Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotinis narių susirinkimas

Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotinis narių susirinkimas

Asociacija „lietuvos keliai“ 2020 m. birželio 11 d. sušaukė visuotinį narių susirinkimą, kuriame dalyvavo ir Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, susisiekimo ministras jaroslav Narkevič, viceministras Virgaudas Puodžiukas.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas

savo ataskaitoje pristatė šalies kelininkų atliktus darbus ir iškėlė aktualias problemas. „Asociacija „Lietuvos keliai“ 2019 m. pabaigoje vienijo 27 narius, iš jų 23 tikruosius narius, 4 asocijuotus narius ir vieną garbės narį – Joną Biržiškį. Tais pačiais metais į asociaciją įstojo UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Autokausta“. deja, bankrutavo UAB „Plungės Jonis“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, kurios liko skolingos asociacijai beveik 23 000 ir 5000 eurų mokesčių. dėl bankroto iš asociacijos išstojo UAB „Sostinės gatvės“. Reikia pažymėti, kad 2019 m. buvo nesėkmingi kelių tiesimo rinkai, kaip ir prieš tai buvusieji 2018 ir 2017 m. Kelininkų įmonės įžengė į 2019 metus dar labiau nusilpusios finansiškai. Po Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, suformavus naują ministrų kabinetą, tikėjomės staigių ir ryškių pokyčių kelių šakos administravime, deja, to nebuvo. Naujasis ministras įklimpo arba, teisingiau, buvo įklampintas į skandalą dėl dalyvavimo Abu dabyje vykusiame Pasauliniame kelių kongrese, kitose intrigose. Savo darbo pradžioje J. Narkevič nesugebėjo žengti ryžtingų žingsnių. gerai, kad 2020 m. pradžioje jam atsirado ryžto suburti tikrai kompetentingų darbuotojų komandą, darant sprendimus. Tarybos posėdžiai vyko praktiškai kas mėnesį, priklausomai nuo iškylančių klausimų ir problemų. 2017 m. buvo išrinkta taryba iš 9 asmenų. Tai J. Aleksa, A. gribulis, R. gradauskas, J. Jaraminas, A. Rusevičius, R. Morkūnas, A. Medžiaušis, V. Puidokas ir V. Puodžiukas. 2019 m. asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos sudėtis pasikeitė: vietoje Rimanto Jaramino tarybos nariu buvo išrinktas Juozas gedvilas. Tarybos nariai skyrė daug brangaus savo laiko ir pastangų, sprendžiant kelininkams iškilusius uždavinius. Leiskite visų jūsų vardu padėkoti tarybos nariams už pastangas ir darbą per ataskaitinį laikotarpį. 2019 m., ko nebuvo iki šiol, Seimo ekonomikos komitete vyko net 3 posėdžiai, kuriuose buvo svarstoma sudėtinga situacija kelių sektoriuje. Metų pabaigoje kelių sektoriaus darbas buvo apsvarstytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime. Tačiau, nors tiesiai ir atvirai buvo įvardinta, kad Seimo netenkina trejų metų Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKd), kaip institucijos, ir jos vadovo darbo rezultatai, tai nepaskatino šios direkcijos direktoriaus priimti garbingą sprendimą – pasitraukti savo noru. Asociacija „Lietuvos keliai“ daug bendrųjų finansinių, ekonominių ir eko-

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas r. Gradauskas savo ataskaitoje pristatė šalies kelininkų atliktus darbus ir iškėlė aktualias problemas. 2019ieji buvo nesėkmingi kelių tiesimo rinkai, kaip ir dveji ankstesni metai.

