KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŽAI

Dėmesys krašto kūrėjams. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka šiais metais įgyvendino du Biržų kraštui reikšmingus projektus, skatinusius iš naujo pažinti žymius kraštiečius ir puoselėti jų atminimą.

Pirmas tęstinis projektas „Neparašyti tekstai“ buvo skirtas prisiminti Biržų krašto rašytojų, vertėjų, partizanų Broniaus Krivicko ir Mamerto Indriliūno kultūrinę savastį, skatinti nūdienos jaunų žmonių kūrybinį potencialą, sudominti ir vertėjo darbu. Rengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose gimė moksleivių poezijos ir esė tekstai, kai kuriems tai buvo pirmieji rimti kūrybiniai bandymai. Vasarą biblioteka jaunuosius kūrėjus kvietė susitikti kūrybiniuose skaitymuose Gataučiuose, M. Indriliūno gimtojoje sodyboje-muziejuje. Čia vykusioje šventėje „Matyk pasaulį brolio akimis“ jaunuoliai dalijosi savo kūrybos tekstais, turiningai bendravo. „Smagiausia, kad dabartinių šeimininkų altruistiškai puoselėjamoje Mamerto Indriliūno tėviškėje, bibliotekai įgyvendinant projektus, nesiliauja kultūrinis–švietėjiškas gyvenimas. Vasaromis Gataučiuose skamba jaunų žmonių kūrybinis žodis, dainos, kaip ir tada, kai čia rinkdavosi tarpukario Lietuvos studentijos šviesuomenė“, – sakė projekto vadovė Liuda Prunskienė.

Rugsėjį įvyko baigiamasis projekto renginys – susitikimas su kraštiečiais vertėjais, kuriame šios veiklos patirtimi gyvai dalijosi Irena Varnaitė ir Povilas Gasiulis. Renginį vedė poetas, vertėjas Tomas Taškauskas. Gimnazistų ir jaunųjų vertėjų darbams publikuoti buvo sukurtas tinklaraštis „Neparašyti tekstai“, kuriame savo kūryba jaunuoliai dalijasi iki šiol, tikimės, kad tai darys ir ateityje.

Įgyvendinant kitą bibliotekos projektą „Biržų krašto siluetai“ buvo galima sužinoti, kad Suosto kaimas nėra vien tik knygnešio Jurgio Bielinio gimtinė, tai ir poeto, vertėjo, partizano Broniaus Krivicko namai. Vienos projekto veiklų – literatūrinės kelionės – leido iš kitos pusės pažvelgti į žymius Biržų kraštiečius, pakeliauti jų gimtaisiais takais. Paskutinė ketvirtoji, pavadinta „Palatvės didžiavyrių pėdomis“, įvyko simbolinę Mokslo ir žinių dieną, rugsėjo 1-ąją. Patirta, kad apie daugelį vietų dabar byloja tik tušti laukai...

Vykdant projektą išleista ir Biržų garbės piliečio Algirdo Butkevičiaus kraštotyrinių apybraižų knyga „Biržų krašto siluetai“, kurioje pateikiami žymių krašto žmonių gyvenimo ir kūrybos

Susitikimas su vertėjais T. Taškausku, P. Gasiuliu, I. Varnaite. Bibliotekos nuotr. epizodai. „Tai ištisa praėjusio šimtmečio istorija, kuri bus išsaugota ateities kartoms“, – džiaugėsi L. Prunskienė.

Abu projektus iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Biržų rajono savivaldybė. Simona Bindariūtė

JONIŠKIS „Audruvės“ 45-metis. Joniškio krašto kūrybinė bendruomenė mini brandžią sukaktį – rajono literatų klubo „Audruvė“ 45-metį. Vienas seniausių literatų klubų Lietuvoje buvo įkurtas 1976 m. lapkričio 13 d. Visus kuriančius literatus, literatūros mėgėjus ir skaitytojus tuomet subūrė žurnalistė, tautodailininkė, Joniškio garbės pilietės vardą pelniusi Aniceta Krajinienė. Per tą laiką pasirodė šeši Joniškio literatų kūrybos almanachai „Audruvė“, išleisti 25 Joniškio literatų klubo laikraščio „Audruviškis“ numeriai. Šiuo metu klubui vadovauja Alina Jonaitienė. Audruviškiai turi savo himną, vėliavą, emblemą (klubo emblemos ir pavadinimo sumanytojas – literatas, dailininkas Viktoras Žilinskas). Aktyvi ir įvairiapusė klubo veikla viešinama klubo „Facebook“ paskyroje.

