Laura Juchnevič. Laiškas bibliotekininkui. Minint Lietuvos bibliotekininkų draugijos 90-metį

LAIŠKAS BIBLIOTEKININKUI

Minint Lietuvos bibliotekininkų draugijos 90-metį

Dr. Laura Juchnevič

Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė

Apie ką šiuolaikinis bibliotekininkas galėtų pasikalbėti su Asirijos karaliaus Ašurbanipalo molinių dantiraščio lentelių bibliotekos raštininku, senovės graikų mokslininku ir poetu Kalimachu1 (apie 305–240 pr. Kr.), vienuoliais skriptoriais ar su spausdintinėmis knygomis dirbančiais knygininkais? Ką galėtume papasakoti apie šiuolaikinius bibliotekos informacijos vartotojus bei jų poreikius Shiyali Ramamritai Ranganathanui (1892–1972), pasiūliusiam principą „kiekvienam skaitytojui – jo knyga, kiekvienai knygai – jos skaitytojas“? Ar Vaclovas Biržiška (1884–1956) pritartų dabar Lietuvos bibliotekose vykdomoms veikloms? Kiek istorijų galėtume pasidalinti su šiuolaikinių Lietuvos bibliotekininkų mokytojais, kurių tarp mūsų jau nėra?

Įkūrimo 90-metį mininti Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) bendruomenės narius pakvietė pasidalinti mintimis apie bibliotekininko profesijos transformacijas, evoliuciją ar revoliuciją, technologijų ir informacijos gausos įtaką bibliotekininko darbui ir rutinai, knygos ieškančio skaitytojo ir informacijos vartotojo poreikius bei lūkesčius. Taip pat prisiminti asmenybes, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai padarė jiems įtaką, sukritikuoti ar padėkoti tiems, kurie lėmė asmeninius profesinius pasirinkimus, tęsti idėjas ir darbus tų, kurie buvo įkvėpimas. Pasirinkta raiškos forma – laiškai, kviečiantys diskutuoti ir polemizuoti su istoriniais bibliotekininkais ar įkvepiančiomis asmenybėmis, kurios yra prisilietusios prie bibliotekininkystės pasaulyje ar Lietuvoje, pavyzdžiui, laiškas Johannui Wolfgangui von Goethe’ei (1749–1832), Adomui Bernardui Mickevičiui (1798–1855), Marceliui Proustui (1871–1922), Vaclovui Biržiškai (1884–1956), Fridai Kahlo (1907–1954), Umberto Eco (1932–2016), Audronei Glosienei (1958–2009) ir kt.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai, nusprendę dalyvauti netradicinėje diskusijoje apie profesiją per laiškus, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki lapkričio 28 d. dalyvavo keturių etapų konkurse „Laiškas bibliotekininkui“. Po kiekvieno etapo skelbti nugalėtojai, kuriems atiteks rėmėjų UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Nieko“ įsteigti prizai – „Lenovo IdeaTab M10“ planšetiniai kompiuteriai.

Per konkursinį laikotarpį buvo sulaukta 20 laiškų iš visos Lietuvos bibliotekininkų. Ypač aktyviai dalyvavo viešųjų bibliotekų kaimiškų vietovių filialų darbuotojai, mokyklų bibliotekininkai, LBD senjorai. Dauguma laiškų buvo dedikuota Lietuvoje ar Lietuvai veikusioms istorinėms asmenybėms, bibliotekininkystės srities mokslininkams, pirmosios LBD nariams, bibliotekininkams praktikams: baronui Eugenijui Renė (1830–1895), Vincui Ruzgui (1890–1972), Pranui Razmukui (1908–2002), Levui Vladimirovui (1912–1999), Chuanui Viktorui Spitriui (1931–2006), Romualdui Vytautui Rimšai (1937–2019), Vitai Mozūraitei (1960–2014) ir kt.

