KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

ELEKTRĖNAI 44-eri metai – kaimo švietimui. Šių metų sausio 13-ąją Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Kietaviškių filialo vedėjai Aleksandrai Stankevičienei (1942–2008) būtų sukakę 80 metų. Ta proga bibliotekoje parengta paroda, skirta jos 44-erių metų darbui šioje bibliotekoje.

A. Kertenytė-Stankevičienė gimė 1942 metais Kaišiadorių rajone, Girelės kaime. Šeimoje augo 6 vaikai. Aleksandrai buvo tik 13 metų, kai mirė mama, jos rankų šilumos labai trūko. 1960 m. baigusi Kietaviškių pagrindinę mokyklą įstojo į Buivydiškių žemės ūkio technikumą, tačiau toliau mokytis lėšų šeimoje nebuvo. Tad labai apsidžiaugė 1961 m. gavusi pasiūlymą dirbti bibliotekoje. Tuometės bibliotekos patalpos buvo apleistos, trūko lentynų. Knygų fondas buvo nesuklasifikuotas, išaugęs iki 6750 egz., todėl teko daug padirbėti, kad kiekviena knyga turėtų savo vietą lentynoje. Bibliotekoje tuomet skaitė 367 skaitytojai. Atėjusi čia dirbti liko visam gyvenimui, darbas labai patiko, nes knygas mylėjo nuo mažens.

Vėliau dar ne kartą buvo kraustytasi, dirbta šaltyje, įrenginėjamos vis naujos patalpos, kol galiausiai persikelta po Kietaviškių mokyklos stogu. A. Stankevičienė bibliotekoje dirbo iki 2005 m.

Kiek per tuos metus išduota knygų, kiek surengta renginių, švenčių, kiek įdėta pastangų renkant ir saugojant gimtojo kaimo kraštotyrinę medžiagą? Aleksandros indėlis į kaimo bibliotekos veiklą neišmatuojamas... Visus 44-erius darbo metus A. Stankevičienė paskyrė kaimo švietimui, rūpinosi skaitymo kultūra, buvo visų gerbiama, pelnė daug padėkų ir apdovanojimų. Kietaviškių bendruomenė ilgai atmins, kad kaimas turėjo tokią nuostabią asmenybę. Visa tai ir atspindėta bibliotekoje parengtoje parodoje, o virtualią parodą galima apžiūrėti Elektrėnų viešosios bibliotekos svetainėje.

Kraštiečių kūrybos vakaras, 2004 m. Stovi Aleksandra Stankevičienė, sėdi (iš dešinės) poetas Almis Grybauskas, etnologė O. R. Šakienė, literatas Konstantinas Nedzveckas. Bibliotekos archyvas Dirbtinio intelekto konstruojamos vizualizacijos. Bibliotekos

Rūta Paukštytė

KAUNAS

Pasitelkus dirbtinį intelektą. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka prisidėjo prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos atidarymo ir pristatė interaktyvią meninę instaliaciją „Veidas – skaičius – žodis“. Dirbtinio intelekto technologija grįsta instaliacija bibliotekoje veikė sausį, joje buvo demonstruojamas pirmasis Lietuvoje lankytojams prozą lietuvių kalba rašantis robotas-poetas.

Į biblioteką užsukę kauniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami tapti technologijų bendraautoriais ir į kalbą, sakinius bei įprastas žodžio reikšmes pažvelgti iš naujos perspektyvos. Pasak instaliacijos autorių, visas įprastai paslaptyje laikomas dirbtinio intelekto veikimo procesas buvo atskleistas žiūrovui gyvai prieš jį konstruojamų vizualizacijų forma. Buvo galima pamatyti, kaip robotas mato žmogų, kaip jis suvokia kalbą ir kokiais principais remdamasis rašo tekstą. Pagal instaliacijos žiūrovo veido bruožus buvo kuriamas unikalus kūrinys, kurį buvo galima atsispausdinti.

