aKTUALIJOS
Remigijus Lipkevičius VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (iki 2020 08 31 buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dirba jau 23 metus. Veiklą direkcijoje pradėjęs 1997 m., kaip Užsienio investicijų skyriaus ekspertas, R. Lipkevičius ilgus metus kuravo investicijų klausimus, o 2019 m. buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Viešųjų pirkimų, Turto ir Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyrių veiklą. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, laimėjęs konkursą, R. Lipkevičius tapo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu.
planavimo ir organizavimo bei saugaus eismo priemonių įgyvendinimo srityse. Vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, įgyvendinant įmonei iškeltus tikslus, ir inicijuoti naujus projektus, derančius pagal valstybės įmonės kompetenciją ir statusą, maksimaliai panaudoti skirtų finansinių šaltinių lėšas. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija – strateginė ša-
Išrinkta VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdyba Savo darbą pradėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdyba, susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu paskirta ketverių metų kadencijai. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybą sudaro penki nariai, trys iš jų – nepriklausomi. Nepriklausomais nariais išrinkti Vaidotas Baly nas, Šarūnas Baublys (valdybos pirmininkas) ir Rūta Jakubauskienė. Valdyboje taip pat dirba du Susisiekimo mi nisterijos atstovai – Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėja Roma Andruškevičienė ir Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas Henryk Surovič.
lies įmonė, valdanti valstybinės reikšmės kelius. Vienintelė įmonės savininkė – valstybė.
Kelių rinkliavos e-tolling sistema Valstybės įmonės statusas taip pat užtikrins galimybę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas atitinkančią kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistemą, kuri pakeistų dabar veikiančią vinječių sistemą. Skaičiuojama, kad iki 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistema atsipirks per trejus metus. Taikant šią sistemą, kelių naudotojų mokestis priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcingas naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų. Tikimasi, kad dėl e-tolling sistemos diegimo šalyje terminų Seimas apsispręs dar 2020 m. rudenį.
„Via Baltica“ projekto plėtra Šiais metais pradėtas „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km ) projektavimas bus tęsiamas ir 2021 m.
Po to, kai 2019 m. pabaigoje Vyriausybė patvirtino minėto „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo specialųjį planą, buvo pradėtos žemės paėmimo procedūros. Planuojama, kad, baigus žemės paėmimo procedūras ir projektavimą, rangos darbai šiame ruože bus pradėti 2022 m. ir baigti iki 2025-ųjų pabaigos. Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kuriose leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu 90 km/val. greičiu, skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie bus diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km. Išankstiniais skaičiavimais, šiam projektui įgyvendinti prireiks apie 300 mln. eurų. Šiuo metu tai vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje, kuriame daugiausia eismo įvykių yra susidūrimai. Rekonstravus ruožą, turėtų nelikti susidūrimų sankryžose, eismo įvykių su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą, bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo lenkimo metu galimybė. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc. Be to, sutrumpės kelionės laikas tiek krovininiams, tiek lengviesiems automobiliams. 2021 m. ketinama pradėti planavimo darbus ir ties kitu „Via Baltica“ ruožu, besitęsiančiu nuo Kauno iki Latvijos sienos. Ateinantys metai bus skirti projektiniams sprendiniams rengti ir jiems analizuoti. Iki 2030 m. trim etapais ketinama rekonstruoti tris kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožus: nuo 7,50 iki 37,78 km, nuo 37,78 iki 53,54 km ir nuo 53,54 iki 87,86 km, o iki 2033 m. – tris kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus, t. y. nuo 9,17 iki 38,83 km, nuo 38,83 iki 47,83 km ir nuo 47,83 iki 66,09 km. Visą ruožą nuo Kauno iki 2020/1 LIETUVOS KELIAI
5
