Tai nutiko lapkritį. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO LAPKRITĮ

6 d.Prieš 115 metų, 1906-aisiais, Miesto salės rūmuose (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) įvyko kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Ši diena laikoma lietuvių nacionalinės operos gimimo diena. „Birutę“ pastatė lietuvių muzikos ir teatro mėgėjų draugija „Vilniaus kanklės“, kompozitorius ją parašė pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Vėliau „Birutė“ buvo pastatyta Čikagoje, Brukline, Bostone ir kitur. Mi-

1928 m. Bostone išleisto nint 100-metį, 2006 m. lapkričio 6 d. „Birutė“ vėl leidinio „Birutė: dviejų skambėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiksmų liaudies opera“ viršelis. salėje (orkestruota Teisučio Makačino). Lietuvos radijo fonduose yra išlikę vos keli operos fragmentai, visa opera nebuvo įrašyta. 2009 m. išleista operos „Birutė“ kompaktinė plokštelė „Mikas Petrauskas. Birutė“ (įrašų kompanija „Cantus firmus“).

8 d.Šią dieną prieš 90 metų Kaune gimė Jurgis Mačiūnas (1931–1978) – lietuvių dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas. Vaikystę praleido Lietuvoje, 1944 m. su šeima pasitraukė į vakarus, gyveno Vokietijoje, 1948 m. persikėlė į JAV, studijavo menus. 1960 m. atidarė galeriją „A / G“ 1962 m. subūrė menininkų grupę, rengė „Fluxus“ festivalius Europoje, Amerikoje. Sukūrė objektų, videofilmų, surengė hepeningų, performansų, leido grupės leidinius. Atmetė vartotojiškai visuomenei būdingą komercinį meno pobūdį, jo elitiškumą, pabrėžė atsitiktinumo svarbą. 2007 m. Vilniaus savivaldybė už beveik 13 mln. litų įsigijo J. Mačiūno kolekciją. 2018m. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Fluxus“ avilys“, kurioje pristatyta Vilniuje įsteigto Jono Meko vizualiųjų menų centrui priklausanti „Fluxus“ kolekcijos dalis (dokumentai, artefaktai).

2016 m. Lietuvoje išleistas pašto ženklas, įamžinantis „Fluxus“ pradininką J. Mačiūną (dail. Tomas Dragūnas). 10 d. – Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi, ją minėti kasmet nuo 2020-ųjų skatina UNESCO. Norima pabrėžti mokslo svarbą ir aktualumą mūsų gyvenime, kuo plačiau į diskusijas įtraukti visuomenę. Taip pat siekiama pabrėžti mokslininkų vaidmenį skleidžiant žinias apie nuostabią, UNESCO plakatas. bet trapią mūsų planetą. Klimato kaitai tampant vis rimtesne grėsme, šiemet UNESCO kvietė diskutuoti apie klimato kaitai pasirengusių bendruomenių kūrimo svarbą, ragino įsitraukti įvairias organizacijas ir institucijas, žiniasklaidą. Lietuvoje, minint šią dieną, siekiama supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą domėtis mokslo pasiekimais. Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslų akademija šią dieną rengia mokslo raidai skirtas konferencijas, mokyklose organizuojamos įvairios tiriamosios veiklos.

11 d.Šią dieną sukako 200 metų, kai Maskvoje gimė Fiodoras Dostojevskis (1821–1881) – rusų literatūros klasikas, vienas žymiausių pasaulio romanistų. Mokėsi namie, pensionuose, 1843 m. baigė Sankt Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. Nuo 1847 m. dalyvavo M. Petraševskio draugijos, kurios nariai domėjosi Rusijos reformavimo galimybėmis, veikloje. Carinei valdžiai ją apkaltinus sąmokslu, 1849 m. suimtas ir nuteistas mirti; prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista katorga. Nuo 1844 m. gyveno iš literatūrinio darbo. Daug keliavo, 1867 m. lankėsi ir Vilniuje. Iki šiol pagal šio klasiko romanus kuriami filmai, statomi spektakliai. Beveik visą jo kūrybą galime skaityti lietuviškai, tačiau vertimai gana seni, tik iš naujo išleidžiami: praėjusio amžiaus pabaigoje buvo išversti „Demonai“, prieš 11 metų – „Užrašai iš pogrindžio“, o „Nusikaltimas ir bausmė“ – vos ne prieš šimtą metų. 2006 m. Vilniuje ant namo, kur buvo apsistojęs F. Dostojevskis, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romualdas Kvintas).

Lietuvos nacionalinės bibliotekos F. Dostojevskio 200-osioms metinėms skirtos parodos plakatas.

