9 minute read
Pagrindinės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos kryptys artimiausiais metais
Sklandus perėjimas nuo biudžetinės įstaigos prie valstybės įmonės
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centre. Valstybės įmonės statusas leis užtikrinti efektyvesnį valdymą ir pritraukti investicijų šalies transporto infrastruktūrai tobulinti bei plėtoti. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pagrindiniai veiklos tikslai išlieka tokie patys: organizuoti ir vykdyti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, užtikrinti saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimą. Nauja teisinė forma išplės įmonės veiklos galimybes, leis jai efektyviau planuoti savo veiklą ir tikslingiau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Be to, įmonei atsiras galimybės ne tik naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, bet ir imti paskolas, taip didinti finansavimą valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir priežiūrai. Valstybės įmonės statusas leis pritraukti ir išlaikyti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aukštos kompetencijos inžinierius ir ekspertus: siekiama tapti Lietuvos kelių infrastruktūros planavimo ir plėtros kompetencijų centru, kurio paslaugomis galės naudotis partneriai – savivaldybės ir kaimyninių šalių institucijos. Šiai veiklai bus panaudota įmonės komandos sukaupta kompetencija kelių plėtros planavimo, dangos būklės vertinimo, transporto srautų modeliavimo, kelių plėtros projektų rengimo ir valdymo, darnaus judumo
Advertisement
Nauja teisinė forma išplės įmonės veiklos galimybes, leis jai efektyviau planuoti savo veiklą ir tikslingiau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Be to, įmonei atsiras galimybės ne tik naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, bet ir imti paskolas, tokiu būdu didinti finansavimą valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir priežiūrai.”
remigijus lipkevičius VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (iki 2020 08 31 buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dirba jau 23 metus. Veiklą direkcijoje pradėjęs 1997 m., kaip Užsienio investicijų skyriaus ekspertas, R. Lipkevičius ilgus metus kuravo investicijų klausimus, o 2019 m. buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Viešųjų pirkimų, Turto ir Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyrių veiklą. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, laimėjęs konkursą, R. Lipkevičius tapo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu.
planavimo ir organizavimo bei saugaus eismo priemonių įgyvendinimo srityse. Vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, įgyvendinant įmonei iškeltus tikslus, ir inicijuoti naujus projektus, derančius pagal valstybės įmonės kompetenciją ir statusą, maksimaliai panaudoti skirtų finansinių šaltinių lėšas. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija – strateginė šalies įmonė, valdanti valstybinės reikšmės kelius. Vienintelė įmonės savininkė – valstybė.
Savo darbą pradėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdyba, susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu paskirta ketverių metų kadencijai. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybą sudaro penki nariai, trys iš jų – nepriklausomi. Nepriklausomais nariais išrinkti Vaidotas Balynas, Šarūnas Baublys (valdybos pirmininkas) ir Rūta Jakubauskienė. Valdyboje taip pat dirba du Susisiekimo ministerijos atstovai – Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėja Roma Andruškevičienė ir Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas Henryk Surovič.
Kelių rinkliavos e-tolling sistema
Valstybės įmonės statusas taip pat užtikrins galimybę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai įgyvendinti europos Sąjungos direktyvas atitinkančią kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistemą, kuri pakeistų dabar veikiančią vinječių sistemą. Skaičiuojama, kad iki 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistema atsipirks per trejus metus. Taikant šią sistemą, kelių naudotojų mokestis priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcingas naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų. Tikimasi, kad dėl e-tolling sistemos diegimo šalyje terminų Seimas apsispręs dar 2020 m. rudenį.
