Leokadija Vaitiekaitienė. Provincijos tango Elenai

Elena Mezginaitė. Algimantas Aleksandravičius

PROVINCIJOS TANGO ELENAI

Didžiąją gyvenimo dalį poetė Elena Mezginaitė praleido Panevėžyje: dirbo žurnalistinį darbą, vadovavo literatų būreliui, organizavo literatūrinį konkursą „Lino žiedas“. Eidama pro miesto biblioteką, Elena tikrai negalėjo pagalvoti, kad kada nors ši įstaiga bus pavadinta jos vardu. Bibliotekai 2020 m. suteiktas poetės vardas ne tik teikia garbės, bet ir įpareigoja puoselėti bei skleisti jos kūrybą. Todėl, minėdama poetės 80-metį, Panevėžio Elenos Mezginaitės biblioteka stengėsi suburti draugėn jos kūrybos gerbėjus, visus ją pažinojusius ir nepažinojusius.

Nepaisant įvairių apribojimų dėl COVID-19 pandemijos, bibliotekai 2021 m. pavyko įgyvendinti net tris projektus: „Knygos „Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas...“ leidyba ir sklaida“ (rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba (LKT) ir UAB „Kupiškėnų mintys“), „Provincijos tango Elenai“ (rėmė LKT), „Išvyniok mane kaip rankšluostį“ (rėmė Panevėžio miesto savivaldybė) ir gana plačiai paminėti poetės jubiliejų.

E. Mezginaitės gyvenime buvo trys stotelės – Rokiškis, Kupiškis ir Panevėžys, todėl ir jubiliejinę sukaktį minėjome kartu su kolegomis (partneriais) iš Rokiškio Juozo Keliuočio (plačiau – „Tarp knygų“, 2021 m., Nr. 12, p. 21 – Red.) bei Kupiškio rajono savivaldybės viešųjų bibliotekų ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos.

Apskrities biblioteka mums dovanojo pasportuotų nuotraukų iš E. Mezginaitės asmeninio albumo. 32 neretušuotos, niekur nepublikuotos fotografijos, kuriose užfiksuoti patys įvairiausi poetės gyvenimo momentai, sukrito į unikalią parodą „Tik atspindys vandeny (E. Mezginaitei – 80)“. Ji dalimis buvo eksponuojama aštuoniose miesto bibliotekose. Pagal šią parodą buvo sukurtas literatūrinis maršrutas „Išlikusi poezijos skambėjime“, kvietęs pakeliauti po miesto bibliotekas ir artimiau susipažinti su poetės gyvenimu ir kūryba. Prasidėjęs G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Elenos Mezginaitės kertėje, maršrutas baigėsi Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje, kur keliautojų laukė interaktyvus žaidimas ir prizai. Literatūrinį maršrutą įveikė 76 panevėžiečiai ir miesto svečiai, taip pat trys Panevėžio „Vilties“ progimnazijos klasės.

Spalio 31-ąją, poetės gimimo dieną, šalia viešosios bibliotekos atidarant atminimo suolelį, ant kurio prisėdus galima pasiklausyti E. Mezginaitės eilėraščių, bibliotekos direktorė Loreta Breskienė kalbėjo: „Suoliukas kuklus, bet tvirtas, kaip ir pati Elena, o šalia pasodinome šermukšnį, nes man Elenos poezija asocijuojasi su rudeniu. Kitą gimtadienį jis pasipuoš raudonomis uogomis.“

Bibliotekoje tąkart skambėjo bardo Ričardo Mikalajūno, gitaros virtuozo Gintaro Šulinsko bei kompozitoriaus Alvydo Jegelevičiaus atliekama meninė kompozicija „Vėlų rudenį maži ateinam“. „Baltą lino gyvenimą“ dainavo jau visi dalyviai, o renginyje dalyvavusi E. Mezginaitės dukra Milda Juodiškytė dovanojo bibliotekai savo pačios pieštą mamos portretą.

Ne viename bibliotekos organizuotame renginyje buvo dalijamasi poetę pažinojusiųjų atsiminimais. E. Mezginaitę ir Stankūnų šeimą siejo nuoširdi draugystė. Dainininkas Sigitas Stankūnas Eleną vadino „Aukštaitijos žvaigžde“. Susitikime su Parko bibliotekos

Knygos meninio sprendimo autorė dailininkė Asta Radvenskienė

Suoliuko E. Mezginaitei atidarymo akimirka. Pirma iš kairės – bibliotekos direktorė Loreta Breskienė, trečias iš dešinės – miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Minint poetės jubiliejų bibliotekoje apsilankė bardas Ričardas Mikalajūnas ir gitaristas Gintaras Šulinskas. Vaida Žalienė

lankytojais jis dalijosi savo prisiminimais, tad vakaras buvo pilnas poezijos, muzikos ir šilumos. „Šaltinėlio“ bibliotekos languose buvo eksponuojami Panevėžio suaugusiųjų dailės studijos „IN“ tapybos darbai, įkvėpti E. Mezginaitės poezijos.