loginių kelininkų klausimų sprendžia išnaudodama narystės Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo konfederacijose galimybes. Tai iš esmės palengvina tokio pobūdžio klausimų sprendimą. Naudingas yra ir per narystę šiose institucijose darbas su kitomis giminingomis asociacijomis: Lietuvos statybininkų asociacija, asociacija „Linava“ ir Lietuvos karjerų asociacija. Kalbant apie AB „Kelių priežiūra“. gaila, bet dėl rinkimų europos Sąjungos institucijose ir kitų priežasčių nepasistūmėjo mūsų bylos reikalai dėl kryžminio finansavimo AB „Kelių priežiūra“. Pasikeitus susisiekimo ministrui, atsirado dialogas šiuo klausimu su Susisiekimo ministerijos vadovybe, tačiau aiškių poslinkių dar nėra. Negana to, AB „Kelių priežiūra“ pastaruoju metu stipriai ginkluojasi rengdamasi rangovinių darbų konkursams. Vien per 2019 m. antrąjį pusmetį ši bendrovė įsigijo kelių tiesimo technikos už daugiau nei 8 mln. eurų. Šiuo metu vyksta konkursas Kuršėnų asfaltbetonio bazei modernizuoti, kas vėl pareikalaus 1,5–2 mln. eurų investicijų. Ar gali mūsų didžiosios kelininkų įmonės leisti sau tokio masto asignavimus? Kas tai per pinigai? Vienareikšmiškai – kelių priežiūrai skirti pinigai. Nepriklausomos valdybos daro, ką nori, o akcininkas – valstybė paliekamas kvailio vietoje. Tai išliks vienu iš pagrindinių naujosios tarybos ir naujosios ministerijos vadovybės klausimų. Kaip ir ankstesniais metais pasigendame LAKd perspektyvinio planavimo. Šios direkcijos parengta „Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra 2019–2035 m.“ yra dar vienas, galima saky-

ti, pasityčiojimas iš asociacijos ir valstybės institucijų. Anksčiau LAKd atlikdavo studijas, analizes, įrodinėdama kelių finansavimo poreikį arba kas laukia kelių tinklo, jei nebus vykdomi būtini darbai. dabar trejus metus apie tai visai nekalbama. Labai sunkiai ir painiai vyksta darbų pirkimo konkursai. Su LAKd nebendraujama be advokatų. Tai yra nenormalu. Užsakovas ir rangovas, spręsdami iškylančias problemas, privalo bendrauti. Seime skubos tvarka buvo svarstomas LAKd reorganizavimo klausimas. Bet ar naujai reorganizuota įmonė rūpinsis Lietuvos kelių tinklo vystymo ir jo finansavimo klausimais? Vargu. Panašu, kad valstybei teks kurti naują už tai atsakingą instituciją, nebent po Seimo rinkimų nauja valdžia ir Seimas susirūpins šiais klausimais. Seimas pritarė LAKd reorganizavimui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Patvirtinta valstybės įmonės valdyba, kurią sudarys akcininko, Lietuvos valstybės, atskirų institucijų nariai. Panaikinama Kelių priežiūros ir plėtros komisija, kuri per ankstesnių susisiekimo ministrų kadencijas tapo praktiškai neįgali. dėl to aš asmeniškai tragedijos nematau, tačiau labai svarbu, kad po Seimo rinkimų ministerijai vadovautų susisiekimo ir kelių sektorius išmanantis ministras. Nuo naujojo LAKd vadovo labai priklausys, ar bus kuriama nauja kelių asignavimus administruojanti institucija, ar tai toliau atliks dabartinė LAKd, ar komercinius projektus vykdanti institucija. Vis tik kol kas panašu, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos administravimą teks atlikti Susisiekimo ministerijai. Štai kuo baigsis šie ketveri reformų metai susisiekimo sektoriui. Reformų kratinys, be sistemos valdymo išmanymo. Asociacija „Lietuvos keliai“ organizuoja techninių direktorių nuolatinius susitikimus. Jų metu aptartus klausimus bandoma spręsti su pagrindiniu užsakovu LAKd. Įvyko jau 4 susitikimai su LAKd vadovybe, bandant spręsti rūpimus klausimus: dėl rišiklio kiekio vertinimo, kai naujas dokumentas nustatė sumažintą leistiną rišiklio kiekio nuokrypį; dėl darbų sezono metu, aptariant organizacines priemones; viešųjų pirkimų procedūras; projektų valdymo, techninio normavimo klausimus, planuojamus darbus, projektinių asfaltbetonio sudėčių derinimo terminus; dėl darbo grupių naujiems normatyviniams dokumentams vertinti ir pan. 2019 m. organizuoti mokymai susisiekimo komunikacijų specialistams (30 akad. val.), atestuota 120 specialistų. Asociacija „Lietuvos keliai“ kartu su Statybos produkcijos sertifikavimo centru ir kitų asociacijų nariais dalyvauja statybos specialistų ir įmonių atestavime. Vykdo veiklą, susijusią su atestavimu, atestatų sustabdymu, pratęsimu ar panaikinimu. Kiekvieną mėnesį įvyksta po 2 posėdžius: vienas – įmonių atestavimo, kitas – specialistų atestavimo klausimais. Posėdžiuose taip pat nagrinėjami klausimai, susiję su naujai atestuojamais, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teikimai dėl statybos dalyvių pažeidimų atestuojamoje veikloje. Kaip dalininkė, asociacija dalyvauja ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ darbe, kiek tai susiję su susisiekimo sektoriumi. Kartu su kitomis statybininkų asociacijomis dalyvauja veikloje suteikiant statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir išduodant inžinieriaus korteles, remiantis Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimo tvarkos

