Tarp knygu 2022 05

Gegužė | 2022

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Apie tai, kas brangiausia. Išsaugokime

1

TEMA / ŽALIASIS KURSAS

Vaiva Markevičiūtė. Tvarumas yra bibliotekų reikalas! Pradėkime nuo savęs

2

POKALBIS

Giedrė Čistovienė: „Negali tikėtis pagarbos savo sprendimams, jeigu negerbi kitų nuomonės.“ Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

6

ŠIANDIEN AKTUALU

Donata Baniūnienė. Bibliotekininkai domėjosi lietuvių kalbos tendencijomis

9

PROJEKTAI

Dovilė Ivanovienė. Dešimt mitų apie modernizuotą portalą epaveldas.lt

12

TERMINŲ ARUODAS

Dalia Jaskonienė. Bibliotekų elektroninės paslaugos nuolat atsinaujinančios terminijos požiūriu 14 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Arida Riaubienė. Kultūrinio gyvenimo atspindžiai Mato Šalčiaus 1923 m. dienoraštyje

18

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė. Ne tik patriotai, ūkininkai, bet ir skaitytojai

22

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Indrė Navickė, Ilona Krupavičienė. Jurgio Kunčino imbiero dvelksmas Alytuje 25

2

KĄ SKAITYTI

Ugnė Bernikovič (bernikovic_ugne) rekomenduoja

28 Pexels.com (2)

KRONIKA

LSVBA nariai rinkosi Kaune. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

29

Vaiva Markevičiūtė. Metų knygų atradimų džiaugsmai

30

Pripažintų knygų katalogas. „Tarp knygų“ informacija

32

Prisimintos svarbios Lietuvai ir Zarasams spaustuvių veiklos sukaktys. Parengė Jolanta Lementauskienė

33

Augti ir tobulėti skatinantis gimtadienis. Molėtų viešosios bibliotekos informacija

35

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

36

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

40

IN MEMORIAM

Kristina Nijolė Šernaitė [1942 12 11–2022 04 14]

41

Netekome kraštiečio Vytauto Valentino Česnulio [1936 02 14–2022 04 26]

42

MĖNESIAI IR DIENOS

Tai nutiko gegužę. Parengė Asta Stirbytė

43

VIRŠELYJE

Vienas iš parodos „Pasaulio įvairovė Lietuvos knygų iliustracijose“, balandį– gegužę vykusios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėje, eksponatų – Kristinos Norvilaitės iliustracijos knygai „Vėžlys Dūmas“ (aut. Gytis Norvilas).

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD

Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ Lina ŠARLAUSKIENĖ

#GYVASŽODIS

Pexels.com

APIE TAI, KAS BRANGIAUSIA. IŠSAUGOKIME Vienam tai – pliušinis žaislas, kurį apsikabinęs ramiai panirdavai į nerūpestingus vaikystės sapnus, antram – kitados mamos rašytas laiškas, klausiantis, ar sostinėje studijuojantis vaikas neužmiršta pavalgyti pietų, o trečiam – įkvepianti knyga su mylimo rašytojo ilgai medžiotu autografu. Nelygu, kaip pažvelgsi... Jei vertinsime ne materialius dalykus ir ne vien asmeniškai, o susimąstysime, kas svarbu tavo giminės kraštui, miestui, kuriame gyveni, pagaliau tave subrandinusiai valstybei ir apskritai visam pasauliui, kai ir vėl klausiame, kodėl mūsų žiemos tampa besniegės ar mūsų platumas užplūsta kone atogrąžų karščiai, atsakymus pateiksime dar kitokius. Paklausite – o kuo čia dėtos bib­lio­tekos? Arba kaip nuo nedraugiško aplinkai bib­lio­tekos lankytojo elgesio gali priklausyti Šiaurėje mąžtanti baltųjų lokių populiacija? Kaip bib­lio­tekų teikiamos paslaugos susijusios su Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.“? Prisiminkite garsųjį „drugelio efektą“ – ir atsakymo nereikės ilgai ieškoti... Kasmet, artėjant gegužės 7-ąją minimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, organizuojame vienaip ar kitaip su knygų pasauliu ar lietuvių kalba susijusius renginius. Kasdienybėje net nesusimąstom, kad vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų lietuviškas spausdintas žodis buvo tabu. Todėl neturėtų stebinti, kad po 40 metų trukusio

spaudos draudimo Lietuvoje tarsi grybai po lietaus net mažesniuose miestuose dygo knygynėliai-bib­ lio­tekėlės. Jas steigė ir įvairiais būdais populiarino jaunalietuviai ar kaimo vietovėse susibūrę jaunieji ūkininkai. Šiais laikais kalbos niekas nedraudžia, tačiau ne be reikalo UNESCO kasmet tikslina nykstančių kalbų ar kalbų, kurioms kyla grėsmė, sąrašus... Šį mėnesį Statistikos departamentas paskelbė, kad keliais procentais padaugėjo lietuvių, gimusių Vakarų Europos valstybėse. O mes paklausime, kažin kodėl vis daugiau senelių Lietuvoje nebesusikalba su vaikaičiais, jiems mojuojančiais per kompiuterio ekraną kur nors Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje šaknis įleidusio mūsų tautiečio emigranto šeimoje. Arba priminsime klimatologų konstatavimą, kad nuo 1880 m. vidutinė temperatūra Žemėje pakilo maždaug vienu laipsniu, o per pastaruosius šešis dešimtmečius vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 2,2 laipsnio, Baltijos jūros vandens lygis ties Klaipėda – 15 cm. Daug tai ar mažai? Vėlgi – kaip pažvelgsime: asmeniškai ar žmonijos veiklos metų metais mastu. Skaitydami šį numerį, rasite daugelį atsakymų į mūsų iškeltus klausimus, tačiau linkėtume, kad vienas klausimas lydėtų nuolat – o kaip galiu prisidėti aš, kad reikalai pagerėtų? 1

TEMA / ŽALIASIS KURSAS

TVARUMAS YRA BIBLIOTEKŲ REIKALAS! PRADĖKIME NUO SAVĘS

Planetos ateitis – šiandienos žmonių rankose.

Unsplash.com (Hossein Ezzatkhah)

Vaiva Markevičiūtė

Bibliotekos – rimta socialinė institucija, tarp savo pagrindinių tikslų jos kelia valstybės strateginiuose dokumentuose įtvirtintus siekius. Šį teiginį patvirtino ir šiųmetės Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės baigiamasis renginys. Balandžio 29 d. į Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuotą tarptautinę konferenciją Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinkę ar nuotoliniu būdu prisijungę bibliotekininkai klausėsi pranešimų apie tvarumą, klimato kaitą, Lietuvos ir Europos Sąjungos žaliąjį kursą.„Tarp knygų“ redakcija, remdamasi pagrindinėmis konferencijos pranešėjų išsakytomis mintimis, siūlo susipažinti, kaip prie viso to gali prisidėti bibliotekos, kaip bibliotekai tapti tvariai ir kodėl tai yra svarbu. Lietuvai ir visai planetai.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Lietuvos nacio­ nalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad bib­lio­teka pirmiausia yra socialinė institucija, labai svarbi, esminė visuomenės socialinės infrastruktūros dalis. Bib­lio­teka, pasak jo, kaip ir visa visuomenė, patiria strateginę transformaciją. Tai vyksta visoje Lietuvos bib­lio­tekų sistemoje – išsikeliami vis didesnių užmojų strateginiai tikslai. Lietuvos aklųjų bib­lio­tekos direktorė Inga Davidonienė tikino, kad vienas strateginių bib­ lio­tekų tikslų turėtų būti tvarumas – jos turėtų pačios jį išsikelti ir nelaukti, kol bus nurodytas teisės aktuose ar kitaip reglamentuotas. „Tai būtų vertybinis pačių bib­lio­tekininkų pokytis“, – drąsino I. Davidonienė. Orhuso bib­lio­tekos specialistė Helene Schvartzman, konferencijoje pateikusi tvarių Danijos bib­ lio­tekų pavyzdžių, pabrėžė, jog pastaraisiais metais įprastą posakį, kad bib­lio­teka yra skirta ne knygoms, o žmonėms, būtina keisti į naują požiūrį: bib­lio­teka kuriama su žmonėmis, yra skirta žmonėms ir planetai. 2

Imaggeo.egu.eu (Stephanie Flude)

INICIATYVOS SERGANČIAI PLANETAI GYDYTI

KODĖL TURIME VEIKTI DABAR?

Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijos pristatyme teigiama: „Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, užtikrindamas: kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.); ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Džiugas Anuškevičius bib­lio­tekininkų konferencijoje apibendrino, kad Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis įsipareigojo vykdyti įvairias skirtingas sritis ir sektorius apimančias iniciatyvas, kad ekonomika augtų mažindama išteklių naudojimą. Dž. Anuškevičiaus žodžiais, mūsų planeta serga – ir susirgo ji dėl žmogaus veiklos: pramonės plėtotės, besaikio išteklių naudojimo. Aplinkos apsaugos ministerijos specialistas išskyrė pagrindines ES žaliojo kurso iniciatyvas: CO2 kiekio sumažinimas; prisitaikymas prie klimato kaitos; miškų strategija (saugomos sengirės, kurių plotai gerokai sumažėję); biologinės įvairovės apsauga (siekiama padidinti saugomų teritorijų plotą tiek sausumoje, tiek vandenyse); principas „nuo ūkio iki stalo“ (pakeisti maisto sistemą tvariu modeliu, sumažinti pesticidų naudojimą, plėsti ekologinį ūkininkavimą); švari energija (plėsti energijos gavybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, mažinti iškastinio kuro naudojimą); darnus judumas (mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį); atitinkama pramonės strategija. Žaliasis kursas yra vienas iš trijų pagrindinių dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetų – tai rodo šio klausimo svarbą valstybės ir pasaulio mastu.

Šį klausimą konferencijoje kėlė meteorologas Silvestras Dikčius. Pasak jo, globalus aplinkosauginis judėjimas prasidėjo būtent nuo klimato kaitos problemos. Anksčiau ji vadinta „globaliniu atšilimu“, tačiau šis žodžių junginys neatspindi visos besikeičiančio Žemės klimato padėties: keičiasi ne tik šilumos balansas – kylantis vandens lygis, tirpstantys ledynai paveikia visos žmonijos gyvenimą. Meteorologas primena, kad ilgą laiką klimato kaita buvo siejama su baltaisiais lokiais, kenčiančiais nuo tirpstančių ledynų, ir laikyta natūraliu, bet tolimu gamtos pokyčiu. Tiesa, pasak S. Dikčiaus, konkretus žmogus per savo gyvenimą klimato kaitos pajusti neturėtų, tačiau šiandienos žmonija pačios sukeltą klimato kaitą jau pajuto ir tikrai pajus ateityje. Visuomenės skepsis dėl šios problemos mąžta, nes žmonės pamatė ar net pajuto padarinius – per pastarąjį dešimtmetį ir ypač kelerius metus klimato kaitos katastrofos nebėra „kažkur toli“, jos atėjo ir į Vakarų pasaulį: pernykščiai to pavyzdžiai – gaisrai Australijoje ir liūtys Vokietijoje, kone kasmetiniai gaisrai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Spręsti klimato kaitos problemą sudėtinga. „Ji taip įsisenėjusi, kad turime priimti ne visai patogius ir norimus sprendimus, brangiai transformuoti savo energetiką, atsisakyti kai kurių įprastų vartojimo dalykų, permąstyti hedonistinį skaičiavimą – malonūs mums turi tapti tvarūs dalykai, kurie kartais nėra tokie efektingi arba lengvai pasiekiami, kaip norėtume. Klimato kaita verčia keisti visą visuo3

Kalnai šiukšlių, išplautų į paplūdimį Albanijoje.

Unsplash.com (Antoine Giret)

menės elgesį ir ateityje vers tai daryti dar labiau“, – kalbėjo S. Dikčius. Nors Lietuvoje apie klimato krizę kalbėti gal kiek anksti, bet jau pastebėta, kad per šimtą metų mūsų šalyje vidutinė temperatūra pakilo dviem laipsniais. S. Dikčius ramina, kad Lietuvos situacija nėra labai bloga dėl geografinės padėties – esame šalto klimato šalis. Tačiau reikėtų nusiteikti, kad per artimiausius 50–80 metų didės staigūs temperatūrų šuoliai, mažės sniego. Klimato kaitos poveikį Lietuva labiau pajus dėl globalių procesų, kuriuos lemia šylantis klimatas: migracijos, ekonominės ir maisto krizių. Pozityvesnė meteorologo žinia – dar galime klimato kaitą suvaldyti ir kitoms kartoms palikti nesuniokotą Žemę. Kaip tai padaryti? Kasdieniame gyvenime vadovautis tvarumo principu. Kuo daugiau žmonių imsis tvarios gyvensenos, tuo labiau tikėtina, kad tai taps populiaru, įsitvirtins visuomenėje, o ši veiks politikus, šiuo metu dar nedrįstančius imtis drastiškų „nepatogių“, bet būtinų sprendimų šiai problemai spręsti.

DARNAUS VARTOJIMO TAISYKLĖS Apie aplinkosaugos idėjas Lietuvoje ir taršos problemas garsiai kalba darnų vartojimą propaguojančios iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ sumanytojas, socialinis verslininkas Giedrius Bučas. Konferencijoje jis pasidžiaugė, kad bib­lio­t ekos apie tvarumą ne tik šneka, bet ir ima veikti. Pasak G. Bučo, bib­lio­tekos, kaip itin platų tinklą turinčios institucijos, tikrai gali rodyti puikų tvarumo pavyzdį savo lankytojams. „Visuomenei iš esmės būtina pakeisti mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas AŠ esame atsakingi už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje, – keisdami savo įpročius, grįždami prie 4

Kengūra su savo mažyliu, išgyvenę miško gaisrą Malakutoje, Australijoje. Unsplash.com (Jo-Anne McArthur)

esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“, – kalbėjo G. Bučas. Tarp pagrindinių globalių aspektų Jungtinių Tautų Organizacija nurodo ekonomines, demografines, socialines, ekologines problemas. Taigi, G. Bučo teigimu, kai kalbame apie tvarumą, omenyje reikia turėti ne tik ekologines problemas, kaip buvo įprasta iki šiol. Iš kalbėtojo pateiktų pavyzdžių matyti, jog klimato kaita lemia, kad kai kuriose pasaulio šalyse kyla badas, kraštą siaubia stichinės nelaimės, žmonės migruoja į kitas valstybes, o didelė migracija sukelia socialinių, ekonominių ir demografinių iššūkių. Derėtų turėti omenyje, kad didžiosios problemos kyla dėl kiekvieno žmogaus kasdienio elgesio. Beatodairiškai vartodami, eikvojame gamtos išteklius, kurie nėra begaliniai, taigi ateities kartoms jų tiesiog nebeliks. G. Bučo įsitikinimu, tai – šio amžiaus rykštė. Susiduriame du didele mikroplastiko problema – jo randama visur: lietaus vandenyje, maiste, žmogaus organizme. Gyvoji gamta žalojama, dėl žmogaus veiklos nyksta bioįvairovė. G. Bučas apibendrina: žmogus savo veikla išbalansuoja ekosistemą – viena naikindami, naikiname ir patys save. 2020 m. rugpjūčio 20 d. – spalio 31 d. savanorių komanda keliavo aplink Lietuvą. Per pėsčiųjų žygį „Už švarią Lietuvą!“ surinkta daugiau kaip tona atliekų. Čia G. Bučas siūlo atkreipti dėmesį, kad rinktos tik tos atliekos, kurios buvo žygeivių kelyje. Keturiasdešimt žygeivių apsilankė devyniose apskrityse ir surinko 1133 kilogramus atliekų. Jas išrūšiavus, galima buvo apibūdinti tipinio vartotojo atliekas: daug greitojo vartojimo produktų atliekų, tarp kurių dominuoja plastikas, vienkartinių, daugiausia neperdirbamų gaminių šiukšlės, didžioji dalis – beveik pusė viso kiekio – maisto pakuotės. G. Bučas nurodo svarbiausius žingsnius tvarumo link, kurių kiekvienas gali imtis jau šiandien: visų

pirma, naudoti daugkartinius daiktus, antra, šviesti aplinkinius, ypač vaikus. Socialinio verslininko siūlomos pagrindinės darnaus vartojimo taisyklės yra šios: 1) atsisakyk; 2) sumažink; 3) panaudok dar kartą; 4) rūšiuok; 5) kompostuok. Atliekos yra vartojimo pasekmė, tad pirmiausia reikėtų galvoti, kaip sumažinti vartojimą. Tai galima pradėti daryti savo namuose ir darbovietėje. Tvarumo galima siekti etapais – taip nebus sunku pradėti, pamažu priprasime ir įgusime. Ir tai turėtų daryti visi: politikai; gamintojai ir vartotojai; vaikai ir suaugusieji. Būtina pradėti keistis nuo savęs, o aplinka keisis kartu.

DARBOTVARKĖJE – 8 „ŽALUMO“ ASPEKTAI Žurnale ne kartą rašėme apie 2015 m. rudenį Jungtinių Tautų priimtą „Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – visuotinį kvietimą pasaulio šalims veikti: panaikinti skurdą, išsaugoti planetą, gerinti visų pasaulio žmonių gyvenimą ir ateitį – ir kaip prie to prisideda bib­lio­tekos*. Konferencijoje iš įrašo kalbėjusi Vokietijos atstovė dr. Petra Hauke, Berlyno Humboldtų universiteto Bib­lio­tekininkystės ir informacijos mokslo mokyklos kviestinė dėstytoja, plačiau kalbėjo apie tryliktą (iš septyniolikos) JT Darnaus vystymosi tikslų (DVT) darbotvarkės tikslą, apimantį tvarią plėtrą ir klimato kaitą. Pranešėja priminė, kad, kuriant DVT darbotvarkę, aktyviai dalyvavo ir Tarptautinė bib­lio­tekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) – pasisakė už pastangas didinti informacijos prieigą, išsaugoti kultūros paveldą, plėtoti visuotinį raštingumą, plėsti informacijos ir komunikacijos technologijų prieigą. Bib­lio­tekos gali skatinti šių tikslų įgyvendinimo pažangą, nes yra tam pasirengusios – 2,3 milijono institucijų aprėpiantis tinklas geba suprasti vietos bendruomenių poreikius bei prioritetus ir į juos reaguoti. Bib­lio­tekos prisideda prie šių tikslų platindamos informaciją apie atliekų mažinimo galimybes, kaupdamos informaciją apie pajūrio juostos pokyčius ir žemėnaudą, teikdamos visuotinę mokslinių tyrimų duomenų, galinčių paveikti klimato kaitos politiką, ir informacijos, galinčios paveikti vietinės ir nacionalinės valdžios sprendimus, susijusius su medžioke, žvejyba, vandentvarka ir t. t., prieigą. Pasak P. Hauke’s, IFLA vienijamos bib­lio­tekos remia šios darbotvarkės tikslų įgyvendinimą; jos siekia būti pavyzdžiais, mokytojomis, skatinančiu veiksniu, o ne vien informacijos teikėjomis. Jų šūkis – „Tvarumas yra bib­lio­tekų reikalas!“ Kas yra žalioji bib­lio­teka – klausia P. Hauke ir čia pat atsako: tokioje bib­lio­tekoje ypatingas dėmesys kreipiamas į aplinkos apsaugą. Paprastai tai – tvari bib­lio­teka. Žalioji ir tvari bib­lio­teka vadovaujasi aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo principais. Pasak P. Hauke’s, ji gali būti bet kokio dydžio, tačiau turi turėti aiškią darnaus vystymosi darbotvarkę, apimančią aštuonis aspektus: * Bibliotekos, muziejai ir JT „Darbotvarkė 2030“ / parengė V. Grybauskaitė. Tarp knygų, 2021, Nr. 10, p. 2–4; Jaskonienė, Dalia. Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika. Tarp knygų, 2018, Nr. 7–8, p. 12.

Keletas Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ tikslų, ypač tryliktasis, skatina skirti dėmesio tvarumui.

1. Ekologiški pastatai. Pavyzdžiui, bib­lio­t eka užsibrėžia mažinti išmetamo ir išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Ne visos bib­lio­tekos gali turėti ekologiškus pastatus, tačiau visos gali priimti atitinkamus sprendimus dėl apšvietimo, šildymo, vandens sunaudojimo ir pan. Tarkim, galima apželdinti bib­lio­tekos stogą, ten įrengti sodą. 2. Ekologiški biuro eksploatavimo principai. JAV Pensilvanijos universitetas siūlo septynis būdus, kaip biure padidinti ekologišką elgseną: 1) sumažinti atliekų kiekį; 2) tobulinti pirkimo įgūdžius; 3) sumažinti popieriaus naudojimą, naudoti jį kelis kartus, spausdinti abiejose pusėse ir pan.; 4) sumažinti „specialiųjų“ atliekų, t. y. mažinti elektronikos prietaisų, baterijų, lempučių, raštinės priemonių naudojimą; 5) skatinti ne daiktų išmetimą, o perdavimą naudoti kitiems; 6) mažiau spausdinti, daugiau bendrauti ir dokumentus rengti skaitmeniniu būdu; 7) naudoti daugkartinius indus, gertuves vietoj plastikinių vandens buteliukų. Visi šie siūlymai puikiai pritaikomi ir bib­lio­tekose. 3. Tvari ekonomika. Pavyzdžiui, įrengti daiktų dalijimosi stoteles bib­lio­tekoje – tai sumažintų pirkimą, didintų pakartotinį naudojimą. 4. Tvarios bib­lio­tekų paslaugos. Jos apima dalijimąsi informacija, patalpomis, įrenginiais, žiniomis ir kt. 5. Socialinis darnumas. Jam priskiriamas atitinkamas švietimas, bendruomenės aktyvumas, kultūrinė įvairovė, socialinė įtrauktis, nelygybės mažinimas. 6. Aplinkos apsaugos valdymas, apimantis ir bib­ lio­tekos aplinkai daromos neigiamos įtakos mažinimą, aplinkosauginės veiklos rezultatų sklaidą. 7. Aplinkosaugos tikslų siekimas. Reikėtų skleisti žinią, kad bib­lio­teka siekia Darnaus vystymosi tikslų – jos erdvėse galima iškabinti atitinkamus plakatus, bib­lio­tekos interneto svetainėje įvairiomis kalbomis skelbti informaciją, rengti mokymus, seminarus ir pan. 8. Aplinkosaugai skirtos programos. 5

POKALBIS

GIEDRĖ ČISTOVIENĖ: „Negali tikėtis pagarbos savo sprendimams, jeigu negerbi kitų nuomonės“

Giedrius Meškauskas

Neatimama kasmet vykstančios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės intriga – praėjusių metų geriausių bibliotekininkų skelbimas ir apdovanojimas. Po penkerių metų geriausio bibliotekininko vardas vėl atiteko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojui – 2021 m. laureate tapo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė. Inicijuodama, rengdama, vadovaudama ar konsultuodama pernai ji prisidėjo mažiausiai prie 30 projektų, iš kurių net penki yra nacionalinės reikšmės, apimantys ne tik viešųjų bibliotekų, bet ir kitų kultūros bei švietimo institucijų veiklą. O kur dar dalyvavimas įvairiose darbo grupėse, atstovavimo bibliotekoms veiklose, konferencijose ir forumuose perskaityti pranešimai. Paklausėme 2021 m. geriausios bibliotekininkės, kokių gebėjimų reikia, norint vykdyti tokios plačios apimties projektinę veiklą, ir kada ši veikla pasiteisina. 6

„Tarp knygų“ redakcijai minėjote, kad Nacionalinėje bib­lio­tekoje skaičiuojate jau 15 metų, iš jų ilgą laiką dirbate su projektais. O iš kokios srities atėjote į bib­lio­teką? Ar pamenate pirmą įspūdį, kai čia pradėjote dirbti? Į LIBIS centrą kaip sistemų administratorė, galima sakyti, atėjau vos baigusi studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tuo metu tiesiog norėjosi rasti darbą pagal inžinerinės informatikos specialybę. Taip sutapo, kad maždaug po metų prasidėjo Billo ir Melidos Gatesų fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš dalies finansuotas projektas „Bib­lio­tekos pažangai“. Man pavyko tapti šio projekto vadovo asistente. Per penkerius projekto įgyvendinimo metus įgijau pakankamai žinių bei motyvacijos ir toliau dirbti su projektais. 2012 m. man buvo pasiūlyta dirbti Nacionalinėje bib­lio­tekoje įkurtame Projektų valdymo skyriuje, nuo 2016 m. buvo patikėta jam ir vadovauti. Koks pirmas įspūdis apie bib­lio­teką? Jis susijęs su žmonėmis. Mane visada supo smagus kolektyvas, kuriam būdinga plati pasaulėžiūra, kuriam svarbu panašios vertybės. Kažkada su kolegomis kalbėjome, kad būna žmonių, kurie vienokie yra darbe, kitokie – laisvalaikiu. Mes, išlikdami savimi, jaučiamės laisvi ir darbe (juokiasi). Man patinka ta laisvumo dvasia.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Nacionalinėje bibliotekoje vykusioje apdovanojimų šventėje kultūros ministras Simonas Kairys įteikė Giedrei Čistovienei 2021 m. geriausio bibliotekininko diplomą. 2022 m. balandžio 25 d. Vygaudas Juozaitis

Nacionalinei bibliotekai kartu su Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis vykdant „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo“ projektą, aštuntasis kultūrinės edukacijos forumas „Kultūra atrakina“ surengtas Marijampolėje. 2021 m. lapkričio 24 d. Vytenis Skroblas

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Nacionalinės bibliotekos skyriaus surengtame bibliotekos darbuotojų rankdarbių ir skanėstų labdaros aukcione ukrainiečiams paremti varžytuvių nuotaiką kūrė viena iš renginio vedėjų G. Čistovienė. Vygaudas Juozaitis

Per geriausių bib­lio­tekininkų pagerbimo šventę kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad apdovanojami „pažangiausi, iniciatyviausi, kūrybiškiausi“ 2021 m. bib­lio­tekų darbuotojai, kuriuos profesinė bendruomenė įvertino už veiklą ir iniciatyvas. Atsiimdama apdovanojimą, dėkojote Nacionalinės bib­lio­ tekos vadovybei, džiaugėtės, kad jumis pasitiki ir patiki sudėtingiausius uždavinius. Kokius šiandien Nacionalinės bib­lio­tekos vykdomus projektus nurodytumėte kaip svarbiausius ar reikšmingiausius? Tuos, kurie yra nacionalinės reikšmės, skirti ne tik Nacionalinės bib­l io­tekos vartotojams, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Įgyvendindami projektus, bendradarbiaujame ne tik su Kultūros ministerija, turime reikalų ir su Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, UNESCO organizacija, užsienio šalių ambasadomis. Tarp reikšmingesnių projektų tikrai verta paminėti portalų ibib­l io­teka.lt, epaveldas.lt vystymą ir plėtrą, viešųjų interneto prieigos taškų bib­lio­ tekose diegimą, atnaujinimą ir plėtrą. Į pabaigą eina pusantrų metų vykdomas „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo“ projektas, kurį įgyvendinant buvo dirbama su mokyklomis, biblio­tekomis, muziejais, kitais kultūrinių edukacijų teikėjais. Galima pasidžiaugti, kad jau sausį mokyklos Kultūros paso programos paslaugas galės užsisakyti naujoje sistemoje. Profesinės kompetencijos, kvalifikacijos kėlimas svarbus kiekvieno specialisto darbe. Atsiimdama apdovanojimą džiaugėtės, kad jūsų noras kuo daugiau mokytis ir kuo efektyviau dirbti buvo įvertintas. Kaip sekėsi plėsti profesinį akiratį? Galiu drąsiai sakyti, kad tikrai sekėsi. Pavyko padirbėti projektuose, kuriuose komandos mokymams buvo skiriamas didelis dėmesys. Sekėsi ir dėl to, kad komandos nariai buvo profesionalūs. Stengiausi semtis išminties iš visko, iš ko galėjau. Projektiniame darbe būtini greiti sprendimai. Kokios asmeninės savybės, gebėjimai čia praverčia, yra svarbūs ar net būtini? Visų pirma pagarba kitiems – ar tai būtų kolega, tiekėjas, ar kita suinteresuota šalis. Kaip gali tikėtis sėkmingo bendro darbo, pagarbos savo sprendimams, jeigu negerbi kitų nuomonės? Nesu iš tų, kurie nepasitarę priima sprendimus – nebent tikrai tuo klausimu esu kompetentinga. Čia svarbu gebėjimas greitai komunikuoti, susisiekti, pradėti bendrauti su reikiamais žmonėmis, o tai ateina su patirtimi. Kai 7

prireikia labai greitų sprendimų, visada prisimenu ir kolegoms pasakau savo pirmojo projekto „Bib­lio­tekos pažangai“ vadovo Kęstučio Juškevičiaus frazę: „Niekas neatsimins, kaip greitai padarei, bet visi prisimins, kaip gerai.“ Taip pat labai svarbu, kad vykdomo projekto tikslus ar tam tikras su juo susijusias situacijas vienodai suvoktų tiek jo komanda, tiek adresatas, į kurį projektas orientuotas, ar tie, kuriems jis gali būti naudingas. Todėl būtina atrasti tinkamą ir visiems vienodai suprantamą būdą komunikuoti apie projektą. Tokiu atveju vadovaujuosi Nacionalinės bib­lio­tekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko fraze: „Nemoki projekto nupiešti, net nepradėk.“ Kokią naudą projektinė veikla teikia bib­lio­ tekoms ir kitoms atminties institucijoms? Ką atsakytumėte skeptikams, teigiantiems, kad vienkartiniai projektai nėra naudingi? Visur ir visada svarbu sisteminis požiūris. Deja, Lietuvoje kartais net ir valstybinės reikšmės sprendimai priimami „statant vežimą prieš arklį“. Antra vertus, kartais gal geriau taip nei visai niekaip. Jei grįšime prie projektų: taip, tokiu atveju turime reikalų su fragmentiniu finansavimu, bet brandžiose organizacijose iš jų išsirutulioja rimti procesai. Pavyzdžiui, mes, Projektų valdymo skyrius, koordinuojame visą Nacionalinės bib­lio­ tekos projektų portfelį. Skleidžiame praktiką, kad pirmiau reikia išgryninti idėją, problemą, o tada jau ieškoti tinkamo fondo. Darome viską, kad projektai būtų papildoma priemonė įstaigos strategijai įgyvendinti. Turime matricinę organizacijos valdymo struktūrą, tad projektams įgyvendinti pasitelkiame funkcinius darbuotojus, o jei prireikia, pasitelkiame ir iš išorės. Taip keliamos ir esamų darbuotojų kompetencijos. Inicijuojate, rengiate įvairius projektus, vadovaujate jiems, o kaip sekasi atitrūkti nuo darbo ritmo, turiningai leisti laisvą laiką? Kam daugiausia jo skiriate, ar lieka jo knygoms? Atitrūkstu, kai tik galiu. Kai esi asmeniškai suinteresuotas rezultatu, jauti atsakomybę ir darbas nekelia blogų emocijų, tai net ir per atostogas gali įsitraukti į reikalus. Esu vasaros pramogų žmogus – ežerai, jūra... Dievinu pasiplaukiojimus irklente. Lietuvos ežerai labai gražūs, galiu ten praleisti ištisą dieną. Žiemą smagu jaukiai sėdėti namuose, skaityti, žiūrėti filmus ir nė kojos laukan nekelti. Ar lieka laiko knygoms? Nežinau, ar būtent knygas reikia išskirti. Skaitau išties labai daug – tiek darbe, tiek po darbo, bet dažniausiai ekrane, o ne popieriniu formatu. Nors dirbu bib­lio­tekoje, knygas perku ir kartais netgi perskaitau (juokiasi). 8

Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė G. Čistovienė (sėdi pirma iš dešinės) teigia, kad, išlikdami savimi, skyriaus darbuotojai jaučiasi laisvi ir darbe. Vygaudas Juozaitis

Geriausios vasaros pramogos Giedrei – plaukiojimas irklente Lietuvos ežeruose.

