KRONIKA / BIBLIOTEKININKAS IR BENDRUOMENĖ

Skaidra Grabauskienė. Asmeninis archyvas

Atida skaitantiems kitaip. Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinyje dirbanti bibliotekininkė Skaidra Grabauskienė teigia, kad iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti veikla – darbas bibliotekoje – jos gyvenimą pripildo daugybe spalvų.

Ji prisimena dar studijų laikais norėjusi savo ateitį susieti su kultūros, edukacijos sritimis. Prieš ateidama į biblioteką dirbo ir mokykloje, ir muziejuje, vedė ekskursijas. Tačiau pamačiusi skelbimą, kad Lietuvos aklųjų biblioteka ieško darbuotojo, suprato – tai jos svajonių darbas.

S. Grabauskienės klientai – ne tik neregiai, bet ir žmonės, negalintys skaityti įprasto teksto dėl įvairių priežasčių: vieniems regėjimas nusilpo dėl senatvės, kitiems jis suprastėjo laikinai, pavyzdžiui, po operacijos. Taip pat labai svarbu dirbti su vaikais, turinčiais mokymosi, skaitymo sutrikimų. „Nežinau, kaip disleksiją turinčiam mokiniui reikėtų perskaityti K. Donelaičio „Metus“, o pas mus yra galimybė kūrinį išklausyti audioformatu“, – džiaugiasi Skaidra ir pabrėžia, kad virtualioje ELVIS bibliotekoje saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų profesionaliai įgarsintų knygų suaugusiesiems ir vaikams.

Pasak S. Grabauskienės, nors daug kas bibliotekininko darbą įsivaizduoja kaip monotoniją, jos kasdienybė nė iš tolo neprimena rutinos. „Esu ne tik bibliotekininkė, bet ir bibliotekos atstovė regionams. Tai reiškia, kad rūpinuosi, jog knygos pasiektų žmones, gyvenančius atokiau nuo Lietuvos aklųjų bibliotekos padalinių. Aktyviai bendradarbiaujame su senelių namais, mokyklomis, švietimo pagalbos tarnybomis, tad tikrai neužsisėdžiu vietoje“, – mintimis dalijasi S. Grabauskienė.

Ji ne tik važinėja po Lietuvą, organizuoja knygų Brailio raštu išdavimą tiems, kam jų reikia, bet ir neregius bei silpnaregius džiugina įvairiais renginiais. „Negalią turintys žmonės itin vertina parodytą dėmesį, noriai dalyvauja kultūrinėse veiklose, todėl nuolat sugalvoju naujų idėjų ir kuriu vis kitus formatus, kuriais ieškau kelio į šių žmonių širdis“, – atskleidžia bibliotekininkė. Skaidrą žavi neregių bei silpnaregių nuoširdumas, kuris išties yra tikras. Jie labai laukia naujų renginių ir yra dėkingi už jau organizuotus, tai bibliotekininkė galėjo pajusti iš jų siųstų palaikymo žinučių, kai po traumos kurį laiką negalėjo dirbti. „Juk ne kiekviename darbe gali turėti tokį atgalinį ryšį“, – džiaugiasi ji. Be visoje Lietuvoje organizuojamų renginių, Skaidra dar yra Trečiojo amžiaus universiteto Baltosios lazdelės fakulteto dekanė. Fakulteto veiklose dalyvauja regėjimo negalią turintys senjorai, kurie, kaip teigia Skaidra, yra išties puikūs, smalsūs studentai. Paskaitos vyksta Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kviečiami įdomūs lektoriai, nes norima, kad senjorai gautų kuo daugiau naujos ir naudingos informacijos. „Tačiau svarbiausia net ne tai, o bendrystė, kurią gali jausti žmonės, atėję į mūsų paskaitas“, – pasakoja bibliotekininkė.

Skaidra teigia nesijaučianti kažkokia ypatinga, tiesiog daro tai, kuo tiki, kur mato prasmę, kas jai visada patiko. „Ne aš, bet mūsų skaitytojai yra ypatingi. Turiu vieną visiškai nematančią skaitytoją – močiutei jau arti 90 metų, – ji iš bibliotekos nuolat išsineša glėbį knygų Brailio raštu, dar užsuka į parduotuvę ir grįžusi namo laisvalaikiu mezga. Ir tokių pavyzdžių daug. Jie man suteikia optimizmo bei supratimo, kad nereikia nuleisti rankų, kad ir kas benutiktų. Juk neįveikiamų dalykų nėra, tereikia noro ir užsispyrimo. Ir visos durys atsivers“, – sako Skaidra.

Kasdien bendraudama su žmonėmis, negalinčiais skaityti įprastų knygų, Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinio bibliotekininkė S. Grabauskienė nepaliauja stebėtis jų meile pasauliui ir gebėjimais visavertiškai adaptuotis kasdienybėje.

Kartu ji ragina visuomenę būti atidesnę greta esantiems žmonėms, negalintiems pasaulio matyti tokio, kokį mes jį matome. „Esu pastebėjusi praeivius, nekreipiančius dėmesio į einantį nematantį žmogų, nešiną baltąja lazdele. Kartais skubantieji užkliūva už lazdelės ir net apšaukia neregį, todėl sąmoningumą turime ugdyti kiekvienas. Kita vertus, džiugina naujos galimybės integruoti kitus gebėjimus nei mes turinčius žmones, nes atsiranda vis daugiau knygų Brailio raštu bei audioformatu. Dalinkimės žinia apie Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau žmonių galėtų mėgautis skaitymo teikiamu malonumu ir nauda“, – kviečia bibliotekininkė.

Elektrėnai. Viešoji biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, parengė ir išleido edukacinį leidinį „Elektrėnų krašto kultūros paveldas vaikams“ su spalvinimo knygele. Rengiant medžiagą panaudotos bibliotekos darbuotojų ir Kultūros paveldo departamento archyvo nuotraukos, kraštotyrininkės Onos Rasutės Šakienės surinkti krašto žmonių pasakojimai. Paveldo objektus nupiešė dailininkė Rima Čepienė. Panevėžys. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – „Židinio“ bibliotekoje sausio 18 d. pristatyta fotografo, dalininko, poezijos mėgėjo Arūno Revoto autorinių darbų paroda „Kavos žmonės“. Menininkas, šiuo metu piešiantis kavos tirščiais, su renginio dalyviais dalijosi mintimis apie įkvėpimą, pristatė piešimo techniką. Koncertavo Panevėžio moksleivių namų gitaros studijos nariai Titas Pėža ir Vakarė Šnyraitė. Trakai. Viešosios bibliotekos Lentvario padalinyje atidaryta Juliaus Kvedarausko kolekcionuojamų daiktų paroda-edukacija „Koncertas Margaritai“, skirta dailiojo čiuožimo dabarčiai ir istorijai. Tai knygos, nuotraukos, pašto ženklai iš laikotarpio, kai ši sporto šaka Lietuvoje buvo populiari. Autorius pasakojo, kad netradicinė paroda suskirstyta į tam tikras stoteles, nemažai dėmesio skirta mūsų čiuožėjams Povilui Vanagui ir Margaritai Drobiazko. Vilnius. Vasario 15 d.–kovo 30 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikia Alfonso Čepausko skaitmeninės kūrybos paroda, skirta Lietuvos valstybės istorinėms datoms. Autorius skaitmenine kūryba susidomėjo praėjusio šimtmečio pabaigoje, pradėjo kurti pirmuosius savo ekslibrisus. Parodoje pristatomi ekslibrisai, skirti Lietuvos istorijai, pirmą kartą eksponuojamas lakštinės grafikos ciklas, sukurtas 2021 m. ***

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje nuo vasario 9 d. iki kovo 10 d. veikia mažoji paroda „Gyvenimą paskyręs lietuvių raštijai: Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807)“, skirta šio nusipelniusio lituanisto veiklai pristatyti. Be kitų reikšmingų darbų, lietuvių raštiją K. G. Milkus praturtino XVIII–XIX a. parašydamas pirmąją istorinę poemą lietuvių kalba „Pilkainis“, kurios rankraštinis nuorašas šiandien saugomas bibliotekoje.

EDUKACIJOS VAIKAMS

Panevėžys. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ ne tik vyksta „Robotikos“ pamokėlės, bet ir veikia būrelis, skirtas sudominti vaikus technologijomis. Būrelio vadovai moko naudotis lego konstruktoriais „Edukation Wedo“, kurti objektus 3D spausdintuvu, valdyti robotukus „Ozobot Bit“. Zarasai. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius parengė edukacinę programą „Susitikimai su literatūriniais personažais“, kurios dalyviams pristatomi įvairių šalių vaikų autorių kūriniai. Dalyvavę „Santarvės“ pradinės mokyklos ugdytiniai buvo supažindinti su italų rašytojos Rosos Tizianos Bruno kūriniu „Tylenio kepyklėlė“ (dailininkas Paolo Proietti), patys piešė iliustracijas.

Informaciją pateikė Jūratė Volungevičienė, Vaida Žalienė, Rūta Minkevičienė, Janina Valančiūtė, Kotryna Rekašiūtė, Rūta Paukštytė, Zita Černovienė