Andželika Rimkuvienė. Šiemetė Ievos Simonaitytės premija – į dvejas rankas

ŠIEMETĖ IEVOS SIMONAITYTĖS PREMIJA – Į DVEJAS RANKAS

Kasmet nuo 1987-ųjų sausio, artėjant rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadieniui, įteikiama jos vardu pavadinta literatūrinė premija už meniškai vertingus kūrinius, literatūros priemonėmis atskleidžiančius Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą ir humanistines tradicijas arba įamžinančius I. Simonaitytės bei kitų šio krašto šviesuolių atminimą. Šiemet minimos 125-osios rašytojos gimimo metinės. Nors I. Simonaitytės gimtadienis yra sausio 23 d., šventinis jau 35 metus teikiamos premijos laureatų pagerbimo renginys Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje šiemet įvyko sausio 27 dieną.

„Premijai sudaryta komisija darbą pradėjo dar pernai, atrinkdama 12 leidinių, išleistų per pastaruosius dvejus kalendorinius metus, kurie savo turiniu pristato ir atskleidžia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą ir humanistines tradicijas. Pateiktos knygos buvo aiškių žanrų – albumai, istoriniai romanai, poezijos rinktinės, publicistika. Visos jos kalba apie vertingus Klaipėdos krašto gyvenimo faktus, prikelia žmones, asmenybes, kviečia grožėtis gamta, pažinti stichijas, istorijos vingius“, – pasakojo komisijos pirmininkė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduoja Kristina Kundrotienė. 36-ąją Ievos Simonaitytės premiją komisija nusprendė skirti ne vienam kūrėjui – laureatėmis tapo dviejų knygų autorės. Premija skirta poetei Daivai MolyteiLukauskienei už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“ (2021), o žurnalistei Jurgai Petronytei ir muziejininkei Sondrai Simanaitienei – už knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ (2020).

POEZIJOS KNYGA

D. Molytės-Lukauskienės „Kaligrafijos eskizai“ – tai knyga, kurioje prigimtinė dzūkiška autorės šiluma sugyvena su antrąja gimtine tapusia Klaipėda bei visu pamario ir pajūrio kraštu. Knyga, pilna pustomo smėlio, vėjų, kuršiškų papročių bei poetinės kasdienybės, ir pati atrodo kaip smėlyje išrašyti svarbūs žodžiai, pasakojantys apie mylimą kraštą ir apie moters pasaulį šiuolaikinio miesto erdvėje. „lyg lauktų žinios šioj pakrantėj kur irstosi dangumi sparnuoti kuršių laivai o gal snūduriuoja po žaliais marių vandenimis apaugę pasakojimais ir padavimais

susivynioja į tinklus užkloja triukšmą sugaudo juoduosius sparnuočius supainioja naktį su karščiu alsuojančia diena“ (Ištrauka iš eilėraščio be pavadinimo, poezijos knyga „Kaligrafijos eskizai“)

D. Molytė-Lukauskienė I. Simonaitytės premiją laimėjo antrą kartą. Asmeninis archyvas

D. Molytė-Lukauskienė – poetė, rašytoja, dailininkė, kuri jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena bei kuria Klaipėdoje ir Nidoje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, kultūros ir meno projektų vertinimo ekspertė, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros ir meno tarybos narė.

Parašė ir pati iliustravo penkias poezijos knygas bei dvi pasakas vaikams: „Natiurmortas su gudobelės šaka“, „Persodintos gėlės“, „Kaip kiras gintarus rinko“ ir kt. Daugiau nei 15-os tarptautinių literatūros ir meno projektų dalyvė. D. Molytės-Lukauskienės poezija versta į rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių kalbas. Rašytojos kūriniai pelnė dešimtis apdovanojimų, tarp jų – jau antrą kartą laimėta Ievos Simonaitytės premija (pirmą kartą premiją laimėjo 2014 m. už poezijos rinktinę „Baltojo kiro giesmynai“).

POPULIARIOJI PUBLICISTIKA

Dizainerė Lina Ličkienė

S. Simanaitienės ir J. Petronytės „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ – populiarioji publicistika, atsiminimai. Knygoje pasakojamos istorijos, nutikusios senosiose miesto kapinėse iki 1985 m. Kapinės, kadaise buvusios miesto pakraštyje, šiandien yra Skulptūrų parkas, atsidūręs Klaipėdos miesto centre, apsuptas gyvenamųjų namų ir įvairių įstaigų. Senieji klaipėdiečiai ligi šiol šią vietą vadina kapinėmis. Jaunoji karta, nežinanti šios teritorijos istorijos, mato čia parką – laisvalaikio, poilsio ir pramogų zoną.

Šį leidinį galima vadinti vienu iš būdų pažvelgti į jautrią uostamiesčio teritoriją iš skirtingų požiūrio taškų, užmegzti skirtingų kartų, tautybių, įsitikinimų klaipėdiečių dialogą. Knyga primena ir įamžina, o daugelį supažindina su svarbiais Klaipėdai faktais, istorijos žingsniais ir pokyčiais, kurie neišvengiami miestui, tautai augant. „Sujungti Klaipėdos žmones, kartu ieškoti būdų, kaip įprasminti mūsų dvasinės ir materialinės kultūros vertybes, buvo vienas svarbiausių šios knygos tikslų“, – sako viena iš knygos autorių J. Petronytė.

S. Simanaitienė gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 2008 m. dirba Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui. Nuo 2019 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2003–2005 m. kultūros almanacho „Baltija“ viena sudarytojų, o pastaraisiais metais – projektų vadovė. Keturių knygų, straipsnių kultūros temomis autorė, edukacijų ir ekskursijų kūrėja, įvairių kultūros renginių, projektų, performansų iniciatorė ir organizatorė. Asmeninio tinklaraščio „Klaipėdos kultūros apžvalgos. Sondra Simana“ apžvalgininkė.

J. Petronytė – žurnalistė, teatrologė. Klaipėdos universitete baigė lietuvių filologijos ir režisūros bei teatrologijos studijas. Daugiau kaip dešimt metų dirba dienraštyje „Vakarų ekspresas“, yra ilgametė kultūros priedo „Kultūros uostas“ sudarytoja ir straipsnių autorė.

I. Simonaitytės premija – gražus tiek bibliotekos vardo, tiek Klaipėdos krašto istorijos bei kultūros įprasminimas, dėmesys tiems, kurie siekia visa tai išsaugoti. Premiją inicijuoja ir apdovanojimus organizuoja Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Premijos vertė – 2 tūkst. eurų, ją skiria kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas. Pirmoji premija buvo įteikta rašytojui Romui Sadauskui už romaną „Ežerėnų papartis“.

Daugiau informacijos apie Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją – http://premija.isvb.lt/.

Jurga Petronytė (kairėje) ir Sondra Simanaitienė įvertintos už populiariosios publicistikos knygą. Vita Jurevičienė