Ieva Sidaravičiūtė (knygu_miskas) rekomenduoja

Knygynų ir bibliotekų lentynose mirga gražiausi knygų viršeliai, visų knygų anotacijos – intriguojančios. Leidyklos nuolat skaitytojams siūlo naujų knygų. Kaip nepaskęsti šiame naujienų verpete ir išsirinkti, ką skaityti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką!

IEVA SIDARAVIČIŪTĖ

(KNYGU_MISKAS) REKOMENDUOJA

ANNE GLENCONNER. „RŪMŲ DAMA“

(Lady in Waiting, 2019. Iš anglų k. vertė Ieva Sidaravičiūtė. Vilnius: BALTO leidybos namai, 2021)

Prisipažinsiu atvirai – mano verčiamos knygos man pačiai nuoširdžiai patinka retai. Vertėjo santykis su knyga vis dėlto kiek kitoks nei skaitytojo. Jis su knyga ir jos veikėjais praleidžia ne kelias valandas, o kelis mėnesius, tad labai gerai mato visus teksto trūkumus (juos versdamas kartais ir užglaisto), spėja ir pamilti, ir pakeiksnoti personažus. Šįkart norėčiau gal kiek nekukliai pristatyti dvi savo verstas naujienas, kurios man atrodo išties vertos dėmesio. „Rūmų dama“ tikrai patiks visiems, kuriuos sužavėjo amerikiečių ir britų istorinis serialas „Karūna“ (The Crown) apie Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II valdymą. Tai princesės

Knygu_miskas Margaretos (Elžbietos II sesers) rūmų damos memuarai (seriale ji labai trumpai pasirodo antrame, trečiame ir ketvirtame sezonuose). Nuo vaikystės laiką su princesėmis leidusi knygos autorė iki pat dabar labai lojali karališkajai šeimai, tad pikantiškų faktų ir skandalingų istorijų nesitikėkite, bet jeigu jums įdomu, kaip seriale vaizduojami įvykiai atrodė jų dalyvių akimis, ši knyga puikiai tam tinka.

Tiesa, didžiąją knygos dalį Anne pasakoja apie save ir savo šeimą, karalienė daugiau sukiojasi nuošalyje. Kita vertus, būtent epizodus iš autorės gyvenimo verčiau pro ašaras nematydama teksto. Mane iki širdies gelmių sukrėtė ir sujaudino istorija apie tai, kokia visagalė yra motinos meilė. Dar vienas didelis knygos privalumas – intarpai su nuotraukomis! Bent aš jas žiūrinėdama jaučiausi, lyg pati būčiau Glenconnerių šeimos narė, tokie mieli man buvo tie veidai. Ir taip nuoširdžiai graudu žiūrėti į gražuolius vaikučius ir žinoti, kokios tragedijos jų laukia ateityje. Ak, ta gyvenimo tėkmė...

Verčiant knygą didžiausias iššūkis buvo lietuviškai įvardyti Anglijos aristokratų titulus, pareigybes, dvarus, drabužius, medžioklės niuansus. Dauguma tokių žodžių į mūsų kalbą yra atėję iš vokiečių ar rusų kalbų, bet juk nerašysi, kad Anglijos karališkajame dvare tarnauja oberštalmeisteris. Teko suktis iš padėties ir ieškoti kitokių sprendimų. Realijoms versti prireikė išties nemažai dėmesio ir laiko. Kai knygoje minimi realūs žmonės, drabužiai ir pastatai, tenka ne vieną valandą sugaišti ieškant, kaip jie iš tikrųjų atrodė, kad nenuklystum į lankas. Versdama skyrių apie Elžbietos II karūnavimą 1953 metais, net kelis kartus peržiūrėjau visą trijų valandų trukmės ceremonijos vaizdo įrašą.

Knygą labai rekomenduoju ir serialo nemačiusiems skaitytojams. Nebūtina mėgti karališkąją šeimą ar itin domėtis jos gyvenimu, kad šie memuarai patiktų. Ir pačios A. Glenconner istorija verta knygos. Žinoma, kai kurie kilmingųjų rūpesčiai ir vargai („vaje, mums iš šešių liko tik penki dvarai“) paprastam žmogui atrodo labai tolimi, bet tuo jie kaip tik gali būti įdomūs. Man tikrai patiko pro rakto skylutę žvilgtelėti, kaip gyvena aristokratai, patiko tiek aikčioti ir stebėtis jų ekstravagancija, tiek pamatyti juos esant paprasčiausiais žmonėmis, kenčiančiais ir mylinčiais taip pat, kaip ir mes visi. Jeigu kada nors esate pavydėję turtų ir kilmės, verta perskaityti šią knygą bent tam, kad kitomis akimis pažvelgtumėte į savo pačių gyvenimą ir ramia širdimi atsidustumėte: „Oi, ne, ačiū, gal nereikia.“

MEG MASON. „REGIS, MAN NE VISKAS GERAI“

(Sorrow and Bliss, 2020. Iš anglų k. vertė Ieva Sidaravičiūtė. Vilnius: Svajonių knygos, 2022)

Graudžiai šmaikšti knyga apie vienos moters gyvenimą, kančias, džiaugsmus, savęs paieškas. Pagrindinė veikėja nėra itin simpatiškas žmogus, bet ji skaudžiai tikra ir artima – bent aš radau nemažai savęs, tad šį tą pasiėmiau ir iš Martai tekusių gyvenimo pamokų. Labai patiko, kaip autorė laviruoja tarp humoro ir jautrumo, lengvai ir paprastai pasakoja apie akmens sunkumo dalykus.

Temų romane daug: sudėtingi tėvų ir vaikų, seserų santykiai, santuokos iššūkiai, meilė, draugystė, bet visos jos gražiai ir įtikinamai susijungia, anaiptol neatrodo, kad autorė vienu metu stengtųsi aprėpti visko per daug.

Nors knygos tekstas ir nesudėtingas, jį verčiant būta šiokių tokių iššūkių. Susidūrusi su žodžių žaismu, eilėraščiu ar šiaip sudėtingesne vieta, iš pradžių išsigąstu: atrodo, neįmanoma to perteikti lietuviškai. Bet po truputį pradedi dėlioti, pamėgini vienaip, kitaip, ir po kelių valandų (o kartais ir dienų, dažniausiai – valantis dantis) staiga šauna išganinga mintis. Suradus taiklų vertimą, atrodo, kad kitaip ir negalėjo būti. Vis dėlto pasitaiko, kad tinkamas sprendimas taip ir neateina. Tada tenka nuleidus galvą susitaikyti su pralaimėjimu ir rašyti aiškinamąją išnašą. Šioje knygoje tokių neišsprendžiamų rebusų, laimei, nepasitaikė. Visus iššūkius įveikiau pernelyg nenutoldama nuo originalo, labai tuo džiaugiuosi!

Versdama itin susigyvenau su romano veikėjais – Marta, Patriku ir visa pakvaišusia jų šeima. Ryškūs, įsimintini personažai, mano galva, ir yra stipriausia knygos dalis. Geriausiai ją apibūdina tekste pateikta nuostabi Virginios Woolf citata: „Didysis apreiškimas nenušvito. Didysis apreiškimas turbūt niekada nenušvinta. Tačiau buvo juk kasdienių mažų stebuklų, nušvitimų, staigiai tamsoje brūkštelėtų degtukų; štai vienas jų.“

Čia nebus įspūdingų siužeto posūkių ar atomazgos, tačiau skaityti verta dėl tų tamsoje vis nušvintančių degtukų, vieno sakinio ar net vieno žodžio, pataikančio tiesiai į širdį ar šiaip – tiesiog sukeliančio šypseną.

Ieva Sidaravičiūtė – vertėja. Knygas verčia jau dešimt metų, ypač didžiuojasi savo verstomis Daphne du Maurier „Prancūzo įlanka“ (Frenchman’s Creek) ir Deborah Feldman „Neortodoksiška“ (Unorthodox). Pastaroji netgi buvo įtraukta į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos sudarytą 2020 metų geriausių verstinių knygų sąrašą humanitarinės literatūros kategorijoje.