VII. NAUJAUSI LEIDINIAI

NAUJAUSI LEIDINIAI APIE JONAVOS KRAŠTĄ IR ŽMONES. KRAŠTIEČIŲ KŪRYBA

Rimantė TARASEVIČIENĖ

Aldutės Astrauskienės eiles lydi… Danutės Kasparavičienės fotografija: eilėraščiai / Aldutė Astrauskienė; Danutė Kasparavičienė. − Jonava, 2019. − 122 p.: iliustr.

Jonavietė Danutė Kasparavičienė parengė naują leidinį su savo fotografijomis. Tai gamtos vaizdai įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu, ypač daug gėlių nuotraukų. Poezijos posmų autorė – Aldutė Astrauskienė iš Joniškėlio, todėl knygoje yra skyrelis „Po Joniškėlį bevaikštant“. Taip pat yra nemažai šio leidinio bendraautorių nuotraukų.

Jau beveik dešimtmetį Trečiojo amžiaus universitete susikūrusio vokalinio instrumentinio ansamblio vadovė D. Kasparavičienė kuria dainas pagal autorės A. Astrauskienės iš Joniškėlio žodžius. Šis leidinys – dar vienas moterų bendradarbiavimo rezultatas.

Knyga išleista 17 egz. tiražu.

Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra / Ramūnas Čičelis. – Vilnius: Versus aureus, 2020. – 198 [2] p.

„Ramūno Čičelio knyga „Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra“ yra tarpdalykinis tyrimas. Jame sujungiama vieno žinomiausių pasaulio lietuvių, Jono Meko, literatūros tekstų ir filmų analizė bei filosofinis žvilgsnis, kuris leidžia autoriui gerokai platesniame kontekste lyginti, svarstyti, interpretuoti iki šiol daugiau tik literatūrologinėmis ar kino prieigomis analizuotą Jono Meko kūrybą. Kuo knyga yra nauja, kokiomis įžvalgomis ji išsiskiria? Pirmiausia, pateikia rašytojo ir filmininko kūrybos vientisumą, nuoseklumą, ryškina pastovias jau kūrybinio kelio pradžioje įtvirtintas pasakojimo slinktis, menines nuostatas. Padeda suvokti kūrėjo psichologiją, skatina diskutuoti, naujai peržiūrėti kai kuriuos Jono Meko filmus, perskaityti poetinius ar eseistinius tekstus. Tai daug.... Simboliška, kad knyga pasirodo 2020 metais; praėjusių metų pradžioje su šiuo pasauliu atsisveikino Jonas Mekas, o viešąją erdvę užpildė daugiau emocine, memuaristine raiška nuspalvintos pro memoria. Po jų ateina laikas rimtesniems tekstams“, – knygą pristato VDU Lituanistikos katedros profesorė dr. Dalia Kuizinienė. „Mano naujausia knyga yra nuosekli beveik visos Jono Meko kūrybos interpretacija, pagrįsta Arvydo Šliogerio idėjomis. Kai J. Mekas šiandien yra beveik visų lūpose, kai daugėja šio kūrėjo šaltinių publikacijų, siūlau į J. Meką ir A. Šliogerį žvelgti analitiniu žvilgsniu, nepamirštant, kad abu jie buvo dideli poetai, aktualiai klausiantys, ar vis labiau pragmatiniame pasaulyje poetinis mąstymas dar yra svarbus“, – teigia dr. R. Čičelis.

Knyga išleista 400 egz. tiražu.

Ūkininkas 2018 Nr. 1–12 (308), 2019 Nr. 1–12 (320): vienkartinis žurnalas Lietuvos kaimui ir miestui: „Ūkininkas“ įsteigtas 1890 m., atkurtas 1989 m. Jonavoje / Vyriausias redaktorius Kostas Fedaravičius. − Jonava: Dobilo leidykla, 2020. − 139 p.: iliustr.