13 d. Prieš 215 metų 1806-aisiais Vilniuje gimė Emilija Pliaterytė (1806–1831), 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d’Ark. Su pusbroliu Cezariu Pliateriu Dusetų apylinkėse suorganizavo 200 raitų šaulių, 60 raitininkų, kelių šimtų dalgiais ir medžiokliniais šautuvais ginkluotų pėstininkų sukilėlių būrį. Dalyvavo mūšiuose prie Daugpilio, Zarasų, Ukmergės apylinkėse, kautynėse ties Maišiagala. Paskirta 25 pėstininkų (pirmojo lietuviško) pulko vade. 1831 m. liepą sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją, su savo adjutante Marija Rašanavičiūte ir C. Pliateriu mėgino prasiveržti į Lenkijos karalystę. Susirgusi mirė, palaidota Kapčiamiestyje. Didvyre laikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Baltarusijoje. Jos drąsa ir meilė tėvynei įkvėpė įvairių sričių menininkus, jos vardu pavadintos gatvės, jaunimo organizacijos, mokyklos. Kapčiamiestyje veikia Emilijos Pliaterytės muziejus.

14 d. Gimė Jurga Ivanauskaitė (1961–2007), dailėtyrininkės Ingridos Korsakaitės ir scenografo, dailininko Igorio Ivanovo dukra, – garsi XX–XXI a. lietuvių rašytoja, dailininkė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.). Šiemet lapkričio 14 d. jai būtų sukakę 60 metų. 1985 m. J. Ivanauskaitė baigė Lietuvos dailės institutą (grafiką). Tais pačiais metais debiutavo novelių rinkiniu „Pakalnučių metai“. Romanas „Ragana ir J. Ivanauskaitė. Vilnius, 2004 m. lietus“ (1993), anuomet vadintas Algimanto Aleksandravičiaus nuotr. skandalingiausiu, kartu yra daugiausiai į užsienio kalbas verstas rašytojos kūrinys. J. Ivanauskaitė ne tik kūrė prozą, eseistiką, eiles, bet ir tapė, fotografavo, rengė parodas, keliavo, buvo aktyvi akcijų dėl Tibeto laisvės dalyvė. Domėjimasis budizmu, kelionės po Indiją tapo viena svarbiausių jos kūrybos (1996–2004) temų. 2008 m. Vilniuje, Aguonų gatvėje, atidarytas J. Ivanauskaitės skverelis, 2009 m. čia pastatyta Ksenijos Jaroševaitės sukurta skulptūra, įkūnijanti Jurgos mėgstamiausią augintinį– katiną.

21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Ši šventė minima nuo 1973 m., ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makomakai, netyčia susitikę Nebraskoje, apsidžiaugė ir nusprendė šiuo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Sveikinimosi papročiai, išreiškiami ne tik žodžiais, įvairiose pasaulio šalyse gali būti labai skirtingi, kitų tautų atstovams net nesuprantami. Europiečiai dažniausiai spaudžia ranką (kartais apsikabina). Japonijoje norint pasisveikinti nusilenkiama, indai sveikindamiesi sudeda delnus prieš save, keistai sveikinasi maoriai – trinasi nosimi. Sveikinimosi papročiai gali kisti, jie priklauso nuo kultūros, tradicijų, mados, net to laiko iššūkių. Pavyzdžiui, per karantiną žmonės pradėjo ir jau įprato sveikintis kitaip – prigijo pasisveikinimas prisiliečiant alkūnėmis ar bakstelint kumščiais, siūloma sveikintis prie širdies pridėjus ranką ar „Royalty free“ (pikist.com) nuotr. tiesiog linktelint galva. 23 d. Prieš 170 metų Ožkabaliuose (Bartninkų vlsč.) gimė Jonas Basanavičius (1851–1927) – Vasario 16-osios Akto signataras, gydytojas, mokslininkas. 1873 m. baigė Marijampolės gimnaziją, įstojo į Maskvos universitetą, iki 1879 m. mokėsi Istorijos ir filologijos, vėliau Medicinos fakultete. 1883 m. parengė pirmuosius mėnraščio „Aušra“ numerius, iki 1886 m. buvo vienas pagrindinių bendradarbių. 1879–1905 m. gyveno Bulgarijoje, dirbo gydytoju. Nuo 1905m. gyveno Vilniuje. Tapo doroviniu tautos autoritetu, dalyvavo visose svarbiausiose akcijose, kur buvo atstovaujama lietuvių tautos interesams. 1992 m. įsteigta valstybinė Basanavičiaus premija. Įdomu, kad 1939 m. Birštone pastatytas J. Basanavičiaus biustas (skulptorius Antanas Aleksandravičius) išliko nenugriautas per visą sovietmetį. 2018 m. Vilniuje, minint patriarcho 167-ąsias gimimo metines, po ilgų ginčų dėl vietos parinkimo pagaliau priešais buvusius Miesto salės rūmus iškilmingai atidengta J. Basanavičiaus skulptūra.

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje. BY-SA (Stanislovas) nuotr.

23 d. Prieš 140 metų Margiuose (dabartiniai Naudžiai; Vilkaviškio apskr.) gimė Petras Rimša (1881–1961). Vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių skulptorių, grafikas, medalistas, Lietuvių dailės draugijos vienas įkūrėjų ir narys (nuo 1907), pirmosios lietuvių dailės parodos vienas organizatorių ir dalyvis. Skulptūra „Lietuvos mokykla“ Mokėsi P. Velionskio studijoje Var- Vytauto Didžiojo karo muziejaus šuvoje, Dailės mokykloje Paryžiuje, sodelyje BY-SA (Pofka) nuotr. Krokuvos dailės akademijoje, Dailės skatinimo draugijos mokykloje Sankt Peterburge. Keliavo, gyveno įvairiuose miestuose ir šalyse. Nuo 1924 m. (su pertraukomis) gyveno Kaune. P. Rimša išgarsėjo kaip patriotinės simbolikos skulptūrų „Artojas“ (1907 m.), „Lietuvos mokykla 1864–1904“, „Skausmas“ (1916 m.) ir kt. autorius. Buvo ryškiausias to laikotarpio medalių kūrėjas Lietuvoje. Iš jų žymesni: „Vilnius – Lietuvos sostinė“ (1923), „Gedimino sapnas“ (1925), „Vytauto 500 metų jubiliejaus“ (1930), „400 metų lietuviškai knygai“ (1947). Jo kūrinių turi Bostono muziejus, Vatikano ir Lietuvos muziejai.

28 d. Šią dieną prieš 110 metų gimė Beatričė Grincevičiūtė (1911–1988), unikali XX a. lietuvių dainininkė (sopranas). Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. B. Grincevičiūtės muzikiniam išprusimui įtakos turėjo Ilguvos dvaro, E. Młynarskio (B. Grincevičiūtės tetėno) aplinka ir globa. Turėjo regėjimo negalią, pasaulį suvokė pasitelkdama klausą, uoslę, lytėjimą. Nuo 1937 m. pradėjo dainuoti per radiją, nuo 1943 m. rengė solo koncertus (debiutas Kauno konservatorijoje). Lietuvos filharmonijos, Lietuvos radijo solistė. Repertuarą (daugiau kaip 1000 kūrinių) sudarė lietuvių ir kitų tautų liaudies dainos, XVIII–XX a. klasikų kamerinė muzika. Turėjo savitą lyrišką, šviesaus tembro balsą, subtilų meninį skonį, fenomenalią muzikinę atmintį, įgimtą absoliučiąją ir spalvinę klausą. Nuo 1991 m. rengiami Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai, nuo 1994 m. Vilniuje veikia B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus Beatričės namai.

B. Grincevičiūtė. B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai“ archyvo nuotr.

Significant Documents of the Polish–Lithuanian Commonwealth Now in Vilnius 2

On 19 October, the Palace of the Grand Dukes of Lithuania hosted the opening of the international exhibition ‘To Keep the Homeland Alive: Lithuania and Poland in the Epoch of the 1791 Constitution’ devoted to the 230th anniversary of the Constitution of the Polish–Lithuanian Commonwealth of 3 May 1791 and the Mutual Assurance of the Two Nations of 20 October of the same year. These two important documents, preserved in Poland, are for the first time exhibited in Lithuania. Thea Constitution of the 3rd of May is often referred to as Europe’s first constitution. The Mutual Assurance of the Two Nations, to quote the Director of the Museum Vydas Dolinskas, ‘supplemented, refined, and, to some extent, adjusted provisions of the Constitution of the 3rd of May itself’. That epoch and its documents can teach today’s people the art of communication, negotiation, and compromise.

For the First time in History: a Library in a World Expo 5

Among the participants of the World Expo 2020 in Dubai (United Arab Emirates), for the first time in the library history there is the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. One of the highlights of its exposition is the interactive narrative ‘Kristijonas Donelaitis: Homer of Lithuania’. Fragments of Donelaitis’s poem Metai (‘The Seasons’) are revived as part of multimedia reality, and the state-of-the-art visualisation of this literary work pertains to the main theme of Expo 2020 ‘Connecting Minds, Creating the Future’. This world exhibition offers a real opportunity to open up internationally our most precious treasury, the documentary heritage. (Prepared by Rasa Bataitytė)

Gerda Putnaitė. A Sharp-Cornered Woollen Room 7

We continue the series of publications ‘The reader nurturing the library’. It is devoted to the initiative by the Association of Lithuanian County Public Libraries ‘Library for All’ having the purpose to make all Lithuania’s libraries accessible to all visitors regardless of their demands. In this issue, the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library introduces its experience in its efforts to satisfy the needs of users with a wide variety of demands.