Konkursui pateiktus laiškus vertino penkių narių komisija, kurią sudarė LBD tarybos nariai ir konkurso rėmėjų atstovai. Vadovaujantis konkurso nuostatais, buvo vertinama pasirinkto turinio ir formato atitiktis, idėjos naujumas ir originalumas, temos atskleidimas ir baigtumas, kalbinė raiška ir (arba) vizualumas. Laiškų autoriai akcentavo laiko padarytus pokyčius bibliotekininkų bendruomenei ir profesijai, bibliotekininkystės pagrindų svarbą veiklų tęstinumui, bibliotekininko misijos pamatus, dalinosi savo įspūdžiais ir nuoširdžiais prisiminimais.

LAIŠKAS ROMUALDUI VYTAUTUI RIMŠAI

Konkurso I etapo nugalėtoja tapo Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja Jolanta Matkevičienė. Ji parašė laišką R. V. Rimšai, pirmajam 1989 m. atkurtos LBD pirmininkui.

Šis laiškas išsiskyrė asmeniškumu. Jį skaitydamas pasijunti lyg būtum įžengęs į dviejų žmonių privataus bendravimo erdvę ir stebėtum jų susietas profesinio gyvenimo linijas iš šalies: „<...> Mielas Knygos broli, kaip smagu ir vėl su Jumis susisiekti... mintimis, rašant laišką elektroninėje erdvėje. Prisimenant Jūsų elektroninio pašto adresą, kuris šiandien tampa tiltu. <...>“

Būtent šiame laiške atsiskleidžia jo autorės ir jau išėjusio bibliotekininko bendri interesai išsaugoti biblioteką kaip organizaciją ir knygą kaip tos organizacijos pamatinę vertybę: „<..> Mūsų bibliotekos veidas labai pasikeitė nuo Jūsų paskutinio apsilankymo. Vilniaus architektai patobulino ir sukūrė naujas erdves, kad galėtų laisvai ir jaukiai jaustis įvairių amžiaus grupių bibliotekos lankytojai. Šįmet jau antrus metus vyksta projektas, kai rašytojai bibliotekos kvietimu važiuoja kūrybinių atostogų į Molėtus. Biblioteka tampa įvairiapusišku kultūros židiniu. Kaimuose, kai nebeliko pieninių, felčerių ir paštų, biblioteka atstoja visus tris punktus ir dar daugiau, ypač dabar, kai žmogui reikia turėti galimybių pasą. <...> Greitą mirtį periodinei spaudai ir popierinei knygai žadėję pranašai, regis, kiek paskubėjo, nes ji vis dar gyva, o pandemija parodė, ką žmonės buvo primiršę.<...>“ Ir tai, su kuo R. V. Rimša susidūrė darbinėje veikloje – technologijų įsigalėjimą bibliotekininko darbo procesuose. Vis dėlto svarbu išlaikyti pusiausvyrą: „<...> Mokslas, žinoma, negali stovėti vietoje, jis juda į priekį, bet technologijų bumas augina besaikį vartotoją, o tai jau kelia grėsmę. Todėl biblioteka šioje situacijoje turi elgtis išmintingai“, – primena p. Jolanta.

LAIŠKAS LEVUI VLADIMIROVUI

Konkurso II etapo nugalėtoja tapo Rasa Dambrauskienė iš Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos. Savo laišką ji skyrė L. Vladimirovui – dėstytojui, knygos istorijos puoselėtojui ir didžiam bibliotekininkui. R. Dambrauskienė dalinasi šviesiais prisiminimais, kviečia atminti ryškią bibliotekininkystės istorijos asmenybę, pasakoja, kokią įtaką žymusis bibliotekininkas padarė jos profesiniam tapatumui.

Vienas iškiliausių Lietuvos bibliotekininkystės vardų L. Vladimirovas autorės laiške pristatomas kaip supratingumu bei išmintimi spindinti asmenybė: „Žiema. Vaikai mėtosi sniego gniūžtėmis. Kelios minkštai pataiko į pilkšvą Levo paltą. Levas atsisuka ir valiūkiškai nusišypso vaikams pro savo mažus ūselius. Jis niekada nepyko – suprato: vaikai žaidžia, džiaugiasi žiema, į tą džiaugsmą įtraukė ir jį, jau solidaus amžiaus ir daug mačiusį, pergyvenusį sudėtingas epochas bibliotekininką, knygų mylėtoją ir puoselėtoją. <...>“

