magistralės pusės į kitą (tarp Triliškių ir Žaslių gatvių) 62,2 km virš kelio pastatytas pėsčiųjų viadukas. Pėsčiųjų viadukas įrengtas iš plieno konstrukcijų su gelžbetoniniais pandusais neįgaliesiems ir dviratininkams. Transporto eismui skirtas tunelinis viadukas įrengtas po magistrale. Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas 13,30–19,60 km ruože Grigiškėse transporto mazgo rekonstrukcija buvo suskirstyta į tris darbų etapus: I darbų etapas, 2009–2010 m. – rekonstruota dešinioji magistralės pusė; II darbų etapas, 2011 m. – rekonstruota magistralės kairioji pusė, įrengtas jungiamasis kelias Grigiškėse, dešinėje magistralės pusėje; III darbų etapas, 2016–2017 m. – įrengtas 1,136 km ilgio I jungiamasis kelias Grigiškėse, kairėje magistralės pusėje, ir pastatytas tiltas per Vokės tvenkinį Lentvario g. Rekonstravus Grigiškių transporto mazgą, sutrumpėjo kelionės laikas, sumažėjo kelio priežiūros, kelių transporto eksploatavimo sąnaudos ir avaringumas. Šiandien magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra viso Europos tarptautinių transporto koridorių sistemos dalis. Apie paskutinius kelio A1 Vilnius–Kaunas modernizavimo darbus paverčiant jį automagistrale, plačiau rašome šiame žurnale.
Dr. Gražvydas Mykolas Paliulis
50th Anniversary of Vilnius-Kaunas Highway
By G. M. Paliulis
In 1965 Lithuanian roadbuilders started building the highway, and the first arc of triumph – the ferro-concrete overhead road leading to Trakai, the ancient capital of Lithuania – was erected on the hills of Paneriai. This place is marked as the 10th kilometre from the centre of Vilnius. The highway was built by the Road Building Trust of the Ministry of Motor-transport and Highways as well as road and bridge building units of Vilnius, Vievis, Kaunas and Ukmergė subordinate to the Trust. The Vilnius-Kaunas highway was completed on 27 October 1970. The costs of the construction of this highway amounted to 18 million roubles. The Moluvėnai intersection, reconstructed in 2015-2016, eliminated at-grade turns on the road A1 and also pedestrian crossings at the bus stops. In 21.2 km a tunnel-type viaduct was constructed allowing traffic under the highway. The aim of the new Žiežmariai grade-separated intersection is to eliminate pedestrian crossings on this road section. For pedestrian traffic from one side of the road to another a pedestrian viaduct was built in 62.2 km. Reconstruction of transport hub in 13.30–19.60 km of the highway A1 Vilnius–Kaunas in Grigiskės was divided into three stages: stage I (2009–2010) – reconstruction of the right side of the road; stage II (2011) – reconstruction of the left side of the road, construction of a connecting road in Grigiškės, on the right side of the road; stage III (2016–2017) – construction of a 1.136 km-long connecting road in Grigiškės, on the left side of the road, and construction of the bridge over Vokė pond in Lentvario Street.
Henrikas Jackevičius
(1929 06 01 – 2020 06 19)
Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti Jį į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios...
Šių metų birželio 22 d. su giliu liūdesiu į paskutinę kelionę išlydėjome mums brangų ir mylimą žmogų – kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ Garbės prezidentą, Lietuvos nusipelniusį inžinierių Henriką Jackevičių. Henrikas Jackevičius gimė 1929 m. birželio 1 d. Anykščiuose. Tėvui mirus, Henriko gyvenimas nuo penkerių metukų buvo susietas su mama Anykščiuose. Čia lankė pradinę mokyklą ir gimnaziją, kurią baigė 1947 m. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto Statybos skyrių. 1952 m. baigė Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto Kelių skyrių. Po studijų 1952 m. buvo paskirtas į Kauno KSR1 eiti darbų vykdytojo pareigas. Kelininko karjerą pradėjo rekonstruodamas kelią Kaunas–Klaipėda. 1955 m. naujai įsteigtame Ukmergės KSR2 dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Gerai užsirekomendavęs, rekonstruojant plentą Kaunas–Klaipėda, 1957 m. H. Jackevičius buvo paskirtas Plentų valdybos vyriausiuoju inžinieriumi. Per dvejus metus pakeista dauguma vadovų, neturinčių techninio išsilavinimo. O per trejus metus, maždaug iki 1960 m., po visą Lietuvą išsisklaidžiusių pavaldžių organizacijų vadovais buvo paskirti perspektyvūs jauni žmonės, tarp kurių ir Kauno politechnikos instituto auklėtiniai. Prasidėjo kelių sistemos atgimimas. Ignoruojant sąjunginius normatyvus, keliai buvo tiesiami orientuojantis į Vakarų Europos ir JAV standartus. Pagal iš Italijos kelininkų gautus brėžinius ir nuotraukas vyriausiojo inžinieriaus H. Jackevičiaus nurodymu buvo įrengiami ir dažomi kelių informaciniai ženklai, užrašai. H. Jackevičiui dirbant Lietuvos plentų valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, buvo suformuotas principinis Lietuvos kelių tinklas. Darbų eiliškumą pirmiausia lėmė transporto srautų intensyvumas. Svarbiausias kelininkų darbų šūkis tuo metu buvo atliekamų darbų kokybė. 1977–1990 m. H. Jackevičius dirbo Lietuvos valstybinio plano komiteto, kuris tuo metu turėjo didžiausią įtaką Lietuvai gaunant statybines medžiagas, mechanizmus, sunkvežimius ir kapitalines investicijas, pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Šio žmogaus veiklą pajuto visos Lietuvos kelių įmonės. Jis įgyvendino vieną svarbiausių savo gyvenimo tikslų – 1989 m. baigė tiesti automagistralę Kaunas–Klaipėda. Už darbus, atliktus šioje automagistralėje, H. Jackevičiui, vienam iš pirmųjų Lietuvoje, buvo suteiktas nusipelniusio statybininko Garbės vardas. 1980–1989 m. H. Jackevičius buvo Lietuvos Respublikos krepšinio federacijos prezidentas. 1990 m. paskirtas susisiekimo ministro pavaduotoju. Iki išeinant į pensiją, H. Jackevičiui teko padėti naujai paskirtam ministrui atsikratyti visoje kelių sistemoje buvusių sovietinių vadovų. Vėliau H. Jackevičius dirbo Lietuvos banke ir kituose komerciniuose bankuose. Kelininkai, įvertinę ir atsidėkodami už praeityje nuveiktą milžinišką darbą, H. Jackevičių išrinko kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 170 kelininkų senjorų, tarybos pirmininku, vėliau, 2000 m. lapkričio 24 d., – prezidentu, o nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. – Garbės prezidentu. Anapilin išėjo ne eilinis žmogus, o savo gyvenimu ir darbais nusipelniusi didžiausios pagarbos ir atminimo asmenybė.
Kelininkų veteranų klubas „Kelininkas“
Algirdas Anatolijus Vileikis
(1933 01 29–2020 07 23)
Šių metų liepos 23 d. mirė Algirdas Vileikis, ilgametis Vilniaus vadovas (1974–1990 m.), Vilniaus m. vykdomojo komiteto pirmininkas. Algirdas Vileikis gimė 1933 m. sausio 29 d. Kaune. 1952 m. sidabro medaliu baigė Biržų 1ąją vidurinę mokyklą. 1951 m. tapo Lietuvos moksleivių šuolių su kartimi čempionu ir rekordininku. 1952 m. pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultete, pasirinkęs kelių specialybę. 1957 m. birželio 26 d. su pagyrimu apgynė diplominį projektą ir įgijo kelių inžinieriaus kvalifikaciją. Institutą A. Vileikis baigė su pagyrimu ir gavo paskyrimą dirbti Ukmergėje tiesiant kelią Vilnius–Panevėžys. 1959 m. buvo perkeltas į LSSR automobilių transporto ir plentų ministeriją, kurioje dirbo iki 1965 m. Pradėjo dirbti nuo vyresniojo inžinieriaus dispečerio, skyriaus viršininko, valdybos viršininko iki Respublikinės VGAK viršininko pavaduotojo. 1965 m. balandžio 3 d. perėjo dirbti į Vilniaus miesto valdymo struktūras, kur jam labai pravertė kelininko specialybė. A. Vileikiui sulaukus 50 metų, jam buvo suteiktas nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Jis apdovanotas trimis ordinais ir vienuolika medalių. 16 metų dirbo Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininku, tapo Pasaulinės susigiminiavusių miestų federacijos tarptautinės tarybos nariu. A. Vileikis daug prisidėjo puošiant sostinę Vilnių gražiais ir moderniais tiltais bei šiuolaikinėmis gatvėmis. A. Vileikis buvo ilgametis kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ narys, aktyviai dalyvavo klubo veikloje. Tai buvo nuoširdus, pilnas optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo žmogus. Toks visada ir išliks jį pažinojusiųjų atmintyje.
Veteranų klubas „Kelininkas“ nuoširdžiai sveikina 2021 metų sukaktuvininkus
90 metų jubiliejaus proga
Šliuževičių Zenoną (gim. 1931 04 26) Giedraitį Juozą (gim. 1931 09 01) Karvelį Albertą (gim. 1931 10 23)
85 metų jubiliejaus proga
Domskį Leonardą Algimantą (gim. 1936 01 02) Tinfavičių Romualdą (gim. 1936 02 16) Dargį Kostą (gim. 1936 02 26) Morkų Edvardą (gim. 1936 04 09)
80 metų jubiliejaus proga
Bendoravičių Joną (gim. 1941 01 17) Pusviržį Gediminą (gim. 1941 01 21) Valiulį Adolfą (gim. 1941 05 25) Rulį Saulių Bronislovą (gim. 1941 07 06) Kazilionį Kazį (gim. 1941 07 11) Gedvilą Albiną (gim. 1941 07 15) Žižį Algirdą (gim. 1941 08 18) Uckevičių Petrą (gim. 1941 09 12) Šleiterį Juozą (gim. 1941 10 25) Kurcikevičienę Audronę (gim. 1941 10 24) Kunčiną Gediminą (gim. 1941 11 08) Buterlevičių Kazį (gim. 1941 12 02)
75 metų jubiliejaus proga
Danylą Lionginą (gim. 1946 01 03) Kaminskienę Ritą (gim. 1946 01 31) Pakalnį Stanislovą (gim. 1946 05 08) Krajeckienę Stasę (gim. 1946 05 22)
70 metų jubiliejaus proga
Supranavičių Kęstutį (gim. 1951 01 17) Petkūną Mindaugą (gim. 1951 02 26) Steponavičienę Nijolę (gim. 1951 06 29) Dumčių Eugenijų (gim. 1951 07 13)