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis: „Vyriausybė gerai vertina šalies kelininkus. Labai negerai, kad kelininkai turėjo „skylių gręžimo“ laikotarpį, kuris nieko nedavė. Nebus gero darbų rezultato, jeigu nebus bendradarbiavimo tarp rangovo ir užsakovo.“

aprašu ir Statybos sektoriaus profesiniu standartu (jaunesniojo statybos inžinieriaus, statybos inžinieriaus ir vyriausiojo statybos inžinieriaus). 2019 m. seminare „Kelių tiesyba 2020“ buvo aptarti kelininkų įmonių metiniai darbų rezultatai ir pristatyti artimiausi 2020 m. darbų planai. Kaip ir ankstesniais metais asociacija „Lietuvos keliai“ padeda veteranų klubui „Kelininkas“, kurio prezidentas – A. Žlibinas. Klubo paskutiniai darbai: rūpestis dėl Kelių muziejaus išsaugojimo ir Jašiūnų asfaltbetonio bazėje esančios maišyklės g-1 perkėlimas į Kelių muziejų. Linkiu mūsų veteranams sveikatos ir dar ilgų metų. Veikia ir jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“, šiemet šventęs 16 metų gimtadienį. Tačiau, jeigu ir toliau išliks toks menkas stojimas į kelininkų specialybes, visų mūsų laukia liūdna ateitis. Šiais metais Vilniaus gedimino technikos universitetas surengė Susisiekimo ministerijoje pasitarimą šiuo klausimu. Asociacija „Lietuvos keliai“ finansuoja žurnalo „Lietuvos keliai“ leidybą. Pernai išėjo ir elektroninis šio žurnalo variantas. Sprendimas dėl šio žurnalo finansavimo 2020 m. bus vienas pirmųjų naujos sudėties tarybos darbų.“

Vyriausybės kancleris Algirdas

Stončaitis, pasveikinęs susirinkusius asociacijos „Lietuvos keliai“ narių įmonių vadovus, sakė, kad Vyriausybė gerai vertina šalies kelininkus. Kelininkai yra įsisavinę moderniausias technologijas, šiuolaikinę kelių tiesimo ir priežiūros techniką, buvo sukaupę žmogiškąjį kapitalą, kuris, deja, per pastaruosius kelerius metus nuo 9000 darbuotojų sumažėjo iki 5000. Labai negerai, kad kelininkai turėjo „skylių gręžimo“ laikotarpį, kuris nieko nedavė. „Nebus gero darbų rezultato, jeigu rangovas ir užsakovas nebendradarbiaus. Kalbant apie esamą situaciją, niekas nesitikėjo, kad prasidės COVId-19 pandemija. Įvestas karantinas Lietuvoje sujaukė visuomenės gyvenimą ir privertė verslą radikaliai keisti planus. gerai, kad kelininkai dėl jų darbų specifikos (darbas atvirame ore) per karantiną galėjo tęsti darbus ir visai šaliai svarbūs susisiekimo infrastruktūros projektai nesustojo. Vyriausybė laikėsi požiūrio, kad kelių statybos sektorius gali tęsti savo veiklą, išlaikyti ir kurti darbo vietas. džiugu, kad kelininkai laikėsi visų įsipareigojimų ir stengėsi laiku įgyvendinti projektus. džiaugiuosi kelininkų pasiekimais, nepaisant užklupusios pandemijos. Linkiu sėkmės jūsų sunkiame, bet labai reikalingame darbe“, – asociacijos „Lietuvos keliai“ susirinkime sakė kancleris A. Stončaitis. Vyriausybės kancleris A. Stončaitis taip pat perskaitė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimą: „gerbiamieji asociacijos „Lietuvos keliai“ nariai, intensyvus gyvenimo ritmas kasdien leidžia mums įvertinti saugaus ir patogaus susisiekimo svarbą. Jūsų dėka galime džiaugtis sėkminga kelių infrastruktūros plėtra, modernizavimu ir nuolat gerinamomis eismo sąlygomis visoje šalyje. Vertindamas Jūsų reikšmingą veiklą, dėkoju už Jūsų indėlį į Lietuvos kelių sektoriaus puoselėjimą, teigiamo Lietuvos įvaizdžio kūrimą ir linkiu sėkmingų ateities projektų bei išmanių sprendimų. Ir toliau drąsiai kurkite patikimumu ir saugumu paremtą kelių infrastruktūrą, siekdami užtikrinti mūsų valstybės gyventojų poreikius ir būti pavyzdžiu užsienio šalims.“

