
4 minute read
bibliotekoje. Parengė Virginija Liutikaitė
APIE RIBAS, ARBA KULTŪROS PAVELDAS IR NEFORMALUSIS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS BIBLIOTEKOJE
Kai 2012 m. pasirinkome keltis į restauruotą XIX a. grafų Zubovų pilaitę – laikrodinę, priklausančią Mykolo Oginskio dvarui, žinojome, kad ypatinga vieta diktuos ir ypatingą būdą būti, įpareigodama saugoti ir puoselėti mums tekusias kultūros paveldo vertybes. Bet kartu – suteikdama beribes galimybes. Tad nenuostabu, kad jau beveik dešimtmetį Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos inicijuojami ir vykdomi projektai dažnai skirti būtent kultūros paveldui – jo saugojimui, populiarinimui ir sklaidai. Naujausią 2021–2022 m. bibliotekos įgyvendinamą Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo strateginės partnerystės projektą „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ („We are all together to raise awareness of cultural heritage“; WAAT) taip pat įkvėpė ta pati laikrodinė-oranžerija.
Advertisement
Kodėl paveldas toks svarbus, rodos, suprantama. Nes tai – mūsų istorija, mes patys. Bet ar tikrai suprantama visiems? Kaip ugdyti tą supratimą, kaip išmokti atpažinti, kas tikrai svarbu ir vertinga? Ogi mokytis... Mokytis visiems: ir nieko bendra su tuom iki tol neturėjusiems, ir specialistams, jau sukaupusiems šioje srityje didelės patirties. Gal pastariesiems tai net svarbiau, nes ilgametės patirtys gana greitai tampa pavojinga bespalve rutina, o tada jau mirtinai reikia šviežio žvilgsnio, platesnių ir margesnių kontekstų, pasižvalgymo pas kolegas, dalijimosi ir diskusijų.
Tarptautiniam iki 2022 m. vasaros vyksiančiam projektui „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ įgyvendinti susivienijo 5 skirtingų sričių – istorinio ir kultūros paveldo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, kultūros bei mokslinių tyrimų institutų – Europos šalių specialistai. Projekto koordinatorius yra Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šios pareigos Plungės bibliotekai atiteko bendru projekto partnerių sutarimu. Į projektą susibūrė partneriai iš 6 ES valstybių: Zagrebe (Kroatija) veikianti asociacija „Icarus Hrvatska“, tirianti istorinius šaltinius ir skatinanti archyvų skaitmeninimą bei jų prieigą; Folinjo mieste (Italija) įsikūrusi privati mokymo agentūra ir konsultacinė įstaiga EGInA (European Grants International Academy) SRL; Daugiadisciplinis


Štai taip mes kūrėme savo reklaminį filmuką apie laikrodinę-oranžeriją.
Europos tyrimų institutas Grace (Austrija); Olmedo (Ispanija) suaugusiųjų švietimo centras; pelno nesiekianti kompanija „Quiosq“ Amsterdame (Nyderlandai), kurios misija yra šviesti visuomenę kultūros paveldo tema, ir Plungės viešoji biblioteka (Lietuva).
Vykdomo projekto tikslinė auditorija – kultūros ir kultūros paveldo, meno galerijų, muziejų, archyvų ir bibliotekų, neformaliojo suaugusiųjų švietimo specialistai, besimokantys suaugusieji, kitos suinteresuotosios šalys. Projekto partneriai ir dalyviai planuoja drauge parengti neformaliojo mokymo vadovą apie kultūros paveldą visų šalių partnerių kalbomis, reklaminių videofilmų kūrimo metodiką, pristatyti vykdant projektą sukurtą skaitmeninę platformą: jos idėją ir struktūrą, techninius parametrus bei galimybes.
Projekte numatytais mokymais siekiama papildyti suinteresuotų asmenų ir institucijų kultūros paveldo srities žinias, praktiškai išbandyti projekto metu sukurtus intelektinius produktus. Balandžio 6–8 d. surengti pirmieji partnerių mokymai. Virtualius mokymus organizavo ir vedė patyrę asociacijos „Quiosq“ atstovai Bobas Crezee, Marieke van der Duin ir Ilja Nieuwlandas. Paskaitas skaitė ir gerąja patirtimi vizualinės antropologijos srityje dalijosi šios srities specialistė, dokumentinių filmų kūrėja Annabel Huijboom. Intensyviuose trijų dienų mokymuose pristatyta teorinė medžiaga, vyko diskusijos, buvo atliekamos praktinės užduotys.
Mokymų lektoriai pabrėžė, jog šie laikai diktuoja naują požiūrį į paveldą – daug demokratiškesnį ir ne tokį statišką. Todėl buvo siekiama išplėsti kultūros paveldo suvokimą, pateikti skirtingų vizualinių formatų, reprezentuojančių kultūros paveldą, pavyzdžių. Ypač akcentuotas paveldo įvertinimas. Teisingai atpažinta ir tiksliai įvardyta vertė yra bene svarbiausias dalykas „turint reikalų“ su paveldu. Todėl paskaitos ir praktinės mokymų užduotys buvo orientuotos į vertinimą ir įvertinimą bei vaizdinį nustatytos vertės atspindėjimą.
Pirmai praktinei užduočiai atlikti visų dalyvių (institucijų) buvo paprašyta iš anksto pateikti, jų manymu, ypač svarbaus daikto, objekto aprašymą (kartu su nuotrauka). Po išklausytos paskaitos pasirinktuosius objektus reikėjo įvertinti iš naujo, savo pasirinkimą pagrindžiant jau naujomis žiniomis. Ir eureka! Pasirodo, tinkamas objekto įvertinimas (architektūrinė, istorinė, socialinė, kultūrinė, ekonominė ir pan. vertė) iš tiesų leidžia gerokai išplėsti daikto ar objekto vertę, jo pristatymo galimybių lauką – kuriant istorijas ar įprasminant jį vizualiai.
Amsterdamo menų universiteto dėstytojos, dokumentinių filmų kūrėjos A. Huijboom paskaita apie vizualinę antropologiją, kuriamo pasakojimo būdus ir po to vykusi lektorių klausimų ir atsakymų sesija buvo puiki galimybė pabandyti suprasti, kaip yra kuriama paveldo idėjos ir jai atskleisti naudojamų vaizdinių dermė. Mokymų dalyviams buvo duota užduotis sukurti trumpą (iki penkių minučių) vaizdo įrašą apie pasirinktą paveldo objektą, panaudojant vieną iš keturių A. Huijboom paminėtų pasakojimo būdų. Sukurti filmukai pristatyti ir aptarti trečiosios mokymų dienos rytą. Paaiškėjo, kokia iš tiesų plati yra kultūros paveldo vertinimo ir iš to išplaukiančio vizualinio pristatymo amplitudė. Beje, Plungės bibliotekos praktinės užduoties rezultatą – filmuką apie laikrodinę-oranžeriją galima pamatyti „Youtube“ platformoje (www.youtube.com/watch?v=Go-TKSJUFu4).
Mokymus užbaigė M. van der Duin, išsamiai paaiškinusi dvi svarbias idėjas, galinčias tapti orientyru ir įkvėpimo šaltiniu kuriant su paveldu susijusius vaizdo įrašus. Pirma – tai kultūrinės biografijos idėja, kai istorija ir šiuolaikinė patirtis susiejama metaforomis. Antroji – autorizuoto paveldo diskurso idėja, kai akcentuojamas tam tikrų paveldo vertybių išskirtinis poveikis, ypač susijęs su tautine tapatybe.
Mokymai padėjo geriau suprasti, kaip svarbu yra atidžiau pažvelgti į save ir savo aplinką. Ir tada tikrai atsivers akys... Suvienytos jėgos, konstruktyvus dialogas, formuojantis platesnį mąstymą ir matymą, galiausiai padės išsigryninti ir sustiprėti. Projektas dar tik įpusėjo. Tikimės, kad jis suteiks Plungės bibliotekai dar didesnio pasitikėjimo nebijoti žengti už ribų. Tam tikra prasme...

Mokymų pabaigoje pristatyti visi partnerių sukurti paveldo reklaminiai filmukai.