MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO LAPKRITĮ 6 d.
Prieš 115 metų, 1906-aisiais, Miesto salės rūmuose (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) įvyko kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Ši diena laikoma lietuvių nacionalinės operos gimimo diena. „Birutę“ pastatė lietuvių muzikos ir teatro mėgėjų draugija „Vilniaus kanklės“, kompozitorius ją parašė pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Vėliau „Birutė“ buvo pastatyta Čikagoje, Brukline, Bostone ir kitur. Mi1928 m. Bostone išleisto nint 100-metį, 2006 m. lapkričio 6 d. „Birutė“ vėl leidinio „Birutė: dviejų skambėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiksmų liaudies opera“ viršelis. salėje (orkestruota Teisučio Makačino). Lietuvos radijo fonduose yra išlikę vos keli operos fragmentai, visa opera nebuvo įrašyta. 2009 m. išleista operos „Birutė“ kompaktinė plokštelė „Mikas Petrauskas. Birutė“ (įrašų kompanija „Cantus firmus“).
8 d.
Šią dieną prieš 90 metų Kaune gimė Jurgis Mačiūnas (1931– 1978) – lietuvių dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas. Vaikystę praleido Lietuvoje, 1944 m. su šeima pasitraukė į vakarus, gyveno Vokietijoje, 1948 m. persikėlė į JAV, studijavo menus. 1960 m. atidarė galeriją „A / G“ 1962 m. subūrė menininkų grupę, rengė „Fluxus“ festivalius Europoje, Amerikoje. Sukūrė objektų, videofilmų, surengė hepeningų, performansų, leido grupės leidinius. Atmetė vartotojiškai visuomenei būdingą komercinį meno pobūdį, jo elitiškumą, pabrėžė atsitiktinumo svarbą. 2007 m. Vilniaus savivaldybė už beveik 13 mln. litų įsigijo J. Mačiūno kolekciją. 2018 m. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Fluxus“ avilys“, kurioje pristatyta Vilniuje įsteigto Jono Meko vizualiųjų menų cen- 2016 m. Lietuvoje išleistas pašto įamžinantis „Fluxus“ trui priklausanti „Fluxus“ kolekcijos dalis ženklas, pradininką J. Mačiūną (dail. Tomas Dragūnas). (dokumentai, artefaktai).
10 d.
– Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi, ją minėti kasmet nuo 2020-ųjų skatina UNESCO. Norima pabrėžti mokslo svarbą ir aktualumą mūsų gyvenime, kuo plačiau į diskusijas įtraukti visuomenę. Taip pat siekiama pabrėžti mokslininkų vaidmenį skleidžiant žinias apie nuostabią, UNESCO plakatas. bet trapią mūsų planetą. Klimato kaitai tampant vis rimtesne grėsme, šiemet UNESCO kvietė diskutuoti apie klimato kaitai pasirengusių bendruomenių kūrimo svarbą, ragino įsitraukti įvairias organizacijas ir institucijas, žiniasklaidą. Lietuvoje, minint šią dieną, siekiama supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą domėtis mokslo pasiekimais. Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslų akademija šią dieną rengia mokslo raidai skirtas konferencijas, mokyklose organizuojamos įvairios tiriamosios veiklos.
11 d.
Šią dieną sukako 200 metų, kai Maskvoje gimė Fiodoras Dostojevskis (1821–1881) – rusų literatūros klasikas, vienas žymiausių pasaulio romanistų. Mokėsi namie, pensionuose, 1843 m. baigė Sankt Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. Nuo 1847 m. dalyvavo M. Petraševskio draugijos, kurios nariai domėjosi Rusijos reformavimo galimybėmis, veikloje. Carinei valdžiai ją apkaltinus sąmokslu, 1849 m. suimtas ir nuteistas mirti; prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista katorga. Nuo 1844 m. gyveno iš literatūrinio darbo. Daug keliavo, 1867 m. lankėsi ir Vilniuje. Iki šiol pagal šio klasiko romanus kuriami filmai, statomi spektakliai. Beveik visą jo kūrybą galime skaityti lietuviškai, tačiau vertimai gana seni, tik iš naujo išleidžiami: praėjusio amžiaus pabaigoje buvo išversti „Demonai“, prieš 11 metų – „Užrašai iš pogrindžio“, o „Nusikaltimas ir bausmė“ – vos ne prieš šimtą metų. 2006 m. Vilniuje ant namo, kur buvo apsistojęs F. Dostojevskis, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romu- Lietuvos nacionalinės bibliotekos F. Dostojevskio 200-osioms metinėms skirtos parodos plakatas. aldas Kvintas).
13 d.
Prieš 215 metų 1806-aisiais Vilniuje gimė Emilija Pliaterytė (1806–1831), 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d’Ark. Su pusbroliu Cezariu Pliateriu Dusetų apylinkėse suorganizavo 200 raitų šaulių, 60 raitininkų, kelių šimtų dalgiais ir medžiokliniais šautuvais ginkluotų pėstininkų sukilėlių būrį. Dalyvavo mūšiuose prie Daugpilio, Zarasų, Ukmergės apylinkėse, kautynėse ties Maišiagala. Paskirta 25 pėstininkų (pirmojo lietuviško) pulko vade. 1831 m. liepą sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją, su savo adjutante Marija Rašanavičiūte ir C. Pliateriu mėgino prasiveržti į Lenkijos karalystę. Susirgusi mirė, palaidota Kapčiamiestyje. Didvyre laikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Baltarusijoje. Jos drąsa ir meilė tėvynei įkvėpė įvairių sričių menininkus, jos vardu pavadintos gatvės, jaunimo organizacijos, mokyklos. Kapčiamiestyje veikia Emilijos Pliaterytės muziejus.
Georg Benedikt Wunder. Emilija Pliaterytė 1831 m. sukilime. XIX a.
* Atrinktos lapkričio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