Tai pirmasis Lietuvoje dirbtinio intelekto algoritmas, kalbantis lietuviškai, ir pirmasis pasaulyje, kuris rašo meninį tekstą, paremtą žmogaus veido bruožais. Planuojama, kad vėliau šie tekstai suguls į pirmąją lietuvišką dirbtinio intelekto parašytą knygą, kurios bendraautoriais taps instaliacijos lankytojai.

Interaktyvios instaliacijos robotas ištyrinėjo tūkstančius Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos archyvuose esančios lietuviškos literatūros puslapių ir instaliacijoje pateikė tam tikras perskaitytos informacijos abstrakcijas. Jo sugeneruotus tekstus galime matyti ir kaip autentiškus meninius ieškojimus, ir kaip lietuviškos literatūros abstrakcijas, kuriose išryškėja dažniausiai literatūroje atsikartojantys motyvai. Instaliacijos autoriai – Ignas Dovydaitis, Gytis Dovydaitis, Matas Gumbinas, Rūta Petrauskaitė.

GALERIJA. Gniūžčių karas

Monikas Straupytė

KELMĖ

Dalyvavome tarptautiniame projekte.

Sausio 10–20 d. Žemaitės viešosios bibliotekos vaikų erdvėje lankėsi Kelmės lopšelių-darželių „Kūlverstukas“ bei „Ąžuoliukas“ vaikai. Darželinukai susipažino su biblioteka, nuotaikingai stebėjo ir aptarė animacinius filmus „Kažkur“, „Žemaitės kūriniai vaikams“, taip pat susipažino su vaikų knygų autorės Evelinos Daciūtės kūryba, dalyvavo edukacinėse veiklose. Tomis dienomis buvo įgyvendinamas tarptautinis projektas „Kartu

Panevėžys. Ką daryti, kai žiemą nėra sniego? Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ pakvietė vaikus į „Žiemos skaitymus“. Jų dalyviai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, iš popieriaus kūrė senius besmegenius, net dalyvavo gniūžčių kare. Kovota dėl stipriausios komandos titulo, rungtynėms panaudoti seni leidiniai ir laikraščiai, taip skatinant tvarų vartojimą. (Rūta Paukštytė)

Bibliotekos darbuotojų sukurta animacija „Kažkur“. Bibliotekos

Mokslininkas T. Ivanauskas. Bibliotekos archyvas

Knygų savaitė Baisogalos bibliotekoje. Bibliotekos

paskaitykim knygelę“, kurio tikslas – skatinti šalies ir užsienio lietuvių vaikų domėjimąsi lietuvių rašytojos E. Daciūtės kūryba, ugdyti kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams skirtą projektą organizavo ir koordinavo Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio specialioji pedagogė ir logopedė Gilija Gajauskienė. Vienas iš projekto partnerių – Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, jos darbuotojai sukūrė animaciją pagal E. Daciūtės eilėraštį „Kažkur“.

Skaityti rašytojos E. Daciūtės knygas buvo kviečiami šalies ir užsienio lietuvių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei jų mokytojai. Projekte norą dalyvauti pareiškė daugiau nei 600 mokytojų, tarp jų ir ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Kad vaikams knygų skaitymas būtų įdomus, mokytojai ieškojo žaismingų skaitymo būdų ir gerąja patirtimi dalijosi uždaroje feisbuko grupėje „Kartu paskaitykim knygelę“. Netikėčiausių ir kūrybingų knygų skaitymo veiklų įvairovę stebėjo ir mintimis dalijosi pati rašytoja E. Daciūtė, taip pat knygų iliustruotojos Aušra Kiudulaitė ir Agnė Nananai. Danguolė Garnienė

PANEVĖŽYS

Kalendoriai – laiko metraštininkai.