Žurnalas „Ūkininkas“ leidžiamas Jonavos krašto šviesuolio, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Fedaravičiaus iniciatyva. Leidinyje publikuojama 2018–2019 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos per 50 narių kūryba. Čia pateikiama ir Jonavos krašto kūrėjų – Marijos Blažaitytės, Kosto Fedaravičiaus ir Irenos Nagulevičienės poezija. Leidinyje galite paskaityti M. Blažaitytės eilėraščius „Baltijos kelio 30-mečiui“; „Nuostabus kampelis“; „Laukiu laiškų“, Irenos Nagulevičienės – „Paskutinė viltis“; „Užburta giesmė“; „Paskutinė data“; „Ežero dugne“ bei Kosto Fedaravičiaus eilėraščių iš sonetų knygos „Vilniaus sonetai“.

Knyga išleista 90 egz. tiražu.

Anksčiau išleisti kraštiečių Vydo Dolinsko ir Kazimiero Mackevičiaus leidiniai, kurie papildė Jonavos viešosios bibliotekos fondus, bet dar nebuvo pristatyti.

Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas val

dant Augustui II ir Augustui III = Kurfürsten von Sachsen – Großfürsten von Litauen: Hofkultur und Hofkunst unter August II und August III = The Saxon electors – the Grand Dukes of Lithuania: court culture and art under the reign of Augustus II and Augustus III: tarptautinės parodos katalogas, 2018 m. liepos 6 d. ‒ spalio 14 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / katalogo sudarytojai Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Dirk Syndram; [tekstų autoriai Marion Ackermann, Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Michael Kretschmer, Dirk Syndram, Mindaugas Šapoka]; [vertėjos į lietuvių kalbą Kristina Sprindžiūnaitė, Irena Tumavičiūtė, vertėjai į vokiečių kalbą Jürgen Buch, Markus Roduner, vertėjos į anglų kalbą Albina Strunga, Pauline Bugler]. − Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018. − 637, [3] p.: iliustr., portr.

Vienas katalogo sudarytojų – kraštietis, Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas įžanginiame straipsnyje „Dresdene saugomi lituanistiniai lobiai“ išsamiai pristato parodos reikšmę ir svarbą: „Paroda ir jos unikaliomis vertybėmis siekiama apžvelgti Lietuvos ir Saksonijos istorinius, politinius, kultūrinius bei meninius ryšius, apimančius bemaž 1000 metų ir prasidedančius nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo. Tačiau pagrindinis chronologinis parodos akcentas yra Saksonijos kurfiuristų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II ir jo sūnaus Augusto III, valdymo laikai. Paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ suskaidyta į penkias temines dalis: „Ryšių pradžia“, „Vetinų rinkimai“, „Dvaro rezidencija“, „Lietuviškieji akcentai“, „Žmonės ir faktai“. Tokia parodos struktūra atsispindi ir jos kataloge. Dalis Vilniaus parodoje pristatomų vertybių iki šiol nebuvo iškeliavusios ne tik iš Vokietijos, bet ir iš savo saugojimo vietos. Keletas lituanistinių vertybių specialiai restauruota Vilniaus parodai. Tai suteikia jai dar daugiau prasmės ir vertės.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai bei kiti partneriai tokį tarptautinės reikšmės įvykį muziejų gyvenime įamžina šiuo moksliniu katalogu, kuriame yra publikuojami Saksonijos ir Lietuvos ryšių istoriją bei Dresdeno meno rinkinius pristatantys tekstai, visų vertybių išsamūs aprašymai ir fotografijos“, – rašo V. Dolinskas.

V. Dolinsko tekstas pateiktas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Tai įspūdingas leidinys, gausiai iliustruotas kokybiškomis nuotraukomis ir yra puiki proga visiems, nepamačiusiems parodos, susipažinti su joje eksponuotomis muziejinėmis vertybėmis.

Knyga išleista 600 egz. tiražu.

Liublinas ‒ Lietuvos ir

Lenkijos unijos miestas = Lublin ‒ city of the union of Lithuania and Poland = Lublin ‒ miasto unii Litwy i Polski: tarptautinės parodos katalogas: 2019 m. liepos 6 – lapkričio 24 d. / sudarytojai Andrzej Frejlich, Anna Hałata ir Bożena Kasperowicz; [vertėjai: Gintarė Džiaugytė, Edita Gudišauskaitė, Živilė Makalienė… [et al.]. − Lublin: Museum Lubelskie w Lublinie; Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2019. − 209, [3] p.: iliustr., faks., portr., žml.