Asmeninis albumas

Šiuo metu pradėtos dvi knygos, eilėje laukia dar trys. Aš savęs nespaudžiu, svarbu, kad tai teiktų malonumą, o ne skaityčiau iš pareigos. Jei nedirbtumėte bib­lio­tekoje, kokioje veiklos srityje norėtumėte padirbėti ar net kokias konkrečias pareigas būtų įdomu išbandyti? Jeigu nedirbčiau bib­lio­tekoje, vis tiek norėčiau darbuotis socialinių veiklų srityje. Manau, kad toli nuo vadybinio darbo nepabėgčiau. Man įdomu bendrauti su jaunimu. Nuoširdžiai atsigaunu, kai turiu galimybę Vilniaus universiteto studentams papasakoti apie projektų valdymą Nacionalinėje bib­lio­tekoje. Smagu, jog tai, ką jie mokosi kaip projektų valdymo teoriją, mes taikome praktiškai, vadovaudamiesi tarptautinėmis, pripažintomis metodikomis. Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė

ŠIANDIEN AKTUALU

BIBLIOTEKININKAI DOMĖJOSI LIETUVIŲ KALBOS TENDENCIJOMIS Donata Baniūnienė

„Konferencija apie lietuvių kalbos tendencijas ir naujoves mūsų bibliotekoje organizuojama nebe pirmą kartą, tai jau tampa gražia tradicija. Noriu pasidžiaugti galimybe šiemet renginį organizuoti gyvai, nes per kelerius nuotolinio bendravimo metus pasiilgome gyvo bendravimo. Lietuvių kalba yra ypatinga, jos mokomės visą gyvenimą, nes ji nuolat kinta“, – kalbėjo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­ lio­teka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. balandžio 28 d. surengė konferenciją „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“. Joje dalyvavo beveik 90 Vilniaus bei Alytaus apskričių savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų bei mokyklų bib­lio­tekų darbuotojų. Kreipdamasis į susirinkusius bib­lio­t ekininkus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad kalba nėra tik bendravimo įrankis, ji yra laiptai, vedantys nuo vienos kartos prie kitos: „Žodžiui reikšmę suteikia žmogus. Lietuviui „ačiū“ reiškia daug, o kitoje šalyje ištartas „ačiū“ nieko nereiškia. Žodžiai yra daugiareikšmiai, o tai yra daugelio žmonijos konfliktų ir nesusikalbėjimo priežastis. Kalbos reikia mokytis.“

AR LIETUVIŲ KALBAI GRESIA IŠNYKIMAS? Iš dabar vartojamų 6000–7000 kalbų ateityje liks vos keliasdešimt. Tokią paradoksalią mintį pateikė akademikas, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Bonifacas Stundžia. Penkiasdešimt metų lietuvių kalbos tyrinėjimui skyręs akademikas sakė, kad, kalbėdami apie kalbų vertę, skaičių ir likimą, turėtume vadovautis išmintinguoju romėnų posakiu „įvairovė džiugina“. Kalbos ir tarmės – didelė vertybė. „Į kalbų likimą šiandien žiūrima dvejopai. Esama nuomonės, kad lietuvių, latvių, estų kalboms išnykimas negresia, nes daugiakalbės Europos politika kalboms yra palanki ir jos dabar gyvena geriausius laikus. Kiti įžvelgia neigiamą anglų kalbos plitimo poveikį. Mano mokytojas profesorius Aleksas Girdenis yra sakęs, jog lietuvių kalbai anglų kalba padarys daugiau žalos nei rusų. Nes į rusų kalbą, kaip ir kultūrą, mes žiūrėjome kaip į okupantų, ir tai leido mums atsilaikyti“, – analizavo B. Stundžia.

B. Stundžia priminė, kad šiuo metu pasaulyje vartojama apie šešis septynis tūkstančius kalbų. Kokios prognozės, kiek jų liks ateityje? Liūdnos. „Per artimiausius dešimtmečius didžioji dalis kalbų, ypač mažosios, išnyks, – vertino profesorius. – Tam, kad išliktų, kalba turi būti visavertiškai vartojama visose gyvenimo srityse, turi būti kritinė masė ją vartojančių žmonių. Matome pavojaus ženklų, kad tam tikrose Europos šalyse mokslo kalboje įsitvirtina anglų kalba. Lietuvoje mokslo kalbos situacija nebloga. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo išleista įvairių mokslo sričių terminų žodynų. Jeigu išlaikysim mokslo lietuvių kalbos diskursą, bus gerai.“ Kalbų įvairovei pagrįsti akademikas pasitelkė instrumentų įvairovės simfoniniame orkestre palyginimą, kitados išsakytą vieno suomių mokslininko. Mintis, kad viena kalba gali atstoti daug kalbų, tolygi idėjai, esą simfoniniame orkestre visus instrumentus gali pakeisti viena išilginė fleita, tačiau kiekvieno instrumento skambėjimas juk yra skirtingas ir jie vienas kitą kaip tik papildo.

KALBOS ATSAKOMYBĖS SVARBA Ar jums žinomas kalbos performatyvumo reiškinys? Pasak prof. dr. Jolantos Zabarskaitės, jis yra dvejopas: kalba atlieka vis svarbesnį vaidmenį kaip naujų idėjų šaltinis ir skaitmeninio pasaulio organizavimo priemonė, tačiau jos vaidmuo (dažnai nematomas) propagandos ir melagienų aplinkoje taip pat didžiulis. Ką gali padaryti kalbininkai? Kalbos performatyvumo ištakų reikia ieškoti XX a. kalbos filosofijoje. Žymiausias britų filosofo Johno Austino indėlis į šiuolaikinę filosofiją yra jo kalbos aktų teorija. Pagal šią teoriją performatyvūs teiginiai yra tokie, kurie ne tik apibūdina tam 9

Prof. habil. dr. B. Stundžia

Prof. dr. J. Zabarskaitė

Dr. G. Herasimenkienė

tikrą tikrovę, bet ir PAKEIČIA apibūdinamą socialinę tikrovę. Štai J. Austino pateikti pragmatinio kalbos performatyvumo pavyzdžiai: „Aš imu šią moterį“ (laikau savo teisėta ištekėjusia žmona, t. y. pasikeičia moters statusas); „Savo laikrodį palieku broliui“ (testamentas po mirties). Ištarus šiuos sakinius, pasikeičia socialinė tikrovė. Kiti performatyvių pasakymų pavyzdžiai gali būti šie: „Jūs esate suimtas“; „Aš tave krikštiju“; „Aš nuteisiu tave mirti“; „Skiriuosi su tavimi“ ir kt. Sąvokų performatyvumas svarbus kalbant apie toksinę kalbą ir propagandą karo fone. J. Zabarskaitė pateikė toksiškos leksikos pavyzdį: po vienos spaudos konferencijos skirtingos žiniasklaidos priemonės paskelbė pranešimus skirtingais pavadinimais – „Rusija jau atvirai grasina Baltijos šalims“ (publikacija Lietuvos žiniasklaidoje) ir „Rusija perspėja Baltijos šalis“ (publikacija Estijos žiniasklaidoje). Vienas įvykis, du sakiniai ir absoliučiai skirtinga perspektyva... Pranešėja pateikė ir propagandos pavyzdį – publikaciją žiniasklaidoje, kurioje rašoma: „Ukrainos kariškiai teigia iki šiol numušę 88 Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnius bei pagrobę kelis pilotus.“ Ji pakvietė įsivaizduoti, kaip sakinyje vietoj žodžio „sulaikė“ pavartotas žodis „pagrobė“ atrodytų kitame kontekste: „Lietuvos policija per reidą pagrobė kelis girtus vairuotojus.“ J. Zabarskaitė priminė, jog greta kalbos taisyklingumo ir vaizdingumo turi atsirasti ir „kalbos atsakomybės“ terminas.

Doc. dr. D. Amilevičius

aspektus – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra ne vienas straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už kalbos nusikaltimus. Pranešėja paragino susirinkusiuosius nelikti abejingus ir pastebėjus akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus (pavyzdžiui, grasinimai susidoroti su kitais asmenimis) kreiptis į šalyje veikiantį virtualųjį patrulį. Konferencijoje buvo keliama mintis, ar tekstus rašančios / verčiančios mašinos gali pakeisti žmogų, ar jos gali mąstyti? „Esu ne tik technologijas tyrinėjantis mokslininkas, bet ir jų kūrėjas, tad informaciją žinau iš praktinės ir teorinės pusių. Šiandien dirbtinis intelektas yra sakralinė visų vartojama rinkodaros frazė. Vienas iš aktualiausių dabar keliamų klausimų „Ar mašina gali suprasti ir mąstyti?“ Jeigu sakome, kad kalba ir komunikacija yra išskirtinės žmogaus savybės, o tekstus kurianti mašina ateityje lygiavertiškai komunikuos, tai kuo žmogus skirsis nuo mašinos?“ – kvietė bib­lio­tekininkus diskutuoti doc. dr. Darius Amilevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas.

NUO PYKČIO KALBOS IKI DIRBTINIO INTELEKTO Teismo lingvistikos ekspertė dr. Gintarė Herasimenkienė iš Lietuvos teismo ekspertizės centro nagrinėjo pykčio ir klastos kalbos formas. Jos, pranešėjos teigimu, varijuoja nuo ironijos ir pašaipos iki grasinimų nužudyti. Dalis pykčio kalbos vartojama sąmoningai ir kryptingai, tačiau esama vartojamos iš inercijos ar atkartojant kitus. Įsivardijus, kokia kalba gali žeisti aplinkinius, lengviau ją atpažinti ir suprasti. Lektorė apžvelgė ryškiausius žeidžiančios kalbos bruožus, tarp jų paminėtini melas, patyčios, piktavališkumas, neteisingi kaltinimai, agresyvus turinys, neigiama informacija, vulgarybės, manipuliavimas ir kt. G. Herasimenkienė aptarė kalbos, kaip nusikaltimo ir teisės normų pažeidimo, 10

Konferencija apie lietuvių kalbos tendencijas ir naujoves Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje organizuota jau ne pirmą kartą. Mindaugas Masaitis

Dr. M. Smetona

Etnologė A. Drevel

Dr. A. Judžentis

KINTA IR TARMĖS, IR POŽIŪRIS Į KALBĄ XXI a. tyrėjų požiūris į lietuvių kalbos tarmes, kurios vadinamos regioniniais kalbos variantais, keičiasi. Naujausius tradicinių lietuvių tarmių tyrimus apžvelgė Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja, tarmių tyrėja dr. Rima Bakšienė. Pranešėjos teigimu, praėjusiame amžiuje įprastą statiškąjį tarmių vaizdą (tarme kalba senimas, ji nyksta; tarmė suvokiama kaip uždara sistema; aiškus tarmės ir bendrinės kalbos santykis) šiandien keičia dinamiškasis požiūris: kad tarmė yra nuolat kintanti sistema; ji suvokiama kaip atvira sistema; kad žmogus gali kalbėti keliais kodais; vertingi visi tarmės pateikėjai; apibrėžiamas pusiau tarminės ir netarminės kalbos santykis. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto etnologė, publicistė Aurelija Drevel intrigavo kalbėdama apie alternatyvius oficialiajai leidybai reiškinius – savilaidos programas, pusiau profesionalią literatūrą. Medijų amžiuje randasi kiti skaitymo įpročiai, todėl nuo XX a. pradžios įvairiais pavidalais populiarėja komiksai, fanzinai (iš angliškų žodžių fan + magazine padarytas dūrinys, reiškiantis neprofesio­ nalų leidinį, kurį leidžia tam tikro dalyko mėgėjai) ir kita „žemoji“ literatūra. O dr. Marius Smetona per nuotolį siūlė pamąstyti, ar kalba dar vis yra vertybė. Pasak jo, kalbos, kaip vertybės, suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo laiko ir valstybės. Šiuo metu tas kitimas labai spartus.

KĄ BIBLIOTEKOJE DIRBA KALBININKAS? „Ką bib­lio­tekoje veikia kalbos tvarkytojas?“ – savo p­ranešime klausė Lietuvos mokslų akademijos Vrub­ levskių bib­lio­tekos kalbos tvarkytojas dr. Artūras Judžentis. Bib­lio­tekoje tvarkomus dokumentus galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Vidiniai – bib­lio­tekos vidaus tvarkos, taisyklės, nuostatai. Įstaigos prestižas reikalauja, kad jie būtų parašyti taisyklinga, tvarkinga lietuvių kalba. Kiti dokumentai yra vieši, skirti skaitytojams: tai – naujų knygų anotacijos, kvietimai

Dr. R. Bakšienė

į renginius, parodas, knygų pristatymus, naujienos bib­lio­tekos interneto svetainėje. Redaguodamas bib­lio­tekoje rengiamų parodų tekstus, pranešėjas prisipažino susiduriąs su asmenvardžių rašymo problema. Pasak A. Judženčio, skaitytojams reikia pateikti ne tik autentišką autoriaus asmenvardžio formą, bet ir nurodyti, kaip jį ištarti. „Pirmiausia renkuosi rašyti asmenvardžio lietuvišką formą su lietuviškomis galūnėmis ir skliausteliuose nurodau autentišką rašymą. Pastaruoju metu laisvėja lietuvių kalbos skyrybos taisyklės, bet aš mėgstu, kai būna daugiau skyrybos ženklų, tada labiau struktūruota autoriaus mintis, skyrybos ženklai parodo, ką jis norėjo pabrėžti, išryškinti“, – dalijosi patirtimi Vrublevskių bib­lio­tekos kalbos tvarkytojas. A. Judžentis neabejoja, kad kalbininkas visada ras ką veikti bib­lio­tekoje. „Norėčiau padrąsinti bib­lio­tekų vadovus, kad į didesnes bib­lio­tekas įsileistumėte dirbti kalbos tvarkytojus. Kalbos tvarkymas – ne tik jos taisyklingumo priežiūra, tai – ir rūpestis, kad kalba būtų aiški, sklandi, skambi“, – tvirtina A. Judžentis, redaguojantis ir Vrublevskių bib­lio­tekos periodinio leidinio, ir jos leidžiamų knygų kalbą.

SKAITYTI PRANEŠIMAI • „Lietuvių kalbos perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje“ (prof. habil. dr. B. Stundžia) • „Kalbos performatyvumas – kalbininkai (ne) atsakingi?“ (prof. dr. J. Zabarskaitė) • „Pykčio ir klastos kalba – žeidžiančios kalbos bruožai“ (dr. G. Herasimenkienė) • „Ar dirbtinis intelektas jau gali suprasti lietuvių kalbą?“ (doc. dr. D. Amilevičius) • „Lietuvių tarmės: XXI a. padėtis ir pokyčių tendencijos“ (dr. R. Bakšienė) • „Poreikiai, pomėgiai ir patirtys: savilaidos programos, pusiau profesionali literatūra ir skaitymo įpročių kaita medijų amžiuje“ (A. Drevel) • „Ką bib­lio­tekoje veikia kalbos tvarkytojas?“ (dr. A. Judžentis) • „KALBA – tai vertybė? Vertybė!“ (dr. M. Smetona) 11

PROJEKTAI

DEŠIMT MITŲ APIE MODERNIZUOTĄ PORTALĄ EPAVELDAS.LT Pikist.com

Dovilė Ivanovienė

Šių metų pradžioje baigtas atnaujinti skaitmeninto kultūros paveldo portalas „E. paveldas“* jau spėjo apaugti mitais. Kai kurie gimė iš nežinojimo, o kai kurie... Kas dabar ten žino... Šioje publikacijoje pamėginsime paneigti labiausiai paplitusius.

MITAS NR. 1: portale nėra jokios informacijos, kaip naudotis naująja jo versija. Netiesa. Siekdami užtikrinti, kad portalo „E. paveldas“ naudotojams būtų patogu jame naršyti ir greitai perprasti jo funkcijas, skiltyje „Pagalba“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos specialistai pateikė išsamius vadovus, kaip atlikti kokybišką paiešką, kokiomis funkcijomis ir kaip gali naudotis tapatybę patvirtinę naudotojai. Daug naudingos informacijos yra dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje (DUK). Čia pateikiami specia­listų atsakymai į įvairius vartotojų klausimus ir patarimai, ką daryti, jei nepavyksta ko nors konkretaus rasti. Vis dėlto, jei DUK skiltyje portalo naudotojai neranda reikiamo atsakymo, visada gali kreiptis pagalbos el. paštu epaveldas@lnb.lt arba pateikti užklausą skiltyje „Užklausa“. Nacionalinės bib­lio­tekos darbuotojai operatyviai padės gauti atsakymus į rūpimus klausimus. * Apie atnaujinto portalo galimybes rašyta 2022 m. „Tarp knygų“ Nr. 1 ir Nr. 3.

12

MITAS NR. 2: iš portalo negalima atsisiųsti suskait­ menintų objektų PDF formatu. Iš dalies tiesa. Daliai portale esančių skaitmenintų objektų vis dar galioja autorių teisės, tai reiškia, kad vartotojai su tokiais objektais gali tik susipažinti: skaityti, klausytis, analizuoti, tačiau neturi teisės jų modifikuoti, keisti, adaptuoti savo kūryboje, o tuo labiau naudoti komerciniais tikslais. Tad išties tokių objektų parsisiųsti negalima. Visai kitaip yra su objektais, kuriems taikomos autorių teisės jau yra pasibaigusios ir negalioja, – juos galima atsisiųsti ir PDF formatu, ir kaip skaitmeninį vaizdą. Pakanka dešinėje pusėje, greta objekto paspausti mygtuką „Atsisiųsti“ ir pasirinkti pageidaujamą atsisiuntimo formatą. Ar suskaitmenintam objektui autorių teisės galioja, informuoja šalia jo pateikiama licencija, kurioje apibrėžiama, ką portalo naudotojas gali daryti su objektu, o ko – ne.

MITAS NR. 3: portale neberodomi periodinių leidinių metai ir numeriai. Netiesa. Visiškai pasikeitęs epaveldas.lt vaizdas portalo naudotojus, ypač tuos, kurie jau buvo pripratę prie senesniųjų versijų, kiek sutrikdė, nes, radus ieškomą periodinį leidinį ir jį atsidarius, matyti viršelis arba pirmasis puslapis, todėl gali pasirodyti, kad laikraščio ar žurnalo numeriai dingo. Paslinkus žemyn dešiniajame puslapio krašte esančią slinkties juostą, atsiveria visi objekto metaduomenys, tarp jų matyti ir leidinio metai, ant kurių spustelėjus, išskleidžiami ir suskaitmeninti periodinio leidinio numeriai. Jei ieškomo numerio nėra, gali būti, kad jis vis dar nėra suskaitmenintas. MITAS NR. 4: portale nevykdoma paieška pagal bet kokį žodį. Netiesa. Portale galima dviejų tipų paieška. Paprastoji paieška, dar vadinama „vieno langelio“ paieška, veikia „Google“ paieškos sistemos principu: įrašius bet kokį žodį ar net žodį be galūnės, portalo sistema pateikia visus objektus, kurių metaduomenyse yra ieškomas žodis ar jo dalis. Tokių rezultatų gali būti tūkstančiai, todėl, norint susiaurinti paiešką, rekomenduojama naudotis portale esančiais filtrais arba „Patikslintąja paieška“, kuri suteikia galimybę ne tik ieškoti konkretaus žodžio ar jo dalies, bet ir apibrėžti, kur sistema jo turėtų ieškoti: periodiniuose leidiniuose, muzikos įrašuose ir pan. Taip portalo naudotojas gauna mažesnį ir tikslesnį paieškos rezultatų skaičių. MITAS NR. 5: portale negalima atlikti paieškos pagal skaitmeninto objekto teikėją. Netiesa . Nacionalinė bib­lio­t eka, kurdama „E. paveldo“ turinį, bendradarbiauja su 24 partneriais – atminties institucijomis: muziejais, archyvais, bib­lio­t ekomis ir pan., todėl portale pateikiami objektai – tai bendro darbo rezultatas. Norint rasti konkrečios institucijos suskaitmenintus ir pateiktus objektus, reikia eiti į „Patikslintąją paiešką“ ir užpildyti langelį „Teikėjas“. Pakanka įvesti vos tris institucijos pavadinimo pirmąsias raides, ir sistema pateiks galimų pasirinkimų sąrašą. Pasirinkus suskaitmenintų objektų teikėją, belieka spustelėti „Ieškoti“. MITAS NR. 6: portalas neformuoja paieškos re­ zultatų sąrašo. Netiesa. „Vieno langelio“ paieškoje atlikus paiešką pagal žodį ar frazę, ieškant rezultato visame tekste, galima gauti pateiktos užklausos ataskaitą į el. paštą, spustelėjus „Vokelio“ simbolį, esantį dešinėje lango pusėje, šalia sistemos filtrų. Sistema suformuos paieškos statistiką ir pateiks ją „Excel“ formatu. Ataskaitoje portalo naudotojas gali matyti skaitmeninto kultūros paveldo objekto pavadinimą ir skaičių, kiek kartų tame objekte buvo paminėtas ieškomas žodis ar frazė.

MITAS NR. 7: portale negalima klausytis muzikos įrašų, rodomas tik objekto viršelis. Netiesa. Visos į portalą įkeltos muzikos galima klausytis visiems melomanams ir ne tik, tam net nereikia būti prisijungusiam prie portalo. Tiesa, pradžioje ekrane matome, pavyzdžiui, tik plokštelės viršelį, o ne joje esančius kūrinius. Plokštelės ar kito garso ištekliaus kūriniai išsiskleidžia ir skamba visu grožiu, kai dešiniajame puslapio krašte esančią slinkties juostą patraukiame žemiau ir spustelime norimą išklausyti kūrinį. MITAS NR. 8: portale sukurtos naudotojų parodos negali būti viešos. Ir taip, ir ne. Portalas „E. paveldas“ gyvuoja daugiau nei 15 metų, o tai – išties ilgas laiko tarpas, per kurį susiformavo nuomonė, kad portalas – tai savotiška saugykla, kurioje institucijos kaupia ir saugo savo skaitmenintus objektus, o vartotojai jais gali tik grožėtis. Modernizuotas epaveldas.lt – tai modernaus oro gūsis, kuris skatina ne tik kaupti, bet ir dalintis, objektus panaudoti pakartotinai, todėl portalo naudotojai gali laisvai ne tik kurti parodas ar tinklaraščius sau įdomia tema – nuo pilių iki roko maršo, nuo žemėlapių iki lietuvių klasikų kūrinių, bet ir jomis viešai pasidalinti su kitais portalo lankytojais ar savo draugais. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad naudotis šiomis paslaugomis gali savo tapatybę patvirtinę naudotojai, kurie yra atsakingi už jų pačių sukurtą turinį. MITAS NR. 9: portale nėra galimybės pažymėti reika­ lingus objektus ir susikurti svarbiausių objektų sąrašą. Netiesa. Kiekvienas portale skelbiamas objektas turi „širdelę“. Spustelėjus ją, mėgstami objektai automatiškai atsiduria naudotojo asmeninėje paskyroje, o tiksliau skiltyje „Mano aplinka“. Taigi susikurti mėgstamų ar svarbių objektų sąrašą gali kiekvienas registruotas ar tapatybę patvirtinęs portalo naudotojas. MITAS NR. 10: patikusiais objektais negalima dalintis socialiniuose tinkluose ar el. paštu. Netiesa. „E. paveldas“ turi sąsają su Lietuvoje populiariu socialiniu tinklu „Facebook“. Šalia objekto spustelėjus šio socia­linio tinklo ženklą, sistema automatiškai nukreipia į socia­ linį tinklą – prisijungus prie savo paskyros, galima pasidalinti patikusiu objektu. Panašiai yra ir dėl galimybės pasidalinti patikusiu objektu el. paštu. Paspaudus „Vokelio“ piktogramą, sistema paprašo įrašyti siuntėjo el. pašto ir informacijos gavėjo ar gavėjų el. pašto adresus. Taip portalo naudotojo draugai į savo el. paštą gaus siunčiamo objekto nuorodą. Be to, galima dalintis ne tik pavieniais skaitmenintais objektais, bet ir parodomis, kolekcijomis bei tinklaraščiais. Taigi, epaveldas.lt kūrėjų ausis pasiekę mitai apie atnaujinto kultūros paveldo portalą paneigti. Netikite? Išmėginkite patys. Geros kelionės po didžiausią Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo lobyną ir įdomių atradimų! 13

TERMINŲ ARUODAS

BIBLIOTEKŲ ELEKTRONINĖS PASLAUGOS NUOLAT ATSINAUJINANČIOS TERMINIJOS POŽIŪRIU Dalia Jaskonienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos administruojama Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS), skaitmeninto kultūros paveldo portalas „E. paveldas“, bibliotekų statistika, grindžiama šiuolaikine aktualia terminija. Lietuviškoji terminija matoma Europos kultūros paveldo skaitmeninėje platformoje „Europeana“, dalyvaujant įvairiose tarptautinėse programose, kuriant informacijos ir šaltinių tvarkybos priemones bei metodikas. Bibliotekininkams vis dažniau tenka pirmiesiems identifikuoti ir tiksliai aprašyti naują spausdintinį ar skaitmeninį teksto, garso, vaizdo ar integruotą išteklių, testuoti naujas duomenų bazes ar kitų informacinių sistemų papildomas funkcijas bei įrankius, priimti svarbius su jų įsigijimu ar prenumerata susijusius sprendimus, teikti statistinius duomenis, siūlyti naujas paslaugas.