R. Dambrauskienė prisipažįsta, kad nuoširdumas, mokslininko išmintis ir dėstytojo autoritetas įkvėpė bibliotekininkų kartas dirbti ir nuolat tobulėti: „<...> Žinias, kurias gavau iš Jūsų apie knygos kelią, bibliotekų istoriją nuo seniausių laikų, panaudoju iki šiol. Nes pasakodamas knygos istoriją Jūs papasakojote visos civilizacijos, viso pasaulio istoriją. Tas žinias panaudoju ne tik bibliotekos darbe, bet ir dirbdama gide ir gyvai skleisdama iš širdies į širdį tai, ką Jūs perdavėte. Tos žinios manyje užsiliko jau trisdešimt penkerius metus... Ir visada išliksiu bibliotekininke.“

LAIŠKAS VITAI MOZŪRAITEI

Konkurso III etapo nugalėtoja tapo Vitalija Valaikė iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bibliotekos, ji parašė laišką Vitai Mozūraitei – dėstytojai, vaikų skaitybos, vaikų ir mokyklų bibliotekų, vaikams skirtos literatūros ir knygų, bibliotekininko etikos kodekso ekspertei.

Autorės laiškui būdingas aiškus profesinis tapatumas. V. Valaikė savo kelio pasirinkimą sieja su stiprios asmenybės įtaka: „<...> gal dėl to, kad sugebėdavote išjudinti mūsų vidines plokštes ir sukelti mumyse mažus žemės drebėjimus, būtent Jus atsimenu geriausiai iš visų tų keliolikos mums dėsčiusių dėstytojų.<...>“ Bibliotekininko, kaip specialisto, formavimuisi ypač svarbus sutiktų profesionalų rodomas pavyzdys, jų gebėjimas perteikti įgytas patirtis ir atskleisti profesijos spalvas.

Kalbant apie bibliotekininko, kaip profesijos, prestižą ir reikalingumą, būtina atkreipti dėmesį ir bibliotekininkų rengimo būtinybę, kurią p. Vitalija perteikia nuoširdaus studento akimis: „<...> Lyg į mus žvelgtų pati Merė Popins. Ne veltui Jūsų dėstomi dalykai visuomet buvo susiję su vaikų knygomis ir bibliotekomis. <...> Aš pamenu, kad kartą į paskaitą atsinešėte daugybę vaikiškų knygelių. <...> jos skleidė garsus, atvertus puslapį iššokdavo paveikslėliai, jos turėjo akis, buvo atrakinamos spynele, jos labiau priminė žaislus nei knygas. Ir mes, studentai, jau besimatuojantys suaugusiųjų gyvenimo batus, staiga čiumpame tas knygutes, džiaugiamės it vaikai, žaidžiame, rodome vienas kitam... <...> Tai bent anotaciją jai parašysiu! <...>“ Laiško autorė, dėkodama V. Mozūraitei, teigia, kad būtent ji buvo tas autoritetas, kuris parodė profesinį kelią: „<..> Jei pradėjusi studijas dar nebuvau tikra, ar tęsiu šį profesinį kelią, tai po Jūsų paskaitų norėjau bent jau pabandyti. O šiandien aš – mokyklos bibliotekininkė ir būtent čia mano vieta, tarp vaikų, tų vaikiškų knygų, klegesio, juoko.“

* * *

LBD paskelbtas konkursas, kurio rezultatai bus pristatyti ir visų keturių etapų nugalėtojai apdovanoti gruodžio 2 d. renginio „Biržiškos skaitymai“ (Klaipėda) metu, paskatino bibliotekininkus įsitraukti į bendruomenės diskusiją profesijos prestižo tema, pristatyti žymius bibliotekininkus ir įtraukti LBD bendruomenę į draugijos 90-mečio minėjimo veiklas. Nors šventiniai metai baigiasi, profesijos identiteto klausimai vis dar yra aktualūs. Daugelių atsakymų teks ieškoti istorijoje ir prisimenant autoritetus – kiekvieno dalyvio parašytas laiškas tampa papildoma medžiaga tolesnėms bibliotekininko profesijos rakto paieškoms.