6 minute read

Milda Lipavičiūtė. Prieinamo turinio plėtra: nuo savanorystės iki audioknygos

Šioje profesionaliai įrengtoje garso įrašų studijoje knygas garsina Kaune gyvenantys LAB savanoriai.

PRIEINAMO TURINIO PLĖTRA:

Advertisement

NUO SAVANORYSTĖS IKI AUDIOKNYGOS

Milda Lipavičiūtė

Lietuvos aklųjų biblioteka

Informacijos prieinamumas – tema, kurios svarba Lietuvos bibliotekų lauke išaugo pasirašius Bibliotekų prieinamumo manifestą. Nors sritis plati, reikalaujanti žinių ir patirties, yra dalykų, kuriuos – bendradarbiaudami ir išnaudodami turimus resursus – galime padaryti jau dabar. Viena paprasčiausių ir patikimiausių priemonių siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą – garsinė knyga.

Pastaruoju metu tokias knygas mielai renkasi aktyvų gyvenimo būdą gyvenantys sveikuoliai arba daug laiko praleidžiantys kelyje verslininkai – bėgiodami po parką ar išsiruošę į ilgą kelionę, vienu metu klausosi ir kokios nors grožinės, motyvacinės ar mokomosios knygos turinio. Apie garsinių knygų populiarumo augimą kalbama ir dėl kartų, jų vertybių pokyčio, akcentuojant šio formato leidinių tvarumą ir draugiškumą gamtai.

Tačiau yra vartotojų grupė, kuriai garsinės knygos – ne prabanga, o būtinybė. Tai – visi, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto: disleksiją turintys asmenys, silpnaregiai ar neregiai, taip pat tie, kuriems įprastinė knyga nėra tinkama dėl jų turimos fizinės negalios.

Atlikti tyrimai įrodo, kad garsinę knygą mieliau renkasi net tie negalią ar sutrikimą turintys asmenys, kurie turi ir kitokių skaitymo alternatyvų (pavyzdžiui, gali skaityti Brailio raštu arba rinktis skaitmenines knygas). Pagrindinė to priežastis paprasta – patogumas. Kitaip skaitantys vartotojai turi savotišką privilegiją nešiotis garsinių knygų biblioteką savo telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Jie nežino, ką reiškia laukti eilėje, norint perskaityti populiariausią knygą, nesuka galvos dėl bibliotekos darbo laiko ir net storiausią knygą gali įveikti žymiai greičiau nei skaitantys kitų formatų leidinius.

Alisa Žarkova: „85 proc. knygų kitaip skaitantiems skaitytojams

Lietuvoje lieka nepasiekiamos.“

15 PROC. PRIEINAMO TURINIO. DAUG TAI AR MAŽAI?

Absoliuti dauguma prieinamų garsinių knygų kopijų sukuriama Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) ir teikiama virtualioje bibliotekoje ELVIS (elektroninių leidinių valdymo informacinėje sistemoje). Šiuo metu virtualioje bibliotekoje yra daugiau nei 13 tūkstančių garsinių knygų. Ši platforma – tai kiekvienos bibliotekos galimybė aptarnauti kitaip skaitantį vartotoją (tereikia pasirašyti sutartį su LAB ir tapti ELVIS administratoriais). Svarbu pabrėžti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis, prieiga prie ELVIS skaitmeninių leidinių suteikiama tik asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. O jų Lietuvoje – beveik 0,5 milijono!

Deja: kol skaitantys įprastines spausdintas knygas gali rinktis bet kokį išleistą leidinį, skaitančiųjų kitaip poreikiams pritaikoma tik nedidelė dalis Lietuvoje ir pasaulyje išleidžiamų kūrinių.

Nors ELVIS bibliotekoje saugomas garsinių leidinių fondas nuolat pildomas, negalią ar sutrikimų turintiems vartotojams vis dar prieinama tik iki 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų leidinių. „Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, 15 proc. yra nemažai, bet jei pažiūrėsime kitu aspektu – 85 proc. knygų mūsų skaitytojams taip ir lieka nepasiekiamos. Jie tiesiog negali jų perskaityti“, – sako LAB Leidybos skyriaus vadovė Alisa Žarkova.

Spausdintos knygos virtimas garsine versija – ilgas ir sudėtingas procesas. Užsienyje knygos garsinamos pasitelkus roboto balsą, bet Lietuva tokios galimybės kol kas neturi. Neturime kokybiško lietuvių kalbos sintezatoriaus. Todėl garso įrašų studijoje daromas knygą skaitančio profesionalaus arba savanorio diktoriaus balso įrašas. Vėliau dar laukia garso redagavimas ir kiti procesai. O kol jie vyksta, kitaip skaitantys vartotojai paliekami informacinėje atskirtyje.

Antra vertus, nemenką pokytį informacijos prieinamumo srityje gali sukurti ir Lietuvos bibliotekų tinklo bendrystė. „Pernai kartu su kitomis šalies bibliotekomis, vedami vizijos, kad biblioteka – tai erdvė, kurioje puoselėjama kiekvieno laisvė būti, pasirašėme Bibliotekų prieinamumo manifestą ir įsipareigojome kurti visų skaitytojų poreikius atitinkančių bibliotekų tinklą, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė. – Mūsų tikslas – kad bet kurios bibliotekos lentynose (nesvarbu, medinėse ar virtualiose) sau tinkamą knygą rastų kiekvienas skaitytojas. Ir dažnai tai – ne lėšų, o pasiryžimo, vizijos, tikėjimo klausimas... Dar šiek tiek kūrybiškumo išnaudojant tai, ką kiekvienas jau turime: įrangą, erdves, specialistus, patirtį.“

