Tomas Petreikis. Tautos suvienijimo istorija: Domo Kauno „Martynas Jankus“

TAUTOS SUVIENIJIMO ISTORIJA: Domo Kauno „Martynas Jankus“

Dr. Tomas Petreikis

Profesorius Domas Kaunas solidžioje monografijoje „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ (2021)1 ryžosi atskleisti vieno žymiausių Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų Martyno Jankaus (1858–1946) gyvenimo istoriją. Profesorius ne kartą yra nagrinėjęs M. Jankaus palikimą įvairiais aspektais, skaitęs pranešimus konferencijose, jis – vienas iš Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose įkūrimo entuziastų. Sukaupta patirtis ir įdirbis nulėmė, kad naujosios knygos herojaus paveikslas išniro ne staiga, bet žengiant apgalvotu keliu.

Knygnešių epocha mums buvo dosni ne vien išaugusia lietuviškų knygų leidybos apimtimi, bet ir asmenybėmis, kūrusiomis nepriklausomos Lietuvos viziją. Rusijos ir Vokietijos imperijų perskirti lietuviai šimtus metų neturėjo nuolatinių kontaktų, vedusių į tautos susijungimą. Nebuvo tam ir tinkamų politinių sąlygų, kultūros aplinkybių, kad atskirtos tautos dalys jaustų tikrą brolybę. Po 1863 m. sukilimo keturiasdešimt metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas suartino Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvius. Didžiojoje Lietuvoje buvo knygų ir spaudos laukiantys skaitytojai, kūrė ir gyveno rašytojai, buvo kaupiamos leidybai reikalingos lėšos, veikė spaudos kontrabandos tinklas. Mažoji Lietuva turėjo modernų ir ganėtinai prieinamą poligrafijos įmonių tinklą. Nors Rusija ir stengėsi sutrukdyti lietuviams spausdinti knygas kaimyninėje Vokietijoje, vokiečiai gynė savo įmonių interesus. Nacionalizmas ir sekuliarizacija pamažu keitė Didžiosios ir Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų bendradarbiavimo sąlygas. Besiformuojanti lietuvių inteligentija ėmė aiškiai suvokti, kad šiuo laiku sprendžiama tautos ateitis. Neatsitiktinai Bitėnuose (dab. Pagėgių sav.) sužibo spaustuvininko M. Jankaus figūra: patriotiškas lietuvis, pasaulietinių pažiūrų apsukrus verslininkas, emocingas tautiškumo kibirkščių skleidėjas.

D. Kauno monografijoje M. Jankaus paveikslas tapomas trimis rakursais: asmuo, knygos veikėjas ir politikas. Gausi ir gerai išlikusi spausdintinė, rankraš-

Dail. Jurga Januškevičiūtė-Tėvelienė.

tinė bei ikonografinė medžiaga, nuo seno šiam asmeniui rodomas institucinis dėmesys suteikė galimybę knygos autoriui įsižiūrėti į tikrąjį savo herojaus veidą. Knygoje jis gana sodrus ir kontrastingas, nepagražintas, nors ir heroizuotas. Tai – ne trūkumas, o skolos sugrąžinimas Mažosios Lietuvos lietuviui.

Istorinių asmenybių kilmės klausimas įprastai nagrinėjamas vertinant santykį su autochtoniškumu.

Mažosios Lietuvos aplinkoje žiūrima ir į asmens, ir jo šeimos narių atsparumą germanizacijai. Germanizacija sparčiai tirpdė vietos lietuvių bendruomenę, todėl, bandant suvokti lemtingų apsisprendimų motyvus, gręžiamasi į genealogiją. Ne kartą M. Jankus turėjo užduoti klausimą sau – kas tie Jankai? To reikalavo savivoka, dalyvavimas lietuvių tautinio atgimimo judėjime. Politiniai oponentai ieškojo genealoginių „nuodėmių“. Šį klausimą sprendžia ir knygos autorius, atskleisdamas Jankų vyriškosios linijos genealogiją iki XVIII amžiaus. Nauji genealoginiai tyrimai paneigė Vaižganto paskleistą ir dėl politinių motyvų prigijusį mitą, kad M. Jankaus protėviai buvę iš Žemaitijos. Tai buvo vietiniai lietuviai, kurie net ir kalbine prasme atstovavo ne vakarų žemaičių, o vakarų aukštaičių klaipėdiškių tarmei. Tarpukariu Lietuvai politiškai bandant įsisavinti Klaipėdos kraštą patogu buvo šia linkme konstruoti ir viso regiono žemaitiškumo naratyvą, nepaisant vietos lietuvių tapatybės.

Mūsų sąmonėje M. Jankaus, kaip lietuvių spaudos kūrėjo, stereotipas ryškus – spaustuvininkas, leidėjas, spaudos platinimo organizatorius, rašytojas, rengėjas ir periodinės spaudos bendradarbis. Jo palikimui priskiriama kelios dešimtys kūrinių, kuriuos jis pasirašė savo pavarde arba slėpdamasis net po 51 slapyvardžiu. Visos šios M. Jankaus veiklos vienokiu ar kitokiu lygmeniu jau yra pastebėtos Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengėjų. D. Kaunas į šią veiklą įsitraukė prieš keliasdešimt metų, todėl kiekvienas naujai atsiradęs ar išryškėjęs M. Jankaus spaudinys savaimingai atguldavo ir į profesoriaus būsimų darbų portfelį.

Monografijoje aptariama visa M. Jankaus leidybinė, spaustuvinė ir kūrybinė veikla, pradedant pirmaisiais spaudiniais 1879 m. ir baigiant galutiniu spaustuvės uždarymu 1923-iaisiais. M. Jankus nesukūrė spaudos dinastijos, bet jo įmonė spausdino arba bandė spausdinti reikšmingiausius to meto tautinės minties žurnalus, tokius kaip „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“ ar „Tetutė“. Tautinės minties spaudos leidyba buvo sėkminga, nors spaustuvininkas net 27 kartus baustas dėl pažeidimų, ne kartą buvo iškeltos bylos, bausmę teko atlikti ir kalėjime. Dėl M. Jankaus verslumo spaustuvei netrūko užsakymų. Mokėta organizuoti platinimą, prireikus imtasi ir plunksnos, rašyta, kompiliuota, versta ir t. t. Šių dienų leidėjai pasakytų, kad tai buvo žmogus orkestras.

M. Jankui reikėjo laviruoti tarp tautų teisės ir imperinės teisės: ginti Vokietijos lietuvių interesus, skatinti tautinius procesus Didžiojoje Lietuvoje, bet kartu vengti skaudžių pasekmių – spaustuvės uždarymo, ilgalaikio įkalinimo. Išlikę spaustuvės archyviniai dokumentai leido monografijos autoriui pažvelgti į įmonės kasdienybę, verslo santykių dinamiką. Rusijoje 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, visiškai pasikeitė šios spaudos verslo aplinka. Tai buvo pergalė, kurios siekė M. Jankus ir jo bendražygiai, bet kartu šie pokyčiai pribaigė aušrininko įmonę. Legalizavus spaudą, nelegalių užsakymų būta vis mažiau, o legalūs dėl logistikos aplinkybių aušrininko įmonei nebuvo dažni. M. Jankaus spaustuvė smuko akyse. Galiausiai Pirmasis pasaulinis karas ir M. Jankaus šeimos tremtis prie Volgos visus sumanymus nutraukė. Karui pasibaigus, į Bitėnus grįžęs aušrininkas dar bandė stotis ant kojų, bet 1922–1923 m. Šilutėje su partneriais įsigyta F. V. Sieberto spaustuvė veiklos neišplėtojo, ją teko parduoti. Politikos verpetas, kuris M. Jankų pagavo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, atskleidė naujų darbų prasmę.

Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare, Versalio taikos sutartis nulėmė Klaipėdos krašto atsiradimą. M. Jankui tai buvo tiesioginis kelias į didžiąją politiką. Tai suprato ir jis pats, ir atgimusios Lietuvos politinis elitas. Politinė aušrininko biografijos dalis anksčiau nebuvo taip ryškiai regima ir akcentuojama – D. Kaunas žengia gana drąsų žingsnį. Knygoje jis vertina M. Jankaus prisiimtą valstybingumo egzaminą. Aušrininko pasirinkimas aktyviai dalyvauti Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo procese, taip pat suvienijant lietuvių tautą suteikė jam politinio lyderio kepurę. Tuo metu, kai ją užsidėjo, M. Jankus jau buvo įžengęs į septintąją dešimtį.

Sėkmingai išsprendus Klaipėdos krašto klausimą, M. Jankus nepriklausomoje Lietuvoje tapo žinomas kaip Mažosios Lietuvos patriarchas. Jo materialiniu aprūpinimu ir atminimu rūpinosi valstybės vadovai, jis ne kartą apdovanotas ordinais, populiarus buvo kariuomenės akyse. Bitėnuose sustodavo ištisos ekskursijos, norėdamos susitikti su krašto įžymybe. Garsusis Mažosios Lietuvos spaustuvininkas buvo antras žmogus po Jono Basanavičiaus, kuris Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune 1939 m. stebėjo savo paminklo atidengimą. Tuo metu šis paminklas žvelgė tiesiai į Simono Daukanto biustą, tarsi simboliškai liudydamas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos akių kontaktą. Sovietmečiu M. Jankaus tėviškėje Bitėnuose 1981 m. įkurtas jo vardu pavadintas muziejus, veikiantis ir šiomis dienomis.

Monumentalusis D. Kauno „Martynas Jankus“ gali būti skaitomas ir kaip Mažosios Lietuvos enciklopedija, trumpa šios tautos dalies integracijos istorija, pateikta per ryškiausio jos politinio atstovo asmenį. Leidinys gausiai iliustruotas M. Jankaus spaudos faksimilėmis, archyvinėmis nuotraukomis. Tai leidžia įsivaizduoti šio aušrininko gyvąją aplinką, miestus ir miestelius, pajusti architektūros ir gyvensenos savitumus, prisiliesti prie Mažosios Lietuvos gyventojų psichologinio paveikslo kanono. Galiausiai suprasti, kaip asmuo veikia istoriją, kaip istoriniai procesai suka savo tėkmės ratą, keisdami tautų istoriją. D. Kauno knyga ne tik liudija šio krašto istoriją, kartu ji kviečia skaitytojus į Bitėnus, kuriuose gimė ir buvo perlaidotas Vokietijos Flensburgo mieste miręs šios istorijos herojus.