KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

KAUNAS

Knygos pagal emocijas. Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įkurta pirmoji Lietuvoje „Emocijų biblioteka“ yra ir viena iš keturių pirmųjų tokių bibliotekų Europoje, kai skaitytojai kviečiami rinktis knygas pagal jų sukeliamas emocijas. Šioje netradicinėje bibliotekoje galima rasti pusę tūkstančio knygų vaikams ir suaugusiesiems.

Bibliotekų lentynose knygos dažniausiai suskirstytos pagal autorių pavardes arba tematiką, tačiau bibliotekininkai pastebėjo, kad rinkdamiesi knygas skaitytojai dažnai vadovaujasi emocijomis ir rekomendacijomis. Ši nauja bibliotekos koncepcija į pirmą vietą iškelia skaitytojo patirtį ir knygos keliamas emocijas. „Emocijų bibliotekoje“ suteikiama galimybė rinktis knygas pagal penkias bazines emocijas: džiaugsmą, nuostabą, liūdesį, pyktį ir baimę. Meilė įtraukta kaip šeštoji emocija, kadangi daugelyje knygų ji vaidina labai svarbų vaidmenį. Pažymėtos emocijos leidžia lengvai išsirinkti knygą, kurios tuo metu skaitytojui reikia. Rinktis galima ir bibliotekos interneto svetainėje, ir specialiai bibliotekoje įrengtose lentynose. Skaitytojai gali pakeisti knygos vietą lentynoje, jei ji jiems kelia kitokią emociją nei pažymėta.

Specialų 500 knygų sąrašą „Emocijų bibliotekai“ sudarė biblioterapijos specialistai, Lietuvos biblioterapijos asociacijos nariai, bibliotekininkai. Kiekviena sąraše esanti knyga įvertinta emocijoms suteikiant balus nuo 1 iki 10. Pateikiamos ir rekomendacijos kur, kada knygą geriausia skaityti, kam ji skirta, koks knygos sudėtingumas ar skaitymo trukmė. „Emocijų bibliotekoje“ įvairaus amžiaus skaitytojai gali rasti knygų lietuvių ir anglų kalbomis.

Vykdant projektą, buvo organizuojami biblioterapijos užsiėmimai, susitikimais su rašytojais. Planuojama šiuos renginius tęsti ir 2022 m.

Tarptautinis projektas „Europos „Emocijų bibliotekos“: naujas būdas pritraukti auditorijas ir palaikyti socialines transformacijas Europoje“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Projekto vykdytojas – „Love for Livres“, Prancūzija. Partneriai ir rėmėjai Lietuvoje: Birštono viešoji biblioteka, Lietuvos biblioterapijos asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidykla „Tyto alba“.

Pagal emocijas suskirstytos knygos vaikams. Bibliotekos IŠSKIRTINIS SUSITIKIMAS

Ar atspėsite? Koks vaikų ir jaunimo rašytojas Lietuvoje, ko gero, mėgstamiausias ir labiausiai skaitomas? Ką sakot? Vytautas Račickas? Taip, jūs visiškai teisūs. Nei knygynuose, nei bibliotekų lentynose šio rašytojo knygos neužsiguli, nors yra išleidžiamos dideliais tiražais. V. Račicką visada galima sutikti Vilniaus knygų mugėse, o jo stendas pastebimas jau iš tolo – taip apgultas vaikų, mokytojų, mamų ir tėčių, senelių, kad net paties rašytojo nematyti. Dalindamas autografus, rašytojas nori pabendrauti, paklausti nuomonės apie savo naujausią kūrinį, įsiklausyti į aktualius pasiūlymus. Taip dažnai kyla idėjų naujiems kūriniams. Galbūt čia ir slypi populiarumo paslaptis? „Esu realistas, todėl rašydamas ne į lempą žiūriu, o į gyvenimą“, – sako ir pats rašytojas.