Dalia Jaskonienė. Are All Users Readers? 11

Nowadays the librarianship terminology is undergoing intensive development. As regards terminology studies, their results are apparent in vocabularies of terms and encyclopaedias that are published. However, numerous significant peculiarities and even discoveries within the field of the creation, translation, standardisation, and discussing of terms remain unnoticed. Materials of terminology studies deal not only with terms, their definitions, and their equivalents in other languages but also very ample contextual data and even metadata of terms with references to sources, synonyms, and usage examples. Extensive contextual material on professional terms was accumulated during the process of the making of ‘The Lithuanian-English Dictionary of Librarianship, Information, and Book Science Terms’ at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This publication presents some generalised discussions regarding terminographic and standardisation characteristics of the terms ‘reader’ and ‘user‘.

The History of an Exhibit 14

This publication is about the book ‘The Life of Saint Dominic, the Founder of the Order of Preachers’ (Zywot wyznawce swiętego Dominika, zakonu kaznodzieyskiego fundatora) preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. Algirdas Plioplys speaks about its restoration before handing it over to the Church Heritage Museum to be exhibited there. The book was tattered because of improper preservation and change of storage places, had neither cover nor endpapers; its block consisted of loose uncut gatherings not sewn together. The book is based on Saint Dominic’s biography written by the Dominician Nicolaas, or Nicolaus Janssenius Boy (1592–1634), who lived in Antwerp (modern Belgium). It was published for the first time in Latin in 1612 and afterwards became very popular; 1626 saw its publication in the Polish language. Birutė Valečkaitė introduces the book’s content. Tomas Petreikis. The History of the Nation’s Consolidation: ‘Martynas Jankus’ by Domas Kaunas 17

2021 saw the publication of the solid monograph ‘Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas’ (Martynas Jankus: a Consolidator of the Nation and Creator of the Lithuanian Press) by Prof. Domas Kaunas about the life of one of the most famous cultural and political figures of Lithuania Minor the printer Martynas Jankus (1856–1946). He was a Lithuanian patriot, smart entrepreneur, and ardent promoter of the national spirit possessing secular world outlook. The monograph presents a three-dimensional portrait of Jankus (as a person, a book personage, and a politician), which is fairly intense, rich in contrast, and unadorned, though with heroic qualities.

Dalia Tarailienė. Suspended Childhood Moments: From the Collections of the National Library 19

The 19th century was rich in discoveries and major developments in art and literature. One of the most important inventions is photography, which caused a breakthrough in the human imagination and allowed creating sustainable images of objects. In Lithuania, it gained solid roots and became fairly popular. The 19th century was also a time period that witnessed change in the attitude towards children: they began to be perceived as self-contained members of the society and as a target audience for publishers and manufacturers of dedicated books, magazines, toys, and clothing. That was also the time when child photography, an integral part of the art of family portrait, was on the rise. Photographers attempted to capture life’s positive moments and awaken a range of one’s reminiscences: those of infancy, christening, the First Communion, adolescence, etc. The publication surveys personal albums and photographs preserved at the Rare Books and Manuscript Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. Kęstutis Šapoka. Listing Over Vincas Kisarauskas’s Manuscripts 24

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania preserves the archive of the artist Vincas Kisarauskas (1934–1988), which, above all, is significant because of its collection of original ex libris that had been accumulated by the artist himself. But of no less interest, though not so abundant, is the archive of his manuscripts and typescripts produced on various occasions in 1972–1983. Vincas Kisarauskas was one of the most prominent Lithuanian experimenting artists of the Soviet era as well as an intellectual expressing himself in the fields of art criticism and art studies. All this is reflected in his manuscripts and typescripts.

Laura Juchnevič. A Letter to a Librarian. Commemoration of the 90th Anniversary of the Lithuanian Librarians Association 27

The Lithuanian Librarians Association, on the occasion of its 90th anniversary, invited community members to share their thoughts about transformations and the evolution or revolution of the librarian’s profession; the impact of the abundance of technologies and information on the librarian’s work and routine; and demands and expectations of readers searching for a needed book and of information users. To this end, an original technique was chosen: letters inviting to discuss and dispute with famous librarians of the past or inspiring personalities who had played a role in librarianship in Lithuania and abroad. Twenty letters were produced by librarians from all over Lithuania; the majority of them were dedicated to historical personalities who were doing their deeds in Lithuania or were devoting them to it, librarianship researchers, members of the first Lithuanian Librarians Association, and expert librarians.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 11 (754) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-11-25 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 11 (754) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Mąstytojas“ (1910). Bronza, matmenys: 46 x 54 x 50 cm. Eksponatas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje