Regina Rancevienė. Neatsiejama Trakų žemės savastis

Karaimų bendrijos dienos Trakų viešojoje bibliotekoje: vakaras „Mus sujungė Trakų žemė“. Karaimų liaudies dainas atlieka Karina Firkavičiūtė ir Ana Kobeckaja. Akomponuoja A. Lavrinovičius, 2001 m.

NEATSIEJAMA

TRAKŲ ŽEMĖS SAVASTIS

Regina Rancevienė

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

Iš Krymo – lygumom, kalvom – / Senoliai traukė Lietuvon. / Ir saulės, degančios, karštos, / Vis dairėsi žiemių kraštuos – tokiais žodžiais prasideda karaimų dvasininko, poeto, tautosakos rinkėjo Simono Firkovičiaus eilėraštis „Buvo tokia diena“. Pirmosiose eilutėse kalbama apie kelionę iš Krymo į Lietuvą. O kas yra eilėraštyje minimi senoliai? Atsakymą rasime XIV a. pabaigoje. 1397-aisiais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pakvietė čia įsikurti tiurkų tautą – karaimus. Po šio kvietimo į Lietuvą iš Krymo atsikėlė ir Trakuose įsikūrė apie 380 karaimų šeimų. Vėliau jų gyvenvietės kūrėsi ir kituose miestuose – Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje. Taigi šiemet minime svarbią ne tik Lietuvos karaimų bendruomenei, bet ir visam kraštui sukaktį – 625 metai, kai mūsų šalyje karaimai puoselėja savo istoriją ir kultūrą. Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Lietuvos karaimų metai – svarbus įvykis ir Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.

Trakai – ryškus karaimų kultūros centras, suburiantis šios tautos atstovus iš įvairių šalių. Pagrindinėje miesto Karaimų gatvėje esanti seniausia kenesa Lietuvoje, namai su trimis langais, atsuktais į gatvę, Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejus byloja apie nuo seno Trakuose gyvenančius ir savo kultūrą čia puoselėjančius karaimus.

Trakų viešoji biblioteka ilgus metus palaiko ryšius su karaimų bendruomene. Čia ne kartą vyko susitikimai su karaimų tautos atstovais, rengtos parodos apie karaimų istoriją, kultūrą, žymius žmones, bibliotekos kraštotyros fonde nuolat renkama ir saugoma medžiaga karaimikos tematika. Štai ir šiemet Lietuvos karaimų metų proga biblioteka iš savo kraštotyros fonde sukauptos medžiagos parengė kilnojamąją kraštotyros-literatūros parodą „Buvo tokia diena“. Parodos stenduose pateikiama glausta informacija apie Lietuvos karaimų istorijos momentus, kultūrą, o eksponuojami 26 leidiniai kviečia į šios tautos paveldą pažvelgti atidžiau ir pasigilinti į kalbą, religiją, folklorą.

Sausio pabaigoje centrinėje bibliotekoje atidarytą parodą „Buvo tokia diena“ galima apžiūrėti iki kovo 19 d., vėliau ji visus metus bus eksponuojama Trakų

Trakų biblioteka Lietuvos karaimų metų proga iš savo kraštotyros fonde sukauptos medžiagos parengė kilnojamąją kraštotyros-literatūros parodą „Buvo tokia diena“. Bibliotekos archyvas

Parodoje eksponuojami beveik 30 leidinių kviečia atidžiau pažvelgti į karaimų paveldą, istoriją, kalbą, religiją.

viešosios bibliotekos filialuose. Esant poreikiui, svarstoma apie galimybę paroda pasidalyti ir su kitomis bibliotekomis. Ji būtų ypač aktuali tose vietovėse, kuriose apie karaimų kultūrą ir istoriją žinoma mažiau. Bibliotekos svetainėje (www.trakubiblioteka.lt) veiks ir Lietuvos karaimų metams skirta virtuali paroda.

Bibliotekoje bus organizuojama ir daugiau karaimams skirtų veiklų. Tarp jų – susitikimai su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke, muzikologe dr. Karina Firkavičiūte, diplomate, vertėja, žurnaliste dr. Halina Kobeckaite, aktore Severina Špakovska. FONDE – GAUSIOS PUBLIKACIJOS APIE KARAIMUS

Trakų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde medžiaga karaimikos tematika pradėta kaupti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Šiandien fonde saugomos kelios dešimtys leidinių, įvairiais aspektais supažindinančių su karaimų istorija ir kultūra, jų sukaupta lietuvių, karaimų, lenkų, rusų, anglų kalbomis.

Pirmasis kraštotyros darbas karaimikos tematika „Karaimai“ (aplankas Nr. 1), kurį parengė bibliotekos Bibliografinis-informacinis skyrius, datuojamas 1980 metais. Aplanke surinkta įvairių autorių publikacijų, Lietuvos spaudoje pasirodžiusių 1958–1979 m. laikotarpiu. R. Čepaitytės ir R. Firkovičiaus straipsniuose kalbama apie karaimus Lietuvoje; M. Tinfavičius, J. Glemža, E. Bezekavičienė apžvelgia karaimų ir Trakų ryšį; K. Musajevo straipsnyje rašoma apie Lietuvos karaimų kalbos tyrinėjimus. Aplanke yra Č. Šaduikio užrašytas Trakų karaimų padavimas „Alankasaras“ bei P. Cijūnėlio publikuotas padavimas apie Vytauto žirgą. Tai tik dalis aplanko turinio. Antrame to paties pavadinimo aplanke, kuris datuojamas 1998 m., pradėtas darbas tęsiamas.

Biblioteka susistemino beveik 60 metų laikotarpio publikacijas apie karaimus, pasirodžiusias Trakų rajono spaudoje. 2006 m. kompaktinės plokštelės pavidalu išleistoje medžiagoje „Karaimų gyvoji istorija: publikacijos Trakų rajono spaudoje 1946–2005 m.“ įrašyti nuskenuoti straipsnių vaizdai, pateikiama publikacijų bibliografija. 1997 m., minint karaimų ir totorių 600 metų atvykimo į Lietuvą sukaktis, autorių kolektyvo (Aleksandras Rezanovas, Jadvyga Kulikienė, Julija Tinfavičienė, Romualdas Tinfavičius) buvo sudarytas penkiatomis rinkinys „600 metų karaimai Lietuvoje, 1397–1997“, kuriame surinktos ir pagal temas suklasifikuotos straipsnių publikacijos, pateikiama bibliografija. Šiuo išsamiu leidiniu siekta paskatinti tolesnius karaimikos tyrimus, domėjimąsi kultūriniu ir istoriniu karaimų paveldu.

Trakų bibliotekos kraštotyros fonde saugomi įvairūs su karaimų kalba supažindinantys leidiniai – knygos karaimų kalba, taip pat dvikalbiai, daugiakalbiai žodynai, pasikalbėjimų knygelės. Paminėtinas informatyvus 1974 m. išleistas trikalbis žodynas „Караимско–русско–польский словарь“ („Karaimų–rusų–lenkų k. žodynas“), kurį sudaro 17 400 žodžių. Įdomus būdas susipažinti su kalba, o drauge ir karaimų kūryba, tai – dvikalbių leidinių, kuriuose greta pateikiami tekstai lietuvių ir karaimų kalbomis, skaitymas. Taip išleista Karinos Firkavičiūtės sudaryta Lietuvos karaimų poezijos knyga „Čypčychlej učma Trochka“ / „Į Trakus paukščiu plasnoju“ (1997) bei Simono Firkovičiaus kūrybos rinktinė „Bir kiuń ėdi...“ / „Buvo tokia diena“ (2015).

Norintiems daugiau sužinoti apie karaimų religiją pravers Simono Szyszmano knyga „Karaizmas“ (2000), Mykolo Firkovičiaus, K. Firkavičiūtės ir Vladimiro Maškevičiaus sudarytas leidinys „Karaj kalendary, 2001–2051“ („Karaimų kalendorius, 2001–2051“, 2001), Halinos Kobeckaitės knyga „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ (2019).

Besidomintiems karaimų muzikos paveldu biblioteka gali pasiūlyti K. Firkavičiūtės knygą „Życie w pieśni karaimskiej“ („Gyvenimas karaimų dainose“, 2016), kurioje pateikiama karaimų dainų, o Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos išleisti „Karaimų padavimai ir legendos“ (2020) pakvies pasigilinti į karaimų tautosaką. Kraštotyros fonde saugomas ir spausdinimo mašinėle iš Boguslavo Pileckio archyvo perspausdintas pasakojimų ir padavimų rinkinys „Trakų karaimų padavimai“. Padavimus surinko ir užrašė Lietuvos karaimų vyresnysis dvasininkas Simonas Firkovičius (1897–1982). Rinkinyje – 16 padavimų, užrašytų rusų kalba, šalia daugelio padavimų nurodyti pasakotojai.

Svarbu paminėti, kad Trakų bibliotekos kraštotyros fondas yra atviras – jame sukaupta medžiaga galima naudotis bibliotekos skaityklose.

KARAIMŲ PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI Az ajtma – kieriakli kylma. Maža pasakyti – reikia padaryti. Biźgia kiel’giań – biźgia ušahan. Pas mus atėjęs – su mumis supanašėjęs. Bart jeri – bart jemi. Turi žemės – turi maisto. Balha – čibiń – die jabušat. Prie medaus ir musės limpa. Az ašym – tynč bašym. Mažai valgio (turto) – rami galva. Kač jylandan da chor konšudan. Bėk nuo gyvatės ir blogo kaimyno.

Trakų biblioteka didžiuojasi turimu karaimų tautos padavimų rinkiniu.

Nuo 2018 m. karaimų vaikai gimtąja kalba gali skaityti absoliučią Lietuvos vaikų knygų favoritę – A. de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“. 2020 m. pirmą kartą Lietuvoje išleistas „Lietuvių–karaimų kalbų žodynas“.

KARAIMŲ VEIKLA LIETUVOJE

Dabar šalyje veikia dvi karaimų visuomeninės organizacijos. Viena iš jų – Vilniuje veikianti Lietuvos karaimų religinė bendruomenė, kuri yra XIV a. Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėja. Juridinį statusą ji atgavo 1992-aisiais. Tai viena iš devynių valstybės pripažintų tradicinių religinių bendruomenių. Nuo 1988 m. veikia Lietuvos karaimų kultūros bendrija, kurios centras yra Vilniuje, o skyriai – Trakuose, Panevėžyje. Bendrijos pirmininkė nuo 1998 m. yra K. Firkavičiūtė. Ši bendrija siekia plėtoti ir skleisti savo tautos kultūrą, saugoti ir puoselėti karaimų tautiškumą, tapatybę, tradicijas, palaikyti nykstančios karaimų kalbos funkcionavimą. Lietuvos karaimų kultūros bendrija vienija apie 250 narių.

Kad karaimų vaikai galėtų skaityti gimtąja kalba, o įvairiatautės Lietuvos bendruomenės geriau susikalbėtų, Lietuvoje leidžiamos knygos karaimų kalba.

Karaimų herbo skydas padalintas į tris laukus. Viršutiniame kairiajame lauke pavaizduota dviragė ietis (senek), dešiniajame – skydas (kalkan), apatiniame lauke – stilizuoti tvirtovės bokštai. Herbo skydą juosia karaimų dvasininko stula, skydo viršuje atvaizduotas ovalas – toros simbolis. Kenesa Trakuose. 2005 m. BY-SA (Wojsyl)

• Karaimai – Europos tauta, priklausanti tiurkų grupei. Karaimų kalba priskiriama tiurkų šeimos vakarų kipčiakų grupei. Ji apima tris dialektus –

Trakų, Galičo-Lucko ir Krymo. • Manoma, kad šiandien Lietuvoje karaimiškai kalba tik apie 30 žmonių. Karaimų kalba yra įrašyta į

UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. • Lietuvoje karaimai gyvena nuo 1397 m., kai čia įsikurti juos pakvietė Vytautas Didysis. • 2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 241 karaimas. • Lietuvos karaimų metų proga ir karaimų bendruomenės prašymu 2022 m. Statistikos departamentas atlieka karaimų tautybės gyventojų statistinį tyrimą, kad būtų turimi atnaujinti su šia tauta susiję statistiniai duomenys. • Karaimų religija vadinama karaizmu. Ji atsirado kaip protestas prieš Šventojo Rašto iškraipymus žodine tradicija ir rašytiniais komentarais. Religijos pamatas yra Senasis Testamentas, moraliniai ramsčiai – Dešimt Dievo įsakymų ir Dešimt tikėjimo principų. • Karaimų bažnyčios aukščiausiasis hierarchas yra hachanas. Karaimai meldžiasi šventovės reikšmę turinčiose kenesose. • Lietuvoje kenesų būta Biržuose, Naujamiestyje,

Panevėžyje. Šiuo metu veikia dvi kenesos – Trakuose ir Vilniuje. • Karaimai švenčia Velykas (Tymbyl chydžy), Sekmines (Aftalar chydžy), Trimitų šventę (Byrhy kiuniu),

Permaldavimo šventę (Bošatlych kiuniu), Padangčių šventę (Alačych kiuniu) ir kt. • Dar karaimų gyvena Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Renginyje buvo pristatyta Michailo Zajončkovskio knyga „Karaimai kariuomenėje“, skaityta karaimų poezija, skambėjo liaudies dainos. Vėlesniais metais bibliotekoje vyko knygų pristatymai, susitikimai su karaimų bendruomenės nariais: R. Tinfavičiaus knygos „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, S. Firkovičiaus kūrybos rinktinės „Buvo tokia diena...“, J. Tinfavičienės poezijos knygos „Saulė nusileido už Trakų pilies“ pristatymai.

Biblioteka nuoširdžiai dėkoja karaimų bendruomenei už kraštotyros fondo turtinimą naujais leidiniais karaimikos tematika.

H. Kobeckaitė ir K. Firkavičiūtė į karaimų kalbą išvertė Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“ („Kiči Bijčiek“; 2018). Neseniai – 2020 m. – išleistas Trakų karaimų bendruomenės narės Anos Špakovskos sudarytas pirmasis „Lietuvių–karaimų kalbų žodynas“ (12 484 žodžiai). Deja, žodyno sudarytoja knygos nespėjo išvysti – buvusi mokytoja 2019 m. paliko šį pasaulį ir žodyno leidyba pasirūpino jos šeima. Iki tol norintieji pramokti karaimiškai galėjo naudotis H. Kobeckaitės parengta knygele „Lietuviški–karaimiški–rusiški pasikalbėjimai“ (2011).

Jaunieji karaimai savo tautinę kultūrą gali puoselėti laisvalaikio veikloje. Kelerius metus Trakuose vyksta Lietuvos karaimų vaikų dienos stovykla „Kujaščech“, kasmet rengiamos karaimų kalbos ir kultūros stovyklos, į kurias atvyksta karaimai iš įvairių šalių. Nuo 2010 m. veikia Trakuose susibūręs karaimų vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Birlik“.

Daugiau informacijos apie karaimų istoriją, kultūrą ir veiklą galima rasti Lietuvos karaimų bendruomenės tinklalapyje (www.karaim.eu)

NUOŠIRDUS BENDRADARBIAVIMAS

Trakų viešoji biblioteka džiaugiasi ilgamečiu bendradarbiavimu su karaimų bendruomene.

Smagu prisiminti bibliotekoje vykusius su karaimų kultūra supažindinusius renginius. Vienas iš tokių – 2001 m. rengtos „Karaimų dienos“ ir jų metu organizuotas vakaras „Mus sujungė Trakų žemė“. LITERATŪRA

1. Firkavičiūtė, Karina. Trakų karaimai tiki, kad 2022-ieji bus paskelbti karaimų metais: [pokalbis su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte] / [kalbėjosi] Daiva Červokienė. XXI amžius. 2020, gruod. 4, p. 2, 3. 2. Karaimai. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus] [žiūrėta 2022-02-15]. Prieiga per internetą: <https://tmde.lrv.lt/lt/tautines-bendrijos/ tautiniu-mazumu-organizacijos/karaimai>. 3. Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimai. Vilnius, 1997. 4. Kobeckaitė, Halina. Balha – čibiń – die jabušat (Prie medaus ir musės limpa): [apie karaimų patarles ir priežodžius]. Trakų žemė. 2021, kovo 5, p. 7–8. 5. Kobeckaitė, Halina. Karaimų kalba // Visuotinė lietuvių enciklopedija.

Vilnius, 2006. T. 9, p. 376. 6. Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimų kultūros bendrija // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, p. 246. 7. Kujaščech 2021. Lietuvos karaimai [interaktyvus] [žiūrėta 2022-02-15].

Prieiga per internetą: < www.karaim.eu/kujascech-2021/>. 8. Lavrinovič, Ina. Karaimų ansambliui „Birlik“ – 10 metų: [pokalbis su karaimų vaikų ir jaunimo ansamblio „Birlik“ kolektyvo vadove Ina Lavrinovič] / [kalbėjosi] Jolanta Zakarevičiūtė. Trakų žemė. 2020, gruod. 11, p. 1, 8. 9. Zakarevičiūtė, Jolanta. Karaimų kalbos galima mokytis ir dainuojant: [Lietuvos karaimų kultūros bendrijos parengtame projekte siūloma karaimų kalbos mokytis dainuojant]. Trakų žemė. 2021, vas. 19, p. 8.