Pažinimas sukuria genius loci

Irena BŪTĖNAITĖ, žurnalistė

Visa pirmoji 2020 m. rugpjūčio savaitė buvo skirta Jonavos 270 metų sukakčiai paminėti. Vienu iš reikšmingiausių renginių, atveriančių istorinę miesto pradžią, tapo knygos „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“ pristatymas Viešojoje bibliotekoje.

SUDĖTINGAS PROJEKTAS

Dar 2019 m., pradedant ruoštis miesto jubiliejui, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas inicijavo projektą apie Jonavos miestelio atsiradimą, kuriam pradžią da-

Leidinio kūrybinė grupė. Iš kairės: vertėjas prof. dr. A. E. Ancuta, Vilniaus dailės akademijos (VDA) leidyklos direktorius M. Iršėnas, leidinio sudarytojas, VDA biuletenio redaktorius V. Jankauskas, projekto vadovas, metraščio „Taurosta“ redaktorius V. Venckūnas, Jonavos r. savivaldybės mero pavaduotojas E. Sabutis, architektė-architektūrologė dr. D. Puodžiukienė, rėmėjas, Jonavos r. garbės pilietis J. Sirvydis.

vė Jonavos dvaras. „Atvėrėme miesto ištakas, atradę Jonavos valdos 1796 metų inventorių – seniausią išsamų dokumentą, gulėjusį archyve daug metų. Nežinia, dėl kokių priežasčių juo nesidomėjo istorikai. Galbūt nulėmė tai, kad dokumentas buvo laikomas kitame fonde, tad niekas į jį neatkreipė dėmesio“, – kalbėjo V. Venckūnas.

Rengiant leidinį, vyko labai intensyvus darbas, prasidėjęs nuo archyvinės bylos vertimo į lietuvių kalbą ir projekto finansavimo galimybių. Reikėjo archyvinę bylą, išverstą į lietuvių kalbą, redaguoti, perduoti istorikams, architektams, nagrinėjantiems tą laikotarpį. Knyga, kurią finansavo rajono savivaldybė ir individualus rėmėjas, Jonavos krašto garbės pilietis Jonas Sirvydis, buvo rengiama ir išleista dirbant sudėtingomis karantino sąlygomis. „Prie šio leidinio dirbo grupė kompetentingų asmenų. Pagrindinis bylos vertėjas – prof. dr. Andriejus E. Ancuta, kuris darbavosi ir prie ankstesnio leidinio „Juozapas Kosakovskis. Atsiminimai 1736–1788 m.“. Abu vertimai – jo dovana Jonavai, tėvų miestui. Turėdami inventoriaus vertimą, kreipėmės į buvusį jonavietį Vidmantą Jankauską, gyvenantį Vilniuje, davusį pradžią domėjimuisi Jonavos krašto istorija, kad būtų imta kalbėti tiesos, o ne legendų kalba. Rengiant architektūrinę dalį, kolektyvą papildė architektė-architektūrologė dr. Dalė Puodžiukienė, galima sakyti, jonavietė, nes jos prosenelis Juozapas Gronskis, taip pat seneliai Steponas ir Morta Gronskiai ir dar šešios Gronskių atmainos ilsisi Skarulių kapinėse. Knygos viršelyje – taip pat jonaviečio Vytauto Kalpoko nuotrauka „Ūkanotas rytas“. Sudėję į vieną knygą architektūrines ir istorines žinias, gavome vertingą ir itin svarbų leidinį reikšmingam Jonavos gimtadieniui pažymėti“, – glaustai leidinio sukūrimo istoriją pristatė jo iniciatorius V. Venckūnas.

INVENTORIAUS REIKŠMĖ

„Viduramžiais, baudžiavos laikais, carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu inventorius reiškė kur kas daugiau nei dabar. Tai yra pastatų aprašymai, jų grupės, ansamblis, pastatų interjerai, juose buvę daiktai – paveikslai, meno, taikomosios dailės kūriniai, knygos, drabužiai, karietos oficinose, arkliai, kiti dalykai, gyvuliai palivarke ir panašiai, – dėstė knygos sudarytojas V. Jankauskas. – Paskui nurodomi Jonavos miestelyje esantys pastatai, kas juose gyvena, kuo užsiima, bažnyčia, vienuolynas, keli kaimai, karčemos, malūnai. Tai yra tuometės baudžiavinės epochos pagrindinis juridinis dokumentas, į kurį remiasi viskas.“

Pirmiausia – prievolės, ką privalu atiduoti dvarui: darbas, mokesčiai, pinigai. Tai ir registrų centras, savivaldybė, mokesčių inspekcija, sveikatos sistema. Visas tas tinklas, kuris apgaubė mūsų visuomenę, yra to meto inventorius. Tai ne tik surašymas, bet ir tos sistemos apvaldymas. „Tad turėdami ano meto inventorių, remdamiesi juo, galime kalbėti apie dvaro architektūrą, išsiaiškinti miestelio struktūrą, pagrindines gatves ir net gyventojų pavardes. Šis dokumentas mums suteikia begalę medžiagos ne tik architektūrai ir urbanistikai, bet ir ūkinei, finansinei Jonavos krašto istorijai. Paskelbus šį inventorių, išaiškėjo kryptys, kur galima ieškoti daugiau medžiagos apie Jonavos praeitį“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskas.

VILTIS Į ATEITĮ

Dr. D. Puodžiukienė išsamiai aptarė XVIII a. Jonavos dvaro sodybos struktūros ir architektūros bruožus. Viešnia prisipažino, kad jos įsipareigojimas atkurti minimo laikotarpio statinius buvo labai atsakingas ir drąsus žingsnis, o turėta patirtis, dirbant šį darbą, išaugo kelis kartus. Ji pabrėžė, kad knygoje skelbiamas XVIII a. pabaigos inventorius architektūros ir materialiosios kultūros tyrimams yra be galo vertingas. Pasak mokslininkės, remiantis inventoriumi, kitais rašytiniais šaltiniais, kartografija, knygoje pamėginta nustatyti ir aptarti to laikotarpio Jonavos dvaro sodybos dislokaciją, aplinką, sudėtinių dalių (kiemų) vietas, jų struktūrą, pastatus, formą, įrangą ir dekorą, ieškant savitumo ir bendrų bruožų. Visa tai palyginta su XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios kitų didikų ir turtingų bajorų dvarų sodybų architektūra. 9

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad Juozapo Kazimiero Kosakovskio dvaro sodybos statiniai buvo mediniai, nes medines sodybas iki XVIII a. pabaigos statėsi visų sluoksnių bajorai. „Tai ne skurdo ar menko išprusimo pasekmė, o geografinės krašto padėties nulemta sąlyga, šaltame ar drėgname klimate komfortą teikianti būtinybė“, – akcentavo mokslininkė.

Dr. D. Puodžiukienė, išsamiai pristatydama Jonavos dvarą, jo architektūrinius bruožus, miestelio kūrimąsi, savo pasakojimą iliustravo skaidrėmis. „Jonavos dvaro sodyba iš istorijos miglų iškyla dėl vieno dokumento – 1796 m. inventoriaus aprašo. Tyrimai paremti šalutiniais istoriniais šaltiniais (Juozapo Kazimiero Kosakovskio atsiminimais), moksline literatūra, žiniomis apie vyravusias architektūros tendencijas, analogų analize. Tačiau nesant vizualios medžiagos (piešinių, projektų) retrospektyvos yra hipotetinės. Tikėkimės, bus surasta daugiau vertingų dokumentų, kurie straipsnio idėjas patvirtins arba paneigs ir geriau atskleis, kokia buvo Jonavos dvaro sodyba“, – pabrėžė mokslininkė.

Iš lenkų kalbos dokumentą išvertęs A. E. Ancuta, kurio darbą projekto vadovas V. Venckūnas įvertino kaip milžinišką, buvo labai kuklus: „Neturiu ką pasakyti. Atėjau pasveikinti mokslininkus – istorijos, mokslo atstovus, esančius čia, tapusius pagrindiniais talkininkais, leidėjais. Ši knyga – tai mokslinis leidinys, atkuriantis Jonavos dvarą. Tad ir sveikinu.“

ĮDOMU IR SVARBU

Jonavos gyventojai, besidomintys krašto istorija, būtinai turėtų paskaityti leidinį „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“. Jame ras Jonavos dvaro sodybos išsamų aprašą, atskleidžiantį visas statinių ir juose esančių patalpų subtilybes, susidarys vienuolyno vaizdą, sužinos, kokias bibliotekoje sukauptas knygas XVIII a. skaitė dvaro gyventojai, susipažins su zakristijos ir bažnyčios rakandais ir t. t. Inventoriuje pristatomos visos tuo metu Jonavoje buvusios gatvės ir juose esantys objektai, daugelis kitų dalykų.

Naujajame leidinyje dr. D. Puodžiukienė jonaviečiams skiria tokius žodžius: „Pažinimas sukuria genius loci – vietos dvasinį pojūtį, sunkiai suvokiamą ir įvertinamą, bet būtiną, norint pamilti vietą, kurioje gyvename.“ 10 2020 NR. 2 (12)

Dvaro sodybos rodmens autorius, skulptorius dailininkas G. Čėsiūnas.

2020 m. lapkričio 10 d. Panerių gatvėje, prie memorialo kovotojams už laisvę, pastatytas memorialinis informacinis rodmuo, bylojantis, kad XVIII a. – XIX a. pr. čia buvo Jonavos dvaro sodyba, anuomet užėmusi apie 9 ha žemės plotą. Ji priklausė grafams Marijai ir Domininkui Kosakovskiams, Jonavos miesto įkūrėjams prieš 270 metų.

Memorialinis informacinis rodmuo pastatytas prie kelio, anuomet vedusio iš dvaro į Šv. Jokūbo bažnyčią, šalia vakarinių dvaro sodybos vartų. Priekinį skydo formos fasadą puošia juodo marmuro grafų Kosakovskių giminės herbas, kuris pirmą kartą įamžintas viešoje miesto erdvėje. Nuožulnioje plokštumoje pavaizduota reprezentacinio Jonavos dvaro rūmų pagrindinio fasado retrospektyva.

Tikimasi, kad rodmuo bus papildytas QR kodu, leidžiančiu gauti daugiau informacijos apie Jonavos dvarą ir miestą.

Rodmens autorius – skulptorius, dailininkas Gintaris Čėsiūnas. Tai jo ketvirtas darbas Jonavos mieste.