TERMINŲ ARUODAS
AKCENTOLOGIJOS GALIA IR ĮRANKIAI Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė
Profesinės veiklos naujovės bibliotekose diegiamos kartu su nauja terminija, tačiau ne visuomet gebame, vartodami šiuos terminus, taisyklingai juos kirčiuoti. Net filologams ne visada pavyksta pateikti tikslų patarimą bibliotekininkams. Taisyklinga tartis yra labiausiai pastebima mūsų profesinių kompetencijų išraiška, nes terminai – svarbi ir informatyvi mokslo kalbos leksikos dalis. Čia gali pagelbėti žodynai – juose nurodoma kiekvieno lietuvių kalbos žodžio akcentinė charakteristika. Kirtis yra sudėtingas fonetinis žymuo, apibūdinantis žodį įvairiomis charakteristikomis: intensyvumu, pagrindinio tono kitimu, trukme, garsų kokybe. Tarp šių požymių svarbiausiu laikomas intensyvumas ir jį išreiškiantis poreikis kirčiuotą skiemenį pabrėžti balsu1. Dažnai tik kirčio vieta ir leidžia suprasti, kuri žodžio forma vartojama, padeda atskirti vienodai ` rašomų žodžių reikšmes: dvitomis – dvitòmis, ˜ garsiãkalbis – garsiakalbis. Atliekant įvairius kirčiavimo vartosenos tendencijų tyrimus, šiuo metu pirmenybė teikiama realios kalbos faktų duomenims. Taip pamažu įteisinamas iki tol nenorminiu laikytas kirčiavimas. Pavyzdžiui, kai kuriuose balsinių priesagų vediniuose fiksuojama ne viena forma: visúomeniškas ir visuomẽniškas, visúomeninti ir visuomẽninti2. Kirčiavimo pokyčius nelengva susekti. Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2012 m. patikslino veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normą: panaikino beveik visai nevartojamą priesaginio kirčiavimo variantą garsìnti, garsìna, garsìno ir greta prestižinio gársinti, gársina, gársino įteisino tvirtagalės šaknies kirčiavimo varian3 tą garsinti, garsina, garsino . ˜ ˜ ˜ Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija: studijų knyga / Bonifacas Stundžia. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 20. Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis / sudarė Bonifacas Stundžia. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, p. 7. 3 Dėl veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normos [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. gegužės 31 d.]. Prieiga per internetą: www.vlkk.lt/naujienos/ pakomisiu-naujienos/del-veiksmazodzio-garsinti-kirciavimo-normos. 1
2
16
Bendrinėje lietuvių kalboje jau yra nemažai žodžių, kurie gali būti kirčiuojami dvejopai. Tai – grety` bės (arba variantai), pavyzdžiui, žiniuõnis ir žiniuonis; egzãminai ir egzaminaĩ; spaustùvė ir spáustuvė; ´ įdomiai˜ ir įdõmiai; maloniai˜ ir malõniai; teisėtas ir téisėtas. Prisimindami romėnų filologo Pompėjaus teiginį, kad „kirtis yra tarsi kalbos siela“ (Accentus est quasi anima vocis), galime drąsiai teigti, kad tik gerai išmanydami šiuolaikinio kirčiavimo tendencijas, galime visapusiškiau įvertinti informacijos mokslų profesinės kalbos ypatumus. Todėl, rengiant „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“4, 2018–2020 m. vyko daug svarstymų norint jame pateikti vieną norminį terminų kirčiavimo variantą. Pavyzdžiui, šiame žodyne palikome tokius termino raidė – letter kirčiavimo pavyzdžius: dekoratỹvinė ` ˜ – decorative letter; didžiosios ˜ raidė raidės / capital ˜ arba raidė ˜ su diakritiniu ` letters; kirčiúota raidė žénklu – accented letter ir pan. Tačiau naujausi publikuoti tyrimai rodo, kad realybėje šio termino kirčiavimas ˜ ˜ ráidė5. įvairuoja: raidė – raidė – Normindami profesinę terminiją, remiamės „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir jame pateiktomis žodžių kirčiavimo normomis, taip pat turime Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 630 p. 5 Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis, p. 86. 4
