MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO VASARĮ 1 d.
2 d.
2 d.
3 d.
Šią dieną prieš 135 metus Kupiškio rajone gimė valstybės veikėjas Antanas Merkys (1887– 1955). Tartu ir Kijeve studijavęs teisę, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. A. Merkys ėjo krašto apsaugos ministro pareigas trijose vyriausybėse. 1927–1932 m. buvo Klaipėdos krašto gubernatorius, o 1933-iaisiais tapo antruoju Kauno miesto burmistru, pakeisdamas A. Merkys trijuose ministrų kabinetuose Joną Vileišį. A. Merkys – vienas Lietuvos ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, tautininkų sąjungos steigėjų. Buvo 1921 m. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas (1939–1940 m. birželio 17 d.), o paskutines tris dienas dar ėjo ir prezidento pareigas, kai Antanas Smetona pasitraukė į Vokietiją, pavedęs A. Merkiui jį pavaduoti. 1940-ųjų vasarą jis du kartus nesėkmingai bandė išvykti iš Lietuvos, buvo suimtas ir su šeima ištremtas į Saratovą. Kalintas įvairiuose Rusijos kalėjimuose. 1954 m. paleistas į laisvę be teisės grįžti į Lietuvą. Mirė Melenkų invalidų namuose. 1995 m. A. Merkio kenotafas perkeltas į Petrašiūnų kapines, nes kapo rasti nepavyko. Tą dieną prieš 140 metų Dubline gimė vienas garsiausių airių rašytojų Jamesas Joyce’as (1882–1941). O garsiausias jo kūrinys – „Ulisas“ – šiemet skaičiuoja šimto metų sukaktį. Romaną rašęs keletą metų, pagaliau jį išleido Paryžiuje 1922 metais. Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis ilgai buvo draudžiamas dėl tariamo neJoyce’as tuo metu jau rašė „Ulisą“. padorumo, todėl pradžioje plito piratinė- J.Fotografė Camille Ruf. Ciurichas, mis versijomis, kol 4-ajame dešimtmetyje apie 1918 m. draudimas buvo panaikintas. „Ulisas“ – revoliucinis kūrinys, transformavęs romano tradiciją: pirmą kartą literatūroje bandoma perteikti veikėjų slaptas mintis, asociacijas, impulsus nenutrūkstamu srautu. Ši sąmonės srauto technika padarė didelę įtaką moderniajai prozai.
Prieš 170 metų Panevėžio rajone gimė teatro veikėjas, vienas lietuviškos dramaturgijos pradininkų Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916), Vytauto Landsbergio senelis. Pirmiausia mokėsi lenkiškoje pradinėje mokykloje, bet, Petro Vileišio paragintas, išmoko lietuviškai. Maskvos universitete baigė teisės studijas ir ilgą laiką gyveno bei dirbo Rusijoje. 1884 m. Landsbergis-Žemkalnis. grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į lietuvišką veiklą, G. Atvirukas rašė į „Varpą“, „Ūkininką“, „Vilniaus žinias“, buvo draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Gyvendamas Joniškėlyje, susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite, pažinojo Petrą Kriaučiūną, palaikė ryšius su lietuviškos spaudos parūpinančiu Jurgiu Bieliniu. (Įdomu, kad šių asmenybių vardais dabar pavadintos bibliotekos Panevėžyje, Marijampolėje, Biržuose.) Už dalyvavimą nacionaliniame judėjime caro valdžios buvo suimtas. Atlikęs bausmę, 1904 m. apsigyveno Vilniuje. Čia pasinėrė į teatro veiklą: režisavo, pats vaidino, sukūrė keliolika pjesių. Tarptautinė optimisto diena. Ši diena kasmet minima pirmą vasario ketvirtadienį, kai tokia data buvo pasiūlyta Kvebeke (Kanada) 2013 metais. Ji tinka bet kokio amžiaus ar išsilavinimo asmenims, kurie tądien pasiryžta palikti visus rūpesčius ir tiesiog džiaugtis saulės šviesa, atsipalaiduoti geriant puodelį mėgstamos kavos. Mokslas jau seniai įrodė, kodėl žmogui geriau būti optimistu: pozityvumas palaiko fizinę ir protinę sveikatą, optimistas gali pasigirti geresniu imunitetu ar net greičiau atsigauti po chirurginės operacijos. Jeigu jūs dar tik mokotės tapti optimistu, tam gerai tiks kovo mėnuo, kuris yra skelbiamas oficialiu optimizmo mėnesiu. Pexels.com (Magda Ehlers)
4 d.
Prieš 135 metus Jurbarko rajone gimė Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Gimęs valstiečių šeimoje, gabus vaikas nuo 9 metų muzikos mokėsi pas vietos vargonininką, vėliau – Juozo Naujalio vargonininkų kursuose Kaune. Baigė Varšuvos muzikos institutą ir Sankt Peterburgo konservatoriją. Jau pastarajame mieste vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams, o 1914 m. subūrė didelį mišrų chorą ir Vilniuje. Nuo 1915 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkdamas aukas nukentėjusiems nuo karo šelpti, ir čia kūrė lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes. Grįžęs į Lietuvą, Klaipėdoje 1923 m. įkūrė muzikos mokyklą – dabar šio miesto konservatorija pavadinta Stasio Šimkaus vardu. Po stažuočių Vienos, Milano, Romos operos teatruose 1931–1932 m. ėjo Valstybės teatro dirigento pareigas. Sakoma, kad buvo neišsenkamos energijos, dažnai būdavo geros nuotaikos, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo pobūvių. Kompozitorius gerai pažinojo liaudies kūrybą, buvo užrašęs tūkstančius liaudies dainų, šimtus jų harmonizavo. S. Šimkus su sūnumi JAV. 1920 m. * Atrinktos vasario datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