Joniškiečiai kūrėjai aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūriniuose konkursuose, yra pelnę daugybę apdovanojimų. Tradicija tapo kasmet Miesto dienos proga organizuoti literatūrines popietes, švęsti klubo gimtadienius, rengti vasaros kūrybines stovyklas. Klubas 2003 metais įsteigė „Viensparnio angelo“ nominaciją. Ji kasmet teikiama už aktyvią kūrybinę veiklą, Joniškio krašto garsinimą. Graži draugystė Joniškio literatų klubą siejo su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais – šviesaus atminimo Jolita Skablauskaite, Juozu Jaru ir Ona Mikalauskiene, kurios dėka buvo užmegzti kūrybiniai ryšiai su Kauno rašytojais, Kauno Maironio literatūros muziejumi. „Audruvės“ literatai draugauja su Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąja biblioteka, kurioje pristatomos literatų knygos, organizuojami bendri renginiai. Bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriuje yra parengtas kraštotyros segtuvas apie literatų klubą „Audruvė“, knygų fonduose kaupiamos literatų išleistos knygos. „Audruvės“ 45-mečio proga viešosios bibliotekos skaitykloje parengta literatūros paroda. Virtualią parodą, skirtą Joniškio literatams, galima pažiūrėti viešosios bibliotekos interneto svetainėje, o socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje – ir sukurtą filmuką.

GALERIJA. Rudens šventė

Literatų klubo lediniai. Bibliotekos nuotr.

Dalia Norvaišienė

KAZLŲ RŪDA

Įgyvendintas projektas. Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka nuo 2021 m. vasario iki lapkričio vykdė Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuotą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“. Projekto tikslas ir bibliotekos švietėjiška misija – populiarinti šį legendinį tautosakos rinkėją, pabrėžti jo darbų reikšmę ir vertę.

Bibliotekos nuotr. Trakai. Pirmąjį spalio šeštadienį Trakų VB Lentvario miesto biblioteka pakvietė skaitytojus į kartu su Lentvario kultūros rūmais organizuojamą rudens šventę „Derliaus sūkury“. Biblioteka ir šiemet dalyvavo kuriant jau tradiciniu tapusį rudens gėrybių kilimą: iš margaspalvių lapų, gėlių ir uogų buvo sudėliotas arbatos puodelis. Šventės svečius biblioteka kvietė užsukti ir į pramogų kupiną kiemelį, kuriame siūlė gaminti ženkliukus, išbandyti 3D akinius, spręsti galvosūkius. (Erika Jočytė)

Baigiamajame renginyje koncertavo krašto folkloro ansambliai. Ingos Žilionytės nuotr. Įgyvendinant projektą organizuoti edukaciniai renginiai, susitikimai su tautosakos atlikėjais (tarp jų su profesionalais, aktoriais), rinkėjais, tyrinėtojais. Buvo skatinama drauge mokytis liaudies dainų, pasinerti į mįslių, pasakų, papročių pasaulį. Sukurtos kilnojamoji ir virtuali parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, išplėtė galimybes geriau pažinti šį mūsų krašto tautosakos rinkėją. Projekto sklaida apėmė visus Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje gyvenančius žmones, ypač daug dėmesio skirta vaikams, jaunimui, socialinę, kultūrinę atskirtį patiriantiems žmonėms, dalis renginių vyko kaimo vietovėse. Spalio 15 d. bibliotekoje vykusiame baigiamajame projekto renginyje „Nepralenktas tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“ bibliotekos direktorė Vilija Šemetienė pasidžiaugė sėkmingai įgyvendinto projekto rezultatais, perdavė J. Dovydaičio dukters Danutės Dovydaitytės-Mažeikienės padėką už tėvo atminimo saugojimą, jo darbų vertinimą. Kultūros žurnalistė Karina Metrikytė, apžvelgusi prasmingą Jurgio Dovydaičio veiklą, savo pranešimą iliustravo dokumentinio filmo „Jurgis Dovydaitis. Palikimas“ fragmentais. Prisiminimais apie savo dėdę Jurgį pasidalijo Rimantas Dovydaitis. Renginyje koncertavo mūsų krašto dainininkai, susibūrę į folkloro ansamblius „Sūduonia“ (vad. Daina Ciegienė), „Vabalkšnė“ (vad. Žibutė Labutienė), taip pat modernaus folkloro grupė „Zobalda“ (vad. Daina Ciegienė), linksmais prisiminimais iš vaikystės dalijosi, tėvelio pasaką sekė pasakotoja iš Plutiškių Janina Šermukšnienė. Vakaras baigtas neoficialiu Kazlų Rūdos himnu – visiems žinoma Jauniaus Vyliaus daina „Vo kieno žali sodai?“.

