Karolinos Praniauskaitės atminimas Telšiuose

Telšių rajono savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos nuotraukos Julita Švėgždavičienė, Loreta Gedeikienė ir Ieva Sigita Naglienė

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

2021-ieji Telšių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai yra šimtieji veiklos metai – po jos stogu telpa ne vienos kartos pojūčiai, nauji nutikimai, ryškėjantys tam tikri tvermės dėsniai, pamatinių dalykų ir šiuolaikinių idėjų santvara. Į bibliotekos gyvenimą galima pažvelgti įvairiai: kaip sakoma, visada dominuos žmogus ir raštas, arba – rašytojai, skaitytojai ir knygos. Tačiau svarbu apmąstyti ir tai, kas perduodama iš kartos į kartą, kaip Telšių bibliotekoje saugoma ir gaivinama istorinė tautinė dvasia ir kodėl ji vadinama būtent poetės Karolinos Praniauskaitės (1828–1859) vardu.

Visuotinė knygos magija, šviesos židinys – tarsi siekis to, kas taip aukštai pakylėja sielą. Telšių viešoji biblioteka įkurta 1921 m., tačiau šiuokart atsigręšime į bibliotekos veiklos istoriją tik nuo 1997 m. – į naujos veiklos pradžią, kai tų metų lapkričio 28 d. Telšių rajono savivaldybės sprendimu bibliotekai suteiktas pirmosios lietuvių poetės Karolinos Praniauskaitės vardas.

Būtent Atgimimo metai buvo palankūs tokiems Lietuvoje nepelnytai pamirštiems vardams prikelti. K. Praniauskaitės vardo suteikimo Telšių viešajai bibliotekai proga apie įdomios biografijos asmenybę, jos grąžinimą į gyvenimą rašė ir to meto kultūros ministras Saulius Šaltenis. Bet grįžkime į laikotarpį, kai Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto tuomečio pirmininko Vaclovo Bartkaus iniciatyva buvo pasiūlyta įprasminti iš šių Žemaitijos vietų kilusios, patriotiškai gyvenusios ir kūrusios pirmosios lietuvių literatūroje moters atminimą.

Ir reikalai pajudėjo: bibliotekininkų iniciatyva rašyti pirmieji projektai, menamoje poetės gimtojo Padurbinio dvarelio vietoje netoli Telšių, prie Padurbinio upelio, Miškų urėdijai talkinant sutvarkyta aplinka, pagaminti suoleliai, įrengtas dviejų dalių informacinis stendas apie K. Praniauskaitės ir Antano Baranausko draugystę. Poetės atminimui ties gražuoliu ąžuolu 2004 m. pastatytas drožėjo liaudies meistro Stepono Kamino kartu su Jaunimo mokyklos mokiniais padirbdintas medinis koplytstulpis. Kasmet toje vietoje vyksta Poezijos pavasaris, literatų susibūrimai, galima apžiūrėti bibliotekos darbuotojų parengtą stendą.

KILUSI IŠ KRAŠTO ŠVIESUOLIŲ GIMINĖS

Kokie K. Praniauskaitės ryšiai su Telšiais ir miesto biblioteka? Pirmiausia itin reikšminga tai, kad ji kilusi iš Telšių, iš garsios Praniauskų šeimos – išsilavinusių, aktyvių visuomenės veikėjų, savo krašto patriotų. Karolina mokėsi namuose, Padurbinio dvarelyje, daug skaitė, žavėjosi lenkų romantikų kūryba. Vėliau, apie 1855-uosius, sykiu su motina apsigyveno Telšiuose, buvusioje Liepojos (dabar – Sedos) gatvėje.

Telšiai buvo ta vieta, kur K. Praniauskaitė susitiko su būsimu poetu A. Baranausku. Ji padarė jam didelę įtaką, keldama poetines galias, kreipdama jauno kūrėjo dėmesį į tautiškumą. K. Praniauskaitė, pasak prof. Viktorijos Daujotytės, buvo „pirmoji mūsų moteris – poetė, lemtingai paveikusi Antano Bara-

2004 m. gegužę drožėjo liaudies meistro Stepono Kamino iniciatyva Padurbinio kaime, menamoje K. Praniauskaitės gimtojo dvarelio vietoje pastatytas koplytstulpis poetei atminti. Nuotraukoje– koplytstulpio iniciatorius S. Kaminas (dešinėje) ir jį padirbinti padėję Jaunimo mokyklos mokiniai M. Avelis, G. Juška, K. Ričkus, K. Pocius, A. Urnikis ir architektas Jurgis Bomblauskas (antras iš kairės).

nausko likimą“ (Daujotytė V., 2016). Ji supažindino A. Baranauską su lenkų romantine literatūra, pravėrė naujus to meto lietuvių inteligentijos akiračius, į kurių erdves ir ją pačią vedė brolio Otono Praniausko iš Varnių perduodama išmintis. O. Praniauskas 1850–1857 m. buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus sekretorius, vėliau paskirtas Utenos bažnyčios klebonu, kur atsikels ir sunkiai serganti Karolina su motina (Bankauskienė N., 1995).

K. Praniauskaitė dirbo ir pedagoginį darbą: Žemaitijoje šviesesnės moterys namuose mokydavo po keletą vaikų (Mikšytė R., 1994). Literatūros tyrinėtojas Rapolas Šaltenis susitikime su telšiškiais 1997 m. yra užsiminęs, kad K. Praniauskaitę galima vadinti pirmąja bibliotekininke: vaikams mokyti reikalingos knygos, o jų tikrai netrūko nei Praniauskų namuose, nei pačios Karolinos asmeninėje bibliotekėlėje (Bartkus V., 1997).

Pasak V. Daujotytės, „nuo K. Praniauskaitės mūsų literatūroje pradeda formuotis moteriškumo kontūrai“. Jos į lietuvių kalbą išversta Józefo Ignacy Kraszewskio „Vitolio raudos“ dalis „Žalčio motė“, išspausdinta 1859 m. Lauryno Ivinskio „Kalendoriuje...“, „skamba gana poetiškai ir yra visai originali. Pačiame kūrinyje galimos mitologinio istorinio epo jungtys: išlaikyti Žemaitijos vietovardžiai, veikėjų vardai primena mitologinius asmenis, itin svarbūs Žemaičių žemės, kaip atskiro krašto, akcentai“ (Daujotytė V., 2001).

DOKUMENTINIS PAVELDAS IR ATMINIMO ŽENKLAI

Džiugu paminėti, kad Telšių bibliotekos Bibliografinio aptarnavimo skyriuje saugomos dvi originalios poetės kūrybos knygos: 1858 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Piosneczki“ („Dainelės“) ir 1856 m. pasirodžiusi poema „Festyna Wielkiej Kalwaryi na Żmudzi“ („Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai“). Abu leidiniai gauti 1998-aisiais tarpininkaujant Silvijai Vėlavičienei, buvusiai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai.

Kol kas Telšių viešoji biblioteka nėra išleidusi atskiros knygos apie K. Praniauskaitę, bet įvairių straipsnių, paminėjimų, prisiminimų galima rasti tiek respublikos, tiek krašto periodinėje spaudoje ir gerai žinomų lietuvių literatūros kritikų knygose. Paminėtini ir bibliotekoje saugomi šaltiniai: knyga „XXVII knygos mėgėjų metraštis, Kaunas, 2018“, žurnalas „Žemaičių žemė“, Telšių laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ straipsniai. K. Praniauskaitės atminimo fonde kaupiama įvairi su poetės įamžinimu susijusi informacija: 2017 m. sukurtas Justino Lingio filmas „Karolina Praniauskaitė“ iš serijos „Moterys vyrų šešėlyje“; 2018 m. Telšiuose įvykusios mokslinės konferencijos, skirtos K. Praniauskaitės 190-osioms gimimo metinėms paminėti, įrašas; 2018 m. įsigytas Utenos klojimo teatro spektaklio „Sidabro namai“ (2005) įrašas.

Norisi priminti, kad Lietuvos muziejų informacinėje sistemoje LIMIS galima rasti O. Praniausko laiškų, atminimo liudijimų, o Lietuvos valstybiniame istorijos archyve – ir dokumentų apie K. Praniauskaitę, pavyzdžiui, gauti jos gimimo metrikos ir kitų dokumentų kopijų.

Telšių rajono K. Praniauskaitės viešoji biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su mieste veikiančiu žemaičių muziejumi „Alka“. Kad per dailininkų kūrybinius plenerus atsirastų poetei K. Praniauskaitei skirti atminimo medaliai, pasirūpino V. Bartkus. Šiuo metu „Alkos“ muziejuje saugomi Sauliaus Bertulio ir Remigijos Vaitkutės 1995–1997 m. sukurti medaliai. V. Bartkus Telšiuose buvo pirmasis, kuris pradėjo vesti ekskursijas ir pasakoti apie K. Praniauskaitės asmenybę, jos poetinį talentą, subtilų dėmesį A. Baranauskui, apie abiejų poetų dvasinę bendrystę, stiprų Karolinos tikėjimą ir A. Baranausko palydėjimą į religines aukštumas. „Alkos“ muziejaus salėje organizuoti poezijos skaitymai, pašnekesiai, muzikinės popietės.

Ne vienas telšiškis menininkas yra sukūręs kokį nors K. Praniauskaitės atminimo ženklą: pavyzdžiui, Telšiuose gyvenantis poetas Vytautas Stulpinas jai yra skyręs ne vieną eilėraštį, o dailininkai Petras Gintalas ir Gvidas Latakas – medalį. Kraštietė V. Daujotytė tarsi patvirtina šį teiginį – tikrai „pagyvėjo atminimo saugojimas, lyg kokia jos vardo trauka atsirado“.

ĮTRAUKIAMAS IR ŠVIEČIAMAS JAUNIMAS

Į K. Praniauskaitės ir A. Baranausko atminimo išsaugojimą vis dažniau įtraukiami ir Telšių miesto moksleiviai. K. Praniauskaitės viešoji biblioteka yra surengusi ne vieną teminių rašinių, kuriančio jaunimo konkursą, maironiečių užsiėmimų. Per poetės 170-ųjų gimimo metinių minėjimą 1998-aisiais skaitytas tuometės Telšių

Telšiškius ir miesto svečius džiugina prie bibliotekos pasodintas poetei K. Praniauskaitei atminti skirtas rožynas.

moksleivės vienuoliktokės Irenos Spudytės rašinys „Dviejų širdžių drama“, 2001 m. spalio 17 d. per Lietuvos maironiečių sąskrydį mokytojos Irenos Radzienės iniciatyva Džiuginėnų dvarelyje buvo skaitoma paskaita apie K. Praniauskaitę, o 2020 m. rugsėjo ir 2021 m. balandžio mėnesiais bibliotekos skaitykloje vyko susitikimai-poetiniai skaitymai su jaunaisiais klierikais. K. Praniauskaitės ir A. Baranausko meninio žodžio sklaida – tai lietuvių kalbos mokytojų Kristinos Ežerskienės ir Ievos Sigitos Naglienės kūrybinių minčių pasidalijimas. Šiemet vasario–balandžio mėnesiais rengtos nuotolinės paskaitos Telšių miesto vienuoliktokams apie šių asmenybių svarbą lietuvių literatūrai, bibliotekos interneto svetainėje vesta viktorina jaunimui „Atmintis su K. Praniauskaite ir A. Baranausku“.

Bibliotekai itin svarbu palaikyti ryšį su mokyklomis, su miesto jaunimu. Siekiame kuo daugiau skaitančio jaunimo įtraukti į bibliotekos erdvėje vykstančius renginius, skirtus jų gimtojoje žemėje gyvenusioms asmenybėms, pasakodami apie jų veiklą tautos ir kultūros labui.

RENGINIAI: IR NAUJI, IR TRADICINIAI

Ko gero, Telšių gyventojai jau neįsivaizduoja, kad jų miesto viešoji biblioteka turėtų kitokį vardą – K. Praniauskaitės atminimas gyvas, kiekvienas noriai dalyvauja poetės garbei skirtuose renginiuose, minėjimuose. Telšių biblioteka jau turi tradicinių su K. Praniauskaite siejamų renginių, pavyzdžiui, kasmetį Poezijos pavasarį. Įvykusios šventės, skaitymai, edukaciniai užsiėmimai, organizuotos konferencijos ar projektinės veiklos – tai ir atminimas, ir dabarties apžvalga.

Su K. Praniauskaitės gyvenimu, jos kūryba galima susipažinti tiek bibliotekoje, tiek Telšių miesto erdvėse. Ir tas atminimas pasireiškia kuo įvairiausiais renginiais ar ženklais. Štai 2002 m. sausio 18 d. Telšių katedroje vyko mišios K. Praniauskaitei atminti, susitikimas su visuomene dėl jos atminimo įamžinimo Padurbinio kaime, menamoje poetės gimtojo dvarelio vietoje, 2004 m. pašventintas koplytstulpis, o prieš keletą metų gegužę prie bibliotekos pasodintas K. Praniauskaitės rožynėlis. 2020-aisiais pristatytas kilnojamasis stendas, skirtas K. Praniauskaitei atminti, jo dizainą sukūrė Mažeikių dailės mokyklos auklėtiniai. 2021 m. vasario 26 d. vyko nuotolinė paskaita, skirta V. Borusevičiaus gimnazijos gimnazistams, o balandžio 1 d. paskelbta viktorina bibliotekos internetinės erdvės paskyroje „Pirmoji moteris lietuvių literatūroje“.

***

Garbė vadintis K.Praniauskaitės vardu Telšių viešajai bibliotekai suteikia gilesnę veiklos prasmę. Tarsi praeitis pintųsi su dabartimi, o į ateitį būtų einama laikantis tikrųjų dvasinių vertybių. Įsimintini profesorės V. Daujotytės pasakyti žodžiai: „Einama teisinga kryptimi – suteikti viešosioms bibliotekoms iš tų vietų kilusių rašytojų vardus. Su meile žvelgiu į vieną pirmųjų naujojo mūsų laiko vardinių bibliotekų – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės biblioteką. Kai knygų gyvenimas susiliečia su išskirtiniais kūrėjų likimais, jis įgauna naujų spalvų, lyg suintensyvėja iš vidaus“ (Daujotytė V., 2016).

Šie metai Telšių bibliotekai – 100-mečio akimirkos, apmąstymai, prisiminimai, bet bus ir naujų išgyvenimų, susitikimų, bus ir renginių, skirtų Lietuvai, Žemaitijai ir poetei K. Praniauskaitei.

Šiais metais Telšių biblioteka švenčia šimtuosius veiklos metus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Bankauskienė, Nijolė. Otonas Praniauskas – kunigas, literatas, lietuvybės puoselėtojas (1818-01-27–1897-11-23). Kultūros tyrinėjimai: konferencijos medžiaga. Kaunas: Technologija, 1995, p. 204.

Bartkus, Vaclovas, 1997. (Iš V. Bartkaus pasakojimo grįžus iš Utenos, iš susitikimo su R. Šalteniu).

Daujotytė, Viktorija. Pirmosios poetės. In Parašyta moterų. Vilnius: Alma littera, 2001, p. 51.

Daujotytė, Viktorija. Biblioteka – mūsų dvasios namai. Tarp knygų, 2016, balandis (Nr. 41), p. 1.

Mikšytė, Regina. Karolina Praniauskaitė. In Telšiai: straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 152.