eisMO saugumAS
Europos Sąjungos šalių, mažinda ma žuvusiųjų skaičių keliuose. Euro pos Komisijos duomenimis, per mi nėtą laikotarpį žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose pavyko suma žinti 38 proc. (ES šalių vidurkis – 27,62 proc.). Nepaisant to, Lietuvoje vis tiek stebimas gana aukštas (ir, lygi nant 2019 m. su 2018 m., didėjantis) avaringumo lygis – 1 mln. gyventojų 2019 m. teko 66 žuvę eismo dalyviai, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vals tybių vidurkis – 51. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad tarp geriausiais (Švedija, Airija) ir blogiausiais (Rumu nija, Bulgarija) avaringumo rodikliais pasižyminčių Europos Sąjungos vals tybių yra ryškus skirtumas – žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų skiriasi net keturis kartus. Siekdamos sumažinti avaringu mo rodiklius, Europos Sąjungos atsa kingos institucijos ėmėsi įvairių ini ciatyvų, numatydamos tiek ilgalai kius, tiek tarpinius eismo saugumo gerinimo veiksmus. Europos Sąjun ga dar kartą patvirtino ilgalaikį tikslą siekti, kad iki 2050 m. žūčių keliuo se skaičius kuo labiau priartėtų prie
64
2020/1 LIETUVOS KELIAI
nulio, ir tam numatė ne vieną tarpinį įrankį. 2017 m. buvo patvirtinta Vale tos deklaracija, kurioje iškeltas tikslas iki 2030 m. perpus sumažinti sunkių sužalojimų Europos Sąjungos keliuo se skaičių, palyginti su 2020 m. lygiu. Tai yra pirmasis Europos Sąjungos tikslas, kuriuo siekiama mažinti ne tik žuvusiųjų, bet ir sunkiai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičių. Be to, deklara cijoje ypatingas dėmesys atkreiptas į didelį kiekvienais metais žūstančių ar sužalojamų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių. Nors 2011–2020 m. laikotar pio tikslas, tikėtina, nebus pasiektas, Europos Komisija ir toliau ambicin gai siekia mažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, patvirtindama jį dokumen te „2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos sistema – toles ni veiksmai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“. Europos Komisija atei nančio dešimtmečio kelių eismo sau gumo politikos sistemą grindžia sau gios sistemos modeliu. Modelyje pri pažįstama, kad eismo dalyvis daro klaidų, tačiau už jas neturi būti mo kama jo gyvybe arba sunkiu sužaloji mu. Saugios sistemos modeliu siekia
ma sukurti tokią eismo aplinką, ku rioje būtų pašalintos galimybės dary ti žmogiškąsias klaidas ir kiek įmano ma sušvelnintos eismo įvykių, kurių vis dėlto nepavyko išvengti, pasek mės. Visi eismo saugumo sistemos elementai turi būti tobulinami ir veik ti taip, kad, nesuveikus vienam siste mos elementui, jį kompensuotų kitas. Europos Komisija dar 2018 m. atkrei pė dėmesį, kad daugiau dėmesio tu ri būti skiriama kelių infrastruktūros ir transporto priemonių saugumui. Atsi žvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, Europos Komisija pažymėjo, kad tiks linga atnaujinti kelių infrastruktūros saugumo valdymą reglamentuojančią Direktyvą 2008/96/EB. Europos Parlamento ir Tarybos di rektyva 2008/96/EB dėl kelių infra struktūros saugumo valdymo buvo priimta 2008 m. Tai buvo pirmasis Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas dokumentas, susijęs su kelių infrastruktūros saugumu. Direktyva buvo siekiama užtikrinti, kad eismo saugumo klausimai būtų sprendžiami visuose kelių infrastruktūros planavi mo, projektavimo ir eksploatavimo
