TAUROSTA
Kaimo šviesuoliui Broniui Sedleckui – 90
KIEKVIENAM ŽMOGUI SAVAS LIKIMAS Irena NAGULEVIČIENĖ, žurnalistė
Devintą dešimtį baigiantis Bronislovas Sedleckas iš Upninkėlių kaimo (Upninkų sen.) žavi ne tik savo pomėgiais, puikia atmintimi, bet ir aktyvia veikla mėgėjų meno kolektyvuose. Prieš dvidešimt metų palaidojęs žmoną, vienatvę sugebėjo užpildyti drožinėdamas medį, kurdamas grožį kieme ir įsiliedamas į šokėjų ir dainininkų būrį Upninkų kultūros centre. Anot jo, svarbiausia – neužsidaryti ir nelikti tarp keturių sienų, nes niekam nebūsi reikalingas. „Mėgstu bendrauti, bičiuliautis, pasikalbėti, o be dainos nepraleidžiu nė vienos dienos. Net namuose, vienas būdamas, kokią melodiją užtraukiu“, – šypsosi kaimo šviesuolis, vadinamas tiesiog Broniumi.
40
2020 NR. 1 (11)
KRYŽIUS – PIRMASIS KŪRINYS Pro vartelius įėjus į kiemą, žvilgsnį patraukia medinis kryžius, kurį šeimininkas prieš kelis dešimtmečius išdrožė ir pastatė savo valdose, šalia tvoros. Tai nebuvo spontaniškas sumanymas – jis ilgai puoselėjo mintį kaimą papuošti kryžiumi. Įsigijęs medienos, vakarais ėmėsi įgyvendinti idėją. Kūrinys pareikalavo nemažai laiko ir fantazijos. Tai buvo pirmas B. Sedlecko prisilietimas prie medžio. Atrodė, kad drožyba tuo ir baigėsi. Tačiau kartą išgirdęs, kad žmona ketina važiuoti į miestą pirkti medinio šaukšto, Bronius pašoko kaip įgeltas: nejaugi pats