Agnė Virkutytė: „Įrašinėdama autorių tekstus, užmezgu netiesioginį ryšį su daugybe nepažįstamų žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali skaityti patys.“ Inga Davidonienė: „Pasirašę Bibliotekų prieinamumo manifestą, įsipareigojome kurti visų skaitytojų poreikius atitinkančių bibliotekų tinklą.“

Ingrida Veliutė: „Mano gerasis darbas šiemet – ankstyvais sekmadienio rytais arba vėlyvais vakarais ir toliau garsinti knygas...“ Audrius Meška: „Didžiausias mūsų noras – užmegzti ryšį su kitomis šalies bibliotekomis, turinčiomis nuosavas garso įrašų studijas.“

GARSO ĮRAŠŲ STUDIJOSE PRABYLA KNYGOS

LAB žengė pirmąjį žingsnį tolesnės tarpbibliotekinio prieinamumo plėtros link ir praėjusių metų pabaigoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešąja biblioteka. Šios bibliotekos garso įrašų studijoje jau įsikūrė savanoriai diktoriai, kurių dėka dar daugiau garsinių knygų pradžiugins kitaip skaitančius žmones. „Garsinti knygas mane įkvėpė mama, kurios balsu skaitomų knygų klausydavausi vakarais vaikystėje, – sako Kėdainiuose dirbanti savanorė diktorė Agnė Virkutytė. – Prisimindama šias akimirkas, tikiu, kad knygos suartina pačius įvairiau-

Taip atrodo garsinės knygos, kurias vartotojai randa LAB lentynose.

Virtuali biblioteka ELVIS planšetėje. sius žmones ir skatina juos augti. Jaučiu, kaip skaitydama balsu ir įrašinėdama autorių tekstus užmezgu netiesioginį ryšį su daugybe nepažįstamų žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali skaityti patys, tad knygos puslapiais jie keliauja klausydamiesi mano balso.“ A. Virkutytė džiaugiasi, kad, išklausiusi Lietuvos aklųjų bibliotekos surengtus mokymus, gavo galimybę prasminga veikla užsiimti savame mieste ir savanoriauti Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje veikiančioje įrašų studijoje.

O LAB savo ruožtu tikisi šią gerąją patirtį skleisti ir į kitas šalies bibliotekas, kad jų turimose garso įrašų studijose galėtų dirbti vietos savanoriai ar profesionalūs diktoriai.

SAVANORIAIS GALI TAPTI IR BIBLIOTEKININKAI

Apie savanorystę ir jos svarbą kalbama jau ne vienus metus. O šiemet norisi kalbėti dar garsiau – juk 2022-ieji paskelbti Savanorystės metais! LAB savanorystės programą vykdo jau beveik dešimtmetį. Per šį laiką daugiau kaip 500 savanorių prisidėjo prie knygų garsinimo, taip didindami leidinių prieinamumą kitaip skaitantiems vartotojams. Juk viena įgarsinta knyga – tai tūkstančiai laimingų žmonių! Tad pajusti šios veiklos prasmę nėra sudėtinga. „Mėgstu knygas... Dešimt metų skaičiau savo vaikams, o darganotą rudens dieną, eidama per perėją su ženklu „Neregiai“, supratau, jog dabar galiu padovanoti skaitymo malonumą regos negalią turintiems žmonėms, – socialiniame tinkle „Facebook“ atvirai kalbėjo LAB savanorė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei veiklai dr. Ingrida Veliutė. – Užsidariusi mažulytėje studijoje, garsinau knygą. Daug kartų iš naujo zulinau eilutę po eilutės, dorojausi su nepaklusniomis programomis, gal net šiek tiek kovojau su klaustrofobija ir, atrodo, kad man pavyko... Netobulai, bet pasižadu taisytis ir ankstyvais sekmadienio rytais arba vėlyvais vakarais toliau garsinti knygas... Šiemet toks mano gerasis darbas... Nuoširdžiai dėkinga už naują meditaciją, už galimybę savo pomėgį paversti geru darbu.“

Šios savanorės pavyzdys gali įkvėpti ne vieną. Tik turime perspėti: tapti savanoriu diktoriumi – užduotis ne iš lengvųjų. Knygų garsinimas – brangus procesas, todėl atranka ypač griežta: vertinamas ne tik balso tembras, bet ir tarties, kirčiavimo taisyklingumas. „Visos LAB garso įrašų studijos profesionaliai įrengtos Vilniuje ir Kaune, todėl pritraukti kitų miestų diktorių ir savanorių balsus nebuvo galimybės, – sako geriausias savanorių draugas ir LAB leidybinės veiklos vyriausiasis kuratorius Audrius Meška. – Šiandien mūsų didžiausias noras – užmegzti ryšį su kitomis šalies bibliotekomis, turinčiomis nuosavas garso įrašų studijas, kad garsinė knyga galėtų gimti beveik kiekviename Lietuvos mieste.“

* * *

Jei norite, kad jūsų bibliotekoje esanti garso įrašų studija kurtų dar didesnę pridėtinę vertę tiems, kurie negali skaityti įprastai, jei tikite – kaip ir mes – kad skaityti gali visi, kreipkitės į kolegas iš LAB: pasikalbėsime, pasirašysime bendradarbiavimo sutartį, pasirūpinsime, kad jūsų garso studijas atrastų savanoriai ir profesionalūs diktoriai. Taip jūsų biblioteka prisidės įgyvendinant Bibliotekų prieinamumo manifeste užsibrėžtus tikslus. Kurkime galimybes savanoriauti ir garsinti knygas kuo didesniam diktorių ir savanorių ratui, kad skaityti galėtų kuo daugiau žmonių!

This article is from: