MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO BIRŽELĮ Antano Mončio namai-muziejus Palangoje.
3 d.
– Pasaulinė dviračio diena. Tai visai neseniai užgimusi šventė – ją 2018 m. paskelbė Jungtinės Tautos, nors ši universali, paprasta, palyginti nebrangi ekologiška judėjimo priemonė pasaulyje žinoma jau du šimtus metų. Šiais laikais dviratis laikomas tvaria priemone, darančia teigiamą poveikį klimato kaitai, priskiriama prie sveiką gyvenseną padedančių palaikyti priemonių. Susiklostė tradicija, kad šią dieną Lietuvoje rengiamos įvairios rinktis judėjimą dviračiu skatinančios akcijos, raginama gerinti dviračių takų infrastruktūrą. Įdomu, kad Lietuvos paštas prieš porą metų pirmasis Baltijos šalyse dviratį pavertė ir darbo priemone – keliolikoje šalies miestų galima pamatyti laiškininkus, judančius elektriniais dviračiais.
5 d.
Prieš 100 metų Šarnelėje, Telšių apskrityje, gimė poetas Vytautas Mačernis (1921–1944). Nuo atsitiktinio artilerijos sviedinio žuvęs 23 metų vaikinas spėjo tapti jauniausiu lietuvių literatūros klasiku. Tačiau jo kūryba skaitytoją pasiekė ne pačiu paprasčiausiu būdu: Lietuvoje V. Mačernio poezija sklido rankraščiais ar nuorašais, o pirmosios knygos pasirodė tik Vakarų pasaulyje („Vizijos: pomirtinė poezijos knyga“ (Roma, 1947), „Poezija“ (redagavo Kazys Bradūnas; Čikaga, 1961). Sovietų Lietuvoje V. Mačernio kūryba buvo draudžiama iki 1970 m., kai ir čia pagaliau buvo išleisti jo eilėraščiai. Cenzoriams netiko filosofiją studijavusio poeto skaityti ar versti autoriai, netiko ir šeimos istorija: miške žuvęs brolis partizanas, į Sibirą ištremta motina su kitais vaikais. Iki šiol pilniausia V. Mačernio kūrybos rinktinė – „Po ūkanotu nežinios dangum“ (1990). Vytautas Mačernis. 1939 m.
12 d.
8 d.
Šią dieną prieš 100 metų Kretingos apskrityje, Mončių (dab. Mančių) kaime, gimė pasaulinio garso menininkas Antanas Mončys (1921–1993). Kaip ir daugelis to meto inteligentų, 1944 m. pasitraukęs į Vakarus ir skulptūros meno mokęsis Vokietijoje bei Prancūzijoje, A. Mončys iki Atgimimo Lietuvoje nebuvo labai žinomas. Viskas pasikeitė 1989-aisiais, kai jis pirmąkart po emigracijos apsilankė gimtinėje. 1991 m. Palangoje buvo surengta pirmoji jo darbų paroda, o 1998 m. kurorte įsteigus A. Mončio namus-muziejų, čia saugoma dalis menininko Lietuvai dovanoto palikimo: skulptūros, piešiniai, koliažai, kaukės, garsieji švilpiai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, į šalį grįžo ir kitų emigravusių menininkų kūrybinis palikimas: Klaipėdoje nuo 2001 m. veikia nuolatinė Prano Domšaičio tapybos darbų ekspozicija, Vilniuje to paties vardo muziejuje eksponuojami Vytauto Kasiulio kūriniai. 1998 m. po emigracijos grįžus dailininkui ir kolekcininkui Kaziui Varneliui, jo gausios kolekcijos pagrindu įsteigti K. Varnelio namai-muziejus.
8 d.
Prieš 95 metus žuvo lietuvių karo lakūnas, lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius (1900–1926). Gimęs Sankt Peterburge ir tame mieste pradėjęs studijuoti aukštuosius technikos mokslus, 1919 m. J. Dobkevičius apsigyveno Kaune. Mokėsi Lietuvos karo aviacijos mokykloje, 1919-aisiais tapo kariuomenės savanoriu. 1919–1920 m. dalyvavo kovose su lenkų kariuomenės junginiais, Jurgis Dobkevičius. Kaunas, 1923 m. atliko 24 kovinius skrydžius. 1920 m. lėktuvu „Fokker D 7“ pirmasis Lietuvoje atliko aukščiausiojo pilotažo figūrą – mirties kilpą. Po kelerių metų susidomėjo lėktuvų kūrimu ir, 1925 m. baigęs Paryžiaus aukštąją aeronautikos mokyklą, tapo pirmuoju profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi Lietuvoje. Yra trijų lietuviškų lėktuvų „Dobi“ konstruktorius (1922–1924 m.). Bandydamas savo sukurtą pirmąjį lietuvišką naikintuvą „Dobi 3“ leisdamasis kliudė ąžuolą – medinės konstrukcijos lėktuvas sudužo.
– Lietuvos radijo diena. Šią birželio dieną prieš 95 metus, 1926-aisiais, Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos. Pirmoji laida truko pusvalandį. 19 valandą pranešėjas Petras Speičys kreipėsi į klausytojus pasakydamas „labą vakarą“ ir perskaitydamas kelis agentūros ELTA pranešimus. Šiuo metu visuomeninio transliuotojo LRT radijo prog ramos transliuojamos kiaurą parą ir yra labai mėgstamos Lietuvos gyventojų. Pasaulyje vienomis iš reguliaresnių pirmųjų transliacijų galima vadinti 1908 m. iš Eiffelio bokšto Paryžiuje transliuotus fonografo įrašus, 1909 m. San Chosė (JAV) transliuotą muziką ir žinias. Tačiau pirmosios radijo stotys pradėjo veikti 1919 m. Kanadoje, Olandijoje.
* Atrinktos birželio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