Šios parodos vienas organizatorių – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kurio direktorius kraštietis Vydas Dolinskas, šiemet minėsiantis 50-metį. Leidinyje publikuojamas jo straipsnis „Vilniuje prisimenamas Liublinas“. „Norėdami pabrėžti Liublino unijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidai bei tarpusavio santykių transformacijai, europinės integracijos istorinių projektų tradiciją, Liublino muziejus Liubline ir Valdovų rūmų muziejus, minėdami Liublino unijos 450 metų (1569–2019) sukaktį, nusprendė Vilniuje surengti tarptautinę parodą „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“. Parodos dėmesio centre – 1569 m. tarpvalstybinė Lenkijos ir Lietuvos sutartis, patvirtinta paskutinio abi valstybes valdžiusio lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo Žygimanto Augusto.

Parodos lankytojams ir šio katalogo skaitytojams norėtųsi palinkėti Lietuvos istorijos ir šimtmečius trunkančių ryšių su Lenkija pažinimo džiugesio, neišdildomų estetinių potyrių tyrinėjant įspūdingą J. Mateikos kūrinį bei naujų atradimų žvelgiant į istorinius Liublino miesto vaizdus“, – teigia V. Dolinskas.

V. Dolinsko straipsnis pateiktas lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. Knyga išleista 400 egz. tiražu.

Valdovų rūmų muziejui –

10 metų: (2009–2018): 100 istorijos akimirkų / [sudarytojai Vydas Dolinskas, Ramunė Vaičiulytė]. – Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2019. – 125, [3] p.: iliustr., diagr., portr.

Vienas katalogo sudarytojų – kraštietis, Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas straipsnyje „Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetis“ (2009–2018) apžvelgia muziejaus istoriją. „Valdovų rūmų muziejus per savo egzistavimo pirmąjį dešimtmetį pergyveno bene tris svarbiausius ir gana skirtingus raidos etapus: 2009–2013 m. savo veiklą vykdė daugiausia kitų institucijų (pirmiausia Lietuvos dailės muziejaus) patalpose; 2013–2018 m. įsikūrė ir veikė pusėje įrengtų rūmų, kartu patyrė su greta vykusiomis statybomis susijusius sunkumus; 2018 m. viduryje pagaliau įsikūrė visose atkurtų rūmų erdvėse.

Šiuo jubiliejiniu leidiniu Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė kartu su Bičiuliais, Partneriais, Rėmėjais nori pasidžiaugti prabėgusiu intensyviu bei margu dešimtmečiu ir nuoširdžiausiai padėkoti Visiems ir visoms, šiuos metus buvusiems ir kūrusiems kartu“, – rašo Vydas Dolinskas.

Leidinyje pateikiamos svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorijos datos. Valdovų rūmų muziejus dėkoja 10 metų (2009–2018) drauge buvusiems valstybės Vadovams, Mecenatams, Rėmėjams, Partneriams, Bičiuliams ir Bendražygiams. Skyrelyje „100 Valdovų rūmų muziejaus akimirkų“ pateikiamos nuotraukos, kuriose užfiksuoti reikšmingiausi įvykiai, lankytojai, susitikimai, renginiai. Leidinio pabaigoje skyrelyje „2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai“ pateikiamos diagramos, kuriose pristatoma eksponatų gausėjimas, konservuoti ar restauruoti eksponatai, muziejaus lankytojai, pravestos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, renginiai, parodos, parengti moksliniai straipsniai, išleistos knygos, muziejaus biudžeto kaita, papildomai pritrauktos lėšos. Knyga išleista 800 egz. tiražu.

Lietuvos bajorai: enciklopedinis leidinys, I tomas / [sudarytojas ir redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius]. – Vilnius: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2018. – 243 p.: iliustr., faks., geneal. schem., portr.

Šio leidinio vienas iniciatorių ir rengėjų yra kraštietis Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos viešųjų ryšių atstovas ir Vilniaus krašto vadas Kazimieras Mackevičius, šiemet minėjęs 70-mečio sukaktį. Jis yra straipsnio „Mackevičiai“ autorius, kuriame pristatoma Mackevičių giminė, herbas, giminės genealogijos schema, pristatomi giminės pradininkai ir jų palikuonys. Minimas vienas žymiausių giminėje – 1863 m. vienas sukilimo vadų Antanas Mackevičius.

Knyga išleista 700 egz. tiražu.