kultūrai, knygai.“ Kalbėjosi Jūratė Bičkauskienė

„Expo 2020“ Lietuvos paviljone. RENALDAS GUDAUSKAS: Lietuvos paviljono organizatorių archyvas „JAE rodoma didžiulė pagarba klasikinei raštijai, kultūrai, knygai“

2021 m. gruodžio 11–19 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas su dalykiniu vizitu lankėsi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai; JAE), kur dalyvavo pasaulinėje parodoje „Expo 2020“ ir susitikimuose dėl tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtros galimybių. Parodoje Lietuvos paviljone buvo įrengtas Nacionalinės bibliotekos stendas – specialiai šiam renginiui sukurtas interaktyvus pasakojimas „Kristijonas Donelaitis – Lietuvos Homeras“ su pristatomais jo „Metų“ fragmentais. Gruodžio 14 d. Nacionalinės bibliotekos vadovas dalyvavo diskusijų forume „Apmąstymai apie švietimą permainų pasaulyje“ (angl. Rethinking Education for a World of Change). Vizito dienomis R. Gudauskas susitiko su JAE kultūros ir turizmo departamento vadovais, lankėsi Abu Dabio, Šardžos bibliotekose, taip pat JAE prezidento rūmuose ir jo bibliotekoje.

„Expo 2020“ metu surengtoje diskusijoje „Apmąstymai apie švietimą permainų pasaulyje“ dalyvavo pripažinti savo sričių specialistai. Valstybių, kurioms atstovavo diskusijos dalyviai, geografija įspūdinga: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija, Bahreinas, Jungtinė Karalystė ir Lietuva. Jūs buvote ne tik vienintelis žemyninės Europos atstovas, bet ir apskritai vienintelis bibliotekų atstovas. Būtų įdomu išgirsti, kokie išryškėjo diskusijoje išsakytų aukštųjų mokyklų atstovų, su jaunimo, inovacijų ugdymo programomis dirbančių specialistų minčių sąlyčio taškai? Kokį čia matote galimą, galbūt išskirtinį atminties institucijų, tarp jų ir bibliotekų, vaidmenį?

Visų pirma, buvo malonu įsitikinti, kad konceptualiai Lietuvos nacionalinė biblioteka eina teisingu keliu. Man daug metų teko dirbti UNESCO1 , kurios prioritetai yra kultūra, švietimas ir mokslas.

1 1997–2007 m. R. Gudauskas buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos

Informacijos, informatikos ir komunikacijos komiteto pirmininkas, 2003–2007 m. – Vilniaus universiteto UNESCO Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro direktorius, nuo 2014 m. yra UNESCO tarpvyriausybinės programos „Informacija visiems“ tarybos narys ir nacionalinio komiteto pirmininkas, nuo 2017 m. – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys, vykdomojo komiteto narys, 2021–2024 m. – UNESCO Filosofijos ir humanitarinių mokslų tarptautinės tarybos CIPSH (pran. Conseil International de la Philosophie et des Sciences Humaines)) vykdomojo komiteto narys.

Nacionalinė biblioteka šias kryptis yra pasirinkusi kaip savo orientyrus, prie jų dar pridėjome ekonomiką – dėl pastarosios ir atsiradome „Expo 2020“ parodoje.

Mūsų bibliotekos šviečiamoji misija – mokymasis visą gyvenimą – ir buvo tas aspektas, kuris yra svarbus visoms institucijoms, dirbančioms švietimo srityje. Kėlėme klausimą apie bibliotekos, kaip socialinės institucijos, perspektyvą plačiame švietimo srities dalyvių lauke. Šiais laikais, kai švietimas dėl modernių technologijų įmanomas ir interneto tinkluose, ne tik pastatuose, bibliotekai jos technologiniai pajėgumai leidžia atlikti panašų į universitetų vaidmenį. Dėl to diskusijoje kalbėta apie tai, kaip visoms su švietimo funkcija šiuolaikinėje žinių visuomenėje, žinių ekonomikoje susijusioms institucijoms susijungti, susivienyti, sustiprinti tą mokymosi visą gyvenimą kontūrą.

Kalbant apie pačią diskusiją, norėtųsi paminėti, kaip profesionaliai jai buvo pasirengta. Prieš ją vyko dvi rimtos parengiamosios diskusijos, kuriose mes, dalyviai, susipažinome, aptarėme savo patirtis, todėl viešoje diskusijoje kalbėjomės daug laisviau. Buvo be galo įdomu bendrauti su aukščiausio lygio ekspertais iš viso pasaulio.

Gal, bendraudamas su specialistais, institucijų vadovais iš įvairių šalių, pastebėjote, kokia Nacionalinės bibliotekos veikla daro įspūdį tarptautiniu mastu?

Pagal tai, kiek Lietuvos nacionalinė biblioteka gavo dėmesio, galiu teigti, kad konceptualiai, savo patirtimis, požiūriu, strategija kitiems esame labai įdomūs. Tikrai ne vieną kartą buvau prašomas parodyti ar papasakoti apie Nacionalinės bibliotekos 2023 m. strategines kryptis. „Expo 2020“ Lietuvos paviljone skaičiau pranešimą apie

Pasaulio šalių švietimo ekspertų diskusijoje kalbėta ir apie šiuolaikinį bibliotekų vaidmenį, neatsiejamą nuo šviečiamosios misijos. Lietuvos paviljono organizatorių archyvas

Prof. dr. R. Gudauskas tarp Kultūros ir turizmo departamento vadovų. Kairėje – Lietuvos Respublikos ambasados Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijos Karalystei, Kuveito valstybei ir Bahreino Karalystei patarėja Jūratė Ramoškienė, viduryje – JAE Prezidento rūmų bibliotekos vadovė Shaikha Mohamed Ahmed Al Mehairi. LR ambasados JAE archyvas Nacionalinės bibliotekos veiklos modelį. Mūsų požiūris tikrai priimtinas ir įdomus ekspertams, institucijų vadovams.

Sakau tai ne todėl, kad norėčiau pasigirti. Tiesiog esu ne kartą dalyvavęs švietimo forumuose, bet šis turėjo naują dimensiją – bibliotekų. Jei neklystu, istorijoje tai pirmas kartas, kad bibliotekos atstovas dalyvautų tokio aukšto lygio švietimo forume. Už šią išskirtinę galimybę esu labai dėkingas.

Aktyviai dalyvaudamas įvairiuose pasaulinio lygio renginiuose, turite galimybę sėkmingai plėtoti ambicingą Nacionalinės bibliotekos veiklos kryptį – kultūrinę diplomatiją. Gal iš Jungtinių Arabų Emyratų grįžote užmezgęs naujų bibliotekos bendradarbiavimo galimybių?

Buvau maloniai priimtas JAE kultūros ir turizmo departamento vadovų, lankiausi Šardžos viešojoje ir Abu Dabio vaikų bibliotekose, Prezidento rūmuose ir jo bibliotekoje Abu Dabyje. Man buvo pristatyti šios bibliotekos darbai leidybos srityje – leidiniai išties įspūdingi. Džiaugiuosi, dovanų

gavome įspūdingą leidinių kolekciją, ji keliauja pas mus į Vilnių.

Jaučiau, kad ir Lietuva, ir jos Nacionalinė biblioteka yra gerbiamos ir pripažintos. Galiu teigti, kad tai buvo ne mandagumo vizitas, o dalykinis susitikimas su rimtomis ir įdomiomis diskusijomis. Esu girdėjęs, kad JAE neskuba pasirašyti bendradarbiavimo dokumentų, tačiau grįžusį į Vilnių mane pasiekė žinia, kad Lietuvos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su JAE kultūros ir turizmo departamentu. Šis memorandumas – labai konkretus kultūrinės diplomatijos faktas ir oficiali, įteisinta mūsų bendradarbiavimo pradžia.

Nacionalinė biblioteka turi ilgą kultūrinės diplomatijos istoriją – su užsienio bibliotekomis buvo bendraujama nuo seno, o nepriklausomybės laikais užmegzti santykiai su įvairiomis užsienio valstybių kultūros institucijomis, ambasadomis. Ypač šie ryšiai sustiprėjo, kai Nacionalinė biblioteka visomis prasmėmis atsivėrė 2016 m. po esminės rekonstrukcijos. Dabar labai kryptingai mezgame kultūrinės diplomatijos santykius. Būdami nacionaline atminties institucija, saugančia valstybės patirtį, atmintį, esame aktyvūs ir dalijamės šia patirtimi bendradarbiaudami su užsienio valstybėmis, jų institucijomis.

Minėjote lankęsis Prezidento rūmų (Qasr Al Watan) bibliotekoje. Kas joje padarė didžiausią įspūdį?

Vizitas, deja, buvo trumpas, tad spėjau pamatyti tik išskirtiniausius šios bibliotekos kultūros lobius, kolekcijas. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad ši biblioteka įkurta pačiuose Prezidento rūmuose, tad yra labai prabangi. JAE – labai įvairi šalis, turinti įdomią istoriją. Ji neturi nacionalinės bibliotekos, kokią įprastai matome Europoje. Prezidento rūmų biblioteka yra viename iš emyratų – Abu Dabyje, kur sukoncentruotos valstybės ministerijos, taigi yra prilyginama nacionalinei bibliotekai.

Man susidarė įspūdis, kad šioje bibliotekoje rodoma didžiulė pagarba klasikinei raštijai, kultūrai, knygai. Tai itin akcentuojama prabangia aplinka. Jeigu svarbiausioje šalies vietoje – Prezidento rūmuose – randama vietos ir knygai, tai turbūt tos valstybės požiūris į knygą, kultūrą ir biblioteką yra itin pagarbus. Ekskursijoje po šią biblioteką mus lydėjo jos vadovė Shaikha Mohamed Ahmed Al Mehairi. Galiu pasakyti, kad ji – tikras autoritetas.

Su didinga JAE Prezidento rūmų biblioteka svečią iš Lietuvos supažindino jos vadovė Shaikha Mohamed Ahmed Al Mehairi. LR ambasados JAE archyvas

Apsilankėte Šardžos viešojoje, taip pat Abu Dabio vaikų bibliotekoje. Mūsų Nacionalinėje bibliotekoje daug dėmesio skiriama mažiesiems lankytojams, nesvetimos kai kurios viešosios bibliotekos funkcijos. Gal, pasižvalgęs po šias bibliotekas, parsivežėte kokią idėją, kurią galima būtų įgyvendinti Lietuvoje? Ar čia vykdoma kultūrinė veikla tokia pat įvairi kaip Lietuvoje?

Iš viso lankiausi trijuose emyratuose: Dubajaus, Abu Dabio ir Šardžos. Abu Dabis – reprezentacinis miestas, JAE administracijos centras, o Šardža laikoma JAE kultūros sostine. Abu Dabio vaikų biblioteka yra visiškai savarankiška biblioteka, kurta būtent jaunimui ir vaikams. Manau, tai puikus modelis. Ši biblioteka man kiek priminė Lietuvos nacionalinės bibliotekos dirbtuves PATS SAU. Bibliotekos plotas didžiulis, užmojai dideli, viskas labai integralu, interaktyvu, visur matyti knygos. Jie taip pat turi televizijos studiją. Manau, tokia savarankiška ir stipri vaikų biblioteka atlieka labai svarbų vaidmenį, nes auklėjimas ir švietimas vaikystėje vėliau lemia žmogaus perspektyvą ir ateitį.

Akivaizdu, kad visos bibliotekos turi gerą finansavimą, visos pasižymi puikia infrastruktūra. Jų vadovai – išskirtiniai lyderiai. Turiu omenyje, ne tik kaip įstaigos vadovai, išmanantys modernias vadybos kryptis, bet ir kaip kūrybinių procesų generatoriai.

Pažintis su JAE kultūros sostine laikomos Šardžos viešąja biblioteka...

...ir joje saugomais vertingiausiais spaudiniais. Lietuvos paviljono organizatorių archyvas

JAE – musulmonų dominuojama ekonomiškai labai stipri valstybė Arabijos pusiasalyje. Palyginti su kitomis pusiasalio valstybėmis, nuo XXI a. pr. ji aktyviausiai vykdo suartėjimo su Vakarų valstybėmis politiką. Stereotipiškai esame linkę manyti, kad arabų kraštuose moterų padėtis yra sudėtingesnė nei vyrų. Lietuvoje tradiciškai didžiuma kultūros srities darbuotojų yra moterys, bibliotekose jos taip pat sudaro daugumą (net ir tarp bibliotekų vadovų). Jūsų akimis, kokia situacija šiuo klausimu yra JAE?

Viso vizito metu nepastebėjau, kad moterys būtų traktuojamos kitaip nei vyrai. Ir Prezidento rūmų bibliotekai, ir Šardžos viešajai bibliotekai vadovauja moterys, tarp darbuotojų taip pat daug moterų. Manyčiau, jog svarbiausia, kad vadovas būtų stiprus, turėtų idėjų, gebėtų jas realizuoti.

Teko kalbėti su bibliotekų darbuotojais. Supratau, kad nemažai jų darbą bibliotekoje

Su bibliotekos vadove dr. Eman Bushulaibi.

laiko labai įdomiu, svarbiu. Vienas darbuotojų netgi prisipažino, kad biblioteka jam yra svajonių darbas. Galbūt arabų kraštų žmonės su vakariečiais kalbasi atsargiau, tačiau kai požiūriai yra panašūs – pagarba knygai, kultūrai, humanistikai, – ir jie pamato, kad vertybės sutampa, bendravimas tampa nuoširdus, laisvas, virsta bendradarbiavimu. Turiu pasakyti, kad šios pažintys mane praturtino.

Grįžkime į Lietuvos paviljoną parodoje „Expo 2020“, kuriame Nacionalinė biblioteka kartu su partneriais inovatyviai pristatė lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį. Kokias matėte lankytojų reakcijas? Kaip užsieniečiai suprato XVIII a. lietuvių realijas?

Lietuvos paviljonas yra gausiai lankomas, konceptualus, labai susijęs su mūsų nacionaliniu identitetu. Nacionalinės bibliotekos kartu su partneriais parengtas stendas veikė nepriekaištingai, traukė dėmesį, buvo įdomus. Tai, kad jis buvo įrengtas visos ekspozicijos centre, manau, parodė ir Lietuvos požiūrį į kultūrą.

Ar K. Donelaitis parodos lankytojams buvo įkandamas? Aš manau, kad taip. Reikia pramušti tą nežinojimo sieną. Mūsų misija – per kultūrą sudominti valstybe. Šis stendas gali būti precedentas ateityje pristatyti valstybę kitose parodose.