Pažink. Atrask. Kurk

Nacionalinė biblioteka su savo atskiru stendu Vilniaus knygų mugėse dalyvauja nuo 2012 metų. Vygaudas Juozaitis

PAŽINK. ATRASK. KURK

Kartojame šį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šūkį, kuriuo šiemet ji kvietė į savo stendą 22-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Iš tikro – pažinimas mus lydi visą gyvenimą: augantis vaikas, bręstantis paauglys ir pagaliau norintis nuolat tobulėti suaugęs žmogus kaskart stengiasi įgyti naujų žinių. Didieji atradimai, suprantama, nušvinta ne kiekvieno sąmonėje, bet mažesni atradimai ar malonūs nustebimai gali sušildyti tiek didelę, tiek mažą širdį. O kūryba? Kas bandė kurti, žino, kokia jausmų paletė tampa neatsiejama šio proceso palydove...

Pažinimo ir atradimo džiaugsmą patirsite skaitydami aktualizuotą su jaunimo gyvenimu prieškario Kaune ir Vilniuje susijusį paveldą, virtusį naujausiomis Nacionalinės bibliotekos išleistomis knygomis. Alenos Landsbergytės-Žemkalnytės „Aliutės dienoraštyje“ atskleidžiama nerūpestinga merginos kasdienybė, įvykus lemtingiems Lietuvos istorijos lūžiams, privertusi daug ką apmąstyti kitaip, o iš dvylikametės Bebos Epštein „Autobiografijos“ galime pažinti prieškario Vilniaus žydų vaiko tikrovę.

B. Epštein savo autobiografijoje rašo mėgstanti skaityti. Tą patį pomėgį beveik po šimto metų pripažįsta ir šiandieninės Lietuvos mergaitės. Jos apskritai labiau nei berniukai mėgsta skaityti ir tai daro dažniau. Tokie rezultatai gauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentui atlikus 1–10 klasių moksleivių skaitybos įpročių ir juos nulemiančių veiksnių tyrimą. Negana to, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskričių bibliotekų specialistai, apklausę 10–15 metų vaikus, padarė išvadą, jog, nepaisant ilgalaikių skaitymo skatinimo programų, pomėgis žaisti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, žiūrėti filmus, filmukus ar tiesiog žaisti su draugais nustumia į šoną knygų skaitymą.

Bet šis laisvalaikio leidimo, o kartu ir akiračio plėtimo būdas gali būti modernus! Galima sukurti kokybišką virtualų žaidimą, kurio turinys būtų susietas su atitinkama grožine literatūra, arba galima, važiuojant į sporto treniruotes, klausytis garsinės knygos. Taigi neapsieisime be pradžioje minėtos kūrybos ir kūrybiško požiūrio, bet kurioje vykdomoje veikloje atsisakant įgrisusios rutinos.

Šiuo atveju ieškoti pavyzdžių toli nereikės. Šiame numeryje galite sužinoti apie lietuvių rašytojo Algimanto Zurbos, kuris vasario 8 d. būtų šventęs 80 metų jubiliejų, rimtą domėjimąsi menine fotografija arba apie žymiojo prancūzo Victoro Hugo, kurio 220-ąsias gimimo metines šį mėnesį minėjo literatūros pasaulis, kūrybos laikotarpį, kai jis atsidėjo piešimui.

Yra dar vienas būdas, kaip įprasminti pažinimo, atradimo ir kūrybos poreikį, – Lietuvoje 2022-uosius paskelbus Savanorystės metais, tapti savanoriu ir pabandyti įgarsinti knygą, kad kitaip skaitantys asmenys ir Lietuvoje turėtų didesnę įvairios tematikos leidinių prieigą.