Knygynų ir bibliotekų lentynose mirga gražiausi knygų viršeliai, visų knygų anotacijos – intriguojančios. Leidyklos nuolat skaitytojams siūlo naujų knygų. Kaip nepaskęsti šiame naujienų verpete ir išsirinkti, ką skaityti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką!
IEVA SIDARAVIČIŪTĖ (KNYGU_MISKAS) REKOMENDUOJA ANNE GLENCONNER. „RŪMŲ DAMA“ (Lady in Waiting, 2019. Iš anglų k. vertė Ieva Sidaravičiūtė. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2021)
Knygu_miskas
Prisipažinsiu atvirai – mano verčiamos knygos man pačiai nuoširdžiai patinka retai. Vertėjo santykis su knyga vis dėlto kiek kitoks nei skaitytojo. Jis su knyga ir jos veikėjais praleidžia ne kelias valandas, o kelis mėnesius, tad labai gerai mato visus teksto trūkumus (juos versdamas kartais ir užglaisto), spėja ir pamilti, ir pakeiksnoti personažus. Šįkart norėčiau gal kiek nekukliai pristatyti dvi savo verstas naujienas, kurios man atrodo išties vertos dėmesio. „Rūmų dama“ tikrai patiks visiems, kuriuos sužavėjo amerikiečių ir britų istorinis serialas „Karūna“ (The Crown) apie Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II valdymą. Tai princesės 28
Margaretos (Elžbietos II sesers) rūmų damos memuarai (seriale ji labai trumpai pasirodo antrame, trečiame ir ketvirtame sezonuose). Nuo vaikystės laiką su princesėmis leidusi knygos autorė iki pat dabar labai lojali karališkajai šeimai, tad pikantiškų faktų ir skandalingų istorijų nesitikėkite, bet jeigu jums įdomu, kaip seriale vaizduojami įvykiai atrodė jų dalyvių akimis, ši knyga puikiai tam tinka. Tiesa, didžiąją knygos dalį Anne pasakoja apie save ir savo šeimą, karalienė daugiau sukiojasi nuošalyje. Kita vertus, būtent epizodus iš autorės gyvenimo verčiau pro ašaras nematydama teksto. Mane iki širdies gelmių sukrėtė ir sujaudino istorija apie tai, kokia visagalė yra motinos meilė. Dar vienas didelis knygos privalumas – intarpai su nuotraukomis! Bent aš jas žiūrinėdama jaučiausi, lyg pati būčiau Glenconnerių šeimos narė, tokie mieli man buvo tie veidai. Ir taip nuoširdžiai graudu žiūrėti į gražuolius vaikučius ir žinoti, kokios tragedijos jų laukia ateityje. Ak, ta gyvenimo tėkmė... Verčiant knygą didžiausias iššūkis buvo lietuviškai įvardyti Anglijos aristokratų titulus, pareigybes, dvarus, drabužius, medžioklės niuansus. Dauguma tokių žodžių į mūsų kalbą yra atėję iš vokiečių ar rusų kalbų, bet juk nerašysi, kad Anglijos karališkajame dvare tarnauja oberštalmeisteris. Teko suktis iš padėties ir ieškoti kitokių sprendimų. Realijoms versti prireikė išties nemažai dėmesio ir laiko. Kai knygoje minimi realūs žmonės, drabužiai ir pastatai, tenka ne vieną valandą sugaišti ieškant, kaip jie iš tikrųjų atrodė, kad nenuklystum į lankas. Versdama skyrių apie Elžbietos II karūnavimą 1953 metais, net kelis kartus peržiūrėjau visą trijų valandų trukmės ceremonijos vaizdo įrašą.