Su „Zuikos padūkėlio“, „Nippės“, garsiosiomis „Šlepetės“ serijomis užaugo ne viena karta, o pats rašytojas – tikrai dažnas svečias šalies mokyklose ir bibliotekose. Mums truputį gėda, nes Rūdiškių bibliotekoje V. Račickas lankėsi pirmą kartą, bet užtat proga buvo išskirtinė – jubiliejinė! 1952 m. sausio 1 d. Keblonyse (Anykščių r.) gimęs rašytojas šiemet švenčia labai gražią sukaktį – 70 metų!

Sausio 14 d. susitikimui su rašytoju jo kūrybos gerbėjai Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdiškių padalinyje ruošėsi labai atsakingai, netgi parengė kūrybinių darbų parodą „Šlepetė“, kurią apžiūrėti galima iki sausio 31 d. Kiekvienoje šlepetėje šalia jos autoriaus vardo puikuojasi ir rašytojo autografas, tad vaikai turės prisiminimą visam gyvenimui. Pats susitikimas buvo šviesus ir linksmas, jame buvo skaitomos ištraukos iš naujausių knygų, o klausimų-atsakymų valandėlės metu vaikų rankos vis kilo ir kilo į viršų, laikas, kaip kometa, pralėkė kosminiu greičiu. Vaikų ir jaunimo skyriuje parengtoje parodoje „Kiekvienas turi savo nosį“ pristatomos V. Račicko knygos (tik tos, kurios tilpo!). Beje, rašytojas atidžiai ją apžiūrėjo, perskaitęs pavadinimą, šyptelėjo ir pagyrė, nes „kiekvienam turėti savo nosį“ reiškia turėti savo stilių. Atsisveikindami pasižadėjome, kad tai tikrai ne V. Račickas skaitė ištraukas iš savo knygų. Bibliotekos paskutinis susitikimas. Danguolė Paliulienė

Jaunųjų rūdiškiečių susitikimas su mylimu rašytoju.

Augame skaitydami ir kurdami. Šiandien ne vienas iš mūsų išgyvena nerimą, stresą, ypač tai jaučia vaikai ir paaugliai. Viena iš priemonių, galinti nuraminti mintis ir jausmus, – kūrybinis rašymas. Tai ir saviraiškos būdas, ir terapija, padedanti geriau pažinti save, suteikianti galimybę tobulėti. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka nuo šių metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio vykdė rajono vaikams ir paaugliams skirtą projektą „Augame skaitydami ir kurdami“. Jį įgyvendinant buvo organizuoti susitikimai ir kūrybinės dirbtuvės su garsiais Lietuvos rašytojais, taip pat vyko moksleivių kūrybinių darbų konkursas. Projektu buvo siekiama lavinti mokinių vaizduotę, gebėjimą išreikšti ir kitiems perteikti savo mintis, ugdyti rašymo, komunikacijos gebėjimus.

Kauno rajono mokiniai susitiko su šiais populiariais vaikų ir jaunimo rašytojais: Ilona Ežerinyte, Igne Zarambaite, Selemonu Paltanavičiumi, Kotryna Zyle, Vytautu V. Landsbergiu, Tomu Dirgėla. Kūrybinėse dirbtuvėse rašytojai mokiniams pasakojo apie kūrybinį rašymą, dalijosi kūrybine patirtimi ir žiniomis, skatino smalsumą ir vaizduotę, kūrė trumpas istorijas ir net filmo pradžios scenarijų.

Mokiniai kūrybinių darbų konkursui galėjo atsiųsti savo poezijos, prozos, esė tekstus, die-

Susitikimas su rašytoju S. Paltanavičiumi. Bibliotekos

noraščių puslapius ar laiškus. Sulaukta apie 40 kūrinių – rašinėlių ir eilėraščių. Kai kurie kūrybiniai darbai, projekto organizatorių nuomone, galėtų tapti puikių ir intriguojančių knygų pradžiomis. Visus sukurtus tekstus galima rasti bibliotekos svetainės rubrikoje „Jaunųjų rašytojų kūryba“ ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Nuotolinėje kūrybinių darbų apdovanojimo šventėje, vykusioje gruodžio 6 d., buvo paskelbti įdomiausių ir kūrybiškiausių tekstų autoriai, prisimintos gražiausios projekto akimirkos.