Aldona Lukoševičienė

NERINGA

Turiningas susitikimas. Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021 – šiemet mini ir savo įkūrimo 60-metį. Tad tarsi dovana buvo susitikimas su rašytoju Laimonu Iniu, į kurį vėjuotą spalio pavakarę neringiškius ir miesto svečius pakvietė Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka ir Neringos muziejai. Autorius pristatė naujausias savo knygas – romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“, kuriame tikri įvykiai susipina su tariamais, gausu filosofinių apmąstymų, nagrinėjamos dievoieškos, kuršininkų likimo ir kitos temos. Knyga „Dangaus šulinys“ – tai Žemaitijos mitologijos eskizai, mažai žinomi istorijos ir garsenybių biografijų epizodai.

Autorius taip pat pristatė fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“, joje – sakmės, padavimai apie TRYS DIENOS SU ŽEMAITE

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Kelmės rajono savivaldybės finansuotą projektą „Trys dienos su Žemaite“, skirtą rašytojos Žemaitės 100-osioms mirties metinėms paminėti. Projektas prasidėjo rugsėjo pradžioje, kai kelmiškis dailininkas Andrius Seselskas ant bibliotekos lauko sienos nupiešė rašytojos Žemaitės portretą. Didžiulis lietuvių Piešinio ant sienos autorius Andrius Seselskas. klasikės portretas žvelgia į Kelmės gyventojus ir tarsi ragina stabtelti, bibliotekos lentynose surasti tokią knygą, kurią norėtųsi perskaityti.

Spalio 14-oji buvo vaikų diena su Žemaite. Dauguma rajono bendrojo lavinimo mokyklų organizavo Žemaitės kūrybos vaikams skaitymus, susipažino su rašytojos asmenybe, o į Žemaitės viešąją biblioteką atvykę mokiniai dalyvavo Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis-koncertas. Rolando Kančausko edukacijoje „Žemaitės lekcijos vainuotraukos kams“. Spalio 21-ąją, antrąją dieną su Žemaite, įvyko 8-ieji Žemaitės skaitymai, juose perskaityti šie pranešimai: „Žemaitės kelias į literatūros istoriją 1905–1918 metais“ (dr. Ramunė Bleizgienė), „Žemaitės kūryba Latvijoje: vertimai ir vertinimai“ (doc. dr. Vigmantas Butkus), „Laimės nutekėjimo moterys: artimos ir tolimos“ (Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Renata Šerelytė), „Paskutiniai Žemaitės gyvenimo mėnesiai ir jos atminimo įamžinimas Marijampolėje“ (Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Valė Klesevičienė). Pristatyta ir fotografijų paroda „Čia praėjo Žemaitė. Kelmės kraštas“, kurioje eksponuojamos nuotraukos iš tų rajono vietovių, kur gyveno Julijos ir Lauryno Žymantų šeima (Ušakiai, Pasmalkys, Kerbedlaukis, Labūnavėlė, Užventis, Ušnėnai) arba jau viena Julija (Graužikai, Šilo Pavėžupis). Ištraukas iš Žemaitės apsakymų žemaičių dounininkų tarme skaitė Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas.

Spalio 28-oji, trečioji diena su Žemaite, buvo skirta jaunimui. Rajono mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai ir Kelmės profesinio rengimo centro moksleiviai dalyvavo Žemaitės kūrybos skaitymo akcijoje. Vakare vyko Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“, kuriame plėtojant moteriškumo temą pristatomos žinomos Lietuvos moterys: Barbora Radvilaitė, Bona Sforca, Felicija Bortkevičienė, Dalia Grybauskaitė ir, žinoma, Žemaitė. Nijolė Kančauskienė

senuosius baltų dievus, taip pat biografiniai etiudai apie Mažosios Lietuvos kultūros asmenybes. Pristatyme dalyvavo XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Dėkojame LNOBT orkestro solistui Andriui Pleškūnui (altas) už muzikavimą, svečiams – už gražius žodžius apie mūsų kraštą, rašytojui – už naują knygą Neringos tema. Dalia Greičiutė

PAGĖGIAI

Pagerbtas Vydūno atminimas. Šiemet sukanka 30 metų, kai rašytojas, filosofas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas) iš Vokietijos amžinojo poilsio sugrįžo į Tėvynę – 1991 m. spalio 19 d. jis buvo perlaidotas Bitėnų kapinaitėse. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, Martyno Jankaus muziejus ir savivaldybės administracija spalio 22 d. kvietė Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus pagerbti šio visame pasaulyje žymaus šviesuolio atminimą.

Prie Vydūno žymiąja fraze „Spindulys esmi begalinės šviesos“ paženklintų Bitėnų kapinai-

Prie Vydūno kapo Bitėnų kapinėse. Astos Andrulienės nuotr. čių vartų Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė perskaitė 1991 m. išleisto „Pamario“ straipsnį, kuriame apžvelgiamos Vydūno perlaidojimo Mažosios Lietuvos šviesuolių panteone – Bitėnų kapinaitėse – iškilmės ir svarba.

Prie šio šviesuolio kapavietės susirinkus bibliotekos darbuotojams, savivaldybės atstovams, krašto kultūros ir raštijos veikėjams, apie Vydūno pasaulėvokos bruožus, puoselėtų vertybių reikšmę, jo idėjų sklaidą Pagėgių krašte kalbėjo

mero pavaduotojas Edgaras Kuturys, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojas Petras Skutulas (vienintelis iš susirinkusiųjų dalyvavęs 1991 m. Vydūno palaikų perlaidojimo ceremonijoje), Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Vydūno šviesos nuskaidrinta atminimo popietė pratęsta Martyno Jankaus muziejuje. Sonata Nognienė

PALANGA

Metraštis „Palangos langai“. Palanga 2021 m. mini kurorto grąžinimo Lietuvai 100-mečio jubiliejų. Tad etnokultūros metraščio „Palangos langai“ antrąjį numerį Palangos viešoji biblioteka skyrė šiai sukakčiai paminėti (metraštis – tai Palangos miesto etninės kultūros plėtros programos priemonė).

Latvijos karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas dr. Krišs Kapenieks, pasinaudojęs gausia Latvijos ir Lietuvos archyvų medžiaga, publikacijoje „Palangos valsčius Laisvės kovų laikotarpiu (1918–1920)“ pasakoja apie istorinius įvykius Latvijoje ir jos sudėtyje buvusį Palangos valsčių. Tai vertingas straipsnis, nes iki šiol latvių istoriografijoje nebuvo publikacijų, skirtų šiai temai. Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė pristato taip pat nenagrinėtą temą – „Palangos savivaldos raida 1921–1940 m.“ Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai Palangos vietinės valdžios formavimo bruožai, savivaldybininkai, jų tautinė priklausomybė, išsilavinimas. Pirmą kartą publikuojami Palangos valsčiaus ir miesto tarybų bei valdybų narių sąrašai, tikslūs burmistrų kadencijų laikotarpiai.

Metraštyje pateikiamas lenkų istoriko, geografo, profesoriaus Stanisławo Karwowskio (1848–1917) leidinio „Połąga i Kretynga“ (1913) vertimas į lietuvių kalbą. Tai vienas pirmųjų spaudinių, kuriame rasime įvairios informacijos apie Palangą.

Nematerialaus krašto kultūros paveldo skyriuje publikuojami Monikos Grigūnienės straipsniai apie palangiškių tautosaką ir kulinarinį paveldą, dr. Auksės Noreikaitės straipsnis „Gyvenimas Palangos ir Rucavos paribyje“, palangiškės kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės (1906–1993) rankraščiai apie Palangos krašto siuvėjus Praną Vainorą ir Bronę Vitkienę.