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – Smėlynės bibliotekoje nuo vasario 11 d. iki kovo 11 d. eksponuojama senų kalendorių paroda „Mane sukūrė tokį – ne tik metus skaičiuoti“. Nuo praėjusio šimtmečio pradžios iki šių dienų surinktų kalendorių paroda atkeliavo iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Germaniškio kaimo filialo. Pasak parodos rengėjų, kalendorius – tai laiko matavimo būdas. Jam lemta gyventi net du AKADEMIKO TADO IVANAUSKO JUBILIEJUI

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje nuo vasario 9 d. iki kovo 9 d. eksponuojama paroda „Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali, savo gimtajam kraštui…“ Akademikui Tadui Ivanauskui – 140 metų“.

Tadas Ivanauskas (1882–1970) – viena iškiliausių XX a. Lietuvos asmenybių, žymus mokslininkas, biologas, zoologas, gamtosaugos Lietuvoje pradininkas.

Šia paroda jos rengėjos siekė pagerbti Kauno universiteto gamtos mokslų katedros, Zoologijos muziejaus, Zoologijos sodo, Žuvinto rezervato įkūrėjo, daugelio gamtosauginių iniciatyvų pradininko, knygų apie Lietuvos gamtą autoriaus atminimą ir priminti svarbiausius jo biografijos faktus, pristatyti knygas, straipsnius, publikuotus įvairiuose periodiniuose leidiniuose.

Stenduose taip pat eksponuojami dokumentai iš Tado Ivanausko rankraštinio fondo, kuris saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Fondą sudaro 1729 vienetai. Tai rankraščiai, mašinraščiai, fotografijos, spaudiniai lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Iš gausaus Tado Ivanausko fondo parodai atrinkti įvairūs gamtos stebėjimo užrašai, Gamtos tyrimo stoties dienynai, įvairių ekspedicijų aprašymai, mokslinės bei pedagoginės veiklos dokumentai, kurie apima 1920–1939 m. laikotarpį. Paroda iliustruota nuotraukomis iš mokslininko gyvenimo.

Bibliotekos svetainėje pateikiamas ir garso įrašas, kuriame Mečislovas Žalakevičius pristato naujausią savo knygą „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ apie akademiko gyvenimą, darbų kryptis, siekį dirbti Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, tam kilniam tikslui atiduodant visas savo jėgas ir laiką.

Audrė Trumpienė, Sigita Dagienė

gyvenimus: pirmasis – kai atlieka tiesioginę funkciją, antrasis – kai tampa amžiaus liudytoju ir metraštininku. Tikrai nedaugelis žino, kad kalendoriai vis „atsikartoja“. Pasak parodos rengėjų, taip gali nutikti kas 28-erius, 6-erius ar 11-a metų.

Parodoje galima pamatyti net keturis praėjusio amžiaus pradžioje išleistus kalendorius. Vienas jų – daugiau nei šimtmetį gyvuojantis 1911 m. Brukline (JAV) lietuvių kalba išleistas „Ūkiškasis kalendorius 1912 metais“. Kitas – „1923 metų kalendorius“, kuriame tarp įvairių patarimų, spėjimų, gamtos reiškinių aprašymų galima išvysti ir nuo 1913 m. iki šiol gyvuojančio saldainių fabriko „Rūta“ reklamą. 1928 m. Kaune išleisto „Darbo žmonių kalendoriaus 1928 metams“ puslapiuose nugulė Lietuvos himnas, įvairūs patarimai, eilėraščiai, pateikta Lietuvos darbo federacijos programa. Ketvirtas dėmesio vertas leidinys – 1933 m. Marijampolėje Lietuvos brolių pranciškonų išleistas „Šv. Antano kalendorius 1933 metams“, jame publikuojami „popiežiaus portretai“, tarp kurių galima pamatyti ir Popiežių Martyną V, kuris tvirtino turėjęs giminystės ryšių su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.