Daugelis panevėžiečių Eleną puikiai prisimena kaip kuklią, paprastą, tačiau drąsią ir stiprią moterį, nuoširdžiai bendraujančią, šėliojančią ir kartu giliai, skausmingai išgyvenančią – tai atsispindi jos poezijoje. „Jeigu būčiau sveiku protu rinkusis, ką rašyti, poezija būtų likusi paskutinėje vietoje...“ – rašė poetė 1986 m. tarsi norėdama pasakyti, kad poezija – ne pirmo būtinumo produktas, ne kiekvienam „įkandama“. Tačiau Elenos eilėraščiai ir šiandien skamba aštriai ir prasmingai, o tai, kad per tris dešimtis jų yra virtę dainomis – pats tikriausias to patvirtinimas.

Panevėžiečiai gerai prisimena E. Mezginaitę ir kaip žurnalistę. Vien per keturiasdešimt gyvenimo ir darbo Panevėžyje metų ji parašė daugiau kaip 1000 publikacijų, tarp jų – kelios dešimtys interviu su įvairiais žmonėmis. 32 pokalbiai su žinomais šviesuoliais, kultūros žmonėmis sugulė į naujausią Panevėžio E. Mezginaitės viešosios bibliotekos išleistą knygą „Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas...“ (sudarytojos Sandra Voveriūnienė ir Gitana Navagruckienė). Būtent pokalbiai, o ne sausi interviu. Anot knygos redaktorės Nomedos Simėnienės, jie – kaip džiazas, gyvi, pulsuojantys, atspindintys laiko dvasią, tačiau skambantys ir šiandien.

Knygos sutiktuvėse dalyvavę knygos „herojai“ – Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Enrikas Kačinskas, Julius Tamošiūnas, dailininkas Povilas Šiaučiūnas, renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė – prisiminė ne tik tuos laisvus, neįpareigojančius pokalbius, kartais su pafilosofavimais, kartais su pašmaikštavimais (jų buvę ne vienas), bet ir pačią Eleną kaip asmenybę: „padūkusią, besiblaškančią ir kartu gilią, su skausmingai užaštrinta pasaulėjauta“ (E. Kačinskas, E. Pažemeckaitė). Be jau minėtų žmonių, knygoje rasime E. Mezginaitės pašnekesius su aktoriais Algimantu Masiuliu, Stasiu Petronaičiu, poetais Valdemaru Kukulu, Jonu Strielkūnu, filosofu Arvydu Šliogeriu ir kitomis iškiliomis asmenybėmis.

Knyga, drįstu teigti, pavykusi ne tik savo turiniu. Ji iliustruota pašnekovų nuotraukomis, kurias dovanojo fotomenininkai Algimantas Aleksandravičius, Stanislovas Bagdonavičius, Saulius Saladūnas, Gintaras Lukoševičius. Meninis dailininkės Astos Radvenskienės sprendimas – laikraštinės iliustracijos, teksto išdėstymas stulpeliais, citatų iškėlimas, knygos viršelio apipavidalinimas – suteikia knygai išskirtinumo.

Leidinys buvo pristatytas ne tik panevėžiečiams, bet ir mūsų partnerių Rokiškio J. Keliuočio bei Kupiškio rajono savivaldybės viešųjų bibliotekų lankytojams, taip pat Panevėžio pataisos namuose. Mums talkino bardas R. Mikalajūnas, aktoriai Olita Dautartaitė ir E. Kačinskas, Panevėžio kolegijos dabartiniai ir buvę studentai.

Švęsti poetės jubiliejų kvietėme ir jaunimą. Moksleivių konkursui „Ex libris. Elenai Mezginaitei – 80“ buvo pateikti 46 darbai, kurių autoriai – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Pristatydamas konkursantų darbus, šios mokyklos mokytojas Henrikas Mazūras pasakojo, kad E. Mezginaitė dėl savo veržlumo, laisvės pojūčio buvo labai mėgstama jaunų žmonių, todėl dalyviai noriai įsitraukė į kūrybos procesą: piešė, poetės eilėse ieškojo simbolikos, idėjų, dvasingumo.

Jubiliejai ateina ir praeina, bet lieka gyva atmintis, žmonių atsiminimai ir liudijimai. Bibliotekos interneto svetainėje sukūrėme E. Mezginaitės erdvę, kurioje yra poetės biografija, kūrybos, atminimo įamžinimo momentai, galima pavartyti ir naująją knygą. Čia galima parašyti ir savo atsiminimus apie poetę, pasidalyti įspūdžiais iš susitikimų, įkelti nuotraukų. Kviečiame kartu kurti Elenos Mezginaitės erdvę ir puoselėti jos atminimą.