Nacionalinėje bib­lio­tekoje sukaupta unikali bib­ lio­tekininkystės terminijos žinių ir duomenų bazė suteikia galimybę terminų tvarkybą plėtoti šiomis kryptimis: bib­lio­t ekininkų profesinės terminijos identifikavimas, kontekstinė ir lyginamoji analizė bei sisteminimas; terminologinių duomenų kūrimas, terminų vertinimas bei aprobavimas, terminų standartizacija, naujos redakcijos terminų žodynų rengimas; terminų darninimas su nacionalinio bei tarptautinio lygmens specialybės kalbą reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimas; terminų integravimas į kitus Lietuvos bei užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius bei duomenų bazes, bankus, tekstynus ir duomenynus1. Taip pat būtina pabrėžti, kad kuriama ir tvarkoma terminija ypač sparčiai kinta, todėl bib­lio­tekininkams ir vartotojams vis dažniau prireikia atnaujinamų terminologijos žinių. 1

14

Černiauskaitė, Violeta. Apžvalga. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/media/ public/bibliotekininkui/Dokumentai/Apzvalga.pdf.

Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis elektronines paslaugas ir elektroninius išteklius įvardijančios aktualios terminijos. Didžioji dalis buvo identifikuota ir sunorminta rengiant „Bib­lio­tekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“2. Be to, nuolat kaupiama ir analizuojama vertinga šių terminų kontekstinė medžiaga bei apibrėžtys. Straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas tiems elektroninių paslaugų ir išteklių terminams, kurie yra Nacionalinės bib­lio­tekų statistikos formoje (1 bib­lio­teka metinė)3. Teikiant statistinius duomenis svarbu, kad terminų apibrėžtys būtų pateiktos tiksliai ir aiškiai. Nuo to priklauso statistinių duomenų patikimumas ir tikslumas. Elektroninių paslaugų ir išteklių terminus galima rasti beveik visuose tarptautiniuose (ISO) standartuo2

3

Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas / Nijolė Bliūdžiuvienė, Jonas Vytautas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 548 p. Prieiga per internetą: https://drive.google.com/file/d/1MIs8QCTkO7GB6i7o70 wZJcHvfbdpNFof/view. Lietuvos bibliotekų statistika. Prieiga per internetą: http://statistika.libis. lt:7878/pls/apex/f?p=106:18:457440069547909::NO:::

se, apibrėžiančiuose bib­lio­tekos veiklą ar terminiją, bet vienas iš pagrindinių yra LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“. Jame pateikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuoti terminai su apibrėžtimis. Bib­lio­tekų statistika renkama vadovaujantis standartu LST ISO 2789:2013 „Informacija ir dokumentavimas. Tarptautinė bib­lio­ tekų statistika (tapatus ISO 2789:2013)“4, kuriame pateikiami bib­lio­tekos veiklos rodiklių terminai, jų apibrėžtys ir apskaitos procedūros. Tame standarte bib­lio­tekų ir informacijos paslaugų teikėjų bendruomenėms yra nurodyta, kaip rinkti statistiką, ją pateikti tarptautinėms institucijoms, kaip užtikrinti statistinių matų suderinamumą tarp valstybių, kaip panaudoti statistiką bib­lio­tekų paslaugoms valdyti. Tikslūs ir išsamūs veiklos rodiklių terminai bei apibrėžtys Nacionalinei bib­lio­tekai padeda surinkti išsamią šalies bib­lio­tekų veiklos statistiką, dalyvauti Oficialiosios statistikos programoje (OSP) ir IFLA inicijuotame Pasaulio bib­lio­tekų žemėlapio5 projekte.

BIB­LIO­TEKA, DOKUMENTAS, DUOMENŲ BAZĖ Elektroninės bib­lio­tekos apibrėžimas vis dažniau tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Elektroninė bib­lio­teka dar apibrėžiama kaip „skaitmeninė“ ar „virtualioji“ bib­lio­teka. Standarte LST ISO 5127:2019 terminai elektròninė bib­lio­tekà ir skaitmenı̇̀ nė bib­lio­tekà yra laikomi sinonimais ir apibrėžiami vienodai. Skaitmenı̇̀ nė bib­lio­tekà (elektroninė) – tai bib­lio­teka, kurioje teikiamos paslaugos susijusios su skaitmeniniais ištekliais arba tais bib­lio­tekos paslaugų aspektais, kurie turi svarbų skaitmeninį komponentą. Virtualióji bib­lio­tekà apibūdinama kaip integrali paieškos sistema, leidžianti ieškoti informacijos bib­ lio­tekos valdomuose informacijos ištekliuose, prenumeruojamose duomenų bazėse, atvirosios prieigos elektroniniuose ištekliuose, kitų bib­lio­tekų ištekliuose. Nacionalinėje bib­lio­tekų statistikoje yra renkami duomenys apie bib­lio­tekos elektroninį fondą: elektroniniai dokumentai fizinėse ir skaitmeninėse laikmenose, elektroniniai dokumentai, esantys išorės ir vidaus tinkluose. Renkami duomenys apie elektroninių dokumentų rūšis: elektronines knygas, elektroninius serialinius leidinius, duomenų bazes, skaitmeninius audiovizualinius dokumentus ir kitus elektroninius dokumentus. Elektròninis dokumeñtų fòndas apibrėžiamas kaip visi bib­l io­tekos fondo 4

5

LST ISO 2789:2013. Informacija ir dokumentavimas. Tarptautinė bibliotekų statistika (tapatus ISO 2789:2013). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2013. II, 72 p.; atnaujintas standartas ISO 2789:2013 (E). Informacija ir dokumentavimas. Tarptautinė bibliotekų statistika / parengė ir iš anglų kalbos vertė Dalia Jaskonienė. Šiandien aktualu, 2014, Nr. 2 (51), p. 9–27. Taip pat prieiga per internetą: https://drive.google.com/ file/d/0B_-73IZKEJy5RHZOR25HWEt2N1E/view?resourcekey=0QLRCT Ma6F0ovSbmlk2VPZQ. Plačiau žr. IFLA Library Map of the world. Prieiga per internetą: https:// librarymap.ifla.org/; Jaskonienė, Dalia. Bendras siekis – patikima bibliotekų statistika. Tarp knygų, 2018, Nr. 7–8, p. 10–12.

elektroniniai dokumentai – tiek skaitmeninės kilmės, tiek suskaitmeninti. Skaitmenı̇̀ nis dokumeñtas – apibrėžto turinio informacijos vienetas, kuris yra suskaitmenintas arba sukuriant jį iš karto parengtas skaitmenine forma. Elektròninis dokumeñtas – informacinių technologijų priemonėmis saugomas, gautas ar sukurtas teksto, grafikos, garso įrašų, vaizdų ar kitų duomenų rinkinys. Elektròninis dokumeñtas f ı̇̀ zinėje laikmenojè yra apibūdinamas kaip materialus objektas duomenims laikyti (kompaktinis diskas (CD), skaitmeninis vaizdo diskas (DVD), USB atmintukas ir pan.), paprastai išleidžiamas tam tikru identiškų kopijų skaičiumi (tiražu). Viẽtinio tiñklo elektròninis dokumeñtas – dokumentas, laikomas bib­lio­tekos serveryje nepriklausomai nuo prieigos technologijos (vietos tinklas ar internetas). Išorı̇̀ nio tiñklo elektròninis ı̇̀ šteklius – išteklius, esantis kituose serveriuose, į kuriuos bib­lio­teka yra įgijusi prieigos teises. Elektròninė knygà (e. knygà) apibūdinama kaip neserialinis licencijuotas arba nelicencijuotas skaitmeninis dokumentas, kurio didžiąją dalį sudaro paieškai tinkamas tekstas ir kuris gali būti laikomas spausdintinės knygos analogu. Elektròninis žurnãlas (e. žurnãlas) – serialinis licencijuotas arba nelicencijuotas skaitmeninis dokumentas, kurio didžiąją dalį sudaro paieškai tinkamas tekstas ir kuris gali būti laikomas spausdintinio serialinio leidinio analogu. Skaitme nı̇̀ ni s audiovizuãlinis dokumeñtas (skaitmenı̇̀ nis gar̃so ir vaĩzdo dokumeñtas) – dokumentas, kuriame reikšmingas yra garsas ir (arba) vaizdas ir kuriam žiūrėti ir (arba) klausyti reikia specia­ lios įrangos. Tai yra tokie garsiniai dokumentai kaip fonografo įrašai (plokštelės), magnetofono juostos, garsajuostės, kompaktiniai garso diskai, skaitmeniniai universalieji diskai, DVD, skaitmeninių garso įrašų rinkmenos ir laikmenos; taip pat tokie regimieji dokumentai kaip skaidrės ir diapozityvai, tokie mišrūs audiovizualiniai dokumentai kaip kino filmai, vaizdo įrašai, kompiuteriniai žaidimai. Duomenų̃ bãzė – kompiuteriu apdorojamos informacijos rinkinys, sudarytas taip, kad būtų lengvai prieinamas, tvarkomas ir atnaujinamas. Elektroninė duomenų bazė gali būti lokali – laikoma bib­lio­tekos serveryje, instaliuota – įdiegta autonominėse automatizuotose bib­lio­tekos darbo vietose, nuotolinė – esanti nuotolinėje techninėje įrangoje. Bibliogrãfinių duomenų̃ bãzė – duomenų bazės formos bibliografinių duomenų paieškos sistema. Bibliografinių duomenų bazėse dažnai pateikiamas turinys ir indeksavimo terminai. Visatèkstė duomenų̃ bãzė – duomenų bazė, kurioje kaupiami visi dokumentai arba pagrindinės dokumentų dalys. 15

1 lentelė. Kiti aktualūs elektroninių išteklių terminai

elektròninis ı̇̀ šteklius electronic resource

elektròninė leidýba electronic publishing

elektròninė duomenų̃ laikmenà electronic data medium

elektròninio dokumeñto metadúomenys e-record metadata

elektròninis formãtas electronic format

elektròninio ı̇̀ štekliaus nùmeris electronic resource number

elektròninė informãcija electronic information

elektròninių ı̇̀ šteklių archỹvas electronic resources archive

elektròninis leidinỹs, e. leidinỹs, elektròninė publikãcija, e. publikãcija electronic publication, e-publication

elektròninių ı̇̀ šteklių pósistemis electronic resources subsystem

elektròninis seriãlinis leidinỹs electronic serial

skaitmenı̇̀ nis ı̇̀ šteklius digital resource

ePub formãtas electronic publication format, ePub format

skaitmenı̇̀ nio objèkto identifikãtoriaus sistemà, DOI sistemà digital object identifier system, DOI system

elektròninės mèdijos electronic media

išorı̇̀ nė debesijà external cloud

skaitmenı̇̀ nis audiovizuãlinis dokumeñtas, skaitmenı̇̀ nis gar̃so ir vaizdo dokumentas digital audiovisual document

VIEŠOJI PRIEIGA, TINKLALAPIS, KREIPTIS „Bib­lio­tekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyne“ pavyko sunorminti ir didesnę dalį su bib­lio­tekų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis susijusių terminų. Ši terminų grupė glaudžiai susijusi su tarptautinės standartizacijos, IFLA reikalavimais, nacionalinėmis kultūros ir švietimo, informacinės visuomenės plėtros programomis, bib­lio­tekų statistika ir kitais bib­lio­tekoms aktualiais klausimais. Toliau pateiksime pagrindinius elektroninių paslaugų terminus, kurie yra Nacionalinės bib­lio­tekų statistikos formoje (1 bib­lio­teka metinė)6. Elektròninė bibliotèkos paslaugà – nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais bei priemonėmis (pvz., kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyvia skaitmenine televizija ar kt.) bib­lio­tekos vartotojams teikiama viešoji paslauga. Ši paslauga apima internetinį viešosios prieigos katalogą OPAC, bib­lio­tekos svetainę, elektroninį fondą, elektroninių dokumentų išdavimą, elektroninį dokumentų pristatymą, elektronines bib­ liografines paslaugas, vartotojų mokymus elektroninėmis priemonėmis, mobiliaisiais įtaisais teikiamas 6

16

Lietuvos bibliotekų statistika. Prieiga per internetą: http://statistika.libis. lt:7878/pls/apex/f?p=106:18:457440069547909::NO:::

paslaugas (įskaitant socialinių tinklų paslaugas) ir bib­lio­tekos teikiamą interneto prieigą. Internètinis viešõsios pr ı̇̀ eigos katalògas (OPAC) apibrėžiamas kaip informacijos ir dokumentavimo organizacijos fondų kompiuterizuotas katalogas, kuriuo informacijos vartotojas gali naudotis tiesiogiai per tose patalpose esantį terminalą ar nuotolinę tinklo prieigą. Bibliotèkos svetaı̇ ̃nė – logiškai susietų tinklalapių rinkinys, tvarkomas kaip viena esybė ir prieinamas tuo pačiu pagrindiniu universaliuoju adresu. Pradžiõs tinklãlapis – pagrindinis ar įžanginis interneto svetainės vaizdas ekrane, iš kurio vartotojams daromos nuorodos į visus kitus tinklalapius. Svetainėje pradžios tinklalapyje skaičiuojamas virtualiųjų apsilankymų skaičius. Virtualùsis apsilañkymas yra skirtas apskaičiuoti vartotojo veiksmų ciklų (prisijungimo, paieškų, peržiūrų, atsisiuntimų) skaičių bib­lio­tekos svetainėje (-ėse), nepriklausomai nuo tinklalapių ar peržiūrėtų turinio vienetų (bibliografinių įrašų, tekstinių ir (arba) audiovizualinių elektroninių dokumentų (jų dalių) skaičiaus. Virtualiųjų apsilankymų skaičius leidžia įvertinti bendrą naudojimosi elektroninėmis paslaugomis intensyvumą ir bib­lio­tekos teikiamų paslaugų virtualiojoje erdvėje aktualumą vartotojams.

2 lentelė. Kiti elektroninių paslaugų terminai

informãcinė paslaugà information service

paieškà bibliogrãfiniame į́ raše search in bibliographic record

įtráukiosios bibliotèkos pãslaugos inclusive library services

paieškà duomenų̃ bãzėje database search, search in database

paslaugà „kláusk bibliotèkininko“ service „ask a librarian“

paieškà internetè Internet search

prı̇̀ eigos paslaugà access service

RSS paslaugà really simple syndication service

išorı̇̀ nis aptarnãvimo pùnktas external user

saitýno paslaugà web service

apsilañkymas tinklãlapyje visit webpage

sociãlinio tiñklo paslaugà social network service elektròninių knỹgų skõlinimas e-lending

Elektròninis dokumeñto pristãtymas – elektroninio dokumento ar jo dalies perdavimas iš bib­lio­tekos fondų vartotojui, tarpininkaujant bib­ lio­tekos darbuotojui, nebūtinai per kitą bib­lio­teką. Atsisiųstàsis elektròninis dokumeñtas – tiesiogiai vartotojo atsisiųstas visatekstis elektroninis dokumentas arba jo dalis, esantis bib­lio­tekos serveryje nepriklausomai nuo prieigos vidaus tinkle, internete ir (arba) nuomojamuose serveriuose. Mobilióji paslaugà – mobiliam naudojimui pritaikyta paslauga, kurią bib­lio­teka teikia vartotojui. Tokių paslaugų pavyzdžiai yra mobiliosios svetainės, mobilieji telefonai, mobiliosios ekskursijos po bib­lio­ teką, SMS paslaugos ir t. t. Interaktyvióji bibliotèkos paslaugà – internetinė bib­lio­tekos paslauga, teikiama naudojant socialinės tinklaveikos programinę įrangą, kuri palengvina abipusį keitimąsi informacija tarp vartotojų arba vartotojų ir bib­lio­tekos. Internèto platfòrma – svetainė, kurioje keli interneto turinio teikėjai pristato savo turinį ir kurioje apibendrinama informacija apie vieną ar daugiau dalykų, laikomų aktualiais vartotojų paieškoms. Internèto portãlas – svetainė, kurioje susiejami keli interneto adresai, kuriais prieinamas konkretus turinys ir kartu trumpai pristatoma tais adresais prieinama turinio dalis, kad vartotojai galėtų susiorientuoti, kokį turinį galima tikėtis gauti. Internèto kreiptı̇̀ s (seánsas) – ja nustatomi vartotojo prisijungimai prie interneto iš bib­lio­tekoje esančios kompiuterizuotos viešos darbo vietos, iš vartotojo nuosavo kompiuterio ar mobiliojo įrenginio naudojantis bib­lio­tekos tinklu, taip pat matuojamas bib­lio­tekos teikiamos viešosios interneto

prieigos paslaugos pasiekiamumas ir naudojamumas. Tik gerai išmanant bib­lio­tekų statistikos ar kitą specialiosios paskirties terminiją, bib­lio­tekų veiklos rodikliai ir rezultatai tampa geriau matomi ir įvertinami, o bib­lio­tekose teikiamos elektroninės paslaugos tampa dar prieinamesnės ir suprantamesnės. Šiuo metu Nacionalinės bib­lio­tekos terminologinė veikla labiausiai orientuota į bib­lio­tekose dirbančios profesinės bendruomenės kalbos poreikius, nes būtina užtikrinti, kad bib­lio­tekininkams rūpima terminija būtų identifikuojama ir tvarkoma remiantis patikimais šaltiniais. Perspektyvoje terminologiniai duomenys galėtų tapti pagrindu išsamiau tirti terminų paplitimą ir vartojimą, rengti profesinės kalbos ugdymo programas, organizuoti mokslinius renginius. Sparčiai didėjanti terminologijos duomenų įvairovė bei turinys reikalauja vis efektyvesnių terminijos tvarkymo metodų ir specialiųjų žinių. Kiekviena nauja informacijos, dokumentų ar išteklių tvarkybos technologija ateina su savomis terminų sistemomis. Susidūrę su įvairių sistemų terminologinių duomenų siejamumu ir daugkartiniu naudojimu, privalome užtikrinti, kad bib­lio­tekininkams rūpimos terminijos identifikavimas ir tvarkymas būtų grindžiamas patikimais šaltiniais. Tikslingas tinkamų terminologijos šaltinių pasirinkimas, nuolatinis jų atnaujinimas ir technologinė kontrolė tapo viena aktualiausių profesinės terminijos darninimo problemų7. 7

Bliūdžiuvienė, Nijolė; Černiauskaitė, Violeta. Terminologinių duomenų tvarkybos modelis: bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų žodynas. Knygotyra, 2021, t. 77, p. 306–330; DOI: https://doi. org/10.15388/Knygotyra.2021.77.96.

17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

KULTŪRINIO GYVENIMO ATSPINDŽIAI MATO ŠALČIAUS 1923 m. DIENORAŠTYJE Dr. Arida Riaubienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas žurnalisto, visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890–1940) dienoraštis, rašytas 1923 m., gydantis vienoje iš Karaliaučiaus klinikų1. Į ligoninę Šalčius pateko pavargęs nuo asmeninio gyvenimo sunkumų ir neatlaikęs įtampos, ruošiantis Klaipėdos krašto sukilimui. Šis dienoraštis priskirtinas asmeniniams-faktografiniams dienoraščiams, nes jame daug pačiam autoriui svarbios informacijos: fiksuojami apmąstymai, išgyvenimai, pasakojama apie santykius su šeimos nariais ir artimaisiais. 1923 m. rašytas Šalčiaus dienoraštis yra vertingas XX a. 3-iojo dešimtmečio visuomenės kultūrinio gyvenimo dokumentas. Vartydami dienoraščio puslapius, galime sužinoti to meto kultūrinio gyvenimo faktų. Mato Šalčiaus 1923 m. Karaliaučiuje rašyto dienoraščio fragmentas. LNMMB RKRS, F189-2, lap. 63 a. p.

Rašydamas dienoraštį, Šalčius tikėjosi, kad šie jo užrašai, apimantys neilgą penkių mėnesių laikotarpį, kada nors bus įdomūs artimiesiems. Greta asmeninės informacijos, kuri užima didžiąją dienoraščio dalį, rašoma apie tarpukario Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius, įtemptą politinę situaciją Karaliaučiuje. Dienoraštį galima analizuoti siekiant surinkti ir įvertinti 18

duomenis, susijusius su knygos kultūra – knygų ir periodinių leidinių skaitymu, užuominomis apie užsienio autorių knygų vertimus, ketinimais parašyti vieną ar kitą veikalą. 1

Šalčius, Matas. 1923 m. Karaliaučiuje rašytas dienoraštis (toliau – dienoraštis). Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius (toliau – LNMMB RKRS), F189-2, lap. 46–107.

ŽURNALISTAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS, KELIAUTOJAS

Matas Šalčius gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškiuose (Marijampolės apskr.). 1901– 1905 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune, 1908–1914 m. mokytojavo. 1910–1914 m. Šalčius redagavo mokytojų sąjungos leidinį „Mokykla“. Už rusifikaciją smerkiančią kalbą Rusijos mokytojų suvažiavime Sankt Peterburge 1914 m. Šalčiui buvo uždrausta mokytojauti ir jis buvo ištremtas iš Kauno gubernijos. 1915–1918 m. gyvendamas JAV, dalyvavo Tėvynės mylėtojų draugijos švietimo komisijos veikloje, kuri rūpinosi lietuviškų knygų leidimu ir platinimu; skaitė paskaitas Amerikos lietuvių kolonijose, bendradarbiavo laikraščiuose „Tėvynė“, „Vienybė“, redagavo savaitraštį „Ateitis“ (leistas 1914–1918 m.). 1919–1922 m. Šalčius mokytojavo Kaune, buvo Užsienio reikalų ministerijos Propagandos biuro vadovas, vienas Lietuvos šaulių sąjungos (įsteigta 1919 m.) organizatorių. 1920–1922 m. buvo dienraščio „Lietuva“ (ėjo 1919–1928 m.) redaktorius. 1922 m. paskirtas spaudos agentūros ELTA (įkurta 1920 m.) direktoriumi. Tais pačiais metais, pablogėjus sveikatai, išvyko į Klaipėdą, kur Lietuvos atstovybėje ėjo Spaudos skyriaus vedėjo pareigas. Jo atvykimas sutapo su Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ruošiamu sukilimu, siekiant Prancūzijos administruojamą Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos. Šalčius aktyviai dalyvavo rengiant Klaipėdos sukilimą. Matas Šalčius. Metai nenurodyti. LNMMB RKRS, F189, lap. 2

1920 ir 1925–1926 m. redagavo Šaulių sąjungos žurnalą „Trimitas“ (leistas 1920–1940 m.). 1927–1928 m. Šalčius dirbo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir propagandos biure. 1929–1933 m. apkeliavo 35 Europos, Afrikos ir Azijos šalis. Šalčius parengė vadovėlių, mokslo populiarinamųjų, publicistikos, kelionių reportažų knygų. 1936-aisiais už knygą „Svečiuose pas 40 tautų“ (6 t., 1935–1936) gavo Spaudos fondo premiją. Mirė 1940 m. gegužės 26 d. Bolivijoje, Gvajaramerine. Šalčiaus šeima: žmona Bronislava Rožanskaitė-Šalčiuvienė (1891–1972) – namų šeimininkė; dukterys: Donata Šalčiūtė-Jurkuvienė (1913–1944) – tarnautoja, Aldona Šalčiūtė-Vaitiekūnienė (1920–1975) – gydytoja ftiziatrė, Raminta Šalčiūtė-Savickienė (1920–2015) – odontologė.

 Mintys apie knygų leidybą. Šalčius palaikė ryšius su Šiauliuose įsikūrusia knygų leidimo bendrove „Kultūra“2. Pavyzdžiui, sausio 27 d. Šalčius rašo, kad planuoja „Kultūros“ bendrovei parašyti laišką, norėdamas sužinoti, kiek ši bendrovė išleido jo parengtų knygų egzempliorių3. Praėjus porai mėnesių, dienoraščio autorius rašo, kad „Kultūra“ per „Deutsche Bank“ filialą Karaliaučiuje už išleistus leidinius jam pervedė 40 dolerių4. Dienoraštyje užsimenama apie planus keletą knygų spausdinti garsiojoje Hartungų5 spaustuvėje. „Šiandien vyksiu į „Hartungsche Druckerei“ į kur esu padavęs apskaičiuot kiek apsimokėtų man atsispaudimas savo knygelių. Jei bus galima prieinama kaina gauti spausdinti, tai reikės 2

3 4 5

„Kultūra“ – spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 m. (formaliai iki 1939 m.) Šiauliuose. Leido žurnalą „Kultūra“ (1923–1926 m.), vadovėlius, mokslo ir mokslo populiarinamąsias knygas, grožinę lietuvių ir užsienio literatūrą. Dienoraštis, lap. 64 antra pusė (toliau – a. p.). Ten pat, lap. 89 a. p. Hartungų spaustuvė (nuo 1872 m. „Hartungsche Zeitung“ laikraščio ir leidyklos spaustuvė) veikė 1745–1934 m. Karaliaučiuje, 1805–1819 m. turėjo filialą Gumbinėje. Įmonę sudarė spaustuvė, stereotipų ir litografijų skyriai, knygrišykla ir knygynas. Buvo viena moderniausių ir pajėgiausių spaustuvių Mažojoje Lietuvoje, leido knygas visomis Rytų Prūsijos tautų, gretimų šalių ir senosiomis kalbomis. Hartungai prekiavo lietuviškomis knygomis visoje Mažojoje Lietuvoje, latviškomis – Kurše ir Livonijoje, vokiškas ir lietuviškas knygas pardavinėjo tarptautinėse knygų mugėse Leipcige. Žr. Kaunas, Domas. Hartungų spaustuvė. In Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 549.

pasiskolinus pinigų pačiam atsispausdinti {savo raštelių} 6 ir perduoti, nes „Šviturys“ 7, „Kultūra“ 8, T[ėvynės] M[ylėtojų] D[raugija] 9, S[usivienijimas] L[ietuvių] A[merikoje]10 mane tik arba suvadžiojo arba apgaulingai išnaudojo“11, – rašė12 jis kovo 5 dieną. Tačiau dėl didelių spaudos darbų kainų šio sumanymo turėjo atsisakyti. Matydamas, kad knygų leidybai reikia didelio kapitalo, Šalčius net svarstė galimybę įsteigti „<...> autorių kooperatyvą patiems leisti savo kūrinius“13. 6 7

8 9

10

11 12 13

Įterpta autoriaus. „Švyturys“ – knygų leidimo akcinė bendrovė, veikusi 1918–1928 m. Vilniuje ir Kaune. Bendrovę 1918 m. Vilniuje įsteigė Stasys Jackevičius, Martynas Kukta, Jonas Rinkevičius, Antanas Rucevičius, Mykolas Steigvila ir Jonas Strazdas. Leido vadovėlius, skaitinius, vaikų literatūrą, lietuvių autorių raštus. „Švyturys“ buvo vienas svarbiausių vadovėlių tiekėjų mokykloms, organizavo jų prekybą. Dalį leidinių spausdino Tilžėje, Karaliaučiuje, Leipcige. 1928 m. bankrutavo, bendrovė buvo prijungta prie „Spindulio“ akcinės bendrovės. Žr. išnašą 2. Tėvynės mylėtojų draugija – Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros ir švietimo organizacija, įkurta 1896 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje veikėjų Tomo Astramsko (1853–1921), Jurgio Kazakevičiaus (1873–1934), Petro Mikolainio (1868–1934) iniciatyva vietoj Lietuvių mokslo draugystės draugijos (veikė 1886–1896 m.). Draugija leido knygas, spaudos draudimo metais jas siuntė į Lietuvą. Susivienijimas lietuvių Amerikoje – savišalpos organizacija, įkurta 1886 m. rugpjūčio 15 d. Susivienijimo visų lietuvininkų Amerike pavadinimu. Rūpinosi JAV lietuvių kultūros, švietimo reikalais, leido knygas. Taip pat ši organizacija leido laikraščius „Lietuviškas balsas“ (1886–1889 m.), „Vienybė lietuvininkų“ (1886–1920 m.), nuo 1896 m. – „Tėvynę“. Dienoraštis, lap. 84 a. p. Dienoraščio rašyba ir skyryba netaisyta, skelbiama autentiška. Dienoraštis, lap. 84 a. p.