Be šių tikrai išskirtinių eksponatų, parodą puošia ne mažiau svarbūs kiti įvairios tematikos kalendoriai, kuriuose atsispindi to meto stilistika, gyvenimo būdas, istoriniai faktai. Tai kabinami ant sienų, statomi ant stalo, pagal knygos principą kurti kalendoriai. Vaida Žalienė RADVILIŠKIS

Knygų savaitė. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos filialai prisidėjo prie „Baltų lankų“ leidyklos inicijuotos akcijos „Knygų savaitė“, vykusios vasario 14–20 d. Organizatoriai, džiaugdamiesi praėjusių metų sėkmingu rezultatu, nusprendė vėl organizuoti akciją ir į ją įtraukti kuo daugiau šalies bibliotekų. Literatūriniai renginiai ir kitos veiklos kvietė likti neabejingiems knygai, kalbėti apie skaitymą, domėtis literatūra.

Viešoji biblioteka visą savaitę kvietė skaitytojus pasitikrinti savo žinias sprendžiant „Facebook“ paskyroje pateiktas užduotis, kuriose buvo užšifruotos gerai žinomos knygos. Dalyvauti „Facebook“ paskyroje vykusioje literatūrinėje viktorinoje „Ar žinai?“ savo bendruomenę skatino ir Vainiūnų biblioteka. Naudodamasi

„Google Meet“ programa, Vėriškių biblioteka pakvietė per nuotolį pasikalbėti apie knygos reikšmę mūsų gyvenime, labiausiai dominančias temas, rekomenduotinas knygas, nes dalijimasis įspūdžiais skatina norą skaityti. Pokalbiai apie knygas vyko ir Šaukoto bibliotekoje, kur pristatyti skaitytojų pamėgti autoriai ir žanrai, prisimintos didžiausią įspūdį palikusios vaikystės knygos, ir Šeduvos bibliotekoje, kur kartu su Knygos mylėtojų klubu aptarta skaitomiausia Delios Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“.

Baisogalos bibliotekoje apsilankę ikimokyklinukai susipažino su Mariaus Marcinkevičiaus ir Aušros Kiudulaitės knygele „Draugystė ant straublio galo“, žiūrėjo virtualų Vėjo teatro spektaklį „Apie draugystę“.

Kitos bibliotekos šią savaitę organizavo ir kitokių renginių, minėjo Tarptautinę knygų dovanojimo dieną. Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

ROKIŠKIS

Rytmečio dalyvių sukurti vėjo malūnėliai. Bibliotekos

Šventinis rytmetis. Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją, rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyko šventinis renginys vaikams „Šios žemės vardas – Lietuva“. Į šventę atskubėjo pakiliai nusiteikę Rokiškio lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ auklėtiniai. Visi kartu prisiminė trispalvės vėliavos spalvų reikšmes, knygose ieškojo Lietuvos valstybės simbolių, savo gražiausius linkėjimus skyrė Gimtinei. Vieni piešė širdį, linkėdami meilės, kiti – gėles, balionus. Darbščios vaikų rankelės kūrė dovaną – spalvotus vėjo malūnėlius, skirtus Lietuvai. Susitikimą vainikavo mūsų valstybės himno giedojimas. Vėjyje besisukančių malūnėlių sparnai dar ilgai primins vaikams prasmingą šventę. Aušra Žukauskienė

ŠAKIAI

Įamžinama krašto istorija. Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, tradiciškai skaitytojus pasveikino 23-iasis Šakių kalendorius, viešosios bibliotekos kraštotyrinis-informacinis leidinys, reprezentuojantis Šakių kraštą, supažindinantis su ryškų pėdsaką palikusiais žymiais kraštiečiais ir dabarties visuomenininkais. 2022-aisiais sukanka 600 metų, kai 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Sūduva turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi procesui, Lietuvos valstybingumo atkūrimui 1918 m., todėl šiųmetis Šakių kalendorius skirtas Sūduvos metams.

Kalendoriaus sudarytojos – Šakių viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė ir buvusi lietuvių kalbos mokytoja, poetė, bibliotekos savanorė Onutė Jasinskienė. Redaktorės – Nijolė Vaičiulienė, Janė Zybertienė. Šių moterų veikla puikiai įprasmino šiemet paskelbtus Savanorystės metus. Leidinio puslapius savo iliustracijomis papuošė būrys rajono moksleivių ir 13 kraštiečių menininkų. Knygos viršelio ir fotografijų autorė – Rūta Višinskaitė. Kalendoriaus viršelyje – dailininkės Audronės Vorevičienės paveikslas „Baltų simboliai ir ženklai“ (2017).

Įžanginį žodį Šakių 2022-ųjų kalendoriuje tradiciškai taręs rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis skatino iš praeities semtis įkvėpimo ir ryžto. Praskleidus kalendoriaus mėnesių puslapius, simboliškai pasitinka Šakių krašto jubiliatai, tarp jų Rytų apeigų vyskupas Pranciškus Petras Būčys (150 m. sukaktis) iš Šilgalių (Slavikų par.), poetas, dramaturgas Pranas Pusdešris (105 m.) iš Menčikių (Sintautų vlsč.), tautodailininkas Simanas Kudirka (95 m.) iš Žaltynų, fizikas Edmundas Mauza (90 m.) iš Rygiškių.

Straipsniuose išreiškiama pagarba ir tiems, kurie šiandien kuria savo krašto istoriją. Kalendoriaus daugiabalsiškumą rodo jame minimų asmenų veikla, susijusi ne tik su Šakiais ar Lietuva. Jų buvimo ženklai svarūs Amerikoje, Kanadoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Minint istoriko Jono Totoraičio 150-ąjį jubiliejų ir remiantis jo 1938 m. išleista „Sūduvos istorija“, parengta rubrika „Sūduvai 600 metų“. Pasivaikščioti po poetinio žodžio pasaulį kviečia kraštiečiai poetai. Rubrikoje „Šakių bibliotekai 85“ bibliotekos darbuotojai supažindina su reikšmingomis datomis ir faktais, projektinėmis veiklomis, tradiciniais renginiais, kraštotyros fondu, edukacijomis.

Šakių kultūros centre vykusioje kalendoriaus pristatymo šventėje susirinkusius kraštiečius ir svečius sveikino ir už prasmingus darbus dėkojo viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė: „Ištarkite vardus tų, kuriuos čia rasite, perduokite juos tiems, kurie ateis po mūsų. Šitaip įamžinama istorija.“ Ingrida Jonuškienė

TRAKAI

Parodos, skirtos Lietuvai. Trakų viešosios bibliotekos padalinyje – Rūdiškių miesto bibliotekoje nuo vasario 4 d. iki kovo 31 d. eksponuojama Rūdiškių gimnazijos moksleivių kūrybinių darbų paroda „Papuošalai Lietuvai ir sau“. Jaunimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, papuošė savo darbus vėliavos spalvomis. Darbuose atsispindi mokinių kūrybiškumas ir technologiniai gebėjimai, moksleiviai, įprasmindami visiems mums puikiai pažįstamus lietuviškus simbolius, naudojo įvairiausias medžiagas ir priemones. Dėkojame Rūdiškių gimnazijos mokytojai Editai Vilčevskajai už šią parodą, įkvėptą meilės savam kraštui.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Rūdiškių bibliotekoje pristatyta ir išskirtinė siuvinėtų atvirukų paroda „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Parodos autorė – kraštietė Giedrė Kazakevičienė, nuo 2020 m. užsiimanti savo mėgstama veikla ir kurianti siuvinėtus atvirukus. Rankų darbo atvirukas yra ypatingas kūrinys, pasižymintis nepakartojama aura.

Mūsų prašymu Giedrė sutiko išsiuvinėti atvirukų Vasario 16-ajai paminėti. Ir šiandien galime pamatyti ką tik sukurtus atvirukus, pavadintus poetiškais pavadinimais: „Nepriklausomybės giesmė“, „Vardan tos Lietuvos“, „Tautos vienybė“. „Svarbiausias Tėvynės simbolis man yra trispalvė, būtent ji yra beveik visų atvirukų pagrindas ir jungiamoji detalė“, – sakė parodos autorė. Laima Franckevičienė, Danguolė Paliulienė

VILKAVIŠKIS

Poeto Kazio Bradūno metinės. Vasario 11 d. minėjome mūsų kraštiečio, gimtosios kalbos ir poetinio žodžio puoselėtojo Kazio Bradūno (1917–2009) 105-ąją gimimo sukaktį. Šia proga Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Kiekvieną skiemenį bučiuodamas, kaip kūdikis meldžiuos (K. Bradūnas)“,

G. Kazakevičienės siuvinėti atvirukai. Bibliotekos

Rūdiškių gimnazijos moksleivių sukurtas papuošalas.

Poeto metinėms skirta dailyraščio darbų paroda. Bibliotekos dedikuota vienam iš kertinių K. Bradūno kultūrinės veiklos objektų – lietuvių kalbai. Kalbėdama apie išeivijos poeto gyvenimą, kūrybą ir stiprų ryšį su gimtąja kalba, Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė atkreipė dėmesį į jau šeštus metus Lietuvoje organizuojamas kalbos dienas ir apibendrino esminę šios parodos idėją: „Visi mes, lietuviai, esame kalbos saugotojai, gyvi muziejai, nešiojantys savo viduje neįkainojamą eksponatą – gimtąją kalbą. Kaip ir poetas K. Bradūnas, kurio gyvenimas buvo kupinas begalinės pagarbos ir meilės savo kalbai.“ Bibliotekos direktorė Vilija Gilienė perdavė nuoširdžius poeto dukters Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės linkėjimus: „Prašau, pasveikinkite susirinkusiuosius ir padėkokite mano vardu, kad jie tėvelį prisimena ir vertina jo kūrybą. Nors negaliu pas Jus atvykti paminėti jo 105-ojo gimtadienio, žinokite, kad tądien būsiu pas Jus atskridusi mintimis.“ Alvito bendruomenės namuose vyko renginys, kuriame prisiminimais apie kraštiečio gyvenimą, kūrybą ir plačią kultūrinę veiklą dalijosi bendruomenės pirmininkė Angelė Blažaitienė. Paties K. Bradūno santykį su kalba ir skaidrų poetinį žodį įprasmino Alvito mokyklos-daugiafunkcio centro skaitovai (mokyt. V. Kaukaitė). „Kas man yra labai svarbu – būtent žodžio gerbimas“, – kadaise rašė K. Bradūnas. Vilkaviškio viešosios bibliotekos vardu padėkota visiems, dalyvavusiems dailyraščio parodoje, skirtoje poeto metinėms paminėti. Dar buvo apsilankyta ir poeto tėviškėje, ten uždegta atminimo žvakė jaukia liepsna pleveno vasario vėjy melsvų tolių link. Vilija Štreimikienė

ZARASAI

Apie Lietuvą ir Zarasus. Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4a klasės mokiniai dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Zinos Černovienės organizuotoje nuotolinėje pamokoje, kuri buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Ketvirtokai ne tik įtvirtino jau turimas žinias, bet ir sužinojo naujų istorinių faktų apie Lietuvą bei gimtuosius Zarasus. Pasirodo, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas 1918 m. vasario 16 d. buvo parašytas juodu rašalu. KVIEČIA VILNISTIKOS SKAITYKLA

Šių metų sausį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje be ypatingų iškilmių duris atvėrė Vilnistikos skaitykla. Mintis įsteigti tokią skaityklą, regis, pirmiausia kilo bibliotekos direktorei Emilijai Banionytei. Ir tai buvo tikrai gera mintis. Ypač artėjant 700-ajai pirmojo Vilniaus paminėjimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške sukakčiai, kuri bus švenčiama 2023-iaisiais.

Skaityklos lentynose – apie 600 populiariausių leidinių apie sostinės gyventojus, kultūrą, miesto šventoves, meną, istoriją, geografiją ir kt. Yra ir grožinės literatūros kūrinių. Tai tik dalis bibliotekoje sukaupto nemažo kraštotyros fondo apie Vilnių ir Vilniaus regioną. Vienetiniai, išskirtiniai leidiniai apie sostinę saugomi uždaruose bibliotekos fonduose. Skaitykloje galima paskaityti leidinių, apžiūrėti parodas, iš budinčio bibliografo gauti įvairios informacijos apie Vilnių, taip pat apie Vilniaus regiono bibliotekų bibliografų rengiamas kraštotyros duomenų bazes „Vilnijos vartai“ ir „Bičių korys“ (pastarojoje pateikiama bendruomenių kraštotyros informacija). Prisidėti prie „Bičių korio“ pildymo asmeninėse kolekcijose turima medžiaga (atsiminimais, laiškais, fotografijomis ir kitais egodokumentais) kviečiama ir Vilnijos bendruomenė.

Pagal A. Mickevičiaus bibliotekos bibliografų parengtą leidinį „Pasižvalgymai po Vilnių“ (2015) sukurtas to paties pavadinimo komandinis stalo žaidimas, kurį galima rasti skaitykloje ir žaidžiant pasitikrinti savo žinias.

Pirmoji skaitykloje atidaryta meno paroda – dailininko, karikatūrų, šaržų kūrėjo Ramūno Vaitkaus piešinių ekspozicija „Vilniaus retro etiudai“. Kaip per parodos atidarymą sakė autorius, visi jo personažai buvo sutikti sostinės gatvėse. Pirmiausia nufotografuoti mobiliuoju telefonu, o vėliau įspūdingai atkurti tušu ir dažais šmaikščiuose eskizuose-iliustracijose.

Vilnistikos skaitykloje numatoma rengti menininkų parodas apie Vilnių ir vilniečius, taip pat temines leidinių apie sostinę parodas, naujų knygų ekspozicijas. Prie Vilnistikos skaityklos renginių gali prisidėti ir bibliotekos lankytojai. Turintys retų leidinių, senojo Vilniaus nuotraukų, atvirukų, reprodukcijų, žemėlapių, suvenyrų galėtų juos čia eksponuoti.

Tikimės, kad į skaityklą užsuks moksleiviai ir mokytojai, gidai ir miesto svečiai, visi, besidomintys sostine ir jos istorija.

Skaityklos lentynose – apie 600 leidinių sostinės tema. Mindaugas Masaitis Atidarant pirmą parodą. Iš kairės: Bronius Leonavičius, Ramūnas Vaitkus, Jonas Varnas.

Nijolė Sisaitė

Aiškinantis Zarasų vardo kilmę, dalyviams labai patiko legenda apie milžinuką Azerasą ir jo pomėgį žaisti slėpynių. Dar sužinota, kad kalbininkas kraštietis Kazimieras Būga mūsų miesto vardo kilmę sieja su senu baltišku sėliškos kilmės žodžiu „ezeras“ ar „ezaras“ (ežeras). Nuo šio žodžio ir kilo pirmas miesto pavadinimas Jeziorosy (lenk.), vėliau buvo Novoaleksandrovsk, po to Ežerėnai ir nuo 1929 m. yra Zarasai. Vaikai apskaičiavo, kad Lietuva švenčia valstybės atkūrimo 104-ąjį, o Zarasai – 516-ąjį gimtadienį. Buvo aptarti valstybės ir miesto simboliai.

Mokiniai dar turėjo atlikti ir praktines užduotis: nusifotografuoti Zarasuose prie miesto herbą simbolizuojančios skulptūros „Elniažuvė“ ir prie miesto pavadinimus įamžinančio paminklo. Bibliotekos socialiniuose tinkluose surengta nuotraukų paroda. Dalia Kukonenko