Lara Lempertienė. Mergaitės gyvenimas, įrašytas į istoriją

Knyga išleista dvylikametės B. Epštein autobiografija suteikia galimybę pažinti prieškario Vilniaus žydų vaiko tikrovę.

MERGAITĖS GYVENIMAS, ĮRAŠYTAS Į ISTORIJĄ

Dr. Lara Lempertienė

Prieš keletą metų Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštiniame judaikos archyve buvo aptiktas unikalus rankraštis – Vilniuje gyvenusios dvylikametės žydų mergaitės pasakojimas apie save, iliustruotas jos ir šeimos narių nuotraukomis. Nuo šiol Bebos Epštein „Autobiografija“1 atskiru leidiniu prieinama plačiajai visuomenei.

Vaiko autobiografija – itin retas dalykas literatūros žanrų sistemoje, jų pasitaiko gerokai mažiau nei dienoraščių. Iš tiesų vos vienas kitas vaikas ar paauglys jaučia poreikį apmąstyti savo gyvenimą ir pristatyti jį kitiems. Todėl B. Epštein autobiografija yra unikalus dokumentas. Mergaitė, prabilusi apie savo kasdienybę, mokslus, mintis ir jausmus, įsileidžia skaitytojus į mažai dokumentuotą prieškario Vilniaus žydų vaiko tikrovę.

Lietuvos atminties institucijose saugomų kolekcijų dokumentus – vaikų ir šeimų fotografijas, mokyklinių sąsiuvinių įrašus ir piešinius – neišvengiamai užklojęs Holokausto šešėlis, išgyvenusiųjų atsiminimuose vaikystė dažnai užgožta vėliau įvykusios tragedijos, tad autentiškų šį gyvenimo tarpsnį reflektuojančių dokumentų nedaug. Laimei, B. Epštein, perėjusi Holokausto pragarą Vilniaus gete ir keliose koncentracijos stovyklose, liko gyva, o jos 1934 m. rašyta autobiografija netapo vieninteliu jos gyvenimo liudijimu. Šiandien iš šio dokumento puslapių aidi

Senelis Abė Senickis <...> visada siekė, kad vaikai būtų išsilavinę, negailėdavo jiems pinigų knygoms ir sąsiuviniams. Su mama visada eidavo pirkti, ko reikėdavo mokslams. Prasidėjus naujiems mokslo metams, visos mokyklos pateikdavo sąrašus, kokių knygų įsigyti. Senelis pasiimdavo dešimt rublių ir eidavo į Ickovičiaus knygyną nupirkti visiems vaikams knygų.

Mėgstu skaityti, bet man labiau patinka knygos jidiš kalba negu lenkų. Negaliu pakęsti, kai kankinami gyvūnai. Mėgstu sportuoti: čiuožinėti pačiūžomis, plaukioti, atlikti gimnastikos pratimus. Mėgstu žaidimus, kur reikia judėti. Namuose mane labai myli, bet nesupranta. Tik kai sergu, visi ima aplink mane šokinėti.

(Iš B. Epštein autobiografijos) ir tūkstančių kitų vaikų, nespėjusių palikti gyvenime savo pėdsakų, balsai.

Bebos Epštein (1922–2012) autobiografija išleista vykdant bendrą Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke projektą. Ji paskelbta leidžiamoje žydų kultūros dokumentinių šaltinių serijoje „Žydų paveldo skaitymai“ (Reading Jewish Heritage). Ši serija skirta autentiškam Lietuvos žydų rašytiniam paveldui: kūrybai, mąstysenai, idėjų ir pažiūrų įvairovei geriau pažinti. Serija supažindina su originalių rankraščių vaizdais, jų vertimais į lietuvių ir anglų kalbas bei tiriamaisiais straipsniais. Seriją redaguoja Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė, Judaikos kolekcijos kuratorė dr. Lara Lempertienė. B. Epštein „Autobiografija“ yra antroji „Žydų paveldo skaitymų“ knyga. 2019 m. Nacionalinė biblioteka parengė ir išleido poeto Avromo Suckeverio rinktinę „Dešimt eilėraščių“.

B. Epštein autobiografiją iš jidiš kalbos išvertė ir dokumentą analizuojantį straipsnį parašė žydų kultūros tyrėja, jidišistė Miglė Anušauskaitė, studijuojanti žydų jaunimo autobiografijas, saugomas Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje. Straipsnyje „Sunku būti vaiku: Bebos Epštein autobiografija tarpukario žydų jaunimo tyrimų kontekste“ M. Anušauskaitė pažymi: „Mums į akis krintantis jos [Bebos Epštein] vaikystės „įprastumas“ iš tiesų atskleidžia to laikotarpio ir tam tikros aplinkos unikalumą: pasaulietinė mokykla, literatūros skaitymas, santykiai su šeima, netgi pats sumanymas rašyti autobiografiją rodo modernybės tradicijas, užgimusias Vilniaus žydų aplinkoje, sparčiai plitusias ir patyrusias nesavalaikį sunaikinimą.“

Per asmeninę prizmę į autobiografiją pažvelgė B. Epštein sūnus Michaelas Leventhalis. Leidinyje publikuojamoje esė jis rašo: „Mamos autobiografija sujungė mūsų šeimą su istorija, kurios nežinojome. Tikiuosi, ši autobiografija ir jus susies su šia istorija ir jums, kaip ir mūsų atveju, atgaivins XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Vilnių.“

Leidinį recenzavo dailėtyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovė dr. Kamilė Rupeikaitė. Knygų serijos „Žydų paveldo skaitymai“ dailininkė – daugelio nacionalinių ir tarptautinių knygos meno konkursų laureatė Sigutė Chlebinskaitė. Finansavimą 2017–2021 m. projektams, kuriais vykdomas YIVO archyvo skaitmeninimas ir sklaida, įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Bebos Epštein „Autobiografijos“ pristatymas 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje – vasario 26 d. 18 val. Rašytojų kampe. Leidinį kviečiame įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.

B. Epštein savo pasakojimą iliustravo ir šeimos narių fotografijomis. Nuotraukoje – Bebos sesuo. Vygaudas Juozaitis