10 minute read
didesnis dėmesys kelių infrastruktūros saugumo valdymui
Eismo saugumas Europos Sąjungos keliuose per pastaruosius du dešimtmečius labai pagerėjo. Avaringumo analizė rodo, kad 2001–2019 m. žuvusių eismo dalyvių keliuose sumažėjo 58,47 proc. Tokiems rezultatams pasiekti padėjo ambicingi Europos Sąjungos tikslai eismo saugumo srityje ir jiems pasiekti įgyvendintos priemonės, kurių buvo imtasi Europos Sąjungos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Nepaisant stebėto teigiamo rezultato, nuo 2013 m. ryškus avaringumo mažėjimas Europos Sąjungos keliuose stabilizavosi ir tai rodo, kad pastaruoju metu vykdomos priemonės yra nepakankamos.
Advertisement
60000
50000 54900
40000
30000
20000
„Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugumo politikos kryptys“
31500
26000 25150
22800
10000
0
2001 2002 žūčių skaičius tikslas
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
1 pav. Žūčių eismo įvykiuose Europos Sąjungos keliuose dinamika 2001–2019 m.
15750
2019 2020 2019 m. eismo įvykiuose Europos Sąjungos keliuose žuvo 22 800 eismo dalyvių ir 120 000 buvo sunkiai sužeista. Nors Europos keliai yra saugiausi pasaulyje, tai – nepriimtina kaina už žmonių mobilumą, kurią sudaro ne tik artimųjų moraliniai išgyvenimai, bet ir dideli ekonominiai nuostoliai. Išorės sąnaudų transporto sektoriuje apskaičiavimo vadovo, kurį parengė Europos Komisija, duomenimis, kasmet dėl eismo įvykių Europos Sąjungos keliuose patiriama finansinė žala siekia maždaug 280 mlrd. eurų, t. y. apie 2 proc. BVP. 2018 m. eismo įvykių analizė rodo, kad 38 proc. eismo dalyvių žuvo gyvenamosiose teritorijose, 8 proc. – greitkeliuose ir 54 proc. – kituose keliuose. Didelį susirūpinimą kelia pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumas (2 pav.). 29 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių eismo dalyvių sudaro pėstieji ir dviratininkai. Tai yra tos eismo dalyvių grupės, kurių žūčių skaičių mažinti sekasi sunkiausiai. Lyginant 2010 m. ir 2018 m. eismo įvykių duomenis, pastebėta, kad dviratininkų žūčių skaičius visiškai nepakito, žuvusių pėsčiųjų skaičius sumažėjo 19 proc. Be to, 47 proc. žuvusių pėsčiųjų ir 44 proc. žuvusių dviratininkų yra vyresni nei 65 m. dalyviai. 2019 m. žuvusiųjų skaičius keliuose rodo, kad mažai tikėtina, jog bus pasiektas Europos Komisijos komunikato „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ pagrindinis tikslas – iki 2020 m. perpus sumažinti žūčių skaičių keliuose, lyginant su 2010 m. (1 pav.). 2010–2019 m. Lietuva pasiekė vieną didžiausių progresų tarp
Europos Sąjungos šalių, mažindama žuvusiųjų skaičių keliuose. Europos Komisijos duomenimis, per minėtą laikotarpį žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose pavyko sumažinti 38 proc. (ES šalių vidurkis – 27,62 proc.). Nepaisant to, Lietuvoje vis tiek stebimas gana aukštas (ir, lyginant 2019 m. su 2018 m., didėjantis) avaringumo lygis – 1 mln. gyventojų 2019 m. teko 66 žuvę eismo dalyviai, kai tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 51. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad tarp geriausiais (Švedija, Airija) ir blogiausiais (Rumunija, Bulgarija) avaringumo rodikliais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių yra ryškus skirtumas – žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų skiriasi net keturis kartus. Siekdamos sumažinti avaringumo rodiklius, Europos Sąjungos atsakingos institucijos ėmėsi įvairių iniciatyvų, numatydamos tiek ilgalaikius, tiek tarpinius eismo saugumo gerinimo veiksmus. Europos Sąjunga dar kartą patvirtino ilgalaikį tikslą siekti, kad iki 2050 m. žūčių keliuose skaičius kuo labiau priartėtų prie nulio, ir tam numatė ne vieną tarpinį įrankį. 2017 m. buvo patvirtinta Valetos deklaracija, kurioje iškeltas tikslas iki 2030 m. perpus sumažinti sunkių sužalojimų Europos Sąjungos keliuose skaičių, palyginti su 2020 m. lygiu. Tai yra pirmasis Europos Sąjungos tikslas, kuriuo siekiama mažinti ne tik žuvusiųjų, bet ir sunkiai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičių. Be to, deklaracijoje ypatingas dėmesys atkreiptas į didelį kiekvienais metais žūstančių ar sužalojamų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių. Nors 2011–2020 m. laikotarpio tikslas, tikėtina, nebus pasiektas, Europos Komisija ir toliau ambicingai siekia mažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, patvirtindama jį dokumente „2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos sistema – tolesni veiksmai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“. Europos Komisija ateinančio dešimtmečio kelių eismo saugumo politikos sistemą grindžia saugios sistemos modeliu. Modelyje pripažįstama, kad eismo dalyvis daro klaidų, tačiau už jas neturi būti mokama jo gyvybe arba sunkiu sužalojimu. Saugios sistemos modeliu siekiama sukurti tokią eismo aplinką, kurioje būtų pašalintos galimybės daryti žmogiškąsias klaidas ir kiek įmanoma sušvelnintos eismo įvykių, kurių vis dėlto nepavyko išvengti, pasekmės. Visi eismo saugumo sistemos elementai turi būti tobulinami ir veikti taip, kad, nesuveikus vienam sistemos elementui, jį kompensuotų kitas. Europos Komisija dar 2018 m. atkreipė dėmesį, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama kelių infrastruktūros ir transporto priemonių saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, Europos Komisija pažymėjo, kad tikslinga atnaujinti kelių infrastruktūros saugumo valdymą reglamentuojančią Direktyvą 2008/96/EB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo buvo priimta 2008 m. Tai buvo pirmasis Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas dokumentas, susijęs su kelių infrastruktūros saugumu. Direktyva buvo siekiama užtikrinti, kad eismo saugumo klausimai būtų sprendžiami visuose kelių infrastruktūros planavimo, projektavimo ir eksploatavimo
etapuose. Direktyva įpareigojo Europos Sąjungos valstybes nares transeuropinio transporto tinklo (TENT) keliuose vykdyti keturias procedūras: poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, kelio saugumo tikrinimą ir kelių tinklo saugumo valdymą. Direktyvos tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus šalies vyriausybės gali pasirinkti pačios. Atsižvelgiant į tai, kokiuose keliuose ir kaip turi būti įgyvendintos minėtos procedūros, nustatė nacionaliniai teisės aktai. Kaip jau minėta, siekdama reaguoti į pastarųjų metų avaringumo rioje numatyti šie pagrindiniai pakeitimai: • išplėsti Direktyvos taikymo sritį; • sukurti viso kelių tinklo vertinimo sistemą; • atsižvelgti į pažeidžiamiausius eismo dalyvius; • nustatyti bendruosius kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploatavimo reikalavimus.
Išplėsti Direktyvos taikymo sri-
tį, kad ji apimtų ne tik TENT kelius, bet ir greitkelius bei pagrindinius kelius, kurie nėra TENT dalis. Taip pat numatyti taikyti Direktyvą visiems ne miesto teritorijoje esantiems keliams, kurie yra nutiesti vien arba iš dalies
tendencijas ir ieškodama naujų būdų avaringumo problemoms spręsti, 2018 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti Direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Europos Komisija pažymėjo, kad yra didelių skirtumų, kaip Direktyva įgyvendinama valstybėse narėse. Todėl vienas iš atnaujinimo iniciatyvos tikslų buvo skatinti kelių infrastruktūros saugumo procedūrų ir jų reikalavimų suderinimą tarp valstybių narių ir valstybių narių dalijimąsi žiniomis apie jas. Be to, atnaujinant Direktyvą, siekiama įvertinti jau beveik dešimtmetį vykdomų procedūrų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje išlieka aukšti pažeidžiamų eismo dalyvių avaringumo rodikliai, inicijuojama siekti labiau apsaugoti pažeidžiamus eismo dalyvius. Ir, be abejo, procedūroms įgyvendinti reikėtų geriau išnaudoti naująsias technologijas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Direktyvą (ES) 2019/1936, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo ir kuEuropos Sąjungos lėšomis. Taip turėtų būti užtikrinta, kad Europos Sąjungos lėšos nebūtų naudojamos nesaugiems keliams tiesti. Europos Komisija pažymi, kad TENT keliuose žūsta tik 8 proc. visų žūstančiųjų Europos Sąjungoje. Be to, daugelis kelių, kurie nėra TENT dalis, yra svarbūs bendram kelių transporto eismui visoje Europos Sąjungoje ir jais naudojasi didelė tarptautinio ir vietinio eismo dalyvių dalis. Be to, atlikus Direktyvos 2008/96 EB įgyvendinimo vertinimą, buvo nustatyta, kad valstybėse narėse, kurių nacionaliniuose keliuose jau kurį laiką buvo taikomos kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūros, pavyko užtikrinti daug geresnį eismo saugumą nei valstybėse narėse, kurios to nedarė.
Sukurti viso kelių tinklo vertini-
mo sistemą, sistemingą ir aktyvią rizikos vertinimo procedūrą būdingai kelių eismo saugumo rizikai visoje Europos Sąjungoje vertinti. Tai yra nauja infrastruktūros saugumo valdymo procedūra, į kurią įtraukti veiksmingiausi ankstesnės procedūros „kelių tinklo saugumo valdymas“ elementai. Ankstesnėje procedūroje kelių tinklo saugumo valdymas, t. y. avaringų ruožų ir kelių tinklo saugumo lygių nustatymas, buvo atliekamas vertinant eismo įvykių, įvykusių pagal tam tikrus kriterijus suskirstytuose kelių ruožuose, duomenis. Atnaujintoje Direktyvoje viso kelių tinklo saugumo vertinimas paremtas eismo įvykių ir poveikio sunkumo rizika. Įgyvendinant šią procedūrą, turės būti vertinami ne tik eismo įvykių duomenys, bet ir rizika, susijusi su kelių infrastruktūra, t. y. geometrinės ir eksploatacinės kelio ir eismo charakteristikos, sankryžos, pažeidžiamiems eismo dalyviams skirti įrenginiai, kliūtys pakelėje, transporto priemones sulaikančių įrenginių sistemų buvimas ir pan. Remiantis šiuo vertinimu, kelių tinklo ruožai turės būti suskirstyti bent į tris kategorijas pagal jų saugumo lygį, siekiant nustatyti, kuriems kelių ruožams turi būti skiriamas prioritetas imtis tam tikrų eismo saugumą gerinančių veiksmų. Viso kelių tinklo saugumo vertinimą valstybės narės turės atlikti ne vėliau kaip 2024 m., vėliau – ne rečiau nei kas penkerius metus. Atliekant kelių tinklo saugumo vertinimą, institucijos, atsakingos už kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą, siekdamos visapusiškai įvertinti kelių tinklą, turėtų didesnį dėmesį skirti eismo įvykių prognozavimui. Platesnis eismo įvykių prognozavimo taikymas labai prisidėtų sprendžiant eismo saugumo problemas Lietuvoje. Remiantis prognozuojamų eismo įvykių keliuose duomenimis, galėtų būti vykdoma prevencinė eismo saugumo veikla. Atliekant viso kelių tinklo vertinimą ir siekiant tiksliau nustatyti eismo įvykių rizikas, tikslinga vertinti kuo daugiau elementų. Todėl būtų tikslinga vertinti ir prognozuojamų eismo įvykių duomenis, taip į vertinimo sistemą įtraukiant prevencinę eismo saugumo veiklą.
Atsižvelgti į pažeidžiamiau-
sius eismo dalyvius. Atsižvelgdami į didelį eismo įvykiuose nukenčiančių pažeidžiamiausių eismo dalyvių skaičių, Europos Parlamentas ir Taryba įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares užtikrinti, kad, įgyvendinant kelių infrastruktūros sau
gumo valdymo procedūras, būtų atsižvelgiama į pažeidžiamiausių eismo dalyvių poreikius. Be to, numatė reikalavimą, kad kelių saugumo auditorių mokymo programose, pagal kurias auditoriai mokysis nuo 2024 m. gruodžio 17 d., turi būti dėstomos temos, susijusios su pažeidžiamais eismo dalyviais ir jiems skirta infrastruktūra.
Nustatyti bendruosius kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploatavi-
mo reikalavimus. Atnaujintoje Direktyvoje (ES) 2019/1936 dėmesys skiriamas kelio ženklams ir kelio ženklininkui. Pažymėtina tai, kad Direktyvoje 2008/96/EB nuostatų, susijusių kelio ženklais ir kelio ženklinimu, nebuvo. Atnaujinta Direktyva įpareigoja valstybes nares ypatingą dėmesį skirti kelio ženklų ir kelių ženklinimo įskaitomumui ir pastebimumui. Ir tai sietina ne tik su geresnėmis ir aiškesnėmis vairavimo sąlygomis vairuotojams, bet ir siekiant lengviau įdiegti automatizuotas pagalbines vairavimo sistemas. Šiuo klausimu Europos Komisijos sudaryta valstybių narių ekspertų grupė ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėnesio įvertins galimybę nustatyti bendrąsias specifikacijas, įskaitant įvairius elementus, kuriais siekiama užtikrinti kelio ženklų ir kelių ženklinimo eksploataciją, siekiant skatinti veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą bei pastebimumą. Valstybės narės Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas turės įgyvendinti nacionaliniais teisės aktais, kurie turi įsigalioti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 17 d. Ekspertų, atlikusių poveikio vertinimą, nuomone, įgyvendinus atnaujintos Direktyvos nuostatas, 2020–2030 m. būtų galima išgelbėti daugiau nei 3 200 gyvybių ir išvengti daugiau nei 20 700 sunkių sužalojimų, 2020–2050 m. – atitinkamai 14 650 ir 97 502.
Informacija parengta pagal Europos Tarybos ir Parlamento, Europos Komisijos, Europos transporto saugumo tarybos informaciją.
Prof. dr. Donatas Čygas VGTU AIF Kelių katedra, doc. dr. Vilma Jasiūnienė VGTU AIF Kelių tyrimo institutas
Greater focus on safety management of road infrastructure
By D. Čygas, V. Jasiūnienė
Road safety on the European Union’s roads has improved significantly over the last two decades. The accident analysis shows that road accident fatalities decreased by 58.47% within 2001–2019. Despite the observed positive result, from 2013 the significant reduction in road accidents in the European Union has stabilized, showing that recent measures are insufficient. In response to the stabilization of the decline in accident rates, the European institutions have taken various initiatives, including both long-term and intermediate actions to improve road safety. One of such initiatives is Directive (EU) 2019/1936 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2019 amending Directive 2008/96/EC on safety management of road infrastructure. The updated directive extends the scope of the directive, focuses more on vulnerable road users and introduces a new safety management procedure of road infrastructure – Network-wide road safety assessment. This procedure will not only have to assess accident data but also the risks associated with road infrastructure, i.e. geometrical and operational characteristics of the road and traffic, intersections, facilities for vulnerable road users, obstacles on the road, the presence of restraint systems, etc. The updated Directive obliges Member States to pay the particular attention on the legibility and visibility of road signs and markings in order to create better and clearer driving conditions for drivers and to facilitate the installation of automated steering assistance systems. Member States will have to implement the provisions of Directive (EU) 2019/1936 by national legislation, which have to enter into force no later than 17 December 2021.
2021 m. rugpjūčio 22–25 d. 30-oji tarptautinė Baltijos kelių konferencija Ryga, Latvija Tel. +371 67028178 El. p. brc2021@lvceli.lv Internetas www.balticroads.org
Konferencijos. Kongresai. Simpoziumai. Parodos
2021 metai
Kovo 23–26 d.
Intertraffic 2021 Amsterdam
Amsterdamas, Nyderlandai Tel. +31 (0)20 549 13 33 El. p. registration@rai.nl Internetas intertraffic.com/ amsterdam/
2022 metai
Vasario 8–11 d.
Pasaulinis žiemos kelių priežiūros ir kelių atsparumo kongresas 2022
Kalgaris, Kanada El. p. info@piarccalgary2022.org Internetas www.piarccalgary2022.org Balandžio 4–10 d.
Bauma 2022
Parodų centras Messe München, Vokietija Tel. +49 89 94911348 El. p. info@bauma.de https://www.bauma.de/en/
Gegužės 25–27
Intertraffic 2022 Istanbul
Istanbulo Expo Centras Turkija Tel. +31 (0)20 549 13 33 El. p. registration@rai.nl https://www.intertraffic.com/istanbul/