19

 Santykis su oficialiąja spauda. Kaip žinome, 1920–1922 m. Šalčius ėjo oficialaus Vyriausybės leidinio – dienraščio „Lietuva“ (leistas 1919–1928 m.) redaktoriaus pareigas, vėliau jame bendradarbiavo14. Galimybę skaityti dienraštį jis turėjo ir gydydamasis Karaliaučiuje. Pavyzdžiui, sausio 18 d. Šalčius rašo: „Lietuvos“ dienraštį gavau, kaip paprastai. Jame didelėmis raidėmis ir pirmoj vietoj minimas Klaipėdos paėmimas. Džiaugsmas matyt visoj Lietuvoj neapsakomas.“15 Šalčius ne tik džiaugiasi šiame dienraštyje išspausdintais savo paties straipsniais, bet ir apgailestauja, kad laikraštis neišspausdino Lietuvai nusipelniusių žmonių – Klaipėdos sukilimo dalyvio Andriaus Martaus (1874–1923), visuomenininkės, diplomato Dovo Zauniaus žmonos Marijos Jasinskaitės-Zaunienės (?–1923) nekrologų16. Kovo 25-ąją jis piktinasi dėl turto eksploatavimo projektų, apie kuriuos rašo dienraštis „Lietuva“17.

Dienraščio „Lietuva“ bendradarbio Mato Šalčiaus pažymėjimas, 1921 m. LNMMB RKRS, F189-4, lap. 4

 Užsienio kalbos ir vertimai. Gydydamasis Karaliaučiuje, Šalčius skaito pirmąjį iliustruotą žurnalą vokiečių kalba „Illustrierte Zeitung“ (leistas 1843– 1944 m.) ir rusų prozininko Michailo Pervuchino18 apsakymus. Šie faktai dar kartą patvirtina, kad dienoraštininkas mokėjo keletą kalbų, buvo apsiskaitęs. Jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais periodinėje spaudoje buvo užsimenama, kad „<...> reikia organizuoti geriausių pasaulio literatūros veikalų vertimą“, galintį apmalšinti Lietuvoje tvyrantį 14

15 16 17 18

20

Matas Šalčius. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XXIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, p. 11–12. Dienoraštis, lap. 53 a. p. Ten pat, lap. 80. Ten pat, lap. 97. Michailas Pervuchinas (Михаил Константинович Первухин) (1870– 1928) – rusų žurnalistas ir prozininkas. Gyvenimo pabaigoje simpatizavo ankstyvajam italų fašizmui, kuriame įžvelgė nacionalinio atgimimo ideologiją ir alternatyvą bolševizmui. Rašė apybraižas, publicistiką, nuotykių literatūrą, yra parašęs kūrinių vaikams. https://ru.wikipedia. org/wiki/Первухин,_Михаил_Константинович

„dvasios badą“19. Kitų šalių literatūros kūriniai buvo įvardinami kaip „<...> svetimųjų literatūrų brangenybės“20. Šalčius atkreipė dėmesį į dažnus raginimus spaudoje versti užsienio autorių kūrinius į lietuvių kalbą. Vasario 2-ąją jis rašo, kad skaito anglų poeto George’o Byrono21 kūrinį „Čaild Haroldas“ ir jam kylanti mintis šį kūrinį versti į lietuvių kalbą22. Nesunku nuspėti, kodėl būtent šis kūrinys sudomino Šalčių. Pagrindinį kūrinio herojų Čaild Haroldą ir tuomet 33 metų Matą Šalčių sieja panašūs charakterio bruožai – bodėjimasis triukšmingu sostinės gyvenimu ir tuščiais pokalbiais. Abu šiuos jaunus žmones dažnai aplanko melancholiška nuotaika. Galima daryti prielaidą, kad Byrono kūrinyje pavaizduotos Čaild Haroldo kelionės po Albaniją, Ispaniją, Graikiją turėjo įtakos vėlesniam Šalčiaus apsisprendimui keliauti po Europą ir Rytų kraštus. Dienoraščio autorius analizavo jo paties pasaulėžiūros formavimuisi turėjusius reikšmės literatūros kūrinius, gilinosi į jų problematiką. Pavyzdžiui, norvegų prozininko ir dramaturgo Gabrielio Scotto romanas „Šaltinis, arba Laiškas apie žvejį Markusą“ (Kilden eller Brevet om fiskeren Markus; 1918) Šalčiui priminė jo paties dar 1908–1909 m., mokytojaujant Žemaitijoje, pradėtą rašyti apsakymą23. Šalčius randa panašumų, lygindamas apsakymo pagrindinį herojų žemdirbį su norvegų žveju.  Interesai nuo genealogijos iki meno. Šalčiui buvo svarbu pažinti gimtąjį kraštą ir jo apylinkes. Jis planavo parašyti „<...> savo gyvenimo istoriją ir genealogiją“24, kurioje nemažai vietos būtų skiriama gimtajam „Tekšių“25 kraštui, lietuvybės atsiradimui jame. Dienoraštyje paminėtas ir Šalčiaus apsilankymas viename iš Karaliaučiaus knygynų. Sausio 26-ąją jis rašo: „Šiandien buvau mieste, tiek jaučiuos sustiprėjęs – pasipirkau šiokių tokių knygų. Knygos ir čia daros neįperkamos – už vieną veikalą „Ambrassat'o „Ostpreussen“26 prašė 21.000 markių!“27 Pragyvenimas ir gydymosi paslaugos Karaliaučiuje buvo brangūs, Šalčiui nuolat trūko pinigų. Bičiulio materialine padėtimi rūpinosi poetas Juozas Tysliava28 (1902–1961), su kuriuo Šalčius susipažino 1922–1923 m., eidamas Eltos direktoriaus pareigas. Iš dienoraščio sužinome, kad, Šalčiui besigydant Karaliaučiuje, Tysliava sugeba gauti pinigų iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos29. Tysliavai tarpininkaujant, Šalčius gauna 200 eurų iš „Švyturio“ bendrovės, 1921 ir 1922 m. išleidusios Šalčiaus parengtą „Žinynėlį“ – skaitinius pradžios mokyk­ loms30. Rūpindamasis bičiulio materialine gerove ir sveikata, jis siūlo 19

20

21

22 23 24 25

26

27 28 29 30

Sruoga, Balys. Lietuvos atstatymo reikalu. Lietuva, 1919, birž. 25, Nr. 134, p. 1. Parašas PadegėlioKasmatė vardu. Mašiotas, Pranas. Žodžio dailininkams ir kalbos mokovams. Lietuva, 1920, vasario 13, Nr. 35, p. 2. Parašas: Pr. Mš. George’as Gordonas Byronas (1788–1824) – anglų poetas, išgarsėjo lyrine poema „Čaild Haroldo klajonės“ (Childe Harold’s Pilgrimage; 1812–1818), kurios herojus – vienišas jaunuolis, nusivylęs anglų aristokratų visuomene ir ieškantis dvasinio nusiraminimo bei harmonijos egzotiškuose kraštuose. Žr. Judelevičius, Dovydas. Byron George (Džordžas Báironas), tikr. vardai George Noel Gordon. In Visuotinė enciklopedija. T. 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 262–263. Dienoraštis, lap. 68. Ten pat, lap. 70. Ten pat, lap. 71. Tekšiai – apie Prienus, Balbieriškį, Veiverius ir Garliavą gyvenantys lietuviai, kurių šnekta skiriasi nuo grynų dzūkų (toks jų pravardžiavimas). Čia rašoma apie Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istoriko, kraštotyrininko, pedagogo, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjo Augusto Ambrasaičio (vok. August Ambrassat) (1863–1913) knygą „Rytprūsių provincija“ (1912), kurioje pateikta svarbių Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros ir buities duomenų. Išsamesnis bibliografinis aprašas: Die Provinz Ostpreussen: ein Handbuch der Heimatkunde by Ambrassat August (1863–1913). Königsberg: J. H. Bons Verlag, 1912 (Druck von Breitkopf & Händel in Leipcig). 476 S. Dienoraštis, lap. 63 a. p. Juozas Tysliava (1902–1961) – lietuvių poetas, nuo 1920 m. dirbo įvairių leidinių redakcijose, Eltoje. Dienoraštis, lap. 72. Ten pat, lap. 93 a. p.

Mato Šalčiaus laiško žmonai iš Karaliaučiaus į Kriūkus (Šiaulių apskritis) vokas. Pašto antspaudas 1923 II 22. LNMMB RKRS, F189-321, lap. 13

Brangi mano Aldutėle! Aš labai Tavęs išsiilgau – kai pamatau pro langą mažą mergytę bėginėjant po kiemą, tai vis manau, kad tai Tu. Pasimelsk, Aldusyte, už mano sveikatą, taip, kaip čia nupiešta šiam paveikslėly, gal greičiau pasveiksiu ir pas Tave parvažiuosiu. Bučiuoju Tave, Mamytę ir visus. Tavo Tetis. Mato Šalčiaus atvirlaiškis Aldonai Šalčiūtei. Karaliaučius, 1923-02-14. LNMMB RKRS, F189-314, lap. 4.

Brangi Aldusiute! Čia kažin kas nupiešė paveikslą, kai Tu buvai su Danute pas Jūrą, tai Tau aš jį ir siunčiu. Aš dieną ir naktį apie Tave mąstau, o Tu, šelmyte, tur būt mažai savo tetį atmeni. Norėčiau greičiau pas Jus parvažiuoti ir draugėj būti, bet kad vis man dar popa neatleidžia. Pas Jus gal šąla ar saulutė šviečia, o čia pas mus vis apsiniaukę ir dažnai lyja. Pabučiuok nuo manęs Mamytę, Babunytę, Seneliuką, Dėdes ir Tetas. Linkiu Tau ir Jiems sveikatos ir viso gero. Karaliaučius, 4. II. 23. Tavo Tetis Mato Šalčiaus atvirlaiškis Aldonai Šalčiūtei. Karaliaučius, 1923-02-04. LNMMB RKRS, F189-314, lap. 2.

Šalčiui tapti Eltos korespondentu Maskvoje31. Po pusės metų gydymosi grįžtantį į Lietuvą Šalčių Užsienio reikalų ministerijos automobiliu pasitinka taip pat Tysliava32. Be pateikiamos informacijos apie knygas ar periodinius leidinius, dienoraštyje lakoniškai dalinamasi įspūdžiais apie Karaliaučiuje aplankytas bažnyčias, matytas operetes, išklausytas paskaitas. Tai dar kartą patvirtina platų Šalčiaus interesų ratą. Pavyzdžiui, sausio 28 d. įraše jis rašo: „Sekmadienis. Buvau katalikų bažnyčioj, giedama ir pamokslai sakoma vokiškai. Bažnyčia labai sena ir nepaprastai graži: vienas dailiųjų senovės Prūsų paminklų. Paveikslai kažin kurių senųjų menininkų ir matyti gerų. Sienos iš lauko ir viduj sieksnio, jei nedaugiau, storio.“33  31 32 33

Ten pat, lap. 82. Ten pat, lap. 106 a. p. Ten pat, lap. 65 a. p.

Lietuva ir šeimos nariai. Kultūros tyrėjui svarbu ir tai, kaip dienoraštyje atsiskleidžia paties Šalčiaus asmenybė, ką jis rašo apie savo artimuosius, santykius su jais. Skaitant dienoraštį, jaučiamas autoriaus patriotiškumas ir tikras rūpinimasis Lietuvos reikalais. Matas Šalčius tiki, kad 1918 m. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė dar ilgai gyvuos. Todėl jis svajoja pamatyti Lietuvą 1950-aisiais34. Iš dienoraščio aiškėja, kad Šalčius buvo kovingos dvasios žmogus. Pavyzdžiui, kovo 11-ąją jis rašo: „Aš, rodos, buvau visą savo gyvenimą kovotojas – daug kovų išlaikiau dėl savo asmenybės sukūrimo, del galimybės dirbti savo šaly, del savo šalies šviesos ir laisvės, del jos garbės ir nepriklausomybės – ir lai paskutinė mano kova bus kova su mirtim del gyvenimo.“35 Kituose dienoraščio įrašuose sustiprėjęs Šalčius planuoja stoti į „tautos švietimo ir atvadavimo darbą“36. Dienoraščio fragmentuose Šalčius daug dėmesio skiria santykiams su artimaisiais. Skaitant paaiškėja, kad Šalčiaus santykiai su žmona buvo nepastovūs: vienos dienos įraše jis pasakoja, kad daug galvoja apie savo žmoną, jos gailisi, supranta moters nerimą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo; negaudamas iš žmonos laiškų, Šalčius mano, kad ji kažkuo užsiėmusi, o gal net pyksta. Visai kitokie dienoraščio autoriaus santykiai su duk­romis. Dienoraščio puslapiuose jis dažnai prisimena savo dukras (iš keturių) Danutę ir Aldutę, siunčia joms atvirukus bei laiškus. Šalčius tikisi, kad vyriausioji dukra galbūt padės perrašinėti jo tekstus37. Dienoraščio tekstą paįvairina vienas nedidelis Šalčiaus piešinėlis. Slegiamas niūrių minčių, dienoraštyje jis nupiešė savo įsivaizduojamą antkapinį paminklą, kurio vienoje pusėje būtų užrašas: „A.†A. Matas Šalčius 20.9. 1890 – „Brolau, aš pašvenčiau visas savo jėgas savo šalies švietimui ir laisvei, bet mažai padariau, tęsk tu toliau mano darbą.“ Kitoje pusėje – užrašas: „Niekad nepamirškit, kad anksčiau ar vėliau ir jūs visi į čia ateisite.“38 34 35 36 37 38

Ten pat, lap. 90 a. p. Ten pat, lap. 91. Ten pat, lap. 101. Ten pat, lap. 53. Ten pat, lap. 56 a. p.

21

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

NE TIK PATRIOTAI, ŪKININKAI, BET IR SKAITYTOJAI

Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos ženklelis. XX a. 4 deš. Averse – aukso spalvos linija apvestame baltame skritulyje pavaizduotas taip pat aukso linija apvestas žalias trilapis dobilas su trumpu kotu. Publikuota LIMIS, © Kretingos muziejus

Lietuvių tautinio judėjimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Gaurės skyriaus vėliava. XX a. 4 deš. Iš kn. Mūsų vėliavos, 1918–1940: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus rinkinys, 2010

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė

1904 m. Rusijos imperijos, kuriai tuo metu priklausė Lietuva, valdžiai panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, neliko suvaržymų leisti, platinti leidinius lotyniškais rašmenimis. Lietuvos gyventojai vėl galėjo laisvai skaityti, pirkti lietuviškas knygas ar periodinę spaudą. „Tarp knygų“ 2022 m. 4-ajame numeryje1 spausdinome apžvalgą apie Tauragės krašte iki 1940 m. veikusias katalikų draugijų ir kariuomenės bibliotekas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragės krašto jaunimo organizacijų ir privačių asmenų knygynėlius bei bibliotekas. Didelė dalis to meto Lietuvos jaunimo gyveno kaimuose. Kultūros ir švietimo lygiui kaime pakelti buvo reikalingas spausdintas žodis. Knygos kaimo gyventojams trumpino ilgus žiemos vakarus, teikė žinių ūkininkaujant ir geriau gyvenant. Žemės ūkio rūmai pasiryžo aprūpinti kaimą knygomis per jaunųjų ūkininkų ratelius. Siekiant tarp jaunimo stiprinti tautinę savimonę, patriotizmą, domėjimąsi valstybės praeitimi, 1927 m. buvo įsteigta lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Ši tautininkų jaunimo organizacija savo skyriuose būrė chorus ir orkestrus, rengė sporto sąskrydžius, steigė bib­lio­tekas. Taigi aktyviai kūrėsi skaitanti Lietuvos visuomenė.

JAUNALIETUVIŲ ORGANIZACIJOS KNYGYNĖLIAI Apie jaunalietuvių knygynėlius daug informacijos savo knygoje „Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1

22

Zarankaitė-Kiniulienė, Daiva. Draugijų bibliotekos Tauragės krašte iki 1940 m. Tarp knygų, Nr. 4, p. 17–21.

1927–1940“ yra pateikęs bib­lio­tekininkystės specialistas habil. dr. Klemensas Sinkevičius. Vienas pirmųjų Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrių Tauragės rajone vietos jaunimo pastangomis buvo įsteigtas 1928 m. rugsėjo 30 d. Žygaičiuose. Jo valdybą sudarė: J. Stulga, V. Bauža, S. Ulberkis, P. Šeputis ir M. Aušraitė. Žygaičių jaunalietuviai nuo 1930 m. turėjo bendrą knygynėlį su šauliais. Knygynėlių fondais „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga rūpinosi centralizuotai. Skyriams būdavo siunčiamos atskiros knygos ir jų komplektai. 1934 m., pasinaudojant nuolaida, pirktos „Sakalo“, „Žinijos“ bei kitų bendrovių knygos. 1935 m. knygos buvo paskirstytos į 75 komplektus (knygynėlius) po 214 knygų ir kartu su spausdintu komplektuose esančių knygų katalogu perduotos rajonų jaunalietuvių skyriams. Iš jų du komplektai buvo skirti Tauragės rajonui2. Šias knygas iš Kauno, kuriame buvo įsikūrusi centrinė 2

Kas gaus knygynėlius. Jaunoji karta, 1935, Nr. 42. p. 15. Prieiga: www.epaveldas.lt.

„Jaunosios Lietuvos“ vadovybė, turėjo atsiimti atvykę rajonų jaunalietuvių vadai. Tauragės rajono jaunalietuviams vadovavo Adolfas Venclauskis, vėliau – Motiejus Vaišnys, sekretorius ir už sportą bei kultūrą atsakingas buvo Kazimieras Paulauskas. Skaudvilės jaunalietuvių knygynėlis gavo 187 leidinius. Tuomet šiame knygynėlyje dirbo Alina Kulviecaitė. Pažymėtina, kad jaunalietuvių knygynėlius (bib­lio­tekas) tvarkė neprofesionalūs bib­lio­tekininkai. 1936 m. pavasarį „Jaunosios Lietuvos“ skyriuose visoje Lietuvoje buvo paskelbtas knygų vajaus konkursas. Skyrių vadai turėjo iš visuomenės surinkti kuo daugiau knygų. Pasižymėję skyriai buvo premijuojami. 1938 m. Žygaičių skyrius per knygų vajų gavo 190 knygų. Centrinė jaunalietuvių vadovybė skyrius skatino organizuodama įvairius konkursus. Jaunimo sąjunga nuo 1928 m. leido jaunalietuvių savaitraštį „Jaunoji karta“. Norint padidinti savait­ raščio prenumeratorių skaičių, 1934 m. buvo surengtas leidinio platinimo konkursas. Už tai, kad surinko daugiausia prenumeratorių, Skaudvilės knygynėliui buvo skirta premija – 50 naujausių knygų. 1935 m. gruodžio 8 d. įvykusiame susirinkime paskelbta, kad Skaudvilės jaunalietuvių knygynėlis, kuris buvo įsikūręs pradžios mokyklos pastate Tauragės gatvėje, turi 200 knygų3, o 1937 m. – 246 knygas. Skyrių lėšas sudarė nario mokestis ir mokamų pasilinksminimo vakarų pelnas. Iš tokių lėšų Batakių skyrius nusipirko 44 knygas. Batakių jaunalietuvių knygynėlis pradėjo veikti 1932 m., turėdamas 10 dovanotų knygų, 1937 m. rugpjūčio 29 d. buvo atidaryta skaitykla4. Jos inventorių sudarė stalas, suolai, lentynos, radijo imtuvas su garsiakalbiu. Skaitykloje lankytojai galėjo skaityti prenumeruojamus populiariausius periodinius leidinius: „Jaunoji karta“, „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. 1933 m. savaitraštis „Jaunoji karta“ 100-ojo numerio proga apdovanojo 100 geriausių savo prenumeratorių. Spalio 13 d. geriausiais „Jaunosios kartos“ skaitytojais tapo Vl. Gečevičaitė iš Batakių ir J. Pipiras iš Gaurės. Batakiškė dovanų gavo Liudo Giros knygą „Mūsų Tėvynė“, Gaurės gyventojas – Marijos LastauskienėsLazdynų Pelėdos apysaka „Radybos“5. Mokytojas J. Pipiras buvo Gaurės jaunalietuvių vadovas. Jo pastangomis įkurtas ir Eičių jaunalietuvių skyrius. Jaunimo sąjungos Tauragės rajono vadovybė 1938 m. veiklos atskaitose („veikimo apyskaitose“) nurodė, kad jaunalietuvių skyrių knygynuose yra 900 knygų. Dauguma jų buvo nedideli, turėjo po 20–30 knygų. Tiek turėjo Stirbaičių, Dauglaukio, Šakviečio jaunalietuvių knygynėliai. Dauglaukio jaunalietuvių skyrius buvo įkurtas 1933 m. sausio 29 d. mokytojų E. Majūtės ir V. Augaičio iniciatyva (turėjo 63 narius). Šakviečio jaunalietuvių skyriui 1934 m. vadovavo J. Puodžiuvėlis, knygynėliu rūpinosi J. Kaminskas6. Mažonų jaunalietuvių skyriaus knygynas įsteigtas 1934 m. gruodžio mėnesį. Fondą sudarė 34 dovanotos ir iš „Sakalo“ bendrovės pirktos knygos7. 3

4

5 6 7

Iš Skaudvilės sk. šių metų darbų. Jaunoji karta, 1935, Nr. 51–52, p. 30. Prieiga: www.epaveldas.lt. Sinkevičius, Klemensas. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1927–1940 m. Vilnius, 1996, p. 46. Kas ką laimėjo. Jaunoji karta, 1933, Nr. 41, p. 694. Prieiga: www.epaveldas.lt. Veiklus jaunalietuvių skyrius. Jaunoji karta, 1934, Nr. 5., p. 79. Prieiga: www.epaveldas.lt. Sinkevičius, Klemensas. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1927–1940 m. Vilnius, 1996, p. 83–84.

Pagramančio (Tauragės apsk.) jaunalietuviai: (sėdi iš kairės) Pilišauskas, A. Zemeckis, (stovi) A. Gerčas, B. Turčinavičius. XX a. I pusė. Publikuota „Europeana“, BY (įsigyta iš S. Zemeckaitės-Gerčienės)

Dalį jaunalietuvių knygynėlių fondo sudarė ir pačių narių suneštos knygos, laimėtos konkursuose, pirktos renginiuose gautomis lėšomis. 1939 m. Tauragės miesto savivaldybė jaunalietuvių rajono vadovybei skyrė 200 litų pašalpą, dalis lėšų teko ir knygynėliui.

JAUNŲJŲ ŪKININKŲ KNYGYNĖLIAI Nuo 1930 m. steigėsi ir jaunųjų ūkininkų rateliai (JŪR). Laikraštis „Jaunasis ūkininkas“ 1940 m. gegužės 30 d. rašė, kad Lietuvoje yra 1280 jaunųjų ūkininkų ratelių, Tauragės apskrityje – 51. Lietuvos sodžiaus jaunimo rateliuose veikė įvairios sekcijos: sporto, scenos mėgėjų, muzikos, tautosakos rinkėjų ir kt. Dauguma JŪR ratelių turėjo ir bib­lio­tekėles-knygynėlius. Pagal K. Sinkevičiaus knygos „Jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) knygynėliai ir seklyčios (1930–1940; 1941–1944)“ duomenis sudaryta lentelė atspindi, kiek JŪR knygynėlių buvo Tauragės rajone: Knygų Įsteigimo skaičius data 1938 m. Bildenių (Batakių vlsč.) 1933 210 Būdviečių (Žygaičių vlsč.) 1933 68 Gaurės 1932 79 Kangailų (Tauragės vlsč.) 1933 64 Lauksargių (priklausė Klaipėdos kraštui) 1934 52 Lomių (Batakių vlsč.) 1936 73 Margiškių (Žygaičių vlsč.) 1934 65 Meldikviršių (Tauragės vlsč.) 1934 33 Pagramančio (Tauragės vlsč.) 1938 39 Petkaičių (Skaudvilės vlsč.) 1938 42 Sartininkų (Žygaičių vlsč.) 1932 48 Skiržemės (Žygaičių vlsč.) 1932 276 Šakių (Gaurės vlsč.) 1931 78 Tauragės 1933 35 Žygaičių 1935 30 Tauragės rajono JŪR knygynėliai

Fondo vertė (Lt) – – 106,75 87,25 102 122,55 131,75 73,55 – – 93,35 – 139,90 77,55 74,05

23

JŪR knygynėliai leidinių įsigydavo įvairiais būdais: pirkdavo, gaudavo aukų, priimdavo dovanų. Žemės ūkio rūmai 1932 m. lapkričio 18 d. paskelbė konkursą, kuriame gausiausių JŪR knygynėliai (knygos skaičiuotos iki 1933 m. kovo 1 d.) kaip premiją galėjo gauti knygų ir spaudos leidinių. Buvo numatytos trys premijos: dviem rateliams – 100 litų vertės I premija; 10 ratelių – 50 litų vertės II premija; 50 ratelių – 25 litų vertės III premija. Žygaičių valsčiuje įsikūręs Skiržemės ratelis dalyvavo pirmajame knygynėlių steigimo konkurse – surinko 212 knygų. Už šį rezultatą jis laimėjo trečiojo laipsnio premiją – jam skirta 25 litų vertės laikraščio „Ūkininko patarėjas“ priedų: „Audimas“, „Darbai sodyboje“, „Jaunasis Kibuco narių grupė Tauragėje. Fotografė Konienė. 1934 m. gegužės 24 d. Publikuota LIMIS, © Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ūkininkas“, „Namų pramonė“, „Sodas ir daržas“, „Šeimininkė“. Skiržemės knygynėliui gerų Levitano, Michlės Šmit ir kitų žydų asmeninės bib­ knygų dar paaukojo Tauragės apskrities agronomas lio­tekos11, kuriose buvo 100–200 knygų. Tarpukariu P. Žumbakis ir D. Šiurna8. Beje, pastarasis buvo Tau- Tauragės mieste veikė žydų bib­lio­teka, įsteigta Dovo ragės jaunųjų ūkininkų ratelio vadovas. Gurevičiaus. Ji turėjo tūkstančius knygų, parašytų Batakių valsčiuje įsikūręs Bildenių JŪR 1935 m. ivritu ir jidiš12. knygynėlių steigimo konkurse laimėjo trečiojo laipsTauragėje buvo ir privačių bib­lio­tekų. Apie vieną nio premiją ir gavo 43 knygas9. Tais metais fonde tokių galime perskaityti viename vietos laikraščio buvo 180 knygų, o 1938 m. – 210 knygų. „Tauragės balsas“ 1933 m. numerių – privati EugeniViename pirmųjų rajone – 1932-aisiais įkurtame jaus Ehlerto bib­lio­teka buvo įsikūrusi miesto Vinco Sartininkų JŪR knygynėlyje 1936 m. buvo 39 kny- Kudirkos gatvėje. Šioje bib­lio­tekoje buvo galima gos, o 1938 m. – 48 knygos. Per knygų vajų 1939 m. skaityti grožinės literatūros knygas lietuvių kalba, surinktos 186 knygos ir knygynėlių konkurse gauta daugiausia lietuvių klasiką ir naujausius romanus. 54,50 Lt premija žemės ūkio leidiniams įsigyti10. 1933 m. žinutė laikraštyje „Žemaitijos aidas“ kvietė JŪR rateliuose šaltuoju metų laiku vykdavo kur- į rugpjūčio pabaigoje rengiamą privačią lietuviškos sai, kuriuose jaunieji ūkininkai išmokdavo gaminti knygos ir periodinės spaudos parodą. Joje atskiras įvairius daiktus. To meto spauda rašė, kad jaunųjų skyrius buvo numatytas Tauragės mieste ir apskrityje ūkininkų knygynėliai įsirengė knygų spintas, knygas išleistiems leidiniams pristatyti. Tikėtina, jog parodą sukatalogavo, registravo išduodamas knygas. organizavo kolekcininkas Liudas Jančauskas (1912– Kai kurie JŪR knygynėliai jungėsi su jaunalietuvių 1983), rašęs straipsnius į tuometinę Lietuvos spaudą, knygynėliais. Kangailų (Kaugailių) jaunųjų ūkininkų 1934 m. pagarsėjęs išleisdamas net tris vienkartinius ratelio knygynėlis 1937 m. buvo sujungtas su jau- leidinius: „Tauragės ekspresas“, „Naujas Tauragės eksnalietuvių skyriaus knygynėliu ir 1938 m. turėjo 70 presas“ ir „3 Tauragės ekspresas“. knygų. Derėtų priminti, kad, 1936 m. priėmus Bib­lio­ *** tekų įstatymą, plėtėsi valstybinių bib­lio­tekų tinklas. Tauragėje veikusios bib­lio­tekos buvo kuriamos Pradėtas visuomeninių organizacijų bib­lio­t ekų naudojant draugijų, įvairių steigėjų lėšas. Nesikratė stambinimas. bib­lio­tekos ir asmenų dovanotų knygų. Draugijų bib­

ASMENINĖS, PRIVAČIOS BIB­LIO­TEKOS Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragėje gyveno nemaža žydų visuomenės dalis. Daugelis jų buvo pasiturintys, turėjo po kelis namus, antikvarinių laik­ rodžių, paveikslų ir knygų. 1915 m. vokiečiai padegė Tauragės miestą. Sudegė Hiršo Bermano, Leibos 8

9

10

24

Overlingas J. Padėka. Jaunasis ūkininkas, 1933, vasario 24, p. 31. Prieiga: www.epaveldas.lt. Seklyčių steigimo konkurso rezultatai. Jaunasis ūkininkas, 1935, geg. 30, p. 110. Prieiga: www.epaveldas.lt. Įsteigti 35 JŪR knygynėliai. Jaunasis ūkininkas, 1939, geg. 25, p. 261. Prieiga: www.epaveldas.lt.

lio­tekose buvo galima rasti visuomenės mokslų, gamtos, istorijos, religijos knygų, skaitomiausia buvo grožinė literatūra. Statistikos duomenimis, 1918–1940 m. Lietuvoje išleista 25 000 leidinių. To meto originalioji literatūra neprarado vertės ir šiandien. Skaitome laiko patikrintas Motiejaus Valančiaus, Žemaitės, Šatrijos Raganos, Jono Biliūno, Vinco Pietario ir kitų knygas. 11

12

Petreikis, Tomas. Žemaitijos žydų dokumentinio paveldo praradimai pirmojo pasaulinio karo metais. Knygotyra, 2017, Nr. 68 p. 98. Liorančas, Jonas; Mažrimas, Edmundas. Po lemties ženklu. Tauragės krašto tautinės mažumos. Tauragė, 2007, p. 60.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

JURGIO KUNČINO IMBIERO DVELKSMAS ALYTUJE Indrė Navickė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė

Ilona Krupavičienė

Šiemet Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos pastatą papuošė Pijaus Šematulskio sieninės tapybos darbas – rašytojo J. Kunčino portretas. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė kraštotyrai

„Viskas čia paprasta kaip ir pasauly: dora, nedora, bet gyva“ – taip kadaise sueiliavo pats maestro Jurgis Kunčinas (1947–2002), vienas garsiausių Lietuvos prozininkų, šaliai atgavus Nepriklausomybę. Simboliška, bet jo atminimas vis dar yra gyvas, ypač alytiškių – kraštiečių, jo amžininkų, prisiminimuose. Vienas gyvųjų priminimų yra Alytaus miesto viešoji biblioteka, kuriai J. Kunčino vardas suteiktas 2004-aisiais. Šiemet Alytus ir jo gyventojai įspūdingai paminėjo 75-ąjį rašytojo jubiliejų: miesto bib­lio­tekos pastatą papuošė meniškas didelio formato sieninės tapybos rašytojo portretas (aut. Pijus Šematulskis), o visą sausį – mėnesį, kada yra gimęs kūrėjas, mieste šurmuliavo veiklos, skirtos gausiam rašytojo literatūriniam palikimui priminti ir atkreipti dėmesį į reikšmę kultūriniam gyvenimui.

RAKTAS Į LITERATŪRINIŲ RENGINIŲ SĖKMĘ Alytuje netrūksta nuoširdžių su J. Kunčino asmeniu siejamų sentimentų. Čia jis gimė bei augo, dar studentas vietos spaudoje paskelbė pirmuosius savo kūrybos bandymus, o išvykęs į Vilnių studijuoti vokiečių filologijos ir likęs ten gyventi, nuolat sugrįždavo į tėviškę aplankyti draugų bei artimųjų. Čia jis buvo laukiamas svečias. Ir jo kūryboje dominuoja gimtasis miestas, jo žmonės, gamta. Nepamiršo jis ir bib­lio­ tekos, su kuria siejo itin artima bičiulystė nuo pat jos gyvavimo pradžios: glaudaus bendradarbiavimo

saitai su iškiliu prozininku J. Kunčinu – miesto garbės piliečiu, Alytaus kultūros premijos laureatu – buvo tarsi raktas į mūsų literatūrinių renginių sėkmę. Jis buvo patikimas tarpininkas, į kuklią provincijos bib­lio­teką kviečiantis lietuvių literatūros ir muzikos žvaigždes. Ne kartą pats jas ir atlydėjo – profesionaliai ir įtaigiai pristatydavo plunksnos brolių kūrybą. J. Kunčinas noriai rengdavo ir savo kūrybos pristatymus. Pirmasis jo literatūrinis vakaras bib­lio­tekoje įvyko 1993 metais. Jame J. Kunčinas alytiškiams pristatė savo ką tik parašytą galbūt geriausią visų laikų lietuvių meilės romaną „Tūla“, šiandien išverstą jau į septynias užsienio kalbas. Gimtajam miestui jis skyrė apybraižų rinkinį „Vainikas „Soscinei“, noveles „Niekieno namai“, apysakų rinkinius „Baltųjų sūrių naktis“, „Didžiosios žiurkės šešėlis“ bei daugybę eilėraščių. Šis kūrybinis palikimas svarbus kiekvienam alytiškiui – tai unikali galimybė iš šmaikščių ir vaizdingų tekstų tiek prisiminti, tiek pažinti gyvąją miesto istoriją. 25

Jurgis buvo vienas iš bib­lio­tekoje anksčiau sėkmingai gyvavusio visuomeninio kultūros ir meno žmonių sambūrio „Salonas „Balta varna“ krikštatėvių, svariai daręs įtaką jo veiklos kryptingumui, orientavimuisi į profesionalaus meno, ypač šiuolaikinės lietuvių literatūros, sklaidą. Jis dirbo visų miestelėnų labui, todėl buvo natūralu, kad 2004 m. (porą metų po rašytojo mirties), pirmojo trumposios prozos skaitymo festivalio „Imbiero vakarai“ išvakarėse, tuometės Alytaus miesto viešosios bib­lio­tekos direktorės Giedrės Bulgakovienės iniciatyva bei kraštiečių kultūrininkų pritarimu kreiptasi į Alytaus miesto tarybą dėl J. Kunčino vardo suteikimo miesto bib­lio­tekai. Beje, kiekvienais poriniais metais vykstantis festivalis „Imbiero vakarai“ tapo savotiška bib­lio­tekos duokle, skirta J. Kunčino literatūriniam atminimui išsaugoti. Intelektualus vyksmas Alytuje suburia rašytojus (prozininkus) ne tik iš visos Lietuvos – esame turėję svečių iš Ukrainos, Latvijos, Čekijos. Šis festivalis oficialiai pripažintas tradiciniu miesto kultūrą reprezentuojančiu renginiu.

SAVITA AURA ATMINIMO KAMBARYJE Taip jau, deja, susiklostė, kad J. Kunčinas, visą gyvenimą nuoširdžiai mylėjęs Alytų, neturėjo vietos, kurioje būtų galima įrengti jo memorialinį muziejų. Gimtųjų namų nebeliko, seniai nugriauti, o ir kiti kažkada jam buvę brangūs Alytaus kampeliai jau pakeitė savo paskirtį, prarado pirmapradę dvasią. Todėl, siekiant išsaugoti literatūrinį J. Kunčino atminimą, jo gimtajame mieste, rašytojo vardu pavadintoje Alytaus miesto viešojoje bib­lio­tekoje, 2006 m. atidarytas atminimo kambarys. Čia sukaupti rankraštiniai dokumentai bei periodinių leidinių publikacijos apie rašytoją ir jo kūrybą ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, lenkų, rusų kalbomis. 2014 m. visa turima medžiaga buvo parengta skelbti internete – sukurta virtuali

Pirmasis J. Kunčino literatūrinis vakaras bibliotekoje įvyko 1993 metais.

Zenonas Bulgakovas

bib­lio­teka „Gyvenimo stebėtojo užrašai. Jurgio Kunčino tekstai“. Surinkta medžiaga liudija apie brandų literato kūrybinį palikimą. Tai – eilėraščiai, novelės, apsakymai, prisiminimai, recenzijos, daugybė publicistinių straipsnių, kurie atskleidžia J. Kunčiną kaip šmaikštų, ironiją mėgusį žmogų, brandų mąstytoją. Bib­lio­tekos lankytojų itin mėgstami režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmai apie rašytoją: dokumentinis – „Beveik laimingas“ (2004) ir trumpametražis vaidybinis filmas „Menestreliai maksi paltais“ (2002) pagal to paties pavadinimo apsakymų knygą, garsiausio J. Kunčino romano „Tūla“ garsinis įrašas (skaito Tauras Čižas). Čia taip pat eksponuojamos visos J. Kunčino parašytos knygos bei vertimai iš vokiečių kalbos. Savitą ekspozicijos aurą sukuria ir asmeniniai kūrėjo daiktai: rašomoji mašinėlė, kušetė, gertuvė, netgi pieštukinė su rašytojo paliktais pieštukais bei kitomis rašymo priemonėmis. Visus šiuos vertingus daiktus bib­lio­tekai padovanojo J. Kunčino žmona Rasa Kunčinienė. Jos dėka 2014 m., šeštųjų „Imbiero vakarų“ išvakarėse, bib­lio­teką pasiekė naujas išskirtinis eksponatas – Jurgio namų sienos autentiškas fragmentas – koliažas, kurį rašytojas sulipdė iš įvairių asmeninių daiktų, suvenyrų ir nuotraukų. Tai bene įdomiausias ir daugiausia lankytojų dėmesio sulaukiantis eksponatas. „Traktoristo kampelis“ – taip šią meninę instaliaciją kadaise vadindavo pats rašytojas...

VERTINGI PRAEITIES FRAGMENTAI

Kiekvienais poriniais metais vykstantis festivalis „Imbiero vakarai“ Alytuje suburia rašytojus iš Lietuvos ir užsienio. Nuotraukoje – festivalio svečiai bibliotekoje įrengtame J. Kunčino atminimo kambaryje. 2018 m. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

26

Bib­lio­teka gali didžiuotis ne tik J. Kunčino atminimo kambariu, bet ir išskirtiniais menininkų dovanotais kūriniais, bylojančiais įdomias istorijas. 2006 m., po apsilankymo trumposios prozos skaitymo festivalyje „Imbiero vakarai“, alytiškis tautodailininkas Saulius Lampickas, susipažinęs su Jurgio lengvos formos, bet didelę prasmę turinčia kūryba, negalėjo nereaguoti. „Neįstengiau likti abejingas Kunčino pastaboms ir pagundai jas įkūnyti medyje. Tad vieną dieną paėmiau kaltus ir pasivaikščiojau po rašytojo kūrybą“, – teigė S. Lampickas. Skulptūrą, kuri atrado sau vietą rašytojo memorialiniame kambaryje, puošia ir paties J. Kunčino citata: „Esu žinomas rašto žmogus, už nedidelį atlygį ar vakarienę galiu sudėti ditirambą, sonetą, etc.“ Prieš keletą metų literatūros kritikas Valentinas Sventickas mūsų bib­lio­tekai perdavė savo rašytus ir kol kas niekur nepublikuotus atsiminimus apie J. Kun-

netradicinę erdvę pamokoms pasirenka mokytojai, moksleiviai. Pastarieji skaito ištraukas iš rašytojo kūrybos, glaudžiai susijusios su Alytaus kraštu, atlieka kitas paskirtas užduotis, bando įminti viktorinos klausimus. Edukacijų dalyviams turime paruošę ir įvairių bib­lio­teką ar rašytoją reprezentuojančių prizų – tai odiniai skirtukai su J. Kunčino atvaizdu, daugkartiniai maišeliai, skirtukų rinkiniai (dovanojami bib­lio­tekos svečiams). Siekdami pritraukti daugiau jaunimo dėmesio ir dar artimiau jį supažindinti su vis dar aktualia J. Kunčino kūryba, šiais metais parengėme projektą „Baltųjų sūrių naktis“. Tai – keliaujanti skaitmenizuota paroda, Biblioteka mielai svečiams įteikia įvairių biblioteką ar rašytoją reprezentuojančių Bibliotekos lankytojus prie registratūros pasitinka kuriai įgyvendinti pasitelkti išmanūs prizų: odinių skirtukų su J. Kunčino atvaizdu, daugkartinių maišelių. Vytauto Kolesnikovo paveikslas „Jurgis Kunčinas“. ir inovatyvūs sprendimai, tikėtina, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka atkreipsiantys jaunuolių dėmesį. činą. „Jurgis turėjo draugavimo talentą. Kaip ir niekas mudviejų per Aktyvus ir feisbuko puslapis „Gyvenimo stebėtojo daug nesiejo, bet kaskart jausdavausi pasikalbėjęs su jaukiu, savu žmoužrašai pagal Jurgį Kunčiną“, kuriame periodiškai gumi. Panašiai kaip su kaimynu Dzūkijos kaime....“ – teigia V. Sventickas. publikuojama jo poezija bei kiti literatūriniai tekstai, Ne mažiau svarbi ir dar viena R. Kunčinienės dovana bib­lio­tekai. taip pat dalijamasi J. Kunčino atminimo kambaryje Tai – rašytojo sukauptos asmeninės knygos, kurios puikiausiai pritapo vykstančių ekskursijų ar su rašytoju susijusių renginių prie bendros ekspozicijos J. Kunčino atminimo kambaryje. Dalis šių akimirkomis. knygų paveldėta iš tėvų asmeninės kolekcijos. Visi leidiniai turi savitą Kadangi Alytus, šiais metais atlikdamas „Lietuvos ir unikalią vertę – daugelyje jų yra J. Kunčino parašas, antspaudas, kultūros sostinės“ pareigas, ragina drauge tiesti tilįvairiausių įrašų ir dedikacijų. tus – tiltus į žmogų, kūrėjų ir bendruomenių tiltus, Bib­lio­tekoje saugomi ir rašytojo bičiulio dailininko Mikalojaus tiltus iš dabarties į praeitį ir ateitį, senąją ir jaunąją Vilučio dovanoti rankraščiai. Taip pat ne vieno J. Kunčino amžininko kartas, čia pasilikusius ir po visą pasaulį išsibarsčiuar jį pažinojusio asmens privačiuose archyvuose išsaugoti dedikuoti sius tautiečius jungiančius tiltus, Alytaus J. Kunčino posmai, bendravimą įamžinusios fotografijos, laiškai. Panašūs dokumentai ir toliau aktyviai dovanojami bib­lio­tekai, taip papildant jau bib­lio­teka kartu su kitais mieste esančiais kultūrinės sklaidos ir traukos taškų atstovais artimiausiu metu turimą gausią kolekciją. Iškilaus prozininko atminimo kambaryje sukauptas gausus fo- ketina inicijuoti kreipimąsi į Alytaus miesto savivaltografijų archyvas mena svarbiausias rašytojo gyvenimo akimirkas. dybę, kad Mažosios Dailidės ežere esantis medinis Nuolatinėje ekspozicijoje – vaikystės ir jaunystės nuotraukos iš J. Kun- tiltelis, jungiantis priešingus ežerėlio krantus, būtų čino asmeninio albumo, kuriose galima įžvelgti tuometinio miestelio pavadintas Jurgio Kunčino tiltu. Šis objektas turi tvirfragmentų. Nuotraukų autoriai – žinomi alytiškiai fotomenininkai: Zita tų praeities sąsajų su rašytoju: buvo jo ir kitų literatų Stankevičienė, Zenonas Bulgakovas bei Vytautas V. Stanionis. Fotogra- itin mėgstama vieta, senojo bohemiškojo Alytaus kultūrinio gyvenimo simbolis. fijų dovanojo ir buvę klasės draugai. O nuo 2021 m. prie registratūros lankytojus pasitinka šelmiškai besišypsančio J. Kunčino portretas, kurio autorius kraštietis Vytautas Kolesnikovas nusprendė palikti jį bib­lio­tekoje kiek ilgėliau, nei buvo numatyta (eksponatas priklauso keliaujančiai parodai „Ateinu“).

PRAEITĮ IR ATEITĮ JUNGIANTYS TILTAI Mes, rašytojo J. Kunčino vardu besididžiuojanti bib­lio­teka, esame vieni iš pagrindinių iniciatorių organizuojant jo kūrybos sklaidai skirtas veiklas. Ypač daug susidomėjimo sulaukiame iš mokyklų dėl visus metus rašytojo atminimo kambaryje vykstančių edukacijų „Jurgio Kunčino gyvenimo ir kūrybos takais“. Jų metu pristatoma tiek kūrėjo asmenybė, tiek gausus literatūrinis palikimas, autentiški eksponatai. Šią

*** Kiekvienai kultūros įstaigai itin svarbi tapatybė, deranti ir su pagrindine veiklos kryptimi, misija, ir su ateities vizija. J. Kunčino žinomumas, jo unikali asmenybė bei gausus kūrybinis palikimas leidžia ne tik lengviau identifikuoti mus, kaip gana ryškios kultūrinės veiklos tašką, bet įprasmina ir paties rašytojo svarbą alytiškiams. Juk Alytus visada buvo ir bus J. Kunčino miestas, o apie tai žmonėms nuolat primins jo vardu pavadinta bib­lio­teka, Senamiesčio skveras, Mažojoje Dailidėje esantis tiltelis. 27

Pirmomis instagramo knygų apžvalgininkų rekomendacijomis žurnale„Tarp knygų“ pasidalinome lygiai prieš metus – 2021-ųjų gegužę. Iki šio numerio jau dešimt knygų gurmanų papasakojo apie 24 dėmesio vertas knygas – daugiausia rekomenduota laisvalaikio skaitinių suaugusiesiems, bet buvo ir vaikams. Tikimės, kad ši rubrika padeda nepaklysti spalvingose ir gausiose knygynų ir bibliotekų lentynose!

UGNĖ BERNIKOVIČ (BERNIKOVIC_UGNE) REKOMENDUOJA ALISON HAMMER. „TU. AŠ. MES“

STEPHANIE WROBEL. „MIELOJI ROUZĖ GOLD“

(You and Me and Us, 2020. Iš anglų k. vertė Kristina Lukoševičė. Vilnius: Sofoklis, 2021)

(The Recovery Of Rose Gold, 2020. Iš anglų k. vertė Inga Čepulienė. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2021)

Kaip jaustumėtės ir reaguotumėte sužinoję, kad sergate liga, kurios išgydyti turbūt nebeįmanoma? Ar rinkBernikovic_ugne tumėtės eksperimentinį gydymą? O gal numotumėte ranka ir lauktumėte paskutinio atodūsio? Apie tai ir yra ši knyga. Jeigu reikėtų išsirinkti knygą, kuri labiausiai palietė širdį, sugraudino, vietomis net nudžiugino – neabejotinai pasirinkčiau šią. Tai vienas gražiausių, bet ir skaudžiausių kūrinių, kuriuos man teko skaityti. Kiek ašarų lydėjo šiuos puslapius... Ji primena, kaip turime branginti laiką su artimiausiais ir mylimais žmonėmis. Juk gyvename tik kartą, tad gyventi reikia čia ir dabar, tiesa? Iš šono atrodo, kad tai – paprasta šeima: Aleksė, darbe praleidžianti nesuskaičiuojamai daug laiko, Sisi – paauglė, neatrandanti ryšio su motina, ir šio pasakojimo didžiausias kovotojas – Tomas. Vyras sužino, kad jam liko gyventi keletas mėnesių, todėl visą likusią vasarą jis nori praleisti pajūryje su šeima. Sisi prieštarauja, nes šį laiką ketino būti stovykloje, o Aleksė nenori palikti darbo. Tomas tetrokšta vieno – nugyventi paskutinius mėnesius kuo linksmiau su savo šeima, nes ji jam pati svarbiausia. Iki paskutinio puslapio tikėjausi, kad Tomas laiką prie jūros praleis turiningai ir grįš kartu su šeima namo... Skaitydama įsivaizdavau, kaip jie visi valgo ledus, džiaugiasi vasaros saulės spinduliais ir vienas kito draugija. Idilė buvo labai graži! 28

Vien iš pavadinime esančio žodžio ,,mieloji“ galima manyti, kad tai – šiltas ir malonus pasakojimas apie Rouzę Gold. Perskaičiusi pavadinimą, pagalvojau būtent taip. Tačiau... Tai istorija apie motiną Petę ir jos dukrą Rouzę. Pirmuosius aštuoniolika gyvenimo metų Rouzė manė, kad rimtai serga. Nė vienas gydytojas nežinojo, kas jai yra. Mergina kentė didžiausius skausmus, sunkiai judėjo, ją nuolat pykino, ji jautė silpnumą. Buvo tikra, kad taip yra dėl to, nes gimė per anksti, neišnešiota... Namie įvedus internetą, Rouzė išsiaiškina visų savo skausmų paslaptį – ji kasdien buvo nuodijama! Jos mama atsiduria kalėjime, o merginos gyvenimas gerėja. Praėjus penkeriems metams, Petė išleidžiama į laisvę. Jokia duktė nenorėtų toliau palaikyti ryšių su motina, tačiau Rouzė ne tokia – ji maloniai pasikviečia mamą gyventi kartu. Nė nebūčiau pagalvojusi, kad istorijos pabaiga gali pasisukti tokia linkme. Tiesą pasakius, Rouzė Gold galbūt ir nėra svajonių dukra... Galiu tik pasidžiaugti dėl jos, kad išsiaiškino, kaip motina kenkė jai, bet... Paliksiu neužbaigtą mintį. Kiekvienas trilerių gerbėjas TURI perskaityti šį! Ugnė Bernikovič – moksleivė. Mėgaujasi skaitymu nuo vaikų darželio laikų, nors keletą metų knygas buvo numetusi į šoną. Augo šeimoje, kurioje nuolat buvo skaitoma. Yra viena iš Ukmergės knygų klubo narių.

KRONIKA

LSVBA NARIAI RINKOSI KAUNE Gegužės 5 d. į Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešąją biblioteką, kurios interjero ir istorinės vertės gali pavydėti kiekvienas, suvažiavo Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) nariai – čia vyko visuotinis asociacijos susirinkimas. Jį moderavusios asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir V. Kudirkos viešosios bibliotekos vadovė Nomeda Domeikienė kvietė bendruomenę diskutuoti apie bibliotekų kuriamą vertę, pokyčių svarbą, aptarti kitus rūpimus klausimus. Renginyje pasveikintos Metų nominacijų konkurso laureatėmis tapusios bibliotekos, įteikti prizai ir diplomai. Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos narius pasveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­l io­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, vėliau dalyvavę diskusijoje, kurioje buvo atsakyta į klausimus dėl kultūros darbuotojų darbo užmokesčio, taip pat dėl lėšų bib­lio­tekoms dokumentams įsigyti. Nacionalinės bib­lio­tekos vadovas R. Gudauskas, pasidžiaugęs aktyvia bib­lio­tekų bendruomene Metų nominacijų konkurso organizatoriai, renginio svečiai ir apdovanotų bibliotekų atstovai. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos archyvas ir asociacijos iniciatyvomis, pristatė Nacionalinės bib­lio­tekos 2021 M. NOMINACIJŲ LAUREATAI modernizavimo procesus, kalbėjo apie visų šalies bib­lio­tekų SAVIVALDYBIŲ VIEŠUJŲ BIBLIOTEKŲ KATEGORIJA įsitraukimą į bendras (projektines) veiklas. Kultūros ministeriInovacijų bib­lio­teka išrinkta Šakių rajono savivaldybės viešoji jos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Labib­lio­teka. manauskienė pabrėžė bib­lio­tekų svarbą auginant informacinę Partnerysčių bib­lio­teka tapo Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuvisuomenę, rengiant medijų raštingumo ir kitus mokymus. elio Kanto viešoji bib­lio­teka. Visiems rūpimą Lietuvos integralios bib­lio­tekų informacijos „Bib­lio­teka – vaikų ir jaunimo draugas“ – Šiaulių miesto savivaldysistemos (LIBIS) atnaujinimo procesą pristatė Nacionalinės bės viešoji bib­lio­teka. bib­lio­tekos generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastrukSkaitymo inovatore paskelbta Kauno miesto savivaldybės Vinco tūrai Aidas Sinkevičius ir UAB „Asseco Lietuva“ generalinis Kudirkos viešoji bib­lio­teka. direktorius Albertas Šermokas. A. Sinkevičius pateikė išsamią VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ MIESTO FILIALŲ KATEGORIJA informaciją apie numatomus 2022–2025 m. skaitmeninimo Bendruomeniškiausia bib­lio­teka pripažinta Pasvalio rajono savivalprojektus, kalbėjo apie LIBIS diegimo procesą, pagal viešųjų dybės Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos Joniškėlio miesto bib­lio­teka. bib­lio­tekų poreikius vykdomą sistemos tobulinimą. Kūrybiškiausia bib­lio­teka išrinktas Šiaulių rajono savivaldybės viešoTradicinio Metų nominacijų konkurso laureatų apdova- sios bib­lio­tekos Kuršėnų Vytauto Vitkausko miesto padalinys. nojimo iškilmėse specialius prizus – lašo formos statulėles VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ KAIMO FILIALŲ KATEGORIJA ir padėkos raštus nugalėtojų atstovams įteikė A. Šermokas, Bendruomeniškiausia bib­lio­teka tapo Klaipėdos rajono savivaldyMetų nominacijų skyrimo komisijos pirmininkė N. Domei- bės Jono Lankučio viešosios bib­lio­tekos Dituvos filialas. kienė ir D. Abazoriuvienė. Kūrybiškiausia bib­lio­teka išrinktas Ignalinos rajono savivaldybės Ceikinių filialas. „Bib­lio­teka – geriausias vaikų draugas“ – Kauno rajono savivaldyLietuvos savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos informacija bės viešosios bib­lio­tekos Ringaudų filialas. 29

KRONIKA

Vygaudas Juozaitis

METŲ KNYGŲ ATRADIMŲ DŽIAUGSMAI Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo paskelbti ir apdovanoti akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ laimėtojai. Šiemet sulaukta rekordinio balsavusiųjų aktyvumo – savo nuomonę išreiškė net 38 tūkstančiai skaitytojų.

