Magistralė „Via Baltica“ artėja prie Lenkijos sienos
AB „Kelių priežiūra“ investuoja į techniką ir pažangius sprendimus
Įsibėgėja „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai
Bendrovės „Fegda“ 30-metis
AKTUALIJOS
JUBILIEJUS
EISMO SAUGUMAS
TECHNIKA
TECHNOLOGIJOS
MOKSLAS
6 Susisiekimo ministerijos prioritetai: TEN-T kelių tinklas ir „Rail Baltica“ Priority of the Ministry of Transport and Communications: Ten-T Network and the Rail Baltica 9 2023 m. sektoriui buvo sėkmingi, tačiau sąlygos proveržiui dar nesukurtos 2023 was a Successful Year for the Sector Though the Conditions for a Breakthrough Are Not Yet Created
12 Kelių priežiūra žiemą – iššūkiai ir galimybės Winter Road Maintenance - Challenges and Opportunities
23 Magistralės „Via Baltica“ modernizavimas artėja prie finišo Modernization of the Via Baltica is Approaching the Finish
26 „Kauno tiltai“ tiesia trečią „Via Baltica“ ruožą Kauno tiltai AB is Building the Third Section of the Via Baltica
28 Viadukas virš Tauro gatvės Vilniuje Pedestrian Overpass over Tauro Street in Vilnius
30 Nemune įrengtos 553 bunos 553 Buoys were Installed in the Nemunas River
33 „HISK“ plečia projektų geografiją HISK Is Expanding Geography of Projects
36 „Paramos“ kelininkai sėkmingai dirba Dzūkijos ir Suvalkijos keliuose The Company Parama UAB Successfully Works on the Roads of Dzūkija and Suvalkija
42 „Rail Baltica“ Lietuvoje. Kokie svarbiausi darbai vyksta šiandien ir kas laukia kitąmet?
Rail Baltica in Lithuania. What Works are Implemented Today and will be Implemented Next Year?
46 Tiesiami „Rail Baltica“ geležinkelio ruožai ties naujuoju tiltu per Nerį
Construction of the Rail Baltica Railway Sections at the Neris Bridge
48 „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros statybos Latvijos sienos link
Construction of the Rail Baltica Railway Infrastructure Towards the Latvian Border
52 Svarbiausi „SRP PROJEKTAS“ 2023 m. infrastruktūros vystymo projektai
The Infrastructure Development Projects by the Company SRP Projektas in 2023
16 „Fegda“ mini savo veiklos 30-metį
The Fegda Company Celebrates 30th Anniversary
38 „Biseris“ diegia eismo saugumo priemones ne tik Lietuvoje
Biseris UAB Implements Traffic Safety Measures not Only in Lithuania
55 „Dviračių Lietuva“: kuriame tako etape esame ir koks Lietuvos kelionės tikslas?
Velo Lithuania: Where are we Today and What is the Destination?
60 „Kelių priežiūra“ sparčiai investuoja į techniką ir pažangius sprendimus
The Company Kelių priežiūra AB is Rapidly Investing in Equipment and Advanced Solutions
50 AB „Dolomitas“ žingsniai tvarumo link
The steps of the Company Dolomitas AB Towards Sustainability
64 „Eurovia Lietuva“ gamina inovatyvius asfaltus
The Company Eurovia Lietuva AB Produces Innovative Asphalts
74 Mažiau triukšmo ir dulkių, siekiant didesnio tvarumo
Less noise and dust for greater sustainability
76 Senos kelio dangos regeneravimas Nyderlandų pakrantėje
Regeneration of old road surfaces on the Dutch coast
66 Kelių, gatvių ir oro uostų dangų tyrimai krintančio svorio deflektometru FWD
Investigations of roads, streets and airfield pavement structures with a falling weight deflectometer FWD
68 Sakartvelo eismo įvykių traumų registro koncepcija pagal MAIS3+ sistemą
Researchers from VILNIUS TECH Road Research Institute developed the Georgia Trauma Register concept to reduce seriously injured road users according to the MAIS3+ system as part of the European Union Twinning Project
70 VILNIUS TECH KTI mokslininkų tyrimų pristatymas tarptautinėse konferencijose
Presentation of studies conducted by VILNIUS TECH Road Research Institute at international conferences
72 VILNIUS TECH naujienos
VILNIUS TECH news
Gerbiami kelininkai,
Kaip ir pernai, kelininkų iniciatyva išleidome žurnalą-metraštį „Lietuvos keliai“. Jis skirtas šalies kelininkų darbams ir aktualijoms 2023-iaisiais nušviesti.
Praėję 2023 metai vėl buvo sudėtingi šalies kelių sektoriui. Biudžete kelių infrastruktūros plėtrai ir palaikymui, be Europos Sąjungos paramos dalies, buvo patvirtinti tokie pat asignavimai, kaip ir 2022 metais – 543 milijonai eurų. Infliacija dar sumažino 2023 m. kelių priežiūros ir plėtros programai skirtas lėšas. Tačiau, nepaisant to, Lietuvos kelių infrastruktūros sektoriui tai buvo gana produktyvūs metai.
2023 m. spalio 27 d. simboliniu renginiu pažymėta magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79,0 km (II etapas) pabaiga. Ši „Fegda grupės“ įmonių pastatyta atkarpa – vienas iš keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Kito „Via Baltica“ ruožo (III etapas) nuo 79,0 iki 85,0 km darbus AB „Kauno tiltai“ turi užbaigti 2023 metų pabaigoje, o I etapo, kurio ruožas siekia beveik 16 km (nuo 56,83 iki 72,50 km), darbus UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ planuoja užbaigti 2024 metais. Nepaisydami iššūkių, kelininkai 2023 metais atliko nemažai ir kitų svarbių šalies kelių infrastruktūros plėtros ir gerinimo darbų, apie kuriuos rašoma šiame kelių metraštyje.
Šiemet užbaigti trejus metus vykdyti Nemuno žemupio laivybos kelio Kaunas–Klaipėda modernizavimo darbai – pastatytos 553 bunos.
2023 metais toliau įgyvendinamas didžiausias geležinkelio infrastruktūros „Rail Baltica“ projektas Lietuvoje. Jau nutiesta prie būsimo geležinkelio 16 naujų 18,3 km ilgio vietinės reikšmės privažiuojamųjų automobilių kelių ir du aptarnavimo keliai, skirti geležinkelio linijos priežiūrai. Jau pradėtos europinės vėžės geležinkelio statybos dviejuose ruožuose nuo Kauno miesto Latvijos sienos link.
Šiame žurnale-metraštyje rašome ir apie tai, kaip AB „Kelių priežiūra“ pradėjo žiemos darbų sezoną, apie bendrovės iššūkius, jos technikos parką.
Viena didžiausių Lietuvos kelių tiesimo ir transporto infrastruktūros objektų – statybos bendrovė „Fegda grupė“ šiemet mini 30 metų jubiliejų. Todėl skaitytojams pristatome šios bendrovės istoriją, pasakojame apie per tris dešimtmečius „Fegda“ kelininkų pastatytus objektus, kurie įėjo į Lietuvos kelių tinklo istoriją.
Ateinančiais 2024 metais taip pat leisime žurnalą-metraštį „Lietuvos keliai“, kuriame rašysime apie šalies kelininkų atliktus darbus, pasiekimus ir iškilusias problemas.
Nuoširdžiai sveikiname, brangūs kelininkai, Jus ir Jūsų šeimas artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga, linkime naujų prasmingų darbų, geros sveikatos ir ramių 2024 metų!
Žurnalo-metraščio kolegija
LIETUVOS KELIAI, 2023/1 (47)
Atsakingasis sekretorius Gražvydas Mykolas Paliulis
Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. M. Paliulis, V. Puodžiukas
Meninis redaktorius Donaldas Andziulis
Maketuotojas Anatolijus Kostrovas
Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė
Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, J. Danausko, V. Valužio, V. Lebedžio, ir straipsnių autorių
Leidėjas: UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius
Tel./faks. 231 4651 • www.exarte.lt
© Žuralas „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678
Skaitmeninis žurnalų archyvas internete: https://issuu.com/lietkeliai
Marius Skuodis
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras
esibaigiantys 2023-ieji buvo dar vieni intensyvūs metai, pareikalavę daugybės jėgų, ryžto ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Nepaisant daugybės iššūkių, vis dėlto pasidžiaugti tikrai turime kuo: bendromis pastangomis pavyko įgyvendinti daugumą sektoriuje suplanuotų darbų bei daugybę svarbių projektų. Dalį jų jau matome, kitus išvysime ateityje.
Šie metai buvo išskirtiniai įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus. Pilnu pajėgumu vyksta vienos esminių Lietuvos transporto arterijų – „Via Baltica“ ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos – magistralės statyba, sklandžiai įgyvendinami kiti kariniam mobilumui svarbūs projektai. Ypač džiaugiuosi po kelerių metų pertraukos pavykusiomis didesnėmis investicijomis į mūsų automagistrales.
Aplankęs visas 60 Lietuvos savivaldybių, pastaraisiais metais turėjau galimybę savo akimis išvysti daugybę kartu su jumis įgyvendintų projektų bei pamatyti realią skirtingų regionų infrastruktūros būklę. Atitinkamai pastaraisiais metais perdėliojome prioritetus ir gana radikaliai didinome finansavimą tiek tiltų ir viadukų tvarkymui, tiek ir bendrai paprastajam bei kapitaliniam kelių remontui. Žinoma, šią kryptį svarbu išlaikyti ir ateityje.
Šiuos metus planuojame baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi – 380 km, tai yra beveik 42 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iki metų galo bus užbaigti 18 tiltų ar viadukų remonto darbai, o kartu planuojame sumušti rekordą investavę visas valstybiniams keliams skirtas lėšas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Dar daugiau – šiandien iš valstybės pusės esame pasirengę padaryti gerokai daugiau, nei leidžia turimi finansiniai ištekliai, tačiau dėl to nežadame sustoti. Atvirkščiai – ieškosime visų įmanomų tiek trumpalaikių, tiek ir ilgalaikių sprendimų.
Kitąmet taip pat aktyviai dirbsime siekdami pokyčių. Tikimės, kad pavyks užbaigti didžiąją dalį magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei startuoti su amžiaus statybomis virtusia plento Vilnius–Utena rekonstrukcija, o valstybė, kaip darbų užsakovas, bus ne tik reikli, bet ir greitesnė bei taikanti pažangiausias praktikas.
Labai tikėtina, kad iššūkių kitąmet vėl turėsime ne vieną, tačiau tikiu, kad bendromis pastangomis juos vėl pavyks sėkmingai įveikti. Ačiū Jums visiems, kad mūsų planus padedate paversti realybe!
Gražių, jaukių švenčių, prasmingų darbų ir didelės sėkmės 2024-aisiais!
Ypatingos valstybinės svarbos projektai
Siekiant spartinti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūros projektų įgyvendinimą, jiems Lietuvoje siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos statusą. Tokiam Susisiekimo ministerijos pasiūlytam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė.
„Šiandieniniame geopolitiniame kontekste atsparios transporto sistemos sukūrimas ir jos sujungimas su Europos transporto tinklais – vienas prioritetinių ne tik susisiekimo, bet ir gynybos tiks-
lų. Vėlavimai, atsirandantys parengiamuosiuose etapuose, yra viena didžiausių kliūčių, dėl kurių stringa projektų įgyvendinimas ir kyla rizika nustatytais terminais neužtikrinti Transeuropiniam transporto tinklui keliamų reikalavimų. Ypač svarbu, kad šis įstatymo projektas nustatys konkretų terminą, per kurį pradėtas projektas turi pasiekti statybų etapą, ir leis paspartinti TEN-T tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tai jau ne pirmas įstatymų paketas, kurio tikslas – spartinti valstybei svarbius
TEN-T projektus ir turėti efektyvias jungtis su Europos Sąjunga (ES). Pasak susisiekimo ministro, Lietuva turi atsakingai rengtis visiškam TEN-T tinklo reikalavimų užtikrinimui ir sistemiškai spręsti iššūkius, kilusius spartinant „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų statybas. Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio liniją į Klaipėdą ar pritaikyti transporto infrastruktūrą karinio mobilumo reikmėms, būtina sukurti teisinę bazę, įgalinančią efektyvesnį didelių transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo procesą.
TEN-T tinklas jungia ES valstybių narių sostines ir didžiuosius ES miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, magistralinis kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Kauno intermodalinis terminalas ir kiti svarbūs transporto infrastruktūros objektai.
Lietuvos siūlymu, 2024 metais tikimasi Lietuvos TEN-T tinklą papildyti europine geležinkelio vėže į Klaipėdą ir karinio mobilumo jungtimis.
TEN-T reglamentas nustato pagrindinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pagrindinis ir visuotinis TEN-T transporto infrastruktūros tinklas. Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindinio TEN-T tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o visas TEN-T tinklas
iki 2050 m.
Plečiama dvigubos paskirties kelių infrastruktūra
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia dvigubos paskirties, naudojamos kariniam mobilumui, infrastruktūros jungčių atnaujinimą šalyje. Vienas didžiausių šiuo metų vykdomų projektų – šalia Pabradės poligono teritorijos beveik 6 km siekiančio kelio kapitalinio remonto darbai. Juos baigti ketinama dar iki 2023 metų gruodžio mėn.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovais, siekiame operatyviai plėtoti krašto apsaugai svarbią kelių infrastruktūrą. Vienas iš tokių bendrų projektų – valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė, kurio rekonstrukcija leis užtikrinti ilgalaikį kelių infrastruktūros naudojimą ties Pabradės poligonu, čia nuolat vyksta intensyvus karinės technikos judėjimas, karinės pratybos. Rekonstruotu keliu Švenčionių raj. gyventojai patogiai galės pasiekti Meškerinės gyvenvietę“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Kelias Pabradė–Meškerinė skirtas ne tik karinio mobilumo užtikrinimui, t. y. padėti transportuoti karius ir įrangą, bet juo važiuos ir civilinis transportas, todėl kapitaliai suremontavus kelią, laukiamas teigiamas poveikis ir aplin-
kai, ir civiliams gyventojams – sumažės pakelės teritorijų užterštumas dulkėmis, triukšmo lygis, padidės eismo saugumas, gerės susisiekimas tarp Meškerinės kaimo ir Pabradės miesto.
Projektą įgyvendina AB „HISK“, projekto vertė – apie 9,7 mln. eurų.
Kelių direkcija daug dėmesio skiria šalies nacionaliniam saugumui svarbiems infrastruktūros projektams. Rengiami ir įgyvendinami infrastruktūros projektai, susiję su Pabradės, Rūdninkų, Ruklos poligonų pasiekiamumu valstybinės reikšmės keliais.
ti „Rail Baltica“. Globalus projektas šiuo metu pradeda pagrindinį statybos etapą visose trijose Baltijos šalyse, todėl tikimės, kad paramos gavėjai taip pat laiku įgyvendins šį svarbų Europos projektą“, – teigia Morten Jensen, CINEA padalinio vadovas.
Lietuvoje gautas finansavimas bus skiriamas geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno sienos su Latvija link: sankasos ir inžinerinių statinių, privažiuojamųjų aptarnavimo kelių statybai atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala, parengiamiesiems darbams,
„Rail Baltica“ projektui įgyvendinti skiriami papildomi 1,1 mlrd. eurų
Bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ pasirašė papildomą tarpvalstybinę dotacijos sutartį dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo, siekiančio 928 mln. eurų EITP paramos, „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti. Šios didelės apimties investicijos kartu su nacionaliniu bendru trijų Baltijos valstybių finansavimu viršys 1,1 mlrd. eurų. Baltijos šalys vykdys tolesnius darbus, būtinus greitųjų traukinių infrastruktūros plėtrai.
Pasinaudojant naujai pasirašytais finansavimo susitarimais ir ankstesniais kvietimais teikti paraiškas, globaliam projektui „Rail Baltica“ užtikrintas finansavimas statybų veikloms, kurios apims pirmuosius maždaug 130 km sankasos statybos darbus Baltijos šalyse.
Sutartį pasirašė Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomoji įstaiga (angl. CINEA), Estijos klimato, Lietuvos, Latvijos susisiekimo ministerijos bei „RB Rail AS“.
„Įspūdingos, beveik 930 milijonų eurų, EITP dotacijos skyrimas neabejotinai duoda tolesnį postūmį įgyvendin-
statybų techninei priežiūrai, projekto rizikų ir saugumo vertinimui, projekto atitikties vertinimui ir kitoms su geležinkelio statyba susijusioms veikloms.
Papildomai gautas finansavimas bus skiriamas ir žemės išpirkimo veikloms dviejuose ruožuose: Kauno geležinkelio mazge bei ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena.
Horizontalioji šio globalaus projekto veikla apima konsoliduoto medžiagų tiekimo valdymo, geležinkelių infrastruktūros tvarumo sistemos įgyvendinimą, IT infrastruktūros palaikymą ir sprendimų diegimą, „Rail Baltica“ geležinkelio veiklos vykdymo konsultanto paslaugas ir kt.
Didelė globaliam projektui „Rai Baltica“ finansavimo suma bus pridėta prie esamo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų finansavimo, kuris užtikrintas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir nacionalinių lėšų. Kartu su naujai patvirtintu papildomu finansavimu, „Rail Baltica“ projektui iš EITP ir nacionalinio finansavimo jau skirta apie 2,7 mlrd. eurų. Šiuo metu atnaujinama kaštų ir naudos analizė, jos rezultatus planuojama pateikti iki 2024 m. pabaigos.
Ruošiamasi „Via Baltica“ rekonstrukcijai Latvijos sienos link Vyriausybei pritarus, pradėdamas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
Iki 2025 metų pabaigos ketinama parengti 80,35 km ilgio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkelio (A17) ir 57,09 km ilgio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus.
Planuojama, kad dar iki šių metų pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) parengs viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir kitų metų pradžioje skelbs viešuosius pirkimus šių specialiųjų planų parengimui. Toliau bus išperkama rekonstrukcijai reikalinga žemė, parengti techniniai darbo projektai ir iki 2030 metų užbaigti visi rekonstrukcijos darbai.
Numatoma, kad po rekonstrukcijos visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.
Magistralinio kelio A14 rekonstrukcija prasidėjo ties Utena Ties Utenos miestu pradėti magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimo darbai, kurių pabaiga numatyta 2024 metų liepą. Tai pirmasis atnaujinamas Utenos plento ruožas. Tikimasi, jog 2024 metais keliams skirtas finansavimas sudarys galimybes pradėti ir kitų ruožų, nuo Molėtų iki Utenos, rekonstravimo darbus.
Rekonstruojamo kelio Vilnius–Utena ruože (nuo 93,7 iki 95,6 km) yra numatytos dvi eismo juostos, darbų metu bus paklota nauja asfalto danga, sutvarkytos, atnaujintos ar naujai įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos, įrengta autobusų sustojimo aikštelė su peronu, atlikti kiti eismo saugai užtikrinti reikalingi darbai. Rekonstruojamoje gatvėje ir sankryžose bus įrengtas apšvietimas.
Kupiškio gatvės su J. Basanavičiaus gatve ir Kupiškio gatvės su Molėtų
gatve sankryžos bus rekonstruojamos į žiedines. Rekonstruojant sankryžas tai pat numatyta sutvarkyti valstybinės reikšmės kelių Utena–Pakalniai–Alanta, Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir Kupiškis–Utena atkarpas.
Atliekant kelio rekonstrukciją, didelis dėmesys bus skiriamas ir darnaus judumo infrastruktūros plėtrai. Pėstiesiems ir dviračių vairuotojams kairėje gatvės pusėje iki J. Basanavičiaus gatvės numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Dešinėje Kupiškio gatvės pusėje nuo sankryžos su Molėtų gatve iki J. Basana-
vičiaus gatvės ir žiedinių sankryžų zonose bus įrengti šaligatviai. Visus numatytus darbus atliks AB „HISK“. Šios rangos darbų sutarties vertė siekia beveik 7 mln. eurų su PVM.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 m. rugsėjį paskelbė viešojo pirkimo konkursus dar dviem magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožų tarp Molėtų ir Utenos, kurių bendras ilgis siekia beveik 30 km, remonto darbams atlikti.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimus žiniasklaidai
To speed up the implementation of the Trans-European Transport Network (TEN-T) infrastructure projects, it is proposed to grant them in Lithuania the status of special state significance. The network includes the most important international road and railway links in Lithuania: Rail Baltica, Via Baltica, the main road Klaipėda-KaunasVilnius, the railway Vilnius-Klaipėda.
The projects of the core TEN-T network shall be implemented by 2030, and the entire TEN-T network - by 2050.
The joint company of the Baltic States „RB Rail AS“ has signed an additional cross-border grant agreement for the financing of the Connecting Europe Facility, amounting to EUR 928 million support for the implementation of the Rail Baltica project. With the approval of the government, preparation for the reconstruction of three sections of the international road Via Baltica from Kaunas to the Latvian border has started.
Daugiau nei dešimtmetį užsitęsęs kelių infrastruktūros finansavimo deficitas, COVID-19 pandemijos padariniai, Rusijos karo prieš Ukrainą sukelti infliacijos šuoliai lėmė, kad kelių infrastruktūros statybos pajėgumai šalyje yra susilpnėję. Situaciją atspindi prasta šalies kelių ir tiltų tinklo būklė, jos kokybinis atsilikimas nuo kitų aplinkinių šalių. Tai jau aiškiai įvardija ir politikai, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), ir savivaldybių merai, ir gyventojai.
2023-iuosius šalies kelių infrastruktūros sektoriui reikėtų įvardyti kaip sėkmingus metus. „Via Baltica“ statyba, karinių poligonų prieigų kelių tiesimas užtikrino sektoriaus gyvybingumą, tačiau, žvelgdami atidžiau, matome, kad projektai koncentravosi Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Vakarų ir Šiaurės Lietuvos kelių infrastruktūra buvo primiršta. Tokią situaciją vertiname kaip nenuoseklaus valstybinio planavimo pasekmę, kuri yra žalinga bendriems šalies kelių tiesimo pajėgumams.
Geografiškai nuoseklus darbų planavimas, savalaikiai pirkimai ir projektų įgyvendinimas padėtų išlaikyti ir efektyviau stiprinti kelių infrastruktūros būklę bei pačius sektoriaus pajėgumus. Tai užtikrintų didesnę konkurenciją konkursuose ir geresnę darbų kainą galutiniam pirkėjui – Lietuvos mokesčių mokėtojui.
2023 m. laimėjimai ir strateginė projekcija į ateitį:
Metus asociacija „Lietuvos keliai“ pradėjo didžiausiu kelių bendruomenės renginiu – pirmuoju „Ke-
„Kelių forume“ susirinko kelių infrastruktūros bendrovių, mokslo ir valstybės įstaigų atstovai, bei politikai
lių forumu“, į kurį pritraukė kelių infrastruktūros bendrovių, mokslo ir valstybės įstaigų atstovų, politikų. Šio renginio misija – telkti bendruomenę ir skatinti skirtingų sektoriaus šalių dialogą. „Kelių forumą“ numatome rengti kasmet, jį plėsti pagal svarbiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje praktiką. Jau galime atskleisti, kad 2024 m. renginys bus didesnis, asociacija sieks suburti platesnę susisiekimo sektoriaus bendruomenę, pristatys įvairesnį turinį, išbandys naujas jo pristatymo formas.
Šarūnas Frolenko: „2023-iuosius šalies
kelių infrastruktūros sektoriui reikėtų įvardyti kaip sėkmingus metus. „Via Baltica“ statyba, karinių poligonų prieigų kelių tiesimas
užtikrino sektoriaus gyvybingumą, tačiau
matome, kad projektai koncentravosi Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Vakarų ir Šiaurės Lietuvos
kelių infrastruktūra buvo primiršta.”
LAKD vadovybės pasikeitimas ir įstaigos virsmas akcine bendrove neabejotinai yra vienas svarbiausių 2023 m. įvykių, kurį asociacija „Lietuvos keliai“ avansu vertina teigiamai. Dialogas tapo konstruktyvesnis, sutarta dėl svarbiausių darbų sąrašo, kurie reikalingi sklandesniam ir spartesniam darbui: tipinės sutarties atnaujinimas, viešųjų pirkimų kalendoriaus tobulinimas, normatyvinių dokumentų modernizavimas, sisteminė požiūrio į rangovus transformacija, prisiimant dalį atsakomybės dėl šio sektoriaus pajėgumų auginimo. Tikimės, kad apžvelgdami 2024 m., galėsime aptarti jau ne tik sistemos tobulinimo poreikius, bet ir nuveiktus darbus.
„Via Baltica“ statybas galime įvardyti kaip svarbiausią metų statybų įvykį. Tokio masto kelių infrastruktūros darbų, ko gero, Lietuvoje nematėme dešimtmečius. Tai suteikia optimizmo dėl sektoriaus galimybių ir technologinio pasirengimo laiku ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto projektus. Tai vertiname kaip bendrą
LAKD ir privataus kapitalo dalyvių –„Fegda grupės“ įmonių, „Kauno tiltų“ ir kitų bendrovių – laimėjimą.
Aktyviai keldami kelių būklės problematiką, pasiekėme, kad šįmet tai tapo viena svarbiausių valstybės aktualijų. Atkreipėme dėmesį, kad ilgojo laikotarpio infrastruktūros finansavimo deficitas lėmė, kad pagal kelių kokybę tapome regioniniais autsaideriais. Tai, kad tokia situacija tęstis nebegali, tapo aišku visiems. Finansavimas privalo būti didinamas.
Gegužę visuotiniame asociacijos narių susirinkime išrinkta nauja asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba. Ji pradėjo rengti asociacijos strategiją iki 2026 m. Startavusį ilgojo laikotarpio planavimą ir strateginių tikslų įtvirtinimą vertiname kaip asociacijos veiklos progresą.
Vienu svarbiausių asociacijos „Lietuvos keliai“ ateities (2024–2026 m.) tikslų išliks didesnio finansavimo kelių infrastruktūrai užtikrini-
mas, siekiant aiškiai reglamentuotų finansavimo šaltinių įtvirtinimo, taip pat alternatyvių finansavimo šaltinių inicijavimas. Tik įgyvendinus šias sąlygas, galima bus laiku įgyvendinti strateginius šalies kelių projektus. Asociacija kelia tikslą stiprinti organizaciją, pritraukti naujų narių, skatinti aktyvesnį dabartinių narių įsitraukimą į asociacijos veiklą. Pabrėžtina, kad tarp asociacijos „Lietuvos keliai“ prioritetų yra konstruktyvių užsakovų ir rangovų santykių užtikrinimas. Susitarta siekti, kad asociacijos balsas būtų girdimas technologijų ir inovacijų srityje, o pati asociacija būtų orientuota ne į savo, bet į valstybės ir visuomenės interesą turėti modernų kelių infrastruktūros tinklą. Asociacija „Lietuvos keliai“ ateityje save mato kaip vieną svarbiausių susisiekimo sektoriaus strategijos kūrėjų ir įgyvendintojų.
Šarūnas Frolenko
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius
2023 was a Successful Year for the Sector Though the Conditions for a Breakthrough Are Not Yet Created By Š.
Frolenko
2023 should be named as a successful year for the Lithuanian road infrastructure sector. Construction of the Via Baltica and the access roads to military polygons ensured the vitality of the sector but if we look closer the projects were concentrated in South and East Lithuania, while the road infrastructure of West and North Lithuania was somewhat forgotten. Such a situation could be caused by inconsistent national planning, which is detrimental to the country‘s overall road construction capacity. This year was started with the biggest event of the road community - the first Road Forum, which attracted representatives of several infrastructure construction companies, science and state institutions, and politicians. The mission of this event was to gather the community and to promote dialogue between different parties of the sector. Construction of the Via Baltia can be called the most important construction event of the year. We probably haven‘t seen road infrastructure works of this scale in Lithuania for decades. This gives optimism about the sector‘s capabilities and technological readiness to implement large-scale projects on time and with quality. This is a joint success of Lithuanian Road Administration and representatives of the private capital – the Fegda Group, the companies Kauno tiltai AB, Alkesta UAB and other.
21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ jau spalio mėnesį pradėjo žiemos darbų sezoną. Bendrovės kelių tarnybos, prižiūrinčios magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, nuo 2023 m. spalio 15 d. dirba budėjimo režimu ir yra pasirengusios bet kurią akimirką siųsti kelių priežiūros techniką. Pirmuosius šio žiemos sezono prevencijos darbus – specialaus tirpalo purškimą slidumui šalinti –ant viadukų ir arčiau miškingų vietų jau lapkričio pradžioje teko atlikti Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje.
auno rajone įsikūręs Kelių priežiūros valdymo centras dirba 24/7 principu. Centras moderniomis technologijomis nuolat stebi Lietuvos kelių būklę ir koordinuoja jų priežiūros darbus.
Pasibaigus 2022 ir 2023 m. žiemos sezonui, AB „Kelių priežiūra“ nedelsdama pradėjo intensyviai ruoštis naujam žiemos sezonui. Suburta speciali darbo grupė, sudaryta iš įvairių sričių profesionalų, įsivertino pasirengimą ir numatė reikalingus papildomus veiksmus.
Jau penkerius metus bendrovė naudoja kelio būklės prognozavimo sistemą
Buvo kruopščiai patikrinta turimos technikos būklė ir, atsiradus indikacijoms, technika suremontuota. Automobiliuose atnaujinti kelio parametro ir darbų atlikimo fiksavimo mobilieji įrenginiai, patikrinta kita svarbi IT įranga, teikianti bendrovės veiklai reikalingus duomenis. Praėjusi žiema buvo tikrai išskirtinė, stebinusi ne tik permainingomis ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, bet ir rekordinėmis darbo apimtimis. Tai rodo dirbusių bendrovės mechanizmų bei išbarstytų slidumą mažinančių medžiagų tonų skaičiai ir žiemos darbų metu nuvažiuoti kilometrai.
Praėjusio žiemos sezono metu keliuose, susumavus visus technikos išvažiavimus į kelią per sezoną, dirbo net 15,9 tūkst. AB „Kelių priežiūra“ mechanizmų. Lyginant su 2021 ir 2022 m. žiemos sezonu, tai yra net 2000 mašinų daugiau. Apskaičiuota, kad keliams barstyti ir jų slidumui mažinti sunaudota 109 125 tonos druskos, 53 049 tonos mišinio ir 31 670 m3 druskos tirpalo.
Keitėsi barstomos medžiagos: dalis kelių nebebuvo barstomi smėlio druskos mišiniais – juos pakeitė druska.
Žiemos keliams prižiūrėti parengta 850 transporto priemonių, suformuotos žiemos tarnybos budėtojų ir mašinų operatorių komandos. Sukalibruota dangos slydimo matavimo įranga, optimizuoti maršrutai. Atnaujinamas žiemos priežiūros technikos parkas. Siekiant užtikrinti didesnį technikos patikimumą ir našumą, 2023 m. įsigyta per 50 naujų technikos vienetų žiemos kelių priežiūrai, t. y. nusidėvėję, veiklai nebetinkami sunkvežimiai, traktoriai, barstytuvų mechanizmai, sumontuoti ant sunkvežimių, pakeisti naujais.
Siekiant gerinti teikiamą paslaugą visuomenei, didinti aptarnavimo kokybę, maksimaliai sustiprintas klientų aptarnavimo telefonu procesas – nuo šiol AB „Kelių priežiūra“ į savo Kelių priežiūros valdymo centrą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos perėmė konsultavimo funkciją. Tad skambinantieji dėl AB „Kelių priežiūra“ vykdomų darbų bus konsultuojami tiesiogiai. Be to, patobulintas specialistų pasirengimas, turimos kompetencijos. Pernai didelis dėmesys buvo skirtas visuomenės edukacijai – organizuoti atskiri AB „Kelių priežiūra“ specialistų susitikimai su seniūnijomis, dalintasi informacija su savivaldybėmis, siekiant paaiškinti kelių
Keliams valyti bendrovė įsigijo naujų „Renault“ krovininių automobilių su druskos barstymo ir sniego valymo įranga
Druskos sandėliais bei medžiagomis buvo pasirūpinta iš anksto
priežiūros darbų logiką, taip pat primenant, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Analizuoti praėjusių metų duomenys: maršrutai, darbų atlikimo laikas, kiti žiemą svarbūs skaičiai. Atsižvelgus į tai, tobulintos tam tikros rutinos. Pavyzdžiui, sustiprintas įvairių kelio ir orų duomenų stebėsenos postas, priimantis sprendimus pagal išankstinę prognozę (duomenys gaunami iš specialiai įrengtų stotelių visoje Lietuvoje).
Druskos sandėliais ir medžiagomis buvo pasirūpinta iš anksto. Kiekiai AB „Kelių priežiūra“ visada planuojami, atsižvelgus į kelis praėjusius žiemos sezonus, taip pat kintančius reikalavimus, kuriamas naujas veiksmų strategijas.
Žiemos keliams prižiūrėti parengta 850 transporto priemonių, suformuotos žiemos tarnybos budėtojų ir mašinų operatorių komandos. Sukalibruota dangos slydimo matavimo įranga, optimizuoti maršrutai. Atnaujinamas žiemos priežiūros technikos parkas.
2022 m. spalio 15 d. oficialiai prasidėjęs žiemos sezonas kelininkams baigėsi 2023 m. balandžio 15 d. – per šiuos mėnesius bendrovė išbarstė beveik 110 tūkst. tonų druskos, o ja padengė ir nuvalė daugiau kaip 1,6 mln. suminių km. 2023 ir 2024 m. žiemos sezono pradžiai į sandėlius atgabenta per 60 tūkst. tonų druskos. Esami druskos sandėliai yra visiškai užpildyti visoje Lietuvoje. Naujos druskos siuntos pagal poreikį bus vežamos ir žiemą. Apskaičiuota, kad naujam žiemos sezonui reikės ne mažiau kaip 140 tūkst. tonų druskos, kadangi pirmo priežiūros lygio, didžiausio eismo intensyvumo keliuose numatomi prevenciniai barstymai (barstymai prieš plikledį ar kito slidumo reiškinio susidarymą).
Didesnis dėmesys informavimui
Jau penkerius metus bendrovė naudoja kelio būklės prognozavimo sistemą. Tokios sistemos rinkoje dar vadinamos kelių priežiūros sprendimų priėmimo paramos sistemomis. Pagrindinis tokių sistemų tikslas –sukaupti bei apdoroti meteorologinius duomenis ir pateikti rekomendacijas tolimesniems kelių priežiūros darbams. Žiemos darbų informacija surenkama naudojant žiemos darbų mobiliąją aplikaciją, o nuo 2023 ir 2024 m. žiemos sezono – įtraukiami naujesni barstytuvai, kurie perduos duomenis auto-
Praėjusio žiemos sezono metu, susumavus visus technikos išvažiavimus į kelią, dirbo net 15,9 tūkst. „Kelių priežiūros“ mechanizmų
matiškai (kiek, kur ir kokia medžiaga yra beriama, ar atliekamas valymas, kurioje vietoje šiuo metu yra barstytuvas ir pan.).
Į pagalbą ateina ir kelių oro sąlygų stotys, priklausančios AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Jų duomenys naudojami apskaičiuojant prognozes (pvz., kelio dangos temperatūrą, kritulių intensyvumą ir kt.), o kita dalis – naudotojams informuoti (pvz., kamerų vaizdai).
Dalis elektroninių duomenų bei sprendimų yra pateikiama ir visuomenei. Kelių slidumo žemėlapyje, kuris skelbiamas viešai www.keliuprieziura. lt, 4–8 valandoms į priekį galima numatyti, kokia bus atskirų kelio ruožų būklė. Tai leidžia kelininkams vykdyti prevencinę kelių priežiūrą: iš anksto kelią pabarstyti druska ir užkirsti ledo ar šerkš-
no susidarymui ant jo. Vairuotojams –tai puikus įrankis kelionėms planuoti ir maršrutams įsivertinti.
Be vykdomų IT sistemų testavimų ir paruošimo naujam žiemos sezonui, kuriami barstytuvams skirti nauji IT sprendimai. Darbų kokybei ir saugumui keliuose užtikrinti bendrovė apdoroja gaunamus duomenis iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos stotelių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, geografinės informacinės sistemos, barstytuvų ir kt., pavaizduoja apibendrintas oro sąlygas keliuose net iki 8 valandų į priekį. Taip yra užtikrinamas valstybinės reikšmės kelių pravažumas ir tinkama infrastruktūra judėjimui organizuoti. Suplanuota nemažai naujų projektų, vienas tokių – visuomenės galimybė internetiniu režimu stebėti kelyje vykdomus žiemos sezono darbus.
Nepaisant didelių kelininkų pastangų ir operatyvumo, net ir naudojant specialius dirbtiniu intelektu grindžiamus kelių oro sąlygų prognozės modelius, neįmanoma 100 proc. užtikrinti, kad kai kuriuose kelių ruožuose nesusidarys slidi danga.
Visos priemonės yra taikomos tam, kad tikimybė susidaryti slidžiai dangai būtų sumažinta iki minimumo, todėl vairuotojų prašoma įvertinti žiemos sąlygas keliuose: pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus, ypač tamsiuoju paros metu.
Investicijos į tvarumą
AB „Kelių priežiūra“ sistemingai žengia darnos keliu, siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai, prisideda prie klimato kaitos sušvelninimo ir didina energetinį efektyvumą, toliau kryptingai investuoja į saulės elektrines. Bendrovėje šių metų antrąjį pusmetį pradėjo veikti nauja 200 kW galios saulės elektrinė, kuri užtikrina Kauno rajone esančio bendrovės komplekso vidaus poreikius. Jame įsikūrusi Kauno kelių tarnyba, sunkiosios technikos ir transporto servisas, Kelių priežiūros valdymo centras, Pietų regiono ir kiti administracijos darbuotojai.
Valstybės valdoma bendrovė į šį sprendimą investavo 177 tūkst. eurų. Nauja 200 kW galios AB „Kelių priežiūra“ saulės elektrinė per metus pagamins apie 190 tūkst. kWh elektros. Skaičiuojama, kad ji bendrovei padės sutaupyti ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų per metus.
Saulės elektrinei įrengti buvo gautas dalinis finansavimas iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), dalyvaujant programoje „Klimato kaitos programos priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams“.
Taip pat šiais metais nauja 100 kW saulės elektrinė įrengta Tauragės kelių
Žiemos darbų informacija nuo 2023-2024 m. sezono surenkama pajungiant naujesnius barstytuvus, kurie perduos duomenis automatiškai
tarnyboje. Šiuo metu bendrovėje iš viso veikia 400 kW galios 8 saulės elektrinės. Kitąmet planuojama dar vieną 100 kW galios saulės elektrinę įrengti AB „Kelių priežiūra“ Kuršėnų asfalto gamykloje. Nuolat ieškoma galimybių kryptingai diegti tvarius sprendinius visoje bendrovėje.
Be saulės elektrinių plėtros, 2023 m. pirmąjį pusmetį AB „Kelių priežiūra“ sėkmingai prisidėjo prie Energetikos ministerijos ir valstybės valdomų įmonių susitarimo dėl energijos taupymo ir veiksmų. Sutarta peržiūrėti planinį energijos išteklių naudojimą ir mažinimą, taip pat dėl naujų veiksmų ir jų diegimo. Tai reikšmingi energijos kiekiai, kurie labai prisidės prie nacionalinio energijos produktyvumo pagerėjimo. Skaičiuojama, kad vien AB „Kelių priežiūra“ kasmet tai leis sutaupyti daugiau nei 200 tūkst. kWh.
Numatyta ir toliau diegti platų spektrą technologinių ir organizacinių energijos efektyvumo didinimo priemonių. Jos apims efektyvesnį elektros, šilumos energijos ir iškastinio kuro vartojimą, taip pat pačių bendrovės darbuotojų elgsenos pokyčius, kad reikia taupiau vartoti energiją tiek darbo, tiek ne darbo metu.
Parengta pagal AB „Kelių priežiūra“ informaciją
After the end of 2022/2023 winter season, the company Kelių priežiūra AB started to intensively prepare for the new winter season. A special working group was formed, consisting of professionals from the various fields, which assessed the readiness for winter season and envisaged the necessary additional actions. 850 vehicles were prepared for winter road maintenance, the teams of winter service watchmen, drivers and mechanics have been formed. The routes were optimized, the fleet of winter maintenance equipment was renewed. In order to ensure a larger reliability and performance of equipment more than fifty new pieces of equipment were purchased in 2023. For the beginning of the winter season of 2023/2024, more than 60 thousand tons of salt were delivered to the warehouses. The existing salt warehouses are fully filled throughout Lithuania, new shipments of salt will be also transported during the winter as needed. It is estimated that at least 140 thousand tons of salt will be needed for the new winter season.
Viena didžiausių Lietuvos kelių tiesimo ir transporto infrastruktūros objektų statybos bendrovė šiemet mini 30 metų jubiliejų.
Per tris dešimtmečius bendrovės kelininkų nutiesti aplinkkeliai, nutiestos ir rekonstruotos automagistralės, keliai ir miestų gatvės, pastatytos sankryžos, viadukai ir estakados, Vilniuje ir Kaune pastatyti viešųjų logistikos centrų intermodaliniai terminalai bei kiti infrastruktūros objektai įėjo į Lietuvos kelių tinklo istoriją.
Apie bendrovę kalbamės su UAB „Fegda“ įkūrėju, ilgamečiu generaliniu direktoriumi, nuo 2012 m. UAB „Fegda“, UAB „Tilsta“ ir UAB „SRP projektas“ valdybų pirmininku Arvydu Gribuliu.
Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryža 2021 m.
1993 metais buvo įsteigta viena pirmųjų privačių kelių statybos įmonių Lietuvoje – UAB „Fegda“. Kas paskatino priimti tokį naują ir nelengvą tais laikais sprendimą?
1984 metais, baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir įgijęs inžinieriaus kelininko diplomą, pradėjau dirbti vienoje geriausių Vilniaus kelių statybos ir remonto įmonių (KSREV-1). Dešimt metų įmonėje ėjau įvairias pareigas. Tai buvo įdomus ir sėkmingas darbo ir gyvenimo etapas. Nepaisant to, galvojau apie savo kelininko profesijos tolesnes perspektyvas: norėjosi naujovių, savarankiškos darbo atsakomybės. Todėl kartu su Rimvydu Šeriu, nepaisydami galimos rizikos, nusprendėme kurti naują ir nepriklausomą kelių statybos įmonę.
1993 m. liepos 2 d. buvo įsteigta UAB „Fegda“ – viena pirmųjų privačių kelių statybos įmonių Lietuvoje. Palyginti su kitomis didelėmis Lietuvos kelių statybos įmonėmis, ypatingas UAB „Fegda“ bruožas buvo tas, kad ji sukurta naujai, o ne perimant privatizuojamų kelių statybos įmonių ir techninės bazės. Bendrovė savo veiklą pradėjo neturėdama pakankamos gamybinės bazės, tai yra nedaug kelių tiesimo technikos ir specialistų.
Mes, įmonės steigėjai, supratome ir tikėjome, kad kelių ir gatvių tiesimo bei rekonstrukcijos, inžinerinių tinklų įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbus galima atlikti pažangiau, kokybiškiau ir sparčiau, nei tai darė rinkoje esančios kelininkų įmonės.
Bėgant metams, įmonės kolektyvas augo, vis daugiau įsigijome modernios, Vakarų Europos šalyse pagamintos kelių tiesimo technikos ir užsakovams įrodinėjome mūsų įmonės atliekamų dar-
Gatvių rekonstrukcija
Nidoje 1998 m.
UAB „Fegda“ įkūrėjas, ilgametis generalinis direktorius, nuo 2012 m.
UAB „Fegda grupė“ įmonių valdybos pirmininkas Arvydas Gribulis
bų pranašumus. Nors kelias į susisiekimo objektų statybos rinką naujai įsteigtai UAB „Fegda“ nebuvo lengvas, visgi sėkmę lėmė įmonės lankstumas, spartus naujos technikos ir naujausių technologijų įsisavinimas, aukšta atliekamų darbų kokybė, modernus valdymas, profesionalus kelininkų kolektyvas.
UAB „Fegda“ akcininkai 1995 metais Kaune įsteigė UAB „Fegda ir partneriai“.
1997 metais UAB „Fegda“ pradėjo bendradarbiauti su žinoma Danijos statybos kompanija „SUPERFOS
Construction A/S“, kuri vėliau tapo didelio statybos koncerno NCC dalimi ir pakeitė pavadinimą į „NCC Danmark A/S“. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „NCC Fegda“, kuri 1998 metų pradžioje buvo įsteigta Vilniuje. Šios įmonės steigėjai – „SUPERFOS Construction A/S“, investicijų fondas Centrinei ir Rytų Europai „IQ Fund“ ir UAB „Fegda“ – įnešė naujų gairių į UAB „NCC Fegda“ tobulėjimą. Pastatyta nauja asfalto gamykla, sukomplektuota ir
akredituota laboratorija, įsigyta naujos asfalto klojimo ir frezavimo technikos. Perimta Danijos kompanijos specialistų sukaupta patirtis įmonės valdymo, technologijų ir darbo kultūros srityse. Su danų specialistais bendradarbiauta iki 2005 metų pabaigos, vėliau Danijos NCC įmonių grupė priėmė sprendimą trauktis iš Baltijos šalių.
2006 m. sausio 4 d. uždaroji akcinė bendrovė dar kartą pakeitė pavadinimą iš „NCC Fegda“ į „Fegda“ ir įmonės kapitalas liko 100 proc. lietuviškas.
Įsteigus bendrovę, kokia buvo veiklos pradžia, kokie projektai įvykdyti pirmaisiais metais?
UAB „Fegda“ darbų pradžia – 1993 metai. Pradėjome nuo kelių tiesimo, asfaltbetonio, betoninių plytelių dangos, inžinerinių tinklų įrengimo ir remonto darbų. Tai buvo stambiųjų prekybos centrų, degalinių inžinerinių tinklų įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbai.
1995 metų pradžioje bendrovė įrodė degalinių tinklo „Statoil“ statytojams savo pranašumus ir jau 1995–2000 m. laikotarpiu kiekvienais metais buvo prisidedama prie 5–6 degalinių statybos
visoje Lietuvoje. Matydami konkurentų objektų statybų spartą, užsakymus pateikė ir degalinių „Lukoil“, „Neste“, „Uno-X“ statytojai. Su kompanija „Statoil“ (dabar – CIRCLE K) „Fegda“ bendradarbiauja iki šiol ir jau prisidėjo prie 90 proc. šio tinklo degalinių statybos darbų Lietuvoje.
Ryškus postūmis sudėtingesnių projektų link įvyko 1997 metais – sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Šilo ir Antakalnio gatvių sankirtos rekonstrukcijos. Dirbdami judrioje transporto gatvėje, esant troleibusų eismui, kur rekonstravo sudėtingas esamas komunikacijas, įmonės inžinieriai įgijo patirties. Tuo metu tai buvo viena didžiausių statybos aikštelių Vilniuje, nes šalia buvo statomas Šilo tiltas. Šių dviejų objektų statyba buvo baigta vienu metu.
Bendrovė, sukaupusi reikiamą patirtį ir ištobulinusi darbo metodus, nuo 2000 metų pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) konkursuose, o juos laimėjusi, įrodinėjo savo technologinius pranašumus, darbų kokybę. Pradėjusi nuo mažų projektų, nedidelių žvyruotų kelių, keletą metų akylai LAKD inžinie-
Vilniaus pietinis aplinkkelis –„Metų gaminys 2008“
Nors kelias į susisiekimo objektų statybos rinką naujai įsteigtai UAB „Fegda“ nebuvo lengvas, visgi sėkmę lėmė įmonės lankstumas, spartus naujos technikos ir naujausių technologijų įsisavinimas, aukšta atliekamų darbų kokybė, modernus valdymas, profesionalus kelininkų kolektyvas.
rių tikrinama, kaip atlikti darbai atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, darbo kultūrą, jau 2005 metais UAB „Fegda“ buvo laikoma patikimai ir kokybiškai dirbančia bendrove. Tuo metu buvo vykdomi darbai magistraliniuose keliuose: Vilnius–Varėna–Gardinas, Vilnius–Lyda, Vilnius–Minskas, krašto keliuose: Vilnius–Švenčionys–Zarasai, Vilnius–Polockas. 2009 metais bendrovė laimėjo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atskirų ruožų rekonstrukcijos darbų konkursą. Sudėtingas projektas buvo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klai-
pėda kairės pusės ruožo palei Grigiškes rekonstrukcija. Šiame projekte didelis dėmesys buvo skiriamas transporto eismo laikinam perorganizavimui, siekiant nesudaryti transporto spūsčių.
Bendrovės kolektyvas per tris dešimtmečius išaugo iki 1200 darbuotojų, tarp jų – 200 infrastruktūros inžinierių, įgyvendinote per 2400 įvairios apimties projektų.
Kaip visa tai sugebėjote pasiekti?
Sunku palyginti pirmuosius įmonės veiklos metus, kai dirbo apie 50 darbuotojų ir atliktų darbų apyvarta buvo apie 0,5 mln. litų. Buvo didžiulis noras dirbti daug ir sėkmingai.
Nuo pat bendrovės įsteigimo pradžios buvo nuolat investuojama į pačią moderniausią kelių statybos techniką. Mūsų pagrindinė nuostata – tik šiuolaikinių ir modernių mašinų ir mechanizmų parkas – gali užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir užsakymų įvykdymą laiku. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas specializuotai, precizinei kelių statybos technikai.
Bendrovės padaliniai darbus atlieka nauja Vakarų Europos firmų gamybos
kelių statybos technika. Mechanizmų parką sudaro daugiau nei 400 statybos technikos ir kitų įrengimų. Daugiausia tai moderniausia „Wirtgen“, „Bomag“, „Dynapac“, „Hamm“, „Vögele“, „Liebherr“, „Komatsu“, „Hitachi“, „Atlas“, „Caterpillar“, „Case“, „New Holand“, CAT, „Volvo“, MAN, „Mercedes“, „Iveco“ gamintojų technika. Vilniuje, Marijampolėje ir Alytuje turime penkias asfaltbetonio maišykles „Ammann“, „Teltomat“, „Benninhoven“. Tai aukštus ekologinius standartus atitinkančios beatliekės gamybos tech-
nologijos gamyklos. Visi gamybos procesai yra visiškai automatizuoti ir kompiuterizuoti, kas leidžia gaminti aukštos kokybės produkciją. Penkios asfalto maišyklės gali pagaminti iki 1000 t/val. įvairių asfalto mišinių.
Pagal tarptautinių standartų reikalavimus bendrovės vadybos sistemos sertifikuotos jau daugiau kaip 20 metų. Tai kokybės vadybos standartas ISO 9001, aplinkos apsaugos standartas ISO 45001, darbuotojų saugos ir sveikatos standartas 45001. Šiuos įmonės įgyvendinamus standartus prižiūri tarptautinė
sertifikavimo bendrovė „TUV Uolektis“.
UAB „Fegda“ nepriklausoma laboratorija, akredituota 1999 metais, atlieka savikontrolei reikalingus medžiagų ir gaminių tyrimus bei bandymus. Laboratoriją akreditavo Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras, suteikęs teisę atlikti mineralinių medžiagų, mineralinių miltelių, bitumo, bituminių emulsijų, asfaltbetonio mišinių bandymus. Taip pat laboratorija atlieka asfaltbetonio mišinių projektavimą Maršalo metodu.
Be šių projektavimo ir bandymo darbų, laboratorija kontroliuoja naudojamų žaliavų ir medžiagų, gaminamos produkcijos, pagrindų ir asfaltbetonio dangos rengimo kokybę. Užsakovui pageidaujant, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje imami asfaltbetonio pavyzdžiai, atliekami jų tyrimai.
Laboratorijos patalpos įrengtos atsižvelgiant į atliekamų bandymų pobūdį bei specialius bandymų metodikų, statybos normų ir taisyklių, higienos normų reikalavimus. Laboratorija aprūpinta moderniais įrengimais ir matavimo priemonėmis, jos personalas, turintis atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, dirba pagal laboratorijos kokybės sistemą, pa-
rengtą pagal LST EN 17025 reikalavimus.
Norėdami išplėsti bendrovės darbų veiklos sritis, sparčiau vykdyti transporto infrastruktūros objektų (tiltų, viadukų, skirtingo lygio sankryžų, atraminių sienučių ir požeminių perėjų) statybos darbus, 2013 metais įsigijome UAB „Tilsta“, turinčią beveik 50 metų statybų rinkoje patirtį. Tiesiant automagistrales, aplinkkelius, kartu reikia statyti ir transporto infrastruktūros objektus, todėl UAB „Tilsta“ įsigijimas praplėtė šių objektų įvairesnę ir greitesnę statybą. Dalyvaujant kelių tiesimo statybos objektų konkursuose, dažnai reikia atlikti ir objekto projektavimo darbus arba parengti objekto techninius projektus. 2017 metais įsigijus UAB „SRP projektas“, dabar visa tai sėkmingai atlieka bendrovėje dirbantys patyrę projektuotojai.
Mūsų bendrovei vykdant darbus pietinėje Lietuvos dalyje, ypač dabar, kai sparčiai tiesiami magistralės „Via Baltica“ du etapai, čia padeda mums priklausančios UAB „Alkesta“ kelininkai, naudojama jų turima techninė bazė.
Bendrovė savo statomuose objek-
tuose nuolat pritaiko naujausias ir pažangiausias kelių tiesimo technologijas, inovacijas.
Viena pirmųjų inovacijų, atliktų 2004 metais UAB „Fegda“, – ant „Wirtgen“ frezos įrengta 3D sistema, pradėjome rengti asfalto paviršių keliuose projektus.
Dar viena naujovė buvo panaudota tiesiant Vilniaus pietinį aplinkkelį –lietaus nuotakynei įrengti buvo naudoti mikrotunelingai.
2023-iaisiais bendrovė įgyvendino dar vieną inovaciją – panaudodama voluojamą betoną, įrengia labai sunkiai technikai, tarp jų ir karinei, pritaikytas kelių, terminalų, aikščių dangas, kurios atlaiko didžiules apkrovas.
Šiuo metu Vilniuje UAB „Fegda“ techninėje bazėje vykdoma saulės elektrinės statyba.
„Fegda grupė“ įmonė UAB „Tilsta“, atlikdama vieno svarbiausių šalies geležinkelio mazgų Lentvaryje rekonstrukciją, įrengdama tunelį, pirmą kartą Baltijos šalyse pritaikė pasaulyje naudojamą sudėtingiausią technologiją – iš dviejų segmentų sudarytą 64 m ilgio ir 6720 t svorio automobiliams ir pėstiesiems
skirtą gelžbetoninę tunelio konstrukciją prastūmė po veikiančiu geležinkeliu.
Kokius įvykdytus projektus ir pastatytus objektus Jūs laikote reikšmingiausiais ir ambicingiausiais šalies transporto sistemai per bendrovės vykdytą trijų dešimtmečių veiklą?
Tai 2006–2008 metais nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis – IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies tarp Lazdynų tilto ir Žirnių gatvės statyba. Aplinkkelis integravo Vilniaus miesto transporto sistemą į transeuropinį kelių tinklą, sumažino transporto srautus miesto centre. Už šio projekto įgyvendinimą UAB „Fegda“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse „Metų gaminys – 2008“ buvo apdovanota aukso medaliu.
Kitas svarbus projektas, vykdytas UAB „Fegda“ ir „Tilsta“ kelininkų 2021 metais, – labiausiai apkrautos Liepkalnio ir Žirnių gatvių bei Minsko plento sankryžos rekonstrukcija į sudėtingą transporto mazgą su 78 m ilgio tuneliu po Liepkalnio gatve. Rekonstruota sankryža priklauso ir mūsų nutiestam Vilniaus aplinkkeliui.
Bendrovės atlikti darbai daug prisidėjo, kad greitkelio A1 dalis Vilnius–Kaunas tapo automagistrale, kur leidžiama važiuoti 130 km/val. greičiu, o įgyvendintos eismo saugos priemonės padeda išvengti skaudžių eismo įvykių. Vykdant šį projektą, rekonstruoti atskiri automagistralės ruožai, įrengta Skirmantiškių požeminė pėsčiųjų perėja, Strošiūnų požeminis pėsčiųjų ir lengvųjų automobilių tunelis. Pastatyta Moluvėnų sankryža su jungiamaisiais keliais ir tunelinio tipo viaduku po magistraliniu keliu, taip pat įrengta Žiežmarių sankryža su jungiamaisiais keliais, tuneliniu viaduku ir pėsčiųjų viaduku virš automagistralės. Prie Vievio vietoj seno prasčiausios būklės viaduko buvo pastatytas modernus Paparčių viadukas, įrengta trys mažosios žiedinės sankryžos ir privažiavimo keliai.
Kokius projektus transporto infrastruktūros srityje „Fegda grupės“ įmonės vykdo pastaraisiais metais, kokią bendrovės ateitį matote?
2022–2023 metai mūsų kelininkams – tai didelių iššūkių ir labai stambių apimčių vykdomų projektų laiko-
Šiandien „Fegda grupė“ įgyvendina nuoseklią, į ateitį orientuotą veiklos programą. Grupės veiklos strategija nėra orientuota į pavienius transporto infrastruktūros projektus. Jos pagrindą sudaro stabilaus vystymosi vizija, investicijos į modernias gamybos technologijas ir kelių tiesimo techniką.
tarpis. Dirbame trijose transporto šakose: automobilių keliuose, geležinkelyje „Rail Baltica“ ir vandens kelyje – Nemune.
Šių metų rugsėjo mėnesį UAB „Tilsta“ užbaigė originalų projektą, kurio metu modernizuotas laivybos kelias Nemuno žemupiu. 226 km ilgio ruože nuo Kauno miesto iki Kuršių marių pastatytos 553 bunos, dėl kurių Nemunas tapo tinkamas keleivinei ir krovininei laivybai.
Didelėmis pajėgomis sėkmingai įgyvendiname didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą „Via Baltica“ atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, vykdome pirmojo (15,67 km ilgio) ir antrojo (6,5 km ilgio) ruožų magistralinio kelio A5 rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus, įrengiame įvairią transporto infrastruktūrą, jungiamuosius kelius.
„Fegda grupės“ įmonės įsitraukė į didžiausio Baltijos regiono transporto infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ vykdymo darbus. Šis europinės vėžės geležinkelis integruos Baltijos regioną į Europos Sąjungos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą „Rail Baltica“, bus
2023 m. gruodžio 3 d. Lietuvos
operos ir baleto teatre
„Fegda grupės“ įmonių darbuotojai šventė įmonės
30 metų sukaktį.
įrengiama geležinkelio linija ruože Kaunas–Panevėžys. Šiais metais mūsų kelininkai dviejuose ruožuose Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta (bendras jų ilgis – 27,684 km) rengia naują dvikelio geležinkelio sankasą, stato inžinerinius statinius (viadukus, tiltus, gyvūnų praginas), jungiamuosius kelius ir inžinerinius tinklus. Tai projektas, pareikalavęs didžiausių per bendrovės trijų dešimtmečių veiklą žmogiškųjų išteklių ir sudėtingos technikos.
Mūsų kelininkai dar 2015 metais pastatė šalies geležinkeliams intermodalinius terminalus Vaidotų geležinkelio mazge Vilniuje ir Palemono geležinkelio mazge. Todėl darbai, rengiant geležinkelio infrastruktūrą, „Fegdai“ nebuvo naujiena.
2021 metais Kauno intermodalinis terminalas buvo prijungtas prie Europos Sąjungos geležinkelių sistemos. Atsirado galimybių vykdyti intermodalinius krovinių pervežimus tarp Vakarų Europos ir Lietuvos. Nutiesus „Rail Baltica“, šis terminalas taps vienu iš svarbiausių logistikos centrų.
Šiandien „Fegda grupė“ įgyvendina nuoseklią, į ateitį orientuotą veiklos programą. Grupės veiklos strategija nėra orientuota į pavienius transporto infrastruktūros projektus. Jos pagrindą sudaro stabilaus vystymosi vizija, investicijos į modernias gamybos technologijas ir naujausią kelių tiesimo techniką. „Fegda grupė“, laikydamasi žaliojo kurso, didelį dėmesį skiria aplinkos taršai mažinti, ištekliams tausoti. Tam pasitelkia žiedinę ekonomiką ir efektyviai perdirba atliekas. Skiria nuolatinį dėmesį darbuotojams skatinti ir profesinio tobulėjimo programai.
Parengė dr. Gražvydas Mykolas Paliulis
By G. M. Paliulis
One of the largest Lithuanian road and transport infrastructure construction companies is celebrating its 30th anniversary this year.
Over the course of three decades the company built bypasses, built and reconstructed highways, roads and city streets, constructed intersections, viaducts and flyovers, intermodal terminals of public logistic centres in Vilnius and Kaunas, and a number of other infrastructure objects, which entered the history of the Lithuanian road network.
On July 2, 1993 the company Fegda UAB was established - one of the first private road construction companies in Lithuania.
The staff of the company has grown to 1200 employees over the three decades, including 200 infrastructure engineers, and has implemented over 2400 projects of various scale.
In 2013, the company Tilsta UAB was acquired, which had almost 50 years of experience in the construction market. When building highways and bypasses, it is necessary to construct transport infrastructure objects at the same time, therefore the acquisition of Tilsta UAB made the construction of these objects more diverse and faster.
In 2017, the company SRP projektai UAB was acquired, thus, all the design works are successfully carried out by experienced designers. 2022-2023 was a period of great challenges and very large-scale projects. The company worked in three transport modes: roads, Rail Baltica railway, and waterway – Nemunas river.
The Fegda group joined the implementation of the largest transport infrastructure project in the Baltic region – Rail Baltica. Back in 2015, the company built intermodal terminals for the national railways at the Vaidotai railway junction in Vilnius and the Palemonas railway junction. Therefore, the construction works of railway infrastructure were not new for the company.
Įgyvendinant didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą – magistralės „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukciją, jau atlikta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų trijų (I, II ir III) kelio ruožų modernizavimo darbų.
Baigti magistralės II kelio ruožo modernizavimo darbai
2023 m. spalio 27 d. UAB „Fegda“ baigė II kelio ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km magistralės modernizavimo darbus. 6,5 km atkarpa pasikeitė neatpažįstamai. Vienas intensyviausių ir avaringiausių kelių rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, panaikintos vieno lygio sankryžos, pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Triukšmo izoliacijai įrengtos akustinės sienutės, kurių bendras ilgis –360 m.
„Nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos įgyvendiname vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių projektų – iš esmės plečiame mūsų svarbiausią kelių jungtį su Vakarais. Tai svarbus Lietuvos žingsnis, didinant šalies konkurencingumą, stiprinant mūsų gynybinį ir ekonominį potencialą. O svarbiausia, kad nuo šiol ši kelio dalis yra nepalyginamai saugesnė ir patogesnė eismo dalyviams. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie projekto, kad jis įgyvendintas laiku, ir nekantriai laukiu šalia vykstančių darbų pabaigos“, – atidarymo ren-
Nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija įgyvendinamas vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių projektų. Nuo šiol ši kelio dalis yra nepalyginamai saugesnė ir patogesnė eismo dalyviams.
ginyje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jau rekonstruotas „Via Baltica“ ruožas prasideda ties Skardupių kaimu Marijampolės savivaldybėje ir baigiasi Kalvarijos savivaldybėje, ties Trakiškių kaimu. Šio ruožo plotas – 199,43 ha. Rekonstruojamo magistralinio kelio „Via Baltica“ II ruožo ilgis – 6,5 km. Kelio kategorija – AM, eismo juostų skaičius – 4.
Iš abiejų magistralinio kelio pusių ir atskirose vietose (skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu) įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai:
• Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių asfaltbetonio dangos plotis (priklausomai nuo kelio) – nuo 6 iki 9 m.
• Pagrindinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ilgis – 6,5 km.
• Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių ilgis – 13,9 km.
• Pastatytas tunelinis pravažiavimas, kurio ilgis – 13,2 m.
• Naujos statybos viadukas, kurio ilgis – 78 m.
• Žaliasis tiltas gyvūnų migracijai iš vienos kelio pusės į kitą, kurio ilgis – 77,02 m.
• Įrengti nauji inžineriniai tinklai, kurių bendras ilgis – per 23 km.
• Lietaus nuotekų tinklai, kurių bendras ilgis – apie 5,74 km.
• Apšvietimo tinklų ilgis – 10,67 km.
• Įrengti melioracijos inžineriniai tinklai, kurių bendras ilgis – 7,15 km.
Darbai magistralės I kelio ruože UAB „Fegda“ pirmajame ir ilgiausiame modernizuojamo kelio ruože nuo 56,83 iki 72,50 km tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo šiuo metu atlieka že-
mės sankasų, apsauginių, šalčiui atsparių sluoksnių ir skaldos pagrindų, vandens pralaidų, viadukų, tunelių, tiltų, triukšmo, užtvarų, polių bei rostverkų įrengimo darbus.
Bendras I ruožo plotas – 292,49 ha. Rekonstruojamo magistralinio kelio „Via Baltica“ I ruožo ilgis – 15,67 km. Kelio kategorija – AM, eismo juostų skaičius – 4 (pagal KTR1.01:2008 „Automobilių keliai“).
Iš abiejų magistralinio kelio pusių ir atskirose vietose (skirtinguose lygiuose
su magistraliniu keliu) įrengiami jungiamieji ir apjungiamieji keliai:
• Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių asfaltbetonio dangos plotis (priklausomai nuo kelio) – 6–9 m.
• Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių ilgis – apie 45 km.
• Pagrindinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ilgis – 15,67 km.
• Jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių ilgis – 45 km.
• Statomos žiedinės sankryžos – 10 vnt.
• Statomi du viadukai (tuneliai pravažiuoti), kurių bendras ilgis – 32,34 m.
• Šeši naujos statybos viadukai, kurių bendras ilgis – 291,81 m.
• Trys naujos statybos tiltai, kurių bendras ilgis – 177,45 m.
• Įrengta apie 8 km triukšmo užtvarų.
• Įrengiami nauji inžineriniai tinklai, kurių bendras ilgis – per 50 km.
• Lietaus nuotekų tinklai, kurių bendras ilgis – apie 18,1 km.
• Apšvietimo tinklų ilgis – 13,7 km.
• Įrengiami melioracijos inžineriniai tinklai, kurių ilgis – 20,2 km.
• Prie kelio A5 įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas – 11,28 ha.
Beveik 16 km ilgio ruožas yra ilgiausias ir sudėtingiausias iš keturių, kuriuose vykdomi ar planuojami „Via Baltica“ kelio modernizavimo darbai nuo Marijampolėsiki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Ant visos magistralės A5, jungiamųjų ir apjungiamieji kelių, tiltų, viadukų bus išklota per 500 tūkst. t asfalto.
UAB „Fegda“ šio ruožo modernizavimo procesą su įrengiama labai sudėtinga susisiekimo infrastruktūra planuoja užbaigti 2024 m.
Apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,93 iki 97,06 km) rangos darbų bendra investicijų vertė – apie 560 mln. eurų. Planuojama baigti 2025 m. Projektas finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis.
Visas apie 40 km ilgio „Via Baltica“ magistralinis kelias iki 2025 m., kai bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, bus naudojamas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.
Magistralinis kelias „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos yra vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, kurių net pusę sudaro krovininis transportas. Baigus rekonstrukciją, šis kelias atitiks tarptautinius standartus, bus saugi ir patogi jungtis, keliaujant į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europos šalis.
Gediminas Gribulis
UAB „Fegda“ generalinis direktorius
Magistralinio kelio „Via Baltica“ II ruožo atidarymo akimirka
Beveik 16 km ilgio I ruožas, ilgiausias ir sudėtingiausias iš keturių, yra „Via Baltica“ kelyje tarp Marijampolės irvalstybinės sienos. UAB „Fegda“ šio ruožo modernizavimą su sudėtinga susisiekimo infrastruktūra planuoja užbaigti 2024 m.
By G. Gribulis
During the implementation of the largest road infrastructure project in independent Lithuanian - reconstruction of the Via Baltica road section Kaunas-Marijampolė-Suwalki, more than two-thirds of the planned modernization works of the three (I, II and III) road sections have already been completed.
In October 2023, the company Fegda UAB completed modernization works of the road section II from 72.50 to 79.00 km.
The 6.5 km road section has changed beyond recognition. One of the most intensive and dangerous roads was reconstructed into four-lane highway. Atgrade intersections were eliminated, the first in Lithuania green bridge for animal migration was built, acoustic walls with a total length of 360 m were installed for noise isolation.
„From Marijampolė to Poland we are implementing one of the biggest projects of the last decades – we are expanding our most important transport connection with the West. This is an important step for Lithuania in increasing the country‘s competitiveness, strengthening our defense and economic potential. And the most important thing is that from now this part of the road is incomparably safer and more convenient for the road users. Thanks to everyone who contributed to the project and its implementation on time, and I look forward to the completion of the ongoing works,“ said the Minister of Transport and Communications Marius Skuodis at the opening event.
„Via Baltica“ KaunasMarijampolė–Suvalkai kelio modernizavimo projektą sudaro 4 atskirų ruožų statybos darbai. AB „Kauno tiltai“ taip pat ženkliai prisideda prie šio itin reikšmingo objekto.
Prieš metus, 2022 m. gruodžio mėnesį, įmonė pasirašė 66,7 milijono eurų vertės sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai trečiojo ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo.
Dėl išaugusio eismo intensyvumo ir didelio avarijų skaičiaus, kelią
numatyta rekonstruoti pagal AM kategorijos parametrus (KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“), t. y. išplatinti iki 4 eismo juostų, viduryje įrengiant skiriamąją juostą, patekimui į aplinkines teritorijas abiejose magistralinio kelio pusėse įrengti apjungiamuosius kelius, panaikinti vieno lygio sankryžas ir nuovažas nuo pagrindinio kelio.
Bendrovės specialistai atsakingai vykdė projekte numatytus didelio masto bei reikšmės darbus. Pradėję nuo paruošiamųjų, žemės sankasos darbų, specialistai taip pat pasirūpino vandens surinkimo bei nuvedimo sistemomis, tinkamų vandens pralaidų, drenažo, nuotekų valymo įrenginių įrengimu. Projektas apėmė ir buvusių melioracijos ir ryšių pertvarkymo, elektrotechnikos darbus. AB „Kauno tiltai“ atliko
automagistralės ir jungiamųjų kelių bei žiedinių sankryžų įrengimo darbus (įskaitant asfaltavimo darbus). Rekonstruojamame kelio ruo ž e suprojektuotas ir atliktas vertikalusis bei horizontalusis kelio dangos žen klinimas, įrengti signaliniai stulpeliai, apsauginiai kelio atitvarai, ant atitvarų (atskirose vietose) – priešakinantys segmentai. Projektuotam kelio ruožui atliktas kelių saugumo auditas.
Šio projekto aprėptyje – didelės apimties, skirtingi ir į patogesnį bei saugesnį judėjimą orientuoti sprendiniai – ne tik kelio virsmas į keturių eismo juostų magistralę, bet ir numatytos žiedinės sankryžos, statiniai – trys viadukai, net keturi tiltai. Trys gelžbetoniniai sijiniai tiltai virš Šešupės upės ir rajoninio kelio Nr. 2651 Kreivukė–Kalvarija buvo
Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų, kurių bendra investicijų vertė apie 560 mln. eurų, pabaiga planuojama 2025 m. Baigus rekonstrukciją, šis kelias atitiks tarptautinius standartus, jis bus saugi ir patogi jungtis, keliaujant į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europos šalis. Kelias bus pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms
statomi naujai, vienas – rekonstruotas. Tuo siekta užtikrinti saugų transporto judėjimą minėtu valstybinės reikšmės rajoniniu keliu.
Rekonstruojamame kelio ruože suprojektuotos ir įrengtos 5 mažosios apskritimo formos žiedinės sankryžos. Jose priešpriešinių srautų atskyrimui įrengtos saugos salelės. Triukšmo užtvarų bendras ilgis siekia net 4,51 km, o jų aukštis svyruoja nuo 3,5 iki 5,5 m. Svarbiausias jų uždavinys –užtikrinti norminį triukšmo lygį gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje. Visame rekonstruojamame kelio ruože pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių apsaugai nuo į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų suprojektuota ir įrengta metalinė apsauginė tinklo tvora. Ties melioracijos grioviais pagal projektą įrengtos varliagyvių tvoros.
Kaip nurodė LAKD, rekonstruojamo ruožo pradžioje ir pabaigoje buvo įrengti laikinojo eismo organizavimo keliai, kurių paskirtis – laikinam naudojimui sujungti naujai suprojektuotą kelio ruožą su esamu. Įdomus faktas: Kušliškių senovės gyvenvietės vietoje žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu buvo fiksuota mezolito – ankstyvojo neolito laikotarpiu datuojama archeologinė struktūra (duobė su titnago skeltėmis ir nuoskalomis), be to, archeologinių žvalgymų metu aptikta titnago dirbinių žemės paviršiuje Eismą AB „Kauno tiltai“ rekonstruotame „Via Baltica“ ruože tikimasi paleisti iki 2023 m. pabaigos.
AB „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Lekavičienė
Kauno tiltai AB is Building the Third Section of the Via Baltica By G. Lekavičienė
In December 2022, the company Kauno tiltai AB signed the contract with a value of EUR 66.7 million for the reconstruction of the third section of the main road A5 KaunasMarijampolė-Suwalki from 79.00 km to 85.00 km. The scope of this project includes large-scale and different solutions focused on more convenient and safer transport. The road will be reconstructed into a four-lane highway, it is planned to build roundabouts and other structuresthree viaducts and even four bridges. Five small circular roundabouts have been designed and installed on the reconstructed road section. It is expected that traffic on the section of the Via Baltica, reconstructed by Kauno tiltai, will be opened by the end of 2023.
UAB „Tilsta“ baigia įgyvendinti svarbų projektą Vilniuje „Pėsčiųjų viaduko virš Tauro g. statybos, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstravimo ir teritorijos tarp Tauro, Pamėnkalnio, V. Kudirkos ir V. Mikolaičio-Putino gatvių Vilniuje tvarkymo projektas. I etapas“.
Įgyvendinus teritorijos tarp Tauro, Pamėnkalnio, V. Kudirkos ir M. Mykolaičio-Putino gatvių viešųjų erdvių tvarkymo projektą, viena žaliausių Vilniaus erdvių – Tauro kalno parkas, taps dar atviresnė ir draugiškesnė miestiečiams. Kadangi Tauro kalno teritorija yra didelė – 8,6 ha ir apima skirtingus darbus – takų, infrastruktūros tvarkymo, želdinimo, ji yra tvarkoma etapais.
Pėsčiųjų takų tinklas Tauro kalno parke plėtojamas gerinant susisiekimą įvairiomis trajektorijomis ir įgyvendinant universalaus dizaino kriteri-
jus, kai viešosios erdvės yra patogios ir prieinamos kiekvienam gyventojui. Parko teritorijoje įrengtas pėsčiųjų viadukas sujungia Tauro kalną su Pamėnkalnio skveru. Viadukas virš judrios Tauro gatvės padės be kliūčių patekti iš Tauro kalno želdyno į želdyną, esantį kitoje gatvės pusėje ir taip paskatins naują pėsčiųjų ryšį tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio. Teritorijos sutvarkymo projektą atliko UAB „Vilniaus planas“.
UAB „SRP projektas“ parengė pėsčiųjų viaduko virš Tauro gatvės statybos, automobilių stovėjimo aikštelių rekons-
Tauro kalno viadukovizualizacija
travimo projektą, naudodama BIM metodologiją. Pėsčiųjų viadukas yra išskirtinis savo fasadu ir forma. Nestandartinė jo forma pasirinkta siekiant viaduką įkomponuoti į aplinką taip, kad jis organiškai įsilietų į ją, taptų vietovės neatsiejama dalimi. Visame šio statinio įgyvendinimo procese buvo laikomasi integralumo ir suderinamumo idėjos. Viaduko projektas buvo parengtas detaliame LOD 300–LOD 400 erdviniame modelyje.
Pėsčiųjų viaduko virš Tauro gatvės statybos sutartis pasirašyta 2022 m. rugsėjo 29 d., darbų trukmė – 15 mėnesių. Statybos darbai buvo pradėti 2022 m. lapkričio mėnesį, pirmieji poliai viadukui įrengti 2023 m. balandį. Planuojama darbų pabaiga – 2024 m. sausio mėnuo.
Projekto teritorija patenka į Kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietoves.
Pėsčiųjų viadukas skirtas susisiekimui tarp Tauro kalno parko ir Pamėnkalnio skvero užtikrinti. Šis viadukas yra trūkstama grandis, sujungiant viešąsias žalias erdves į vientisą žalią tinklą. Viaduku bus galima saugiai kirsti judrią Tauro gatvę ir Pamėnkalnio bei Reformatų skverais pasiekti senamiestį. Pėsčiųjų viaduko bendras ilgis – 89,87 m.
Statomas plieninis nekarpytas – rėminis viadukas. Bendras perdangos ilgis – 55,71 m. Perdangos formulė – 10 m + 15 m + 9,6 m + 6 m + 6 m + 6 m, 3,1 m. Konstrukcija – plieninė, sudėtinio skerspjūvio, sukonstruota iš plieninių lakštų ir apvalių vamzdžių. Perdangos pėsčiųjų einamoji dalis – 3,5 m pločio, ji įrengta su vienšlaičiu skersiniu (1,5 proc.) ir dvišlaičiu išilginiu nuolydžiu. Konstrukcijoms naudojamas nerūdijantis austenitinis plienas 1.4401 ir anglinis plienas S355J2+N. Bendras panaudoto plieno svoris – apie 60 t. Plieninė perdanga standžiai sujungta su dviem plieninėmis atramomis ir lanksčiai – su keturiomis plieninėmis atramomis. Visos plieninės atramos su gelžbetoniniais rostverkais jungiamos lanksčiai. Rostverkai įrengiami ant polių pamatų. Plieninė perdanga galuose tvirtinama atraminiais guoliais ir iš vienos pusės pratęsiama gelžbetoniniu pandusu – atramine siena. Pandusas – einamosios dalies tęsinys, o atraminė siena laiko šlaito gruntą. Konstrukcija – monolitinė, sujungta į vieną visumą. Atraminės
Pėsčiųjų viaduko virš Tauro g. statybos sarbai
sienos fasado struktūrai išgauti naudojama tekstūrinio betono paviršiaus matrica. Faktūrai išryškinti numatytas atraminės sienutės apšvietimas iš apačios.
Projekto įgyvendinimo metu nuolat dirba apie 20 darbuotojų, daug įvairios technikos (agregatai, skirti gręžinių, spraustinių ir injekcinių polių įrengimui, ekskavatoriai, automobiliniai kranai, įvairūs suvirinimo agregatai, laikini pastoliai, betonavimo įranga).
Projekto įgyvendinimo metu UAB „Tilsta“ specialistai susidūrė su sudėtingais iššūkiais: bet kokiems pokyčiams
By E. Grinaveckas
jautri kultūros paveldo vietovės aplinka; projekte numatyta želdynų apsauga, išsaugant esamus medžius; suspausta statybvietės zona – esama Tauro gatvė viaduko zonoje įrengta iškasoje su stačiais šlaitais; statybos darbų vykdymas, nenutraukiant pėsčiųjų ir transporto eismo; sudėtingas gamykloje pagamintų didelių gabaritų perdangos plieninių konstrukcijų montavimas ir suvirinimas statybvietėje.
Edvardas Grinaveckas UAB „Tilsta“ generalinis direktorius
The company Tilsta UAB is completing implementation of an important project in Vilnius „Pedestrian overpass over Tauro street: construction, reconstruction of the parking lots and maintenance of the territory between Tauro, Pamėnkalnio, V. Kudirkos and V. Mikolaičio-Putino streets in Vilnius”.
Pedestrian overpass is unique in its facade and shape. Its non-standard form was chosen in order to integrate the viaduct into the environment in such a way that it organically fits into it and becomes an integral part of the area. The idea of integrity and compatibility was followed in the whole process of implementing this structure. The construction was started in November 2022, the first piles for the overpass were installed in April 2023, and the end of the work is planned for January 2024. The total length of the pedestrian overpass is 89.87 m.
UAB „Tilsta“ užbaigė trejus metus vykusius Nemuno laivybos kelio Kaunas–Klaipėda modernizavimo darbus. Fiziniai darbai pradėti 2021 m. kovo mėnesį ir baigti, kaip buvo numatyta sutartyje su užsakovu AB Vidaus vandenų kelių direkcija, 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Nemuno upė priklauso vandens keliui E41, kuris yra transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sudėtinė dalis, taip pat europinės svarbos vidaus vandenų kelio tinklo dalis (AGN). Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
UAB „Tilsta“ projekto darbų ruožas prasideda nuo Kauno hidroelektrinės ir tęsiasi iki Atmatos upės žiočių (Šilutės raj.). 226 km ruožas tęsiasi per še-
šias savivaldybes – Kauno miesto ir rajono, Šakių, Jurbarko, Pagėgių ir Šilutės rajonų.
Buna yra hidrotechnikos (vagotvarkos) statinys-pylimas upėje ar jūroje, statmenas arba beveik statmenas krantui. Bunos upėje statomos prie kranto iš įvairaus dydžio akmenų vandens tėkmei reguliuoti.
Gerai veikiančios bunos nukreipia upės nešmenis į tarpbunius kranto kryptimi ar žemyn upe, suspaudžia upės tėkmę ir taip paaukština vandens lygį, mažina krantų ir dugno eroziją.
Tokio unikalaus 553 bunų statybos projekto Nemune nebuvo rengiama 100 metų nuo tarpukario Lietuvos laikų. Modernizuotame Nemuno laivybos kelyje Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo reguliariai gabenti krovinius.
Vykdant eksploatacinius vagos valymo darbus, galima užtikrinti reikiamų matmenų laivakelį.
Lietuvoje, Nemuno upėje suskaičiuojama per 1200 bunų, tačiau dauguma jų yra blogos arba tik patenkinamos būklės.
Vykdydami projektą, UAB „Tilsta“ kelininkai naudojo visai naują bunų įrengimo technologiją, kurios anksčiau įmonė dar nebuvo įvaldžiusi. Bunų įrengimo sąlygos buvo sudėtingos, vandens lygio Nemune svyravimas darbų metu siekė iki 7 m. Atliekant darbus, reikėjo prisitaikyti ir prie didelio Nemuno vandens tėkmės greičio. Kai statomos bunos atsidurdavo Nemuno 3 m gylyje, įrengimo darbus tekdavo tęsti nematant objekto. Todėl UAB „Tilsta“ specialistas valdydavo techninę įrangą po vandeniu pagal ekskavatoriaus ekrane matomus brėžinius. Ypač sudėtinga buvo dirbti praėjusią vasarą, nes dėl intensyvaus lietaus Nemuno vandens lygis ilgą laiką buvo pakilęs.
UAB „Tilsta“ specialistams užbaigus trejų metų trukmės projektą ir pastačius 553 bunas, reguliuojančias Nemuno vagą, ši tapo gilesnė ir tiesesnė.
Bunos šerdies ir filtracinių sluoksnių įrengimas
Dabar sumažės krantų ir dugno erozija, sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje Nemuno upės dalyje, kadangi jos nusės ruožuose tarp bunų. Laivyba Nemune sėkmingai vyks ir sausmečiu.
Modernizuotame Nemuno laivybos kelyje Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo reguliariai gabenti krovinius. Pradžioje planuojama per metus Nemunu pergabenti apie 100 tūkst. t krovinių.
Tokio unikalaus 553 bunų statybos projekto Nemune nebuvo rengiama net nuo tarpukario Lietuvos laikų. Iki šio is-
torinio projekto Nemuno upės vaga būdavo stabilizuojama žvyro pylimais, kurie neatlaikydavo ir suirdavo po ledonešių. UAB „Tilsta“ – vienintelė įmonė Lietuvoje, įgyvendinusi šį originalų ir sudėtingą projektą. Ji per trejus metus pastatė 553 tvirtas ir ilgaamžes bunas.
Bunų statybai buvo panaudoti akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir kitos mineralinės medžiagos. Apie 85 proc. medžiagų sudarė Lietuvos karjerų pagaminta produkcija – dolomitas, gargždas, ir 15 proc. medžiagų, t. y. granito, buvo atvežta iš užsienio.
Įrengtų bunų grupė suformavo laivybos kelią Nemune
Nemune bunos buvo statomos įžambiai prieš upės srovę 75o kampu.
Bunos viršaus plotis – 2,5–4,0 m, ilgis – 14–155 m (vidutinis – 76 m), aukštis virš projektinio vandens lygio – apie 0,5 m. Didžioji dalis darbų buvo vykdoma nuo vandens, vidutinis vandens srovės greitis – 1,5–2,0 m/s. Bunų galuose greitis yra gerokai didesnis. Upės gylis bunų įrengimo vietose svyruoja nuo 0 m (krante) iki 7 m. Upės vandens lygis per metus vietomis svyruoja iki 5 m.
Nemune pastatytoms 553 bunoms sunaudotų medžiagų tūris – 443 tūkst. m3, svoris – per 750 tūkst. t. Tai sudarytų apie 11 tūkst. geležinkelio vagonų.
Įgyvendinant unikalų bunų statybos Nemune projektą, bendrovei teko įveikti nemažai iššūkių – dėl karo Ukrainoje nutrūko medžiagų tiekimas iš Ukrainos ir Baltarusijos, todėl reikėjo skubiai pertvarkyti tiekimo grandines ir užtikrinti pagrindinės bunų žaliavos – akmenų – tiekimą iš kitų tiekėjų.
Statant bunas Nemune, darbai buvo vykdomi 7 dienas per savaitę, dviem pamainomis nuo ryto iki vakaro, kol buvo galima išnaudoti šviesųjį paros
metą. Žiemą darbai upėje nebuvo vykdomi. Tuo metu medžiagos, skirtos bunų statybai, buvo vežamos į prieplaukas Nemune, kur vėliau kraunamos į baržas ir laivais buksuojamos į atskiras bunų įrengimo vietas. Bendra Nemune vykdomų darbų trukmė (be pertraukų) – 24 mėnesiai. Reikia pažymėti, kad bunų statyboje buvo sudėtinga logistika, nes bendras Nemuno ruožo ilgis, kuriame buvo įrengtos 553 bunos, – 226 km.
Projekto įgyvendinimo metu nuolat dirbo 10 inžinierių, 60 mechanizatorių
ir kelininkų. Statybines medžiagas plukdė 6 laivai ir 6 baržos, dirbo 9 ekskavatoriai ir 3 pakrovėjai, neskaitant mechanizmų, kurie į prieplaukas pristatė medžiagas.
Tai, kad UAB „Tilsta“ specialistai buvo pilietiški ir atsidavę projektui, liudija tas faktas, kad už bunų projektui skirtas lėšas vietoje planuojamų 500 bunų buvo pastatytos ir įrengtos net 553.
Edvardas Grinaveckas
UAB „Tilsta“ generalinis direktorius
By E. Grinaveckas
The company Tilsta UAB completed the three-year modernization works of the Kaunas-Klaipėda shipping route of the Nemunas River. Such a unique construction project of 553 buoys has not been prepared for Nemunas for 100 years since the interwar period of Lithuania. Before this historic project, the Nemunas riverbed was usually stabilized by gravel embankments, which were destroyed by the ice floods. Tilsta - the only company in Lithuania, which implemented this original complex project and built 553 strong and durable buoys in three years. Stones, crushed stone, gravel, sand and other mineral materials were used for the construction of buoys. About 85 percent of materials consisted of products produced in Lithuanian quarries. The volume of materials used in the construction of 553 buoys in Nemunas was 443 thousand m3, the weight - over 750 thousand tones, this would amount to about 11 thousand of railway wagons.
B „HISK“ pastaraisiais metais pagrindinį dėmesį sutelkė į vidines pertvarkas ir pažangių vadybos metodų taikymą: Lean sistemos diegimą, matricinį valdymą ir skaitmenizuotą projektų valdymą Šiais metais infrastruktūros statybų kompanija užbaigė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–72,50 km projektavimo darbus. Už praėjusiais metais baigtus 72,50–79,00 km ir 79,00–85,00 km ruožų projektavimo darbus bendrovė apdovanota geriausio 2023 metų Lietuvos infrastruktūros BIM projekto kategorijoje. Šiais metais bendrovė taip pat atliko kelio Daugailiai–Šlepečiai–Salakas 14 km ruožo kapitalinį remontą, krašto kelio Molėtai–Pabradė 5 km ruožo rekonstrukciją, dvigubos paskirties kelio Pabradė–Meškerinė 6 km kapitalinį remontą Taip pat užbaigė Vilainių tilto rekonstrukcijos darbus Kėdainiuose, pertvarkė vieną avaringiausių Panevėžio sankryžų, vykdo Kairių aplinkkelio prie Šiaulių tiesimo darbus, projektuoja Ukmergės pietvakarinį aplinkkelį bei įrengė infrastruktūrą ir kituose smulkesniuose ar privačiuose projektuose.
Naujas kelias tarp Šiaulių miesto ir magistralinio kelio A9 Bus nutiestas naujas pagrindinis kelias, jungiantis Šiaulių miestą (industrinio parko teritoriją) ir valstybinės reikšmės magistralinį kelią A9 (skirtingų lygių Bertužių sankryžą), kurio ilgis – 1,720 km. Kelias bus 4 eismo juostų, po 2 skirtingomis kryptimis. Eismo juostos plotis – 3,25–3,50 m. Dangos konstrukciją viršuje sudarys 4 cm storio asfalto viršutinis dangos sluoksnis ir 6 cm storio asfalto apatinis dangos sluoksnis. Pagrindui jau dabar supil -
Naujo pagrindino kelio, jungiančio Šiaulių miestą ir magistralinį kelią A9, statybos darbai
tas 20 cm storio skaldos sluoksnis ir ant jo užklota 10 cm asfalto pagrindo danga. Žemiau esančiuose sluoksniuose sankasą sudaro 30 cm storio stiprinamasis gruntas ir ant jo įrengtas 50 cm apsauginis, šalčiui atsparus sluoksnis.
Taip pat nuo pagrindinio kelio bus nutiesta nauja atkarpa, vedanti į Aviacijos gatvę. Jos ilgis – 0,370 km, važiuojamoji dalis – 7,0 m, 2 eismo juostų. Šioje atkarpoje ant 30 cm storio stiprinamojo sankasos grunto bus paklotas 50 cm apsauginis, šalčiui atsparus sluoksnis, toliau – 20 cm storio skaldos pagrindas ir 10 cm storio asfalto pagrindo dangos sluoksnis.
Viršutinius sluoksnius sudarys 6 cm ir 4 cm atitinkamai apatinis ir viršutinis asfalto dangos sluoksniai.
Šiuo projektu taip pat bus įrengti beveik 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takai.
Užbaigus Kairių aplinkkelio tiesimo darbus, svarbus regiono industrinis parkas ir tarptautinis Šiaulių oro uostas bus patogiai pasiekiami atvykstantiems iš Pietryčių Lietuvos pusės.
Panevėžys–Pasvalys–Ryga remonto darbai
Kelias E67 yra Europos transporto koridorius, kuris tęsiasi 1722 km nuo Prahos iki Helsinkio. Nuo Varšuvos iki Talino šio kelio dalis vadinama „Via Baltica“, jos ilgis – 970 km. Per Lietuvą „Via Baltica“ dalis tęsiasi keliais: A5, A1, A8, A17 ir A10. Remontuojamo magistralinio kelio A10 ruožo pradžia – 38,814 km, pabaiga – 47,834 km. Remontuojamas ruožas prasideda nuo 2015 m. rekonstruotos žiedinės sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 3101 Pasvalys–Vabalninkas.
Visame ruože esama asfalto danga visu jos pločiu (įskaitant esamus dangos išplatėjimus, autobusų stotelių įvažas) ir storiu išardoma ir vietoj jos įrengiama nauja 9,0 m pločio asfalto danga. Naujos dangos konstrukciją sudaro esamas pagrindas, išlyginamojo sluoksnio kartu su skaldos pagrindu sluoksnis iš nesurištojo mišinio, kurio storis – 12 cm, asfalto pagrindo sluoksnis, kurio storis –14 cm, ir apatinis bei viršutinis asfal-
to dangos sluoksniai, kurių storiai –atitinkamai 8 cm ir 4 cm. Projektinė dangos konstrukcijos klasė – DK32. Šalia esantys takai su asfalto danga įrengiami iš 17 cm storio šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio, 20 cm storio skaldos pagrindo sluoksnio iš nesurištojo mišinio ir 8 cm storio asfalto pagrindo – dangos sluoksnio.
Sankryžose danga išplatėja, priklausomai nuo sankryžos konfigūracijos, t. y. papildomų lėtėjimo, greitėjimo ar kairinio posūkio juostų. Sankryžose, kuriose nustatytas poreikis sutvirtinti kelkraščius, įrengiamos atgrindos iš lauko akmenų ant betono pagrindo. Vietose, kur numatomi pėsčiųjų perėjimai per kelią, atgrindose naudojamos gamtinio akmens trinkelės. Trinkelės klojamos ant tokio paties pagrindo, kaip ir lauko akmenys.
Naujai įrengiama kelio danga sklandžiai suvedama su kelyje esančiais tiltais. Tai atliekama kelio plano brėžinyje nurodytose ribose – į esamų tiltų pusę. Ties tiltais 20 m ilgio ruože danga suvedama su tilto dangos pločiu.
Klaipėdos g., Projektuotojų g., Dariaus ir Girėno g. sankryžos rekonstrukcija Panevėžyje
Esantis kelio 43,145 km tiltas per Pyvesą netvarkomas. 45,788 km tiltas per Jiešmenį ir 47,608 km tiltas per Tatulą remontuojami, pakeičiant važiuojamosios dalies asfalto dangą, remontuojant atitvarus, šalitilčius, kur reikia įrengiami turėklai, deformaciniai pjūviai, tvarkoma vandens nuleidimo sistema, prietilčiai ir patiltė.
Autobusų sustojimų įvažos įrengiamos pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus. Ąžuolpamūšėje 45,7 km autobusų sustojimo aikštelės ilgis prailgintas dėl šalia įrengtos atraminės sienutės ir nuovažos šalia jos.
Avaringos Panevėžio miesto sankryžos rekonstrukcija
Klaipėdos g., Projektuotojų g., Dariaus ir Girėno g. sankryža yra viena avaringiausių Panevėžio mieste. Eismo saugumo ekspertai minėtą sankryžą yra įtraukę į juodųjų dėmių žemėlapį. Projekto tikslas – padaryti šią sankryžą žiedinę, saugią ir patogią. Atlikus rekonstrukcijos darbus, sumažės eismo įvykių skaičius, pagerės eismo laidumas.
Įgyvendinant Klaipėdos g., Projektuotojų g., Dariaus ir Girėno g. sankryžos rekonstrukcijos projektą, numatyta įrengti saugią, turbo žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus, apsaugines tvoreles, mažąją architektūrą. Taip pat atliekami lietaus nuotekų tinklų statybos ir rekonstravimo darbai gatvės lietaus nuotekoms surinkti, nuvesti ir drenažui įrengti. Tvarkomi elektroniniai ryšiai (telekomunikacijos).
Rekonstrukcijos zonoje modernizuojamas sankryžos apšvietimas –tiesiamos naujos apšvietimo požeminės kabelinės linijos, įrengiamos metalines kūginės cinkuotos atramos. Žiedinės sankryžos apšvietimo maitinimas projektuojamas nuo sankryžos zonoje esamų apšvietimo atramų, su LED šviestuvais, numatant programuojamą apšviestumo reguliavimą. Rekonstruojamas gatvių ilgis: 0,075 km – Dariaus ir Girėno g., 0,084 km – Projektuotojų g. ir 0,269 km – Klaipėdos g. Dviračių takų ilgis – 174 m. Siekiant miesto gyventojams sukelti kuo mažiau nepatogumų, darbai vykdomi dviem etapais: pirmuoju etapu buvo tvarkoma Dariaus ir Girėno g. pusė, antruoju –Projektuotojų g. pusė.
Remiantis KPT SDK 19 V skyriaus V skirsnio 60 punktu, žiedinei sankryžai parinkta aukštesnė – DK 10 dangos konstrukcijos klasė, veikiama ypatingomis apkrovomis, kuri susideda iš: žemės sankasos, 68 cm apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio, ant kurios paklotas standus PET geotinklas. Taip pat ant jos paklotas 20 cm skaldos pagrindo iš nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinio sluoksnis, 10 cm storio asfaltbetonio pagrindo sluoksnis ir 8 cm bei 4 cm atitinkamai apatinis ir viršutinis asfaltbetonio dangos sluoksniai.
Klaipėdos g. jungiasi su Šiaulių keliu, tad, žvelgiant į ateitį, kai bus įgyvendintas „Rail Baltica“ projektas, ši gatvė taps pagrindine arterija, jungiančia miestą su „Rail Baltica“ vėže.
Parengta pagal AB „HISK“ informaciją
This year, the infrastructure construction company HISK AB completed the design works of the main road A5 Kaunas - Marijampolė – Suwalki, 56.83-72.50 km. Last year, the design works of the road sections from 72.50 to 79.00 km and from 79.00 to 85.00 km were completed, for which the company was awarded in the category of the best Lithuanian infrastructure BIM project of 2023. This year, the company carries out major repairs of the 14 km section of Daugailiai - Šlepečiai - Salakas, reconstruction of the 5 km section of the national road Molėtai - Pabradė, and the capital repair of the 6 km section of the road Pabradė – Meškerinė. The company finished reconstruction of the Vilainiai bridge in Kėdainiai, implements reconstruction of one of the most dangerous intersections in Panevėžys, constructs the Kairiai bypass near Šiauliai, designs the southwest bypass of Ukmergė, and other projects.
Bendrovė „Parama“ 2023 metais skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį, kai sėkmingai vykdo magistralinių, krašto ir rajoninių bei vietinių kelių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto darbus. Kelininkai Dzūkijos ir Suvalkijos miestuose ir miesteliuose rekonstruoja pagrindines gatves, kurios sutampa su valstybinės reikšmės keliais.
Vienas iš stambesnių įgyvendintų projektų yra baigtas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5014 Varėna–Rudnia–Katra dviejų ruožų ir tilto per Uosupio upę kapitalinis remontas.
Kelias yra Varėnos rajone, Vydenių ir Kaniavos seniūnijose. Pirmo suremontuoto kelio ruožo pradžia yra valstybinio kelio Nr. 5014 Varėna–Rudnia–Katra 7,600 km, pabaiga – ties Ūtos gyvenvietės pradžia (13,906 km). Antro kelio ruožo pradžia yra kelio Nr. 5014 Varėna–Rudnia–Katra 14,304 km – ties Ūtos gyvenvietės pabaiga, baigiasi ties Rudnios gyvenvietės pradžia (18,036 km). Kelio Nr. 5014 kategorija yra penkta, suremontuotų kelių atkarpų ilgiai – 6,307 km ir 3,732 km. Remonto metu įrengtos asfalto dangos: 6,0 m pločio – važiuojamojoje dalyje ir skaldažolės mišinio dangos 1,0 m pločio kelkraščiai. Abiejuose ruožuose atnaujintos 8 pralaidos ir nuovažos į gyventojų sklypus bei gretimas teritorijas.
Atliktas 1968 m. pastatyto tilto per Uosupio upę kapitalinis remontas. Tilto ilgis – 6,0 m, plotis – 7,84 m. Tiltas turi dvi po 3,6 m pločio eismo juostas ir 7,2 m plotį tarp apsauginių barjerų.
Kadangi tilto būklė neatitiko šiuo metu galiojančių normatyvinių dokumentų, buvo atlikti tilto remonto ir jį
supančios aplinkos tvarkymo darbai. Gręžiami nauji poliniai pamatai sparnų įrengimo vietoje, esamas gelžbetoninis rygelis praplatintas ir sujungtas su išbetonuotais sparnais, tilto prieigose įrengta: monolitinės pereinamosios plokštės, bordiūrinė vandens surinkimo ir nuvedimo sistema su purvo sėsdintuvais, armuotas išlyginamasis betono sluoksnis, hidroizoliacija, asfalto danga ant tilto. Per visą tilto ilgį ir jo prieigose įrengti plieniniai paaukštinti apsauginiai atitvarai, kurie kartu atlieka ir turėklų funkciją pėstiesiems.
Atlikti tilto aplinkos tvarkymo darbai: išvalyta Uosupio upės vaga, praplatinti ir sutvarkyti sankasos šlaitai.
Tilto kapitalinis remontas buvo vykdomas dviem etapais, uždarant vieno eismo juostą ir tik ribojant automobilių eismą.
UAB „Parama“ kelininkai 2023 m. atliko valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija ruožo nuo 27,700 iki 29,702 km ir esamo tilto remonto darbus.
Šiame kelio ruože buvo atliktas asfalto dangos paprastasis remontas.
Buvo demontuota esama važiuojamosios dalies asfalto danga visu pločiu bei autobusų stotelių įvažose ir paklota nauja asfalto dangos konstrukcija. Remontuojamame ruože buvo pašalinti užaukštėję kelkraščiai. Kelkraščių viršutinis 8 cm storio sluoksnis įrengtas 1,50 m pločio ir 8,0 proc. skersiniu nuolydžiu.
Šiame kelio ruože buvo demontuotos dvi autobusų sustojimo aikštelės ir, atsižvelgiant į kelyje leidžiamą 70 km/ val. eismo greitį, įrengtos naujos autobusų sustojimo aikštelės su analogiška keliui asfalto dangos konstrukcija, o pėstiesiems paklota gelžbetoninių plokščių danga su gamykloje integruotais paviršiais, pritaikytais žmonių su negalia reikmėms.
Atliktas kelio ruože esamų sankryžų ir nuovažų su asfalto danga remontas. Sankryžose ir nuovažose su žvyro danga kelio asfalto danga išplatinta 1,0 m pločiu ir konstrukcija tapo analogiška pagrindiniam keliui. Kitose nuovažose ir sankryžose su žvyro danga įrengtas sklandus žvyro dangos sujungimas su kelio asfalto danga. Visame kelio Nr. 131 ruože, sankryžose ir auto-
busų sustojimo aikštelėse atliktas horizontalusis ženklinimas.
Bendrovė „Parama“ pradeda darbus 2023 m. laimėtuose konkursuose:
• Valstybinio magistralinio kelio N16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožo nuo 85,669 iki 89,069 km kapitalinis remontas, įrengiant taką, kurio darbų vertė 1,4 mln. eurų.
• Rajoninio kelio Nr. 2607 Mokolai–Šunskai–Tursučiai ruožo nuo 1,59 iki 2,20 km kapitalinis remontas, kurio darbų vertė 1,5 mln. eurų.
Bendrovė „Parama“ pradėjo savo veiklą nuo smulkaus kelio remonto. Šiuo metu daug technologinių patobulinimų ir sėkmingų projektų įgyvendinančioje įmonėje dirba per 300 žmonių.
Bendrovės veiklos sėkmės priežastis –darbštus kolektyvas, geras darbų organizavimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir noras tobulėti.
Siekiančiai didesnio konkurencingumo įmonei yra svarbu kvalifikuoti darbuotojai ir technologiniai patobulinimai. Bendrovė „Parama“ asfalto gamybai naudoja alternatyvų kurą – li -
gnitą – akmens anglies dulkes. Greitu laiku pradės naudoti nuosavos saulės elektrinės energiją, kas leis sumažinti darbų kainą. Tai bus ir ekologiškesnis sprendimas technologiniuose procesuose. Taip pat įmonė stengiasi eiti koja kojon su technologijomis ir reguliariai atnaujinti, rinktis pažangią kelių tiesimo techniką – tai leidžia darbus atlikti greičiau ir kokybiškiau, mažiau teršti gamtą.
Raimondas Juodsnukis UAB „Parama“ generalinis direktorius
The Company Parama UAB Successfully Works on the Roads of Dzūkija and Suvalkija
By R.Juodsnukis
In 2023, already in its fourth decade, the company Parama UAB successfully carried out the works of reconstruction, capital and simple repair on the main, national, regional and local roads of Lithuania. The company carries out reconstruction of the main streets, which coincide with the roads of national significance, in the cities and towns of Dzūkija and Suvalkija regions. Qualified employees and technological improvements are important for the company in order to be more competitive. The company Parama UAB uses alternative fuel - lignite for the production of asphalt concrete. In the nearest future the company will start using its own solar power plant, allowing to reduce the cost of works and to take more ecological solutions in the technological process. The company aims to keep pace with technologies and to regularly update them, to choose the advanced road construction equipment. This allows works to be implemented faster and with better quality, to less pollute nature.
UAB „Biseris“ – jau 30 metų Viena didžiausių automobilių kelių ir miestų gatvių dangų ženklinimo įmonių šalyje UAB „Biseris“ šia veikla užsiima jau trisdešimt metų. Bendrovė įkurta 1993 m. gruodžio 30 d. Po šalies nepriklausomybės atkūrimo keitėsi įmonių statusas ir tuo metu daugeliui žmonių kilo idėja, kad kelių statybos, jų rekonstrukcijos, priežiūros, eksploatacijos darbai galėtų būti atliekami ne valstybinių, o privačių įmonių darbuotojų. Pats gyvenimas vertė patikėti minėtus darbus privačiam sektoriui, kuris konkursų tvarka galėtų atlikti juos kokybiškai, operatyviai, naudodamas naujausius technikos ir technologijos pasiekimus.
Sovietinis palikimas nedžiugino, pradžia nebuvo lengva. Nebuvo nei patirties, nei technologijų, nei technikos, nei medžiagų, kokias naudojo Vakarų
Europos šalys. Galima drąsiai teigti, kad UAB „Biseris“ buvo įkurta plynoje vietoje. Susibūrę kelininkai ėmėsi darbo.
Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Pradžioje teko ieškoti mechanizmų. Pirmoji kelių ir gatvių naudota ženklinimo mašina įsigyta iš Vokietijos. Su šia mašina bendrovės žmonės pradėjo pratintis prie naujo darbo. Specialistų nebuvo. Bendrovė buvo vienintelė privati įmonė Lietuvoje, vykdanti tokią veiklą bei bandanti įsisavinti kelių ir gatvių dangų ženklinimą
Pamažu darbuotojų skaičius didėjo. Visiems teko mokytis pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, brėžiant linijas ant kelio dangos. Kitokių galimybių nebuvo – tik išvažiavus į kelią, kuriame vietą reikėjo dalintis su eismo dalyviais. 1994 m. pavasarį pirmą kartą užsakyti nedideli kelio ruožai, tačiau palaips-
niui ženklinimo poreikis didėjo. Netrukus buvo įsigyta antra kelių ženklinimo mašina iš Švedijos.
Siekiant kelti darbuotojų kvalifikaciją ir gerinti darbų kokybę, UAB „Biseris“ darbuotojai stažavosi Vokietijoje. Tai buvo nepaprastai naudingos pamokos darbuotojams, dirbantiems su kelių ženklinimo mašinomis. Vokiečiai – reiklūs žmonės, jų darbštumo galima tik pavydėti.
Auganti įmonė laimėdavo vis daugiau konkursų. Šiandien įmonė yra viena didžiausių horizontaliojo ženklinimo ir kompleksinių saugaus eismo priemonių diegėja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Iš darbuotojų atsiminimų...
Dauguma darbuotojų yra savo srities profesionalai, daug metų dirbantys
Motyvuoti, kelininko profesijai pasišventę darbuotojai, nuolat modernizuojama technika ir automatizuojami procesai bei diegiama projektinio valdymo kultūra kuria konkurencingą ir lyderiaujančią įmonę Lietuvos bei Baltijos šalių rinkoje.
bendrovėje. Meistras Michailas Pilžis dirba nuo 1995 m. Pradžioje ženklinimo darbus atlikdavo rankiniu būdu su kompresoriumi, dabar juos atlieka su modernia ženklinimo technika. „Anksčiau į kelius važiuodavome su įmonės kemperiais, kuriuose ir valgydavome, ir miegodavome. Tai buvo tarsi antri namai, tik šie – ant ratų. Vasarą būdavo smagu leisti vakarus prie upės ar ežero. Ko negalėčiau pasakyti apie rudenį, nes, atvėsus orams, kemperyje nebuvo šilta“, – su šypsena prisimena M. Pilžis. Bėgant metams, kemperių buvo atsisakyta. Dabar, kaip ir anksčiau, žmonės išvažiuoja į objektus visai savaitei, kartais – ir ilgesniam laikotarpiui, tačiau ilsisi kaimo turizmo sodybose arba viešbučiuose, o nuo ankstyvo ryto vėl kimba į darbus.
Meistras Silvestras Žigel bendrovėje dirba nuo 1996 m. Keliuose, miestų gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštel ė se vykdo simbolių, rodyklių, užrašų, pėsčiųjų perėjų, saugumo salelių ir kitų horizontalaus ženklinimo elementų įrengimo darbus. Šis darbas reikalauja daug tikslumo ir kantrybės. „Įsivaizduokite, kad reikia paženklinti stovėjimo aikštelę, kurioje nuolatos vyksta automobilių judėjimas. Atvažiuoji, kažkokią dalį apsitveri, paženklini ir tikiesi, kad ant linijų nebus užvažiuota bent artimiausias 15 min.
Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai ženklinti tampa sudėtinga, nes dalis automobilių taip ir neišvažiuoja. Ženklindavau tarp jų, kol vieną dieną dalis dažų neužtiško ant stovinčios transporto priemonės rato. Kaip tyčia, tada ir prisistatė automobilio savininkas. Turėjau išklausyti ilgą moralą ir prisiimti atsakomybę dėl šio įvykio. Dabar automobiliai dar prabangesni, todėl, prisimindamas šią istoriją,
vengiu dažyti tarp jų”, – patirtimi dalijasi S. Žigel
Darbų vykdytojas Justinas Reišis dirba nuo 2008 m. „ Šiais metais dalyvavome didžiausio krovinio Lietuvos istorijoje gabenimo projekte. Per itin trumpą laiką turėjome paruošti kelius krovinio gabenimui nuo Klaipėdos miesto iki Mažeikių naftos gamyklos. Buvo suburta didelė komanda, kuri išvyko į Vakarų Lietuvą su dideliais kiekiais kelio ženklų, apsauginių nukreipiamųjų gairių ir kitų saugumo priemonių, kad perorganizuotų eismą, nukreipdama jį apylankomis. Taip pat teko uždaryti daug tiltų ir viadukų, nes jų perdangos buvo kolegų iš Olandijos stiprinamos, montuojant specialias plokštes. Dirbome pakaitomis dieną ir naktį, kad užtikrintumėme sklandų brangaus krovinio judėji-
mą. Darbams einant į pabaigą, prasidėjo 3 dienas trukusi audra. Iškart po jos pradėjome fiksuoti nuostolius. Kaip vakar atsimenu, kaip į automobilius lipome basomis, kadangi automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl lietaus, vandens buvo 30–40 cm. Automobiliai užsikūrė, ir galėjome tęsti darbus. Netrukus pamatėme, kad audra padarė nuostolių ne tik gamtai, bet ir infrastruktūrai. Dalį kelio ženklų reikėjo skubiai perstatyti, kadangi tokių vėjų neatlaikė net plieninės atramos. Projektą pabaigėme laiku. Lydint krovinį, tam tikromis dienomis miegojau vos keletą valandų per parą, tačiau šio istorinio projekto kontekste buvau labai laimingas, kad dar kartą įrodėme, jog, esant sudėtingoms situacijoms, išsprendžiame iškilusias problemas“, – patirtimi dalijasi J. Reišis.
Patirtys ir pamokos...
UAB „Biseris“ bendradarbiavo ir su Olandijos bei Belgijos kelių ženklinimo įmonėmis, bendrovės specialistai padėjo ženklinti Olandijos kelius bei Briuselio miesto gatves, o pastaruosius 3 metus įmonė intensyviai ženklina Latvijos valstybinės reikšmės kelius.
Įmonės darbuotojai ne tik mokėsi iš vakarietiškų įmonių, bet ir dalijosi įgyta patirtimi su kolegomis iš Saudo Arabijos. Lietuvoje ženklinimo sezonas baigiasi lapkričio mėnesį, o Artimuosiuose Rytuose žiemos laikotarpiu dirbti oro sąlygos yra labai palankios. Keliai buvo
„Biserio“ darbuotojai dalijosi įgyta patirtimi su kolegomis iš Saudo Arabijos
ženklinami ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose, kurie dažnai tęsiasi per dykumas. „Temperatūra dienomis pakildavo iki 22–28 OC, naktimis laikėsi 11–15 OC. Ženklinimo darbai užmiesčio keliuose pradedami 7 val., o baigiami apie 15 val., nes anksti temsta”, – darbo patirtį Saudo Arabijoje prisimena M. Pilžis. Jis džiaugėsi galimybe perteikti savo darbinę patirtį svetimoje šalyje: „Klimatas ženklinti Saudo Arabijoje palankesnis nei Lietuvoje – per du su puse ten praleisto mėnesio lijo tik tris dienas. Tačiau ten yra kitų trukdžių – smėlio audros, kurios tęsiasi net kelias valandas.“
Naujovės ir inovacijos, ženklinant kelius
Per nepriklausomybės laikotarpį keitėsi kelių eismo taisyklės ir ženklinimas. Išbandyti nauji ženklinimo būdai. Eismas Lietuvos keliuose kasmet intensyvėja, tad ir kelių ženklinimo kokybė turi atitikti šiuolaikinį eismą: pradėtos naudoti tiek naujos ženklinimo medžiagos, tiek naujo tipo struktūrinės linijos.
Kai keliai ženklinami dažais, esant intensyviam eismui toks ženklinimas greitai nusitrina, todėl dabar ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje plačiai naudojamas termoplastikas. Termoplastikas yra specialios paskirties plastikas, kuris įkaitinamas iki 205 laipsnių temperatūros ir liejamas arba purškiamas ant kelio
dangos. Jis atsparus aplinkos poveikiui ir temperatūrų kaitai, tad termoplastiko linijos ant dangos laikosi kur kas ilgiau.
Dėl didesnio linijos aukščio ženklinimas plastikais padeda geriau orientuotis kelyje, kai kelio danga šlapia, dėl to padidėja eismo saugumas. Bendrovės specialistai pirmieji pasiūlė naujo struktūrinio ženklinimo termoplastiku technologiją, kai statmenai ištisinei linijai vienodais atstumais eina trumpos juostelės, o pati juosta primena šukas. Šiuo būdu yra ženklinamos šoninės linijos automagistralėse. Jos puikiai matomos tamsoje. Taip pat ši ženklinimo technologija sukelia ir mechaninį akustinį efektą. Jeigu vairuotojas nukrypsta į šalį ir automobilio ratu užvažiuoja ant šoninės linijos, pasigirsta nemalonus garsas, 5–10 kartų dides-
nis už automobilio skleidžiamą padangų garsą, priverčiantis vairuotoją sutelkti dėmesį į kelią.
Europos šalyse jau seniai taikomas inovatyvus taškinis ženklinimas, kuris daug geriau matomas tamsoje lyjant lietui ar tirpstant sniegui. Ši antrojo tipo struktūrinio ženklinimo sistema suprojektuota taip, kad vanduo nestovėtų ant linijos paviršiaus, o lengvai pasklistų į kelio pusę. Taip linijos yra kur kas aiškiau matomos vairuotojams, kartu padidinamas saugumas keliuose. Šį ženklinimo būdą išbandė ir bendrovės specialistai. Skirtumas – akivaizdus, ženklinimas lietui lyjant tiesiog švyti.
Linijų valymas aukštu vandens slėgiu
Nuolatinis ženklinimo atnaujinimas negali būti beribis. Bėgant laikui, ženklinimo sluoksniai palaipsniui pradeda atsilupti. Norminiuose teisės aktuose, dėl eismo saugumo, yra reikalavimas, kad bendras ženklinimo sluoksnių storis negali būti didesnis nei 6 mm. UAB „Biseris“ pirmoji Baltijos šalyse įsigijo aukšto vandens slėgio valymo mašiną horizontaliojo ženklinimo linijoms pašalinti. Ši technologija, kuri labai populiari Europoje, naudojama dažams, polimerinėms medžiagoms (t. y. šaltam plastikui ir (ar) termoplastikui) pašalinti ir oro uostų pakilimo–nusileidimo takuose susikaupusioms padangų gumoms nuvalyti.
Valymas aukštu vandens slėgiu, skirtingai nei frezavimas, nekelia dulkių ir nepalieka sąnašų, nes viskas yra susiurbiama į specialų rezervuarą. Vienas esminių šios technologijos privalumų – asfalto dangos išsaugojimas, ją pažeidžiant minimaliai. Dėl šios priežas-
ties vis daugiau užsakovų užsako seno ženklinimo nuvalymą aukštu vandens slėgiu.
Kompleksiniai sprendimai eismo saugumui
Nors UAB „Biseris“ daugumai žinoma kaip kelių ženklinimo įmonė, jau daugiau kaip 10 metų įmonė teikia kompleksines saugaus eismo priemonių įrengimo paslaugas. Statant, rekonstruojant ar remontuojant kelius ir kitus statinius, eismo saugumo priemonės įprastai įrengiamos paskutinėje projekto vykdymo stadijoje. Dažnu atveju šiems darbams lieka itin mažai laiko iki objekto pridavimo, todėl šių darbų pirkimas iš vieno kvalifikuoto rangovo yra didelis palengvinimas kelių statytojams.
Apsauginių kelio atitvarų, akustinių
triukšmo sienučių, kelio ženklų, signalinių stulpelių, kelio atšvaitų, tvorelių, santvarų, pėsčiųjų perėjų pritaikymas žmonėms su negalia, įrengiant neregių vedimo sistemas, apšvietimo, šviesoforinio reguliavimo ir kitų saugumo priemonių įrengimas bei jų priežiūra jau seniai tapo UAB „Biseris“ veiklos kasdienybe. Bendrovės specialistai vykdo rangos ir subrangos darbus, naudodami modernias technologijas, į įmonės procesus integruotą dokumentų valdymo ir užduočių vykdymo apskaitos programą. Įmonė turi budinčias saugaus eismo priemonių priežiūros brigadas ir taip gali užtikrinti itin greitą 24/7 reagavimą.
Per 30 metų pasikeitė daug kas, darbuotojai turėjo prisitaikyti prie vis aukštesnės kokybės reikalavimų, besi-
keičiančių darbo sąlygų, technologinių procesų ir darbų saugos standartų reikalavimų. Šiandien UAB „Biseris“ dirba daugiau nei 90 savo srities profesionalų. Motyvuoti, kelininko profesijai pasišventę darbuotojai, nuolat modernizuojama technika ir automatizuojami procesai bei diegiama projektinio valdymo kultūra kuria konkurencingą ir lyderiaujančią įmonę Lietuvos bei Baltijos šalių rinkoje.
Vitalijus Andrejevas UAB „Biseris“ generalinis direktorius
By V. Andrejevas
The company Biseris UAB, one of the largest road and street marking companies in the country, has been engaged in this activity for already thirty years. The company was founded on December 30, 1993.
The company Biseris UAB also cooperated with Dutch and Belgian road marking companies, the company‘s specialists helped marking the Dutch roads and the streets, also the streets in the city of Brussels. For the past 3 years the company has been intensively marking the roads of national significance in Latvia.
Although the company is known mostly as a road marking company, it has been providing complex services of implementing traffic safety measures for more than 10 years.
A lot has changed in 30 years, employees had to adapt to increasingly highquality requirements, changing working conditions, technological processes, and work safety standards.
Motivated employees, dedicated to the road construction profession, constantly modernized equipment and automated processes, and the implemented project management culture create a competitive and leading company in the market of Lithuania and the Baltic countries.
Europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ – šeštas pagal dydį Europos Sąjungos investicijų projektas, kurio įgyvendinimas Lietuvoje perėjo į aktyvią statybos darbų fazę.
023-iųjų vasarą sulaukta išskirtinių žinių iš Europos Sąjungos – šiam strategiškai svarbiam projektui įgyvendinti Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė beveik 1 mlrd. eurų (tiksli suma – 928 mln. eurų), iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
Be to, iki šiol „Rail Baltica“ buvo įvardijama kaip sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus Šiaurės jūra–Baltijos jūra dalis. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste šį infrastruktūros projektą siūloma įtraukti į dar vieną Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridorių, kuris sujungs tris jūras: Baltijos jūrą, Juodąją jūrą ir Egėjo jūrą. Tai tik dar vienas faktorius, patvirtinantis neabejotiną projekto svarbą tiek Lietuvai, tiek Baltijos šalims, tiek Europai.
Neries tilto statybos
Projektas – vis aktyvesnėje statybų fazėje
Lietuvoje tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija yra pati ilgiausia, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Bendras jos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km ir beveik pusė geležinkelio trasos bus nutiesta Lietuvoje – net 392 kilometrai.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio projektas yra suskirstytas į keturis ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Jiesia (Kaunas), Kaunas–Vilnius, Kaunas–Lietuvos ir Latvi-
jos valstybių siena ir Kauno geležinkelio mazgas. Kiekviename jų vyksta aktyvūs projekto įgyvendinimo darbai. Didžiausia pažanga ir projekto branda šiandien pasiekta ruože nuo Kauno Latvijos sienos link.
„Strateginis Lietuvai projektas šiandien jau yra perėjęs į statybų stadiją – brandžiausiame ruože nuo Kauno Latvijos sienos link vyksta pagrindinės geležinkelio linijos statybos. Čia statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30 kilometrų atkarpoje, intensyvėja ilgiausio
Europarlamentaras Liudas Mažylis
„Rail Baltica“ – svarbi ir ekonomikai, ir gynybai, ir kiekvienam iš mūsų
Lietuvos atstovas Europos Parlamente Liudas Mažylis sako, kad „Rail Baltica“ projektas dažnai linksniuojamas Briuselio koridoriuose. Ypač akcentuojama jo svarba dabartiniame geopolitiniame kontekste. L. Mažylis yra aktyviai įsitraukęs į šį projektą.
Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja diskusijose ir sprendimuose, susijusiuose su „Rail Baltica“ projekto finansavimu, planavimu ir priežiūra. Dar 2004 m. Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimu „Rail Baltica“ projektas buvo patvirtintas kaip vienas iš prioritetinių transporto projektų. Kartu priklausau ir Europos Parlamento „Rail Baltica“ tarpinstitucinei „draugų grupei“, kuri rengia reguliarius susitikimus, skirtus projekto pažangai aptarti. Dažnai yra akcentuojama, kad didesnė finansinė parama ir bendradarbiavimas padės įgyvendinti projektą kuo veiksmingiau ir greičiau.
Žinoma, tikslinių priemonių kūrimas ir finansavimas – Europos Komisijos sritis. Tačiau „Rail Baltica“ projektas įgavo naują, tai yra gynybinę, reikšmę Rusijai užpuolus Ukrainą.
Vis dažniau Europos Parlamento rezoliucijose yra akcentuojama geležinkelių transporto mobilumo svarba. 2021–2027 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos biudžete yra numatyta 1,69 mlrd. eurų kariniam mobilumui gerinti, naudojant Europos infrastruktūros priemonę.
Interpretuojant geležinkelius kaip svarbų Europos saugumo elementą, reikia tikėtis, kad ateityje susisiekimo infrastruktūros finansavimas galėtų būti skiriamas ir iš Europos Sąjungos gynybos biudžeto.
Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę statyba. 2024-aisiais, pasirašius naujas rangos darbų sutartis, statybos šiame ruože dar labiau intensyvės“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Ruože nuo Kauno Latvijos sienos link taip pat tiesiami privažiuojamieji keliai automobiliams, o atkarpoje Šveicarija–Žeimiai jau įrengta 18 naujų vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių automobiliams. Planuojama, kad artimiausiu metu
bus skelbiamas viešasis pirkimas viršutinei geležinkelio kelio konstrukcijai įrengti visame ruože.
Teritorijų planavimas kituose pagrindinės linijos ruožuose
Tuo tarpu kituose pagrindinės geležinkelio linijos ruožuose Kaunas–Vilnius bei Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena –teritorijų planavimo veiklos pasiekė baigiamąjį etapą. Patvirtinus šių dviejų geležinkelio ruožų infrastruktūros vystymo planus, bus pradėti
Susisiekimo viceministras
Mindaugas Tarnauskas
Kodėl žemės išpirkimas „Rail Baltica“ projekte – svarbus nacionalinis interesas?
„Rail Baltica“ – ypatingos svarbos geležinkelio projektas Lietuvai ir visam Baltijos regionui, padėsiantis sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo Rytų rinkų. „Rail Baltica“ prisidės prie sėkmingo Baltijos šalių įsiliejimo į Europos geležinkelių erdvę, o tai leis pagerinti prekybos sąlygas, pasiekti naujas eksporto rinkas, aplenkiant autoritarines valstybes.
Europinė geležinkelio linija taip pat yra reikšmingas regioninės gynybos elementas, užtikrinantis tiek nacionalinį, tiek regioninį saugumą.
Be to, priimtas sprendimas spartinti sprendinius, kuriais tarptautinių Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalai būtų tiesiogiai sujungti su europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliu.
Įgyvendinant šį projektą bus tiesiama visiškai nauja europinės vėžės geležinkelio linija, kuri drieksis tiek neapgyvendintose, tiek urbanizuotose teritorijose, tad natūralu, jog tam reikės išpirkti privačią žemę. Valstybės pareiga – gyventojams už jų žemę išmokėti teisingą piniginį atlygį.
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir projektavimo darbai.
„Siekiant spartinti „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbus, diegiami projekto procesus ir veiklas akseleruojantys sprendimai. Pavyzdžiui, jau dabar ruošiamasi „taškinių“ infrastruktūros objektų – automobilių viadukų, gyvūnų perėjų virš geležinkelio kelio – statyboms Kauno geležinkelio mazge ir atkarpoje nuo Kauno Lenkijos sienos link. Taigi žemės išpirkimo procedūros vykdomos nelaukiant specialiųjų planų patvirtinimų, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas. – Žemės išpirkimo procesai „taškiniams“ infrastruktūros objektams vyksta sklandžiai, tad jau dabar matome, kad pasirinkta projekto įgyvendinimo taktika pasiteisina.“
Statybų strategija – pagrindinės linijos tiesimas
Jungtis su Europa ir kitomis Baltijos valstybėmis – pagrindinis tikslas, įgyvendinant projektą Lietuvoje. Tad Lietuvoje pirmenybė teikiama pagrindinės linijos tiesimui ir spren-
Sankasos ir inžinerinių statinių statyba
dimams, kurie spartintų geležinkelio statybos darbus.
„Mūsų statybų strategija – užtikrinti kaip įmanoma spartesnį pagrindinės geležinkelio linijos tiesimą, nes turime tikslą kuo greičiau susijungti tiek su mūsų kaimynais Šiaurėje, tiek su Lenkija ir kartu –Vakarų ir Pietų Europa. Taip užtikrinsime jungtį geležinkeliu nuo Baltijos iki Šiaurės jūros“, – teigia D. Palaima.
Visos projektą įgyvendinančios šalys yra pasitvirtinusios vienodą datą – 2030 metus. Tai yra data, kai planuojama nutiesti pagrindinę geležinkelio liniją visose šalyse, visiškai integruojant Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.
Anot D. Palaimos, Lietuva išlaiko ambiciją pradėti pirmuosius maršrutus, nelaukiant 2030-ųjų:
„Mūsų siekis – įveiklinti naujai pastatytą geležinkelį mažesnėmis atkarpomis, nelaukiant, kol bus užbaigtas visas projektas. Neabejotinai tai yra naudinga keleiviams ir verslui.“
Kaunas – svarbi jungtis visoms Baltijos šalims
„Kauno geležinkelio mazgas yra itin svarbi jungtis visame „Rail Baltica“ projekte. Šis geležinkelio mazgas turi potencialo tapti viso regiono logistikos centru, todėl jo plėtra yra strategiškai svarbi. Viadukų ir tunelių projektavimo darbai šiame ruože, planuojama, prasidės jau 2024-ųjų pradžioje, o geležinkelio linijos tiesimo darbams bus pasirengta jau 2025 m. pradžioje“, – sako D. Palaima. Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planas patvirtintas 2023-iųjų pabaigoje. Neužilgo bus pradėtos
žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos.
„Kauno geležinkelio mazgo plėtra – tai ne tik svarbus žingsnis „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo kontekste. Šio visam „Rail Baltica“ projektui svarbaus geležinkelio mazgo plėtra taps impulsu viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui, kuriant naujas transporto jungtis, plėtojant reikiamą infrastruktūrą ir steigiant naujas darbo vietas“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Parengta pagal AB „LTG Infra“ informaciją
Rail Baltica in Lithuania. What Works are Implemented Today and will be Implemented Next Year?
The European gauge railway project Rail Baltica is the sixth largest investment project in the European Union. Its implementation has entered active construction phase in Lithuania.
In 2023, we received exceptional news from the European Union - the European Commission allocated almost €1 billion (€928 million) for the implementation of this strategically important project in the Baltic States, of which Lithuania's share is as much as EUR 394 million. This is the largest funding Lithuania has ever received from the Connecting Europe Facility (CEF).
Connection with Europe and other Baltic states is the main goal in implementing the project in Lithuania. Therefore, in Lithuania, the priority is given to the construction of the main line and solutions that would speed up railway construction works.
The entire Rail Baltica project, connecting the Baltic states to Europe, is due to be completed in 2030. This is the date when it is planned to build the main railway line in all countries by fully integrating the Baltic States into the European railway network.
UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ vykdo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybas dviejuose ruožuose – nuo Kauno miesto Latvijos sienos link ir ties statomu ilgiausiu Baltijos šalyse geležinkelio tiltu per Neries upę.
Pagal projektą numatyti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože
Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena rangos darbai (I etapas): pirmas ruožas – naujos geležinkelio sankasos dvikeliui įrengimas, inžinerinių statinių statyba ruože Šveicarija–Žeimiai, kuriame geležinkelio linijos ilgis – 9,98 km, ir antras ruožas – naujos geležinkelio sankasos dvikeliui įrengimas, inžinerinių statinių statyba ruože Žeimiai–Šėta, čia geležinkelio linijos ilgis – 17,704 km. Abiejų ruožų rangos sutarties terminai – 600 ir 730 dienų.
Pirmojo ruožo Šveicarija–Žeimiai objektuose kasdien vidutiniškai dirba daugiau kaip 322 žmonės (30 inžinierių, 130 darbininkų, 162 mechanizatoriai) ir gausi kelių tiesimo technika bei mašinos (22 ekskavatoriai, 15 buldozerių, 10 gruntinių volų, 14 dumperių, 5 greideriai, 100 savivarčių). Rengiant geležinkelio sankasą iškasose, per dieną iškasama ir išvežama į sąvartas apie 17 000 tonų grunto. Rengiant sankasos pylimus, kasdien į objektą atvežama 6 000 tonų inertinių medžiagų.
Ruože Šveicarija–Žeimiai rengiama
Geležinkelio tilto modelio vizualizacija ir statybos darbai
sankasa 9,98 km dvikeliui geležinkeliui, tiesiama 3,052 km jungiamųjų automobilių kelių, rengiama kelio sankasa ir kelio konstrukcija, įrengiama 16,1798 km inžinerinių tinklų. Geležinkelio tiltams, kurių bendras ilgis – 234,26 m, gręžiami poliai, įrengiami tiltų pamatai. Statomos 2 gyvūnų praginos, kurių bendras ilgis – 47,13 m (atlikti sienų ir viršutinės plokštės įrengimo darbai) ir 6 pralaidos, kurių bendras ilgis – 245,6 m (vykdomi sparninių sienų įrengimo darbai). Šiame ruože bus pastatyti 2 automobilių viadukai, kurių bendras ilgis –
148,32 m, ir dvi 432 m ilgio triukšmo sienutės
„Fegda grupės“ įmonių kelininkai antrajame geležinkelio ruože Žeimiai–Šėta, kurio ilgis – 17,704 km, tiesia 8,15 km jungiamųjų automobilių kelių, rengia 4,256 km inžinerinių tinklų. Šiame objekte statomi 3 automobilių viadukai, kurių bendras ilgis – 229,18 m, 11 gyvūnų praginų, kurių ilgis – 304,85 m, ir 14 pralaidų (351,9 m).
Šiame ruože kasdien dirba per 110 kelininkų ir mechanizatorių, 60
savivarčių, 30 vnt. mechanizmų, tai buldozeriai, ekskavatoriai, gruntiniai volai, dumperiai ir kita technika. Kelininkai, rengdami sankasą dvikeliui geležinkeliui, 13,62 ha teritorijoje išvalė gruntą, užterštą standartiniais sprogmenimis ir metalo liekanomis. Atliko archeologinius žvalgymus 83,48 ha teritorijoje.
Iš būsimos geležinkelio linijos trasos pašalino 226 126 m3 dirvožemio, iškasose iškasė 638 141 m3 grunto, rengiant pylimus supylė 195 750 m3 inertinių medžiagų.
2023 m. pabaigoje pirmame ruože Šveicarija–Žeimiai planuojama atlikti darbus, kurių vertė – apie 27 proc. nuo rangos sutarties vertės, o antrame ruože Žeimiai–Šėta – darbus, kurių vertė – apie 10 proc. nuo rangos sutarties vertės. „Fegda grupės“ įmonių kelininkų tiesiamas beveik 30 km ilgio „Rail Baltica“ geležinkelio ruožas pareikalavo didžiausių žmogiškųjų išteklių ir gausios sudėtingos technikos.
Gediminas Gribulis
UAB „Fegda“ generalinis direktorius
By G. Gribulis
The companies Fegda UAB and Tilsta UAB are implementing construction of the two sections of European gauge railway Rail Baltica - from the city of Kaunas towards the Latvian border, at the longest railway bridge in the Baltic countries across the Neris River. The first section is the installation of a new railway bed for the double-track, construction of the engineering structures in the section ŠveicarijaŽeimiai, where the length of the railway track is 9.98 km. The second section is the installation of a new railway bed for the double-track, construction of the engineering structures in the section Žeimiai-Šėta, where the length of the railway track is 17.704 km.
By the end of 2023, about 27 percent of works of the contract value are planned to be completed in the first section Šveicarija-Žeimiai and about 10 percent of works of the contract value in the second section Žeimiai-Šėta. The almost 30 km long Rail Baltica railway section, built by the Fegda Group companies, required the largest human resources and plenty of complex equipment.
Bendrovė „Eurovia Lietuva“ atliko projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ I etapo rangos darbus (vietinės reikšmės kelių „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Ramygala geležinkelio ruože Šveicarija–Žeimiai, Jonavos r. savivaldybės statybos rangos darbai).
2022 m. balandžio 20 d. Čiūdų kaime (Jonavos r.), įkasus statybos darbus žymintį simbolinį kelio ženklą, buvo oficialiai pradėtos „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros statybos Latvijos sienos link – pradėti tiesti privažiuojamieji keliai. 2023 m. gegužę AB „Eurovia Lietuva“ paskelbė užbaigusi visus rangos darbus.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Eurovia Lietuva“ už 7,5 mln. eurų (be PVM) prie būsimo geležinkelio ruože Šveicarija–Žeimiai iš viso įrengė 16 naujų vietinės reikšmės privažiuo-
jamųjų automobilių kelių, kuriais gyventojai, pastačius geležinkelį, galės patekti į savo sklypus, ir du aptarnavimo kelius, kurie bus skirti geležinkelio linijos priežiūrai atlikti. Bendras naujų vietinės reikšmės kelių ilgis – apie 18,3 km.
Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai galimybės įrengti atskirus kelius nebuvo, nuo privažiuojamųjų kelių įrengtos nuovažos. Bendrovė taip pat įrengė paviršinių nuotekų tinklus, atliko melioracijos statinių rekonstrukciją, prijungė siurblinę.
Dideliu tempu vienu metu buvo statoma aštuoniolika kelių, tad, norint valdyti tokį projektą, buvo būtinas kokybiškas statinio informacinis modelis. Darbų planavimui ir sprendimų paieškai buvo naudojama BIM ir GIS, sujungiant projekto modelį ir skaitmenizuotą projekto aplinkinę geografinę informaciją. Naudojantis bepiločiais orlaiviais ir geodezine įranga, viso projekto statybos metu buvo stebima įrengiamų elementų kokybė. Atliekama skaitmenizuotų elementų geometrinių parametrų lyginimo su projektine informacija analizė leido aptikti nuokrypius ir laiku juos ištaisyti. Technine ir programine įranga automatizuotais būdais buvo fiksuojami, skaičiuojami ir tikrinami atliktų darbų kiekiai. Panaudojusi skaitmeninius dangos sluoksnių modelius, bendrovė įgalino automatinį mašinų valdymą ir darbai buvo atliekami centimetro tikslumu, išvengiant žmogiškųjų klaidų ir degalų eikvojimo, taip pat visą statybos procesą paverčiant žalesniu.
AB „Eurovia Lietuva“ komunikacijos specialistė
By I. Adomonytė
Sixteen new access roads of local significance were built near the future railway line in the section from Šveicarija to Žeimiai, which will be used by the local residents to access their land plots after construction of the railway. Two service roads were also built, which will be used for the maintenance of the railway line. The total length of the new roads of local significance will make almost 18.3 km.
Eighteen roads, built at a high pace and at the same time, demanded a high-quality structural information model to manage such a project. BIM and GIS were used for work planning and for search of solutions by combining the project model and the digitized geographical information. With the help of drones and geodetic equipment the quality of the newly built elements was monitored throughout the whole project implementation stage.
AB „Dolomitas“ stengiasi savo klientams tiekti kokybiškus produktus, optimaliais sprendimais užtikrinti patikimą ir efektyvų tiekimą. Bendrovės sėkminga gamyba gyvuoja jau nuo 1964 m. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 250 darbuotojų – ir ne tik Pakruojo rajone, bet ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Vadovaujantis principu „kuo arčiau kliento“, šiuose miestuose yra įrengtos prekybos aikštelės, kuriose, savo ruožtu, yra diegiamos priemonės, mažinančios dulkėtumą ir triukšmą.
varus produktas – tai įvairių veiksnių visuma. AB „Dolomitas“ produkto tvarumą įvardija plačiai – nuo naudojamų medžiagų, technologijų, kurias pasitelkiant gaminamas produktas, pakuotės, pristatymo ir beatliekės gamybos iki, žinoma, žmogaus.
Stengiamės, kad tvarumo koncepcija prigytų ir taptų natūrali mūsų kasdienėje veikloje. Kasybos pramonėje sunku išvengti tam tikros taršos, tačiau nuosekliai darome žingsnius, kad
ji mažėtų. Ekologinis aspektas mums tikrai yra svarbus. Kita vertus, ateityje tai gali turėti poveikį mūsų gaminių patrauklumui. Todėl į produkto kokybės sampratą stengiamės žiūrėti plačiau. Tiek kasdama vietinę žaliavą – dolomitą, tiek transportuodama naujausiais vilkikais arba geležinkeliu, gamybos procese naudodama nuolat atnaujinamą techniką ir technologijas, bendrovė jau ne vienerius metus formuoja klientams paklausų ir kuo draugiškesnį aplinkai produktų asortimentą.
AB „Dolomitas“ gaminamiems produktams yra išduotos aplinkosaugos deklaracijos, kurios pateikia išsamią informaciją apie produkto gamybos ciklo poveikį aplinkai (Environmental Product Declaration, EPD). Taip pat bendrovė klientams gali pateikti dolomitmilčių „Dirvitas“ ir mineralinių miltelių ekologinius sertifikatus, įrodančius produktų tinkamumą naudoti ekologinėje žemdirbystėje.
Pastaraisiais metais AB „Dolomitas“ daug investavo ir optimizavo gamybos bei valdymo procesus – tai taip pat žingsnis tvarumo link.
Naujausia bendrovės investicija yra žaliavos transportavimo produktotiekis, įrengtas su Europos Sąjungos paramos priemone „Eco-inovacijos LT+“. Šio produktotiekio koncepcija bendrovėje buvo svarstoma prieš 5–6 metus, rengiantis atidaryti naują dolomito telkinį „Petrašiūnai-3“. Buvo vertinamas tradicinis būdas iškastinę medžiagą ir gruntą transportuoti karjeriniais savivarčiais arba alternatyva – elektriniu produktotiekiu. Nors autotransportas darosi vis švaresnis, deginamo kuro emisijos vis tiek yra didelės. Tad buvo nuspręsta rinktis švaresnę alternatyvą. 2022 m. vasarą užbaigtas ir priduotas produktotiekis yra ilgiausias tokios rūšies įrenginys Lietuvoje. Jo ilgis siekia 1,2 km.
Šiuo uždaro tipo įrenginiu tiekiama žaliava nedulka, todėl aplinkos požiūriu objektas yra netaršus ir nepavojingas, o darbo saugos aspektu – saugus.
Tvarumo samprata apima ne tik ekologinius ir ekonominius veiksnius, bet ir socialinius. AB „Dolomitas“ nuolat investuoja į darbuotojų kvalifikaci-
Naujausia bendrovės investicija yra žaliavos transportavimo produktotiekis
jos kėlimą, stengiasi burti kolektyvą, kurio veikla remiasi tam tikromis vertybėmis – įsitraukimo, atsakomybės, savitarpio pagalbos. Nors žmonių kaita neišvengiama net ir gerai funkcionuojančiuose kolektyvuose, bendrovės darbuotojų skaičius nuolatos auga. Tiesa, darbas pirmaujančioje įmonėje nėra lengvas, tačiau atlyginimai yra tarp didžiausių sektoriuje ir nuolat didėja. Reta pramonės šaka nedaro jokio poveikio aplinkiniams gyventojams. Net ir maksimaliai stengiantis jį neutralizuoti ir neviršyti nustatytų reikalavimų, triukšmas ar dulkės visada lieka tam tikru trikdžiu. Tačiau bendrovė stengiasi kompensuoti nepatogumus, remdama įvairias Pakruojo rajone vykdomas iniciatyvas ir glaudžiai bendradarbiaudama su Pakruojo savivaldybe. Viena jų – tradiciniu tampantis muzikinis šou „Marso kanjonai“, vykstantis paskutinį rugpjūčio penktadienį „Petrašiūnų-2“ dolomito karjero dugne.
Mindaugas Gudas AB „Dolomitas“ generalinis direktorius
The steps of the Company Dolomitas AB Towards Sustainability By M. Gudas
The company Dolomitas AB aims to create value for its customers by a quality product, reliable supply, optimal solutions, and an efficient supply chain. Sustainable product is a combination of various factors. Sustainability of the product is defined broadly - from the materials and technologies, used to produce the product, to packaging, delivery, and wastefree production. And, of course, the human.
The company tries to make the concept of sustainability work and become natural in the daily activities. In the mining industry some pollution is difficult to avoid but the steps are being taken consistently to reduce it. The ecological aspect is really important for the company.
Infrastruktūros projektavimo srityje dominuoja tikslumas, naujovės ir tvirtas įsipareigojimas tobulėti. Šalies augimas yra glaudžiai susijęs su besivystančia infrastruktūra. Siekiant klestėjimo ir valstybės procesų efektyvumo, investicijos į infrastruktūrą yra ne tik prioritetas, bet ir būtinybė. Kaip ir anksčiau, taip ir 2023 metais UAB „SRP projektas“ aktyviai dalyvavo įvairiuose infrastruktūros vystymo viešuosiuose pirkimuose. Įgyvendinant naujas valstybinės ir tarpvalstybinės reikšmės sutartis, reikėjo spręsti atnaujinimo, modernizavimo ir karinio mobilumo klausimus.
Magistralinio kelio
A14 Vilnius–Utena kapitalinis remontas
VVienas iš strategiškai reikšmingiausių ir šiais metais įgyvendintų projektų – beveik 30 kilometrų magistralinio kelio A14 ruožo, besitęsiančio nuo Molėtų iki Utenos, kapitalinio remonto projektas. Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, jungianti sostinę ir šiaurės rytines savivaldybes Tai yra vienintelis kelias Lietuvoje su betono danga, kuri yra susidėvėjusi,
deformuota ir pavojinga eismo dalyviams.
Tai labai ilgai lauktas projektas, kuriam parengti turėjome itin trumpą terminą, tačiau sutelkus didžiausias pajėgas ir glaudžiai bendradarbiaujant su statytoju – Lietuvos automobilių kelių direkcija, pavyko pasiekti puikių rezultatų.
Projektu numatyta atnaujinti visą kelio dangos konstrukciją nuo Molėtų iki Utenos. Esamos betono plokštės išardomos, trupinamos ir panaudojamos naujai kelio dangos konstrukcijai. San-
kryžos modernizuojamos, jose įrengiamos papildomos eismo juostos, pėsčiųjų šaligatviai ir sankryžų apšvietimas. Visame kelio ruože atnaujinamos autobusų stotelės, įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, siekiant apsaugoti ir laukinę gamtą, ir eismo dalyvius. Atlikus kapitalinio remonto darbus, visame ruože veiks automatizuota važiavimo greičio kontrolės sistema.
Tilto per Dubysą rekonstrukcija
Ariogaloje
Tiltas per Dubysą Ariogaloje šių metų vasario mėnesį buvo uždarytas dėl blogos būklės. Atlikus tilto ekspertizę ir nustačius, kad tiltu galimas tik nedidelio svorio transporto eismas, po nedidelių konstrukcini ų intervencijų eismas tiltu vėl buvo atnaujintas. Tačiau tilto būklė buvo ir toliau išliko prasta, dėl nesaugios valstybinės reikšmės kelių sankryžos vykdavo dažni eismo įvykiai, nebuvo pėsčiųjų infrastruktūros, todėl žmonės vaikščiojo pavojingomis sąlygomis.
Tiltas per Dubysą ir greta esanti sankryža patenka į „Natura 2000“ saugomas teritorijas, taip pat į Dubysos ichtiologinį draustinį, todėl projektavimo metu buvo atlikta daug tyrimų, skirtų užtikrinti gamtos ir gyvūnijos apsaugą, numatyti statybos darbų ribojimai žuvų migracijos metu ir kt. Projekte suprojektuotas naujas, saugus, ilgaamžis, normatyvus atitinkantis gelžbetoninis sijinis nekarpytas tiltas. Vietoj buvusios T formos sankryžos suprojektuota žiedinė sankryža, projekte išspręstas pėsčiųjų ir dviračių eismas, numatytas apšvietimas.
Projekte užtikrinamas eismo saugumas automobiliams, ypač pėstiesiems ir dviratininkams, taip skatinant
tvarų susisiekimą ir mažesnį vietos aplinkos trikdymą. Šis projektas ir laukiami statybos darbai bus reikšmingas pokytis Ariogalos gyventojams, sukursiantis saugesnę, prieinamesnę ir aplinką tausojančią gyvenamąją aplinką.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių rekonstravimas
UAB „SRP projektas“ atpažįstama kaip infrastruktūros projektų rengimo
įmonė, pastaruoju metu praplėtusi savo veiklą ir paslaugų spektrą: projek-
Klaipėdos uosto krantinių rekonstravimo darbai
tuoja konstrukcijomis įdomius, visada tam tikrų iššūkių turinčius kitų paskirčių statinius: koncertų estradas, požemines saugyklas, civilinės ir karinės paskirties krovos aikšteles ir kt. Šiais metais buvo užbaigti keturių Naujosios Smiltynės perkėlos krantinių projektavimo darbai.
Klaipėdos jūrų uoste, kuriame be kitų uosto darbų ir paslaugų, vykdomas ir keleivių perkėlimas į Kuršių neriją ir atgal, yra svarbus uosto infrastruktūros išvystymas, funkcionalumas ir efektyvumas, UAB „SRP projektas“ ėmėsi se-
nų krantinių rekonstravimo darbo projekto parengimo.
Rytinėje uosto akvatorijos pusėje rekonstruojamos 76-oji ir 79-oji krantinės, Kuršių nerijos pusėje – 156-oji ir 159-oji. Krantinės buvo pastatytos beveik prieš 40 metų, tarnavo keltams, keliantiems keleivius į Kuršių neriją ir atgal. Dėl nusidėvėjimo ir išaugusių transporto srautų, buvo būtina jas rekonstruoti, užtikrinant saugų keltų švartavimą ir keleivių aptarnavimą. Atnaujinamoms krantinėms suprojektuoti poliniai pamatai ir spraustasienės su inkarais, taip sujungiant esamas krantines. Naujų gelžbetoninių dalių sandūros mazgai įrengti taip, kad, ateityje atliekant gretimų krantinių rekonstravimo darbus, krantinių galvenos susijungtų sklandžiai ir sandariai. Projekte numatytos plieninės reguliuojamos rampos, kurių padėtis, esant skirtingam vandens lygiui, bus reguliuojama hidraulinių cilindrų pagalba. Po rekonstrukcijos krantinės bus apšviestos, atnaujintos pėsčiųjų ir važiuojamosios dalies dangos.
Šio objekto statybos darbai jau pradėti, o kad nebūtų trikdomas perkėlos darbas, darbai vykdomi etapais: pirmasis etapas buvo užbaigtas 2023 m. birželio mėnesį, o antrasis - prasidėjo pasibaigus vasarai, sumažėjus keleivių ir transporto srautui. Statybos darbus vykdo UAB „Fegda grupė“ (kurios dalis yra ir UAB „SRP projektas“) įmonė UAB „Tilsta“.
Vasaros koncertų estrados kapitalinis remontas Klaipėdoje Dar vienas konstrukcijomis įdomus ir tam tikrų iššūkių turintis statinys –Klaipėdos Vasaros koncertų estrada.
Vasaros koncertų estrados kapitalinio remonto projektas yra itin svarbus Klaipėdos miestui ir jo gyventojams. Dabartinė Vasaros koncertų estrados būklė neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių, todėl projektiniais sprendiniais suteikiama gerokai daugiau funkcionalumo, teritorija formuojama tarsi parkas su takų sistema ir mažosios architektūros elementais. Visa tai pavers Vasaros koncertų estradą ir jos teritoriją patrauklia vieta tiek dalyvauti renginiuose, koncertuose, tiek leisti laisvalaikį su šeima ar draugais.
Vasaros koncertų estrados architektūrinė idėja išliko, tačiau nugriaunami
funkciškai nenaudojami ir estetinę vertę praradę bei nesaugūs elementai. Atnaujinamos estrados patalpos suformuojant repeticijų sales, grimo kambarius, administracijos kabinetus, sandėliavimo ir technines patalpas. Taip pat numatyta įrengti daugiafunkcę erdvę laisvalaikio veikloms, įskaitant vaikų žaidimų aikštelę, BMX dviračių trasą ir riedlentininkų zoną, vietą mobiliai lauko kavinei, viską vienijant vientisa sutvarkyta aplinka. Lankytojų patogumui pertvarkoma esama automobilių stovėjimo aikštelė, žymiai padidinant vietų skaičių. Suprojektuota virš 17 000 m2 kietųjų dangų iš kurių net 15 000 m2 skirta pėstiesiems ir dviratininkams, visos šios dangos pritaikytos ir sunkiasvoriam aptarnaujančiam transportui. Projekte numatytos naujos, ilgaamžės, mažai priežiūros reikalaujančios medžiagos ir įrenginiai, atitinkantys vietos klimatą ir kraštovaizdį. Rengiant projektą buvo glaudžiai bendradarbiauta su jaunimo organizacijomis ir renginių organizatoriais bei atsižvelgta į jų siūlymus, kurie padėjo sukurti funkcinius, vientisus ir vietos kontekstui tinkančius projektinius sprendinius.
Neabejojame, kad, įgyvendinus kapitalinio remonto darbus, Vasaros koncertų estrada ir jos teritorija pritrauks daugiau renginių organizatorių, tad padaugės švenčių bei renginių Klaipėdos mieste.
Pasaulyje, kuriame modernumas ir inovacijos yra kiekvienos plėtros pagrindas, UAB „SRP projektas“ įsipareigojo daryti reikšmingą įtaką infrastruktūros srityje. Turėdami didelę kelių, geležinkelių, tiltų ir kitų statinių projektų patirtį, ir toliau kuriame infrastruktūros kraštovaizdį
Lietuvoje. Savo darbu siekiame iš naujo apibrėžti pačią infrastruktūros sampratą, įsitraukdami į įvairius ir unikalius projektus. Žvelgdami į ateitį, mes ne tik projektuojame statinius, bet ir kuriame ryšius, didiname patogumą ir skatiname pažangą. Infrastruktūros kraštovaizdis vystosi, o UAB „SRP projektas“ yra inovatyvi jėga, pasirengusi pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurios bus naudingos mūsų visuomenei ir atvers kelią perspektyviai ateičiai.
Tadas Kasperavičius UAB „SRP projektas“ vadovas
By T. Kasperavičius
In 2023, the company SRP Projektas UAB actively participated in various public procurements of infrastructure development. During the implementation of new agreements of national and cross-border significance, it was necessary to address the issues of renewal, modernization, and military mobility.
The company is committed to making a significant impact in the field of infrastructure. The company says: “With extensive experience in road, railway, bridge, and other construction projects, we continue to create the infrastructure landscape of Lithuania. With our work we aim to redefine the very concept of infrastructure by engaging in diverse and unique projects. Looking to the future, we do not just design structures, we also create connections, increase convenience, and promote progress”. The infrastructure landscape is developed, and the company SRP Projektas is an innovative force, ready to take advantage of new opportunities that will benefit our society and pave the road to a perspective future.
Europos judumo savaitės metu Vilniuje įvyko konferencija
dviračių transporto plėtros Lietuvoje tematika „Dviračių Lietuva“.
Tarptautinio renginio vieta neatsitiktinai tapo Europos Komisijos būstinė – tokią savaitę susitikti pridera ne kur kitur, o institucijoje, kuri kartu su Europos Sąjunga (ES) skatina dvigubinti važiavimą
dviračiu Senajame žemyne.
Konferenciją „Dviračių Lietuva“ Susisiekimo ministerija organizavo su Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB), Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Europos dviratininkų federacija.
Žvilgsniai krypsta ta pačia kryptimi
Pirmoji tokio formato ir masto konferencija buvo skirta Lietuvos metinės pažangos aptarimui ir įvertinimui, pasidalijimui gerąja ekspertų patirtimi ir glaudesnių ryšių tarp suinteresuotų pusių užmezgimui.
Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ dalyvavo ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, Susisiekimo, Aplinkos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, joms pavaldžių įstaigų atstovai ir savivaldybių administracijų darbuo-
tojai. Pilnoje konferencijų salėje taip pat buvo dalyvių, atvykusių iš verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų.
Aišku – viena: vystant dviračių infrastruktūrą Lietuvoje, bendradarbiauti ir žvelgti ta pačia kryptimi turi visos atsakingos institucijos, įstaigos ir organizacijos.
Konferencijos „Dviračių Lietuva“ formatas buvo parinktas taip, kad atitiktų pagrindinių konferencijos dalyvių – savivaldybių administracijų atstovų – poreikius.
Europos dviratininkų federacijos direktorius Europos Sąjungos reikalams Fabian Küster
Didelis dėmesys skirtas praktinių klausimų, susijusių su dviračių infrastruktūros planavimu, projektavimu ir tiesimu, nagrinėjimui ir diskusijoms.
Atsispyrus nuo pradžios taško –galingas šuolis
Dviračių transportas pasižymi fizine, ekonomine ir socialine nauda. Gvildenant šią temą, „dviračio išradinėti“ nebereikia: moksliniais tyrimais seniai įrodyta, kad ši transporto priemonė gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
Kasdienėms reikmėms dviračiu besinaudojančiam žmogui nebereikia derintis prie viešojo transporto tvarkaraščių ar gaišti laiką, stovint automobilių spūstyse piko valandomis.
Dar daugiau – dviratizmas yra visokeriopa nauda visuomenei: šio transporto populiarėjimas gali turėti esminių pokyčių siekiant, kad miestai taptų švaresni, saugesni, juose būtų patogu keliauti, dirbti ir gyventi. Tad konferencijoje „Dviračių Lietuva“ akcentuota, kad Susisiekimo ministerija jau nuo 2021 m. siste -
Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas
mingai prioretizuoja dviračių transporto skatinimą šalyje.
Kodėl kalbama tik apie kelerius pastaruosius metus? Atlikta situacijos analizė atskleidė, kad per 30 nepriklausomybės metų dviračių transporto plėtra nevyko pakankamai sparčiai, ir tai lėmė konkrečios priežastys. Iki tol nebūta susistemintų duomenų apie savivaldybėse besidriekiančios dviračiams tinkamos infrastruktūros ilgį ir būklę, ji buvo tiesiama chaotiškai ir epizodiškai, visuomenė dažniausiai neturėjo aiškios nuomonės apie dviračių transportą, o jeigu turėjo – įprastai vyravo neigiama nuostata.
atnaujinama planavimą ir projektavimą reglamentuojanti teisinė bazė, o į šiuos procesus įsitraukė savivaldybių administracijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Nacionalinė strategija būtina trajektorijai išlaikyti
Kitas reikšmingas žingsnis teigiamo pokyčio link – Susisiekimo ministerijos rengiamos Dviračių transporto plėtros strateginės gairės, kurios ministro Mariaus Skuodžio parašu bus patvirtintos jau 2023 m. pabaigoje.
Šių gairių esmė – sudaryti aiškią ir visas tikslines sritis apimančią vei-
Nacionalinių pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros žemėlapis
Tik nuosekli ir kompleksinė veikla gali duoti apčiuopiamų rezultatų, todėl šios srities vystymas buvo pradėtas konkrečiais žingsniais. Nuo atspirties tašku tapusių 2022 m. iki šiol Lietuvoje pasiekta iš tiesų nemažai. Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis inventorizavo esamą infrastruktūrą, sudarė turimos ir planuojamos dviračių transporto infrastruktūros žemėlapį bei ilgalaikį plėtros planą valstybinės reikšmės keliams. Tai atsispindi Nacionalinių pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros žemėlapyje.
Taip pat buvo užtikrintas didesnis finansavimas, parengta ilgalaikė dviračių transporto plėtros strategija,
klos koncepciją, dviračių transporto veiklos pagrindą, unifikuoti ir standartizuoti šios veiklos kriterijus bei kryptis savivaldybių, regioniniu ir valstybiniu lygmeniu.
Siekiant vykdyti duomenimis grįstą ir efektyvią veiklą, planuojama įsteigti nacionalinį dviračių transporto tyrimo centrą. Jis atliktų būtinų duomenų rinkimo, analizės funkcijas, vykdytų stebėseną, vertintų veiklą, teiktų pasiūlymus, kaip optimizuoti veiklą.
Šiuo metu taip pat atnaujinama dviračių transporto infrastruktūros planavimą, projektavimą ir statybą reglamentuojanti techninė normatyvinė bazė, kuri yra morališkai pase-
nusi ir neatitinka šiandienių poreikių, neleidžia pritaikyti novatoriškų, kitose šalyse pasiteisinusių techninių sprendinių.
Didelės pastangos dedamos tam, kad ES struktūrinių paramos fondų lėšos būtų panaudotos optimaliai ir patogiai dviračių infrastruktūrai tiesti. Atsižvelgiant į tai, miestai buvo ir yra skatinami į rengiamus Darnaus judumo planus įtraukti ir galimybę vystyti dviračių infrastruktūrą. Susisiekimo ministerija prižiūri ir užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos didžiausią naudą sukuriantiems dviračių infrastruktūros objektams, taip pat konsultuoja planus rengiančias šalies savivaldybes.
Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo, 2023 m. atnaujinamas ir dviračių transporto plėtros nuolatinės darbo grupės darbas, kurią sudaro nariai iš kitų ministerijų, policijos, dviračių verslo atstovus vienijančių nevyriausybinių organizacijų ir projektuotojų asociacijos nariai, dviračių entuziastai.
Planuojama, kad per 2021–2024 m. bus nutiesta ne mažiau kaip 400 km dviračių eismui tinkamos infrastruktūros, o investicijos bus naudojamos aukščiausio prioriteto infrastruktūros sukūrimui. Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ Susisiekimo ministerijos atstovai pristatė ir 2035-ųjų Lietuvos viziją, kurioje kelionės dviračiais jau regimos kaip įprastos ir patrauklios miestuose bei priemiesčiuose, ši transporto priemonė prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinio statuso.
Dviračių Lietuvos vizijoje 2035-aisiais – ir 5 tūkst. km pėsčiųjų ir dviratininkų takų tinklas. Palyginimui, šiuo metu šalyje yra apie 3 tūkst. km takų. Tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje nusidrieksiantis sklandus ir rišlus dviračių infrastruktūros tinklas tenkins kasdienių kelionių poreikius, užtikrinant aukštą eismo saugos lygį.
Užsienio ekspertai: svarbus ir strategijos efektyvumas
Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ patirtimi dalijosi Europos dviratininkų federacijos ir tvaraus dviračių mobilumo tinklo „Dutch Cycling
Embassy“ atstovai. Užsienio ekspertai akcentavo, kad nacionalinės strategijos, kurioje aiškiai išdėstytos pagrindinės veiklos kryptys, siekiai ir tikslai, turėjimas yra būtinas žingsnis, parodantis, kad valstybė tvirtai žino, kur link einama.
Taip pat užsienio ekspertai pabrėžė, kad teorija nuo praktikos kartais stipriai skiriasi, nes pasiekti strategijose užsibrėžtų tikslų kartais nėra paprasta. Savo teiginius svečiai grindė buvusiais ambicingais kai kurių Europos valstybių pavyzdžiais. Pasak jų, šiuo metu galima teigti, kad nė viena ES šalis nepasiekė užsibrėžtų tikslų, kurie buvo numatyti 2010–2020 m. nacionalinėse strategijose.
Tai rodo, kad strategijų efektyvumas ir atsakingų institucijų įtraukumas į bendras veiklas nebuvo pakankamas.
Ekspertų manymu, ES valstybių patirtis taip pat identifikuoja neatitiktį tarp suplanuotų ir įdiegtų priemonių apimčių. Šis faktorius ypač akivaizdus vertinant dviračių infrastruktūros plėtrai skiriamą finansavimą, kuris daugeliu atvejų yra per menkas.
Europos dviratininkų federacijos ir tvaraus dviračių mobilumo tinklo „Dutch Cycling Embassy“ atstovai įvardijo ir siektinas pagrindines strategines kryptis. Tai – dviračių infrastruktūros įrengimo klausimo įtraukimas į kiekvieną kelių susisiekimo projektą, infrastuktūros standartizavimas, kompetentingas infrastruktūros įgyvendinimo administravimas ir kontroliavimas.
Taip pat – svarbių socialinių iniciatyvų, tokių kaip „dviračiu į mokyklą / darbą“, „mokestinės nuolaidos dviračių įsigijimui“ ir pan., įgyvendinimas bei dviračių turizmo sąlygų gerinimas.
Bus jungli infrastruktūra –netrūks ir minančių Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ diskutuota, kad dviračių transporto skatinimo pagrindu buvo ir išlieka ne kas kita, o dviračių infrastruktūra. Jeigu jos trūksta, dviračių judėjimas vyksta bendrame eisme ir ne kiekvienas ryžtasi jame dalyvauti, todėl dviračių kultūra netampa masiniu reiškiniu.
Vien tik infrastruktūros – kaip fakto – taip pat nepakanka: ji turi būti jungli, jungianti ne tik miesto gatves, bet ir miestą su apylinkėmis. Infrastruktūra taip pat turi būti tiesi ir saugi. Lietuvos ir užsienio ekspertų
„Dviračių Lietuva“ – pirmoji
tokio masto konferencija Lietuvoje, į vieną vietą sukvietusi atsakingų institucijų, įstaigų ir organizacijų, savivaldybių atstovus ir dviračių transporto entuziastus diskutuoti dviračių transporto plėtros Lietuvoje klausimais.
Vilnius – neabejotinas dviračių infrastruktūros kūrimo lyderis Lietuvoje. Sostinės gatvių pritaikymą dviratininkams konferencijos „Dviračių Lietuva“ dalyviai išbandė patys
įsitikinimu, užtikrinus šių trijų principų dermę, galima pasiekti intensyvią infrastruktūros naudojimo kreivę. Kadangi dėmesys konferencijoje „Dviračių Lietuva“ buvo skirtas ne tik teoriniams, bet ir praktiniams klausimams, seminaro dalyviai turėjo galimybę dalyvauti techniniame ture dviračiais, kurio metu galėjo įvertinti Vilniaus miesto – dviračių infrastruktūros vystymo srities vėliavnešio šalyje – pažangą. Kelionės maršrutas driekėsi sostinės Gedimino prospektu, Upės ir kitomis gatvėmis taip, kad dalyviai įvertintų tiek gerus dviračių infrastruktūros sprendinius, tiek ir trūkumus, kurie gali būti pastebimi tik keliaujant dviračiu.
Išgirsta ir projektuotojų pozicija
Konferencijoje „Dviračių Lietuva“ diskutuota duomenų rinkimo, tyrimų svarbos tematika, kad visi sprendimai turi būti paremti tyrimais ir išvadomis. Būtina tirti infrastruktūros būklę, eismo vyksmo ypatumus ir pokyčius, kad, remiantis šiais duomenimis, būtų galima vystyti opti -
Ko reikia, kad dviratis Lietuvoje taptų populiaria kelionių mieste alternatyva? Atsakymų į šį klausimą konferencijoje „Dviračių Lietuva“ ieškojo jungtinės Susisiekimo ministerijos, Lietuvos dviratininkų bendrijos, įvairių šalies institucijų, savivaldybių atstovų, dviračių infrastruktūros projektuotojų ir užsienio ekspertų pajėgos.
malią dviračių transporto populiarinimo veiklą.
Daug diskutuota ir dviračių infrastruktūros projektavimo klausimais. Diskusijų metu nagrinėta, kokie pagrindiniai kriterijai nulemia, kad infrastruktūros objektai kartais neįgyja reikiamo formato miestuose.
Pabrėžtina tai, kad projektavimo etapas yra pagrindinis žingsnis, perkeliant objekto idėją į įgyvendinimo fazę. Projektavimas – tai pradinė būsimo statinio stadija, kai turi būti numatyti visi to tipo statiniui reikalingi ir sąlygas atitinkantys statinio parametrai.
Diskusijų dalyviai laikėsi bendros nuomonės, kad būsimos infrastruktūros kokybinių rodiklių pasiekimas priklauso nuo tiksliai sudarytos, esamas sąlygas ir poreikius atitinkančios, pagrindinius parametrus įvertinančios projektavimą reglamentuojančios techninės norminės bazės. Svarstyta, kad pagrindinės neoptimalių projektų parengimo priežastys yra teisės aktų trūkumai, t. y. per mažai dėmesio skirta apibrėžiant dviračių infrastruktūros projektavimo principus ir techninius sprendinius, neapibrėžiant tam tikrų sprendinių taikymo.
Konferencijos „Dviračių Lietuva“ dalyviai: iš kairės – susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, tvaraus dviračių mobilumo tinklo „Dutch Cycling Embassy“ atstovas Ruben Loendersloot, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis ir Transporto kompetencijų agentūros atstovas Evaldas Morkūnas
Tuo tarpu teritorijų planavimo sprendiniai ne visada atitinka ar spėja atitikti realius infrastruktūros poreikius, prisideda ir skirtingų savininkų infrastruktūros valdymas miestų teritorijose (valstybinės reikšmės kelių tęsinių miestų teritorijose atvejai). Tarp neoptimalių projektų parengimo priežasčių taip pat įvardinti miestų užstatymo ir privačių valdų suformavimo šalia kelių ir gatvių principai, senos ir naujai įrengiamos infrastruktūros jungimo poreikis, kardinaliai keistinas požiūris į miesto susisiekimo esmę, kai prioritetas teikiamas eismo automobiliais skatinimui.
Toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu – ir 2024-aisiais?
Tarptautinės konferencijos „Dviračių Lietuva“ organizatoriai tikisi, kad Lietuvos ir užsienio ekspertus, institucijų, įstaigų, savivaldos ir verslo atstovus subūręs renginys buvo naudingas, ir planuoja, kad tokio formato konferencija dviračių tematika galėtų tapti kasmetine.
Susisiekimo ministerijos teigimu, išliekant temos aktualumui ir dalyvių suinteresuotumui, konferencija „Dviračių Lietuva“ turi potencialo išaugti į platesnio formato, svarbiausią dviračių transporto plėtros veiklą apibendrinantį, bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi skatinantį nacionalinės svarbos renginį.
„Dviračių Lietuva“: pakeliui iš sporto į transporto priemonę Dviračių transporto plėtra yra viena iš prioritetinių Susisiekimo ministerijos krypčių. Matome dide-
lį poreikį skatinti ir vystyti dviračių transportą šalyje kaip ekologišką, ekonomiškai atsparią, sveiką transporto modą.
Dviračių politika turi būti aiškiai apibrėžta, kad mes ne tik sistemiškai ieškotume sprendimų, kaip plėtoti infrastruktūrą, bet ir kalbėtume apie iššūkius, atsirandančius tuomet, kai daugėja dviratininkų, tačiau infrastruktūros vystymas dar tik įsibėgėja.
Dar prieš kelerius metus požiūris į dviračius vyravo daugiausia iš turizmo ar sporto perspektyvos. Vis tik per paskutinį dešimtmetį didesniuose Lietuvos miestuose matome milžinišką transformaciją. Plika akimi regime, kad dviratininkams sukurtos infrastruktūros tik daugėja.
Tiesa, dviračių infrastruktūros vystymui būtinos investicijos. Europos Sąjunga artimoje perspektyvoje savivaldybėms skirs per 100 mln. eurų finansavimą takų infrastruktūrai miestuose. Todėl mūsų bendruomenė su savivaldos atstovais turi drauge stebėti, kaip bus investuojama į šią infrastruktūrą. Nacionaliniu požiūriu valstybė taip pat nestovi vietoje, didinamas finansavimas dviračių takų plėtrai.
Visų suinteresuotų institucijų, savivaldybių ir dviratininkų bendruomenės sąsaja, kalbėjimasis apie tai, kur ir kaip projektuojame takus, yra mums visiems aktualus klausimas ir bendra mūsų siekiamybė.
Tad viliamės, kad konferencija „Dviračių Lietuva“ pradės naują tradiciją su ekspertais, infrastruktūros projektuotojais, dviratininkų politikos formuotojais kalbėti apie dviračių politiką Lietuvoje.
Na, o esminis tikslas – šiek tiek labiau priartėti prie to, kad dviratis taptų transporto priemone kasdienai, savo malonumui. Jeigu kalbame apie anglies dioksido emisijas, siekį gyventi švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje, negalime būti abejingi tam, kad dviračiai, kaip kasdienio susisiekimo priemonė, rastų savo kelią į lietuvių širdis.
Justina Šveikytė, Nemunas Abukauskas Susisiekimo ministerija
Velo Lithuania: Where are we Today and What is the Destination?
By J.Šveikytė, N. Abukauskas
During the European Mobility Week, a conference on the development of bicycle transport in Lithuania „Velo Lithuania“ was held in Vilnius. It was not by chance that the venue of the international event became the headquarters of the European Commission – a week like this should not be held anywhere else but in an institution that, together with the European Union (EU), promotes the doubling of cycling in the Old Continent. Experts from Lithuania and abroad, representatives of the Ministries of Transport and Communications, Environment and Education, Science and Sports and their subordinate institutions, as well as employees of municipal administrations took part in the conference.
When developing bicycle infrastructure in Lithuania, all responsible institutions, enterprises and organizations shall cooperate and look in the same direction. Development of bicycle transport is one of the priority directions of the Ministry of Transport and Communications. There is a great need to promote and develop bicycle transport in the country as an ecological, economically sustainable, and healthy mode of transport.
AB „Kelių priežiūra“ nuolat skiria dėmesį savo valdomam technikos parkui. Dabar bendrovėje transporto priemonių, mechanizmų, įrengimų ir kitos technikos yra apie 5300 vienetų, tarp jų – daugiau kaip 2000 savaeigių mašinų.
Kasmet įsigyjama inovatyvios ir modernios technikos už daugiau kaip 10 mln. eurų. Tai padeda sumažinti bendrovės veiklos sąnaudas, taip pat ir efektyviau vykdyti kelių priežiūros darbus. Kadangi AB „Kelių priežiūra“ daug dėmesio skiria technikos ilgaamžiškumui, tinkamumui ir gerai priežiūrai, čia įvesti technikos priežiūros standartai net pagal 9 technikos paskirties tipus. Dalis bendrovės technikos yra universali ir dirba visus metus (ir vasarą, ir žiemą), tačiau daugiausia jos skiriama žiemos sezono kelių priežiūrai.
Kelių priežiūra žiemą Žiemą bendrovės komanda valstybinės reikšmės kelius visoje Lietuvoje valo ir barsto drėkinamąja druska arba smėlio ir druskos mišiniu. Darbai atliekami N3 klasės sunkvežimiais „Renault“, „Iveco“, „Mercedes“ ir kitais su ant jų sumontuota barstymo ir sniego valymo įranga. Druska ir barstymo įranga lokacijose pakraunama prie konkrečių sąlygų pritaikytais ratiniais krautuvais. Žiemą sniegui nuo žvyrkelių valyti naudojama 140 autogreiderių ir apie 300 traktorių. Pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrai naudojami mažieji traktoriai ir specializuota technika. Taip užtikrinama, kad mažesnio svorio technika savo svoriu nesugadintų ir nesulaužytų takų dangos konstrukcijos.
Kelių priežiūra vasarą
Vasarą prie valstybinių kelių esančioms pakelėms ir griovių šlaitams šienauti ir krūmams pjauti naudojami ratiniai traktoriai, ant kurių sumontuotos specialios vieno, dviejų arba trijų pjaunamųjų šienapjovės-mulčeriai.
Autogreideriai daugiausia naudojami žvyrkeliams ir kelkraščiams iš biriųjų medžiagų profiliuoti. Taip pat jie gali būti naudojami ir kelio sankasos priežiūros ar (ir) remonto (negilių griovių, šlaitų atstatymo) darbams vykdyti.
Pakelėms šienauti AB „Kelių priežiūra“ turi 486 žoliapjoves. Didesnė jų dalis yra montuojama ant traktorių arba kitų savaeigių mechanizmų. Tarp jų yra 10 savaeigių augmenijos pjovimo robotų, valdomų nuotoliniu būdu. Daugiausia šių robotizuotų žoliapjovių naudojama magistraliniuose keliuose ir kalvotose vietovėse, kur statesni šlaitai. Rudenį robotai pjauna trečią (labiausiai nutolusią) kelio šienavimo zoną, kur nesiekia
traktoriai arba kur sunkiau pasiekia darbuotojai su rankinėmis šienapjovėmis.
Asfalto dangų defektams užtaisyti keliuose naudojamos 75 „Wirtgen“ ir „Bomag“ frezos, frezuojančios 35, 50 ar 60 cm pločiu. Grunto ir asfalto tankinimui naudojami vibraciniai savaeigiai volai.
Dar apie 100 ratinių universalių krautuvų atlieka įvairių medžiagų pakrovimo ir kasimo darbus bei stumdo gruntą.
Investicijos į naują ir inovatyvią techniką
AB „Kelių priežiūra“ savo pagrindinei veiklai automobilių kelių ir infrastruktūros priežiūrai vykdyti turi įsigijusi daug modernios šiuolaikinės kelių priežiūros ir remonto technikos, mašinų, savaeigių mechanizmų ir įvairių kitų įrengimų.
Savalaikė ir inžineriniais sprendiniais grindžiama kelių priežiūra ne tik padidina eismo dalyvių patogumą, bet ir svariai prisideda prie saugesnių eismo Lietuvos keliais sąlygų.
Kasmet bendrovė atnaujina ir papildo savo mašinų ir mechanizmų par-
Šienavimui skirti
žoliapjovės robotai ir įvairūs traktoriai
ką. 2023 m. taip pat buvo perkama nauja kelių priežiūros technika, mažosios mechanizacijos priemonės. Per bendrovėje surengtą renginį „Technologijų pusdienis“, skirtą partneriams ir suinteresuotoms šalims, kelininkai ir atsakingi asmenys buvo supažindinti su įsigyta, darbuose naudojama įvairia technika.
Mažieji ratiniai traktoriai, kurie komplektuojami su kelkraščių žoliapjovėmis, sniego valytuvais, druskos barstytuvais, mechaninėmis šluotomis, – tik dalis naujovių. Jie naudojami ne
tik žiemą, bet ir kitų sezonų metu. Šie traktoriai skirti pėsčiųjų ir dviračių takams, tarnybų teritorijoms prižiūrėti, frezatui sušluoti rangos objektuose. Keliams valyti ir druskai barstyti bendrovė įsigijo ir dalį naujų N3 klasės krovininių automobilių („Renault“ vilkikai) su druskos barstymo, sniego valymo įranga ir praplečiamais peiliais sniegui valyti. Krovininio automobilio pagrindinės charakteristikos: druskos bunkerio talpa – 9 m3, druskos tirpalo bunkerio talpa – 3 m3, galimas druskos bėrimo plotis – 3–12 m (su asimetrijos
funkcija nuo sunkvežimio simetrijos ašies), priekinis peilis – nuo 3,40 m iki 6,40 m, nuotolinis barstymo duomenų perdavimas realiuoju laiku į Kelių priežiūros valdymo centrą.
Naujieji N3 klasės krovininiai automobiliai gali vežti birias medžiagas, kėbulo vietoje galima įrengti ir kitą įrangą (pvz., asfalto termosą, prevencinio laistymo druskos tirpalu įrenginį), o prie vilkikų – kabinti puspriekabes ir tralus.
2023 m. nauja moderni technika įsigyta ir pakelės griovių šlaitams šie-
Svarbi ir ypač aktuali technikos parko dalis yra skirta kelkraščių užaukštėjimui šalinti
nauti bei krūmams pjauti. Tai ratinis traktorius „Valtra T175e“, turintis šlaitinę žoliapjovę „Mulag GHA 700“ (dvipusė), kelkraščių žoliapjovė „Mulag MRM 300“ (dvipusė), tikslaus stulpelių apipjovimo žoliapjovė „Mulag MLM 200“ (dvipusė), su trimis pjovimo įrenginiais vienu metu pjauti dešinėje kelio pusėje arba su trimis pjovimo įrenginiais vienu metu pjauti kairėje kelio pusėje, su sniego valymo įranga, su šlavimo ir (ar) kita pakabinama įranga. Traktoriaus „Valtra T175e“ paskirtis: žolės pjovimas abiejose magistrali-
nio kelio pusėse. Po jo darbo nebereikia po atitvarais ir aplink stulpelius šienauti rankomis.
Šlaitinės žoliapjovės horizontalus pjovimo siekis – 7,20 m nuo traktoriaus simetrijos ašies. Kelkraščių žoliapjovės horizontalus siekis – 3 m. Darbinio įrenginio darbui po atitvarais aukštis – 0,3 m.
Dar viena naujiena bendrovėje – šlaitinis savaeigis ir nuotoliniu būdu valdomas mechanizmas „Ferri i-CUT4“, skirtas pjauti šlaitų ir smulkią augmeniją sunkiai pasiekiamose zonose. Pagrindinės charakteristikos: variklio galingumas – 35,9 kW/AG; pilnai hidrostatinė transmisija; valdomas nuotoliniu valdymo pultu, atstumu iki 150 m; savaeigis mechanizmas gali ilgą laiką judėti ir dirbti šlaituose pasviręs bet kuria kryptimi iki 50o.
Savaeigis mechanizmas „Ferri i-CUT4“ su prikabinamais įrenginiais gali atlikti šienavimo, augmenijos smulkinimo, šlavimo ir sniego valymo darbus. Kadangi turi prikabinamus įrenginius, – taip pat ir žolės pjovimo, augmenijos smulkinimo, šlavimo bei sniego valymo darbus.
Svarbi ir ypač aktuali technikos parko dalis – kelkraščių užaukštėjimų nufrezavimo ir surinkimo įrenginys „Hydrog SP-1200“ su traktoriumi „John Deere 6175R“. Ratinis traktorius „John Deere 6175R“ (variklio galia –129 kW/175 AG; traktoriaus svoris –9,2 t; minimalus greitis – mažiau kaip 20 m/val., maksimalus greitis – 50 km/ val.). Traktoriaus transmisija yra pilnai automatinė (autopower).
Prikabinamas kelkraščių užaukštėjimo nufrezavimo įrenginys „Hydrog SP-1200“ (įrenginio svoris – 3,5 t): įrenginio hidraulinės stoties pavara – galinis traktoriaus galios tiekimo velenas (GTV); maksimalus nufrezavimo plotis vienu važiavimu – 1200 mm; teorinis našumas, esant nominaliai apkrovai, –ne mažiau kaip 200 m/val.; nufrezuotos medžiagos transportavimas į sunkvežimį – ne mažiau kaip 50 m3/val.
„Hydrog SP-1200“ freza yra skirta kelio kelkraščiams pjauti ir nuimti. Vienas iš šių mašinų naudojimo tikslų –prailginti kelio dangos ilgaamžiškumą, nuleidžiant vandenį nuo važiuojamosios dalies ir taip apsaugant konstrukciją nuo vandens prasiskverbimo į ją.
Pastaruoju metu AB „Kelių priežiūra“ intensyviai šalina kelkraščių užaukštėjimą: tiek rajoniniuose, tiek krašto keliuose, tiek automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys, kur vyrauja didžiausias automobilių greitis. Vandens sankaupos ant dangos lemia vandenslydos (akvaplaningo) pasireiškimą – kai, esant itin šlapiam keliui, važiuojant automobiliu, dingsta padangos sukibimas su kelio danga, o tai priveda prie prarastos automobilio kontrolės. Taigi, dėl vandens plėvelės tarp padangos ir dangos automobilis gali tapti nevaldomas. Todėl kelkraščių užaukštėjimo darbai ir vandens sankaupų prevencija yra tarp prioritetų.
Dėmesys neigiamo poveikio aplinkai mažinimui ir kelininkų darbo saugumui
AB „Kelių priežiūra“ nuolat siekia mažinti neigiamą poveikį aplinkai, švelninti klimato pasikeitimus. Tam tikslui įsigytas ir antrinių asfalto drožlių (nufrezuotos kelio dangos) perdirbimo įrenginys „Rolex“. Įrenginio maišymo talpos (būgno) krovumas – 1200 kg, kaitinimo sistemos degiklio galingumas – 120 kW, perdirbimo našumas – iki 3,5 t/val.
Prie bendrovės inovatyvumo labai prisidėjo 2021 m. ir birželio mėnesį savo veiklą pradėjusi viena moderniausių asfalto gamyklų Lietuvoje.
Didžioji asfalto gamykloje pagamintos produkcijos dalis sunaudojama kelių priežiūros darbams – išdaužų taisymui, lokalių vietų viršutinio sluoksnio pakeitimui, dviračių takams. Pagamintą asfalto mišinių produkciją, dėl jos kokybinių parametrų, pamėgo ir Lietuvos kelių tiesimo įmonės, kurios atnaujina asfalto dangas valstybinės ir
vietinės reikšmės keliuose bei gatvėse.
AB „Kelių priežiūra“ didžiausią dėmesį nuolat skiria darbuotojų darbo saugumui keliuose, todėl įsigijo prikabinamus arba sumontuotus ant krovininių automobilių smūgio slopintuvus, kurie slopina smūgį, sukeltą atvažiuojančio automobilio (iki 100 km/val.). Iki 2025 m. planuojama įsigyti dar iki 30 smūgio slopintuvų, užtikrinančių saugų darbą važiuojamojoje kelio dalyje.
Bendrovėje įrengtas unikalus kelių priežiūros ir statybinės technikos
Prie bendrovės inovatyvumo labai prisideda ir viena moderniausių asfalto gamyklų Lietuvoje
servisas, kur po vienu stogu remontuojami ir automobiliai, ir kelių priežiūros technika. Servisas turi „Renault Trucks“ sunkiasvorių transporto priemonių priežiūros ir remonto sertifikatą, taip pat gamintojo įrenginius, skirtus automobilių gedimų kompiuterinei diagnostikai. Čia remontuojama ne tik bendrovės, bet ir kitų klientų, tarp jų ir Lietuvos kariuomenės, technika.
Parengta pagal AB „Kelių priežiūra“ informaciją
The company Kelių priežiūra AB pays a constant attention to its technical fleet. Currently, the company owns about 5300 vehicles, mechanisms, machines, and other equipment, including over 2000 of self-propelled machines. Every year, innovative and modern equipment is purchased for more than 10 million euros. This helps to reduce the operating costs of the company, and at the same time to more efficiently carry out road maintenance works. The company pays a lot attention to the durability, suitability and good maintenance of the equipment. Although some of the company‘s equipment is universal and works all year round (both in summer and winter) they are mainly dedicated to the road maintenance in winter. Road maintenance, based on timely engineering solutions, not only increases comfort for the road users, but also contributes significantly to safer traffic conditions on Lithuanian roads.
Spindintis asfaltas LUMIVIA® – žalesnis produktas Lietuvos keliams
Prancūzų kapitalo įmonė AB „Eurovia Lietuva“, glaudžiai bendradarbiaudama su grupės įmonėmis, nuolatos ieško inovatyvių ir žalių kelių statybos sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti ir Lietuvos rinkai. Vienas tokių naujausių bendrovės produktų – „Eurovia grupės“ išbandytas asfalto mišinys LUMIVIA®. Tai spindintis asfaltas, kurį AB „Eurovia Lietuva“ panaudojo, įrengdama keturis greičio
slopinimo kalnelius Rokantiškių g., Vilniaus mieste.
Asfaltas LUMIVIA® išrastas ir sukurtas, dalį užpildų pakeičiant stiklo ir veidrodžio dalelėmis. Tokio tipo mišinys išlaiko asfalto savybes ir papildomai įgauna spindintį efektą, nenaudojant papildomos energijos. LUMIVIA® asfalto mišiniui pagaminti naudojamos stiklo ir veidrodžio antrinio panaudojimo medžiagos, kurių anglies dvideginio pėdsakas visoje grandinėje prilyginamas 0, tad tai – žalias produktas. Asfaltas atspin-
di šviesą tamsiu paros metu, taip atkreipdamas eismo dalyvių dėmesį.
AB „Eurovia Lietuva“ specialistų atlikti tyrimai parodė, kad spindesys didėja, jei asfaltas įrengtas bent minimaliai apšviestoje teritorijoje, tad produkto panaudojimą bendrovė žada tobulinti. Bendrovė atskleidžia, kad spindintis asfaltas ateityje taps puikia alternatyva įrengiant miesto aikštes, pėsčiųjų ir dviračių takus bei kitus miesto objektus. LUMIVIA® padėtų pabrėžti šiuos aplinkos elementus ir taip gražintų miestą.
AB „Eurovia Lietuva“, priklausanti Prancūzijos kapitalo įmonių grupei, atskleidžia, kad ryšiai su įmonių grupės specialistais leidžia bendrovei rinkti gerąją praktiką, kurią siekiama pritaikyti ir Lietuvoje.
Sumažintos temperatūros asfaltas TEMPERA®
Dar vienas AB „Eurovia Lietuva“ išbandytas ir šiandien dažnai naudojamas produktas – sumažintos temperatūros asfaltas TEMPERA®. „Eurovia grupėje“ pasiteisinęs produktas jau po pirmųjų bandymų leido pasiekti gerų rezultatų. Pastebėta, kad TEMPERA® gamybos metu sunaudojama mažiau iškastinio kuro, taip pat išmetama mažiau ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų), kitaip tariant, mažiau kenksmingo mūsų planetai CO2, kurio emisiją savo veikloje „Eurovia grupė“ įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti 40 proc. Klojant minėtą asfaltą, išmetama mažiau žmonių sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų garų pavidalu, tačiau išlaikoma tokia pati kokybė, kaip ir įprastinių karštųjų asfalto mišinių.
Dėl pastaraisiais metais pabrangusios energijos ir energetinio nesaugumo, ši technologija tapo ypač aktuali. 2022 m. Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji sutiko su eksperimentu ir leido panaudoti TEMPERA® asfalto mišinį Maldininkų gatvėje. Kadan-
gi eksperimentiniame ruože paklotas tiek TEMPERA® tipo mišinys, tiek įprastinis, tai bandymų, tyrimų ir stebėsenos metu buvo lyginami jų rodikliai ir daromos išvados. Buvo tikrinamos fizinės ir mechaninės savybės, tokios kaip: oro tuštymių kiekis, sutankinimo koeficientas, atsparumas vandens poveikiui, tamprumo modulis, ilgalaikiškumas. Taip pat buvo apskaičiuotas energijos sąnaudų sumažėjimas, CO 2 emisijos sumažėjimas ir apklausos būdu darbo sąlygų pagerėjimas. Eksperimentinio ruožo stebėjimus atliko ir VILNIUS TECH. AB „Eurovia Lietuva“ detalius stebėjimus ir matavimus atliko įrengiant eksperimentinį ruožą, taip pat šį ruožą ji periodiškai stebės dar 3–5 metus.
2023 m. AB „Eurovia Lietuva“ toliau tobulino šią technologiją, mažindama produkto CO 2 emisiją, ir jau pagamino daugiau nei 7500 t TEMPERA® asfalto mišinio.
Zigmantas Perveneckas
AB „Eurovia Lietuva“ Technikos ir aplinkosaugos vadovas
The Company Eurovia Lietuva AB Produces Innovative Asphalts By Z. Perveneckas
The company Eurovia Lietuva AB in close cooperation with the other companies of the group is constantly looking for innovative and green road construction solutions, which could be offered to the Lithuanian market as well. One of the company‘s latest products is the asphalt mixture Lumivia® tested by the Eurovia Group. This is a luminescent asphalt. Lumivia® was invented and created by replacing some of the aggregates with glass and mirror particles.
In the future, luminescent asphalt will become an excellent alternative for the construction of city squares, pedestrian and bicycle paths and other city objects. Another product that has been tested and is actively used today is Tempera® asphalt of a reduced temperature. The production of Tempera® asphalt uses less fossil fuel. When laying this asphalt, fewer chemicals harmful to human health are emitted in the form of vapours, but the quality is maintained as that of conventional hot asphalt mixtures.
In 2023, the Eurovia Lietuva AB continued to improve this technology, to reduce the CO2 emission, and has already produced more than 7500 tons of Tempera® asphalt mixture.
Normatyviniai techniniai dokumentai nustato susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijų projektinį naudojimo ir tikėtiną ribinį naudojimo laikotarpius. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, dalis susisiekimo infrastruktūros yra pastatyta prieš 30 ir daugiau metų. Tai reiškia, kad dalis jos jau yra pasiekusi savo ribinį tarnavimo laikotarpį, o kita turi būti atnaujinama dėl dangos paviršiaus charakteristikų pablogėjimo.
Vadovaujantis KPT SDK 19 dokumento nuostatomis, degradavusių dangos konstrukcijų atnaujinimas gali būti vykdomas visiškai atnaujinant dangos konstrukciją, atnaujinant jos dalį arba įrengiant naujus sluoksnius ant esamos konstrukcijos. Siekiant tiksliai įvertinti dangos būklę ir pasirinkti racionaliausią dangos konstrukcijos atnaujinimo būdą, būtina atlikti esamų dangos konstrukcijų būklės vertinimą. Dangos konstrukcijos atnaujinimo sprendinio parinkimui, ypač taikant KPT SDK 19 rekomen -
duojamą mechanistinį-empirinį dangos konstrukcijų projektavimo metodą, būtina nustatyti esamos konstrukcijos laikomąją gebą ir sluoksnių standumo modulius. Šie parametrai yra pagrindiniai skaičiuojamieji kriterijai, šalinant esamus sluoksnius ir įrengiant naujus.
Panaudojant krintančio svorio deflektometrą, dangos konstrukcijos laikomoji geba išmatuojama nepažeidžiant esamos dangos išilgai tiriamojo kelio nustatytu matavimo žingsniu. Apdorojus matavimo duomenis, įvertinama ne tik visos dangos konstrukcijos laikomoji geba ir jos atitiktis naujai numatytai projektinei apkrovai, bet ir atskirų sluoksnių standumo moduliai. Panaudojant faktinių standumo modulių vertes ir žinant numatytų naujai įrengti dangos konstrukcijos sluoksnių skaičiuojamąsias charakteristikas, suprojektuojamas ekonomiškai racionalus dangos konstrukcijos sprendinys, kuris atitinka naujai numatyto projektinio laikotarpio sunkiojo transporto apkrovas.
Dangos konstrukcijos laikomosios gebos tyrimas neardančiaisiais metodais pagrįstas smūginės apkrovos suteikimu į dangos konstrukciją ir dangos įlinkio (reakcijos) matavimu davikliais, pridėtais ant dangos paviršiaus. Šiems matavimams dažniausiai naudojamas deflektometras, sukuriantis pulsinę apkrovą, kuri imituoja krovininio automobilio rato apkrovos poveikį į dangą.
Krintančio svorio deflektometro veikimo principas:
1. Iš tam tikro aukščio metamas svoris, kurio apkrova per apkrovos plokštę perduodama dangai, taip simuliuojant transporto priemonės / orlaivio dinaminę apkrovą.
2. Apkrovimo metu deformavusio dangos paviršiaus įlinkį registruoja davikliai (geofonai), skirtingais atstumais nutolę nuo apkrovos plokštės centro.
3. Užregistruotas įlinkis įrašomas į duomenų bazę.
Krintančio svorio deflektometru FWD nustatyti duomenys leidžia:
• Įvertinti dangos konstrukcijos ir atskirų jos ruožų reakciją į apkrovą (laikomąją gebą).
• Pagal išmatuotus dangos įlinkius nustatyti kiekvieno dangos konstrukcijos sluoksnio tamprumo modulį.
• Apskaičiuoti kritinius įtempimus ir deformacijas nuo projektinės apkrovos.
• Įvertinti oro uosto dangų tinkamumą vykdyti orlaivių operacijas, nustatant dangos klasifikacijos skaičiaus PCN.
• Įvertinti dangos konstrukcijos sluoksnių atitiktį projekto specifikacijoms.
• Apskaičiuoti likutinį dangos eksploatacijos laikotarpį arba dangos stiprinimo poreikį.
Tinkamas dangos konstrukcijos
įrengimas, užtikrinant projekte nurodytus dangos konstrukcijos sluoksniams keliamus reikalavimus, lemia dangos
Kritino (didžiausio) orlaivio parametrai
Modelis Svoris, kg
konstrukcijos atsparumą projektinėms apkrovoms ir užtikrina tinkamą jos funkcionavimą projektiniu naudojimo laikotarpiu. Įrengtų dangos konstrukcijos sluoksnių atitikties projekto specifikacijoms įvertinimas gali būti atliekamas neardančiaisiais dangos konstrukcijos tyrimais krintančio svorio deflektometru FWD. Krintančio svorio deflektometru FWD per ganėtinai trumpą laiką gali būti identifikuotos vietos, kurios neatitinka projekte keliamų reikalavimų dangos konstrukcijos sluoksniams.
Atsižvelgiant į oro uostų dangų laikomąją gebą, tam tikri jų elementai yra pritaikyti tik tam tikrai orlaivių sudėčiai ir operacijų skaičiui. Oro uostų dangoms yra deklaruojamas dangos klasifikacijos skaičius PCN, kuris nusako, kokiems didžiausiems orlaiviams yra pritaikytos dangos konstrukcijos.
Dangos klasifikacijos skaičius PCN yra nustatomas atliekant neardančiuosius dangos konstrukcijos laikomosios gebos tyrimus krintančio svorio deflek-
Apkrovų pasiskirstymas į ašis
(ties „nosimi“)
(ties sparnais)
Deklaruotas dangos klasifikacijos skaičius PCN
Oro uosto elementas PCN Kodas
(ties
Atstumas nuo orlaivio ašies iki ratų po orlaivio sparnais vidurio, m
Kritinis (didžiausias) orlaivis Modelis ACN
KTT 120* F/A/W/T A321-200 49
*Deklaruotas dangos klasifikacijos skaičius PCN yra susijęs su skaičiavimuose priimta orlaivių sudėtimi ir kritinio orlaivio (A321-200) operacijų skaičiumi.
tometru FWD. Atlikus laikomosios gebos matavimus, pagal išmatuotus duomenis, naudojant specializuotas programas, yra apskaičiuojami dangos konstrukcijos sluoksnių standumo moduliai. Nustačius dangos konstrukcijos sluoksnių standumo modulius, pagal įvertintą orlaivių sudėtį ir operacijų skaičių atliekamas PCN skaičiavimas.
Prof. dr. Audrius Vaitkus, dokt. Martynas Karbočius, dokt. Rafal Mickevič VILNIUS TECH AIF Kelių tyrimo institutas
Investigations of roads, streets and airfield pavement structures with a falling weight deflectometer FWD
By A. Vaitkus, M. Karbočius, R. Mickevič
Normative technical documents determine the design period of use and the expected limit period of use of road constructions. In order to accurately assess the condition of the pavement and the most rational way of renewing the pavement structure, it is necessary to perform an assessment of the condition of the existing pavement structures. In order to select a solution for renewing the pavement structure, especially when applying the mechanistic-empirical design method of pavement structures recommended by KPT SDK 19, it is necessary to determine the bearing capacity of the existing structure and the stiffness modules of the layers. These parameters are the main calculation criteria for removing existing layers and installing new ones.
Using a falling weight deflectometer FWD, the load-bearing capacity of the pavement structure is measured without damaging the existing pavement along the test road at a set measurement step. After processing the measurement data, not only the load-bearing capacity of the entire pavement structure and its compliance with the new design load, but also the stiffness modules of individual layers are evaluated.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto mokslininkai baigia vykdyti Europos Sąjungos Dvynių projektą „Parama kuriant išsamią kelių eismo saugumo duomenų bazę ir toliau gerinant kelių eismo saugumo valdymą Sakartvele“. Dvejus metus trukusio projekto metu VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai kartu su Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos, Kelių ir greitkelių generalinio direktorato, Lenkijos Europos Sąjungos transporto projektų centro ekspertų komanda analizavo situaciją Sakartvele, dalijosi sukaupta gerąja patirtimi ir teikė pasiūlymus, kaip pagerinti kelių eismo saugumo politikos formavimo gebėjimus instituciniu lygmeniu, eismo įvykių duomenų rinkimo kokybę ir kokius analizės metodus taikyti.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas buvo atsakingas už Dvynių projekto trečiojo komponento tikslo įgyvendinimą – sukurti Nacionalinio traumų, patirtų eismo įvykių metu, registro koncepciją ir gaires eismo įvykių metu patirtų sužalojimų sunkumo lygiui nustatyti. Šis tikslas atliepia 2021–2030 m. Europos Sąjungos (ES) kelių eismo saugumo politikos programos „Tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“ tikslus, kuriais siekiama mažinti ne tik žuvusiųjų, bet ir sunkiai sužeistų eismo dalyvių skaičių. Siekiant kaupti ir analizuoti reprezentatyvius, tarpusavyje palyginamus ir visuotinai vienodai suprantamus sužeistų eismo dalyvių duomenis, aukšto lygio kelių eismo saugumo
grupė, atstovaujanti visoms ES valstybėms narėms, 2013 m. apibrėžė sunkių sužalojimų kelyje apibrėžimą. Pagal šį apibrėžimą eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra sunkūs, kai pagal sutrumpintą sužeidimo skalę (angl. Abbreviated Injury Scale) patirtas sužeidimas (trauma) priskiriama 3-iajam ir aukštesniam laipsniui. Bent vieną sunkų sužeidimą eismo įvykio metu patyręs asmuo priskiriamas prie sunkiai sužeistų eismo dalyvių (MAIS3+).
Siekdami projekto metu sukurti Sakartvelo nacionalinio traumų, patirtų eismo įvykių metu, registro koncepciją ir gaires eismo įvykių metu patirtų sužalojimų sunkumo lygiui nustatyti, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai dalyvavo 8-iose misijose, kurių metu susitiko su Sakartvelo ekonomikos ir tvarios plėtros ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos, Viešojo saugumo valdymo centro 112, Nepaprastųjų situacijų koordinavimo ir skubios pagalbos centro, O. Gudushauri nacionalinio medicinos centro ir Informacinių technologijų agentūros prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais. Susitikimų metu išanalizuota esama duomenų apie eismo įvykių metu žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių registravimo, kaupimo ir administravimo sistema, atlikta duomenų srautų perdavimo tarp skirtingų institucijų analizė, apžvelgtas duomenų panaudojimas, sprendžiant eismo saugumo problemas, ir nustatyti tobulintini aspektai.
Vykdant projektą, sukurta Nacionalinio traumų registro koncepcija ir pateikti pasiūlymai Sakartvelo teisinei bazei tobulinti, siekiant įgyvendinti pasiūlytą koncepciją. Siekiant užtikrinti patikimų ir reprezentatyvių duomenų registravimą, kaupimą ir analizę, pateikti pasiūlymai Sakartvelo eismo įstatyme reglamentuoti tokias sąvokas, kaip sunkiai sužeistas eismo dalyvis ir žuvusysis kelyje, bei tobulinti atitinkamų institucijų duomenų registravimą ir kaupimą reglamentuojančius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, kad bet kurio registro funkcionavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip tiksliai ir kokybiškai bus įvedami duomenys,
Dvynių projekto metu buvo tobulinamos ir sveikatos sektoriaus darbuotojų, dirbančių su eismo įvykių metu žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių duomenimis, kompetencijos. Organizuoti ketveri mokymai skirtinguose Sakartvelo regionuose, kuriuose dalyvavo 261-os gydymo įstaigos atstovai – gydytojai ir medicinos statistikos specialistai. Mokymų metu dalyviai buvo supažinti su sunkių sužeidimų klasifikavo sistema, su Nacionalinio traumų registro koncepcija, aptarti sunkiai sužeistų eismo dalyvių skaičiui nustatyti būtini sveikatos sektoriaus duomenys, kurių kokybė tiesiogiai priklauso nuo kursų dalyvių atsakingumo, pareigingumo ir įsitraukimo, pateikiant kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie eismo įvykio metu sužeistus eismo dalyvius.
Sunkus sužalojimas pagal MAIS3+
Įgyvendinto Dvynių projekto naudos gavėjai yra Sakartvelo ekonomikos ir darnios plėtros ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Darbo, sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos. Didesnis pagrindinių suinteresuotų šalių koordinavimas, stipresni žmogiškieji gebėjimai nacionaliniu ir vietos lygmenimis, geresnis kelių eismo saugumo duomenų rinkimas, analizė ir sklaida bei atitinkamų institucijų gebėjimų stiprinimas išlieka būtina sąlyga, siekiant sukurti saugesnius kelius Sakartvele.
Prof. dr. Audrius Vaitkus, doc. dr. Vilma Jasiūnienė, dr. Judita Škulteckė, dr. Igoris Kravcovas VILNIUS TECH AIF Kelių tyrimo institutas
Researchers from VILNIUS TECH Road Research Institute developed the Georgia Trauma Register concept to reduce seriously injured road users according to the MAIS3+ system as part of the European Union Twinning Project
By A. Vaitkus,V. Jasiūnienė, J. Škulteckė, I. Kravcovas,
Researchers from the VILNIUS TECH Road Research Institute have almost finished the implementation of the European Union Twinning project
“Support in the establishment of a comprehensive road safety database and further improving road safety management in Georgia”. During the two-year project, the concept of the National Trauma Register was developed and recommendations on how to improve the legal framework of Georgia to implement the proposed concept were also prepared. Furthermore, four trainings
for representatives of medical personnel were organised in different regions of Georgia. These trainings focused on the introduction to the serious injury classification system (MAIS3+), the concept of the National Trauma Register, the necessary data from the health sector to determine the number of seriously injured road users, the importance of data quality, the duty and involvement in providing the most detailed and accurate information about road users injured during a road accident.Sunkus sužalojimas pagal MAIS3+
Šių metų birželio 12–14 d. Gdanske (Lenkijoje) vyko 10-oji tarptautinė European Asphalt Technology Association (EATA) konferencija, kuri kas dvejus metus suvienija asfalto mišinių ir bituminių rišiklių srities aukščiausio lygio ekspertus ir mokslininkus pasidalinti naujausiomis įžvalgomis ir ilgalaikių tyrimų rezultatais. Konferencijoje daug dėmesio skirta ir diskutuota šiomis tyrimų temomis:
• asfalto mišinių atsparumas transporto priemonių ir klimato veiksnių poveikiui (atsparumas nuovargiui, plastinėms deformacijoms ir temperatūrinių plyšių susidarymui);
• bitumo modifikavimui taikytini priedai, siekiant pagaminti išskirtinių savybių modifikuotą bitumą;
European Asphalt Technology Association (EATA)konferencijoje
• bituminio rišiklio senėjimo lėtinimas;
• bituminį rišiklį atjauninančios medžiagos;
• biorišiklių kūrimas ir praktinis taikymas.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai prof. dr. Audrius Vaitkus, doc. dr. Rita Kleizienė, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Judita Škulteckė konferencijoje skaitė pranešimus, kuriais pristatė Lietuvoje vykdomus mokslinius tyrimus. Dr. Ovidijaus Šerno pranešimas buvo apie panaudotų padangų gumos miltelių poveikį bitumo savybėms, tiek esant žemoms, tiek ir aukštoms temperatūroms, t. y. bitumo atsparumą temperatūrinių plyšių ir provėžų susidarymui, priklausomai nuo polimero ir panaudotų padangų gumos kie-
kio kombinacijos. Taip pat pranešimo metu pristatytas su skirtingomis polimero ir panaudotų padangų gumos kiekio kombinacijomis modifikuotu bitumu pagamintų asfalto mišinių atsparumas provėžų susidarymui. Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad bitumo modifikavimui galima sėkmingai taikyti panaudotų padangų gumos miltelius, jais pakeičiant dalį bitumo modifikavimui įprastai taikomo stireno-butadieno-stireno polimero kiekio.
Doc. dr. Ritos Kleizienės pranešimas buvo orientuotas į nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir žemės sankasos sutankinimo įvertinimą, taikant alternatyvius metodus. Eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad pagal krintančio svorio deflektometro (FWD) duomenis, kai sluoksniui su-
teikiama pakartotinė apkrova, galima įvertinti nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir žemės sankasos sutankinimą.
Šio metodo pranašumas yra tai, kad jis yra mažiau imlus laikui ir reikalauja mažiau žmogiškųjų išteklių, nei įprastai sluoksnių sutankinimui įvertinti atliekamas bandymas su statine sija.
Pasibaigus konferencijai, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto atstovai dalyvavo Statybos medžiagų, sistemų ir statinių laboratorijų ir ekspertų tarptautinės sąjungos (RILEM) seminaruose. Čia įgytos naujos žinios ir perimta geroji kitų šalių praktika bituminių emulsijų, asfalto pakartotinio panaudojimo, atliekų ir šalutinių gamybos produktų taikymo kelių tiesyboje temomis.
Šių metų birželio 26–27 d. VIL-
NIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkės doc. dr. Vilma Jasiūnienė ir dr. Laura Jateikienė dalyvavo Švedijos vyriausybės, Švedijos transporto administracijos ir Inovacijų agentūros „Vinnova“ organizuotoje eismo saugumo konferencijoje „Vision Zero“, kurios tikslas – susieti kelių eismo saugumą su kitais tvarumo iššūkiais, pereiti nuo vizijų prie jų įgyvendinimo ir pakelti eismo saugumą į kitą lygį.
Konferencijoje dalyvavę valdžios institucijų, tarptautinių organizaci -
jų, privataus sektoriaus, akademinės bendruomenės, politikos formuotojų, nevyriausybinių organizacijų ir kiti atstovai keitėsi žiniomis, patirtimi, diskutavo. Konferencijos pagrindinės temos ir vykusių diskusijų klausimai:
• Nulinė vizija greitai besikeičiančiame pasaulyje. Kas gali paskatinti pokyčius, kad privačiame ir viešajame sektoriuose tvarus darbas būtų siejamas su kelių eismo saugumo užtikrinimu?
• Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 m., kaip kelių eismo saugumo priemonė. Kodėl kreipiamas nepakankamas dėmesys kelio darbų zonoms, kai daugiausia žūstančių darbo vietoje yra kelio darbų zonose?
• Privataus sektoriaus vaidmuo ir dalyvavimas sprendžiant eismo saugumo klausimus. Kas labiausiai pajaustų privataus sektoriaus dalyvavimo naudą?
• Žinių perdavimas ir gebėjimų ugdymas. Ar greitai turėsime bendrą kelių eismo saugumo užtikrinimo planą, kurį vykdantys laikytųsi tos pačios etikos ir turėtų vienodų žinių?
• Saugus perėjimas nuo automobilių prie elektrinių dviračių transporto priemonių. Kada bus priimtas sprendimas, kad miestuose didžiausias leistinas greitis turi būti 30 km/val.?
V. Jasiūnienė ir L. Jateikienė eismo saugumo konferencijoje „Vision Zero“
• Naujos technologijos ir inovacijos. Kada transporto priemonėse įdiegtos technologijos / dirbtinis intelektas užtikrins Kelių eismo taisyklių laikymąsi? Ar tai bus komercinio sektoriaus, ar miestų iniciatyva?
Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose leidžia ne tik pristatyti Lietuvoje vykdomus mokslinius tyrimus, sprendžiamas problemas, pasidalinti įgyta gerąja praktika, bet ir įgyti naujų žinių, užmegzti naujus profesinio bendradarbiavimo ryšius, dalyvauti diskusijose su aukščiausio lygio kelių tiesybos srities ekspertais ir mokslininkais. Tai išskirtinė galimybė Lietuvai ir jos mokslininkams būti matomiems tarptautiniu mastu.
Dr. Judita Škulteckė, dr. Laura Jateikienė VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas
Presentation of studies conducted by VILNIUS TECH Road Research Institute at international conferences By
J.Škulteckė, L.Jateikienė
The 10th International Conference of the European Asphalt Technology Association (EATA) was held in Gdańsk, Poland, on 12 to 14 June, 2023. Every two years, toplevel experts and researchers in the field of asphalt materials and technologies come together from all over the world to share their latest insights and results from long-term studies. Researchers from VILNIUS TECH Road Research Institute also attended this conference and presented their latest findings. On 26 to 27 June, 2023 in Stockholm, Sweden, a road safety conference “Vision Zero” was organized. It aims to connect road safety with other sustainability challenges, move from visions and plans to their implementation, and raise road safety to the next level. Researchers from VILNIUS TECH Road Research Institute participated in this conference as well. Participation in international conferences allows researchers not only to present the latest studies and share good practice, but also to gain new knowledge, establish new relationships of professional cooperation and participate in discussions with top-level experts and scientists in the field of road construction. This is a unique opportunity for Lithuania and its researchers to be visible internationally.
VILNIUS TECH Europos universitetų reitinguose 2024-ųjų Europos universitetų reitingo, kurį sudarė „Quacquarelli Symonds“ (QS), duomenimis, VILNIUS TECH užima 307 vietą iš 690 vertintų universitetų Europoje. Pagal vienam dėstytojui tenkančių studentų skaičių VILNIUS TECH užima 84 vietą. Tai rodo, kad dėstytojai gali kiekvienam studentui skirti daug dėmesio, taip skatinant aukštą mokymo kokybę. Taip pat, QS reitinge VILNIUS TECH pasižymėjo ir pagal darbdavių reputaciją, citavimą mokslo kontekste bei tarptautinį personalo įdarbinimą.
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedroje rengiami technologijos mokslų statybos inžinerijos krypties trijų kvalifikacinių lygių specialistai: bakalaurai, magistrai ir mokslų daktarai. 2023 m. studijas baigė 36 studentai, iš kurių inžinerijos mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas 16 studentų, o inžinerijos mokslų magistro – 20 studentų.
Šiemet naujus mokslo metus ir studijas pradėjo 56 studentai. Kelių katedros vykdomas bakalauro nuolatines studijas pasirinko 18 moksleivių, o ištęstines – 7 kolegijų absolventai. Magistrantūros studijų programą „Kelių inžinerija ir valdymas“ (modifikuota studijų programa „Keliai ir geležinkeliai“, integruojant studijų programą „Kelių saugumo valdymas“) pradėjo studijuoti 12 studentų, „Išma-
niųjų miestų inžineriją“ – 7 studentai ir jungtinę (vykdomą kartu su Rygos technikos universitetu) studijų programą „Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija“ – 12 studentų, iš kurių net 11 yra iš užsienio.
Kelių katedros dėstytojai taip pat aktyviai vykdo mokslo tiriamuosius darbus ir rengia jaunuosius mokslininkus. Dėstytojų pedagoginės veiklos rezultatai įvertinami jiems suteikiant profesoriaus arba docento pedagoginį vardą. VILNIUS TECH Statybos inžinerijos mokslo krypties tarybos sprendimu daktaro laipsniai technologijos mokslų srityje 2022 m. suteikti:
• Andriui Baltrušaičiui (disertacijos tema – „Asfalto sluoksnių sutankinimo laipsnio nustatymas neardomuoju georadaro metodu kelių tiesybos darbų kokybės kontrolei gerinti“, mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Vaitkus);
• Viliui Filotenkovui (disertacijos tema – „Kelio dangos konstrukcijos nesurištųjų pagrindo sluoksnių tamprumo modulio ir atsparumo liekamosioms deformacijoms priklausomybės nuo užpildų fizinių ir mechaninių savybių tyrimas“, mokslinis vadovas –prof. dr. Audrius Vaitkus).
VILNIUS TECH Senato nutarimu technologijos mokslų srityje 2023 m. docento pedagoginis vardas suteiktas dr. Ritai Kleizienei.
Doc. dr. Viktoras Vorobjovas
VILNIUS TECH AIF
Kelių katedra
„Keleliui“ vadovaus merginos „Jei norite kito veide matyti šypseną, šypsokitės patys“, – teigia Dalai Lama. Ši citata apibūdina mus – jaunųjų kelininkų klubo (JKK) „Kelelis“ narius. Šiais, kaip ir kiekvienais, metais nuoširdžiai ruošėmės kiekvienam renginiui, nes norime aktyviomis veiklomis ir mokymais parodyti, kad kelininkai yra bendruomeniški žmonės, kurie gera emocija užkrečia ir aplinkinius, įtraukdami juos į organizuojamas veiklas.
2023 metus pradėjome asociacijos „Lietuvos keliai“ organizuotame forume, atstovaudami JKK „Kelelis“. Renginyje pranešėjai pateikė daug naudingos informacijos, kurią pritaikysime ateityje. Forume ne tik klausėmės pranešėjų, bet ir diskutavome sektoriaus įvaizdžio bei studentų pritraukimo temomis, ieškojome sprendimo būdų.
Po mėnesio, kovo 24 d., JKK „Kelelis“ šventė 19-ąjį gimtadienį, kurio metu buvo pristatyta klubo metinė ataskaita. Šiame renginyje neužmiršti liko ir naujieji klubo nariai. Jie krikštynų ceremonijos metu įsitvirtino klubo narių gretose.
Rugsėjo 28 d. vyko integraciniai mokymai. Šis renginys yra svarbus kiekvienam studijų programos „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija“ studentui, nes jo metu pirmakursiai užmezga tvirtesnius ryšius ne tik su savo grupe, bet ir su vyresniais studentais. Supažindinome studentus su ateities galimybėmis, pasidalijome asmenine darbo patirtimi.
Po aktyvaus renginių maratono lapkričio 14 d. JKK „Kelelis“ prezidentas Gustas Mensevičius ir viceprezidentas Ramūnas Strumila savo pareigas perleido jaunesniajai kartai. Išrinkome naują prezidentę Livetą Žilinskaitę ir viceprezidentę Vaidilę Vilkončiūtę. JKK „Kelelis“ vairą perėmusios merginos su tvirtu klubo narių branduoliu ne tik pratęs ilgametes JKK „Kelelis“ tradicijas, bet ir atneš naujovių gūsį į klubo veiklas. Tad sekite mus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, kad pirmieji sužinotumėte ne tik apie organizuojamus renginius, bet ir apie kitas klubo aktualijas.
Liveta Žilinskaitė JKK „Kelelis“ prezidentė
Pernelyg didelis skleidžiamas triukšmas ir dulkės ilgainiui daro žalą sveikatai. Siekdamas apsaugoti ne tik darbuotojų, dirbančių kasavietėse ar objektuose, bet ir žmonių bei gyvūnų, gyvenančių aplinkinėse teritorijose, sveikatą, Vokietijos mobilių trupintuvų ir sijotuvų gamintojas Kleemann nuolat kuria naujas priemones, skirtas sumažinti ir efektyviai apriboti triukšmą bei dulkių išmetimą. Naujausios EVO2 kartos Kleemann įrenginiai dirba skleisdami mažesnį garso galios lygį, nei jų pirmtakai modeliai.
Mažiau triukšmo miestuose
Daug žmonių patiria skleidžiamo triukšmo poveikį dirbant objektuose, esančiuose miesto ribose. Šiuo atveju visapusiška apsauga nuo triukšmo yra dar svarbesnė. Tačiau vietos valdžios institucijų taisyklės dėl garso lygio objektuose nėra standartizuotas. Nepaisant to, ankstesniais metais
Kleemann daug dėmesio skyrė savo įrenginių triukšmo lygio mažinimui, taip siekdamas optimizuoti gyventojų ir darbuotojų, dirbančių objektuose, apsaugą nuo triukšmo.
Siekdamas apsaugoti darbuotojus ir aplinką, Kleemann nuolat plėtoja apsaugos nuo triukšmo ir dulkių koncepcijas
Dabartinės įrenginių versijos veikia iki 6,2 dB mažesniu garso lygiu, nei ankstesni modeliai, t. y. suvokiamas triukšmas yra 75 proc. mažesnis. Taip akivaizdžiai pagerintos sąlygos ne tik įrenginių operatoriams, bet ir miesto gyventojams.
Kleemann sprendimai
Naujausios EVO2 kartos Kleemann standartinės versijos įrenginiai operatoriaus darbo zonoje skleidžia tik 87–88 decibelų (dB) lygį. Papildomi apsaugos nuo triukšmo paketai sumažina viso įrenginio garso galios lygį dar 3 dB, kas dar perpus sumažina juntamą triukšmą. Palyginimui: įprastinis pneumatinio grąžto sukeliamas garso lygis siekia apie 120 dB, dulkių siurblio – 70 dB.
Tvarumas standartinėje
Kleemann įrenginių
komplektacijoje
Kadangi aušinimo ventiliatoriaus greitis reguliuojamas atsižvelgiant į apkrovą, aplinkos temperatūrą ir aušintuvo užterštumo laipsnį, net ir standartinė mobiliojo žiauninio
Apsaugos nuo triukšmo koncepcija „MOBICAT MC 110(i) EVO2“. Net ir be apsaugos nuo triukšmo paketo prie mašinos matuojama tik 90 dB. Naudojant apsaugos nuo triukšmo paketą, šiuo atveju, matuojama apie 85 dB
trupintuvo „MOBICAT MC 110(i)“ EVO2 versija skleidžia labai mažą triukšmą. Su papildomu apsaugos nuo triukšmo paketu įrenginį galima eksploatuoti nenaudojant triukšmą slopinančių ausinių – priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir vietinių institucijų reikalavimų. Be apsaugos nuo triukšmo paketo prie mašinos matuojamas tik 90 dB garso lygis. Apsaugos nuo triukšmo paketas, esant šalia mašinos, užtikrina apie 85 dB.
Efektyvus dulkių sulaikymas
Ne tik efektyvi apsauga nuo triukšmo, bet ir dulkių susidarymo prevencija yra naudinga darbuotojams, gyventojams ir visai supančiai aplinkai. Taip ne tik apsaugomi
žmonės, bet ir užtikrinamas mažesnis statybų aikštelių miestuose poveikis aplinkai. Kleemann sukūrė dvi priemones, kurios prisideda prie dulkių mažinimo. Tai specialus konvejerio dangtis ir nauja vandens purškimo koncepcija – vandens siurbliai prijungti prie išmaniai išdėstytos vandens purškimo sistemos. Galima naudoti vandenį ir iš vandens telkinių ar rezervuarų. Konvejerio dangtis saugo, kad smulkios dulkių dalelės nebūtų nupūstos ir liktų ant konvejerio. Rezultatas – daug mažiau dulkių išmetama į aplinką.
Mindaugas Martišius UAB „Wirtgen Lietuva“ direktorius
Kleemann įrenginiuose įrengtos vandens purškimo sistemos skirtingose gamybos proceso vietose
Specialūs konvejerių dangčiai efektyviai sumažina dulkių išmetimą į aplinką
Vykdant naujų technologijų projektą, buvo siekiama greitai ir ekonomiškai atnaujinti savivaldybės kelią netoli Olandijos Ferverto kaimo, tam naudojant mažataršes kelių tiesimo mašinas. Rangovai nusprendė taikyti šaltąjį senos kelio dangos regeneravimo vietoje metodą. Tokiu atveju kelių tiesimo medžiagos regeneruojamos realiuoju laiku vietoje ir pakartotinai nedelsiant panaudojamos klojant naują kelio dangą. Rangovai pasirinko dirbti su išbandytomis ir patikrintomis Wirtgen Group mašinomis: „Wirtgen W 240 CRi“ šaltojo regeneravimo įrenginiu ir naujuoju „Vögele SUPER 2100-5i“ greitkelių klasės klotuvu.
Mažinkime CO 2 išskyrimą ir taupykime pinigus
Kelių tiesimo projektų aplinkosauginiam veiksmingumui skiriama vis daugiau dėmesio. Šaltojo regeneravimo vietoje technologija jau įsitvirtino kaip išteklių taupymo metodas, kurį taikant gaunama ekonominė nauda: mažinamos sąnaudos ir taupomas laikas. Nyderlandų kompanijos KWS ir Freesmij nusprendė šiuo metodu rekonstruoti 1,3 km ilgio ir 3,1 m pločio kelią su asfalto danga netoli Ferverto kaimo. Reikėjo nufrezuoti esamą asfalto dangos sluoksnį, vėliau vietoje paruošti kelių dangos tiesimo medžiagą (technologija dar vadinama in-situ arba perdirbimas vietoje) ir pakloti naują bitumu stabilizuotos medžiagos (BSM) kelio pagrindo sluoksnį, sumaišant rišiklius ir kitas nerūdines medžiagas. Todėl kelininkų komanda pasirinko dirbti su Wirtgen Group šaltojo regeneravimo įrenginiais. „Šaltasis regeneravimas vietoje yra atsakas į ekologinius ir ekonominius šiuolaikinio kelių tiesimo poreikius, – sako Raymondas van de Stadtas,
pagrindinio rangovo KWS asfaltavimo darbų vykdomasis direktorius, –Naudodami 100 proc. perdirbtą medžiagą, vos per dvi dienas atnaujinome visą kelio ruožą. Lyginant su įprastiniais metodais, pasiekta daug mažesnės CO 2 emisijos ir, žinoma, sutaupyta laiko bei sąnaudų.“
Galingų šaltojo regeneravimo įrenginių traukinys
Atliekant šaltąjį regeneravimą siaurame kaimo kelyje, išryškėja kitas šio metodo privalumas: visam regeneravimo įrenginių traukiniui reikia tik vienos eismo juostos pločio. Norėdama rekonstruoti 3,1 m pločio kelią vienu važiavimu, kelininkų komanda 1 m pločio ir 15 cm gylio kelio dangą pirmiausia nufrezavo „Wirtgen W 100 Fi“ kompaktiška kelių freza. Vėliau buvo pasitelktas šaltojo regeneravimo įrenginių vadinamasis traukinys, kurį sudarė vandens ir bitumo cisternos, „Wirtgen W 240 CRi“ šaltojo regeneravimo mašina ir naujas didysis asfalto klotuvas „Vögele SUPER 2100-5i“. Tiek šaltojo regeneravimo mašina, tiek
klotuvas pasiekia aukštą darbo atlikimo našumą, kadangi šio proceso metu regeneruota medžiaga paruošiama in-situ metodu ir nedelsiant panaudojama kelio dangos klojimo procese. „Wirtgen W 240 CRi“ gali paruošti iki 800 tonų medžiagos per valandą, kai maksimalus dangos plotis yra 2,35 m, o į „Vögele SUPER 2100-5i“ klotuvo padidintą bunkerį galima sukrauti iki 20 tonų medžiagos bei pakloti iki 1100 tonų mišinio per valandą.
Frezavimas, BSM maišymas ir asfaltavimas vienu
važiavimu: Wirtgen Group šaltojo senos kelio dangos regeneravimo įrenginių traukinys, taupydamas išteklius, tvariai ir efektyviai rekonstravo savivaldybės Nyderlanduose kelią
Puikiai dirbanti komanda: „Wirtgen W 240 CRi“ šaltojo regeneravimo įrenginys tiesiogiai perkrauna paruoštą BSM į „Vögele SUPER 21005i“ klotuvą, kuris ją iš karto pakloja
Efektyvus komandinis
darbas
Šaltojo regeneravimo įrenginys Ferverto objekte vienu važiavimu nufrezavo seną asfalto dangą (15 cm gyliu) ir maišymo kameroje paruošė vienalytį BSM, per „Vario“ bitumo išpurškimo sistemą pridedant putojančio bitumo. Paruoštas BSM iš „Wirtgen W 240 CRi“ juostiniu transporteriu buvo tiekiamas į „Vögele“ asfalto klotuvą, kuris 15 cm storio pagrindo sluoksnį klojo maždaug 4 m per minutę greičiu. Bai -
Šaltasis senos kelio dangos regeneravimas, taikant Wirtgen Group technologijas
gus regeneravimo darbus, ant BSM pagrindo sluoksnio „Vögele SUPER 2100-5i“ klotuvu buvo užklotas 4 cm storio viršutinis asfalto dangos sluoksnis.
Tvari mašinų technologija
Rangovai kėlė reikalavimą remtis aplinkai draugiškomis technologijomis, tiek naudojant mašinas, tiek vykdant kelio dangos regeneravimo darbus. Naujosios 5-osios kartos „Vögele“ didysis asfalto klotuvas
pasižymi ypač tvaria pavaros koncepcija, pavyzdžiui: su 6 cilindrų „John Deere“ varikliu „Vögele SUPER 2100-5i“ atitinka europinio išmetamųjų teršalų standarto 5 etapą ir pasiekia 178 kW galią, esant 1700 aps./min., net dirbdamas ECO režimu. Išmani variklio valdymo sistema ir Vögele EcoPlus optimizuotas žemų teršalų emisijų paketas iki 25 proc. sumažina degalų sąnaudas ir CO 2 emisiją. Šią ekonomiją lemia galios perdavimo pavarų dėžė, hidraulinės alyvos temperatūros mo -
nitoringas ir valdymas, energijos atžvilgiu optimizuota plūktuvo eiga ir kontroliuojamo greičio aušinimo ventiliatorius.
Optimizuotas asfalto mišinio tiekimas ir aukštas pirminis sutankinimas
Dar viena nauja 5-osios kartos klotuvų savybė – atnaujinta asfalto mišinio tiekimo valdymo sistema – taip pat turi teigiamos įtakos statybos projekto aplinkosauginiam veiksmingumui ir kokybei. Sraigtas ir konvejeriai dabar dirba kartu, taip užtikrindami nuoseklų ir tiksliau suderintą medžiagų tiekimą. Taip išvengiama apkrovos pikų, taupomi degalai ir užtikrinamas optimalus asfalto mišinio kiekis prieš sutankinimo plokštę, taigi, ir nepertraukiamas klojimo procesas. Hidraulika prailginamas naujasis sraigto tunelio galinis ribotuvas, vadinamasis Power Tunnel, papildomai užtikrina optimalų asfalto mišinio lygį priešais AB 500 TV plokštę. Naujoji 5-osios serijos AB 500 plokštė su plūktuvo ir
vibratorių (TV) sutankinimo sistema pasiekė aukštas pirminio sutankinimo vertes. Asfalto klojimo komanda vienu mygtuko paspaudimu sureguliavo hidraulinio plūktuvo eigą nuo 4 iki 8 mm, todėl per kelias sekundes jau galėjo nustatyti parametrus kloti pagrindo sluoksniui, o po to –ir viršutiniam sluoksniui. Lyginant su mechaniniu eigos nustatymu, tai labai sutrumpina reguliavimo trukmę. Be to, šis paprastas ir tikslus reguliavimo būdas užtikrino optimalias pirminio sutankinimo vertes, gerą plokštės išlaikymą ir optimalų klojimo rezultatą.
Perspektyvus kelio dangos regeneravimo procesas
Visas 1,3 km kelio ruožas buvo visiškai rekonstruotas vos per dvi dienas. Sėkmingai atliktas bandomasis objektas parodė, kad rangovai ne tik teisingai pasirinko taikyti šį metodą, bet ir gavo ekonominės ir aplinkosauginės naudos. Išteklius taupantis medžiagų panaudojimas, aukšta paruoštos medžiagos
kokybė, mažesnės transportavimo sąnaudos ir CO 2 emisijų sumažėjimas, taip pat senos kelio dangos regeneravimas vienu važiavimu – visa tai labai prisideda prie didesnės klimato apsaugos ir kelių tiesimo efektyvumo. „Šaltojo senos kelio dangos regeneravimo technologija yra kelių atstatymo modelis, kuris ir ateityje ne kartą įrodys savo efektyvumą“, – sako Henkas Vreeswijkas, Freesmij vykdomasis direktorius.
Mindaugas Martišius
UAB „Wirtgen Lietuva“ direktorius
Naujausios 5-osios kartos galingas „Vögele“ klotuvas: į papildomą „SUPER 2100-5i“ bunkerį galima sukrauti iki 20 tonų medžiagos ir pakloti iki 1100 tonų mišinio per valandą
