Vilniaus knygų mugė sugrįžo! Parengė Vaidenė Grybauskaitė

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ

SUGRĮŽO!

Po dvejų metų pertraukos visus, pasiilgusius literatūrinių susitikimų ir atradimų, pokalbių su knygų autoriais, galimybės vienoje vietoje susipažinti su šalies leidyklų knygų naujienomis, vasario 24–27 dienomis į parodų ir kongresų centrą LITEXPO vėl pakvietė 22-oji Vilniaus knygų mugė. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos vardą garsinančių kultūros renginių, 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos buvęs atšauktas, o šiemet surengtas griežtai laikantis visų rekomenduojamų saugumo reikalavimų: reguliuojant lankytojų srautus, kas valandą vėdinant patalpas, pasitelkiant dezinfekcijos priemones. 22-osios mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ siekta aktualizuoti vis labiau įsigalinčią vaizdinę informaciją, galimybes tekstą praplėsti vaizdu, aptarti kintantį teksto ir vaizdo santykį.

Tema, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto paskelbta dar 2020-aisiais vykusios 21-osios mugės paskutinę dieną, buvo perkelta į 2022 metus. Formuluojant temą, atsižvelgta į dvi tendencijas – pasaulinę ir lietuviškąsias aktualijas.

Globali tendencija tokia, kad autoriai reaguoja į skaitytojų norą pasakoti ne tik tekstais, bet ir vaizdais: pasitelkiant nuotraukas, iliustracijas, kompiuterinę grafiką, įvairias medijas. Kaip teigia kultūros istorikas dr. Aurimas Švedas, vaizdai XXI a. nėra vien knygos puošmena, vaizdas kuria naujas prasmes, naują vertę, kartais netgi gali paneigti tai, kas parašyta. Vaizdai keičia tiek knygų rašymo, tiek skaitymo procesą, todėl šiandien jau nestebina, kai skausmingos temos išreiškiamos komikso ar grafinio romano kalba. Kita vertus, visais laikais knygos buvo ne tik žodžiai.

Kalbant apie lietuviškąsias aktualijas, svarbu buvo pabrėžti mūsų iliustruotojų tarptautinį pripažinimą, pasidžiaugti dailininkų, grafikos dizainerių pelnytais apdovanojimais ir įvertinimais, akcentuoti jų kuriamas tam tikras knygų leidybos tendencijas.

Šiųmetės mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, parodų ir kongresų centras LITEXPO, rengdami programą, stengėsi išlaikyti renginio tęstinumą ir tradicijas, aukštą siūlomos programos kokybę. Bet pasiūlyta ir naujovių. Pavyzdžiui, šiemet labai išsiplėtė Jaunųjų skaitytojų salės programa, prireikė išleisti net atskirą jos renginių knygelę. Bibliotekų erdvėje, kur Lietuvos bibliotekos pristatė savo veiklas ir kvietė jas išbandyti, šiemet įkurtas jaukus „Knygų starto“ kampelis, skirtas patiems mažiausiems (0–3 metų vaikams), jų tėčiams ir mamoms. Muzikos salei prireikė daugiau erdvės (užėmė net dvi sales). Viena iš naujovių – čia surengtas aukcionas, per kurį buvo galima įsigyti su lietuviškos muzikos istorija susijusių daiktų ir atributų. Šiemet į lankytojų pamėgtų „Šortų“ – tai trumpi literatūriniai debatai, kuriuose dalyvauja knygos autorius ir kritikas, – programą įtrauktos ir knygos vaikams, verstinės knygos. Taip pat buvo sudaryta galimybė registruotis į ekskursiją po gražiausių metų knygų, išleistų per dvejus metus, parodą su knygų ekspertu, kuris pasakojo, kuo tos knygos ypatingos, kodėl jos yra laimėtojos.

Norą dalyvauti mugėje šiemet pareiškė 300 Lietuvos leidyklų. Beje, naujas knygas pristatė ir universitetai, muziejai, kultūros centrai, regioninės organizacijos. Dar vis neišsikvepianti COVID-19 pandemija nesutrukdė į ją atvykti užsienio autoriams. Jų sulaukta iš Didžiosios Britanijos, Meksikos, Lenkijos, Islandijos, kai kurie (vokiečių kilmės amerikietė Nora Krug, italas Luca Di Fulvio) prisijungė esamuoju laiku ir saugiai bendravo iš ekrano.

Mugė sugrįžo ir kaip apdovanojimų bei įvertinimų vieta: joje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantai (už patikusias knygas skaitytojai galės balsuoti iki balandžio 25 d.); įteikti apdovanojimai 2021 m. Knygos meno konkurso nugalėtojams (tarp jų ir Nacionalinės bibliotekos išleista Bebos Epštein „Autobiografija“, pelniusi įvertinimą mokslinių, dalykinių knygų, vadovėlių kategorijoje (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė); paskelbtas jau 30-ą kartą rengiamų IBBY geriausių knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimų nominantų sąrašas.

Su kokiais iššūkiais, rengdami visavertę mugės renginių programą, susidūrė, „Tarp knygų“ redakcija paklausė pačių šiemetės Vilniaus knygų mugės organizatorių.

Po dvejų metų pertraukos Vilniaus knygų mugė sugrįžo. Kaip manote, kas per tą pandemijos laikotarpį labiausiai jos pasiilgo –

skaitytojai, leidėjai ar autoriai? – pasiteiravome Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto pirmininkės Lolitos Varanavičienės. – Dveji metai be mugės tapo išbandymu visiems leidybos lauko žmonėms. Užklupus pandemijai, leidėjams nebuvo aišku, kur reikės parduoti knygas, ar skaitytojai galės jų gauti, nes užsidarė knygynai, iš dalies ir bibliotekos. O svarbiausia – ar, susidūrus su pandemijos išbandymais, apskritai knygos bus įdomios. Skaitytojams dingo galimybė susitikti su rašytojais, bendrauti knygų vakaruose, atrodė, kad gyvenantiems atokiai nuo didelio miesto gauti naujų knygų apskritai nebus įmanoma. Nors kai kurie autoriai tvirtino, kad karantinas jiems – jokia naujiena: rašytojas visada vienas su savo kūriniu ir apmiręs viešasis gyvenimas ne pati didžiausia kliūtis kurti, vis dėlto nerimo pakako.

Tačiau gana greitai knygų prieinamumo problemos išsisprendė. Suklestėjo prekyba internetu, bibliotekos sudarė sąlygas skolintis knygas, leidyklos grįžo prie įprastinės veiklos ir net praplėtė leidybos planus, nes skaitytojai pageidavo ne tik naujienų, bet ir anksčiau leistų ir jau išparduotų laiko patikrintų knygų ar jų serijų.

O mugės pasiilgo visi, nepaisant palyginti gerai funkcionuojančio knygų pasaulio pandeminėje Lietuvoje. Šiemet surengta knygų mugė paskelbė gerąją žinią: karantinas nebegrįš, pamažu grįšime į normalų gyvenimą. Juk ateina pavasaris!

Jei kalbėsime apie iššūkius rengiant mugės programą, tai apie renginius, svečius, diskusijų temas galvojome nuo pat 2020 m. vasario, kai baigėsi itin sėkminga 21-oji knygų mugė. Sunkiausia, be abejo, buvo nežinia, ar apskritai mugė galės vykti. Dar visai neseniai mugės organizacinio komiteto posėdžiai prasidėdavo žodžiais „jeigu vyks“.

Keblumų buvo ir su užsienio svečiais, juk įprasta juos kviesti prieš metus (ar kelerius). Bet kultūros žmonės visame pasaulyje išgyveno tą patį neapibrėžtumo jausmą ir suprato situaciją. Beje, pradėję rengti pokalbius su užsienio autoriais nuotoliu, leidėjai patyrė, kad pavyksta prisikalbinti išties pasaulinio vardo rašytojus, apie kurių vizitus nė nesvajojome. O rašytojai vienu balsu tvirtino: pasiilgome gyvo bendravimo – keliavimas po muges yra darbo ir įkvėpimo dalis.

Ir štai pavyko parengti tikrai ne „karantininę“ 2022 m. kultūrinę programą, išlaikyti visas pamėgtas jos formas ir tradicijas. Šiųmetei mugei išleista apie 100 pavadinimų naujų knygų. Kodėl verta suskubti pateikti naujieną būtent mugei? Mugėje surengtas pokalbis, susitikimas su autoriumi nelieka nepastebėti žmonių iš visos Lietuvos. Kartu pati mugė generuoja naujas idėjas. Manyčiau, ne vienas leidėjas gali patvirtinti, kad būtent čia susitiko rašytojas ir dailininkas, gimė būsimo leidinio koncepcija ar nuskambėjo įdomios dar neišverstos knygos pavadinimas.

O dirbantiems stenduose labai svarbi grįžtamoji reakcija: ką leidėjo parengta knyga reiškia skaitytojams. Ar teisingas pasirinkimas, veiklos kryptis, ar pagrįsti lūkesčiai?

Dalyvavimas mugėje – juodas darbas, išlaidos, kurios šiemet, gali būti, virs nuostoliais. Bet tik finansiniais. Nes, dar neprasidėjus mugei, jautėme didžiulį susidomėjimą ir palaikymą.

Guoda Kavaliauskaitė

Kaip sekėsi pritraukti įdomių pašnekovų, garsenybių ir svečių iš užsienio? Gal Vilniaus mugę galima gretinti su Frankfurto knygų muge ar Bolonijos vaikų knygų muge ir, kviečiant svečius į Vilnių, „dirba“ jau pačios mugės

vardas? – kreipėmės į vieną Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovę Aušrinę Žilinskienę. – Vilniaus knygų mugė kasmet tampa vis patrauklesnė pasaulinės reikšmės knygų kūrėjams ir literatūros bei leidybos profesionalams, tad labai džiugu, kad mums, organizatoriams, pavyksta sėkmingai plėsti jos tarptautinę svarbą. Pernykštį rudenį Monika Požerskytė Vilniui pelnius UNESCO literatūros miesto titulą, mugės tarptautiškumas tampa dar aktualesnis.

Per dvidešimt dvejus Vilniaus knygų mugės gyvavimo metus joje svečiavosi daug pasaulyje pripažintų rašytojų ir iliustruotojų: Johnas Irvingas, Alessandras Barico, Colleen McCullough, Andrejus Makine΄as, Ulfas Starkas, Joanne Harris, Sofi Oksanen, Melvinas Burgessas, Jensas Christianas Grøndahlis, Herbjørg Wassmo, Michailas Šiškinas, Nora Ikstena, Krzysztofas Zanussis, Andrijus Kurkovas, Reinas Raudas ir kiti. Jei pažvelgtumėte į kasmet leidžiamas mugės renginių programėles, pamatytumėte, kad svečiai į Vilnių atvyksta iš Europos valstybių, JAV, Kanados, Japonijos, Izraelio. Malonu, kad kai kuriems Vilniaus knygų mugės vasaris jau tapo svarbia tradicija.

Prisikviesti garsiausių kūrėjų yra ne vienas būdas. Lietuvos leidėjai stengiasi pakviesti savo leidžiamų knygų autorius, prie sėkmės prisideda ir Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos leidėjų dalyvavimas pagrindinėse tarptautinėse knygų mugėse, kur užsimezga naujos pažintys ir ryšiai. Pavyzdžiui, dar 2020 m. į Vilniaus knygų mugę pakvietėme pasaulyje įvertintą vokiečių rašytoją ir iliustruotoją Norą Krug, tarptautinio bestselerio „Heimat“ autorę, kuri daugelį metų gyvena JAV. Susipažinti su garsia menininke padėjo mūsų kolegos, Bolonijos knygų mugės programos organizatoriai. Tad, dalyvaudami knygų mugėse užsienyje, ne tik pristatome Lietuvos autorių kūrybą, bet ir mezgame, palaikome vertingus ryšius, taip pat semiamės įkvėpimo, reikalingo kuriant aktualią ir įdomią Vilniaus knygų mugės programą.

Nemažiau svarbu paminėti, kad Vilniaus knygų mugėje noriai dalyvauja ne tik užsienio rašytojai ir iliustruotojai, bet ir svečiose šalyse gyvenantys knygų kūrėjai iš Lietuvos. Tai, kad jie mielai sugrįžta į Vilnių susitikti su skaitytojais, – mums ypač svarbus įvertinimas.

Vilniaus knygų mugė pagal savo filosofiją ir organizacinį modelį yra lankytojų mugė (angl. Business to Costumer, B2C) – lankytojai ateina į mugę ne tik įsigyti knygų, bet ir dalyvauti kultūrinių renginių programoje. Dėl šios priežasties ji nelabai lygintina su verslo mugėmis (Business to Business, B2B), tokiomis kaip Frankfurto, Londono ar Bolonijos knygų mugės. Tačiau jau prieš kelerius metus pastebėjome, kad Vilniaus knygų mugėje lankosi užsienio leidyklų skautai, agentai, tai rodo mūsų mugės svarbą regione.

Jau daugelį metų Lietuvos kultūros institutas organizuoja užsienio leidėjų ir literatūros, leidybos profesionalų vizitus į Vilniaus knygų mugę. Čia jie ne tik susipažįsta su mūsų šalies rašytojais, iliustruotojais, knygų dizaineriais, leidėjais, literatūros agentais ir spaustuvininkais, bet ir būna nustebinti mugės lankytojų gausos, aukšto renginių lygio. Pas mus pasisėmę idėjų, grįžę namo, jie garsina Vilniaus knygų mugės vardą tarptautiniame literatūros ir leidybos lauke. Drąsiai galime tvirtinti, kad Vilniaus knygų mugės tarptautinė reputacija yra labai gera.

Nacionalinė biblioteka su savo atskiru stendu mugėje dalyvauja nuo 2012 metų.

Kuo šiemet išskirtinis bibliotekos stendas? – paklausėme bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus vadovę Birutę Vaitkutę. – Nacionalinė biblioteka į savo stendą Vilniaus knygų mugėje lankytojus kvietė šūkiu „Pažink. Atrask. Kurk!“. Gal jis skamba gana atpažįstamai, tačiau toks pasirinktas neatsitiktinai. Šiandieniame žaibiškai besikeičiančiame ir iššūkių kupiname pasaulyje pažinimas, atradimas ir kūryba įgyja esminę reikšmę. Ši „trijulė“ atveria galimybes tyrinėti mūsų paveldą – kultūros ar buities reiškinį, paveldėtą iš ankstesnės epochos, o drauge tiesia kelius ateičiai. Visa tai patirti Nacionalinė biblioteka siūlo įvairiausiais būdais: gyvose ar virtualiose parodose, susitikimuose su knygų autoriais, individualiai tyrinėjant knygas, diskutuojant rūpimais klausimais.

Nacionalinės bibliotekos mugei parengta programa – įvairūs aktualūs renginiai skirtingoms auditorijoms. Tai ir šeimoms skirtas Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus organizuojamos akcijos „Tėčiai skaito vaikams“ renginys, edukacijos su rašytoja Indre Zalieckiene, taip pat galimybė užsukti į konsultaciją su specialistais ankstyvojo skaitymo klausimais.

Nors susitikimai su knygų autoriais jau seniai tapę gana įprasti, skaitytojai stengiasi jų nepraleisti, juk tai – unikali terpė asmeniniams atradimams.

Mugėje pristatyti naujausi Nacionalinės bibliotekos leidiniai: Alenos LandsbergytėsŽemkalnytės „Aliutės dienoraštis“, Bebos Epštein „Autobiografija“ (plačiau apie šia knygas skaitykite p. 16–19), taip pat Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“. Bibliotekos stende su skaitytojais susitiko knygų autoriai Daiva Janavičienė ir Matas Baltrukevičius.

B. Vaitkutės asmeninis albumas