Juozas Tumelis [1938 09 02–2022 01 19

2022 m. sausio 19 d. mirė kultūros istorikas, vertėjas, bibliografas, visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojas Juozas Tumelis. 1956–1959 m. J. Tumelis Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metu rašė ir publikavo eilėraščius, kartu su Tomu Venclova ir kitais studijų draugais sudarė jaunų maištingų intelektualų ratą, parengė studentų literatūrinį almanachą „Kūryba“. Už nelegalią veiklą 1959 m. iš universiteto buvo pašalintas. Universitetą (istorijos studijas) baigė 1972 m. 1963–1979 m. Knygų rūmuose J. Tumelis ėjo bibliografo pareigas. 1979 m. pradėjo dirbti tuometės Lietuvos SSR valstybinės respublikinės bibliotekos (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Retų knygų ir ypatingai vertingų leidinių (vėliau vadintas Senų ir retų knygų, Retų knygų) skyriuje, buvo vyriausiasis bibliografas, nuo 1981 m. – skyriaus vedėjas, 2001–2003 m. – Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas. 1994 m. J. Tumelis Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos humanitarinė kultūra, 1499–1547: būklė, veiksniai, tendencijos“, kurioje nagrinėjama, kokia tuo metu buvo lietuvių kalbos padėtis, mokyklų tinklas, kokios jėgos formavo XVI a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Tumelis dalyvavo politinėje veikloje, 1990–1992 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Aktyviai veikė kitose srityse: 1992–1999 m. ėjo Lietuvos nacionalinės bibliografijos redakcinės kolegijos pirmininko pareigas, 2001–2007 m. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 1–11 tomų Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pareigas, Vilniaus universitete dėstė Lietuvos kultūros istorijos kursą. Nacionalinėje bibliotekoje 1985–1997 m. J. Tumelis organizavo mokslines konferencijas – tarptautinius „Mažvydo skaitymus“, aktualinusius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinius, kultūrologinius tyrimus. Per tuos metus buvo surengtos 9 konferencijos.

J. Tumelis tyrinėjo XV–XVI a. LDK lotyniškas knygas, XVIII a. lietuvišką raštiją, domėjosi Jurgio Baltrušaičio kūryba, išvertė į lietuvių kalbą Czesławo Miłoszo „Gimtąją Europą“ (2003, papildyta 2011). Yra paskelbęs daugiau negu 60 mokslinių straipsnių iš senosios LDK literatūros, Lietuvos istorijos ir filosofijos istorijos, sudaręs 14 bibliografinių rodyklių.

J. Tumelis buvo ne vieno leidinio bendraautoris: „Lietuvos TSR bibliografija“ (2 t., 1969–1988), „Žmonės ir kalba“ (1977), „Gairė – pilnutinė demokratija“ (2001), „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ (3 t., 2001–2003), „Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena“ (2007). Taip pat sudarytojas: „Iš Lietuvos bibliotekų istorijos“ (1985), „Stanislovas Rapolionis“ (su Eugenija Ulčinaite, 1986), Antano Strazdo „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1991), „Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai“ (1997). Buvo rusiškai išleistų Jurgio Baltrušaičio eilėraščių knygų sudarytojas.

J. Tumelis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999), Karininko kryžiumi (2006), Sausio tryliktosios atminimo medaliu (2002).

Juozą pažinoję bendraminčiai ir su juo bendravę kolegos prisimins jį kaip orios laikysenos, intelektualią, nenuolaidžiaujančią, laisvą ir kūrybingą asmenybę.