ISTORIJA tu daugelis vadovaujančių Respublikos darbuotojų abejojo šios magistralės rei kalingumu. V. Martinaičiui teko įtikinė ti visus abejojančius ir laukiančius nu rodymų „iš viršaus“. Vilniaus–Kauno magistralės pro jektą, atitinkantį pažangias automobi lių eismo ir kelių tiesimo sąlygas, pa rengė Lietuvos valstybinio automobi lių kelių tyrinėjimo ir projektavimo ins tituto „Lietkelprojektas“ (dabar – UAB „Kelprojektas“) specialistai. Magistralė je kiekvienai eismo krypčiai yra po dvi 3,75 m pločio eismo juostas, kurios at skirtos nuo priešpriešinio eismo žalią ja skiriamąja juosta, sankryžos su kitais keliais įrengtos skirtinguose lygiuose. Magistralės projektuotojai numa tė ir kelininkai įgyvendino priemones, padedančias geriau organizuoti eismą,
Magistralė buvo ženklinama pagal to meto galiojančius standartus Magistralėje įgyvendintos eismo saugumo priemonės
Vilniaus–Kauno magistralės projektą, atitinkantį pažangias automobilių eismo ir kelių tiesimo sąlygas, parengė Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ specialistai. o jo dalyviams suteikti reikiamą in formaciją, kuri padėtų išvengti avari jų: magistralė paženklinta pagal to me to galiojančius standartus; magistralės briaunos pažymėtos signaliniais stulpe liais techninių normų numatytais atstu mais; kelio ženklai išdėstyti ir pastatyti magistralėje pagal projektavimo organi zacijų parengtą schemą. Magistralę tyrinėjo ir projektavo per 100 specialistų. Šiam darbui vadova vo instituto Kelių skyriaus projekto vy riausiasis inžinierius Lionginas Antana vičius. Magistralės dangų konstrukcijos suprojektuotos įvertinus 20 metų eismo intensyvumo perspektyvą. Kelias buvo tiesiamas iš abiejų ga lų – maždaug tuo pat laiku kelininkai iš Vilniaus pajudėjo Kauno link, o iš Kau no – į Vilniaus pusę. Reikėjo ieškoti ma gistralės Vilnius–Kaunas tiesimo dar bams reikalingų lėšų, medžiagų ir tech nikos. Laikinai atsisakyta Lietuvos kelių tinklo tobulinimo ir kelių remontui skir tos lėšos buvo panaudotos magistralei Vilnius–Kaunas tiesti. Magistralę tiesė Automobilių trans porto ir plentų ministerijos Kelių staty
bos trestas ir jam pavaldžios kelių, til tų statybos valdybos iš Vilniaus, Vievio, Kauno ir Ukmergės. Magistralė Vilnius–Kaunas pradė ta tiesti 1960 m. Pirmuosius darbus Že muosiuose Paneriuose atliko 4-asis Vil niaus kelių statybos rajonas, vėliau pa vadintas 2-ąja tiltų statybos valdyba (TSV-2, viršininkas V. Štrimaitis). Ke lininkai darbus pradėjo nuo didžiau sią automobilių eismo intensyvumą tu rinčio kelio ruožo – Žemųjų Panerių 8,1–10 km. Ant Panerių kalvų buvo pa statytas pirmasis monolitinis viadukas per magistralę. Jau iš pat pradžių, tiesdami išvažia vimą iš Vilniaus, kelininkai pamatė, kad laukia sunkūs darbai – reikėjo kasti gi lias iškasas ir platinti pylimus. Iki Grigiš kių gyvenvietės antrąją magistralės va žiuojamąją dalį tiesė šalia buvusio ke lio. Nelengvai įveikė daugiau nei 30 metrų gylio iškasą 18-ajame kilometre. 2-osios Vilniaus tiltų statybos valdybos kolektyvas Vilniaus–Kauno kelyje atli ko 27,8 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 26,2 km magistralės. Nuo Kauno į Vilnių magistralės sta
tybos darbus pradėjo 1-ojo Kauno kelių statybos rajono (vėliau pavadinto 1-ąja Kauno tiltų statybos valdyba, TSV-1, vir šininkas A. Leliūga) kolektyvas. Per še šerius metus 1-oji Kauno tiltų staty bos valdyba Vilniaus–Kauno magistra lės ruože atliko 36,7 proc. darbų, nu tiesė ir atidavė naudoti 35,2 km kelio. Buvo pastatyta daug unikalių statinių. Pradėtos diegti naujos gelžbetoninės til tų ir viadukų konstrukcijos su iš anks to įtempta armatūra. Sudėtingos konst rukcijos viadukai statyti be atramos ski riamojoje juostoje. Vilniaus–Kauno ma gistralėje valdybos žmonės pastatė ant rus tiltus per Neries ir Krunos upes, via dukus Biruliškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Bačkonių sankryžose. Jie rengė žemės sankasą, pagrindus, klojo dangas. Tuo pat metu Vilniaus–Kauno ma gistralės ruožo viduryje darbus pra dėjo 6-oji Vievio kelių statybo valdy ba (KSV-6, viršininkas A. Černiauskas). Šios kelininkų valdybos kolektyvas atli ko 23,9 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 25 km magistralės. Keliui reikė jo paruošti ir suvežti daug žvyro ir skal dinio. Tam valdyba rekonstravo Kazo 2020/1 LIETUVOS KELIAI
77