Per apdovanojimų ceremoniją kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi, kad kasmet išleidžiame daugybę lietuvių autorių knygų, tai – vienas laisvos, aktyvios visuomenės bruožų. „Karas Ukrainoje pakeitė daugybę dalykų. Jis paskatino perkainoti vertybes ir įvertinti, kiek vis dėlto daug mes turime ir kiek daug mes galime. Lietuviškos knygos taip pat yra šio mūsų galėjimo dalis, – kalbėjo kultūros ministras. – Knygos mums atveria ir dovanoja tiek daug, iš skaitytojų prašydamos vieno vienintelio dalyko – dėmesio.“ S. Kairys dėkojo visiems nominantams už kūrybiškumą, už tai, kad jie praplečia mūsų vaizduotę, padeda mums gilinti žinias ir išlaikyti jautrumą pasauliui. „O visiems mums noriu palinkėti atrasti ir puoselėti skaitymo džiaugsmą, kuris neatskiriamas ir nuo atradimo džiaugsmo. Gera pirma pačiam atrasti išties vertingą knygą, ją perskaityti, rekomenduoti kitiems, o vėliau pamatyti ją ir Metų knygos rinkimuose. Tegul šie maži atradimai ir toliau kuria beribį knygos ir vaizduotės pasaulį“, – linkėjo kultūros ministras. Metų knyga vaikams išrinkta Indrės Zalieckienės knygelė „Kaip sutramdyti žvėryną?“ (leidykla „Alma littera“, 2021). Pasak autorės, šios knygos tikslas nėra tapti auklėjimo priemone. Ji labiau kaip įrankis tėvams ir vaikams neprarasti šiltų santykių, kai susiduriama su įvairiomis kasdieniškomis, buitinėmis problemomis. „Tai – būdas įsijausti į vaiko fantazijų 30

pasaulį ir kartu su juo į dideles problemas, kurios gali atrodyti tokio didumo kaip dramblys, suskaidyti į mažesnes ir išspręsti, kad tas dramblys visiškai susitrauktų, užšoktų ant muilo burbulo ir išskristų pro langą“, – kalbėjo I. Zalieckienė. Atsiimdama apdovanojimą, ji padėkojo savo sūnui Mantui, kurio dėka patyrė visas situacijas, aprašomas Metų knyga tapusiame kūrinyje. Knygų paaugliams kategorijos laimėtoja – Kot­ ryna Zylė ir jos knyga „Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021). Rašytoja tikino norinti „atkraustyti“ mitines būtybes iš praeities į šiandieną, kad jos neliktų užkonservuotos senovėje, sakmėse, kaimuose, kurie didžiajai daliai augančių žmonių šiandien yra tolimi. „Mano pagrindinė taisyklė – tiek rašant paaugliams, tiek vaikams – neapsimesti geresne, protingesne, nei esu, ar geresne, protingesne už juos, kuo daugiau stebėti aplinką, kalbėti tikra kasdieniška kalba ir taip sukurti tikrą pasaulį. Tada būna įdomu apie jį skaityti ir jame skaitant gyventi“, – atviravo K. Zylė. Ji dėkojo savo tėčiui – „neakivaizdiniam knygos bendraautoriui“, įkvėpusiam nuo vaikystės domėtis mitinėmis būtybėmis. Metų knyga suaugusiesiems išrinkta Gretos Dirmauskaitės „Pãžeme“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021). Autorės teigimu, jos knygos veikėjai yra žmonės, kurie vaikšto pažeme: „Kiekvieną per-

Metų knygos vaikams autorė Indrė Zalieckienė

Knygų paaugliams kategorijos laimėtoja Kotryna Zylė

Metų knygos suaugusiesiems autorė Greta Dirmauskaitė

Poezijos kategorijos laimėtojas Mantas Balakauskas

Publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos laimėtojas Norbertas Černiauskas

Specialaus radijo programos „LRT klasika“ „Radijo teatro“ prizo laureatė Lina Simutytė

sonažą pateikiu truputį atsišalinusi: nei jo gailiuosi, nei juo žaviuosi, nepateikiu savo požiūrio. Esu kaip paukštis, žvelgiantis iš viršaus. Man visi žmonės – tarsi judančios kreivės, jos susikerta, išsiskiria, bet man yra vienodai reikšmingos.“ Poezijos kategorijoje laimėjo Manto Balakausko eilėraščių rinkinys „Apmaudas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020). Poetas atviravo, kad jo eilės gimsta iš chroniško negalėjimo: „O tų negalėjimų yra visokių: nuo negalėjimo prisitaikyti iki negalėjimo tiesiog suprasti arba perimti tam tikrų procesų. Šitoje knygoje yra gana daug, jei galima taip pavadinti, atviro nervo. Be jo man eilėraštis atrodytų svetimas.“ Paklaustas, kodėl būtinas tas „atviras nervas“, M. Balakauskas atsakė: „Paprastai, jei gerai jautiesi, nelabai yra laiko rašyti, daugiau laiko yra tiesiog gyventi.“ Publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos Metų knyga tapo Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021). Ji, pasak autoriaus, yra „apie paskutines dvi 1940-ųjų savaites Lietuvos prieš katastrofą“. N. Černiauskas tvirtino labiausiai nustebęs, kiek dalykų galima pamatyti praeityje, kurie iš tiesų pagelbsti apmąstant dabartį. „Po mėnesio skaitydamas savo

knygą ir ieškodamas korektūros klaidų, buvau net pats įtikėjęs, kad vis dėlto gal viskas baigsis gerai. Bet, deja, taip nesibaigė“, – apie XX a. vidurio įvykius kalbėjo autorius. Šiemet įsteigtas specialus radijo programos „LRT klasika“ „Radijo teatro“ prizas, teikiamas už knygą, kurios meninė raiška ir pasakojimo struktūra labiausiai atspindi šios unikalios teatro rūšies ypatybes. „LRT klasikos“ suburta komisija iš visų Metų knygos rinkimuose nominuotų knygų išrinko vieną kūrinį ir jo autoriui suteiks išskirtinę galimybę kartu su „Radijo teatro“ profesionalų komanda pastatyti radijo teatro spektaklį knygos motyvais. Šį prizą pelnė Lina Simutytė, kurios knyga „Miesto šventė“ (leidykla „Kauko laiptai“, 2020) pretendavo tapti Metų knyga kūrinių suaugusiesiems kategorijoje. „Baigiau dramaturgijos studijas, tad man teatras ir kinas yra artimas menas“, – džiaugėsi rašytoja. Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005ųjų. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Vaiva Markevičiūtė 31

KRONIKA

Pikist.com

PRIPAŽINTŲ KNYGŲ KATALOGAS Kasmet Lietuvoje knygų išleidžiama labai daug, tad ne vienam skaitytojui kyla klausimas, kokiais kriterijais vadovautis renkantis skaitinį. Juoba naujas knygas reklamuoja ir pačios leidyklos, pristato įvairūs apžvalgininkai, nuomonėmis ir vertinimais dalijamasi televizijos laidose, socialiniuose tinkluose. Vienas svarbių knygos kokybės ženklų yra įvertinimas literatūrine premija, laimėjimai konkursuose, knygų rinkimuose. Tad Lietuvos leidėjų asociacijos sumanytas rengti „Premijuotų ir nominuotų knygų katalogas“ padės skaitytojui išsirinkti tikrai vertingą knygą. Įgyvendindama savo strateginius tikslus ir siekdama populiarinti lietuvių literatūrą, skatinti kokybiškos literatūros skaitymą, taip pat atkreipti dėmesį į Lietuvoje teikiamas literatūrines premijas bei apdovanojimus, Lietuvos leidėjų asociacija sumanė visas įvairiuose konkursuose įvertintas knygas surinkti į vieną vietą – taip radosi virtualus „Premijuotų ir nominuotų knygų katalogas“. Pirmojoje leidinio redakcijoje buvo pateikiamos nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. kovo svarbiausiomis šalies literatūrinėmis premijomis įvertintos ar joms nominuotos knygos, iš viso – 82 leidiniai. Daugiausia į katalogą pateko lietuvių autorių kūrinių, tačiau kai kurios premijos skiriamos už vertimą, tad leidinyje yra ir verstinės literatūros knygų. Kadangi COVID-19 pandemijos laikotarpis šiek tiek sujaukė nusistovėjusią premijų teikimo tvarką, čia sudėti ir kai kurių dar 2020 m. išleistų knygų aprašymai. „Neretai tenka išgirsti, kad turime tiek įvairiausių premijų, bet žmonės nežino, nei kas tomis premijomis apdovanoti, nei kokios tai premijos. Pradėję rengti katalogą, nė neįsivaizdavome, kad jis bus tokios apimties. Jau dabar, surinkus informaciją apie pastarojo pusmečio apdovanotas ir nominuotas knygas, jų yra per 80, – mintimis dalijosi Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Po truputį katalogą atnaujiname – visai neseniai jį papildė šių metų Maironio premijos laureatas ir išrinktos Metų verstinės knygos. Dar bus įtrauktos šių metų Zigmo Gėlės, Dominyko Urbo premijų nominantės ir laureatės.“ Pasak R. Elijošaitytės-Kaikarės, pirminis sumanymas buvo kaskart įtraukti į katalogą naujas knygas laureates, bet praktika 32

rodo, kad patogiausia būtų leidinį atnaujinti kas pusmetį ir leisti vis kitą katalogo tomelį. Leidinys yra virtualus, tad skaitytojams, kad ir kur jie gyventų, patogu juo naudotis, jį greitai galima atsidaryti kompiuteryje ar telefone. Be to, visos katalogo nuorodos aktyvios, turinyje galima iškart nueiti į pasirinktos knygos puslapį, o po kiekviena knyga nurodyta premija ar nominacija nuves atgal į turinį. Labai patogu, kad šiame leidinyje vienoje vietoje galima rasti visą svarbiausių šalies literatūrinių premijų, knygų rinkimų, konkursų sąrašą ir trumpą jų pristatymą, taip pat pastarųjų metų (2021 m.) įvairių konkursų knygas nominantes. Katalogas sukurtas taip, kad norint galima būtų jį atsispausdinti. Katalogo knygos pristatomos ir Lietuvos leidėjų asociacijos „Instagram“ paskyroje. „Kai tik paskelbėme katalogą, sulaukėme daug dalijimosi socialiniuose tinkluose, įvairių komentarų – ir džiaugsmingų, ir patariamųjų, – džiaugėsi R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Norime į visus juos atsižvelgti, tad gal teks kai ką šiek tiek pakoreguoti. Mūsų tikslas – kad katalogas būtų pagalbinė priemonė tiek skaitytojams, tiek bib­lio­tekininkams.“ Šiuo metu skaitytojai adresu ttps://lla.lt/images/articles/ LLA_Premijuotos%20knygos_2022-05-min-min.pdf?_ t=1651437279 gali susipažinti su iki 2022 m. gegužės apdovanotomis ir nominuotomis knygomis. Taigi esamoje katalogo redakcijoje nurodytos tik Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos su partneriais rengiamuose Metų knygos rinkimuose nominuotos knygos, o apie gegužės pradžioje paskelbtus rinkimų laureatus skaitykite šio numerio p. 30–31.

„Tarp knygų“ informacija

KRONIKA

PRISIMINTOS SVARBIOS LIETUVAI IR ZARASAMS SPAUSTUVIŲ VEIKLOS SUKAKTYS Minėdama 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus, taip pat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka gegužės 3 d. organizavo konferenciją, kurioje apžvelgta Zarasuose veikusių spaustuvių veikla, aptarta knygų spausdinimo Lietuvoje pradžia ir lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis, paminėtas pirmosios spausdintos knygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir pirmosios spaustuvės Rytų Europoje 500 metų jubiliejus.

Pastatas, kuriame 1882 m. buvo įkurta pirmoji spaustuvė Zarasuose.

Mokytoja ekspertė R. Morozovienė supažindino su Zarasuose veikusių spaustuvių veikla.

Prisiminimais apie darbą „Zarasų krašte“ dalijosi buvusi žurnalistė O. Kačkienė. Inesa Dumbravienė

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pirmoji spausdinta knyga pasirodė prieš 500 metų, 1522-aisiais, Vilniuje Pranciškaus Skorinos įkurtoje spaustuvėje – pirmoje Rytų Europoje knygų spaustuvėje. Joje P. Skorina parengė ir išleido „Mažąją kelionių knygelę“ (Malaja podorožnaja knižica) – psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinį. Šie istoriniai įvykiai šiandien laikomi knygų spausdinimo Lietuvoje pradžia. Konferencijoje nuotoliniu būdu pranešimą skaitęs prof. habil. dr. Sergejus Temčinas pristatė svarbiausius faktus apie P. Skorinos veiklą ir jo kūrybą. P. Skorina (apie 1470–apie 1552) – pirmasis LDK (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas. Polocke gimęs švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas) buvo baigęs Jogailos ir Paduvos universitetus. P. Skorinos leidiniai rodo, kad jis mokėsi stačiatikių bažnytinėje raštijoje tradiciškai vartotos bažnytinės slavų kalbos (ji buvo paplitusi visų stačiatikių slavų – bulgarų, serbų, Senovės Rusios – teritorijoje, taip pat rumunų ir moldavų žemėse). P. Skorina mokėjo ir oficialiąją LDK rusėnų kalbą. Mokęsis katalikų švietimo įstaigose (toks išsilavinimas buvo įprastas LDK ir Lenkijos Karalystės jaunuoliams rusėnams), save jis laikė kataliku, tačiau rūpinosi rusėnų stačiatikių švietimu. Apie 1520 m. iš Prahos, kur buvo įkūręs spaustuvę, P. Skorina persikėlė į Vilnių ir čia vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus namuose (ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta) įsteigė pirmą LDK spaustuvę. Joje išspausdintą „Mažąją kelionių knygelę“ sudaro psalmynas su kitais giedamosios liturginės poezijos priedais: aštuoniais akatistais (bažnytinės liturginės giesmės, kurioms skambant negalima sėdėti), aštuoniais kanonais ir kitomis dalimis (iš viso jų yra 22). Du iš šių 33

Laikraščio „Zarasų kraštas“ pirmoji redakcijos kolegijos komisija (steigėjai). 1932 m. Publikuota „E. paveldas“. Originalas saugomas Zarasų krašto muziejuje. nežinomas)

akatistų sukurti paties P. Skorinos: jų posmuose galima perskaityti slaviškus akrostichus (iš eilučių pirmųjų raidžių sudarytus sakinius). Antra spaustuvininko Vilniuje išleista knyga buvo 1525 m. pasirodę „Apaštalų darbai ir laiškai“ – viena Naujojo Testamento dalis. Spausdintinė knyga miestelėnams tapo prieinamesnė. Istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė supažindino su Zarasuose (Novoaleksandrovske) 1882 m. vilniečio Mejerio Kovnerio įkurtos pirmosios spaustuvės veikla. Ji veikė (Šiaulių g. 28) iki 1901 m., spausdino kvietimus, vizitines korteles. 1901–1915 m. jau kitoje gatvėje įsikūrusią spaustuvę administravo D. Šteimanas, o nepriklausomoje Lietuvoje – Elijus Rozenas. R. Morozovienė analizavo, kodėl leidybos paslaugas teikė žydų tautybės asmenys, kodėl buvo svarbu mieste turėti spaustuvę, koks spaustuvės likimas karo, pokario metais. Nėra tiksliai žinoma, kada pradėjo veikti E. Rozeno spaustuvė, bet yra išlikę leidinių, išspausdintų joje 1928 metais. Čia buvo leidžiama mokslo populiarinamoji ir grožinė literatūra, spausdinamos brošiūros, skelbimai, gaminami atspaudai, atliekami įvairūs įrišimo darbai. Vieni aktyviausiai bendradarbiavusių su šia spaustuve buvo suomių literatūros vertėja Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė (1905–1955) ir teisininkas, literatas, kraštotyrininkas Juozas Žagrakalys (1906–1977). Beje, Agnės Žagrakalytės romane „Eigulio duktė: byla F 117“ (2013), kurio veiksmas vystosi nuo XIX a. vid. iki 1977 m., vieni pagrindinių herojų prototipų ir yra Juozas ir Antanina Žagrakaliai. Vyresnioji bibliografė kraštotyrai Vida Mikštienė supažindino su E. Rozeno spaustuvės leidiniais, saugomais viešosios bib­lio­tekos ir Panevėžio apskrities 34

BY-NC-ND (autorius

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos fonduose. Pavyzdžiui, Selmos Lagerlöf (1858–1940) „Mergaitė iš Stormyro vienkiemio“ (vertė A. Žagrakalienė, 1937); Paulo Kellerio „Suvytę lapai“ (išvertė J. Žagrakalys, 1934); „Pirmieji patarimai sportininkams“ (parengė S. Markelis, 1933); Mailos Talvio „Varpas“ (išvertė A. Žagrakalienė, 1936) ir kitais. Renginyje R. Morozovienė atkreipė dėmesį, jog šiemet Zarasų rajono laikraštis „Zarasų kraštas“ mini savo 90-metį. Jis 1932–1940 m. kaip tik buvo spausdinamas E. Rozeno spaustuvėje (išleisti 382 numeriai). 1936 m., nuo metų pradžios iki pabaigos, iš Tautininkų sąjungos perimtą ir toliau leistą savaitraštį „Zarasų kraštas“ redagavo Pranas Gipiškis. Jo dėka laikraštis tapo gyvesnis, įdomesnis, kalba pasidarė taisyklingesnė. V. Mikštienė pateikė informacijos apie tarpukariu „Zarasų krašto“ redakcijoje dirbusius Juozapą Čepėną, Leoną Žurauską, Joną Kardelį, Joną Chmieliauską, Joną Steponavičių, Juozą Buzelį, Alfonsą Matiuką ir kitus. Šiltais prisiminimais apie darbą „Zarasų krašte“ pasidalijo ilgametė laikraščio žurnalistė Onutė Kačkienė, redakcijoje praleidusi 34 metus. Ji pasakojo apie bendradarbius Liuciją Guzejevą, Vytautą Baltakį, redaktorius Valdą Kvedarą, Valdą Šerėną; laikraščio aktyvą: Joną Nemanį, Vytautą Nevronį, Vincą Kibirkštį, Vytautą Striogą. Per 90 metų leidinys patyrė įvairių virsmų, keitėsi ir jo pavadinimai: „Žiemių Lietuva“, „Pergalė“, „Tarybinė žemė“ ir nuo 1989 m. vėl „Zarasų kraštas“.

Parengė Jolanta Lementauskienė Zarasų rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos direktoriaus pavaduotoja

KRONIKA

Konferenciją pradėjo Molėtų rajono viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė. Austėja Jasaitienė

AUGTI IR TOBULĖTI SKATINANTIS GIMTADIENIS Žmogus su kiekvienais nugyventais metais tampa vis brandesnis ir išmintingesnis. Tą patį galima pasakyti ir apie biblioteką – metai atneša patirties, išminties, perspektyvos. Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, švęsdama savo 85 metų sukaktį, džiaugiasi nueitu keliu ir pasiektais rezultatais. Balandžio 29 d. ji pakvietė bendruomenę į konferenciją „Tvari biblioteka“. Joje komunikacijos ir bibliotekininkystės profesionalai pristatė pranešimus aktualiomis temomis. Simboliška, kad net keturi iš pranešėjų – kraštiečiai molėtiškiai. Konferenciją pradėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Pranešime „Istorija ir paveldas informaciniuose karuose“ profesorius dekonstravo propagandos ir netikrų naujienų informaciniuose šaltiniuose mechanizmą, paaiškino jo veikimo principus ir motyvus. Daugelis klausytojų pripažino, kad socialiniuose tinkluose jiems yra tekę susidurti su dezinformacija, „troliais“ ir botais. Pranešimą „Kas yra istorinė atmintis ir ką reikia saugoti?“ pristatė Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas dr. Juozapas Blažiūnas. Jis aptarė, kaip ir kodėl mes atsimename tam tikrus dalykus, įvykius, kodėl verta saugoti atmintį liudijančius dokumentus, daiktus, archyvus. Taip pat papasakojo apie pagrindines Lietuvos literatūros ir meno archyvo veiklas. Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbos mokytojo eksperto Vido Garliausko pranešimas „Molėtų bažnyčios metrikų knygų įrašai“ buvo skirtas Molėtų gyventojų kasdienį gyvenimą dokumentuojantiems XVII–XVIII a. metrikų įrašams. Iš jų mes gauname žinių ne tik apie paprastus to meto žmones, bet ir apie socialinę, demografinę, geografinę krašto padėtį. „Bib­lio­teka permainų metais“ – taip pavadintą pranešimą skaitęs kraštietis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų

katedros profesorius dr. Arvydas Pacevičius pristatė, kaip bib­lio­tekos nukentėjo ar buvo naikinamos siaučiant karams, gaisrams, vykdant sovietinę agresiją. Šiuos procesus jis iliustravo Ukrainos bib­lio­tekų naikinimo pavyzdžiais, kitais archyvuose randamais faktais. Paskutiniame pranešime „Tvari bib­lio­teka: (ne)išnaudotos Lietuvos bib­lio­tekų galimybės“ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos direktorė Jurgita Bugailiškienė aptarė tvarios bib­lio­tekos sampratą: kada bib­lio­teką galima įvardinti kaip tvarią, kodėl ši tema svarbi bib­lio­tekų bendruomenei. Kaip gerąjį pavyzdį J. Bugailiškienė pateikė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos tvarumo deklaraciją, rėmėsi ir kitų Lietuvos bib­lio­tekų patirtimi. Konferencijos dalyvius dar sveikino Molėtų rajono meras Saulius Jauneika, bib­lio­tekos direktorė Nijolė Stančikienė. Buvo pagerbtos ilgiausiai bib­lio­tekoje dirbančios darbuotojos: Aldona Marčiulionytė, Stasė Vyšniauskienė, Rita Kairytė ir Nijolė Pereckienė, padėkota buvusioms ilgametėms bib­lio­tekos darbuotojoms. Jubiliejui skirtą renginį užbaigė koncertas „Aš – strazdo mokinys“. J. S. Bacho, A. Martinaičio, A. Piazzollos, J. Andrejevo kūrinius atliko Justinas Mačys (fleita) ir Donaldas Bružas (fortepijonas). Nuoširdžiai dėkojame bib­lio­tekos skaitytojams ir lankytojams, kurie mus skatina augti.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija 35

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ JONAVA Tvarus pasaulis prasideda mūsų kieme. Šiandien gana dažnai girdime apie pasaulio klimato kaitą, neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai ir su tuo susijusias ateities grėsmes. Ne rečiau mus pasiekia informacija apie tai, kaip didžiosioms pasaulio šalims nepavyksta sutarti dėl bendrų pastangų, kurios galėtų šias grėsmes sumažinti. Vieni stengiasi daugiau, kiti nemato reikalo per daug stengtis, o mums atrodo, kad tvaraus pasaulio nebus, jei lauksime, kol kažkas susitars, nuspręs ir ims veikti. Tvaraus pasaulio pradžia – mūsų kiemas, o jo puoselėjimas neatsiejamas nuo kasdienių pastangų, nors ir nedidelių, bet teikiančių naudą ir džiaugsmą. Jonavos viešojoje bibliotekoje priimami sprendimai gyventi tvariau – veiklos kasdienybė. Kartais jie būna visai paprasti, kartais linksmi ir kūrybingi, tačiau visais atvejais – vedantys tvaraus pasaulio link. Mums žinoma, kad perdirbus vieną toną popieriaus sutaupoma tiek energijos, kad jos užtektų apšildyti vidutinio dydžio namą 6 mėnesius iš eilės. Todėl nuolat rūšiuojame ir suteikime galimybę tai daryti ne tik darbuotojams, bet ir lankytojams. Daiktų antrinis panaudojimas – būdas dar labiau sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Čia kūrybiškumui ribų nėra: Jonavos viešojoje bibliotekoje senjorų klubo „Polėkis“ narės antrines žaliavas naudoja kurdamos rankdarbius, vaikų laisvalaikio erdvėje vyksta daugybė skirtingų edukacinių veiklų, jose iš nebereikalingų daiktų mažieji pasigamina kūrybiškų darbelių. Jau ne vienus metus bibliotekos bendruomenė dalyvauja rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus inicijuojamoje kalėdinių eglučių kūrimo akcijoje ir Jonavos miesto parke pristato iš antrinių žaliavų sukurtas spindinčias, didesnes nei 2 m aukščio eglutes. O štai prieš kelerius metus kūrybinėse dirbtuvėse sukurtos parodos „Europiečių batai“ negali pamiršti ne tik bibliotekos darbuotojai, bet ir lankytojai. Iš antrinių žaliavų pagaminti skirtingas Europos šalis atspindintys batai tąkart nukeliavo ir į Kauno apskrities viešąją biblioteką. Tačiau sėkmingiausiu sumanymu, skirtu suteikti daiktams antrą gyvenimą Jonavos viešojoje bibliotekoje, galime vadinti Knygų terasą ir čia esančią knygų lentyną. Vien 2021-aisiais ši vieta sulaukė daugiau nei 5000 lankytojų, atnešusių daugiau nei 6000 jiems nereikalingų, o gal perskaitytų knygų ar norėjusių pasikeisti, pasmalsauti apie suneštus spaudinius. Ši Knygų terasa veikia jau šeštus metus. Ji – ne tik puikus būdas, užtikrinti aplinkai draugiškus knygų mainus, bet ir prisidėti prie skaitančios visuomenės auginimo. Bibliotekos aplinkos kūrimas – dar vienas būdas įgyvendinti tvarias idėjas. Prie bibliotekos ir jos filialų kuriamos žaliosios zonos, kuriose atgaivą randa ir lankytojai, ir darbuotojai. Tie, kurie grožisi išpuoselėtais gėlynais prie Knygų terasos, ne mažiau nustebs išvydę vaistažolių darželius prie Rimkų bibliotekos. Pastarasis filialas, esantis daugiabučių namų apsupty,

36

Vykdant projektą, iš antrinių žaliavų sukurti europiečių batai.

Knygų terasa, kurioje skatinama dalytis perskaitytomis knygomis.

Rimkų filiale puoselėjama meilė gamtai ir gyvūnams.

Knygų terasoje vyko ir nenaudojamų daiktų mainytuvės.

gausiausiai apgyvendintoje miesto teritorijoje, vaistažolių darželiais neapsiriboja. Rimkų bibliotekos lankytojai bičiuliaujasi ir su čia gyvenančiais gyvūnais: triuše Bite, šinšila Žiogu, šnekiosiomis amadinomis ar egzotiškai atrodančiomis gyvalazdėmis. Rūpinimasis gyvūnais skatina meilę gamtai, o šio filialo erdvėse palikti priminimai tausoti vandenį, elektrą ir kitus išteklius – asmeninę atsakomybę ir supratimą, kad net ir mažais žingsneliais visi galime prisidėti prie gamtos puoselėjimo. Rimkų bibliotekoje užaugintas vaistažoles savo veikloje ir edukaciniuose renginiuose net šaltuoju metų laiku sėkmingai panaudoja senjorų klubas „Katinas ir mėtinė arbata“. Jonavos viešoji biblioteka atvira visoms visuomenės grupėms: nuo mažiausių lankytojų, šeimų, iki senjorų, kurie savo aktyvumu stebina ne vieną. Čia rengiamos šviečiamosios veiklos, siūlomos įvairios laisvalaikio leidimo formos, padedančios įgyvendinti tvarias idėjas ir neeikvojančios papildomų energijos ar kitų išteklių. O svarbiausia, kad pati bibliotekos bendruomenė savo pavyzdžiu rodo, kaip galima prisidėti prie tvarių įdėjų įgyvendinimo: rengiami bibliotekininkų pėsčiųjų žygiai, sveikos gyvensenos pamokos, aktyviai prisijungiama prie Europos judumo savaitės iniciatyvų, bibliotekos darbuotojams suteikiama galimybė dalyvauti dėmesingu įsisąmoninimu (Mindfulness) grįsto streso ir emocijų valdymo mokymuose. Šių metų Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Knygų terasoje surengtos daiktų mainytuvės

Rimkų filialo augalų darželis.

Bibliotekos archyvas

„Džiugino mane, gal pradžiugins ir Tave?“, stebinusios antram gyvenimui siūlomų daiktų įvairove, nuotaikingai nusiteikusiais lankytojais ir mainų dalyviais. Į Jonavos viešąją biblioteką nesudėtinga atvykti viešuoju transportu ar dviračiais. Čia lankytojų laukia specialiai dviračiams įrengtos pastogės. Tapusi bendruomenės traukos centru, siūlydama veiklas, stiprinančias harmoningą santykį tiek su aplinka, tiek su savimi, biblioteka savo kasdienybės kieme kartu su bendruomene žengia tvaraus pasaulio link. Mažais žingsneliais, bet su didele viltimi po savęs palikti gražesnį pasaulį.

Kristina Jaskūnienė

JONIŠKIS Obelaitė – Jono Avyžiaus 100-mečiui. 22oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė biblio­ tekų lankytojams pasiūlė įvairiausių renginių ir akcijų. Ne išimtis ir Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka, bendruomenę kvietusi į susitikimus su knygų autoriumi keliautoju Juozu Gaižausku ir aktore Emilija Latėnaite, biblioterapijos propaguotoja poete Jūrate Sučylaite, joniškiete mokytoja, švilpynių kolekcininke Ugne Vaineikiene. Bibliotekininkai su bičiuliais dalyvavo pėsčiųjų žygyje Anykščiuose. Visus norinčiuosius viešoji biblioteka kvietė kurti tvarius knygų maišelius, skaityklos languose veikė joniškietės Kristinos Bylinskienės siuvinėtų paveikslų paroda.

Bibliotekininkų akcija Mėdginuose.

Bibliotekos archyvas

Bibliotekų savaitė Joniškyje baigta gražia Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuota akcija – susirinkę į tradicinę talką J. Avyžiaus gimtinėje Mėdginuose, bibliotekininkai netoli koplytstulpio pasodino obelaitę. Taip paminėtas rašytojo 100-metis. Pasak draugijos pirmininkės Zitos Grigutytės, J. Avyžius visą gyvenimą buvo arti gamtos, domėjosi sodininkyste. Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Gita Vilčiauskienė perskaitė ištrauką iš J. Avyžiaus apsakymo „Obuoliai“. Visą knygose nepublikuotą kūrinį iš ankstyvosios rašytojo kūrybos galima perskaityti 2006 metų „Žemygalos“ žurnale (Nr. 1–2, p. 86–87). Minėdama jubiliejinę J. Avyžiaus gimimo sukaktį, viešoji biblioteka dar parengė dvi parodas. Skaityklos languose eksponuojamos fotografijos, atspindinčios kraštiečio gyvenimo ir kūrybos akimirkas, o skaitykloje galima susipažinti su rašytojo kūrybos knygomis, kurios išleistos net 28 užsienio kalbomis. Ypač įdomu pavartyti knygas hindi (oficiali Indijos kalba), vietnamiečių, arabų, kazachų kalbomis. Paroda parengta iš bibliotekai padovanotos asmeninės rašytojo J. Avyžiaus bibliotekos fondo.

Dalia Norvaišienė

KAUNAS Tvarumo idėjų sklaida. Šventinės savaitės renginiai ir jų gausa džiugino Kauno rajono savivaldybės bibliotekos ir filialų lankytojus. Daugelyje bibliotekos padalinių vyko literatūrinės popietės, diskusijos apie bibliotekos vaidmenį ir kintantį jos statusą. Pavyzdžiui, Eigirgaloje surengtas pokalbis su skaitytojais, kurio tema buvo „Biblioteka – tai jūs ir mes“. Biblio­tekų lankytojai šiandien jau nebėra pasyvūs vartotojai. Jie – bib­ liotekos bendrakūrėjai, drauge su darbuotojais formuojantys šiuolaikišką biblioteką.

Gongo garsų terapija Vilkijoje.

Bibliotekos archyvas

Tvarumo temai atskleisti organizuotos įvairios edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, įvairūs mokymai. Apskritai bibliotekos prigimtis yra neatsiejama nuo tvarumo koncepcijos – juk biblioteka skatina skaitytojus ne pirkti knygas, o skolintis. Tad puikiu akcentu tapo viešosios bibliotekos akcija – dovanojamas nemokamas skaitytojo pažymėjimas. Domeikavos padalinyje nemokamai išduoti net 32 skaitytojo pažymėjimai. Pavyzdinė socialinį tvarumą įkūnijanti veikla – Vilkijos miesto bibliotekininkių kasmet Nacionalinės bibliotekų savaitės metu vykdoma akcija „Ligoniams ir neįgaliesiems“. Bibliotekininkės Jolanta Bačėnienė ir Liucija Baltiejienė aplankė Vilkijos neįgaliųjų sąjungos narius, supažindino su renginiais, pristatė knygų bei spaudos naujienas. Dar vienas Nacionalinės bibliotekų savaitės tvarumo temą atspindintis renginys – gongų muzikos seansas Vilkijos bibliotekoje. Tai viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Susitikime pokyčiams!“ dalis. Transcendentinėje kelionėje žmogus įsilieja į garsų jūrą ir patiria atsipalaidavimo būseną. Tomo Ivanausko gongo garsų terapijoje apsilankę bendruomenės nariai siekė pajusti harmoningesnį ryšį su pasauliu ir savimi, o toks ryšys yra pirma tvarios gyvensenos sąlyga. Itin daug buvo iniciatyvų, susijusių su antriniu panaudojimu. Beveik visi padaliniai prisijungė prie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos surengto konkurso „Tvarumo akcentai, antrinis panaudojimas“. Iš antrinių žaliavų kurdami įvairius daiktus darbavosi ne tik bibliotekų lankytojai (tiek suaugusieji, tiek vaikai) bet ir pačios bibliotekininkės. Buvo naudojami seni žurnalai, spalvoto popieriaus likučiai ir įvairiausios kitos medžiagos. Tad Kauno rajono savivaldybės viešąją biblioteką pasiekė daug žavių eksponatų tiek iš artimiausių, tiek ir iš atokiausių rajono vietovių. Vilkijos ir Lučiūnų filialų bibliotekininkės dalyvavo pėsčiųjų žygyje Anykščiuose, o viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė su dar keturiomis kolegėmis vyko į šią savaitę užbaigusią tarptautinę konferenciją „Tvari biblioteka“ Jurbarke.

Aistė Bartulė

KLAIPĖDA Konkurso nugalėtojai. Švenčiant Bibliotekų savaitę, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekoje surengta konkurso „Klaipėdos knyga 2021“ laureatų apdovanojimų ceremonija. Džiugu, kad šiemet rinkimuose aktyviai balsuota – sulaukta per 1600 balsų! Skaitytojų išrinkta populiariausia knyga – „Klaipėdos parko istorija“ (sudaryt. Jolanta Norkienė-Kokkalis, leid. „Libra Memelensis“).

Populiariausios knygos kategorijoje II vietos nugalėtoja tapo knyga „Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“ (sudaryt. Vaidas Banys, VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, išspausdino UAB spaustuvė „Druka“). III vieta atiteko erdvinei (pop-up) knygai „Iškylanti Klaipėdos istorija“ (teksto autorė Rita Maksimavičienė; iliustruotoja Raminta Jogminaitė, dizainerė Justina Plienaitienė, leid. UAB spaustuvė „Druka“). Komisija, kuriai vadovavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Alvydas Klimas, išrinko gražiausią Klaipėdos knygą – „Laivų modeliai. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“ (sudaryt. Romualdas Adomavičius, Edvinas Ubis, dizaineris Tadas Karpavičius, leid. Lietuvos jūrų muziejus).

Iš kairės: prof. A. Klimas, bibliotekos direktorė B. Lauciuvienė ir Lietuvos jūrų muziejaus atstovai. Bibliotekos archyvas

Buvo įvertintos dar kelios knygos, išsiskyrusios savo meniškumu, originalumu ir estetika. Jų leidėjai apdovanoti paskatinamaisiais prizais ir diplomais: S. Jokužio leidykla-spaustuvė už aktorės Ingos Jankauskaitės eilėraščių knygą „Ir tai praeis“; Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblio­teka už profesionalų Edvardo Jurčio fotografijų albumo „Būti šalia“ (sudaryt. Danguolė Ruškienė) maketą ir estetinį sprendimą. Tradiciškai populiariausios ir gražiausios knygos nugalėtojams bei paskatinamųjų prizų atstovams įteikti subtilūs menininkės Neringos Poškutės-Jukumienės meno kūriniai.

Renata Rudienė

PANEVĖŽYS Kitokia savaitė. Tvarumo temą ir idėją palaikiusi Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka kvietė savo bendruomenę pajudėti, pasidžiaugti gamta, panaudotiems daiktams suteikti antrą gyvenimą. Net šešios E. Mezginaitės viešosios biblio­ tekos darbuotojos dalyvavo 12 km žygyje po Anykščių apylinkes. Bibliotekos kolektyvas jungėsi ir prie G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuotos akcijos „(Ne)pėsčias“, per kurią bibliotekininkai buvo kviečiami visą savaitę judėti pėsčiomis, paspirtuku ar viešuoju transportu. Į šią akciją įsitraukė 20 Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos darbuotojų, per savaitę jie nuėjo 573 419 žingsnių. Bibliotekininkės kvietė perskaitytoms knygoms suteikti antrą gyvenimą – jos buvo dovanojamos praeiviams, kita dalis atiteko Panevėžio pusiaukelės namams. Vaikams buvo pasiūlytas renginys gamtos tema – bibliotekoje svečiavosi „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, žolininkas, lektorius ir knygų autorius

37

Bibliotekininkės dalyvavo 12 km žygyje Anykščiuose. Bibliotekos archyvas

Marius Lasinskas. Jis suteikė žinių apie vaistažoles, su vaikais gamino žolelių mišinį ir žalią druską, atskleidė kavos iš kiaulpienių šaknų receptą. Netrūko knygų pristatymų – bibliotekoje lankėsi rašytoja, žurnalistė Eva Tombak (pristatė naujausią knygą „Ar čia kas nors yra?“), istorikas Juozas Brazauskas (apibendrino biografinę apybraižą apie Balį Sruogą „Gyvenimas perbėgo per atmintį“), rašytoja Virginija Rimkuvienė (dalyviams pristačiusi knygą „Jis vadina mane mama“), rašytojas Audrius Skačkauskas (papasakojo apie knygą „Neleisk angelui nukristi nuo peties 2“). Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto literatai drauge su mobiliografijos būrelio nariais pristatė leidinį „Sukasi laiko ratai“. Bibliotekoje veikė įvairios literatūrinės parodos, vyko viktorinos, virtualus fotografijų konkursas „Mano biblioteka“. Skaitytojai dalyvavo pažintinėse ekskursijose – mažieji bibliotekos lankytojai susipažino su vaikų biblioteka „Žiburėlis“, o suaugusieji aplankė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ekspoziciją „Bitės aruodai“. Taigi Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo šventė ne tik bibliotekininkams, bet ir lankytojams.

Vaida Žalienė

PRIENAI Kultūrinio turizmo maršrutu. Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka, atsiliepdama į raginimą Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę skirti bibliotekų vaidmeniui formuojant tvarią vertybių sistemą apmąstyti, balandžio 27 d. pakvietė išbandyti viešosios bibliotekos sukurtą kultūrinio turizmo maršrutą „Justino Marcinkevičiaus keliu“. Bibliotekininkai ir kartu keliavę Prienų krašto muziejaus muziejininkai aplankė poeto tėviškę Važatkiemyje, pradinę mokyklą Alksniakiemyje ir „Žiburio“ gimnaziją, kur jis mokėsi, kitus į maršrutą įtrauktus gamtos, istorinius, kultūros paveldo objektus ir lankytinas vietas: Pagaršvio piliakalnį, žydų sušaudymo ir masinės kapavietės vietą, paminklą žuvusiems partizanams Prienų „Žibu-

rio“ gimnazijos kieme, „Žiburio“ kalnelį, Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminką, Greimų tiltą ir kt. Ši kultūrinė kelionė suteikė galimybę keliautojams ne tik prisiliesti prie poeto kūrybos ištakų, bet ir iš naujo pažvelgti į poetą subrandinusį tautinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Ji taip pat reikšminga puoselėjant Lietuvos istorinių, tautinių, kultūrinių vertybių supratimą ir pagarbą joms. Tai – tvarios vertybės, o jų puoselėjimas – kiekvieno bibliotekininko misija ir kasdienio darbo prasmė, kad iš modernios XXI amžiaus visuomenės atminties neišsitrintų svarbiausieji dalykai, kurių tvarumą privalome užtikrinti: gimtoji kalba, tėvynė, tautinis identitetas.

Dalia Bredelienė

ŠILALĖ Dėmesys atsakingam vartojimui. „Tvari biblioteka – tvarus skaitytojas“ – į taip pavadintą akciją gyventojus pakvietė Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šilališkiai galėjo atnešti nebenaudojamų baterijų ir už tai dovanų gauti bibliotekos suprojektuotą ir 3D spausdintuvu atspausdintą telefono laikiklį. Akcija sulaukė didelio susidomėjimo ir nustebino atsakingu lankytojų požiūriu tiek į kasdienį gyvenimą, tiek ir į mus supančią aplinką. Iš viso sulaukta per 1200 baterijų, jos bus perduotos perdirbti. Nebenaudojamas baterijas į biblioteką nešė mokinių klasės, šeimos, pavieniai gyventojai. Akcijos organizatorės Komunikacijos ir inovacijų skyriaus darbuotojos teiravosi dalyvių, kaip jie sukaupė šiuos elektronikos elementus. Kaip paaiškėjo, daugiausia jų surinkta iš vaikų žaislų. Net 131 nebenaudojamą bateriją atnešė Geda Kačinauskienė. Už didžiausią kiekį atneštų elementų jai bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė įteikė išmaniąją apyrankę. Be skatinamųjų

Gyventojų atneštos nebenaudojamos baterijos. Rima Norvilienė

prizų neliko nė vienas akcijos dalyvis – kiekvienam atiteko laikikliai mobiliesiems telefonams. Biblioteka ir toliau stengsis plėtoti tvarumo temą, sieks skatinti visų atsakingą vartojimą ir ekologiją.

Rima Norvilienė

TAURAGĖ Išrinkta 2021 metų knyga. Balandžio 25-osios vakarą Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo renginys – 9-asis konkurso „Tauragės metų knyga“ apdovanojimų vakaras ir kraštietės, tapytojos, pedagogės Loretos Slapšinskaitės-Zdanavičienės kūrybos darbų ant siuvinėtų drobių parodos „Laiškai į praeitį: sugrįžimai“ pristatymas. Gražiausia Tauragės knyga išrinkta Eugenijaus Šalčio eilėraščių knyga „Virš miestelio varpinės“. Aktualiausia pažintine knyga tapo „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis…“: Tauragės krašto dainuojamojo ir choreografinio folkloro rinktinė (sudarė Anastazija Pečkaitienė). Skaitytojai socialiniame tinkle „Facebook“ rinko populiariausią grožinę knygą, ja tapo Jono Jakštaičio „Kiškiai žolę pjovė: eilėraščiai ir pasakaitės“. Populiariausia pažintine knyga išrinkta „Žygaičių valsčiaus LLA“ (sudaryt. Jonas Nairanauskas).

GALERIJA. Labdaros aukcionas ukrainiečiams paremti

Vygaudas Juozaitis

Vaizdas nuo Bagrėno piliakalnio.

38

Bibliotekos archyvas

Vilnius. Lietuvos bibliotekininkų draugijos Nacionalinės bibliotekos skyrius ir jo vadovė Vitalija Miliukiene balandžio 29 d. pakvietė kolegas į šventinės savaitės baigiamąjį renginį – bibliotekos darbuotojų rankdarbių ir skanėstų labdaros aukcioną, skirtą ukrainiečiams paremti. Buvo galima įsigyti megztų žaislų, dekoruotų dėžučių, tapybos darbų, skiautinių pagalvėlių, net žydinčią orchidėją ir žalią drakoniuką. Surinkti 943 eurai pervesti Maltos ordino pagalbos tarnybai. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija)

ZARASAI

Kankliuoja Agota Zdanavičiūtė.

Bibliotekos archyvas

Po apdovanojimų ceremonijos vyko parodos „Laiškai į praeitį: sugrįžimai“ pristatymas, autorė papasakojo apie savo kūrybos motyvus. Tapydama ant senųjų rankų darbu puoštų audinių, dailininkė tarsi išsaugo to daikto istoriją, pratęsdama jo gyvavimą savo paveiksluose. Autentiškas siuvinėtas raštas ar jo fragmentas padiktuoja Loretos paveikslo kompozicijos struktūrą, net spalvų derinius. Renginyje kanklėmis grojo ir dainavo Agota Zdanavičiūtė.

Renginiai – kiekvieno skoniui. Balandžio 23–29 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai ir lankytojai buvo kviečiami dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, mokymuose, akcijose. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje buvo surengtas iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo naujausio 2021 m. knygos leidimo sudarytojas ir rengėjas istorikas dr. Ignas Kapleris. Šią knygą skaitytojai jau gali imti į namus. Priestato III a. skaitykloje atidaryta kraštietės Jolitos Kazulėnienės dailės darbų paroda „Spalvota kasdienybė“, o abonemente buvo pristatyta interaktyvi knyga apie vaistininkę, žolininkę, etnografę, habilituotą gamtos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę.

VILNIUS Knygų dovanų mugė. Jau trečią kartą, vykstant Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, balandžio 29 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje surengta Knygų dovanų mugė. Šiemet surinktos aukos buvo skirtos Ukrainai paremti. Fausto Latėno meno mokyklos mokiniai dovanojo muzikinį sveikinimą. Inesa Dumbravienė

Bibliotekos archyvas

Į akciją įsitraukė net 20 įstaigų – mokslo ir atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos dovanojo daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų. Pirmąkart lankytojams galėjome pasiūlyti ne tik specializuoto turinio knygų, bet ir romanų, vaikiškų knygelių bei žaidimų. Mugės dalyviai rinkosi jiems patinkančius leidinius ir aukojo Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“. Renginio, kuris truko tik keturias valandas, metu buvo surinkta daugiau nei 1500 eurų. Kaip teigė „Stiprūs kartu" iniciatorius Edmundas Jakilaitis, šie pinigai bus skiriami ukrainiečių pabėgėlių maitinimui organizuoti Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Renginio dalyviams ir lankytojams puikų klasikinių muzikos kūrinių koncertą dovanojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vadovas Artūras Šilalė, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras). Dėkojame jauniesiems atlikėjams ir dalyvavusioms institucijoms, nes tik bendromis pastangomis į mugę pavyko pritraukti nemažai knygai ir Ukrainai neabejingų lankytojų.

Inga Berulienė

SAVAITĖS RENGINIAI Akmenė. Rajono viešoji biblioteka per Nacionalinę bibliotekų savaitę pakvietė lankytojus į susitikimą su Simono Daukanto bibliofilų klubo nariais – pirmininku Gintautu Černeckiu ir Aiste bei Mindaugu Talijūnais. Jame kalbėta apie rašytojo Simono Daukanto idėjų tęstinumą, klubo veiklą, leidžiamą laikraštį „Žemaičių bibliofilas“, rengiamas ekskursijas ir konkursus. Pagėgiai. Vydūno viešoji biblioteka šventinę savaitę palydėjo surengtu jaunųjų skaitytojų susitikimu su rašytoja Rebeka Una. Po susitikimo pristatyta naujausia pramoga – kraštotyrinis, edukacinis ir pažintinis pabėgimo kambarys „Įsižiūrėk į vidurnaktį“, skirtas poetui Algimantui Mackui atminti. Tuo džiaugėsi ir dalyvavusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen. Mažeikiai. Balandžio 28 d. Mažeikių rajono viešojoje bibliotekoje vyko vakaras „Mudu 2, kalbininko vaikai“, skirtas kraštiečio kalbininko Adomo Šoblinsko 90-osioms gimimo metinėms. Jame dalyvavo Violeta Šoblinskaitė ir Valdemaras Šoblinskas. Bibliotekos salę papuošė Valdemaro fotografijų paroda „Kol paukščiai sugrįš, o Violeta pristatė savo ką tik išleistą poezijos knygą „Vaivorų ribėjimas“.

Vaiva Keserauskaitė

Mugės dalyviai rinkosi jiems patinkančias knygas.

TRUMPAI

Visą savaitę bibliotekoje vyko skaitmeninio raštingumo konsultacijos – senjorai buvo mokomi naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, planšete. Skaitytojai aktyviai sprendė bibliotekininkų sukurtą interaktyvų literatūrinį kryžiažodį „...nuo papiruso iki bibliotekos“, prisiminė skaitomiausių romanų autorius ir pavadinimus, spėjo mįsles, prisiminė svarbius žmones ir įvykius. Graži tradicija – Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Fausto Latėno meno mokyklos mokiniai bibliotekininkams dovanoja muzikinį sveikinimą. Jaunieji atlikėjai gražiausiomis dainomis ir įvairių instrumentų akordais visus įkvėpė mėgautis atbundančia gamta ir išsiilgta saulės šiluma. Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Jūratei Stacevičiūtei ir visai mokyklos bendruomenei už draugystę su biblioteka. Mažiesiems bibliotekos lankytojams ir jaunimui taip pat netrūko pramogų ir įdomių veiklų: vyko prisegamo ženkliuko su Ukrainos simbolika dirbtuvės, bendradarbiaujant su Zarasų kultūros centru, bibliotekos lankytojams suteikta galimybė išbandyti virtualiosios realybės žaidimus ir žiūrėti filmukus: paskraidyti parasparniu virš Zarasų, pasivažinėti amerikietiškais kalneliais, pasivaikščioti dinozaurų parke, sužvejoti svajonių žuvį. Vaikai dar dalyvavo lego robotų varžybose, kūrė gėles ir miško gerybes 3D pieštukais, liejo akvareles pagal Selemono Paltanavičiaus kūrinį apie metų laikus. Taip Zarasų viešojoje bibliotekoje prabėgo Bibliotekų savaitė, dovanojusi pakilią nuotaiką ir palikusi gražius atsiminimus.

Inesa Dumbravienė

Šilutė. Balandžio 27–28 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko vaikų knygos šventė „Kviečia baltos knygų burės“, skirta 22-ajai Lietuvos bibliotekų savaitei. Vaikams buvo sudaryta galimybė susitikti su rašytojais (R. Savickyte, I. Zarambaite, O. Jautake, S. Ach, A. Kenešyte-Grice, T. Dirgėla), pasilinksminti atidarymo šventėje, pamatyti Šilutės kamerinio dramos teatro spektaklio premjerą. Trakai. Viešosios bibliotekos Rūdiškių filiale šventinė savaitė pasitikta tvaria paroda iš nebenaudojamų medžiagų „Ten miške, kur eglės ošia“. Balandžio 25 d. vaikai buvo pakviesti į susitikimą su rašytoju Pauliumi Norvila, kuriame kalbėjosi apie „Vieną Tokį Lokį“, o balandžio 27 d. vyko virtualus susitikimas su rašytoja ir žurnaliste Jolita Zykute, gyvenančia Vokietijoje. Utena. Balandžio 27 d. A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje surengtas kraštiečio rašytojo Vytauto Račicko jubiliejinis vakaras „Jo knygos gimsta iš širdies...“. Svečias pasidalijo prisiminimais iš vaikystės, renginyje dalyvavusi vaikų literatūros specialistė Rasa Milerytė pateikė autoriaus kūrybos darbų apžvalgą. Šventinę nuotaiką palaikė dainavimo studija „Decima“. Vilkaviškis. Balandžio 27 d. viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius ir Keturvalakių biblioteka savo jaunuosius skaitytojus pakvietė į susitikimą su rašytoja, iliustruotoja Kotryna Zyle. Buvo pristatyta naujausia rašytojos knyga „Siela sumuštinių dėžutėje. Nelabai baisios istorijos“. Susitikimas surengtas vykdant viešosios bibliotekos projektą „Lietuvių autoriai paaugliams 2022“. Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Liudmila Fetingienė, Dangira Undžienė, Vita Gerulienė, Danguolė Paliulienė, Beatričė Navarskaitė, Alvina Radžvilienė

39

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KAZLŲ RŪDA Edukacinė ekskursija. Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ toliau kviečia į edukacinius renginius. Balandžio 28 d. Kazlų Rūdos 6–8 klasių moksleiviai vyko į pažintinę ekskursiją po kraštotyrininko J. Dovydaičio lankytas Kalvarijos vietas. Kalvarijos krašto muziejuje pasitikęs darbuotojas Alvydas Totoris papasakojo apie J. Dovydaičio veiklą ir pirmąją darbovietę Kalvarijoje. 1928 m. rugsėjį jis pradėjo dirbti Kalvarijos pradžios mokykloje mokytoju, tęsė pamėgtą tautosakos rinkėjo darbą. Čia dirbo dvejus metus. 1954 m. vėl atvykęs į Kalvariją, J. Dovydaitis fotoaparatu įamžino miesto įstaigose, gatvėse, prie Šešupės krantų sutiktus kalvarijiečius. Antroji edukacinės ekskursijos dalis vyko Kalvarijos gatvėse – drauge su muziejininku aplankėme vietas, užfiksuotas J. Dovydaičio fotografijose, galėjome palyginti praeities ir dabarties vaizdus. Stebėjomės daugiau nei per pusšimtį metų įvykusiais pokyčiais.

Edukacija Kalvarijos krašto muziejuje.

Romas Linionis

Pasivaikščiojimą paįvairino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus fotografas Romas Linionis, suteikęs galimybę pamatyti, kaip atrodė tuo metu populiarus fotoaparatas, kokiu galbūt fotografavo ir pats J. Dovydaitis. Stebėjome, kaip dirba R. Linionis ir klausėmės patarimų, kaip padaryti kuo kokybiškesnę nuotrauką. Visi fotografavome J. Dovydaičio nuotraukose įamžintus objektus, kad galėtume palyginti, kaip Kalvarija atrodė mūsų kraštiečio akimis ir kaip – dabar. Edukacijos dalyvių darbo rezultatus peržiūrės pats fotografas, o geriausius darbus rudenį parodoje galėsime pamatyti visi. Labai dėkojame edukatoriams – muziejininkui A. Totoriui ir fotografui R. Linioniui, kurie mums priminė, kokia reikšminga veikla užsiėmė mūsų kraštietis tautosakininkas J. Dovydaitis.

Inga Rutkauskaitė

SKUODAS Projekto kelionė. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Palangos Juzė: pažink, išmok, kurk!“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, veiklos toliau buria rajono gyventojus ir skatina užsiimti įdomia veikla.

40

Daukšių filiale balandžio 7 d. vyko kūrybinės dirbtuvės „Žaliasis kursas“, kurias vedė projekto vadovė Silvija Puškorienė. Į renginį susirinko nemažas būrys įvairaus amžiaus Daukšių kaimo gyventojų, jie po intensyvaus dviejų valandų kūrybinio darbo iš antrinių žaliavų pasigamino margučių krepšelį.

Bibliotekoje rišamas tinklas Ukrainos gynėjams.

Iš antrinių medžiagų gaminami margučių krepšeliai. Bibliotekos archyvas

Balandžio 13 d. Daukšių filiale vyko renginys „Juzės diena Daukšiuose: paskaita „Kaimo tradicijos ir papročiai“ ir kvilingo edukacija „Popieriaus sukučiai“. Jame dalyvavo ne tik vietos gyventojai – atvyko ir kelios moterys iš Notėnų, Vižančių kaimų, Skuodo miesto. Susirinkusieji buvo supažindinti su Daukšių kaimo tradicijomis ir papročiais. Apie juos papasakojo Daukšių filialo bibliotekininkė Vilma Simaitienė. Edukacijos „Popieriaus sukučiai“ dalyviai sužinojo, kad kvilingo technika galima kurti atvirukus, dekoracijas, paveikslus ir kitas puošmenas. Tai yra meno rūšis, kai siauros popieriaus juostelės sukamos į ritinėlius, o šie formuojami į įvairias figūras. Šis kūrybinis darbas reikalauja kantrybės, kruopštumo, susikaupimo ir laiko. Daugelis dalyvių teigė, kad tai yra savotiška atsipalaidavimo forma. Balandžio 27 dieną „Palangos Juzė“ užsuko ir į Pašilės filialą, čia vyko edukacija „Sėlkėnė koskėlēlė“. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su tapybos ant šilko technika ir priemonėmis. Tapybos ant šilko paslaptimis, nuoširdžiais patarimais dalijosi tautodailininkė Irena Gadeikienė. Visi džiaugėsi edukacijos galutiniu rezultatu. Ši veikla suteikė galimybę pažinti tapybos ant šilko meną, improvizuoti spalvomis, akimirkai atitrūkti nuo rutinos. Įgyvendinant projektą organizuojami įvairūs renginiai, kurių tikslas – suburti skirtingų kartų vietos gyventojus įdomiai ir naudingai edukacinei, kultūrinei ir pažintinei veiklai. *** Visus suvienijusi akcija. Skuodo savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka sulaukė pagalbos prašymo iš bibliotekos partnerės – Lvivo regiono vaikų bibliotekos Ukrainoje. Prašyta maskuojamųjų tinklų Ukrainos gynėjams, jie reikalingi karinei technikai maskuoti. Kreipėmės į rajono gyventojus, kad paaukotų medžiagų ir padėtų rišti tinklus. Darbai pajudėjo nuo pat pirmos dienos. Džiugu, kad atsiliepė nemažai žmonių ir įstaigų – į biblioteką nešė reikalingas medžiagas, prisidėjo rišdami tinklus. Biblioteka

Bibliotekos archyvas

buvo tarsi tinklo rišimo cechas – triūsė bibliotekininkai, skaitytojai, suaugusieji ir mokiniai. Tinklai jau iškeliavo į Ukrainą, o Skuodo miestą papuošė sukurta instaliacija „Mintimis ir veiksmais – su Ukrainos tauta“. Akcija suvienijo Skuodo bendruomenę, R. Granausko viešosios bibliotekos darbuotojus ir skaitytojus, parodė, kad mintimis, žodžiais ir veiksmais esame kartu su Ukrainos tauta.

Birutė Sruogienė

UTENA Pojūčių laboratorija. A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje balandžio 14 d. pristatyta nauja paslauga mažiesiems lankytojams – pojūčių laboratorija. Pirmieji ją išbandė lopšelio-darželio „Saulutė“ auklėtiniai. Pasitelkdami pagrindinius žmogaus pojūčius: regą, klausą, lytėjimą ir uoslę, jie įsitraukė į tyrinėjimų kelionę.

Pojūčių laboratorijoje – pažintis su gyvūnų skleidžiamais garsais. Bibliotekos archyvas

Žaisdami tylos žaidimą, vaikai siuntė varpelį, kuris neskambėjo, o jam suskambėjus reikėjo pasakyti gražų žodį ar pagirti savo draugą. Vėliau vaikai keliavo akimis ir tyrinėjo povandeninio pasaulio gyvūniją, stebėdami teliūskuojantį vandenį net pajautė šaltį. Lytėdami nusikėlė į mišką, kai maišelyje užčiuopę objektus turėjo atspėti, ką ištrauks. Vaikai tyrinėjo naminius gyvūnėlius, paukštelius ir muzikos instrumentus, turėjo atspėti, pamėgdžioti ir pasakyti, ką primena skleidžiami garsai. Na, o pasitelkę uoslę mažieji daug sužinojo apie įvairius prieskonius. Ši pojūčių laboratorija lavina vaikų atmintį, protinę veiklą ir leidžia žaidžiant tyrinėti pasaulį. Tai apskričių viešųjų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos ir savivaldybių viešųjų bibliotekų 2020 m. parengto projekto „Biblioteka visiems“ iniciatyva. Projekto tikslas – didinti bibliotekų prieinamumą įvairių individualių reikmių turintiems žmonėms.

Beatričė Navarskaitė

IN MEMORIAM

KRISTINA NIJOLĖ ŠERNAITĖ [1942 12 11–2022 04 14] Kristina Šernaitė gimė 1942 m. Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.), ten baigė vidurinę mokyklą. Vėliau mokėsi Panevėžio muzikos technikume (dabar – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija). Dirbti į tuometės Respublikinės bib­lio­tekos Muzikos skyrių atėjo 1977 m., jau būdama profesionali muzikė – baigusi Vilniaus konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetą ir įgijusi muzikos mokytojo specialybę. Beveik 45 metus trukęs darbas – nuo plokštelių, natų komplektavimo, bibliografavimo iki muzikinių parodų rengimo ir renginių įgarsinimo subtilybių – paliko ryškų pėdsaką Muzikos skyriaus ir visos bib­lio­tekos istorijoje. Nors Kristina buvo kukli ir uždaro būdo, ji gebėdavo užmegzti ryšius su kompozitoriais, muzikantais, dainininkais, taip pat su muziejais ir archyvais. Dėl nepaprasto Kristinos pareigingumo, organizuotumo ir kūrybiškumo įvyko daugybė įdomių susitikimų, koncertų, originalių parodų. Visi šie darbai prisidėjo plečiant tiek bib­lio­tekos lankytojų, tiek pačių darbuotojų akiratį. Paveikiai pristatydama parodas profesinėje spaudoje, su užsispyrimu ir polėkiu tyrinėdama muzikos fondus, garsindama lietuviškos muzikos paveldą, Kristina svariai prisidėjo prie jo sklaidos. Apie iškilius lietuvių (Vladą Jakubėną, Vytautą Marijošių, Bronių Budriūną, Teodorą Brazį, Miką Petrauską ir kt.) ir pasaulio (Antonio Vivaldi, Franzą Schubertą, Hectorą Berliozą ir kt.) muzikus, apie muzikos istoriją ir jos tyrinėjimus (lietuviškas plokšteles, išeivijos muzikinį gyvenimą, operos istoriją, dainų šventes) Kristina parengė per 100 straipsnių, juos publikavo leidiniuose „Šiandien aktualu“, „Tarp knygų“, taip pat įvairiose monografijose. Jie turi išliekamąją vertę, šis palikimas svarbus ne tik Muzikos skyriui, bet ir visai muzikų bendruomenei. Kristinos profesionalumą ir geranorišką paslaugumą ypač vertino muzikologai, teatrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai. Ji greitai ir kompetentingai surinkdavo reikalingą muzikinę medžiagą moksliniams straipsniams, renginiams, parodoms – taip prisidėdama prie reikšmingų lietuviško paveldo tyrinėjimų. Sudėtingais klausimais apie muzikos leidinių identifikavimą ar aprašymą visada noriai konsultavo kolegas. Buvo ypač atsidavusi mėgstamam darbui, jos darbo diena buvo ne „nuo iki“, bet „čia ir dabar“. Kristina buvo intelektualus, šiltas žmogus, be jokios arogancijos, nepaprastai veikli ir ištikima savo puoselėtoms idėjoms. Ir, aišku, muzikai. Turėjo ir geros pašnekovės talentą: galėjo ne tik užkrečiamai ir patraukliai kalbėti apie muziką, bet ir diskutuoti socialiniais klausimais, tikėjimo, gyvenimo prasmės ir mirties temomis, dalytis kelionių įspūdžiais, pasakoti apie trijų Baltijos šalių bib­lio­tekininkų konferencijas (LiLaEst), kuriose aktyviai pati dalyvavo. Ji visada buvo ir išliks pavyzdžiu, kaip žmogus turėtų formuoti savo požiūrį į gyvenimą – nepernelyg rimtai, bet ir nepernelyg lengvabūdiškai, greičiau optimistiškai. Bendrauti ir netgi pajuokauti su ja būdavo smagu, nes Kristina buvo šviesios, linksmos sielos žmogus. Tokia ir liks mūsų atmintyje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos bendruomenė

41

IN MEMORIAM

NETEKOME KRAŠTIEČIO VYTAUTO VALENTINO ČESNULIO [1936 02 14–2022 04 26] Varėnos krašto bendruomenę pasiekė liūdna žinia, kad po sunkios ligos, eidamas 87-uosius metus, mirė žurnalistas, rašytojas Vytautas Valentinas Česnulis, daugelio knygų, straipsnių apie Varėnos kraštą (ir ne tik) autorius. V. V. Česnulis gimė 1936 m. vasario 14 d. Moliadugnio kaime, Varėnos valsčiuje. 1946 m. baigė pradinę mokyklą gimtajame sodžiuje, 1954 m. – Varėnos 1-ąją (Senosios Varėnos) vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, pasirinko žurnalistikos specialybę. 1959 m. baigęs universitetą, dirbo įvairiuose žurnaluose. Ketverius metus dirbo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijoje, 1968–1972 m. redagavo laikraštį „Gyvenimas – mokykla“. 1972–2001 m. dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT), buvo įvairių radijo ir televizijos redakcijų redaktorius. 1972–1974 m. vedė dvimetę ekonominės televizijos mokyklos žemdirbiams laidą. Taigi pačius gražiausius 29-erius gyvenimo metus ir gebėjimus atidavė Lietuvos radijui ir televizijai. V. V. Česnulis buvo ne toks žmogus, kuris sėdėtų be mėgstamo užsiėmimo. Dar mokykloje pamėgęs kraštotyrą, nebedirbdamas LRT laisvą laiką skyrė darbui archyvuose, gilinosi į gimtojo krašto istoriją. Nuo 2008 m. dar buvo laikraščio „Voruta“ bendradarbis. Pagrindinės jo rašinių temos – kultūra, mokslo ir bažnyčios istorija, kraštotyra. V. V. Česnulis parašė 15 knygų, kuriose sukaupta daug įdomių istorinių faktų, surinktų Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centriniame valstybės archyvuose ir Mokslų akademijos bib­lio­tekos rankraštyne. Pateikė nemažai retos ir daugeliu atvejų neskelbtos medžiagos. Archyvinių dokumentų analize pagrįstus rašinius skelbė ir įvairiuose periodiniuose leidiniuose. V. V. Česnulis nuolat palaikė ryšius su Varėnos krašto bendruomene, dalyvavo įvairiuose renginiuose. Varėnos kultūros centro salėje vykusioje konferencijoje „150 Varėnos istorijos minučių“ (2012 m.) skaitė pranešimą „Varėnos pradžia“. Tais pačiais metais dalyvavo Varėnos viešosios bib­lio­tekos renginyje, kuriame buvo aptarti žinių apie Varėną konkurso rezultatai ir įvertinti nugalėtojai. Nuolat domėjosi Varėnos viešosios bib­lio­tekos kraštotyros fondu, yra dovanojęs įvairios medžiagos. 2017 m. už žurnalisto profesinio vardo garsinimą V. V. Česnulis apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, 2017 m. apdovanotas „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija. 2018 m. jam įteikta „Ryto“ draugijos skiriama Stanislovo Rapolionio premija už Pietryčių Lietuvos kultūros ir švietimo sklaidą. Šviesus žurnalisto Vytauto Valentino Česnulio atminimas amžinai liks mūsų širdyse. Telydi velionio artimuosius paguoda ir stiprybė šią sunkią netekties valandą. Varėnos rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos darbuotojai

V. V. ČESNULIO REMIANTIS ARCHYVINIAIS ŠALTINIAIS PARAŠYTOS KNYGOS „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (2006); „Senoji Perlojos bažnyčia“ (2006); „Perlojos bažnyčios“ (2008); „Moliadugnis ir jo apylinkės“ (du leidimai: 2007, 2008); „Varėnos krašto šauliai 1919–1940“ (2008); „Kalesninkų parapijos atgimimas: Kalesninkų bažnyčios statytojas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas Mykolas Rudzis“ (istorinė apybraiža, 2013); „Nutilę varpai“ (apybraiža apie Lietuvos bažnyčios varpus, 2015); „Poringė apie Mergežerio sodžių“ (2011); „Varėnai 150 metų“ (2012); ,,Senoji Varėna – 600“ (2014, knygoje aprašė Senosios Varėnos istoriją iki sovietinės okupacijos); „Tarp ežerų ir girių: Girežerio kaimo istrija“ (2016); „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“ (2016); „Merkinės cerkvė“ (2019); „Mokytojai Grušauskai“ (2019); „Kūrybos taku“ (istorinių straipsnių rinkinys, 2021).

42

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO GEGUŽĘ 1 d.

Šiemet paskutinis pavasario mėnuo prasidėjo dviem gražiomis šventėmis: sutapo Gegutės ir Motinos dienos. Pirmąją gegužės savaitę galima išgirsti kukuojant gegutę, todėl tomis dienomis Lietuvoje nuo seno minėta ši šventė. Manyta, kad gegutės balsu prabyla likimo deivė. Iš Lietuvių protėviai tikėjo, kad gečia kilo tikėjimas, kad galima išskaičiuoti gutės balsu prabyla likimo deigyvenimo metus ar įsigysimus turtus. Jei vė. BY-NC-SA (Vogelartinfo) pirmąkart gegutė užkukuos jau sulapojus medžiams, metai bus geri, o jei ant nuogų šakų – blogi. Motinos diena, švenčiama pirmą gegužės sekmadienį, Lietuvoje gyvuoja nuo 1928 metų. Latvijoje ir Estijoje ji minima antrą mėnesio sekmadienį, Lenkijoje – gegužės 26 d. Motinoms pagerbti skirta šventė apima visą pasaulį – jei peržvelgtume šios šventės kalendorių, tai ji tęstųsi, kaskart švenčiama vis kitoje valstybėje, kone ištisus metus, pradedant vasariu Norvegijoje ir baigiant gruodžiu Ispanijoje ir Portugalijoje Švč. Mergelės Marijos nekalto Motinos diena Lietuvoje imta minėti nuo 1928 m. prasidėjimo iškilme. Pixabay.com

2 d.

Prieš 120 metų gimė vienas žymiausių australų rašytojų Alanas Marshallas (1902–1984). Literatūrinę veiklą pradėjo gana anksti, būdamas dvidešimtmetis, Antrojo pasaulinio karo metais dirbo fronto laikraščio korespondentu. Tarp žinomiausių A. Marshallo kūrinių – autobiografinė trilogija „Aš moku šokinėti per balas“ (lietuvių kalba pasirodė ne vienas leidimas); „Tai yra žolė“; „Mano širdyje“. Šios knygos – Vaikystėje persirgta liga padarė neabejotinas įkvėpimo šaltinis siekti didelę įtaką tolesniam A. Marshallo savo svajonių. Persirgęs poliomielitu, gyvenimui ir literatūrinei kūrybai. nuo šešerių metų Alanas vaikščiojo su ramentais, bet tai netrukdė jam išdykauti su bendraamžiais, išmokti jodinėti. Knygą „Aš moku šokinėti per balas“ vaikų literatūros ekspertas dr. Kęstutis Urba siūlo įtraukti į rekomenduojamų knygų sąrašą. A. Marshallas rinko aborigenų legendas, sudarė ir parašė aborigenų mitų interpretacijų knygą.

3 d.

Pasaulinė spaudos laisvės diena. Atkurtoje Lietuvoje minties laisvę, laisvę reikšti savo įsitikinimus, gauti informaciją įtvirtino beveik prieš 30 metų spalio mėnesį priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir 1996 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymas. Pirmoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje spaudos laisvę skelbė laikinosios (1918, 1920 m.) ir nuolaPixabay.com tinė (1922 m.) Konstitucijos. Apskritai pirmas rašytinis spaudos laisvę reglamentuojantis teisės dokumentas – Spaudos laisvės aktas – priimtas 1766 m. Švedijoje. Prancūzijoje 1789 m. buvo priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurioje teigiama, kad kiekvienas pilietis gali laisvai kalbėti, rašyti ir spausdinti, tik jis turės atsakyti už piktnaudžiavimą šia laisve. Organizacija „Reporteriai be sienų“, kasmet skelbianti spaudos laisvės indeksą, naujausioje ataskaitoje Lietuvą paskelbė 9-a pasaulyje. Rusija šiame sąraše yra 155-a, Baltarusija – dar dviem laipteliais žemiau.

6 d.

Prieš 100 metų Pasvalio rajone gimė Jonas Mikelinskas (1922–2015) – rašytojas ir pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2002 m.) laureatas. Didžiąją dalį gyvenimo gyvenęs sovietų Lietuvoje, kaip ir daugelis lietuvių, jis susidūrė su režimo realijomis. Norėdamas mokytis Vilniaus universitete, nuslėpė faktą, kad dvidešimtmetis 1942 m. beveik metams buvo išsiųstas priverstinių darbų į Vokietiją. J. Mikelinskas (kairėje) ir V. Brazauskas Rašytojų Nuo 1960 m. intensyviai rašęs sąjungos suvažiavime, 1976 m. Fotografas prozą (apsakymus ir romanus), po Algimantas Kunčius. BY-NC-ND, publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas Lietuvos apysakos „Trys dienos, trys naktys“, nacionaliniame dailės muziejuje kurioje esą „juodino tikrovę“, pateko į sovietų valdžios nemalonę ir kelerius metus nebuvo spausdinamas, neteko darbo Rašytojų sąjungoje. Vis dėlto, su M. Gorbačiovu atėjus į Sovietų Sąjungą „perestroikai“, už romaną „Kur lygūs laukai“ įvertintas LSSR valstybine premija. J. Mikelinskas žiniasklaidoje yra prisipažinęs, kad brangiausi jam yra tie kūriniai, kuriuos buvo sunkiausia išleisti: tai – „Už horizonto – laisvė“ (1978), „Juodųjų eglių šalis“ (parašytas 1962–1967 m., išleistas 1988 m.), minėtas „Kur lygūs laukai“ (d. 1 – 1981, d. 3 –1990). 2016 m. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bib­lio­ tekoje atidarytas kambarys su rašytojo knygomis, asmeniniais daiktais, kuriuos dovanojo sesuo Paulė Mikelinskaitė ir sūnus Jonas Mikelinskas.

9 d.

Tądien prieš 110 metų Anykščių rajone gimė viena žymiausių lietuvių dailininkių Domicelė Tarabildienė (1912–1985). Nuo vaikystės mėgusi piešti, pasižymėjusi meniniais gabumais, mergina Kauno meno mokykloje skulptūros mokėsi pas Juozą Zikarą ir Kajetoną Sklėrių, vėliau – Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje (buvo pirmoji moteris, užsienyje siekusi aukštojo meno mokslo). Dar mokydamasi, nuo 1929 m. kaip grafikė iliustravo knygas Lietuvos ir užsienio leidykloms, 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už iliustracijas Kazio Binkio knygai „Jonas pas čigonus“ apdovanota aukso medaliu. Grafikė iš viso iliustravo apie 200 knygų. Kaip tapytoja, D. Tarabildienė daugiausia paliko portretų ir natiurmortų, peizažų. Domėjosi ir fotografija, mėgo eksperimentuoti. Apie 1000 D. Tarabildienės fotodarbų buvo paskelbta tik po jos mirties. Kartu su vyru dailininku Petru Tarabilda pradėjo žinomų dailininkų dinastiją: sūnūs Arūnas ir Kazys Rimtas – grafikai, duktė Giedrė Domicelė – architektė, keli vaikaičiai taip pat susiję su daile.

Dailininkės 100-mečio proga Lietuvos paštas 2012 m. išleido pašto ženklą su D. Tarabildienės atvaizdu (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).

* Atrinktos gegužės datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

43

15 d.

Prieš 150 metų stambaus Žemaitijos bajoro šeimoje gimė Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872–1957), viena iš seserų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos pseudonimu. Nėra paprasta atsekti kūrinių autorystę, bet kritikai sutaria, kad iki spaudos draudimo panaikinimo kūriniai Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu parašyti Sofijos Pšibiliauskienės. Kadangi šis vardas literatūros pasaulyje jau buvo gana žinomas, pirmieji lenkiški Marijos apsakymai, kuriuos išvertė Sofija, 1905 m. pasirodė taip pat Lazdynų Marija Lastauskienė, apie 1902 m. Tuo Pelėdos vardu. Kai vyresnioji sesuo Sofija metu rašytoja kūrė lenkiškai. Originalas saugomas Maironio literatūros sunkiai sirgo, didžioji dalis Lazdynų Pelė- muziejuje dos kūrinių buvo parašyti Marijos. Beje, po sesers mirties 1926 m. ji pradėjo kurti lietuviškai. Marija laikoma feministinio judėjimo pradininke Lietuvoje. Ji vaizdavo geriau pažįstamą miesto darbininkų, studentų gyvenimą (gyveno Šiauliuose, Varšuvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, Vilniuje, Kaune), tačiau sesuo Sofija laikoma talentingesne rašytoja. Seserų kūryba šalia Šatrijos Raganos kūrinių yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.

18 d.

Tarptautinė muziejų diena, minima nuo 1978 metų. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) duomenimis, pernai ją šventė 158 valstybės ir teritorijos. Šiųmetės dienos tema buvo „Muziejų jėga“. Norėta muziejų potencialą atskleisti trimis aspektais – parodyti muziejų jėgą: siekiant tvarumo tikslų – šios įstaigos reikšmingai prisideda prie siekiamų JT darnaus vystymosi tikslų; diegiant skaitmeninimo ir prieigos inovacijas; ugdant bendruomenę – tam pasitelkiant švietimą. Nepriklausomoje Lietuvoje muziejai patyrė dideles transformacijas: jų veikla nebėra tokia statiška, lankytojus, ypač moksleivius, jie patraukia savo rengiamomis edukacijomis, interaktyvumu, čia vykstančiais koncertais. Skaičiuojama, kad 2021 m. pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma 7,7 mln. kultūros vertybių. Muziejinės vertybės dar XVI a. pradėtos kaupti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, didikų dvaruose. O vienas naujausių muziejų Lietuvoje – per Muziejų dieną Vilniuje atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus.

16 d.

Prieš 100 metų Joniškio rajone gimė Jonas Avyžius (1922– 1999). Sukakties proga rašytojo žmona Irena Litvinaitė-Avižienė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib­l io­t ekoje pristatė prisiminimų knygą „Viskas bus gerai“. O rašytojo vardu J. Avyžius Nidoje, XX a. 9-asis dešimtmetis. Fopavadintoje Joniškio savival- tografas Bernardas Aleknavičius. BY-NC-ND, dybės viešojoje bib­l io­t ekoje publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas apskrities Ievos Simonaitytės viešotądien nuo pat ryto skambėjo Klaipėdos joje bibliotekoje J. Avyžiaus kūriniai: ištraukos iš romanų „Sodybų tuštėjimo metas“, „Į stiklo kalną“, apsakymų fragmentai. Lankytojai, skolindamiesi bib­lio­tekos knygų, gavo rašytojo jubiliejų primenančius atvirlaiškius. Gimtojoje rašytojo sodyboje Mėdginuose pasodinta obelaitė. Prieš 10 metų Joniškio rajono savivaldybės įsteigta Jono Avyžiaus premija šią vasarą atiteks trečiam jos laureatui (šalia Romualdo Granausko J. Avyžiaus šimtmečio proga Irena Litvinaitė- (2012 m.) ir Sauliaus ŠalteAvyžienė Nacionalinėje bibliotekoje pristatė savo nio (2017 m.). atsiminimų knygą. Vygaudas Juozaitis

28 d.

Tądien prieš 145 metus Vitebsko srityje (Baltarusija) Lietuvos bajorų palikuonio šeimoje gimė Oskaras Milašius (1877–1939) – lietuvių poetas, rašęs prancūzų kalba, diplomatas, mistikas. Tėvas dvylikametį berniuką išvežė mokytis į Paryžių, tikėdamas, kad ten jis įgis geresnį išsimokslinimą. Po licėjaus O. Milašius Prancūzijoje studijavo egiptologiją, asirologiją, hebraistiką. Jo gyvenimas ir kūryba susiję su 1914 m. gruodžio 14 d. patirtu regė- O. Milašius daug nusipelnė Lietuvos jimu, po kurio įvyko dvasinis lūžis, diplomatijai, tačiau jo kūrybos vietai lietuliteratūroje nustatyti laukia dar daug nors pradžioje poetas buvo veikiamas vių tyrinėjimų. 1938 m. pabaiga. simbolizmo. Visą gyvenimą studijavo Bibliją, buvo tvirtai tikintis katalikas, domėjosi teosofija. Nors O. Milašius nemokėjo lietuviškai, suvokė save kaip lietuvį. 1920 m. paskirtas Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, labai aktyviai atstovavo Lietuvos interesams, propagavo jos kultūrą. O. Milašiaus kūrybos meninė ir filosofinė minties vertė Lietuvoje pradėta suvokti tik po Antrojo pasaulinio karo.

31 d.

Pasaulinė diena be tabako. Visuotinai minėti šią dieną 1987 m. pasiūlė Pasaulinė sveikatos organizacija. Kadangi tabako žala žmogaus sveikatai jau seniai įrodyta, šiųmetės dienos moto – „Tabakas – grėsmė mūsų aplinkai“. Tą dieną rūkaliams siūloma bent vieną dieną apsieiti be cigaretės, o štai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Lietuvoje rengė visą mėnesį trukusią akciją – kvietė dalyvauti gegužės 2–30 d. rengiamoje iniciatyvoje „Ženk nerūkęs“: rinktis gyvenimą „be dūmų“ ir smagiai žingsniuoti, praleisti laiką su draugu, šeimos nariu ar augintiniu. Nuėjusieji bent 50 tūkst. žingsnių 31 d. gali dalyvauti prizų loterijoje. 44

Parengė Asta Stirbytė

IN THIS ISSUE Vaiva Markevičiūtė. Sustainability Matters for Libraries! Let Us Begin from Ourselves

Arida Riaubienė. Reflections of the Cultural Life in the 1923 Diary of Matas Šalčius 18 2

The last week of April saw the 22nd National Week of Lithuanian Libraries organised by the Lithuanian Librarians Association. Its key closing emphasis was an international conference at the Jurbarkas District Municipality Public Library, where librarians (some of whom on-line) listened to presentations about sustainability, climate change and the green policies of Lithuania and the European Union. This publication is about how libraries can contribute to this field and why it is important for our planet.

Giedrė Čistovienė: ‘You Cannot Anticipate Respect for Your Decisions if You Do Not Respect the Opinion of Others’

6

An interview with the Head of the Project Management Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Giedrė Čistovienė, who has been awarded as the Best Librarian of 2021, deals with national projects which contributed to the improvement of the infrastructure of Lithuanian libraries, the portal of electronic services and access to the digitised cultural heritage as well as how important decisions are made during project activities and the indispensable qualities of the project staff. (Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

Donata Baniūnienė. Tendencies Facing the Lithuanian Language Within the Focus of Librarians’ Interests

9

The Vilnius County Adomas Mickevičius Public Library together with the State Commission of the Lithuanian Language invited almost a hundred of staff members from municipal public and school libraries of the Vilnius and Alytus Counties to the conference ‘The Lithuanian Language in a Modernising World’. Only several dozen languages are likely to survive out of the existing 6,000–7,000. Is it possible for the Lithuanian language to be among them? What is the role of a language under the circumstances of propaganda and fake information? Can a machine generating texts understand and reason? These were the issues that researcher from Lithuanian universities were sharing at the conference.

Dovilė Ivanovienė. Ten Myths About the Upgraded Portal epaveldas.lt

12

In this issue, we present the third publication within the series dealing with the upgraded cultural heritage portal (the earlier publications of the series were in Issues Nos. 1 and 3). The author, by drawing on frequently asked questions presented by users during the previous three months since the portal was launched, once again returns to some doubts that the portal’s visitors have and disproves them by presenting specific explanations.

Dalia Jaskonienė. Electronic Services from the Point of View of the Transforming Terminology 14 Librarians increasingly are the first who identify and precisely describe a new printed or digital integrated textual, sound or video resource, test new databases, make important decisions related to acquisitions or subscription of such resources, present statistical data and offer new electronic services. There is a database of librarianship terminology data aggregated at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which allows carrying out terminology control in various directions. The author surveys some important terminology identifying electronic services and electronic resources.

The researcher from Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Arida Riaubienė, while listing through a diary of the journalist and social figure Matas Šalčius (1890–1940) preserved at this Library’s Rare Books and Manuscripts Unit, which was being written while Šalčius was at one of Königsberg‘s clinics, says that this manuscript provides information about his reflections, experiences, relations with his family and loved ones as well as about the public cultural life at the 30s of the 20th century. The diary also addresses issues of the internal and foreign policy of the interwar Lithuania and the tense political situation in Königsberg. This document can also be analysed from the point of view of the estimation of data related to the book culture.

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė. Not Only Patriots and Farmers But Also Readers

22

The publication’s author surveys the situation with libraries in the Tauragė Region after the lifting of the ban of Lithuanian press in 1904. The publication deals with small bookshops of youth organisations and private persons. In order to strengthen the youth’s ethnic self-awareness, patriotism and the interest in the history of the state, the association of Lithuanian nationalist youth Jaunoji Lietuva (‘The Young Lithuania’) was established in 1927. This organisation was organising choirs and orchestras within their sections, holding sports gatherings and establishing libraries. Starting with 1930, farmers also began consolidating: in addition to sections of sports, music and folklore collection enthusiasts, they had bookshops functioning as libraries.

Indrė Navickė, Ilona Krupavičienė. The Whiff of Jurgis Kunčinas’ Ginger in Alytus

25

The guest of this issue’s heading ‘Library and Its Name’ is the Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, which is proud having been named after its fellow countryman and one of the most famous Lithuanian prosaists during the time period after Lithuania regained its independence Jurgis Kunčinas (1947–2002). The Library’s staff members tell about successful literary events related to Kunčinas that the Library organises, the specific aura in the room devoted to his memory, signs of his memory in Alytus and, certainly, at the Library itself.

Vaiva Markevičiūtė. Delights in Discoveries of Books of the Year 30 There is annual election of the Book of the Year organised by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and the Lithuanian National Radio and Television. The top fives (sometimes fewer tops) of books for children, teenagers and adults, the poetry book, the book of the publicistics and documentary genres selected by professionals are elected by readers by way of voting. This publication is about what books were the winner in 2021.

Anniversaries of Printing Houses Significant for Lithuania and Zarasai

33

This year, Lithuania commemorates the 500th anniversaries of the first printed book in the Grand Duchy of Lithuania and the first printing house in Eastern Europe. On this occasion, the Zarasai District Municipality Public Library recollected Francysk Skaryna, the founder of the first printing house in Eastern Europe, in Vilnius, as well as the first printing houses in Zarasai. (Prepared by Jolanta Lementauskienė)

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2022 Nr. 5 (760) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2022 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2022-05-27 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB BĮ „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 5 (760) 2022 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2022 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt