„Tarp knygų“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų informacija

VILNIUJE – REIKŠMINGI ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS DOKUMENTAI

Spalio 19 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda atidarė tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“. Tai įspūdinga XVIII a. pabaigos istorijos kontekstus pristatanti paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir spalio 20 d. Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms paminėti. Šie du reikšmingi dokumentai Lietuvoje eksponuojami pirmą kartą.

Mindaugo Kaminsko nuotraukos

Per parodos atidarymą Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė, kad šios dvi valstybės šiandien, kaip ir XVIII a., susiduria su agresyviai nusiteikusių kaimyninių šalių išpuoliais. Todėl, kaip teigė Prezidentas A. Duda, turime mokytis iš protėvių, sukūrusių modernią teisinę valstybę, prisiminti per šimtmečius kartu susiformavusią kultūrinę tapatybę. Prezidento G. Nausėdos teigimu, priėmę Gegužės 3-iosios Konstituciją ir Tarpusavio įžadą, „lietuviai ir lenkai anuomet nubrėžė valstybės modernizacijos kryptį, klojo europietiškomis vertybėmis grįstus pilietinės bendruomenės pamatus, sureikšmino visuomenės gerovės, patriotizmo ir piliečių meilės Tėvynei kategorijas“.

Parodoje – apie 200 eksponatų iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Reikšmingiausi čia du neįkainojami dokumentai. Gegužės 3-iosios Konstitucija, dažnai vadinama pirmąja Europos Konstitucija – ją prieš 230 metų, 1791 m. gegužės 3 d., priėmė Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Šis dokumentas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje ir saugyklą palieka tik ypatingomis progomis. Antras

Išskirtinę tarptautinę parodą Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai (trečias iš kairės) ir Lenkijos Respublikos Prezidentui Andrzejui Dudai (pirmas iš kairės) pristatė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas (antras iš kairės).

itin reikšmingas dokumentas – Abipusių garantijų įstatymas (Tarpusavio įžadas). Jis Respublikos Seime priimtas 1791 m. spalio 20 d. Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „šis įstatymas papildė, patikslino ir netgi tam tikra prasme pakoregavo pačios Gegužės 3-iosios Konstitucijos

Gegužės 3-iosios Konstitucija, dažnai vadinama pirmąja Europos Konstitucija.

nuostatas. Lietuva, sutikdama daugiau prerogatyvų deleguoti bendroms institucijoms, gavo paritetinio atstovavimo galimybę ir iš esmės tapo lygiaverčiu Lenkijos partneriu Abiejų Tautų Respublikoje.“

Pasirengimas šiai parodai ir eksponatų atvežimo į Lietuvą derinimas vyko apie metus. Valdovų rūmų muziejus su Vyriausiuoju senųjų aktų archyvu Varšuvoje bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, todėl Lenkijos muziejininkai ar archyvarai noriai skolina ypatingus egzempliorius, žinodami, kad jie bus eksponuojami tinkamomis sąlygomis. „Šie dokumentai surašyti rašalu ant popieriaus, jie turi išlikti sveiki, ryškūs šimtmečius ar tūkstantmečius. Šiais metais ir Gegužės 3-iosios Konstitucija, ir Abipusių garantijų įstatymas jau buvo eksponuoti Varšuvos karališkojoje pilyje. Tokie dokumentai per metus gali būti rodomi viešai tik tris ar keturis mėnesius, taigi, norėdami juos įtraukti į savo parodą, turėjome užtikrinti, kad jie bus tinkamai, ne per ryškiai, apšviesti“, – pasakoja V. Dolinskas. Dokumentai į Vilnių atvežti specialiu, muziejinėms vertybėms skirtu transportu, kuriame palaikomas reikiamas mikroklimatas ir kitos sąlygos. Vertingą krovinį iki Valdovų rūmų muziejaus durų per Lenkijos teritoriją lydėjo apsaugos tarnybos ekipažai, Lietuvoje – policija. „Šie dokumentai mūsų šalyje eksponuojami tik dabar, nes jų svarba suvokta tik prieš kelis dešimtmečius – iki tol Abipusių garantijų įstatymas buvo laikomas tik vienu iš daugelio ir nebūtinai esminių dokumentų, priimtų Ketverių metų seime, o Gegužės 3-iosios Konstitucija, Lenkijoje laikoma nacionaline relikvija, Lietuvoje buvo traktuojama kaip dokumentas, liudijantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijos pabaigą, savotiškas senosios Lietuvos valstybės testamentas. Daug aistrų kėlė ir vertinimus lėmė tai, jog Lietuvos vardas šioje Konstitucijoje minimas vos vieną kartą – valdovo titulatūroje“, – aiškina V. Dolinskas. Prieš keliasdešimt metų lenkų teisės istorikas, Varšuvos universiteto profesorius Juliuszas Bardachas turbūt pirmasis iškėlė aikštėn Abipusių garantijų įstatymą – jį aktualizavo, atkreipė dėmesį į jo juridinę svarbą, pabandė įsivaizduoti, kokią reikšmę jis galėjo turėti. Pasak V. Dolinsko, reikia kalbėti tariamąja nuosaka, nes ir Gegužės 3-iosios Konstitucija, ir Abipusių garantijų įstatymas tegaliojo vos iki metų, galima tik numanyti, ką jie galėjo reikšti tiek Lietuvai, tiek Lenkijai. „Šiandien, daugelio istorikų teigimu, Abipusių garantijų įstatymas yra netgi reikšmingesnis dokumentas už Gegužės 3-iosios Konstituciją, jei kalbame apie Lietuvos ir Lenkijos santykius Abiejų Tautų Respublikoje – jame abiejų šalių santykiai apibrėžti gana aiškiai, – pasakoja Valdovų rūmų muziejaus direktorius. – Reikia omenyje turėti to meto kontekstą: tuomečiai Lietuvos politiniai lyderiai nenoromis

Abipusių garantijų įstatymas (Tarpusavio įžadas), papildęs, patikslinęs ir netgi tam tikra prasme pakoregavęs Gegužės 3-iosios Konstitucijos nuostatas.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertimas į lietuvių kalbą parodoje eksponuojamas kaip ne mažiau svarbus už patį originalą.

pritarė Gegužės 3-iosios Konstitucijai, tačiau savo sutikimą laikė geros valios ženklu, tam tikra nuolaida Lenkijos atžvilgiu siekiant bendro gėrio. Tuo tarpu Abipusių garantijų įstatymas buvo akivaizdus Lenkijos geros valios gestas Lietuvai, taip pat tam tikras kompromisas: remiantis įstatymu, Lietuva gavo netgi daugiau teisių federacinėje Respublikoje, nei turėjo po Liublino unijos, buvo traktuojama beveik kaip lygiavertė Lenkijos partnerė.“ Taigi, į Konstituciją ir Abipusių garantijų įstatymą žvelgiant kompleksiškai, vertinant šiuos du juridinius aktus kartu, galima susidaryti gerokai labiau objektyvų vaizdą apie XVIII a. pabaigos reformas ir jų įtaką Lietuvos valstybingumo ateičiai. Šie du dokumentai ir kiti XVIII a. antrosios pusės eksponatai šiandienos žmogui gali būti puikus tarptautinių santykių pavyzdys. V. Dolinsko teigimu, iš tos epochos ir jos dokumentų galime pasimokyti kalbėtis, susitarti, ieškoti kompromisų.

Vilniuje eksponuojama paroda nėra tokia pat, kokia prieš kelis mėnesius buvo surengta Varšuvoje. Dalis netgi iš Lenkijos atvežtų eksponatų Varšuvos karališkojoje pilyje nebuvo rodomi. Valdovų rūmų muziejaus parodoje pabrėžiami lietuviškieji aspektai, atskleidžiama Lietuvos valstybės raidos specifika ir aktualijos, pristatomos Lietuvos istorinės asmenybės, veikusios to meto valstybėje. Prie lituanistinio parodos praturtinimo itin prisidėjo keturios daugelio Valdovų rūmų istorinių parodų, kuriose būna eksponuojami rašytiniai dokumentai, partnerės: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nors Nacionalinės bibliotekos šiai parodai paskolinti dokumentai nėra valstybinio masto aktai ir paskolintų objektų šįkart nėra daug, tačiau jie itin svarbūs bandant parodyti to meto Lietuvos raidos savitumą, mikropasaulį, bajorijos požiūrį į reformas. „Iš Nacionalinės bibliotekos parodoje eksponuojama Žemaitijos kašteliono Mykolo Gorskio užrašų knyga. Joje yra informacijos apie įvairias to meto Abiejų Tautų Respublikos politikos aktualijas, vertinamas Lietuvos bajorijos akimis, – pasakoja V. Dolinskas. – Vienas pačių įdomiausių eksponatų, į kurį ekskursijose atkreipia dėmesį ir muziejaus direktoriaus pavaduotoja bei parodos kuratorė prof. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, yra Šiaulių pavieto bajorų seimelio dalyviams pristatytų maisto produktų iš Viekšnių sąrašas, išlaidų apskaita, 1792 m. ruošiantis švęsti Gegužės 3-iosios Konstitucijos pirmąsias metines. Jį skaitant galima įsivaizduoti, kaip buvo švenčiama ši proga, kaip puotauta, koks svarbus įvykis tai buvo, kiek paramos Konstitucija Lietuvoje sulaukė.“

Paroda Valdovų rūmų muziejuje veiks iki 2022 m. sausio 16 d. Parodą lydi plati edukacinių, mokslinių ir kultūrinių renginių programa.

„Tarp knygų“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų informacija