Inga Strungytė-Liugienė. Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ papildė surinkimininkų giesmynas

NACIONALINĮ REGISTRĄ „PASAULIO ATMINTIS“ PAPILDĖ SURINKIMININKŲ GIESMYNAS

Dr. Inga Strungytė-Liugienė

Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynas Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (Tilžė, 1817) 2021 m. rudenį įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Giesmynas pripažintas regioninės reikšmės dokumentu. Reikėtų pažymėti, kad Nacionalinė biblioteka saugo vienintelį žinomą Lietuvoje ir pasaulyje egzempliorių.

Giesmynas Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai1 įrištas į odinį, augaliniais motyvais ornamentuotą kietviršį su sagtelėmis. Viršutinio kietviršio vidinėje pusėje palikti nuosavybės ženklai – ranka rašyti įrašai, liudijantys, kad egzempliorius priklausęs privačiam asmeniui Jonui Jokšiui iš Mišučių kaimo2: Tos Knigas ira jonee jokßa iß Mißûtû sodas Raßitas Mete 180193. Nacionalinės bibliotekos turimas egzempliorius yra geros būklės, nedefektuotas.

Giesmyną sudaro 147 giesmių rinkinys (be natų). Prie rinkinio prišlietos šešios maldos iš vokiečių teologo Johanno Arndto (1555–1621) maldaknygės „Rojaus dar ΄ ʒelis“ (vok. Paradiesgärtlein). Giesmyne paskelbtos ir kelios ištraukos iš Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus Christiano Masecovijaus (1673–1732) ir Benjamino Schmolcko (1672–1737), evangelikų liuteronų kunigo iš Svidnicos (vok. Schweidnitz, dab. Lenkija), religinių knygų.

Surinkimininkų giesmyną 1817-aisiais4 išleido Kopenhagos spaustuvininkų auklėtinis, Tilžės spaudos pradininkas Johannas Heinrichas Postas, 1816 m. Prūsijos provincijoje įkūręs spaustuvę.

1 [Mertikaitis, Kristijonas Endrikis]. Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai, kuros ikßolei kaip po wiena kaip ir po kelles,  maʒas Knygeles Suraßytas Buwa, Dabbar alle wienas Knygas ſurinktas ir pagal norejima kelliu

Nůbaʒnu Dußiu  Druka Padůtas. Antrù kartù Ißpauſ ΄tas. Tilʒė, 1817. Raßtáis ißpauſtas prie Endrikis Poſt Karalißkas

Druckorus ir Knygininkas; šifras: LNB A4/817. 2 Galbūt knygos savininkas gyveno Mišučiuose, nuo Kretingos maždaug 10 km nutolusiame kaime. 3 Įraše įvelta klaida užrašant 1819 metus. 4 Pirmoji 1800 m. Karaliaučiuje paskelbta laida yra aprašyta pagal šaltinius, egzemplioriai nerasti. Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba. 1547–1861. T. 1. Vilnius: Mintis, 1969, p. 245, Nr. 687.

Prūsijos Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos plito religinio atgimimo, dvasinio prabudimo sąjūdis – surinkimininkų judėjimas, turėjęs didelę socialinę, šviečiamąją ir kultūrinę įtaką to krašto gyvenimui. Šis fenomenalus protestantiškos aplinkos reiškinys sparčiai populiarėjo XIX a. pirmojoje pusėje ypač tarp valstiečių lietuvininkų. Religinio švietimo ir dvasinio tobulėjimo poreikius atitiko 1817 m. išleistas surinkimininkų giesmynas Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai, ilgainiui neblėstančiu populiarumu ir laidų skaičiumi5 pranokęs oficialiuosius evangelikų liuteronų himnodinius darbus.

Surinkimininkų sąjūdžio plitimas, valstiečių teisių gerinimas ir po Prancūzijos revoliucijos naujų spaustuvių Prūsijos Lietuvoje steigimas sudarė sąlygas raštijos baruose, krašto šviečiamojoje veikloje greta dvasininkijos ir akademinio elito darbuotis žemesnio

Knygos atvartas, kuriame matyti dalis giesmių registro ir pirmosios giesmės pradžia.

socialinio sluoksnio atstovams. Surinkimininkų giesmynas Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai savo neoficialiu statusu pirmiausia atspindėjo to meto esminius socialinius pokyčius. Atkreiptinas dėmesys, kad giesmyną parengė žmogus iš liaudies, mokytojas (šulmistras) ir sakytojas (naminių pamaldų pamokslininkas) Kristijonas Endrikis Mertikaitis (apie 1775–prieš 1856).

Surinkimininkų repertuaras rėmėsi XIX a. Vakarų Europos protestantiškosios himnodijos tendencijomis, gyvybingomis pietizmo idėjomis. Repertuarui įtakos turėjo Apšvietos epochos Karaliaučiaus vokiškoji evangelikų liuteronų himnodija. Į šį giesmyną pateko gausūs vertimai iš asmeninei sielovadai skirto giesmyno Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder (Königsberg, 1752), kurį parengė žymus Karaliaučiaus pietistas, XVIII a. švietimo reformatorius, teologas ir profesorius Franzas Albertas Schultzas (1692 –1763)6 .

Surinkimininkų giesmynas, skirtingai nei oficialus bažnytinis evangelikų liuteronų giesmynas, yra išskirtinis tiek repertuaro atrankos, tiek kalbos požiūriu, necenzūruotu turiniu. Mat didžiąją dalį giesmių kūrė arba iš vokiečių kalbos

6 Strungytė-Liugienė, Inga. Kristijono Endrikio

Mertikaičio giesmynų Wiſſokies Naujes Gieſmes arba

Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819) sąsajos su Frantzo Alberto Schultzo giesmynu

Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Zweyte

Theil. Archivum Lithuanicum, 11, 2009, p. 189–204. vertė surinkimininkų sąjūdžio dalyviai: mokytojas Mikelis Jurkšaitis, keliaujantis pamokslininkas Kristijonas Demkis, giesmyno sudarytojas Mertikaitis ir kt.

Giesmynas ypač plito tarp surinkimininkų sąjūdžio dalyvių. Apie jo naudojimą surinkimų (t. y. naminių pamaldų) metu užsimena teologas ir kultūros istorikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945) Priekulėje išleistoje studijoje Ewangelißki Surinkimai Lietuvoje (1905): „Pſalmų knygos7 taip Namůſe kaip ir Surinkimůſe mielai wartojamos, ypacʒ Gieſmes ſu ßlownais, cʒyſtai lietuwißkais Balſais tankei giedamos.“8

Nors giesmynas sulaukė itin didelio populiarumo, naujomis giesmėmis papildytų laidų, 1817 m. laida žymi ankstyvąjį surinkimininkų giesmyno raidos etapą. 1825 m. ir vėlesnės laidos jau skiriasi struktūra, apimtimi ir kalbos požiūriu9 .

Šis į nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašytas giesmynas yra suskaitmenintas, skaitytojams prieinamas virtualiame kultūros paveldo portale „E. paveldas“ (epaveldas.lt).

7 Liaudyje surinkimininkų giesmynas plito Psalminių arba Psalmų knygų pavadinimu. 8 [Gaigalaitis, Vilius]. Ewangelißki Surinkimai Lietuwoje. ΄Ißtyrinējimai apie jû Pradʒią, Augimą bey dabartinį Buwį.

Sutaiſē Kunigas Dr. W. Gaigalatis, Priekulē, 1905, p. 52. 9 Strungytė-Liugienė, Inga. Surinkimininkų giesmynų raida, kalbos kaita ir tradiciškumas (XIX amžiaus pradžia). In Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje, parengė ir sudarė Inga Strungytė-Liugienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019, p. 144–175.