Susisiekimo ministras Jaroslav Nar-

kevič, kalbėdamas susirinkime, pažymėjo, kad 2019 ir 2020 m. šalies kelininkams yra sudėtingi ir sunkūs, sėkmingai dirbti trukdo atsirandantys įvairūs niuansai. „Pirmiausia aš žiūriu į kelininkus kaip į socialinius partnerius, todėl kiekviena partnerių pusė turi vykdyti savo įsipareigojimus. Kelininkai turi dirbti kokybiškai ir skaidriai. Kalbant apie kelių projektavimą ir statybą, dažnai projektavimo darbai stringa, o kalti dėl to lieka kelininkai. Lėšos, kurios skiriamos kelių sektoriui, turi būti kasmet visiškai panaudotos. dirbant turi būti abipusis ryšys tarp rangovų ir užsakovų, abiem pusėms reikia išsiaiškinti, kaip pašalinti iškilusias kliūtis ar kompensuoti papildomas sąnaudas be teismų. dabar keliams skiriama daugiau finansinių išteklių, tačiau auga ir kainos. Kelių sektoriuje būtinai turi būti darbų tęstinumas. Mąstoma apie

Susisiekimo ministras j. Narkevič: „Lėšos, kurios skiriamos kelių sektoriui, turi būti kasmet visiškai panaudotos. Dirbant turi būti abipusis ryšys tarp rangovų ir užsakovų, abiem pusėms reikia išsiaiškinti, kaip pašalinti iškilusias kliūtis.“

naujus kelių infrastruktūros projektus ir aplinkkeliams reikalingos žemės paėmimo procedūrų pagreitinimą. Susisiekimo ministerija nevengia bendradarbiauti, susitikti su partneriais. Svarbiausia, kad sklandžiai vyktų visi kelių tiesimo darbai.“ Baigdamas ministras palinkėjo kelių tiesimo žmonėms vieningumo ir sėkmės, tiesiant ir modernizuojant šalies kelius.

Susisiekimo viceministras Virgau-

das Puodžiukas, kreipdamasis į asociacijos narius, sakė: „Artėja jau dvejus metus laukiama LAKd pertvarka. Tikimės, kad bendromis pastangomis pavyks pakeisti požiūrį į svarbiausius kelių tinklo atnaujinimo ir modernizavimo darbus. dabar net mūsų šalies automagistralėse A1 ir A2 didžiausia problema ir pavojus saugiam eismui – provėžos, kelių dangų ir tiltų defektai. Labai svarbu, esant finansavimo trūkumui, pagrįstai pasirinkti, kokius darbus šiandien keliuose reikia atlikti pirmiausia. Būtina ekonomiškai pagrįstai sudaryti prioritetų sąrašą ir juo nuosekliai vadovautis. Vykdant Lietuvos kelių ūkio reformas, AB „Kelių priežiūra“ suformuota iš 11 buvusių regioninių įmonių ir tapo šios srities monopolininke, todėl pasigendame konkurencijos šioje veiklos srityje. Bendrovė, būdama Kaune, negali greitai reaguoti į kelių saugumo pokyčius ir kelių tarnybų darbą nutolusiuose regionuose. Kelia klausimų akcininko lūkesčių laiške suformuluoti tikslai: dirbti taip, kad nuolat didėtų bendrovės pajamos, pelningumas ir atnešama

Susisiekimo viceministras V. Puodžiukas: „Artėja LAKD pertvarka, tikimės, kad bendromis pastangomis pavyks pakeisti požiūrį į svarbiausius kelių tinklo modernizavimo darbus. Būtina ekonomiškai pagrįstai sudaryti prioritetų sąrašą ir juo nuosekliai vadovautis.“

nauda, kuriant vertę savininkui ir visuomenei. Mano nuomone, būtina stiprinti dėmesį nuolatinei kelių priežiūrai ir saugumui, net, trūkstant lėšų, aukojant įmonės pajamas ar pelningumą. AB „Problematika“ buvo įkurta 1991 m. Sukurta materialinė bazė, įsigyti laboratoriniai prietaisai ir įrengimai, atitinkantys eS valstybių ir CeN standartus. AB „Problematika“ buvo pirmoji kelių statybinių medžiagų bandymų laboratorija Lietuvoje, kurią akreditavo Vokietijos akreditacijos įstaiga. Šiandien AB „Problematika“ pergyvena pokyčius ir juos, formuojant Susisiekimo ministerijos lūkesčius, reikėtų pakreipti kelių darbų kokybę gerinančia linkme. 2020 m. balandžio 22 d. Susisiekimo ministerijai papildomai skirta 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams rekonstruoti ir remontuoti, patvirtintas ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVId-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos, taisymo (remonto) darbams paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašas. Šiuo metu, bendradarbiaujant su LAKd ir savivaldybių administracijomis, labai svarbu greitai ir pagal numatytus prioritetus paskirstyti esamus 150 mln. eurų. Tai būtų kelių dangų paprastasis remontas, žvyrkelių asfaltavimas, kelių saugumo priemonės bei pėsčiųjų ir dviračių takai, pasienio keliai ar keliai, vedantys į lankytinas vietas ir darbo vietas kuriančias ekonomines zonas. Tikiuosi, kad įmonės, asociacijos narės, aktyviai dalyvaus įgyvendinant ekonomikos skatinimo programą, o Lietuvos keliai taps saugesni ir patogesni eismo dalyviams.“ Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotiniame susirinkime taip pat kalbėjo: AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius V. Puidokas, UAB „Kerista“ generalinis direktorius J. gedvilas, AB „eurovia Lietuva“ generalinis direktorius S. Kablys, Vilniaus gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas d. Čygas.. Visuotiniame susirinkime į asociaciją „Lietuvos keliai“ buvo priimti du nariai: UAB „gSP Technologies“ ir UAB „Tilsta“. Buvo išklausytas asociacijos revizorės pranešimas ir patvirtinta 2019 m. asociacijos „Lietuvos keliai“ finansinė atskaitomybė. Pristatyta asociacijos 2020 m. pajamų ir išlaidų sąmata. Įvyko asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos rinkimai. Išrinkta nauja taryba: pirmininkas – R. gradauskas, nariai – J. Aleksa, J. gedvilas, S. Kablys, M. Makulavičius, R. Morkūnas, V. Puidokas, A. Rusevičius ir N. Varnas.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ informacija

The General Meeting of the Lithuanian Association of Roads

On 11 June 2020, Lithuanian Association of Roads called the general meeting attended by the Chancellor of the Government A. Stončaitis, the Minister of Transport and Communications of Lithuania J. Narkevič, the Vice-Minister V. Puodžiukas. In his report the Chairperson of the Board of Lithuanian Association of Roads R. Gradauskas presented the works of Lithuanian road specialists and identified the most topical problems. At the end of 2019, the Association involved 27 members, consisting of 23 full members, 4 associated members and 1 member of honour – Jonas Biržiškis. In 2019, the Association was enlarged by two members: YIT Lietuva, UAB and Autokausta, UAB. Since the Lithuanian Association of Roads is the member of Lithuanian Confederation of Industrialists and Lithuanian Business Confederation, many important financial, economic and ecological questions related to roads are solved in cooperation with these organizations. This essentially facilitates solutions to various questions. The Association works in close cooperation with the other related institutions: Lithuanian Construction Association, Lithuanian National Road Carriers Association Linava and Lithuanian Association of Queries. Last year, 120 road specialists were certified by the Lithuanian Association of Roads. Discussions of the meeting were attended by V. Puidokas, Director General of the company Panevėžio keliai, AB, J. Gedvilas, Director General of the company Kerista UAB, S. Kablys, Director General of the company Eurovia Lietuva, D. Čygas, the Dean of the Faculty of Environmental Engineering of Vilnius Gediminas Technical University. Two new members were accepted to the Association during the meeting: GSP Technologies, UAB and Tilsta, UAB. Elections of the Board of Association took place, where a new Board was elected: the Chairperson – R. Gradauskas, the members – J. Aleksa, J. Gedvilas, S. Kablys, M. Makulavičius, R. Morkūnas, V. Puidokas, A. Rusevičius and N. Varnas.