Visi konkurse dalyvavę mokiniai gavo padėkos raštus ir leidyklos „Alma littera“ įsteigtus prizus. Projektą „Augame skaitydami ir kurdami“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno rajono savivaldybė.

Vaiva Steponaitienė, Aušra Liaukevičienė

KLAIPĖDA

Stebuklai iš vilnos. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka gruodžio mėnesį buvo pripildyta džiaugsmingo šurmulio. Priešventiniu laikotarpiu įgyvendintos visai šeimai skirtos kūrybinės idėjos, puoselėtos tradicijos, užmegzti tarpusavio ryšiai, žmonės vieni kitiems negailėjo gerų žodžių ir palinkėjimų.

Net dvi dienas nuo ryto iki vakaro bibliotekos erdvė tapo atvira tiems, kas domisi etnografija ir ieško natūralumo – kartu su menininke Oksana Graužiniene surengtose dirbtuvėse „Švenčių šiluma iš mūsų rankų“ buvo galima sužinoti vilnos vėlimo paslapčių, išgirsti naudingų patarimų, išmokti kurti kalėdines dekoracijas. Buvo veliama natūrali lietuviška vilna, simbolizuojanti natūralumą, prisilietimą prie gamtos. Bibliotekai svarbus kiekvienas bendruomenės narys ir jo indėlis, tad visų dirbtuvių dalyvių sukurtos dekoracijos tapo bendros kompozicijos dalimi ir papuošė biblioteką.

Pasak menininkės, dirbtuvių dalyviams svarbu ne tik ko nors išmokti, bet ir kartu, sujungiant tradicijų puoselėjimą ir šiuolaikinio dekoro elementus, jaukiai pabūti. Vilnos pasaulis yra be galo platus, čia daug galimybių – net kuriant daug metų galima vis atrasti kažką nauja, nustebinti save ir kitus.

Vilnos edukaciją veda O. Graužinienė (centre). Algimantas Jarukaitis

Loreta Liutkutė

MAŽEIKIAI

Krašto kultūros istorijai pažinti. 2021 m. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka vykdė Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Atverk kodą – pažink Mažeikių krašto kultūros istoriją“. Jo tikslas – papildyti 2020 m. bibliotekos interneto svetainėje sukurtą interaktyvų žemėlapį nauja informacine ir vaizdine medžiaga apie Lietuvai nusipelniusius, su Mažeikių kraštu susijusius kultūros šviesuolius, taip pat jų atminimo ženklus pažymėti QR kodais. 2020 m. (įgyvendinant projektą „Interaktyvus Mažeikių krašto kultūrinis žemėlapis: atrask, pažink, kurk, dalinkis“) viešosios bibliotekos interneto svetainėje sukurtame žemėlapyje pažymėtos devynių garsiausių kraštiečių rašytojų atminimo įamžinimo vietos Žemaitijoje, pateiktos objektų nuotraukos, taip pat išsami rašytojo biografija. 2021 m. žemėlapis papildytas nauja informacija apie dvylika kitų Mažeikių krašto kultūros asmenybių. Tai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, aktorė, operos solistė Morta Grikšaitė-Vaičkienė, švietėjas, lietuviškų kalendorių leidėjas Laurynas Rokas Ivinskis, rašytojas, dailininkas Paulius Jurkus, kompozitorius, dirigentas Konradas Kaveckas, dailininkas Boleslovas Klova ir kompozitorius Vytautas Klova, režisierius Juozas Miltinis, skulptorius Bronius Pundzius, kalbininkas Adomas Šoblinskas, režisierius, aktorius Juozas Vaičkus.

Iš viso žemėlapyje pateikta 21 kraštiečio biografija, 119 aprašymų apie atminimo įamžinimo ženklus visoje Žemaitijoje, 642 nuotraukos, 40 objektų mūsų rajone skirti QR kodai, kurie, kai tik leis gamtos sąlygos, bus pritvirtinti prie specialių stovelių šalia atminimo įamžinimo ženklų. Išmaniuoju įrenginiu nuskenavus kodą, nuoroda nukreips į internetiniame žemėlapyje pateiktą informaciją.

Kuriant virtualų žemėlapį organizuotos išvykos į Žemaitijos vietas, susijusias su mūsų kraštiečių gyvenimu ir veikla, fotografuoti jų atminimo ženklai, žemėlapis papildytas nuotraukomis ar filmuota medžiaga. 2021 m. keliauta lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio gyvenimo keliais po Žemaitiją, aplankytos 36 skirtingos vietovės Telšių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Akmenės, Kelmės, Šiaulių rajonuose.

Dar viena su šiais projektais susijusi veikla – tai renginiai, pristatantys mūsų kraštiečius. 2021 m. paminėtas poeto Vytauto Mačernio 100-metis, bibliotekoje skambėjo aktoriaus Algirdo Latėno aukštaitiškai skaitomos Antano Vienažindžio eilės ir giesmės, surengtas kompozitorių Vytauto Klovos ir Konrado Kavecko muzikos vakaras. Apie Tirkšliuose gimusių šių muzikos korifėjų gyvenimą ir kūrybą pasakojo Mažeikių kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas Ričardas Grušas.

Kasmet atsiranda vis naujų atminimo ženklų, tad šių projektų veikla bus tęsiama. Pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir populiarindami kraštiečių veiklą, jų atminimo įamžinimą, tikimės paskatinti jaunimą labiau domėtis krašto kultūros ištakomis.

Kraštiečių kūrybą pristato solistai B. Ignatavičiūtė, M. Rojus, pianistė I. Maknavičienė. Janina Dambrauskaitė

Dangira Undžienė

PANEVĖŽYS

Prisimintos iškilios krašto moterys. Žiemišką 2021 m. gruodžio 7-osios rytą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka jau penktą kartą pakvietė į tradicinę konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Renginį organizavo Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka ir Panevėžio švietimo centras. Konferenciją pradėjo bibliotekos direktorė Loreta Breskienė, ją moderavo Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė. Buvo prisimintos septynios iš Panevėžio kilusios ar mieste gyvenusios, dirbusios žymios moterys.

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė nuotoliniu būdu pristatė kruopščiąją kalbininkę doc. Juliją Žukauskaitę (1906–2002). Ji yra „Akademinės lietuvių kalbos gramatikos“ (t. 2, 1971) viena iš autorių, dalyvavo rengiant spaudai Jono Bretkūno „Rinktinius raštus“ (1983).

Apie Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, gyvenusią nusipelniusią provizorę Eleną Mariją Puzinaitę (1921–2013), kurios 100-ąsias gimimo metines minėjome, papasakojo istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė.

Paįstrietės, ilgametės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkės Stasės Mikeliūnienės pranešimą apie Panevėžyje gimusią, tačiau šaknis į Anykščių žemę įleidusią muziejininkę, literatę, kraštotyrininkę Teresę Mikeliūnaitę (1928–1984) perskaitė bibliotekos Abonemento vedėja Sandra Voveriūnienė. T. Mikeliūnaitės, nuo 1960 m. dirbusios Anykščių Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus direktore, rūpesčiu buvo įkurtas Arklio muziejus Niūronyse, pradėtos rengti „Bėk, bėk, žirgeli“ šventės.

Gydytoją Moniką Aliną Gudelienę-Greičiūnienę (1926–2005) nuotoliniu būdu pristatė Panevėžio kolegijos lektorė Ramunė Liucija Palinauskienė. Gydytoja pediatrė buvo ir Panevėžio medicinos mokyklos direktorė, išugdė didelį būrį medicinos darbuotojų.

Klaipėdos universiteto profesorė, poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė pristatė savo mamos Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės (1925–2020) asmenybę, padovanojo bibliotekai mamos knygų.

Apie poetės Elenos Mezginaitės (1941–2005) gyvenimo Kupiškyje laikotarpį, 1962–1965 m. čia užsimezgusias draugystes, darbą ir kūrybą pasakojo Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė. Buvo parodytos dar nematytos E. Mezginaitės jaunystės nuotraukos, saugomos su poete draugavusios kupiškietės Eugenijos Stančikaitės-Urbonienės šeimos archyve.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė pristatė moteris, dariusias įtaką teatrologės

Pranešimus skaito S. Voveriūnienė (iš kairės) ir G. Kėvelaitienė. Vaida Žalienė

ir vertėjos iš prancūzų kalbos Joanos Laimutės Rapšytės (1938–2000) asmenybei – tai jos mama, pedagogė Julija Rapšienė, mokytoja Irena Moigytė ir prancūzų rašytojos Marguerite Duras, Françoise Sagan, kurių kūrinius jai teko versti.

Penktoji konferencija buvo išties moteriška – šįkart pranešimus apie žymias krašto veikėjas skaitė vien moterys.

Vaida Žalienė

ŠAKIAI

Apie Liorentų šeimą ir aviaciją. Palydint 2021 metus, Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasitiktas informacinis-biografinis leidinys „Liorentų būtasis laikas“, skirtas pirmajai Lietuvos lakūnei ir parašiutininkei Antaninai Liorentaitei ir karo lakūnui, aviacijos pulkininkui leitenantui Jonui Liorentui atminti. Tai Šakių krašto šviesuoliai, palikę ryškų pėdsaką šalies istorijos puslapiuose.

Renginyje Žvirgždaičių bibliotekos Vaikų ir jaunimo klubo (vad. Asta Baubonienė) nariai pristatė poetinę kompoziciją „Skrydis – didžiausias atpildas“, išraiškingu žodžiu supažindino su aviacijos pradininkų Liorentų biografijos vingiais. „Tikiuosi, kad ši knyga bus dar vienas leidinys, reprezentuojantis iškilius mūsų krašto žmones“, – rankose laikydama naująjį bibliotekos parengtą spaudinį, kalbėjo direktorė Kristina Lebedžinskienė. Knygos sudarytojos – bibliografė Ingrida Jonuškienė ir Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė. Leidinio viršelyje – mėlyname fone pavaizduotas būsimo paminklo Liorentams Žvirgždaičiuose maketas. Šakių krašto menininko Algimanto Vorevičiaus skulptūrinė kompozicija simbolizuoja paukštį-lėktuvą, bandantį atsiplėšti nuo žemės.

Siekiant įprasminti išskirtinių Lietuvai asmenybių atminimą, knygoje „Liorentų būtasis laikas“ pristatoma pirmoji Lietuvoje moteris lakūnė ir parašiutininkė A. Liorentaitė ir sudėtingas plk. ltn. J. Liorento bei jo šeimos gyvenimas. Liorentai, nublokšti toli nuo gimtinės, iki mirties gyveno Čikagoje. Abu aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių įvairių organizacijų gyvenime. Pateikiama informacija ir apie kitus Liorentų šeimos narius.

Leidinys pagrįstas archyviniais dokumentais, jais pasidalijo Vytauto Didžiojo karo, Vinco Kudirkos, Zanavykų muziejai. Brangių atsiminimų kertes ir senų šeimos albumų puslapius atvėrė A. Liorentaitės dukterėčia Kunigunda Bukantienė. Ingrida Jonuškienė

UTENA

Bibliotekos jubiliejus. 2021 m. lapkričio pabaigoje Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka atšventė savo 90-metį. Per ilgus veiklos metus bibliotekoje keitėsi darbuotojai, vadovai, veiklų ratas plėtėsi, biblioteka tapo viena lankomiausių ir reikšmingiausių institucijų regione. Renginio vedėjas Linas Bražionis, pateikęs keletą bibliotekos istorijos faktų, istorinės kelionės estafetę perdavė direktorei Vidai Garunkštytei. Ji priminė bibliotekos kaitą, laimėtus projektus, ankstesnius vadovus ir garbius bičiulius.

Jubiliejaus proga pasveikinti bibliotekos darbuotojų susirinko gausus būrys svečių. Sveikinimus pradėjęs Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas darbuotojus pradžiugino padėkomis ir neeiline dovana – 5000 eurų čekiu. Kultūros ministerijos GERIAUSI VILNIAUS REGIONO BIBLIOTEKININKAI

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje jau šeštą kartą įteikti Vilniaus regiono bibliotekininko konkurso „Riešutas“ apdovanojimai. Išrinkta geriausia 2021 m. regiono bibliotekininkė, bibliotekos vadovė ir išskirtinių rezultatų pasiekusi bibliotekos komanda.

Konkurse dalyvavo bibliotekininkai iš 13 Alytaus ir Vilniaus apskričių viešųjų bibliotekų, kandidatus vertino Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų Geriausia tapo Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos komanda. Nuotraukoje antra iš dešinės – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. Mindaugas Masaitis taryba. Šis konkursas – tai puiki proga bibliotekoms įvertinti savo ir kolegų pasiekimus, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pasiektais rezultatais.

Konkurso „Riešutas 2021“ laureatais tapo Šalčininkų, Širvintų ir Ukmergės bibliotekų darbuotojai.

Geriausia Vilniaus regiono vadove pripažinta Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Olga Mažeiko. Apdovanojimas jai skirtas už bibliotekos infrastruktūros gerinimą, kolektyvo telkimą, biblioGeriausia Vilniaus regiono bibliotekos vadovė Olga Mažeiko (kairėje) ir geriausia bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. tekos įvaizdžio tobulinimą. „Dėkoju Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai už konkurso organizavimą, nes tai labai motyvuoja dirbti toliau ir eiti į priekį. Dėkoju Šalčininkų bibliotekos kolektyvui, nes be jų nebūtų šitų pasiekimų“, – sakė O. Mažeiko.

Geriausia Vilniaus regiono bibliotekininke tapo Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Apdovanojimas jai atiteko už kūrybines iniciatyvas, naujų idėjų, rengiant projektus, įgyvendinimą, šiuolaikiškų vaikų užimtumo veiklų organizavimą, patrauklių erdvių skaitytojams kūrimą. „Man patinka mano darbas, esu laiminga galėdama save realizuoti. Labai svarbus atgalinis ryšys, kai po renginių girdžiu padėkas ir matau mokytojų, vaikų, tėvų reakcijas, tai yra didelė paskata eiti pirmyn“, – po renginio sakė geriausios bibliotekininkės titulą laimėjusi širvintiškė.

Geriausia komanda pripažinta Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos projekto „10 miestelių“ komanda. Apdovanojimas skirtas už dvejus metus vykdyto ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio projekto „Dešimt miestelių“ įgyvendinimą, jo metu organizuotas įvairias turiningas veiklas.

Šventiniame renginyje padėkos raštu pagerbta Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Aistė Palinauskienė už prenumeruojamų užsienio duomenų bazių EBSCO ir „Naxos“ panaudos proveržį 2021 metais. Koncertuoja M. K. Čiurlionio kvartetas. Bibliotekos

Donata Baniūnienė

atstovė Gražina Lamanauskienė darbuotojams įteikė kultūros ministro Simono Kairio padėkos raštus. Jos teigimu, A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka yra viena stipriausių viešųjų bibliotekų tinklo bibliotekų, ugdanti savo bendruomenę ir besirūpinanti savo vartotoju, garsėjanti iniciatyvumu, veiklumu, netradiciniais renginiais ir sprendimais.

Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo nario Gintauto Palucko sveikinimą ir atminimo dovanas perdavė jo padėjėjas, rajono tarybos narys Paulius Čyvas, kalbėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, kolegos iš artimiausių rajonų (Molėtų, Zarasų, Ignalinos), bibliotekos kaimynai – Utenos švietimo centras, su kuriais biblioteka dalijasi erdvėmis ir pagalba. Visi jie džiaugėsi ir didžiavosi bendryste su Utenos biblioteka.

Šventėje džiugu buvo matyti ir bibliotekos draugus – keramiką, Lietuvos puodžių karalių Vytautą Valiušį, visai bibliotekos bendruomenei pažįstamą aktyvų renginių lankytoją, buvusį radijo žurnalistą Romualdą Valančiūną, Utenos kultūros centro, Kraštotyros muziejaus, švietimo ir socialinės globos įstaigų, vietinės valdžios ir žiniasklaidos atstovus.

Jubiliejaus minėjimas baigėsi Lietuvos nacionalinės filharmonijos valstybinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvarteto koncertu. Beatričė Navarskaitė