Prisimename, kodėl esame laisvi

Lietuvoje minint Laisvės gynėjų dieną, kasmet sausio 13-ąją valstybės institucijos, švietimo ir kultūros įstaigos dalyvauja simbolinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir 8 valandą ryto savo languose uždega vienybės bei atminimo žvakutes. Ir šiemet šalies miestų bei rajonų bibliotekų ir jų filialų languose suspindusi žvakių šviesa kvietė prisiminti laisvės gynėjus, susimąstyti, kokią kainą sumokėjome gindami savo nepriklausomybę. Minėdamos šią dieną, bibliotekos organizavo ir daugiau renginių: kvietė gyventojus į 1991-ųjų sausio įvykiams skirtas spaudinių, fotografijų parodas, rengė diskusijas, prisiminimų vakarus, rodė istorinę atmintį gaivinančią vaizdinę medžiagą.

NACIONALINĖ BIBLIOTEKA

31-ą kartą minėdama Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo pastato kolonas nušvietė valstybinės vėliavos spalvomis, tęsdama tradiciją prisidėjo prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir languose uždegė žvakutes. Tądien pilietinės iniciatyvos „Neužmirštuolė“ aktyvistai kvietė į bibliotekoje vykusią diskusiją su laisvės gynėjais, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais apie šių tarnybų veiklą saugant bei ginant Lietuvą ir jos sienas, Sausio 13-osios įvykius, dabarties iššūkius ir kylančias naujas grėsmes.

Laisvės gynėjų dienai buvo skirtas ir bibliotekos Valstybingumo centro kartu su interneto dienraščiu „Bernardinai.lt“ bei leidykla „Tyto alba“ surengtas moksleivių eseistikos konkursas „Kokioje Lietuvoje norėčiau gyventi po 20 metų“, sulaukęs 36 konkurso kriterijus atitinkančių darbų. (Geriausi konkurso darbai publikuojami dienraštyje „„Bernardinai.lt“.)

Kas nematė, galėjo apžiūrėti lemtingus įvykius primenančią virtualią parodą „Sausio 13-oji ir Nacionalinė biblioteka“, kurioje eksponuojamos tuomečio Nacionalinės bibliotekos darbuotojo fotografo Rolando Ginaičio tų dienų įvykius atspindinčios nuotraukos, pateikiami bibliotekos darbuotojų atsiminimai, pristatomos partnerių ir kolegų telegramos, laiškai, neramiojo 1991 m. sausio dienomis pasiekę Nacionalinę biblioteką. Palaikymo žodžiai skriejo iš Maskvos bibliotekų asociacijos, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) bibliotekų draugijos, Suomijos mokslinių bibliotekų vadovų, Estijos nacionalinės bibliotekos. „Lenkiame galvas ir esame su Jumis, minint sovietų agresorių nužudytas nekaltas aukas“, – rašė Estijos vaikų ir jaunimo bibliotekos darbuotojai. „Tikime demokratijos pergale“, – palaikė Rusijos valstybinės istorijos bibliotekos direktorius Michailas Afanasjevas iš Maskvos. (Vaidenė Grybauskaitė)

Bibliotekos Valstybingumo erdvėje įrengtame ekrane buvo demonstruojamas fotografo Rolando Ginaičio nuotraukų koliažas Sausio 13-osios tema.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka Laisvės gynėjų dieną, kaip ir kasmet, minėjo prisijungdama prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ – 8 val. ryto centrinės bibliotekos languose sužibo atminimo žvakelės. Bibliotekos padaliniai mėlynavo neužmirštuolėmis, taip pat degė simbolines žvakes.

Bibliotekos Neries padalinyje sausio mėnesį veikia laisvės gynėjo Tito Masiulio fotografijų paroda „Laisvės ir kalnų šauksmas“. Joje užfiksuotos Tito kelionių po kalnus akimirkos. Nuotraukas išsaugojo jo mama Vitalija Krivickienė. T. Masiulis 1987–1988 m. su turistų grupe ir kurso draugais keliavo į Fanų kalnus (Tadžikijoje), o 1990 m. pavasarį slidinėjo Karpatų kalnuose (Ukrainoje), nepaleisdamas iš rankų fotoaparato FED-2. Jo fotografijos ne tik atspindi kalnų didybę bei gamtos grožį, bet ir skatina susimąstyti apie amžinąsias vertybes. T. Masiulis žuvo 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje prie televizijos bokšto gindamas Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 2022 m. vasario 6 d. jam būtų sukakę 60. (Monika Straupytė)

Neries padalinyje eksponuotos laisvės gynėjui Titui Masiuliui skirtos knygos, surengta jo kelionių fotografijų paroda. Bibliotekos archyvas Ašmintoje sužibo ne tik bibliotekos, bet ir viso daugiafunkcio centro langai. Bibliotekos archyvas

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka ir jos padaliniai švintantį Sausio13-osios rytą pasitiko ne tik žvakelių šviesomis languose – Šilavoto bibliotekininkės parengė literatūrinę kompoziciją, kvietė į atsiminimų popietes, filmų peržiūras, kartu su folkloro ansambliu „Obelėlė“ Pakuonyje buvo dainuojamos prie TV bokšto skambėjusios dainos. (Jūratė Anankienė)

ŠALČININKAI

Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų languose sužibo vienybės ir atminimo žvakutės, skirtos 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiems Lietuvos nepriklausomybę gynusiems piliečiams pagerbti. Bibliotekoje ta proga parengta knygų valstybingumo tema paroda. (Olga Mažeiko)

Minint Laisvės gynėjų dieną, ant Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pastato sužibo neužmirštuolės simbolis. Visą sausio mėnesį bibliotekoje vyko edukaciniai renginiai „Valstybingumo kelias. Atgimimo laikotarpis Šiauliuose“ (dokumentinio filmo apie Atgimimo laikotarpį Šiauliuose peržiūra ir virtuali viktorina Sausio 13-osios tema). Istorijos žinias galima pasitikrinti ir bibliotekos parengtame virtualiame uždavinyne „Sausio 13-osios reliktai“. (Eglė Kazimieraitienė)

Ant bibliotekos sienos nušvito įspūdinga projekcija – neužmirštuolės žiedas. Bibliotekos archyvas

TELŠIAI

Sausio 13 diena 8 valanda. Vienybės, atminimo ir pergalės žvakutės Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos languose. Laisvės gynėjų dienai bibliotekoje parengta knygų apie Lietuvos kelią į laisvę paroda. (Loreta Gedeikienė)

Bibliotekos archyvas

TRAKAI

Trakų viešoji biblioteka kartu su visa Lietuva dešimčiai minučių languose uždegė žvakutes. Bibliotekoje nuo pat ryto dideliame ekrane buvo demonstruojami filmai iš LRT mediatekos: „Sausio 13-osios įvykių kronika“, „1990-ųjų sausio 13-osios aukų laidotuvės“, apybraiža „Mes nugalėjom“. Lankytojai ir svečiai buvo kviečiami atminimo stende „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“ prie Lietuvos žemėlapio ir Sausio 13-osios įvykius įamžinusių kraštiečių nuotraukų prisegti po neužmirštuolę. Tai padarė ir Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Trakų seniūnė Vilma Puišienė. Neužmirštuolės ženkliukai buvo prisegti visiems tądien apsilankiusiems bibliotekoje. Vyko Jaunųjų konservatorių lygos diskusija Sausio 13-osios tema. Džiugu, kad atmintis gyva ir perduodama iš kartos į kartą, primindama mūsų laisvės kainą. (Irena Jocienė)

Tądien kiekvienas galėjo prie Lietuvos žemėlapio prisegti neužmirštuolę.

Dar netekėjo saulė, dar tik vos vos brėško, kai sausio 13 d. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos darbuotojai prie savo pastato kėlė Vyčio vėliavą. Šalia jau esančios Trispalvės. Dailininkė Kristina vis spragsėjo fotoaparatu, languose iš lėto viena po kitos žiebėsi Vilties žvakelės. Pirmojo aukšto fojė ankstyvieji bibliotekos lankytojai galėjo stabtelėti ties skambančiais Lietuvai, mūsų Laisvei ir jos Gynėjams skirtais poezijos posmais: kompiuterio ekrane sukosi virtualios dokumentų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai, kadrai, šiek tiek virpėdami skambėjo bibliotekininkių Vilmos ir Žanetos balsai. Daugiau kaip trisdešimt metų bibliotekos merginos vis skaito žuvusių Laisvės gynėjų pavardes, skaito mūsų didžiavyriams skirtas eiles... Tyliai lašėjo žvakelių vaškas ties žuvusiųjų nuotraukomis. Mylime. Didžiuojamės. Turime į ką atsiremti. Iki vėlyvos nakties prie bibliotekos pastato tyliai, jaukiai šnarėjo mūsų Lietuvos vėliavos. (Rasa Griškevičienė)

Kristina Darulienė

UTENA

Sausio 13-osios rytą Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos languose taip pat švietė žvakučių šviesa, o kiek anksčiau – 11 d. biblioteka pakvietė lankytojus į Sausio 13-osios įvykius pažvelgti tuomečio jaunuolio akimis, išgirsti gyvą istorijos liudijimą. Kraštietis pulkininkas Aleksiejus Gaiževskis pasakojo, kad tą dieną jis, septyniolikametis, draugui pasiūlius, autobusu išvažiavo iš dabartinės Utenio aikštės į Vilnių. Kaip vėliau paaiškėjo, į istorinę kelionę – tuomet nė neįtarė, kas jo laukia ir kaip pasikeis gyvenimas. Vilniuje autobusą pasitiko šaukiančių žmonių minia. Pamatęs žmonių jūrą, vaikinas pajuto, kad čia – jo vieta. Per Sausio įvykius, kęsdamas šaltį, bet vedamas tikėjimo ir meilės tėvynei, kartu su tūkstančiais žmonių jis saugojo parlamentą.

Renginyje bibliotekoje A. Gaiževskis dalijosi prisiminimais apie kario gyvenimą, tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pristatė savo knygą „Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991–1992“ (2021). Pasak autoriaus, knygoje aprašomas laikotarpis kariams buvo labai sunkus, nebuvo psichologų ir reikėjo mokėti susitaikyti su netektimis patiems. Tačiau visus draugus, pulkininko teigimu, galima nešiotis širdyje, visi jie yra tarp dangaus ir žemės, būtent todėl knyga taip ir pavadinta. A. Gaiževskis dėkojo valstybei, kuri suteikė galimybę ją ginti ir kurti istoriją kartu. Susitikimo svečias priminė, kad dabar didžiausia atsakomybė tenka jaunimui, jiems teks iškovotą laisvę išlaikyti. (Beatričė Navarskaitė)