kokybiškos informacijos svarba šiandienos pasaulyje

POLITINĖS LYDERYSTĖS IR KOKYBIŠKOS INFORMACIJOS

SVARBA ŠIANDIENOS PASAULYJE

Dr. Daiva Janavičienė Dr. Darius Žiemelis

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988 m. Respublikinei bibliotekai suteiktas Martyno Mažvydo vardas, o po metų – nacionalinės bibliotekos statusas. Parlamentinės bibliotekos funkcijas ji ėmė vykdyti jau nepriklausomoje Lietuvoje – jos pavestos 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu ir vėliau įtvirtintos Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme. Tad, minėdama parlamentinės bibliotekos 30 metų sukaktį, Nacionalinė biblioteka 2021 m. lapkričio 23–24 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“.

Konferencijoje norėta aptarti įstatymų leidėjų ir apskritai sprendimus priimančių pareigūnų informacinį aprūpinimą (informacijos analizės iššūkius); politinės lyderystės komunikaciją ir filosofiją demokratinio parlamentarizmo kontekstuose; informacijos politikos kaitą; nacionalinių bibliotekų vaidmenį ir patirtis socialinės krizės aplinkybėmis. Greta to konferencijos rengėjai siekė įvertinti, kiek ir kaip Nacionalinė biblioteka prisideda ir gali prisidėti prie šalies pažangos, vykdydama parlamentinės bibliotekos funkciją.

Šiems užsibrėžtiems tikslams pasiekti į konferenciją pakviesti mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos, Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos. Per dvi tiesioginės konferencijos dienas buvo perskaityta 19 pranešimų.

Vygaudas Juozaitis SVARBI VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ PARTNERĖ

Konferenciją nuotoliniu būdu sveikinusios renginio globėjos, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalbos leitmotyvas – glaudi politinės lyderystės ir kokybiškos informacijos sąveika šiandienos pasaulyje. Politikė konstatavo, jog šiame lauke išskirtinę vietą užima Nacionalinė biblioteka, savo aktyviu tarpinstituciniu bendradarbiavimu tęsianti parlamentinės bibliotekos tradiciją.

Į renginį atvykusi Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) išrinktoji prezidentė, Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė Antonia Arahova akcentavo Nacionalinės bibliotekos potencialą tiek rengiant šią konferenciją, tiek demonstruojant sėkmingą atsaką į COVID-19 pandemijos iššūkius. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis patvirtino Seimo Pirmininkės išsakytus teigiamus vertinimus Nacionalinės bibliotekos atžvilgiu, pabrėždamas institucijos sociokultūrinę funkciją: „<...> biblioteka, valdanti išsamius ir patikimus informacijos išteklius, yra tapusi svarbia valstybės institucijų partnere kuriant įstatymus, norminius aktus. Galime džiaugtis, kad esame jau ne tik partneriai, bet ir draugai.“ Sveikindamas konferencijos dalyvius, kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė esminį informacijos bruožą – kritiką. Ministro teigimu, Nacionalinė biblioteka, kaip parlamentinė biblioteka, politikams ir valstybės tarnautojams teikia kritiškai išanalizuotą informaciją, kuri jiems leidžia išvengti fragmentinio pasaulio matymo, stiprinti demokratinius procesus ir geriau apsiginkluoti informacinėse kovose.

Įžanginę konferencijos dalį reziumavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, ne tik glaustai apžvelgdamas pagrindines parlamentinės bibliotekos veiklos kryptis bei funkcijas, bet ir nubrėždamas ateities gaires: „Tie trisdešimt metų intensyvios veiklos ir sėkmingo bendradarbiavimo su svarbiausiomis valstybės institucijomis subrandino mūsų biblioteką naujam kokybiškam proveržiui. Ši jubiliejinė sukaktis – gera proga apmąstyti mūsų strategiją ir imtis lyderystės tobulinant parlamentinę Nacionalinės bibliotekos funkciją. Nors kintanti realybė išbando mus įvairiais sunkiai įsivaizduojamais būdais, mes ir toliau tikime savo gebėjimu visai Lietuvai daryti ilgalaikį ekonominį, socialinį ir kultūrinį poveikį.“

Konferencijoje skaityti pranešimai šiame straipsnyje pristatomi sugrupuoti pagal konferencijos siekius. Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Vytautas Juozaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas

ĮSTATYMŲ LEIDĖJŲ INFORMACINIS APRŪPINIMAS

Šiai pranešimų teminei grupei priskirtinas Cyrilio Benoît (Paryžiaus politologijos instituto Europos studijų ir lyginamosios politikos centras) pranešimas „Pamąstymai apie administracinės valstybės įstatymų leidėjus šiuolaikinėse Europos demokratinėse šalyse“. Pranešėjas, remdamasis pavyzdžiais iš socialinės politikos ir finansų sferų, atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria teisėkūros institucijos, kai su politika susijusios informacijos apdorojimo kompetencijos yra atsidūrusios formaliai nepriklausomų ekspertų (jiems priskiriamos ir labai svarbios sprendimų priėmimo kompetencijos) rankose.

Danguolė Bardauskaitė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) pranešime „Analitikų centrai ir sprendimų priėmimas Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikoje“ dėmesį sutelkė į užsienio ir saugumo politikos srityje veikiančius analitikos centrus Baltijos šalyse. Išaiškėjo, kad šių Baltijos šalių centrų tyrimų mastas, finansinės galimybės ir matomumas skiriasi. Šį skirtumą nulemia tai, kaip konkrečios šalies vyriausybės pareigūnai suvokia analitikų centrų esamą ir pageidaujamą vaidmenį nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis.

Giedrius Česnakas (LKA) pristatė neoklasikinio realizmo teoriniu modeliu grįstą tyrimą „Saugumo burbulas – žinios ir sprendimų priėmimas nacionalinio saugumo klausimais“. Jis parodė, kaip sprendimų nacionalinio saugumo klausimais priėmimą lemia sprendimų priėmėjų suvokimo ir žinių filtrai – „burbulai“. Tai reiškia, kad sprendimai saugumo klausimais priklauso ne tik nuo valstybės materialiosios galios elementų, bet net labiau nuo to,

kaip sprendimų priėmėjai suvokia valstybės pozicijas ir tarptautinę aplinką.

Ainės Ramonaitės (Vilniaus universitetas (VU) pranešimas „Nacionalinės rinkiminės studijos pasaulyje ir Lietuvoje: vertė sprendimų priėmėjams ir pilietinei visuomenei“ buvo parengtas mokslinio projekto „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija 2020“ pagrindu. Pranešime pagrindinį dėmesį sutelkusi į 2020 m. Seimo rinkimų tyrimo duomenis, tyrėja pademonstravo, kaip Nacionalinės rinkiminės studijos rezultatai gali padėti gerinant politinio atstovavimo kokybę. Politologės teigimu, sprendimų priėmėjams rezultatai leidžia geriau pažinti Lietuvos piliečius: pasitikrinti, kam iš tiesų rinkėjai suteikia mandatą konkrečiuose Seimo rinkimuose – lyderiui, komandai ar konkrečiai politinei programai, pamatyti, kokiems sprendimams rinkėjai teikia prioritetą, ką galvoja tie piliečiai, kurie sąmoningai nusprendžia nedalyvauti rinkimuose, ir kt. Piliečiams savo ruožtu studijos rezultatai suteikia galimybę geriau pažinti savo atstovus ir kandidatus rinkimuose: įvertinti partijų ir konkrečių politikų politines pažiūras ir jų kaitą, partijų vieningumą konkrečiais politiniais klausimais, programinius skirtumus arba jų nebuvimą.

Magnus Tomas Kėvišas (Nacionalinė biblioteka) pranešime „Politinės analizės temos ir objekto pasirinkimas: darbotvarkės, konceptualiniai žemėlapiai ir chronologinės trajektorijos“ aptarė parametrus, kuriais apibrėžiama politinės analizės tematika, temos, objektai bei darbotvarkės sudarymo paradigma. Darbotvarkę gali lemti: 1) ambicija aprėpti visą įmanomą spektrą (sisteminis planavimas), t. y. orientavimasis į vis iškylančias ir nykstančias pragmatinio konteksto aktualijas; 2) principas, pagal kurį darbotvarkę apibrėžia atskirų partijų ar politinių personalijų pageidaujami tvarkaraščiai (užsakovas).

Pranešime pristatyti empirinio tyrimo, kuriame lyginama dviejų lietuviškų analitinių centrų produkcija (išankstinė ir retrospektyvinė), rezultatai. Vienas iš tirtų centrų atstovauja viešojo sektoriaus institucijai (Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), o kitas – nevyriausybinei „idėjų kalvei“ (Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tyrimo rezultatai parodė, kad viešaisiais ištekliais finansuojamas analitinis darbas (STRATA) yra santykinai mažiau tendencingas kalbant apie išankstinę ar retrospektyvinę orientaciją, o privačiai finansuojamu turiniu (LLRI) daugiausia orientuojamasi į ateities prognozes.

Šiai pranešimų teminei grupei priskirtinas Emmos Crewe (Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų mokykla) pranešimas „Parlamentų antropologija: painiavą įveikti bandantys politiniai lyderiai“. Šis pranešimas tapo atskaitos tašku ir savotiškais konferencijos programiniais rėmais. Pranešėja (beje, ką tik išleistos knygos „The Anthropology of Parliaments: Entanglements in Democratic Politics“. London: Routledge (2021) autorė) iškėlė probleminį klausiProf. dr. Ainė Ramonaitė (Vilniaus universitetas) mą: kodėl, nepaisant didžiuliu pagreičiu gausėjančių vadovavimo koncepcijų, vadovai, politikai neįgauna (ar nepasimoko) geresnių vadovavimo įgūdžių? Spręsti šią problemą E. Crewe siūlo identifikuojant priežastis. Problema visų pirma kyla dėl nuolat didėjančio pasaulio ir aplinkos sudėtingumo, kompleksiškumo, nenuspėjamumo, o tai lemia ir sudėtingesnį vadovavimą. Antra priežastis: vadovavimas mokslo bendruomenėje (ir už jos ribų) suvokia- Prof. dr. Emma Crewe (Londono universiteto Rytų ir mas pagal supaprastintas asmenines Afrikos studijų mokykla) savybes ir kultūras, pernelyg optimistinius tobulėjimo receptus; jis yra demonizuojamas arba romantizuojamas. Pranešėjos teigimu, metas apmąstyti vadovavimo interpretacijų ir praktinio įgyvendinimo bendrumus bei skirtumus ir inicijuoti labiau informacija pagrįstus debatus apie tai, kaip vadovai, įskaitant politikus, iš tikrųjų veikia kartu.

E. Crewe iškelta politikų vadovavimo problema kiek kitu aspektu išryškėjo ir kituose pranešimuose. Līga Romāne- Līga Romāne-Kalniņa (Latvijos universitetas) Kalniņa (Latvijos universitetas) pranešime „Politinės lyderystės sklaida Baltijos šalių parlamentinės demokratijos kontekste: lingvistinis požiūris“ pateikė kritinę tekstynais pagrįstą diskursinę Baltijos šalių parlamentų vadovų nepriklausomybės laikotarpio kalbų analizę. Pranešėja pateikė duomenų, kad bene svarbiausi Baltijos šalių nacionalinio identiteto elementai parlamentų vadovų viešosiose kalbose buvo tokie raktažodžiai kaip „grįžimas į Vakarus“, „grįžimas į Europą“, „grįžimas į demokratiją“. Būtent tokiu būdu ir buvo kuriama tvarios demokratijos idėja, kaip nacionalinės šių šalių tapatybės dalis.

Londono universiteto atstovės iškelta problema konferencijoje išryškėjo ir „praktiniu

lygmeniu“. Barbara Roskoša ir Ilga Kreituse (Rygos Stradinio universitetas) pranešime „Populistinio lyderio formavimasis: Latvijos parlamento rinkimų atvejo analizė“ pristatė tyrimą apie tai, kaip 2018 m. vykusiuose 13-osios Latvijos Saeimos rinkimuose, pasitelkdami tikslinę idėjų sklaidą ir technologijų teikiamus pranašumus, nugalėjo populistiniai lyderiai. Šie Saeimos rinkimai įrodė populizmo veiksmingumą, tačiau vėliau populistinės partijos, negalėdamos suformuoti vyriausybės ir gauti ministro pirmininko posto, iširo. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, vėl ėmė rastis populistiniai būsimojo 14-ojo parlamento rinkimų lyderiai. Pasak pranešėjų, laimėjimo tikimybę didina ir 13-ąja Saeima nusivylęs elektoratas. Pranešėjos iškėlė retorinį klausimą: ar politiniai subjektai, žiniasklaida ir ypač rinkėjai tinkamai pasirengs ateinantiems parlamento rinkimams, ar jie pasimokys iš 2018 m. Saeimos rinkimų klaidų?

Joanna Rak (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas) pranešime „Kodėl įtakingi politiniai lyderiai pralaimėjo kovą dėl moterų teisių? „Mergaitės už mergaites“ atvejo analizė“ aptarė 2016–2018 m. judėjimo Lenkijoje „Mergaitės už mergaites“ už moterų teisę pasirinkti abortą lyderių nesėkmę. Pasak pranešėjos, galimi politiniai lyderiai (šio judėjimo iniciatoriai) nepasinaudojo galinga visuomenės parama jų iškeltai moterų teises ginančiai iniciatyvai. Protesto judėjimas išsikvėpė, jo tikslai buvo pasiekti tik iš dalies.

Politinių lyderių vadovavimo problematiką pranešime „Kiek yra 22 %“ tęsė Bulgarijos mokslininkai Antoaneta Getova ir Kamenas Kovachevas (Sofijos universitetas). Konferencijos vyksmo metu Bulgarija pagal skiepijimo nuo COVID-19 rodiklį užėmė paskutinę vietą Europos Sąjungoje. Tuo metu buvo paskiepyta 22 proc. gyventojų, nors šalyje netrūko visų ES patvirtintų gamintojų vakcinų ir veikė tūkstančiai savanoriško ir neatlygintino skiepijimo centrų. Pranešėjai nurodė, kad bene pagrindinės vangaus skiepijimosi priežastys buvo skatinamųjų kampanijų komunikacijos klaidos ir politikos lyderių požiūris į skiepijimą (pradedant abejingumu ir baigiant aiškiu nepritarimu).

Dar dviejų aptartinų šios teminės grupės pranešimų autoriai analizavo politinės ir teisminės valdžios sąveiką. Guillaume’as Tusseau (Paryžiaus politologijos instituto Teisės mokykla) pranešime „Neįmanomas vaidmuo: ministras pirmininkas Prancūzijos konstitucinėje sistemoje“ kritiškai apmąstė galimybes nūdienos Prancūzijos penktojoje respublikoje atkurti ministro pirmininko pozicijos politinę galią (toks ambicingas tikslas keliamas penktosios respublikos konstitucijoje). Kliuvinys čia tas, kad, pirma, prezidento mandato trukmė nuo septynerių metų sutrumpinta iki penkerių ir prilyginta Nacionalinės Asamblėjos mandato trukmei. Antra, parlamento rinkimai vyksta praėjus keletui savaičių po prezidento rinkimų. Penkerių metų trukmė (Quinquennat) paradoksaliai prisidėjo prie prezidento pozicijos sustiprinimo ir gerokai susilpnino ministro pirmininko pozicijas.

Šią problematiką pratęsė Dainiaus Žalimo (Vytauto Didžiojo universitetas) pranešimas „Politinės ir teisminės valdžios sąveika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Pagrindinė jo išvada nusakytina taip: deramai politinės ir teisminės valdžių sąveikai svarbi ne tik šių valdžių pagarba Konstitucijai ir vienos kitai, bet ir teisminės valdžios lyderystė teisės viršenybės srityje bei atvirumas visuomenei.

INFORMACIJOS POLITIKOS KAITA

Informacijos politikos kaitos problematikai buvo skirti keturi pranešimai. Andrius Šuminas (Nacionalinė biblioteka ir „Vilnius Tech“ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) pranešime „2020 m. Seimo rinkimų kampanijos ypatybės skirtinguose medijų kanaluose“ pristatė 2020 m. Lietuvos Seimo rinkimų kampanijos ypatybių apžvalgą. Tyrėjas išanalizavo Seimo rinkimuose dalyvavusių politikų siunčiamas žinutes pagal komunikacijos siekinius ir formas, vizualinės raiškos elementus ir pranešimų tematiką. Taip pat aptarė su COVID-19 pandemijos tema susijusį Seimo rinkiminį turinį ir jo raiškos formas.

Liudvika Meškauskaitė (VU) pranešime „Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema COVID-19 pandemijos laikotarpiu: visuomenės informavimo teisinio reguliavimo iššūkiai“ palietė aktualią nūdienos visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida problemą. Pranešime parodoma, jog ši problema susijusi ne tik su didėjančiais užsakomosios informacijos srautais, ketvirtosios valdžios susitapatinimu su politinėmis jėgomis, bet ir su teisinio reguliavimo problemomis. Esamos situacijos pagrindimui pranešime pasitelkti visuomeninio transliuotojo, kurio misija demokratinėje visuomenėje yra užtikrinti nuomonių pliuralizmą ir visuomenės susitelkimą bei santarvę, valdymo probleminiai aspektai.

Liutauras Ulevičius (VU) pristatė tyrimą „Dezinformaciją skleidžiantys naratyvai Lietuvos politikos lyderių viešoje komunikacijoje COVID-19 pandemijos laikotarpiu“, skirtą politikos lyderių dezinformacijos analizei. Rezultatai atskleidė, kokius pagrindinius melagingus naratyvus nuo 2020 m. sausio plėtojo Lietuvos politikos lyderiai, taip pat kurie iš tų naratyvų tapo vėlesnės politikų sėkmės ar net senų ir naujų visuomeninių judėjimų, politinių partijų populiarumo pagrindu.

Arūnas Brazauskas ir Andrius Vaišnys (Nacionalinė biblioteka) pranešime „Medijų politika ir žurnalistikos realybė: kelios išvados apie žiniasklaidos ištvermę pandemijoje“ pristatė 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais vykdytą regioninės žiniasklaidos redaktorių empirinį tyrimą. Iš pranešimo paaiškėjo, kokių ekonominių ir vadybinių priemonių ėmėsi regioninė žiniasklaida tam, kad galėtų funkcionuoti COVID-19 pandemijos sąlygomis. Pranešėjų nurodytos pagrindinės priemonės: valstybės parama (Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas) ir perėjimas prie skaitmenos.

NACIONALINIŲ BIBLIOTEKŲ VAIDMUO KRIZĖS APLINKYBĖMIS

Į šį konferencijos siekį buvo orientuoti trys bibliotekų vaidmens laukui skirti pranešimai renginio pabaigoje. Regina Varnienė-Janssen ir Jūratė Kuprienė (VU) pranešime „Bibliotekos Europos atvirųjų duomenų informacinės politikos kontekste“ pristatė tyrimą, kuriuo siekta nustatyti bibliotekų duomenų ir informacijos pakartotinio naudojimo reikalavimus, taip pat apžvelgiama įvairių šalių bibliotekų patirtis siekiant duomenų sąveikumo su semantiniu saitynu. Pranešime aptarti gerosios patirties pavyzdžiai pasaulio šalių bibliotekose šiuo aspektu. Pranešėjos siekė inicijuoti platesnę diskusiją ne tik tarp bibliotekų bendruomenės, norėta atkreipti ir politikų, atsakingų už kultūros politikos formavimą, dėmesį į tai, kad ir bibliotekų plėtrai skirtame dokumente svarbu strategiškai pagrįsti šalies bibliotekų duomenų valdymo pertvarką susietųjų atvirųjų duomenų kryptimi, akcentuojant bibliotekų sektoriaus duomenų integralumą.

Lietuvos bibliotekų siekį atitikti nūdienos reikalavimus atliepė ir Daivos Janavičienės (Nacionalinė biblioteka) pranešimas „Lietuvos bibliotekininko profesijos transformacijos: profesionalumas ir kompetencijų ugdymas“. Remiantis šiuolaikinio bibliotekininko profesionalumo samprata ir kokybiniu empiriniu tyrimu, buvo pristatytas Lietuvos viešųjų bibliotekų administracijos suvokimas apie bibliotekininko profesionalumą rodančių kompetencijų kaitą, taip pat svarbiausios ugdyti profesionalumą trukdančios kliūtys ir iššūkiai.

Nacionalinių bibliotekų vaidmuo socialinių krizių kontekste aptartas Rasos Januševičienės (Nacionalinė biblioteka) pranešime „Lietuvos viešųjų bibliotekų veikla COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės akivaizdoje: siekis užtikrinti žmogaus teises“. Prelegentė, remdamasi pasaulio viešųjų bibliotekų patirtimi ir empirinio tyrimo rezultatais, apibendrino Lietuvos viešųjų bibliotekų pastangas užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės sąlygomis. Taip pat pateikė rekomendacijų viešosioms bibliotekoms, kaip prisidėti prie nūdienos krizių sukeltų problemų sprendimo šalyje.

VIETOJ PABAIGOS: PLANAI IR PALINKĖJIMAI

Dviejų dienų konferencijos darbotvarkė buvo įtempta, diskusijų po pranešimų netrūko. Pirmos dienos mokslinės dalies moderatoriaus funkciją atliko Magnus Tomas Kėvišas, antros dienos – Andrius Vaišnys ir Darius Žiemelis. Džiugino (turint omenyje COVID-19 pandemijos situaciją šalyje) didelis susidomėjimas konferencija: klausytojų buvo ne tik salėje; ją tiesiogiai stebėjo dėl objektyvių priežasčių atvykti negalėjęs santykinai gausus klausytojų skaičius. Visas konferencijos vaizdo įrašas pasiekiamas adresu https://konferencijos.lnb.lt/pb30/. Konferencijos medžiaga bus išleista Nacionalinės bibliotekos mokslo žurnale „Parlamento studijos“.

Baigiamajame žodyje Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius (taip pat vienas iš konferencijos organizatorių) A. Vaišnys pabrėžė pagrindinį forumo dalyvius vienijantį objektą – informacinį aprūpinimą. Tam reikia ne tik informacinių sistemų veiksnumo, bet pirmiausia – kompetencijų, nekonfliktinės sąveikos su teise, atskirų grandžių darnos. Tad ir konferencijos organizatoriai, sukvietę skirtingų sričių tyrėjus iš įvairių šalių, išreiškė tokio tarpdisciplininio požiūrio poreikį. Dėkodamas visiems prisidėjusiems prie konferencijos rengimo ir jos sklandaus vyksmo, A. Vaišnys palinkėjo, kad šis politinės lyderystės ir informacinio aprūpinimo lauko problematikai skirtas renginys įgytų tęstinumą ir būtų periodiškai rengiamas kaip viena iš Nacionalinės bibliotekos konferencijų.