Taip pat spausdinamos žurnalisto Vytauto Žeimanto publikacijos apie Palangos oro uosto įkūrimą, kurorto spaudą 1886–1940 m., Palangos ir Šventosios vardų paminėjimą Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose.

Susirinkusių krašto kultūrai ir istorijai neabejingų miestelėnų būriui metraštį pristatė bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, kalbėjo prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Virginija Paluckienė, Mikelis Balčius, dr. Auksė Noreikaitė. Bronislava Spevakovienė

PLUNGĖ 10 klubo veiklos metų. Spalio 23 d. paminėtas Plungės miesto bibliotekos jaunųjų knygos bičiulių klubo „Išminties upeliukas“ 10-metis, surengta šventė „Kelionė į praeitį ir atgal“. Klubo istorikai Augustė Vasiliauskaitė, Joris Makarevičius ir Neimantas Bieliauskas pristatė pačias įsimintiniausias akimirkas iš klubo gyvenimo ir veiklos. Pirmiesiems klubo nariams, kurie dabar jau yra studentai, malonu buvo prisiminti, kaip 2011 m. spalio 19 d. bibliotekininkės Ritos Jundulienės sukviesti vaikai nusprendė įkurti Jaunųjų knygos bičiulių klubą. Tą pačią dieną buvo išrinktas ir klubo pavadinimas, kurio autorė Ugnė Jonauskaitė tapo pirmąja klubo prezidente. Per 10 klubo gyvavimo ir veiklos metų atsirado visų laukiami tradiciniai renginiai: istorinės viktorinos, akcijos „Kviečiu į savo biblioteką“, „Knygų Kalėdos“, teatralizuoti Metų knygos pristatymai, išradingi Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiai, beglobiams gyvūnams paremti skirta knygų loterija. Bet labiausiai visų laukiama šventė būna klubo gimtadienis, jo metu priimami nauji nariai. Būsimieji nariai turi visus metus aktyviai dalyvauti klubo veikloje, o šventės dieną įveikti įvairius išbandymus ir prisiekti ištikimybę klubui. Tada jiems įteikiami nario pažymėjimai, ženkleliai. Šventės dieną klubo gretas papildė 17 naujų narių, tad šiuo metu klubas vienija net 88 jaunuosius knygos bičiulius.

Akivaizdu, kad klubo veikla nebūtų tokia įdomi ir turininga be ilgamečių rėmėjų, bičiulių, draugų ir tėvelių, rajono valdžios paramos ir pagalbos. Dėkojame jiems už pasiūlymus ir idėjas, dovanotas nuostabias kelionių akimirkas, įdomius susitikimus, prasmingus prizus. Smagu, kad mūsų biblioteka yra vieta, kurioje gera visiems – ir suaugusiesiems, ir vaikams. Rita Jundulienė

RASEINIAI

Naujas „Rasupio“ numeris. Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos darbuotojai pasistengė, kad į bibliotekos 100-mečio renginį atskubėję svečiai galėtų išsinešti dovanų – ketvirtąjį krašto kultūros ir istorijos žurnalo „Rasupis“ numerį. Savivaldybės tarybos nariams padidinus finansavimą, šiemet padidėjo žurnalo apimtis ir tiražas, buvo galima pasikviesti įvairių autorių, pateikti įdomių istorinių įžvalgų.

Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila atverčia mažai žinomus Šiluvos istorijos puslapius, analizuoja bažnyčios ir parapijos – dviejų artimų, bet daug kur nesutampančių sąvokų – nepagrįstą tapatinimą. Dr. Vytenis Almonaitis ieško Paliepių ištakų ir tikslina enciklopedijose užfiksuotus šių vietovių istorijos faktus, o dr. Tomas Petreikis kviečia susimąstyti, ar Raseinių miestas gali turėti pretenzijų

J. Makarevičius, A. Vasiliauskaitė ir N. Bieliauskas primena klubo istoriją. Bibliotekos nuotr.

GALERIJA. Poetės Elenos Mezginaitės jubiliejus

Bibliotekos nuotr. Panevėžys. Spalio 31-ąją panevėžietė poetė Elena Mezginaitė būtų šventusi 80-ąjį jubiliejų. Ta proga šalia Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos pastatytas suolelis su įmontuota specialia įranga, leidžiančia prisėdus pasiklausyti poetės eilių. Septyniolika eilėraščių įgarsino Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė. Suolelis pastatytas įgyvendinant projektą „Provincijos tango Elenai“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. (Vaida Žalienė)

į savąją sostinės interpretaciją, ragina mažiau žvalgytis į kaimynus ir imtis kurti senosios Žemaitijos sostinės komunikacijos strategiją.

Kai kuriuos straipsnius inspiravo istorinės sukaktys, tam tikro laikotarpio iššūkiai: 1831 m. sukilimo aidai, jau ketvirtą kartą į Raseinius bandanti sugrįžti dominikonų vienuolija, skaudi 1940–1941 m. sovietinių represijų atmintis, kruvina 1941 m. vasara. Rubrikoje „Mūsų krašto paveldo gintarai“ galima susipažinti su dviem iškiliomis asmenybėmis – XX a. Lietuvos mokslininku biologu Pranciškumi Baltrumi Šivickiu (1882–1968) ir dailininku Antanu Samuoliu-Samulevičiumi (1899–1942).

Dr. Akvilė Rėklaitytė rubrikoje „Kukučio baladžių paraštėse“ atskleidžia naujas poeto M. Martinaičio kūrybos briaunas, pabrėžia jo siekį savo kūryboje užfiksuoti svarbią žmonijos patirties dalį. Kultūros centro darbuotojo Arūno Kazlausko straipsnis skatina tikėti, kad po rugsėjo savaitgalį Kalnujų bažnyčios griuvėsiuose nuskambėjusios muzikinio spektaklio „Odė Kukučio prisikėlimui“ premjeros Kukučio dvasia jau niekada iš Kalnujų nepasitrauks.

Netrūksta dėmesio ir jubiliejų mininčiai bibliotekai, jos veiklai ir pokyčiams per paskutinįjį dešimtmetį. Vyriausiojo bibliotekininko Jono Brigio straipsnyje pateikiami įdomūs faktai apie dabartinio bibliotekos pastato (anksčiau buvusio kultūros centro) statybą, su ja susijusias sėkmes ir nesėkmes. Kaip visada žurnalo puslapiuose galima rasti krašto kūrėjų darbų, „Raseinistikos“ naujienas, kultūros kroniką.

Daina Sutkevičienė

ŠIAULIAI

Dar daugiau paslaugų. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka 2021 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos ir miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Lietaus vaikai po bibliotekos skėčiu“, kurio tikslas yra didinti paslaugų prieinamumą autizmo spektro (ASS) ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Jau kurį laiką pietinėje miesto dalyje esančių padalinių – „Aido“ filialo, Skaitytojų aptarnavimo ir Bibliografijos-informacijos skyrių – duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“, nurodanti, kad biblioteka tampa vis atviresnė ir draugiškesnė.

Projektas pradėtas „Aido“ filialo kiemelyje vasarą surengta švente, kurioje dalyvavo Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro vaikai, muzikinę MARIAUS KATILIŠKIO SKAITYMAI

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka šių metų spalio 8 d. jau 25-ą kartą pakvietė į rašytojui Mariui Katiliškiui skirtus literatūrinius skaitymus, tradiciškai rengiamus rašytojo gimtadieniui paminėti. Šiemet jie buvo ypatingi – skaitymų klausytojams duris atvėrė atnaujintas M. Katiliškio atminimo kambarys, įkurtas bibliotekos ketvirtame aukšte. 2021 m. Mariaus Katiliškio skaitymams Atnaujintas Mariaus Katiliškio atminimo kambarys. pavadinti pasirinkta citata iš romano „Užuovė- Tomos Mikalajūnaitės nuotr. ja“ – „Mes ir vėl susitinkam, mano jaunų dienų auksiniai debesys“ – simboliškai sugrąžino į jaunojo M. Katiliškio laikus Pasvalyje. Čia gyvendamas 1941–1944 m. jis pagaliau galėjo atsidėti literatūrai ir kūrybai, o savo pirmąją knygą „Seno kareivio sugrįžimas“ parašė dirbdamas Pasvalio centrinės bibliotekos vedėju.

