TAUROSTA
LIETUVOS–LENKIJOS KARO PABAIGAI – 100 METŲ
LIETUVOS KARIUOMENĖS SAVANORIS JONAS MAČIONIS Vytautas VENCKŪNAS
1918 m. lapkričio 11 d. pasibaigė Pirmasis pasaulinis karas, nusinešęs 12 milijonų gyvybių. Tik mūsų šalyje jis nesiliovė, nes nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai kelią pastojo didžiųjų valstybių – bolševikinės Rusijos ir Lenkijos konfliktas. Nepriklausomybės siekius apgynė Lietuvos kariuomenė su savanoriais, pakviestais stoti į kovas su Rusijos, po to ir Lenkijos okupacija. Tai buvo laiku mobilizuota jėga, užtikrinusi valstybingumą. Šiemet, lapkričio 21 d., sukako 100 metų, kai pasibaigė Lietuvos ir Lenkijos konfliktas, po kurio Suvalkų kraštą perėmė kaimyninė šalis. Konfliktas tarp kaimynių, anksčiau turėjusių bendrą valstybę, suformavo ilgalaikius nepakantumo barjerus. Galbūt todėl ir šiandien abiejų tautų suartėjimo procesas vangus, pažymėtas ambicijomis. Kaip minėjome šią datą dabar, po šimto metų? Niekaip. Šventės nebuvo. Gal ir karo baigties nebuvo. Tik vargu ar atminties numarinimas yra pagrindas gerai kaimynystei. Šiandien mums svarbu prisiminti ir nepamiršti tų, kurie vardan Lietuvos nepriklausomybės kovėsi, žuvo, tapo suluošinti, mirė nuo šiltinės siautėjimo. Vienas iš pirmųjų, stojusių savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo mūsų kraštietis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Jonas Mačionis. Jis nepateko į monografijos „Jonavos krašto karžygiai 1919– 1920 m.“ aprašus dėl paprastos priežasties, nes gyveno ir dirbo Kaune, tik 1939 m. persikėlė į savo savo žemę – 9,834 ha sklypą, kurį perleido Koncepto dvaro savininkė Liudvika Pac-Pamarackienė. Taip pat jis ne-
134
2020 NR. 2 (12)
Savanoris Jonas Mačionis – Kauno policijos tarnautojas su vaikais, 1930 m. Iš kairės: sūnus Stasys (1923–2003), duktė Česlava Ragelienė (1927–2011), duktė Elžbieta Ragelienė (1922–1992). Nuotrauka A. Talajevos (Ragelytės).
