Auginanti atmintis

...kad stabtelėtume, permąstytume, suvoktume ir judėtume į priekį. Šiuos veiksmus galėsite atlikti vartydami pirmąjį šių metų „Tarp knygų“ numerį.

Naujausių laikų šalies istorijoje pirmoji lemtinga sausio „stotelė“ – kai, 13-ą dieną minėdami žuvusiųjų už laisvę atminimą, kaskart suvokiame prieš tris dešimtmečius įsiliepsnojusių įvykių svarbą. Jų dalyviai ar liudininkai šį suvokimą laiko savo atsiminimų kertėje, o laisvėje užaugusi karta kaupia savas patirtis, naudodamasi savarankiškos demokratinės valstybės teikiamomis galimybėmis, galbūt net nesusimąstydama, kad Lietuvos žmonės visa tai atgavo ne taip ir seniai...

XX a. pradžioje nepriklausoma Lietuva gyvavo viso labo du dešimtmečius. Užtat įdomu bus skaityti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ketinamą išleisti Zigmo Toliušio atsiminimų knygą. Šis žinomas tarpukario Lietuvos teisininkas paliko ryškų pėdsaką šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Įžvalgomis, aprėpiančiomis ir kultūros istoriją, jis dalijasi savo atsiminimuose, kurie kol kas glūdi tik rankraščiuose. Tapę prieinami ne tik tyrėjams, bet ir plačiajai visuomenei, jie primintų nelengvą pastarojo šimtmečio Lietuvos valstybingumo kelią.

Mūsų atmintį ir norą suvokti savo kūryba kaskart pažadina rašytojai. Štai, skaitant iš Klaipėdos krašto kilusios Ievos Simonaitytės romanus, prieš akis iškyla savitas lietuvininkų gyvenimas, o Jono Avyžiaus prozoje jautriai nagrinėjamos tautos egzistencijos svetimųjų priespaudos akivaizdoje problemos. Metus neatsitiktinai pradedame šių rašytojų vardais vadinamų bibliotekų darbuotojų straipsniais: 2022-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais, o šį pavasarį sukanka 100 metų, kai Joniškio apylinkėse gimė Jonas Avyžius.

Nacionalinė biblioteka taip pat neseniai turėjo progą apmąstyti savo veiklą. Bent jau tą sritį, kuri susijusi su informacijos analize formuojant valstybės politiką. Jau tris dešimtmečius ji vykdo parlamentinės bibliotekos funkciją. Praėjusių metų pabaigoje surengdama tarptautinę konferenciją, Nacionalinė biblioteka turėjo progą įvertinti šios veiklos strategiją ir imtis lyderystės ją tobulinant. „Geriausia sužinoti, ko reikia ieškoti, o tada jau pradėti ieškoti.“ Perfrazuojant šią Mikės Pūkuotuko, kurio „krikštatėvio“ Alano A. Milne’o 140 metų jubiliejų sausį minėjo pasaulio skaitytojai, išmintį: apsispręskime, kas mums svarbu, brangu, o tada, išsaugoję atmintyje ar širdyje, geriau pažinsime gyvenimo kelio ženklus.