Skaitymų dieną priešais biblioteką Vytauto Didžiojo aikštėje šurmuliavo Pasvalio Klėties teatro aktoriai, skambėjo aktorių skaitomos ištraukos iš romanų „Miškais ateina ruduo“, „Išėjusiems negrįžti“, rašytojo jaunystės ir Jame laukia įdomios užduotys ir dėlionės. Dainiaus vėlesnio laikotarpio novelių. Bibliotekoje apie Vareikos nuotr. M. Katiliškio paskutinę gyvenimo stotelę – Čikagos priemiestyje įsikūrusį Lemontą (JAV) – priminė ten gyvenančios lietuvės kraštietės ir Pasvalio bibliotekos bičiulės Živilės Ramašauskienės atsiųstas filmuotas reportažas.

Atnaujinto M. Katiliškio kambario atidaryme jį įrengusios MB „Ekspomūza“ direktorė Giedrė Švėgždaitė-Randienė pasvaliečiams pristatė naujoves: interjere grafiškai atvaizduotas vingiuotas rašytojo kelias nuo ūkininko arklo iki rašytojo plunksnos, nuo karo draskomos Lietuvos iki Šaltojo karo paveiktos JAV. Prisėdus ant suoliukų galima klausytis M. Katiliškio kūrinių garsinių įrašų, dėlioti dėliones ir spręsti interaktyviuose ekranuose pateikiamas užduotis. Viena jų – sudėlioti rašytojo tėviškėje Katiliškių kaime jo paties sodintos ir iki šiol tebežaliuojančios vinkšnos fotografiją. Kambaryje eksponuojami daiktai, priklausę pačiam rašytojui ir dovanoti jo žmonos Zinaidos Nagytės-Katiliškienės (poetė Liūnė Sutema, 1927–2013), kurių pargabenimu į Lietuvą rūpinosi bibliotekos bičiulių Živilės ir Žilvino Ramašauskų šeima.

Atidaryme ekskursiją surengusi bibliotekininkė Toma Mikalajūnaitė kvietė lankytojus užsisakyti ir edukaciją, įtrauktą į Kultūros paso programą „Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis“. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos informacija

nuotaiką kūrė dienos centro „Goda“ „Spalvų orkestras“ (vad. Ilona Būdavaitė). Įgyvendinant projektą bibliotekoje vyko įvairūs edukaciniai užsiėmimai, sensoriniai skaitymai. Bendradarbiaujant su aktore Jūrate Levickaite, Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos darbuotojomis ir panaudojant įvairias vizualines, taktilines, sensorines priemones, pasitelkiant pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę), mažieji bibliotekos lankytojai buvo mokomi suprasti skaitomo teksto prasmę.

Vienas svarbiausių projekto rezultatų – bibliotekoje įrengta nedidelė sensorinė erdvė. „Naujoje, jaukioje aplinkoje, pasitelkiant šviečiančius stiklo molbertus, šviečiančius smėlio staliukus ir šviečiančią lentą, vyksta kūrybiniai užsiėmimai vaikams. Terapinių šviesų ir garsų edukacijos padeda skatinti vaikų smalsumą, vaizduotę ir kūrybiškumą“, – apie naują bibliotekos erdvę pasakojo „Aido“ filialo vedėja Zita Rugaitienė.

Kaip dirbti su ASS ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turinčiais asmenimis, kaip vesti sensorinius skaitymus vaikams, sužinota mokymuose, kuriuos vedė lektorė edukatorė Rūta Norkūnė (VšĮ „Idėjų karalystė“). Nagrinėtos

Sensoriniai skaitymai su J. Levickaite. Bibliotekos nuotr. temos – „Autizmo spektro sutrikimas ir biblioteka: misija įmanoma“ ir „ASS ir edukacija bibliotekoje: sensoriniai skaitymai“. „Net ir pasibaigus projektui, veiklos nenutrūks, šeimos, auginančios šiuos ypatingus vaikus, visada bus laukiamos bibliotekoje. Ir toliau bendrausime su Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro pedagogais, asociacija „Lietaus vaikai“, – teigė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, viena iš projekto „Lietaus vaikai po bibliotekos skėčiu“ iniciatorių Laimutė Šileikienė. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija