Tai nutiko vasarį. Parengė Asta Stirbytė

TAI NUTIKO VASARĮ

1 d.Šią dieną prieš 135 metus Kupiškio rajone gimė valstybės veikėjas Antanas Merkys (1887–1955). Tartu ir Kijeve studijavęs teisę, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. A. Merkys ėjo krašto apsaugos ministro pareigas trijose vyriausybėse. 1927–1932 m. buvo Klaipėdos krašto gubernatorius, o 1933-iaisiais tapo antruoju Kauno miesto burmistru, pakeisdamas Joną Vileišį. A. Merkys – vienas Lietuvos A. Merkys trijuose ministrų kabinetuose ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, tautininkų sąjungos steigėjų. Buvo 1921 m. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas (1939–1940 m. birželio 17 d.), o paskutines tris dienas dar ėjo ir prezidento pareigas, kai Antanas Smetona pasitraukė į Vokietiją, pavedęs A. Merkiui jį pavaduoti. 1940-ųjų vasarą jis du kartus nesėkmingai bandė išvykti iš Lietuvos, buvo suimtas ir su šeima ištremtas į Saratovą. Kalintas įvairiuose Rusijos kalėjimuose. 1954 m. paleistas į laisvę be teisės grįžti į Lietuvą. Mirė Melenkų invalidų namuose. 1995 m. A. Merkio kenotafas perkeltas į Petrašiūnų kapines, nes kapo rasti nepavyko.

2 d. Tą dieną prieš 140 metų Dubline gimė vienas garsiausių airių rašytojų Jamesas Joyce’as (1882–1941). O garsiausias jo kūrinys – „Ulisas“ – šiemet skaičiuoja šimto metų sukaktį. Romaną rašęs keletą metų, pagaliau jį išleido Paryžiuje 1922 metais. Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis ilgai buvo draudžiamas dėl tariamo nepadorumo, todėl pradžioje plito piratinėJ. Joyce’as tuo metu jau rašė „Ulisą“. Fotografė Camille Ruf. Ciurichas, mis versijomis, kol 4-ajame dešimtmetyje apie 1918 m. draudimas buvo panaikintas. „Ulisas“ – revoliucinis kūrinys, transformavęs romano tradiciją: pirmą kartą literatūroje bandoma perteikti veikėjų slaptas mintis, asociacijas, impulsus nenutrūkstamu srautu. Ši sąmonės srauto technika padarė didelę įtaką moderniajai prozai. 2 d. Prieš 170 metų Panevėžio rajone gimė teatro veikėjas, vienas lietuviškos dramaturgijos pradininkų Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916), Vytauto Landsbergio senelis. Pirmiausia mokėsi lenkiškoje pradinėje mokykloje, bet, Petro Vileišio paragintas, išmoko lietuviškai. Maskvos universitete baigė teisės studijas ir ilgą laiką gyveno bei dirbo Rusijoje. 1884 m. grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į lietuvišką veiklą, rašė į „Varpą“, „Ūkininką“, „Vilniaus žinias“, buvo draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Gyvendamas Joniškėlyje, susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite, pažinojo Petrą Kriaučiūną, palaikė ryšius su lietuviškos spaudos parūpinančiu Jurgiu Bieliniu. (Įdomu, kad šių asmenybių vardais dabar pavadintos bibliotekos Panevėžyje, Marijampolėje, Biržuose.) Už dalyvavimą nacionaliniame judėjime caro valdžios buvo suimtas. Atlikęs bausmę, 1904 m. apsigyveno Vilniuje. Čia pasinėrė į teatro veiklą: režisavo, pats vaidino, sukūrė keliolika pjesių.

G. Landsbergis-Žemkalnis. Atvirukas

3 d. Tarptautinė optimisto diena. Ši diena kasmet minima pirmą vasario ketvirtadienį, kai tokia data buvo pasiūlyta Kvebeke (Kanada) 2013 metais. Ji tinka bet kokio amžiaus ar išsilavinimo asmenims, kurie tądien pasiryžta palikti visus rūpesčius ir tiesiog džiaugtis saulės šviesa, atsipalaiduoti geriant puodelį mėgstamos kavos. Mokslas jau seniai įrodė, kodėl žmogui geriau būti optimistu: pozityvumas palaiko fizinę ir protinę sveikatą, optimistas gali pasigirti geresniu imunitetu ar net greičiau atsigauti po chirurginės operacijos. Jeigu jūs dar tik mokotės tapti optimistu, tam gerai tiks kovo mėnuo, kuris yra skelbiamas oficialiu optimizmo mėnesiu. Pexels.com (Magda Ehlers)

4 d.Prieš 135 metus Jurbarko rajone gimė Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Gimęs valstiečių šeimoje, gabus vaikas nuo 9 metų muzikos mokėsi pas vietos vargonininką, vėliau – Juozo Naujalio vargonininkų kursuose Kaune. Baigė Varšuvos muzikos institutą ir Sankt Peterburgo konservatoriją. Jau pastarajame mieste vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams, o 1914 m. subūrė didelį mišrų chorą ir Vilniuje. Nuo 1915 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkdamas aukas nukentėjusiems nuo karo šelpti, ir čia kūrė lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes. Grįžęs į Lietuvą, Klaipėdoje 1923 m. įkūrė muzikos mokyklą – dabar šio miesto konservatorija pavadinta Stasio Šimkaus vardu. Po stažuočių Vienos, Milano, Romos operos teatruose 1931–1932 m. ėjo Valstybės teatro dirigento pareigas. Sakoma, kad buvo neišsenkamos energijos, dažnai būdavo geros nuotaikos, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo pobūvių. Kompozitorius gerai pažinojo liaudies kūrybą, buvo užrašęs tūkstančius liaudies dainų, šimtus jų harmonizavo.

8 d.Tarptautinė saugesnio interneto diena daugiau kaip 150 šalių minima jau 19-ą kartą. Lietuvoje ta proga rengiama ištisa saugesnio interneto savaitė, kurios metu vykdomos įvairios šviečiamosios veiklos. Jomis siekiama atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius. Šiemet savaitės renginių programoje dalyvavusios bendrovės, įvairios organizacijos rengė virtualius seminarus, daug dalyvių sutraukiančias nuotolines pamokas (pavyzdžiui, pernai „Swedbank“ rengta „Mokonomika“ sudomino apie 250 tūkst. asmenų). Socialiniuose tinkluose rengiamuose konkursuose moksleiviai galėjo pasitikrinti su kibernetiniu saugumu susijusias žinias. Saugaus interneto savaites aktyviai rengia ir šalies viešosios bibliotekos.

14 d. Tarptautinė knygų dovanojimo diena, ko gero, dažniau užgožiama tądien plačiai minimos šv. Valentino dienos. Tačiau jas abi puikiai galima suderinti – savo artimiesiems, draugams knygas dovanoti su MEILE. Ši diena dar neturi ilgos istorijos. Ji užgimė prieš 10 metų Jungtinėje Karalystėje, kai Amy Broadmoore su sūnumi nusprendė padovanoti knygų nepasiturinčių šeimų vaikams. Skaičiuojama, kad ši diena minima daugiau kaip keturiose dešimtyse valstybių. Ir tai daroma tik savanorių pastangomis.

Pexels.com (Karolina Grabowska)

26 d.Tą dieną prieš 220 metų Rytų Prancūzijos Bezansono mieste gimė Victoras Hugo (1802–1885) – vienas žymiausių prancūzų rašytojų. Į literatūros istoriją jis įėjo kaip labai produktyvus kūrėjas, pradžioje kūręs daugiausia klasicistines eiles. Susidomėjęs romantizmo estetiniais principais, ryškiausiai juos atspindėjo kuriamose dramose, tačiau lietuvių skaitytojams V. Hugo geriausiai žinomas kaip istorinių romanų („Paryžiaus katedra“, „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“) autorius. Lietuvoje šio rašytojo kūrinius pradėta versti dar XIX a. pabaigoje, o minėtieji romanai sulaukė ne vieno vertimo į lietuvių kalbą. V. Hugo aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje: jaunystėje buvo rojalistas, vėliau – 1830 ir 1848 m. revoliucijų šalininkas, skelbėsi respublikonu. Buvo išrinktas į parlamentą, Senatą. Kaip ir daugelis jo amžininkų, nesipriešino Prancūzijos kolonializmo politikai, laikydamas ją pavergtų kraštų civilizavimo misija, bet pasisakė prieš mirties bausmę. Įdomu, kad laikotarpiu, kai aktyviai dalyvavo politikoje, buvo susidomėję piešimu. Piešė ant popieriaus, beveik nenaudodamas spalvų, dažniausiai tamsiai rudu arba juodu pieštuku ar tušu. 20 d. Prieš 145 metus Vologdos srityje (Rusija) gimė architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis (1877–1919). Nors Vilniuje kūrėjas apsigyveno tik nuo 1913 m. (po mokslų Vienoje, kur mokėsi architektūros, ir Paryžiuje – mokėsi skulptūros), per likusius jam gyventi šešerius metus, kai kariuomenės savanoris Vivulskis savo milinę atidavė kitam savanoriui, kad šis sušiltų, o pats sušalo ir mirė nuo plaučių uždegimo, sugebėjo nuveikti, kad su jo vardu būtų siejamas vienas simbolinių sostinės paminklų – 1916 m. ant Plikojo kalno iškilo A. Vivulskio projektuotas Trijų kryžių paminklas (nugriautas 1950; atstatytas 1989). Deja, nemažai jo architektūrinių projektų liko neįgyvendinta. Dabar viešosiose erdvėse Lietuvoje galima pamatyti Šiluvos (Raseinių r.) koplyčią (1912–1924), o Lenkijoje Krokuvos mieste – Žalgirio mūšio 500 metų paminklui sukurtas skulptūras (1910).

Dauguma A. Vivulskio darbų nebaigta, o dalis sunaikinta.

24 d. Vieversio diena. Ši diena, kaip ir sausį minėtas pusiaužiemis, siejama su ateisiančio pavasario prognozėmis. Lietuviai spėdavo, jei vieversys parskrido anksčiau nei 24 d., tai pavasaris bus vėlyvas, jei po 24 d. – ankstyvas. Kodėl žiūrima būtent į šį žvirblinių būrio paukštelį? Todėl, kad jis Lietuvoje po šaltojo sezono pasirodo vienas pirmųjų. Šiemet Ventės rago ornitologinės stoties tinklalapyje vasario 15 d. pasirodė įrašas – apžieduoti 3 paukščiai, iš jų du dirviniai vieversiai. Taigi kiek tikslūs bus šie skraidantys pavasario pranašai?

Lietuvoje paplitęs dirvinio vieversio porūšis. BY-SA (Daniel Pettersson)

Senatorius V. Hugo. Fotografas Étienne’as Carjat. 1876 m. Saugoma Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje

Vilnius Book Fair has Come Back! 2

After a gap of two years, the International Vilnius Book Fair opened on 24–27 February for the first time under the circumstances of the worldwide COVID-19 pandemic. Tarp knygų asked the Vilnius Book Fair’s organisers about challenges that they faced when drawing the programme of this event. The President of the Lithuanian Publishers Association Lolita Varanavičienė told about changes in the preparatory work, the Director of the Lithuanian Culture Institute Aušrinė Žilinskienė described activities related to the inviting of foreign guests to the Fair, and the Head of the Marketing and Intellectual Services Unit of the Communication and Marketing Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Birutė Vaitkutė introduced the concept for this year’s stand of the National Library at the Fair. (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Goda Baranauskaitė-Dangovienė. What, How, and Why do Lithuania’s Children Read? 5

There has been a study done by the Research and Dissemination Unit of the Children’s and Youth Literature Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with a partner, the Lithuanian Section of the International Board on Books for Young People (IBBY), on reading done by children and adolescents. The study had the purpose, by using a questionnaire and comparative analysis, to find out the most favourite books of schools students of the 1st–10th forms and their reading habits and factors affecting them. The data received from the study were analysed by three aspects: gender, age, and place of residence. The publication’s author introduces the main conclusions from study.

Evelina Zenkutė. Computer Games at the Top of Schoolchildren’s Leisure Pursuits 10

A half of young people aged 10–15 who do not like to read consider reading a boring pursuit and choose other leisure activities. Such were the results of a study done in the Kaunas, Klaipėda, and Panevėžys Counties, which is one of the activities of the 2021/24 project implemented by public libraries of these Counties ‘Innovative Reading Promotion Solutions by Lithuanian Libraries for Building Social Relations of Children and Young People’. Under this project, librarians committed themselves to create an innovative reading promotion aid, a virtual game meant for developing schoolchildren’s reading habits.

Milda Lipavičiūtė. Expansion of Accessible Content: From Volunteering to the Audiobook 13

In this publication, a staff member of the Lithuanian Library for the Blind tells about audiobooks, which are increasingly gaining popularity. For some, they present an alternative of habitual reading and for those who read differently, they are a necessity. However, users with disability or disorder have access only to 15 percent of the number of all publishing output of Lithuania. This publication is about what can be done in order to make the choice of audiobooks for those who read differently wider.

Dalia Cidzikaitė. A Glimpse at the Life of Young People of the First Lithuanian Republic 16

The heading ‘New Publications’ introduces an authentic reflection by the educationist, writer, and figure of the community of Lithuanians Australia Alena Landsbergytė-Žemkalnytė Aliutės dienoraštis (‘Aliutė’s Diary’). This diary, written in the 1930s provides a picture of the life of young people in the temporary capital city of the First Lithuanian Republic Kaunas. It was handed over to the National Library by Landsbergytė-Žemkalnytė’s brother Prof. Vytautas Landsbergis, who suggested that it be published as a book. The Head of the Judaica Research Centre at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Lara Lempertienė introduces Autobiografija (‘Autobiography’) by Beba Epstein published by the National Library. The circumstances that gave rise to the publication of this book are out of the ordinary: a few years ago, a unique manuscript was discovered within the Library’s Judaica manuscript archive, a story by a twelve-year of Jewish girl from Vilnius about herself with photographs of herself and her family. This autobiography provides a picture of the realities of a Jewish child in the pre-war (namely, of 1934) Vilnius. Fortunately, Beba Epstein has survived after experiencing the atrocities of the Holocaust in the Vilnius Gheto and several concentration camps.

Inga Strungytė-Liugienė. A Hymnal of Lithuania Minor’s Evangelical Lutherans Entered into the National Registry of UNESCO’s Memory of the World 20

The autumn of 2021 marked addition to the Lithuanian National Register of the UNESCO Memory of the World Programme. The documentary heritage items entered into the Registry include the hymnal Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (‘Various New Hymns or Evangelical Psalms’) by Kristijonas Endrikis Mertikaitis preserved at the Rare Books and Manuscripts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This publication issued in Tilsit in the 19th century has been acknowledged as a document of regional significance. Dr. Strungytė-Liugienė from the Research Centre of Written Heritage at the Institute of the Lithuanian Language introduces the only copy known in Lithuania and globally.

Regina Rancevienė. Inseparable from the Identity of the Trakai Region 22

The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 the Year of Karaites of Lithuania. It has been done in order to commemorate the 625th anniversary since, in the late 14th century, Vytautas The Great, Grand Duke of Lithuania, invited the Turk nation Karaites to settle here. Having accepted this invitation, Karaites settled in Lithuania’s several towns. Nowadays, the most prominent cultural centre of Karaites is the town Trakai. Regina Rancevienė from the public library of this town tells about items related to the history, culture, and language of Karaites which are preserved in the library’s regional history collection as well as the cooperation with this national community, the language of which has been entered into UNESCO’s Atlas of the World’s Languages in Danger. Darius Žiemelis. The Tradition of the National Library’s Research Publishing Continues 29

The publication introduces the outcome of the updated strategy for the publishing and dissemination of scholarly journals of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, i.e., the first issue of the electronic periodical journal Relevant Tomorrow. This bilingual (Lithuanian and English) journal will publish articles on traditional issues of bibliography and information management as well as issues of information environment safety, media, information literacy, processes of information policy and communication, and methodology. It is intended to present surveys of significant national events, conferences, and other information of current interest. An international editorial team has been assembled.

Sonata Nognienė. He Called Himself Pagėgis 32

The 11th of February of this year marks the 90th anniversary of the Lithuanian poet and literary critic Algimantas Mackus (1932–1964). On this occasion, the conference ‘Not Having Left for Good, Simply Having Not Returned for Altogether’ (a phrase from Mackus’ verse) was held by the Pagėgiai Municipality Vydūnas Public Library together with the Institute of the Lithuanian Literature and Folklore and other partners. The event featured the reflection by President Valdas Adamkus about his acquaintanceship with Mackus, who lived and worked in Chicago for a long time.

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2022 Nr. 2 (757) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2022 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2022-02-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB BĮ „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 2 (757) 2022 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2022 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

PRENUMERATA!

Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Kviečiame užsisakyti žurnalą „Tarp knygų“ 2022 metams. Prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte II a. (tel. (8 5) 249 7028) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.