III. Tėviškės prisiminimai
Gal tėviškė yra uosto švyturys, tau rodantis teisingą kelią? Gal tėviškė – ta versmė, prie kurios sugrįždamas gali save patikrinti? Tėviškė, tavo gimtinė – vienkartinis stebuklas, Ji viena ir vieną kartą – kaip Motina! /Č. Kudaba/
TĖVIŠKĖ MŪSŲ – BERŽAI Zigmantas MICHNEVIČIUS
Autorius gimė Beržų viensėdyje 1943 m. Beržų septynmetę mokyklą baigė 1957 m., Jonavos vidurinę – 1961 m., Kauno politechnikos institutą – 1966 m. Gyvena Trakų Vokėje. Tėvynė, tėviškė yra ten, kur tavo protėvių šaknys, kur gyveno, triūsė, audė, dainavo šienaudami lankas, mylėjo, gimdė, kentėjo ir ilgėjosi seneliai bei proseneliai. Ten, kur išvaikščioti jų takai, takeliai, kur liko namų pamatai. Ten mūsų tėvai prisiekė būti amžinai kartu... Tai žemė, iš kurios dulkių pakilome gyventi. Nuo 1989 m. į mūsų prosenelių kraštą su džiaugsmu kraujo ir dvasinio ryšio vedami suguža giminaičiai iš visos Lietuvos kampelių. Kaskart eidamas su velykine procesija Jonavos šv. Jokūbo bažnyčios šventoriumi jaučiu – einu protėvių, senelių pėdsakais... Man tėviškė – ne tik vieta, kur gimiau, augau globojamas tėvų, bet ir visa aplinka su tėčio ir mamos šeimų broliais, seserimis, seneliais, su puikiais kaimynais ir Beržų mokykla... Visų mūsų gyvenimai sukosi greta, šeimos artimai bendravo, puoselėjo glaudžius giminystės, savitarpio pagalbos ryšius. Kartu džiaugėmės, liūdėjome, užjautėme ir padėjome. Tėviškė – tai ir visa aplinka su Lokės upeliu, šlaitais, pievomis, ąžuolais ir pilnais gėrybių miškais. Gimtinės neprarasi, galbūt gali netekti, bet ji neužmirštama. Tėviškės trauka amžina. Mūsų giminės šaknys įleistos pačiame geografiniame Lietuvos centre, kuris apibrėžtas Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės trikampiu. O tėviškė – šalia plento Kaunas–Ukmergė, 6 km į rytus nuo Jonavos, prie buvusio carinio trakto Sankt Peterburgas–Varšuva. Čia vokiečių okupacijos metais Jonavos parapijos bažny-
Seneliai Agnieška ir Kazimieras Michnevičiai, 1925 m.
čioje buvo palaiminta mano tėvų Petro Michnevičiaus ir Vandos Puišytės santuoka. Šių žemių ribose Gegutės (anksčiau Karaulkos) kaime, greta trakto Sankt Peterburgas–Varšuva kelio apeivių namo, vadinamo „kašarka“, žiūrint nuo Ukmergės, priešais ją driekėsi Petkauskų žemės, o už „kašarkos“, Jonavos link, – dėdės Prano, tolėliau – jo brolio Petro Michnevičių sodybvietės. Čia, palei plentą Kaunas–Ukmergė, sklypus įsigijo senelių Kazimiero ir Agnieškos Michnevičių šeimos vaikai Petras ir Pranas. (Tėvas 1931 m. nupirko
77
