Violeta Černiauskaitė. Akcentologijos galia ir įrankiai

AKCENTOLOGIJOS

GALIA IR ĮRANKIAI

Dr. Violeta Černiauskaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė

Profesinės veiklos naujovės bibliotekose diegiamos kartu su nauja terminija, tačiau ne visuomet gebame, vartodami šiuos terminus, taisyklingai juos kirčiuoti. Net filologams ne visada pavyksta pateikti tikslų patarimą bibliotekininkams. Taisyklinga tartis yra labiausiai pastebima mūsų profesinių kompetencijų išraiška, nes terminai – svarbi ir informatyvi mokslo kalbos leksikos dalis. Čia gali pagelbėti žodynai – juose nurodoma kiekvieno lietuvių kalbos žodžio akcentinė charakteristika.

Kirtis yra sudėtingas fonetinis žymuo, apibūdinantis žodį įvairiomis charakteristikomis: intensyvumu, pagrindinio tono kitimu, trukme, garsų kokybe. Tarp šių požymių svarbiausiu laikomas intensyvumas ir jį išreiškiantis poreikis kirčiuotą skiemenį pabrėžti balsu1. Dažnai tik kirčio vieta ir leidžia suprasti, kuri žodžio forma vartojama, padeda atskirti vienodai rašomų žodžių reikšmes: dvitomis – dvitòmis, ˜ garsiãkalbis – garsiakalbis.

Atliekant įvairius kirčiavimo vartosenos tendencijų tyrimus, šiuo metu pirmenybė teikiama realios kalbos faktų duomenims. Taip pamažu įteisinamas iki tol nenorminiu laikytas kirčiavimas. Pavyzdžiui, kai kuriuose balsinių priesagų vediniuose fiksuojama ne viena forma: visúomeniškas ir visuomẽniškas, visúomeninti ir visuomẽninti2 . Kirčiavimo pokyčius nelengva susekti. Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2012 m. patikslino veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normą: panaikino beveik visai nevartojamą priesaginio kirčiavimo variantą garsìnti, garsìna, garsìno ir greta prestižinio gársinti, gársina, gársino įteisino tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantą garsinti, garsina, garsino3 . ˜ ˜ ˜

1 Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija: studijų knyga / Bonifacas Stundžia.

Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 20. 2 Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis / sudarė Bonifacas Stundžia. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, p. 7. 3 Dėl veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normos [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. gegužės 31 d.]. Prieiga per internetą: www.vlkk.lt/naujienos/ pakomisiu-naujienos/del-veiksmazodzio-garsinti-kirciavimo-normos.

Bendrinėje lietuvių kalboje jau yra nemažai žodžių, kurie gali būti kirčiuojami dvejopai. Tai – gretybės (arba variantai), pavyzdžiui, žiniuõnis ir žiniuonis; egzãminai ir egzaminaĩ; spaustùvė ir spáustuvė; įdomiai ir įdõmiai; maloniai ir malõniai; teisėtas ir téisėtas. Prisimindami romėnų filologo Pompėjaus teiginį, kad „kirtis yra tarsi kalbos siela“ (Accentus est quasi anima vocis), galime drąsiai teigti, kad tik gerai išmanydami šiuolaikinio kirčiavimo tendencijas, galime visapusiškiau įvertinti informacijos mokslų profesinės kalbos ypatumus.

Todėl, rengiant „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“4, 2018–2020 m. vyko daug svarstymų norint jame pateikti vieną norminį terminų kirčiavimo variantą. Pavyzdžiui, šiame žodyne palikome tokius termino raidė – letter kirčiavimo pavyzdžius: dekoratỹvinė raidė – ˜ decorative letter; didžiosios raidės / capital letters; kirčiúota raidė arba ˜ ˜ raidė su diakritiniu žénklu – accented letter ir pan. Tačiau naujausi publikuoti tyrimai rodo, kad realybėje šio termino kirčiavimas įvairuoja: raidė – ˜ raidė ˜ – ráidė5 .

Normindami profesinę terminiją, remiamės „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir jame pateiktomis žodžių kirčiavimo normomis, taip pat turime

4 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas

Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 630 p. 5 Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis, p. 86.

kalbininko ir žymaus leksikografo dr. Stasio Keinio „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyne“6 suformuotą profesinės terminijos kirčiavimo tradiciją. Daugelis gerai atsimena jo aiškias tarties rekomendacijas bibliotekininkams: „Bibliografas beveik kaip grafas“7 ir kitas publikacijas, 1993–1997 m. spausdintas žurnale „Tarp knygų“. Norisi pateikti dar porą jo minčių apžvelgiant veiklą bibliotekininkystės terminų srityje: „Visas darbas daugiausia buvo paremtas, kaip ir seniau, atskirų asmenų iniciatyva arba atliekamas tam tikromis progomis (kokio rusiško standarto vertimas ar pan.). Taip buvo visų pirma dėl to, kad nė viena įstaiga nesiėmė valstybės mastu tvarkyti šio darbo. Padėtis ėmė keistis devinto dešimtmečio viduryje, kai respublikos bibliotekininkystės įstaigas terminologijos darbui sutelkė Nacionalinė biblioteka, pati pasidariusi šio darbo centru.“8

Taip pat siūlome naudotis VLKK Kalbos konsultacijų banku, kuriame galima rasti naujausių kirčiavimo rekomendacijų arba pateikti užklausą9. Pavyzdžiui, kaip kirčiuoti „paveldas“, „skaidrė“, tarptautinį žodį „projektas“ arba kaip kirčiuojamas Vrublevskių bibliotekos pavadinimas?

Iš dalies galime pasitikėti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centre sukurta automatinio kirčiavimo programa, į kurią integruoti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ir VLKK kirčiavimo rekomendacijų ištekliai10. Iš kitų automatinio kirčiavimo priemonių ši programa išsiskiria tuo, kad yra patogi rišlaus teksto kirčiavimui, o tai svarbu rengiantis viešai kalbėti.

Bibliotekų paslaugų, funkcijų ir skaitmeninės erdvės plėtra nulėmė ir gerokai išaugusį profesinės terminijos poreikį bei jos vartojimo mastą. Kalbos faktų dokumentavimas yra būtinas jų analizei bei sisteminimui, jis vis labiau vertinamas rengiant specialiuosius tekstynus ir duomenynus, kuriais paskui gali naudotis įvairių sričių tyrėjai. Juolab, neturėdami specialybės kalbos studijų universitetuose ir aukštosiose mokyklose, privalome atliepti kasdienybės iššūkius. Be to, bibliotekininkams vis svarbesni ne tik dalyko, bet ir komunikaciniai bei kalbinės raiškos gebėjimai.

Bibliotekose šalia kitų svarbių edukacinių tikslų galima ne tik analizuoti, bet ir formuoti kalbos kultūros kompetencijas. Nacionalinėje bibliotekoje jau keletą metų veikia Kalbos klubas, plečiama kasmetinių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos dienų renginių programa ir bendradarbiaujama su kalbininkais ne tik terminologijos srityje. Tai leidžia

6 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas / Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka; [redakcinė kolegija: V. Bulavas (vyr. redaktorius) … [et al.]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999. 4 sąs. 7 Keinys, Stasys. Bibliografas beveik kaip grafas. Tarp knygų, 1993, Nr. 1, p. 16. 8 Keinys Stasys. Bibliotekininkystės terminologijos apybraiža. Lietuvių terminologijos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 91. 9 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.vlkk.lt/konsultacijos/. 10 Kirčiuoklis [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/kirciuoklis/. manyti, kad kalbos vertybių puoselėjimą pripažįstame vienu iš strateginių tikslų ne tik dėl jų sukuriamos pridėtinės vertės, bet ir dėl atminties institucijose saugomos autentiškos kalbos tapatybės.

Šį kartą, spausdindami ne tik bibliotekininkams aktualų kirčiuotų terminų su žodžiu literatūra sąrašą, siūlome literatūros kūrėjams ir gerbėjams susipažinti su „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyne“ teikiamomis kirčiavimo rekomendacijomis. Drauge norime atkreipti dėmesį į kitų tos pačios kirčiuotės terminų: agentūrà, brošiūrà, cenzūrà, makulatūrà, struktūrà, temperatūrà – vartojimą.

literatūrà literature antri̇̀nė literatūrà secondary literature autobiogrãfinė literatūrà autobiographical literature Báltijos tautų̃ literatūrà Baltic literature bulvãrinė literatūrà, geltonóji literatūrà cheap literature didãktinė literatūrà didactic literature dokumeñtinė literatūrà, negrõžinė literatūrà nonfiction epistòlinė literatūrà epistolary literature fantãstinė literatūrà fantasy literature informãcinė literatūrà reference books išeivi̇̀jos literatūrà, egzòdo literatūrà exiles‘ writings klasiki̇̀nė literatūrà classical literature mókomoji literatūrà education literature mókslo populiãrinamoji literatūrà popular science literature, pop-science, popsci savi̇̀ugdos literatūrà self-help literature ùžsienio áutorių literatūrà foreign literature

KAIP UŽDĖTI KIRTĮ RENKANT TEKSTĄ KOMPIUTERIU?

Jei nesinaudojate „Palemono“ šrifto tvarkyklėmis, pagrindinius kirčio ženklus galima surinkti tam tikrais mygtukų deriniais. Kompiuterio žymeklis turi būti po raidės, kurią norite sukirčiuoti. Surinkę skaitmeninį kodą ir spausdami mygtuką Alt kartu su raide x, gausite: • kairinį ženklą – 300+Alt+x; dar galimas derinys

Alt+768; • dešininį ženklą – 301+Alt+x; dar galimas derinys

Alt+769; • riestinį ženklą – 303+Alt+x; dar galimas derinys

Alt+771.