„Via Baltica“ projekto plėtra
Šiais metais pradėtas „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km ) projektavimas bus tęsiamas ir 2021 m. Po to, kai 2019 m. pabaigoje Vyriausybė patvirtino minėto „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo specialųjį planą, buvo pradėtos žemės paėmimo procedūros. Planuojama, kad, baigus žemės paėmimo procedūras ir projektavimą, rangos darbai šiame ruože bus pradėti 2022 m. ir baigti iki 2025-ųjų pabaigos. Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kuriose leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu 90 km/val. greičiu, skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie bus diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km. Išankstiniais skaičiavimais, šiam projektui įgyvendinti prireiks apie 300 mln. eurų. Šiuo metu tai vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje, kuriame daugiausia eismo įvykių yra susidūrimai. Rekonstravus ruožą, turėtų nelikti susidūrimų sankryžose, eismo įvykių su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą, bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo lenkimo metu galimybė. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc. Be to, sutrumpės kelionės laikas tiek krovininiams, tiek lengviesiems automobiliams. 2021 m. ketinama pradėti planavimo darbus ir ties kitu „Via Baltica“ ruožu, besitęsiančiu nuo Kauno iki Latvijos sienos. Ateinantys metai bus skirti projektiniams sprendiniams rengti ir jiems analizuoti. Iki 2030 m. trim etapais ketinama rekonstruoti tris kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožus: nuo 7,50 iki 37,78 km, nuo 37,78 iki 53,54 km ir nuo 53,54 iki 87,86 km, o iki 2033 m. – tris kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus, t. y. nuo 9,17 iki 38,83 km, nuo 38,83 iki 47,83 km ir nuo 47,83 iki 66,09 km. Visą ruožą nuo Kauno iki
Latvijos sienos planuojama pabaigti iki 2033 m. Planuojama, kad projektui įgyvendinti prireiks apie 500 mln. eurų. „Via Baltica“ projekto terminai, kaip ir daugelio kitų projektų, priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų apimčių.
islandijos plento ir kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija
Iki 2021 m. liepos mėnesio ketinama baigti vienos labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10,00 iki 95,00 km rekonstrukciją. Po rekonstrukcijos šis ruožas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu vasarą ir 110 km/val. greičiu – žiemą. Bus tęsiami ir Islandijos plento tvarkymo darbai: ketinama baigti naujo tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę statybą. Įgyvendinus šį projektą, bus atskirti tranzitinio ir vietinio eismo srautai: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/val. 2021 m., užbaigus naujo tilto statybą, planuojama pradėti šalia esančio tilto kapitalinį remontą, kuriuo dabar vyksta eismas iš Vilniaus į Klaipėdą. Tiltą, kuriuo dabar eismas vyksta iš Klaipėdos į Vilnių, planuojama kapitaliai remontuoti 2023 m. Be to, dar 2020 m. rudenį bus pradėta rekonstruoti magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 102,70 iki 107,00 km. Rekonstravus magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 102,70 iki 107,00 km, bus panaikinta vieno lygio sankryža, eliminuojant priešpriešinių susidūrimų tikimybę, nutiesti jungiamieji keliai ir įrengtos kitos inžinerinės prie-
Kelių inžinieriaus reputacijos didinimas
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia didinti kelių inžinieriaus reputaciją ir prestižą. Šiuo tikslu 2020 m. rugsėjo mėnesį VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijavo tyrimą dėl kelių inžinieriaus reputacijos ir šios profesijos patrauklumo didinimo galimybių. Tyrimu siekiama geriau suprasti ir ištirti veiksnius, darančius įtaką kelių inžinieriaus profesijos reputacijai. Tyrimas susideda iš trijų dalių: visuomenės nuomonės apklausos, kelių inžinierių apklausos ir focus grupių, kuriose dalyvaus paskutinių klasių absolventai (16–18 metų) ir jų tėvai. Minėtų tyrimų rezultatai bus apibendrinti, o gauta informacija naudojama inicijuojant veiksmus, skatinančius didinti kelių inžinieriaus profesijos patrauklumą.
monės, užtikrinančios eismo saugą bei tinkamą eismo organizavimą. Minėtas kelio A1 ruožas patenka į transeuropinio tinklo „Via Baltica“ plėtros projektą ir po rekonstrukcijos atitiks tarptautinius techninius ir saugos standartus. Planuojama, kad visam Islandijos plento projektui įgyvendinti prireiks ne mažiau nei 100 mln. eurų.
Tiek šiais metais, tiek ir kitais bus tęsiama valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programa pagal viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų sąrašą, kurį ketinama įgyvendinti iki 2022 m. dar 2017 m. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) parengė „Asfaltuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką“ ir „gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodiką“. Pagal minėtas metodikas yra reitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurio suplanuotą dalį ketinama įgyvendinti iki 2022 m. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija dar 2020 m. birželio mėnesį buvo pasirašiusi rangos sutartis visoms valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui skirtoms lėšoms 2020 metams ir pradėjo skelbti viešuosius pirkimus kitų metų valstybinės reikšmės keliams asfaltuoti. Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų iki 2022 m. kelių ruožų sąrašą, bus apsvarstyti ir įvertinti, kai bus rengiamas kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašas. Valstybinės reikšmės kelių asfaltavimo apimtys priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Siekiama, kad 2022–2023 m. būtų baigti asfaltuoti visi gyvenvietėse esantys valstybinės reikšmės kelių ruožai.
Dėmesys tiltams ir saugaus eismo infrastruktūrai
2021 m. planuojama didesnį dėmesį, nei iki šiol, skirti saugaus eismo infrastruktūros (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.) įrengimui ir tiltų remontams, rekonstravimo darbams. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir toliau kiekvienais metais vykdys visų tiltų, viadukų apžiūras, kad būtų laiku priimti sprendimai dėl besikeičiančios statinių būklės ir taip nuosekliai mažinant blogos būklės statinių skaičių. Tiek saugaus eismo infrastruktūros įrengimui, tiek tiltų remontams ir rekonstravimui 2021 m. planuojama skirti ne mažiau nei po 20 mln. eurų.
Planinga kelių priežiūra ir plėtra
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir toliau plės bei prižiūrės valstybinės reikšmės kelių tinklą pagal kelių infrastruktūros, statinių, elementų planavimo metodikas. Iki 2020 m. rugsėjo mėnesio buvo patvirtinta 13 metodikų ir pagal jas sudarytos prioritetinės eilės. Tiek metodikos, tiek ir sudarytos prioritetinės eilės skelbiamos viešai VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos tinklalapyje. Vadovaujantis šiomis eilėmis ir atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, bus nuosekliai planuojami ir vykdomi kelių priežiūros ir plėtros projektai, taip siekiant nuosekliai prižiūrėti ir plėsti kelių tinklą bei tvariai investuoti į infrastruktūrą.
Kviesime savivaldybes aktyviau bendradarbiauti
2020 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir šalies savivaldybės yra pasirašiusi daugiau kaip 140 bendradarbiavimo sutarčių, kurių vykdomų ir suplanuotų projektų bendra vertė – per 131,5 mln. eurų. Kviesime šalies savivaldybes būti aktyvesnes ir įgyvendinti daugiau bendrų projektų, pasirašant bendradarbiavimo sutartis. Kadangi įprastai darbai atliekami pagal patvirtintas prioritetines eiles, kurios viešai yra paskelbtos, bendradarbiaujant su savivaldybėmis atsiranda galimybė įvairius darbus, pavyzdžiui, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimus, kelių kapitalinio ir paprastojo remonto darbus ir kt., pradėti anksčiau, jeigu savivaldybės prisideda ir savo biudžeto lėšomis.
Remigijus Lipkevičius
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius
The Key Activities of SE Lithuanian Road Administration in the Coming Years
By R. Lipkevičius
The Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications has been reorganized from a budgetary institution into a state-owned enterprise. The status of the state enterprise will enable to ensure more effective management and attract more investments into upgrading and developing the transport infrastructure of the country. The goals of the Road Administration remain the same: to organize and implement rehabilitation, maintenance and development of roads of national significance, to improve safe traffic conditions on the roads of national significance and to use the funds of the Road Maintenance and Development Programme efficiently. The state enterprise status will enable to implement EU directives related to the transition from vignette to e-tolling system. SE Lithuanian Road Administration is a strategic company responsible for the management of roads of national significance in Lithuania. This year, a design of 40-km-long Via Baltica road section from Marijampolė to the Polish border has been started. Until July 2021 it is planned to complete the reconstruction of one of the most trafficked transport arteries of Lithuania, i.e. main road A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda section from km 10.00 to km 95.00. In the period of 2020-2021, it is planned to continue the implementation of the Gravel Road Paving Programme. In 2021, more attention will be paid to the development of road safety infrastructure (roundabouts, modern pedestrian crossings, pedestrian and bicycle paths, etc.), repair of bridges, reconstruction works.
