Violeta Černiauskaitė. Žodynų aktualumas: praeities ir ateities įžvalgos

ŽODYNŲ AKTUALUMAS:

PRAEITIES IR ATEITIES ĮŽVALGOS

Dr. Violeta Černiauskaitė

Gyvename ne tik intensyviu informacijos, bet ir žinių kaitos laikotarpiu. Šiame greitkelyje privalome turėti ir stabilius įveikto kelio ženklus. Prie tokių svarbių kiekvienos srities žinių raidos rodiklių galima priskirti enciklopedijas ir terminų žodynus.

Civilizacijos, ypač mokslo istorijoje žodynai atliko išskirtinį vaidmenį. Jie rodo, kaip vieno ar kito laikotarpio tautos suvokia, skaido ir sistemina pasaulį, taigi perteikia tos visuomenės pasaulio pažinimo lygį ir savitumą1 .

Terminų žodynai atlieka šią išskirtinę misiją tiksliausiai, nes terminijos būklė ir raida susijusi su tautos kultūrine, politine, ekonomine padėtimi, jos kalbos funkcionavimo mastu įvairiose žmonių veiklos srityse. Nuo to, kaip plačiai vartojami terminai įvairių veiklos sričių reikalams, priklauso jų gausumas. Tokios sritys kaip biologija, medicina ar teisė turi tarptautiniu mastu tvarkomą lotynišką terminiją. Tarptautinę terminiją turi ir bibliotekininkystė.

IŠTAKOS – PRIEŠ TŪKSTANČIUS METŲ

Istorinė bibliotekininkystės terminų raida dar laukia smalsių tyrinėtojų, tačiau ir šiandien žinoma faktografija yra įspūdinga. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų istorija siekia ne tik senosios Graikijos, bet ir ankstyvuosius Egipto bei Mesopotamijos laikus. Pirmasis šiuo metu žinomas bibliografijos darbas „Džedefgoro pamokymai“ su įvadine informacija apie kūrinį datuojamas 2600 m. pr. Kr.2 . Pirmosios bibliografinės nuorodos Egipte aptiktos istorikams gerai žinomame dokumente „Chečio pamokymai“ – 1962 m. pr. Kr. Čia taip pat rasti eiliuoti tekstai su bibliografinėmis žiniomis apie žymiausius Senosios Egipto Karalystės ir Vidurinės Egipto Karalystės darbus. Tokie profesinės veiklos darbų pavyzdžiai atsirado kartu su rašytiniais šaltiniais, būtinybe juos identifikuoti, registruoti, naudoti ir saugoti.

1 Jakaitienė, Evalda. Žodynų istorijos apybraiža. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 8. 2 Černiauskaitė, Violeta. Bibliografijos termino samprata Lietuvoje: raida ir norminimo ypatumai. Bibliotekininkystė’ 97. Vilnius: Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka, 1998, p. 55.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad raštijos tvarkymas bibliotekose buvo ir tebėra susijęs su žodynų istorija ir apskritai mokslo žinių klasifikavimu bei sisteminimu. Žinomiausi yra teminiai ar sisteminiai žodžių sąrašai, kuriuos sudarė Aleksandrijos bibliotekos bibliotekininkai – graikų filologas, pirmasis bibliotekos vedėjas Dzenodotas (apie 325–260 a. pr. Kr.) ir graikų filologas, leksikografas ir bibliografas, paskutiniais savo gyvenimo metais taip pat vadovavęs šiai bibliotekai, Aristofanas Bizantietis (apie 257–180 a. pr. Kr.). Dzenodotas sudarė abėcėlinį Homero raštų žodžių sąrašą, sutvarkė raštijos paminklų registravimą ir saugojimą, įtvirtino abėcėlinę klasifikacijos sistemą3. Aristofanas Bizantietis parengė sistemiškai sutvarkytą ne tik sunkių, pasenusių, bet ir tuo laiku vartojamų žodžių žodynėlį4 .

Pirmojo suvestinio katalogo sudarytojas, poetas ir mokslininkas Kalimachas (310–235 m. pr. Kr.) padovanojo bibliotekininkams ir šiandieną gerai žinomą klasifikacijos lentelių terminą. Jo sudarytame kataloge (Pinakes; išvertus iš graikų k. – lentelės), arba „Žymių kiekvienoje srityje asmenų lentelėse kartu su jų darbų sąrašu“5, aprašyta 90 tūkst. Aleksandrijos bibliotekos veikalų. Šiandieną mokslininkai pripažįsta, kad, visame pasaulyje paplitus Kalimacho sukurtai sistemai, įsitvirtino Vakarų tradicijai priskiriama visų raštų ir darbų identifikacija pagal autorių, kaip pagrindinį aprašo autoritetinių duomenų elementą6 .

3 Phillips, Heather. The Great Library of Alexandria? Library Philosophy and

Practice, 2010, August. Prieiga per internetą: https://digitalcommons.unl. edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1427&context=libphilprac. 4 Jakaitienė, Evalda. Žodynų istorijos apybraiža, p. 128. 5 Brill‘s companion to Callimachus / ed. Benjamin Acosta-Hughes; Luigi

Lehnus; Susan A Stephens. Leiden; Boston: Brill, 2011. 231 p. 6 History of Ancient Greek Scholarship: From the Beginnings to the End of the

Byzantine Age / ed. Franco Montanari. Leiden; Boston: Brill, 2020.

Per ilgą istorinį laikotarpį susiformavusios lotyniškosios terminų tradicijos ėmė keistis tik Renesanso laikais, kai mokslo ir technikos terminija pradėta kurti nacionalinėmis Europos kalbomis. Beje, bibliotekininkystės istorijoje terminų žodynai išskirtinį vaidmenį atliko tik Šviečiamajame amžiuje (XVII–XVIII a.). Šiuolaikinę bibliotekininkystės ir bibliografijos sampratą Europoje įtvirtino prancūzai gydytojas ir bibliotekininkas Gabrielis Naudé (1600–1653): „Patarimai kuriantiems biblioteką“ (Advis pour dresser une bibliotheque, 1627); Bibliographia politica (1633 Venecijoje, 1645 Prancūzijoje) ir bibliografas, karmelitų vienuolis Louis Jacobas de Saint Charles’is (1608–1670): penkiatomė „Paryžiaus bibliografija“ (Bibliographia Parisina, 1645–1651). Aprašant, registruojant knygas, nuosekliai imtas vartoti bibliografijos terminas (pagal analogiją su žemės aprašymu (geografija), asmens gyvenimo ir veiklos aprašymu (biografija).

Formuojantis knygotyros mokslui, XVIII a. bibliografijos terminas pergyvena tris kaitos tendencijas – kai reikšmės buvo tapatinamos su bibliologijos, bibliotekininkystės ir knygotyros sampratomis. Bibliologijos terminas pirmą kartą apibrėžtas Gabrielio Peignot dviejų tomų „Bibliologijos aiškinamajame žodyne“ (Dictionnaire raisonné de Bibliologie, išspausdintas Paryžiuje 1802–1804 metais). Kartais šis žodynas pavadinamas pirmąja specialiąja enciklopedija, kurioje pateikta plačiausia iki tol buvusi knygos mokslo samprata7 .

Bibliotekininkystės terminą pirmą kartą savo vadovėlyje8 pavartojo šiuolaikinio bibliotekininkystės mokslo pradininku laikomas vokiečių bibliotekininkas Martinas Schrettingeris (1772–1851). Taigi šio termino istorija skaičiuoja jau kelis šimtmečius, kai pradėtos leisti specialios enciklopedijos ir terminų žodynai.

LIETUVIŠKOS TERMINIJOS ETAPAI

Šiuo metu bibliotekininkų profesijos istorinis tęstinumas autentiškai ir nuosekliai fiksuojamas daugiakalbės terminijos šaltiniuose. 2017 m. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atlikus Lietuvos bei užsienio specialiosios leksikografijos šaltinių analizę, paaiškėjo, kad tarp 110 identifikuotų bibliotekininkams aktualių šaltinių daugumą sudarė senas tradicijas tęsiantys, kelių redakcijų sulaukę aiškinamieji žodynai ir enciklopedijos. Todėl taip svarbu toliau tyrinėti, rengti ir gerai žinoti šių sričių terminų šaltinių istoriją9 .

7 Początki teorii bibliologii. Dictionnaire raisonné de bibliologie (1802–1804)

Gabriela Etienneöa Peignota. Analiza i recepcija / Bożena Koredczuk.

Wrocław, 2005. 182 p.; Bultmann Lemke, Antje. Gabriel Naude and the

Ideal Library. Prieiga per internetą: https://surface.syr.edu/libassoc/280. 8 Schrettinger, Martin. Handbuch der bibliothek-wissenschaft, besonders zum gebrauche der nicht-bibliothekare. Wien, 1834. 9 Bliūdžiuvienė, Nijolė; Černiauskaitė, Violeta. Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Terminologija, t. 26 (2019), p. 214. Taip pat prieiga per internetą: http:// lki.lt/terminologija-26/. Didelį žinomumą bibliotekininkui Gabrieliui Naudé atnešė jo „Patarimai kuriantiems biblioteką“ (Advis pour dresser une bibliotheque, 1627). Publikuota „Europeana“: portretas, Austrijos nacionalinė biblioteka; antraštinis puslapis, Prancūzijos nacionalinė biblioteka

Martinas Schrettingeris laikomas šiuolaikinio bibliotekininkystės mokslo pradininku. Bibliotekų mokslui skirtame vadovėlyje jis įtvirtino bibliotekininkystės terminą. Publikuota „Europeana“: portretas ir vadovėlio antraštinis puslapis, Bavarijos valstybinė biblioteka

Lietuvių bibliotekininkystės terminijos raidoje skirtini keli svarbūs etapai10: 1. Nuo sąvokų lietuvių kalba raštijos šaltiniuose atsiradimo iki 1918 m. Pavyzdžiui, Konstantino Sirvydo parengtame ir 1620 m. Vilniuje išleistame lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodyne Dictionarium trium linquarum pavyko identifikuoti per 100 knygų ir skaitybos sąvokų. 2. 1919–1940 m. – profesinės terminijos susiformavimo laikotarpis. 3. 1941–1986 m. – profesinės terminijos tikslingo formavimo laikotarpis (su rusų k. įtaka). Pavyzdžiui, pirmasis bibliotekininkystės terminų žodynas buvo Izidoriaus Kisino sudarytas bibliotekų ir bibliografinės terminijos lietuvių–rusų kalbų terminų aiškinamasis žodynas (1956 m. pirmas sąsiuvinis). 4. 1986–2000 m. – pirmasis profesinės terminijos reformavimo laikotarpis, susijęs su ideologinių bei kalbinių paradigmų kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Atkuriama lietuviška bibliotekininkų profesinė terminija. 5. Nuo 2001 m. – antrasis profesinės terminijos reformavimo laikotarpis, susijęs su esminiu informacinių technologijų poveikiu globaliems bibliotekų praktinės veiklos ir teorinių sampratų pokyčiams; čia svarbiausią vaidmenį atliko anglakalbiai

profesinės informacijos šaltiniai bei norminiai dokumentai ir standartai.

Minimu terminijos tvarkybos reformavimo laikotarpiu pasirodė šie svarbūs veikalai: aiškinamojo „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ keturi sąsiuviniai su 2237 susistemintais terminais (kalbos redaktorius Stasys Keinys), skirtais dokumentų ir leidybos, bibliografijos, katalogavimo bei bibliotekų fondų formavimo bei valdymo sritims11, „Knygotyros“ enciklopedinis žodynas12, „Žurnalistikos enciklopedija“13 ir kiti įvairių sričių terminijos leidiniai, svarbūs šalies savarankiškai mokslo raidai. 1998–2008 m. buvo išleista apie 240 terminų žodynų14, o naujausi leidybos duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje publikuojame vos keletą žodynų per metus.

Nacionalinėje bibliotekoje kaupiami terminologiniai duomenys ir jų analizė leidžia teigti, kad išgyvename patį intensyviausią technologijų ir specialiųjų žinių kaitos laikotarpį, t. y. sunormintų ir susistemintų terminologinių duomenų poreikis itin aktualus, nes nuolat auga ir kinta profesinės veiklos turinys.

Naujos informacinės ir ryšių technologijos ne tik sudaro sąlygas rinkti, saugoti, analizuoti, dalintis sukauptais terminais vis efektyvesniais bei pigesniais būdais, bet ir suteikia plačias bendradarbiavimo galimybes tarptautiniuose terminologijos projektuose bei mokymo programose. Specialiosios terminijos ištekliai yra labai paklausūs, nes mašininio vertimo ar kitų sparčiai besivystančių dirbtinio intelekto programų bei paslaugų rinkoje sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Duomenų ekonomikos požiūriu terminologijos duomenys taip pat tapo itin vertingi dėl jų siejamumo bei daugkartinio panaudojimo kituose šaltiniuose.

PASIRODĖ NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS ŽODYNAS

2015–2020 m. nuosekliai tęsiant bibliotekininkystės ir gretimų sričių terminijos tyrimus Nacionalinėje bibliotekoje, buvo sumanytas „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“. Kuriant žodyno modelį, siekta mokslo, kultūros visuomenei bei specialistų

11 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. Sąs. 1–4. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999. 12 Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma littera, 1997. 13 Žurnalistikos enciklopedija / [vyriausiasis redaktorius J. V. Urbonas]. Vilnius:

Pradai, 1997. Taip pat prieiga per internetą: www.kf.vu.lt/mokslas/leidiniai/ zurnalistikos-enciklopedija. 14 Gaivenytė-Butler, Jolanta. Lietuviškų terminų žodynų leidyba 1998–2008 metais.

Terminologija, 2009, t. 16, p. 252. bendruomenei pateikti profesionalų parengtą ir aukščiausiu lygmeniu aprobuotą aktualų, išsamų dvikalbį specialiosios terminijos išteklių – norminamąjį sisteminį terminų žodyną spausdintine ir skaitmenine formomis.

BIK žodyną parengė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Vytautas Jonas Valiukėnas, apsvarstė Nacionalinėje bibliotekoje specialiai sudaryta tarpžinybinė Terminologijos komisija, o aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kol kas tik elektroniniu būdu išleistame terminų žodyne susisteminta 10 000 sunormintų lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba“15. Dvikalbio žodyno formą nulėmė būtinybė susisteminti jau sunormintą specialistų bendruomenei aktualią informacijos lauko terminiją remiantis tarptautinės standartizacijos terminologiniais duomenimis, suformuoti patikimą pagrindą tolesniam terminijos tvarkymui. Šaltinių ir literatūros sąraše suregistruota daugiau kaip 300 išteklių, tarp kurių bent trečdalį sudaro šaltiniai lietuvių kalba.

Prioritetą teikiant šiuo metu galiojančių tarptautinių standartų terminijai, jų darninimas su kitų duomenų bazių ir terminų žodynų įvairiakalbe terminija padėjo lietuviškus terminus tvarkyti atsižvelgiant į sukauptą platesnį terminologinių duomenų kontekstą. Pagal patyrusio leksikografo J. V. Valiukėno sukurtą žodyno modelį naudojamas terminų žodynams įprastas dvikalbis abėcėlinis-lizdinis grupavimo būdas. Šalia termino (jo santrumpos) lietuvių kalba teikiamas jo atitikmuo anglų kalba, sudaryta terminų atitikmenų anglų kalba abėcėlinė rodyklė, sinonimijos ryšiai žymimi kableliu, kitos reikšmės atskiriamos kabliataškiu.

Geras žodynas turi pasižymėti struktūros griežtumu, kad kiekvienu jo fragmentu būtų galima naudotis kaip tam tikros sistemos elementu. Tokiuose žodynuose laikomasi vieno esminių leksikografijos principų – maksimali informacija pateikiama minimaliomis priemonėmis. Žodynai, žinynai, vadovėliai tampa svarbiais norminamaisiais veikalais, kurie, sparčiai diegiant lietuvių kalbą į informacines technologijas, įgyja ypatingą reikšmę ir vertę. Jų rengimas priskiriamas mokslo taikomiesiems tyrimams. „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynu“ dar kartą patvirtintas bibliotekininkų profesijos istorinis tęstinumas. Šis atvirosios prieigos dvikalbis žodynas gali būti naudingas esant vertimo, informacijos paieškos, studijų ir edukacijos, mokslinės ir tarptautinės komunikacijos, kitos profesinės veiklos ar savišvietos poreikiui.

Elektroninis žodynas PDF formatu prieinamas Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje: Mokslas > Mokslo leidiniai > Metodologijos paskyra, taip pat jį galima atsisiųsti: Informacijos mokslų specialistams > Norminiai ir teisės dokumentai > Terminologijos darbai. Atsiliepimus, pastabas bei pasiūlymus Nacionalinėje bibliotekoje toliau pildomai profesinių terminų duomenų bazei galima siųsti el. paštu V. Černiauskaitei (violeta. cerniauskaite@lnb.lt).

15 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas: 10 000 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba ir anglų–lietuvių kalbų terminų rodykle: [elektroninis išteklius] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas

Jonas Valiukėnas. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 536 p. ISBN 978-609-405-220-07. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/informacijosmokslu-specialistams/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ terminologijos-darbai; https://journals.lnb.lt/metodologijos-paskyra/issue/ archive.