35 minute read
Jonavos savivalda pirmaisiais nepriklausomybės metais
JONAVOS SAVIVALDAI – 100
Advertisement
Vytautas VENCKŪNAS
I. LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA IR SAVIVALDOS KŪRIMASIS
Po ilgų diskusijų Lietuvos Taryboje Prezidentas Antanas Smetona, viceprezidentai dr. Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Ministrų Tarybos pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras ir ministrai priėmė galutinius praktinius sprendimus dėl valstybingumo atkūrimo ir kreipėsi į Lietuvos liaudį:
Didysis karas, kurs per ketverius metus žudė Lietuvą, baigiasi. Jam baigiantis baig nukristi pančiai, metų metus varžę Lietuvos kraštą. Kovai dar ne galas, bet jau teka mums laisvės saulė... Negaišdami nei dienos, kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji, be kalbos ir tikybos skirtumo, ir išrinkite Parapijos Komitetą iš penkių arba septynių žmonių. Išrinktasai Komitetas turi tuojau paimti į savo rankas tvarkytis apylinkės gyvenimą. Tasai komitetas tuojau turi pasikviesti stiprius ištikimus vyrus ir sudaryti iš jų miliciją. Milicijos darbas yra saugoti ramius žmones nuo visokių grobikų ir užpuolikų ir palaikyti viešąją tvarką. 1 Ministras Pirmininkas prof. Augustinas Valdemaras ir teisingumo ministras Petras Leonas kreipėsi į visuomenę ir dar kartą ragino: Nesėdėkite, suglaudę rankas, savo namuose, bet sieskitės į kuopas ir steikite komitetus. 2
1 Lietuvos piliečiai! Lietuvos aidas, 1918 11 13, Nr. 130 (170) 2 Visuomenei. Lietuvos aidas, 1918 11 20, Nr. 136 (184)
Logiškas ir suprantamas Lietuvos valstybės Tarybos sprendimas kurti vietos savivaldą tautiniu, krikščionišku pagrindu, panaudojant jau esamą suskirstymą pagal katalikų bažnyčios parapijas. Tai buvo gyviausias ir bene vienintelis tautinis visuomenės organizmas, leidžiantis išvengti vokiečių ir bolševikų įtakos. Kartu Taryba davė impulsą kurti valstybę iš apačios, sužadinti žmonių iniciatyvą kiekviename mieste ir kaime.
Visoje šalyje buvo kuriami parapijų komitetai. Vidaus reikalų ministerija siuntė įgaliotinius į visas apskritis, turėdama tikslą išaiškinti Lietuvos Tarybos politiką, kaip organizuoti rinkimus į parapijų komitetus. Vyriausybės įgaliotuoju atstovu Kauno apskrityje paskirtas dr. Rokas Šliūpas. Jis jau 1918 m. gruodžio mėnesį pakvietė įkurtų parapijų komitetų atstovus pasitarti, kaip vieningai spręsti to meto sudėtingus klausimus. 3
Kreipimasis „Lietuvos piliečiai“ buvo platinamas visoje šalyje, skelbiamas iš sakyklų bažnyčiose. Kai kur buvo laikomos net specialios mišios, skirtos rinkimams, vyko iškilmingos procesijos. Išsilavinę vietos kunigai, turėję didelę įtaką vietos gyventojams, ėmėsi šio kilnaus darbo: skelbė valdžios atsišaukimus, pasakojo apie garbingą Lietuvos praeitį, ragino tautiečius dirbti Tėvynės labui. Paprastai parapijų komitetai buvo išrenkami tuoj po pamaldų, iškilmingoje
3 Visuomenei. Lietuvos aidas, 1918 11 20, Nr. 136 (184)
aplinkoje. 4
Buvo ir kitokių nutikimų. Upninkų parapijos septynių narių – Justino Utkos, Jurgio Palaimos, Kazio Vareikio, Adomo Morkūno, Adomo Gudonio, Morkūno ir Justino Palaimos komitetas, kuriam vadovavo vietos kunigas Gorliauskas, savo veiklą pradėjo labai aktyviai. Tačiau apsilankęs Veprių klebonas kun. Kriščiūnas pareiškė, jog Upninkai – ne parapija, o tik filija, todėl liepė komitetą panaikinti. 5
II. JONAVOS VALSČIAUS IR MIESTO SAVIVALDOS UŽUOMAZGOS. 1918 M. PABAIGA – 1920 M. PRADŽIA
Jonavos valsčiuje parapijos komitetas buvo išrinktas 1918 m. lapkričio 20 d. Į jį pateko gydytojas, kunigas, mokytojas, dvarininkas, miestelėnas ir du valstiečiai. Vietos žydų bendruomenei buvo pasiūlytos dvi vietos, tačiau ji atsisakė ir reikalavo atskiro komiteto Jonavos mieste, kuriame tuomet gyveno du kartus daugiau žydų nei lietuvių, lenkų ir rusų kartu paėmus. 6
Pirmasis ir svarbiausias komiteto darbas – paskelbti žinią apie jo įsteigimą. Visiems buvusio valsčiaus kaimams pasiūlyta prisijungti prie Jonavos valsčiaus, išrinkti įgaliotinius, kurie atstovautų kaimų gyventojams. Netrukus komiteto veikla buvo pastebėta: prie Jonavos valsčiaus prisirašė apie 10 kaimų, kurie anksčiau jam nepriklausė. Komitetas suregistravo bendruomenes, kurioms buvo reikalinga pašalpa. Jas šelpė iš sulaikytos kontrabandos. 7
Sionistų konferencija Vilniuje priėmė rezoliuciją: dalyvauti valstybės valdyme, jei bus užtikrintas visų
4 Liaudis ir Kretingos apskrityje krikščionių-demokratų darbai. Liet. ūkininkas, 1919 06 02, Nr. 17 5 Parapijų komitetai. Laisvoji Lietuva, 1918 12 31, Nr. 13 6 Įvairios žinios. Jonava. Ukmergės apskr. XI–XX. Lietuvos aidas, 1918 12 11, Nr. 154 (202) 7 Kauno apskr. sav. 1918–1927 m. darbų bendra apžvalga. Jonavos valsčiaus valdyba, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1754 tautų atstovavimo proporcingumo principas. 8 Matyt, sionistų nuostatos buvo susiformavusios anksčiau. Tuo metu susivieniję lietuviai ir lenkai pareikalavo pusės vietų bendrame valsčiaus ir miesto komitete. Vyko derybos su žydų bendruomenės atstovais. Nesusitarus kurti vieną komitetą, 1918 m. pabaigoje įkurti du parapijos komitetai: Jonavos miesto komitetas su daktaru Jeronimu Raliu priešakyje ir Jonavos valsčiaus parapijos komitetas, kurį sudarė penki ūkininkai ir inteligentai. Tikėtina, kad valsčiaus parapijinio komiteto pirmininku tapo Juozas Baranauskas, ūkininkas iš Laukogalių kaimo.
Komitetai savo veiklą pradėjo be lėšų, todėl buvo priversti imti paskolas iš pasiturinčių vietos gyventojų. Milicija neturėjo ginklų, tad juos pirko iš vokiečių kareivių. Maisto produktų įsigydavo iš rekvizicijų sandėlių, paskui juos mažesne kaina parduodavo vietos gyventojams, o vargšams atiduodavo veltui. 9
Stichinis vietos valdžios kūrimasis baigiasi išleidus vidaus reikalų ministro Vlado Stašinsko aplinkraštį Nr. 1: (...) nelaukdami iki Lietuvos Valstybės Taryba suspės išleisti valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės įstatymus, Laikinoji Vyriausybė mato būtino reikalo jau dabar patiekti šias taisykles, kurios nustatytų bendrus valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės steigimo dėsnius ir suvienodintų visą paruošiamąjį darbą, kursai jau daromas arba reikia padaryti Lietuvoje. 10
Šiame dokumente skelbiama, kad visa Šiaurės ir Pietų Lietuva (Vakarų ir Rytų Lietuvos dalys buvo Lenkijos okupuotos) padalijama apskritimis ir valsčiais. 5 paragrafas nurodo, kad miestai ir miesteliai, turintys nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. gyventojų, tvarkosi atskirais savivaldybės organais valsčių teisėmis. Apskričių ribos laikinai sutampa su kreisų (vokiškų apskričių) ribomis, o valsčių – su buvusių caro laikais valsčių ar gminų teritorijomis. Gyventojų pageidavimu valsčių ribas galima keisti. Aplinkraštis Nr. 1 tapo privalomu vykdyti dokumentu visiems valsčiams ir apskritims. Tokiu būdu valsčius pripažintas svarbiau
8 Kaip laikosi žydai sulig Lietuvos Valdijos Tarybos. Naujoji gadynė, 1918 12 14, Nr. 27 9 Įvairios žinios. Lietuvos aidas, 1918 12 11, Nr. 154 (202) 10 Deliai savivaldybių Lietuvoje. Lietuvos aidas, 1918 12 17, Nr. 160 (208)
siu administraciniu vienetu, o valsčiaus savivaldybė turėjo tapti pagrindine savivaldos grandimi.
1919-ieji tapo pasiruošimo rinkimams į valsčių tarybas metais. Kartu su aplinkraščiu tą pačią dieną, gruodžio 17-ąją, buvo pasirašytas kitas dokumentas, kuriuo įsteigiama apskričių viršininkų institucija. 16 Tolesniuose įvykiuose buvo itin svarbus savivaldos elementas – gyventojų skaičius valsčiuje, ypač mieste. 1915 m. Jonavoje gyveno 5920 žmonių, 1919 m. – 3417: vyrų – 942, moterų – 1147, vaikų – 1320, svetimšalių – 8. 1920 m. mieste buvo 3380 gyventojų, o Jonavos valsčiuje – 5745. 11
Jonavos valsčius ir miestas pagal vokiečių okupacinės vietos valdžios administracinį suskirstymą priklausė Ukmergės apskričiai. Jonavos miesto komitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių įstaigų departamentą, kad miestą prijungtų prie Kauno apskrities. Raštą Nr. 775, datuotą 1919 m. balandžio 8 d., pasirašė dr. Jeronimas Ralys ir sekretorius Juozas Baranauskas.
Panašų raštą (Nr. 234) Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių įstaigų departamentui 1919 m. kovo 22 d. jau buvo siuntęs Jonavos valsčiaus komitetas. Laiške aiškiai nurodomos pagrindinės priežastys, kodėl valsčius turi grįžti į prieškarinį administracinį pavaldumą Kauno apskričiai. Raštą pasirašė Liudvikas Čekanavičius (už Jonavos valsčiaus komiteto pirmininką) ir sekretorius Vincas Petrikas. 18 Vidaus reikalų ministerija, gavusi abiejų Jonavos komitetų raštus, informavo Kauno apskrities viršininką Jonas Slavinską ir gavo jo pritarimą. 12
Oficialus teisinis pripažinimas atėjo vėliau, 1919 m. balandžio 26 d., kai Savivaldybių įstaigų departamentas raštu Nr. 92 priskyrė Jonavos valsčių ir miestą Kauno apskričiai. Dar vėliau (1919 12 12) Kauno apskrities tarybos pirmininkas Eustachijus Bucevičius raštu Nr. 1660 informavo Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentą: (...) Kauno Apskrityje valdosi atskirai nuo valsčių Jonavos miestas,
11 Apskričių valsčių ir kaimų sąrašai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 290 12 Savivaldybių veikimo byla. Kauno apskritis, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 82 kuriame yra 3380 gyventojų. 13
Nuo 1919 m. balandžio 26 d. per visą Lietuvos nepriklausomybės tarpukario laikotarpį turėjome dvi savivaldas: Jonavos valsčių ir Jonavos miestą su valsčiaus teisėmis.
1919 m. liepos 27 d. vyko Jonavos valsčiaus komiteto ir kaimų, dvarų, viensėdžių bei miestelių įgaliotinių susirinkimas. Iš viso jame dalyvavo 44 delegatai. Atvyko Kauno apskrities viršininkas Juozas Kondratas ir sekretorius Eustachijus Bucevičius. Buvo renkamas valsčiaus komitetas vieniems metams, nustatomi viršaičio ir jo padėjėjo, komiteto narių atlyginimai, kalbėta apie žemės, prekybos, pramonės ir kt. mokesčių rinkimą.
Kandidatais į Jonavos valsčiaus komitetą išrinkti Julijonas Smolinskas, Juozas Baranauskas, Pranas Kimontas, Antanas Stefanovyčius, Jonas Monkevičius. Iš jų visuotinis susirinkimas patvirtino tris narius: pirmininku paskyrė Juozą Baranauską, nariais – Julijoną Smolinską ir Joną Monkevičių.
Valsčiaus viršaičiu išrinktas Justinas Možeika (Mažeika), o jo padėjėju – Vladislavas Petrauskas. Sekretoriumi vienbalsiai paskirtas Vincas Petrikas. Į apskrities seimelį išrinkti Adomas Skorupskas ir Juozas Mačiulis. Jų padėjėju – Alfonsas Dranseika.
Galima teigti, kad Jonavos valsčiaus parapijos komiteto pirmininkas Juozas Baranauskas, ūkininkas iš Laukogalių kaimo, tapo pirmuoju valsčiaus tarybos pirmininku, o pirmuoju valsčiaus viršaičiu – Justinas Mažeika, ūkininkas iš Kvietkučių kaimo.
Katalikų komitetas pavargėliams šelpti sudarė Jonavos valsčiaus parapijos komiteto branduolį. Tuometis Jonavos gydytojas, vertėjas, varpininkas Jeronimas Ralys pažinojo ir bendravo su Roku Šliūpu – gydytoju iš Kauno, taip pat buvusiu caro armijos gydytoju, Vinco Kudirkos sekėju ir varpininku, paskirtuoju Vyriausybės atstovu Kauno miestui ir apskričiai, žymaus ateitininko Jono Šliūpo broliu. Daktaras Jeronimas Ralys, aktyvus katalikų komiteto pavargėliams šelpti narys, buvo tas žmogus, kuris subūrė Lietuvos nepriklausomybės aktyvistus Jonavoje.
13 Miestų ir miestų, kurie valdosi atskirai nuo valsčių, sąrašas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 302
1919 m. balandžio 29 d. prasidėjo pirmasis savivaldybių suvažiavimas. Devyniuose jo posėdžiuose dalyvavo 16 apskričių viršininkų, 16 apskričių savivaldybių komitetų atstovų. Jie priėmė daugybę nuostatų rengiamam Savivaldybių įstatymui. Pats įstatymas pasirodė po pusmečio, kai jį spalio 10 d. priėmė Lietuvos valstybės Taryba. Suvažiavime svarstyta apskričių savivaldos struktūra ir rinkimo būdai. Sprendžiamoji institucija apskrityje pavadinta seimeliu ir renkamu atstovauti kiekviename valsčiuje – vienas atstovas nuo 2 000 gyventojų, o vykdomoji – komitetu (vėliau – valdyba). 14
Kauno apskrities seimelyje 1919 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Jonavos valsčiui atstovavo Juozas Mačiulis – ūkininkas iš Bešių k., 36 m. amžiaus, turintis 10 dešimtinių žemės, baigęs liaudies mokyklą, Adomas Skorupskas ir Alfonsas Dranseika. Jonavos miestui atstovavo Šmerelis Šternas – žydų šalpos visuomeninės organizacijos dalyvis. 15
III. PIRMOSIOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIETOS SAVIVALDOS TARYBOS JONAVOS VALSČIUJE 1920 M.
1919 m. spalio 28 d. „Laikinosios vyriausybės žinios“ (Nr. 14) paskelbė pirmąjį Savivaldybių įstatymą. Jame pakartojamos dar 1918 12 18 išleisto Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščio Nr. 1 nuostatos, jos papildomos, konkretizuojami apibrėžimai ir rinkimų procedūros. Šiame dokumente nurodoma, kad rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 1919 m. gruodžio 15 d., o tarybos veikimas baigiasi 1920 m. gruodžio 20 d. (35 paragrafas). Dar kartą pabrėžiama nuostata, kad mieste, kuriame yra daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, valdžia renkama atskirai nuo kaimo (pastaba – 2-as paragrafas). Vykdomoji valsčiaus įstaiga yra viršaitis, viršaičio padėjėjas, iždininkas. Jie renkami dvejiems metams iš asmenų, mokančių rašyti, vyresnių nei 24-erių metų, nebūtinai iš tarybos narių (72 paragrafas). Miestai, kurie turi valsčiaus teises, tvarkomi kaip valsčiai, miesto tarybos pirmininkas vadinamas bur
14 Savivaldybių įstaigų departamento aplinkraščiai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 131 15 Kauno apskrities seimelio protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 56 mistru (132 paragrafas). Esami valsčių bei parapijų komitetai suskirsto valsčiaus plotą į atskirus rinkimų apskritėlius (nuo 300 rinkėjų – vienas tarybos narys), užtikrindami, kad tie apskritėliai turėtų teisę išrinkti į valsčiaus tarybą ne mažiau kaip tris narius (36 paragrafas). Balsuojama tik už tuos kandidatus, kuriuos pasiūlo susitarę 25 rinkėjai. Beje, visi turėjo duoti sutikimą būti išrinkti (52 paragrafas). Valsčiaus tarybos narių rinkimai atliekami slaptai, įmetant kamuolėlius (51 paragrafas).
To meto dienraščiai „Lietuvos aidas“, „Laisvė“ rašė, kad yra nerealu suspėti įvykdyti rinkimus dėl dar 1919 m. vykstančio karo Lietuvoje ir didelio paruošiamojo darbo. Okupuotose vietovėse rinkimams nebuvo ruoštasi.
Pirmieji savivaldybių rinkimai Lietuvoje įvyko jau 1920 m. sausio ir vasario mėnesiais, kai kur – vėliau. Sprendžiant iš to meto susirašinėjimų tarp institucijų, rinkimai Jonavos valsčiuje ir mieste įvyko antroje sausio pusėje.
Balsavimo procedūra labai skyrėsi nuo dabartinės. Balsavimas prasidėjo 12 val. Už kiekvieną kandidatą buvo balsuojama atskirai abėcėlės tvarka. Užsiregistravęs rinkėjas gaudavo kamuoliukus ir eidavo prie balsavimo dėžių, padalytų į dvi dalis – baltąją ir juodąją. Dėžių skaičius atitiko kandidatų skaičių. Rinkėjas įmesdavo kamuoliuką į baltąją dėžės dalį „už“ arba į juodąją dalį „prieš“. Tuomečiai dienraščiai rašė apie supaprastintas procedūras, pavyzdžiui, mesdavo pupas į tamsius ir šviesius butelius arba kibirėlius ir t. t.
Miestuose rinkimai vyko kitaip: rinkėjas išsirinkdavo norimų žmonių grupę, organizaciją, jos buvo užrašytos ant raštelių, šiuos įdėdavo į voką ir jį įmesdavo į urną. Ne visur būdavo vokų, tai lapelį, prieš įmesdami į urną, perlenkdavo. Agitacija už vieną ar kitą kandidatą ar jų grupę neretai įgaudavo formuluotę – už Lietuvos valdžią arba prieš. Rinkėjų aktyvumas visoje Lietuvoje buvo 15–20 proc.
III.1. PIRMOJI JONAVOS VALSČIAUS TARYBA
Pirmuosiuose nepriklausomos Lietuvos rinkimuose į Jonavos valsčiaus tarybą buvo išrinkti aktyvūs
Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22
JONAVOS VALSČIAUS TARYBA – 1920 M.
Pavardė, vardas
Baranauskas Juozas Baranauskas Selvas Bartosevičius Kazys Čekanavičius Liudvikas Damarackas Mykolas Gogis Stasys Jurevičius Kazys Kazlauskas Vincentas Mankevičius Lymanas Mačiulis Juozas Petrauskas Vladas Jasionis Kazys Truskauskas Andrejus Vareikis Kazys Vareikis Antanas Valiušis Kazys Vilkas Vincas Vasiliauskas Antanas Velykis Petras Fiodoravičius Jonas Sadauskas Jonas Stepšys Moiziešius Amžius, metai 40 49 46 38 30 32 64 45 70 36 42 28 60 60 26 27 45 28 44 40 32 55 Užsiėmimo rūšis žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys žemdirbys Turimos žemės kiekis dešimtinėmis 20 1 6 20 5 5 5 6 16 10 10 10 30 7 4 3 4 6 7 7 20 2 Gyvenamoji vieta
Laukogalių k. Bazilionių k. Sangailiškių k. Lekiškių k. Upninkėlių k. Jaugeliškių k. Upninkėlių k. Lukšių k. Kulšiškių k. Biešių k. Antonopolio vs. Upninkų bk. Venecijos k. Gudonių k. Saleninkų k. Praulių k. Gaižiūnų k. Bajoriškių k. Biešių k. Pabartonių vns. Šilų k. Bajoriškių II k. Tikyba
R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų R. katalikų
mažažemiai ir vidutiniokai ūkininkai, katalikai. 16
Jonavos valsčiaus valdybos nariais tapo:
Simanas Stankevičius – viršaitis, 60 m. amžiaus, žemdirbys iš Ragožių kaimo, turėjęs 5 dešimtines žemės, jam paskirta alga – 300 auksinų per mėn.
Stasys Gogis – viršaičio pavaduotojas.
Juozas Baranauskas – iždininkas, alga – 80 auksinų per mėn.
Valdybos tarnautojais paskirti:
16 Kauno apskrities seimelio protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 56
Vincas Petrikas – sekretorius, 29 m. amžiaus, provizoriaus padėjėjas, alga – 300 auksinų per mėn.
Juozas Krištoponis – sekretoriaus padėjėjas, 24 m. amžiaus, raštininkas, alga – 300 auksinų per mėn.
Stasys Černiavičius – sargas, 50 m. amžiaus, alga – 200 auksinų per mėn.
Juozas Baranauskas ir Mykolas Damarackas išrinkti Kauno apskrities tarybos nariais.
Pirmasis Savivaldybių įstatymas įpareigojo, kad būtų renkamas tarybos pirmininkas ir pavaduotojas. Deja, neišliko pirmosios valsčių tarybos protokolų, todėl ir negalima teigti, kad buvęs tarybos pirmininkas Juozas Baranauskas perrinktas antrai kadencijai.
JONAVOS MIESTO TARYBA – 1920 M.
Eil. Nr. Pavardė, vardas
Ralys Jeronimas
Levinas Chaimas
Laudmanas Jankelis Raškes Judelis Aronsonas Meilidras Murviauskytė Fruma
Kulviauskas Joselis
Stankovičius Grigas
Glosas Jankelis Amžius, metai
45
44
43 47 35 25
32
31
43 Užsiėmimo rūšis
daktaras Turimas nekilnojamas turtas
neturi
vaistų sandėlio savininkas
stalius prekybininkas kalvis nenurodyta miško prekybininkas stalius
prekybininkas turi
turi turi turi nenurodyta
nenurodyta
nenurodyta
nenurodyta Gyvenamoji vieta
Jonava
Jonava
Jonava Jonava Jonava Jonava
Jonava
Jonava
Jonava Alga
neskirta
neskirta
neskirta neskirta neskirta neskirta
neskirta
neskirta 800 auksinų Pastabos
Jonavos m. Tarybos pirmininkas Jonavos m. Tarybos pirmininko pavad. Tarybos narys Tarybos narys Tarybos narys Tarybos narė
Tarybos narys
Tarybos narys Tarybos ir Valdybos narys
III.2 PIRMOJI JONAVOS MIESTO TARYBA
Tuo pačiu metu, 1920 m. sausį, įvyksta ir Jonavos miesto tarybos rinkimai. Miesto burmistro ataskaitoje rašoma apie pasibaigusių rinkimų į tarybą sudėtį ir pareigų paskirstymą. 16
Tarybos sprendimu paskirta Jonavos miesto valdyba:
Boleslovas Romaška (Balys Ramoška) – burmistras, 55 m. amžiaus, kurpius, turintis nuosavybę, dvarininkas, mėnesio alga – 800 auksinų.
Aleksandras Kazlauskas – raštvedys, 28 m. amžiaus, raštininkas, išsilavinimas – dvi gimnazijos klasės ir kursai, alga – 800 auksinų.
Pranas Lakavičius – raštvedžio padėjėjas, 24 m. amžiaus, išsilavinimas – dvi gimnazijos klasės, raštininkas, alga – 550 auksinų.
Stasys Jakutavičius – milicijos viršininkas, 23 m. amžiaus, darbininkas, alga – 550 auksinų.
Liudas Černeckas – ugniagesių draugijos vadas, 31 m. amžiaus, kalvis, alga – 500 auksinų.
Šmeeras Sesickas – Kauno apskrities tarybos narys, 52 m. amžiaus, pirklys.
Tautine sudėtimi valsčiaus ir miesto tarybos – labai skirtingos. Valsčiuje visi 22 tarybos nariai buvo lietuviai ir katalikai, o miesto – iš 9 tarybos narių 6 buvo žydų tautybės. Tarybos tautinė sudėtis atspindėjo miesto gyventojų tautinę sudėtį. Tai išskirtinis atvejis Kauno apskrityje, išskyrus Vandžiogalos valsčių, kur lenkai turėjo 11 vietų iš 17 bendro tarybos narių skaičiaus. 17
Į miesto tarybą išrinkta Fruma Marviauskytė – vienintelė moteris per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį Jonavos valsčiuje ir mieste.
Daugumos išrinktųjų į tarybas nurodytas išsilavinimas buvo „liaudies mokykla“. Tai prilygo gebėjimams pasirašyti ir skaityti.
Valsčiaus ir miesto pirmųjų tarybų nariai buvo ryškūs Jonavos krašto valstybininkai, prisiėmę atsakomybę už savo kraštiečius ir valstybę.
Tada tai buvo sunkaus, reikalaujančio pasišventimo Lietuvai kelio pradžia.
17 Ten pat.
Visuotiniai savivaldybių rinkimai tapo pirmuoju svarbiu valstybingumo įtvirtinimo žingsniu nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Juos galima vadinti ir pasiruošimo Steigiamojo Seimo rinkimams repeticija. Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14 ir 15 d., nuožmaus karo su Lenkija metu.
Išrinktosios valsčiaus ir miesto tarybos pradėjo vykdyti Kauno apskrities tarybos ir valdybos nurodymus. Dėl pajamų, kurių vos užteko badaujančiųjų ir ligonių šalpai, stokos nebuvo remontuojami keliai, gatvės ir kt. objektai. Vis dėlto buvo rasta lėšų mokyklų plėtrai: nuo trijų prieškario pradžios mokyklų, išlaikomų savivaldybės lėšomis, padaugėjo iki penkių. Miesto turtą sudarė gaisrinė ir smulkus valdybos raštinės inventorius. Valsčių ir miestų savivaldybės gavo svarbią užduotį – išduoti Lietuvos pasus.
Esminius ateities darbus apibrėžė antrasis savivaldybių atstovų suvažiavimas, įvykęs 1920 m. rugsėjo 18–21 dienomis Kaune. Į jį deleguotas Aleksandras Kazlauskas, Jonavos miesto valdybos raštvedys. Šis vyras buvo išsilavinęs, 1910–1915 m. dirbęs kooperatinėje bendrijoje, 1915–1918 m. – Plentų ir vandens kelių valdyboje raštininku, 1918–1920 m. – kooperatinės bendrovės vedėju.
Suvažiavimo delegatai vieningai priėmė pasiūlymą steigti Statistikos centrą, Lietuvos savivaldybių sąjungą, pakeisti kai kuriuos Savivaldybių įstatymo straipsnius. Priimtas svarbus nutarimas planingai plėsti valsčių centrus, miestus ir tuos planus skubiai rengti.
Pirmasis Jonavos valsčiaus savivaldybės tarybos pirmininkas Juozas Baranauskas.
Pirmasis Jonavos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas dr. Jeronimas Ralys. Nuotrauka iš „Lietuvos albumo“, 1921 m. Nuotraukos iš pasų kortelių. Kauno regioninio valstybinio archyvo, f. 71, ap. 3, b. 3.
Pirmasis Jonavos miesto savivaldybės burmistras Boleslovas Romaška su šeima, apie 1920 m. Nuotrauka iš V. Misevičiaus archyvo.
V. ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBĖS JONAVOS RAJONO SAVIVALDOS PIRMIEJI METAI
Dangus jau pradėjo balti, bet tamsa dar nenoriai traukėsi. Dar nepakilo saulė. Dar nauja diena atsargiai, dar labai droviai vėrėsi kaip jaudinantis, dar nepatirtas, pilnas šviesos ir šešėlių [...] gyvenimas...
S. Šaltenis. „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“, 2019 m.
1990 m. sausio 2 d. LTSR Jonavos rajono tarybos deputatai antrą kartą rinkosi svarstyti einamųjų metų rajono biudžetą. Liaudies atstovai aktyvėjo, daugėjo klausimų Vykdomojo komiteto atsakingiesiems darbuotojams. Ramūs, sustyguoti sprendimai, vieningi rankų pakėlimai – jau praeitis. Už tuometinio Vykdomojo komiteto lango virė kitoks gyvenimas: pilnas permainų, drąsių vietos Sąjūdžio aktyvistų pareiškimų, deklaracijų iš Vilniaus. Biudžeto priėmimas jau antroje sesijoje įstrigo. Neiškentęs nesklandumų, Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Vincentas Pranevičius pasiūlė sudaryti deputatų komisiją šiam klausimui išaiškinti. Ji buvo išrinkta ir pradėjo veiklą. Netrukus šios komisijos pirmininkas Bronislovas Lubys pranešė sesijos dalyviams, kad trūksta dokumentų, todėl komisija nieko negali nuspręsti. Biudžeto svarstymas atidėtas trečiajai sesijai, vyksiančiai sausio 9 d. Sausio 2 d. posėdyje buvo siūlyta rinkti deputatus tik į rajono tarybą, o vietines (apylinkių) tarybas laikyti nereikalingomis. Pamažėle sovietinės rajono deputatų tarybos darbas, dar kaustomas abejingumo ir atsargumo, ėjo į pabaigą. Paradoksalu, bet šios tarybos deputatai savo įgaliojimus išlaikė ir po Kovo 11-osios, iki naujai paskelbtų rinkimų 1990 m. kovo 24 d.
Tų metų sausis – ypatingas Lietuvos gyvenime. Atvyksta TSRS prezidentas M. Gorbačiovas išsiaiškinti mūsų nepriklausomybės siekio mastą, įsibėgėja nauji rinkimai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, o Lietuvos komunistų partija (LKP) bando prisitaikyti ir išlaikyti partinę įtaką po to, kai atsiskiria nuo TSKP (po XX LKP suvažiavimo 1989 m. gruodžio 20 d.).
Jonavoje senosios vienvaldės LKP politika pasibaigė po 1989 m. lapkričio partinės konferencijos, kai buvo nušalintas LKP Jonavos pirmasis sekretorius E. Prichodskis ir jo padėjėjai.
Vasarį atmosfera vis dar kaito nuo įtempto rinkimų maratono į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir diskusijų. Pašaliuose jau garsiai buvo kalbama, kad reikia balsuoti už bet ką, svarbiausia – prieš komunistų partijos kandidatus. LKP vadovų kalbos apie Lietuvos suverenitetą TSRS sudėtyje labiau piktino, nei mobilizavo. Tapo įprasti dažni LKP Jonavos komiteto pareiškimai vietos spaudoje apie atsinaujinusią, už liaudies gerovę kovojančią partiją.
Vasario 24 d. pasibaigė pirmųjų demokratiškų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą, dar vadintą Atkuriamuoju Seimu, pirmasis turas. Iš šešių jonaviškių kandidatų – S. G. Ilgūno, V. Jaroščenkos, B. Lubio, E. Marciuko, E. Simanavičiaus (Simanaičio), J. K. Sungailos į antrąjį turą nepateko V. Jaroščenka ir E. Marciukas. Po antrojo rinkimų turo 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos parlamentarais, Jonavos krašto atstovais Atkuriamajame Seime tapo S. G. Ilgūnas ir B. Lubys. Sąjūdžio remiamų ir išrinktų kandidatų į parlamentą absoliuti dauguma sudarė realias prielaidas pirmame kovo 11 d. posėdyje skelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jonaviečiai neabejojo, kad taip ir įvyks, nes šią poziciją palaikė ir jų išrinkti atstovai.
Nepriklausomybės ryžtą sustiprino ir vasario 7 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas paskelbti neteisėtus ir juridiškai negaliojančius 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimą į TSRS ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymą dėl Lietuvos priėmimo į TSRS.
Vasario 9 d. sugrąžinta Vasario 16-osios tautinė šventė rodė, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas jau ne už kalnų.
VI. KOVO 11-OJI – LAISVĖS DIENA PO 49 METŲ IR 220 DIENŲ OKUPACIJOS
Buvo sekmadienis. Radijas ir televizija skelbė apie pokyčius Europos žemėlapyje – atkurtą Lietuvos valstybę. Pasaulis suprato, kad tai – ne laikinas iššūkis sovietiniam režimui, o teisinis, gerai apgalvotas kelias, neprieštaraujantis TSRS konstitucijai. Tik išstojimo mechanizmo nebuvo. Bet tai jau detalės. Aktas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priimtas vieningai, o akto kopija, Virgilijui Čepaičiui pasiūlius, buvo pasirašyta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo
deputatų. Taip jie tapo Kovo 11-osios signatarais. 18
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė daug mūsų tautos lūkesčius atspindinčių dokumentų. Svarstytas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Nuo šiol Lietuvos valstybė vadinsis – Lietuvos Respublika.“ 19
Ragindami būti vieningus, saugoti ir branginti ilgai siektą tikslą – Lietuvos nepriklausomybę, į jonaviečius kreipėsi ir mūsų rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas P. Pranevičius, LKP rajono komiteto pirmasis sekretorius E. Marciukas, LPS rajono tarybos atsakingas sekretorius E. Gedvila, LKJS sekretorius G. Praniulis, Jonavos parapijos klebonas V. Pranckietis, Lietuvos demokratų partijos atstovas A. Grėbliūnas, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas J. Bielinis, Tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas A. Gabužis, Žaliųjų judėjimo Jonavoje atstovas V. Bačiauskas. 20
Komunistų partijos atstovai ir prieš Kovo 11-ąją ir, po jos bandė „persirenginėti“, t. y. pasikeisti partijos pavadinimą. Štai kovo 20 d. „Jonavos balsas“ išplatino kreipimąsi į rajono komunistų partinės konferencijos delegatus, visus Lietuvos komunistų partijos narius:
„[...] Suprasdami, kad dabartinis mūsų partijos pavadinimas visiškai neatitinka mūsų programinių siekių, kuriuose nėra nieko komunistinio, ir jausdami, kad tai slegia mūsų visų pečius, siūlome nedelsiant sukviesti neeilinį Lietuvos komunistų partijos suvažiavimą, kuriame reikia patikslinti programinius partijos dokumentus ir keisti partijos pavadinimą [...]. Pasirašė: B. Lubys, E. Mažūnaitis, E. Kukanauskas, M. Slankas, R. Rėklaitis, J. Sabasevičius, V. Aksinavičius, A. Petronis, A. Jaroščenka, A. Matilionienė, S. Piepolis, A. Gracevičius, Č. Vancevičius, R. Narauskas, R. Sinkevičius, A. Kubertavičius, A. Stankevičius.“ 21
Ir vėliau buvome liudininkai ne vienos pavadinimo ir programos transformacijos, siekiant atsikratyti praeities šleifo.
18 Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmosios eilinės sesijos trečiojo posėdžio stenograma 19 Jonavos balsas, 1990 03 13 Nr. 31 (5225) 20 Jonavos balsas, Nr. 33 (5227), 1990 03 17 21 Jonavos balsas, 1990 03 20, Nr. 34
Miesto ir kaimo žmonės dirbo įprastu ritmu, tačiau nerimastingumą išdavė jų veidai. Visi supratome vienodai – drąsus lietuvių laisvės siekis nepatiks daugeliui norinčiųjų ramybės ir bijantiems represijų. Tačiau, kaip parodė tolesni įvykiai, susitelkimas ir santarvė galėjo atlaikyti smurtinį spaudimą.
Įsimintinas 1990 m. balandžio 4 d. mitingas prie Trispalvės, skirtas Lietuvos parlamento sprendimui palaikyti. Jonaviečiai rinkosi su skausmu širdyje, tačiau tvirti tikėjimu ir ištikimi nepriklausomybės siekiui. Visi kalbėjusieji: V. Pranevičius, R. Čyvas, J. Bielinis, V. Aleksandraitis, E. Marciukas, I. Volyckij, E. Simanavičius (Simanaitis), pabrėžė svarbą būti susitelkusiems ir išlaikyti rimtį, neišklysti iš nepriklausomybės kelio. Kreipimuisi į TSRS prezidentą M. Gorbačiovą, kurį perskaitė V. Juknelis, minia pritarė plojimais. O kas galėtų pasakyti, ar buvo tokių jonaviečių, kurie tada nerašė telegramos M. Gorbačiovui?!
Tokia piliečių daugumos valia – laisve reikia tikėti, ją puoselėti ir nebijoti. Iš tikrųjų šis drąsus, gerai apgalvotas žingsnis buvo netikėtas visam pasauliui ir nustelbė kitas naujienas. Atsivėrė senos istorijos klaidos, klastos ir... žiaurumas komunizmo gerovės siekiančioje valstybėje. Jį prisiminę žmonės tapo atsargesni, nes priešintis sovietų galybei – tolygu eiti į mirtį. Bet pasaulis jau buvo kitoks: stengėsi padėti Lietuvai, užstoti mus ir neleisti prasiveržti smurtui. Jei kas siejo viltis su LKP ir su partinių įmonių vadovų raginimais masiškai stoti į Lietuvos komunistų partiją, laikytis „žingsnis po žingsnio“ strategijos, – teko nusivilti ir trauktis arba susidėti su autonomininkais, platformininkais ir t. t.
Negalima neprisiminti ir ultimatyvių TSRS pareiškimų. Balandžio 13 d. Maskva paskelbė Lietuvai ultimatumą atšaukti visus įstatymus, priimtus po kovo 11 d. Lietuvos vyriausybei nepaklusus, nuo balandžio 18 d. 21 val. 30 min. pradėta ekonominė blokada, kuri tęsėsi 75 dienas. Sutriko tiekimo srautai į Lietuvą: apskritai nebuvo tiekiama naftos produktų, gamtinės dujos apribotos net 80 proc., mūsų šalies nepasiekdavo dar apie 50 pavadinimų įvairios žaliavos produktų. Tik paskelbus 100 dienų moratoriumą ir pradėjus derybas su TSRS, liepos 1 d. blokada buvo atšaukta. Labiausiai stygiaus laikotarpiu Jonavoje nukentėjo gamybinis susivienijimas „Azotas“. Jau pirmomis blokados dienomis be darbo liko apie 1200 darbuotojų,
nors dalis gamybos dar alsavo. Tiksinti bomba rajone buvo ir Ruklos karinis miestelis ir visa gausi įgula.
Ar tai sustabdė Lietuvos žengimą nepriklausomybės keliu? Tikrai ne. Tik atsirado, išlindo iš šešėlio neaiškūs „pilietukai“ su neaiškiais tikslais. Blokados patirtis suteikė impulsą ieškoti išeičių, kaip išvengti ekonominės priklausomybės nuo TSRS, o vėliau ir Rusijos. Gyvenome ypač sudėtingą metą. Perėjimas nuo komandinės sistemos prie kūrybingos ir iniciatyvios veiklos, pereinamojo laikotarpio netvarkos gąsdino visuomenę. Sukurti kooperatyvai prie įmonių tapo priemone pusdykiai eksploatuoti valstybės turtą, o prasidėjęs valstybinio ir kolūkinio turto privatizavimas tapo rojumi įtakingiems rajono veikėjams. Jau tada buvo jaučiama takoskyra tarp kilnių idėjų vedamų vastybės kūrėjų ir lobistų.
VI.1 PIRMIEJI SAVIVALDOS RINKIMAI JONAVOJE
Pirmųjų nepriklausomų rajono tarybos rinkimų teisiniu pagrindu išliko 1989 m. gruodžio 7 d. priimtas sprendimas dėl vietinių liaudies deputatų rinkimų pagal mažoritarinę rinkimų sistemą. Suprantama – kitokios rinkimų sistemos vienpartinėje sovietinėje Lietuvoje paprasčiausiai nebuvo.
Visas Jonavos rajonas buvo suskirstytas į 51 rinkimų apygardą, o rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Juozas Šalčius – Jonavos chemijos statybos tresto sociologas, sekretore – Elena Vancevičienė, Bukonių apylinkės viršaičio pavaduotoja. Rinkimų maratonas, prasidėjęs dar sovietinės Lietuvos saulėlydyje, įvyko kovo 24 d. ir tęsėsi iki pat lapkričio. Kovo 30 d. aštuoniose rinkimų apygardose surengtame antrajame ture buvo išrinkti aštuoni tarybos deputatai. Tose apygardose, kur rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei 50 proc., pakartotiniai rinkimai įvyko ir balandžio 27 d., ir lapkričio 24 d. Pirmuosiuose nepriklausomuose vietos savivaldos rinkimuose dalyvavo 57 proc. rinkėjų, o 15-oje rinkimų apygardų rinkimai neįvyko, nes neatėjo balsuoti daugiau pusės rinkėjų.
Išrinktieji 36 tarybos deputatai nesudarė 3/4 daugumos ir naujoji taryba negalėjo pradėti darbo. Vykdomojo komiteto administracija tęsė darbą. Bevaldystė? Deja, taip. Ir tas vangumas, kurio niekaip negali pavadinti santūrumu, taip būdingas Jonavai, tęsėsi nuo pirmųjų Sąjūdžio mitingų. Tada gelbėjo tai, kad Jonava buvo atsidūrusi respublikinių įvykių epicentre ir naujo gyvenimo proveržiai, tas gaivaus vėjo dvelksmas palietė kiekvieną.
Pagaliau, kai balandžio 27 d. po pakartotinių rinkimų buvo išrinkti dar aštuoni nauji tarybos deputatai, radosi galimybė šaukti rajono savivaldybės tarybą.
Rinkimai į Jonavos deputatų tarybą baigėsi lapkričio 24 d. Iš 7 rinkimų apygardų tik vienoje, Rimkų, atėjo balsuoti 53 proc. rinkėjų ir išrinktas vienintelis deputatas Vytautas Čiuplys. Per pakartotinius rinkimus rinkėjų aktyvumas buvo tik 25 proc. Šešios rinkimų apygardos liko be atstovų taryboje ir buvo panaikintos.
Palyginti su 1985 m. išrinkta 80 deputatų taryba, išryškėjo aiškūs pokyčiai:
- liko vos 5 darbininkiškų profesijų deputatai (ankstesnę tarybą sudarė 68 proc. darbininkų ir kolūkiečių);
- į naują tarybą pateko tik 4 ankstesnės tarybos deputatai;
- pirmuose atkurtos nepriklausomos valstybės rinkimuose dalyvavo 57 proc. rajono gyventojų, o ankstesniuose (1985 m.) – 99,99 proc. Iki skausmo pažįstamas skaičius rodo akivazdaus melo toleranciją.
Naujo pilietinio Sąjūdžio remiamų kandidatų sąrašą sudarė 49 kandidatai – 33 nepartiniai, 9 priklausę LKP, 3 – iš LSDP. Į rajono deputatų tarybą pateko 18 Sąjūdžio remiamų kandidatų. Kaip parodė vėlesni įvykiai, tik dalis jų susibūrė į vieną frakciją, ir ji netapo naujo proveržio jėgą. Vieši pareiškimai, ką remia Sąjūdis, taip ir liko deklaracijomis. Formaliai veikė dvi deputatų frakcijos – moterų ir Sąjūdžio.
Į rajono tarybą išrinkti visi kolūkių pirmininkai ir tarybinių ūkių direktoriai (išskyrus Barupės sodininkystės tarybinį ūkį) – iš viso 12. Tiesiogiai susijusių su vykdomąja valdžia – apylinkių ir miesto vykdomųjų komitetų – 3, įmonių, įstaigų vadovai, tiesiogiai atskaitingi vykdomajai valdžiai – 6, LKP Jonavos komitetas – 1, LKP (TSKP) Jonavos komitetas – 1.
1990 m. gegužės 3 d. sušaukta pirmoji rajono deputatų taryba pirmiausiai rinko naujus pirmininką, pavaduotoją, rajono savivaldybės valdytoją. Posėdyje dalyvavo 43 deputatai. Jau prieš posėdį buvo aiškiai kalbama, kad dvi kandidatūros realiausios: Sąjūdžio remiamas E. Gedvila ir LKP rajono komiteto pirmasis sekretorius E. Marciukas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad E. Gedvila gavo 25 deputatų balsus, o E. Marciukas – 17. Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldos pagrindų įstatymo 6-uoju punktu, tarybos pirmininkas, trūkstant vieno balso, neišrinktas.
1990 m. gegužės 10 d. vyko pirmosios sesijos pratęsimas. Deputatas V. Juknelis pasiūlė E. Gedvilos kandidatūrą, o deputatai A. Bagdonas ir D. Stralkus – K. Sasnauską, buitinio aptarnavimo kombinato direktorių. Atsisakius toliau kandidatuoti E. Marciukui, intrigos neliko ir balsų dauguma – 29 „už“, 15 „prieš“, naujuoju pirmininku tapo Sąjūdžio atsakingasis sekretorius E. Gedvila.
Tame pačiame posėdyje keturiais turais išrinktas ir tarybos pirmininko pavaduotojas. Dvi kandidatūros – A. Stirna ir B. E. Juknevičius, Sąjūdžio remiami kandidatai, nesurinko daugiau pusės palaikančiųjų balsų. Toliau buvo siūlomos B. E. Juknevičiaus ir D. Stralkaus kandidatūros. Vėl tas pats. Netrukus pasiūlytos D. Stralkaus ir P. Dailidės kandidatūros. Vėl be rezultatų. Pagaliau, kai liko siūloma viena kandidatūra – P. Dailidės, po jo ugningos kalbos nuotaikos posėdžių salėje pasikeitė. Tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas P. Dailidė.
Dėl savivaldybės valdytojo skyrimo abejingų nebuvo, daugelis palaikė Vincento Pranevičiaus, lig tol buvusio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo kandidatūrą. Jis nurungė Reginą Geštautienę, taip pat vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją.
Toje pačioje sesijoje nuspręsta išrinkti tarybos prezidiumą. Deputatai patvirtino prezidiumo sudėtį: E. Gedvila – pirmininkas, P. Dailidė – pavaduotojas. Nariai: L. Albužienė – mandatų ir etikos nuolatinės komisijos pirmininkė, A. Benaitis – sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo nuolatinės komisijos pirmininkas, B. E. Juknevičius – rajono visuomeninio blokados fondo komisijos pirmininkas, J. Markevičius – finansų, biudžeto ir ekonomikos nuolatinės komisijos pirmininkas, A. Pavasaris – švietimo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininkas, A. Stirna – pramonės, statybos ir aptarnavimo nuolatinės komisijos pirmininkas, D. Stralkus – socialinės apsaugos ir teisėsaugos nuolatinės komisijos pirmininkas, V. Šiuparis – ekologijos nuolatinės komisijos pirmininkas, P. Vasiljevas – žemės ūkio nuolatinės komisijos pirmininkas.
Antroje sesijoje, 1990 m. gegužės mėn. 22 d., deputatų taryba, remdamasi Vietos savivaldos įstatymu Nr. XI-3676, reorganizavo Jonavos liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą (LDT VK) į Jonavos rajono savivaldybės valdybą ir ją patvirtino. Ją sudarė išrinktasis savivaldybės valdytojas V. Pranevičius, taip pat G. Brukas – valdybos pirmininko pavaduotojas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas, J. Latoža – valdybos pirmininko pavaduotojas, Kapitalinės statybos skyriaus vedėjas, F. Grigoravičienė – valdybos sekretorė, Kanceliarijos skyriaus vedėja, A. Gasys – centrinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas, A. Markevičius – Rajono milicijos skyriaus viršininkas, G. Brazdeikienė – Socialinio aprūpinimo skyriaus vedėja, L. Kaminskas – „Azoto“ generalinio direktoriaus pavaduotojas personalui, A. Milašius – Kulvos kolūkio valdybos pirmininkas. Dvi vietos paliktos laisvos ir skirtos būsimiems Ekonomikos bei Švietimo ir kultūros skyrių vedėjams.
Suformavus valdymo struktūras, gegužės pabaigoje jau blokados sąlygomis prasidėjo pirmieji savivaldos metai, pilni neramumų, abejonių, pokyčių. Metų pradžioje priimtas deficitinis biudžetas, kurio trūkumą blokada dar labiau padidino, vertė tarybą priimti ne vieną nepopuliarų sprendimą didinti gyventojų mokesčius. Reikia prisiminti, kokias aistras kėlė korumpuotas aukso dirbinių pardavimas universalinėje parduotuvėje, automobilių padangų paskirstymas miestui ir kaimui. Tada bene pirmą kartą išryškėjo „kaimo“ ir „miesto“ deputatų takoskyra.
Tada veikė sukurta visuomeninė didelės paklausos prekių skirstymo komisija, kuriai vadovavo R. Geštautienė. Komisija paskirstydavo gaunamas deficitines prekes ir išduodavo talonus. Nepasitikėjimo komisijos darbu buvo daug. Ir tai dėsninga, nes skaidrumo nebuvo. Ilgainiui įvairių prekių talonų sistema persikėlė ir į įmones, įstaigas.
Jonavos rajono pirmosios deputatų tarybos (1990–1995 m.) pirmininkas Edmundas Gedvila.
Jonavos rajono pirmosios deputatų tarybos (1990–1995 m.) pirmininko pavaduotojas Pranas Dailidė.
Pirmasis rajono savivaldybės valdytojas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos Seimo narys (1992–1996 m.) Vincentas Pranevičius.
Visiems socialiniams, buitiniams gyventojų klausimams išspręsti nepakako nei lėšų, nei įstatymų. Tų metų viduryje nebuvo aiškaus rajone veikiančių įmonių pavaldumo, o lėšų pervedimai į savivaldybės biudžetą buvo vykdomi Finansų ministerijos pagal išvestines formules.
Savivaldybių reikalais bene daugiausia rūpinosi Sąjūdis, kuris savivaldybių deputatų suvažiavime Vilniuje rugsėjo mėnesį iškėlė tikslą – įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Aštuoniolikai rajono deputatų sąjūdininkų suvažiavime atstovavo J. Bielinis, E. Gedvila, V. Dranseika, P. Dailidė. Suvažiavimo kalbose nuomonių apie savivaldą buvo įvairiausių: nuo radikalių (viską privatizuoti) iki pasvertų ir racionalių. Dauguma suprato, kad sovietinis pataisytas Vietos savivaldos įstatymas netinka greitiems ir naujoviškiems sprendimams priimti. Gausus tarybų deputatų skaičius (Jonavos rajone – 45), tarybos prezidiumas (Jonavos rajone – 11), savivaldybės valdyba (Jonavos rajone – 11) ir išlikusi gausi Vykdomojo komiteto administracija netiko darbui naujomis sąlygomis. Tarybos deputatų kompetencija ir naujos vizijos samprata, sprendžiant naujos kartos uždavinius, buvo ribota, nes pusę deputatų sudarė įmonių, kolūkių vadovai, vienaip ar kitaip priklausomi nuo vykdomosios valdžios sprendimų. Analizė parodė, kad kaimų apygardose išrinkti kai kurie deputatai visiškai nedeklaravo nepriklausomybės siekių. Dalis deputatų liko nebyliais stebėtojais, kiti atvirai nepritarė laisvės sampratai, o treti paprasčiausiai bijojo. Dauguma orientavosi į tarybos prezidiumo laikyseną, o ji buvo pasverta, atsargiai optimistinė.
Posėdžių transliacijos per vietos radiją deputatus tramdė, skatino būti korektiškus ir dalykiškus. Tai buvo nauja, vertinga mūsų gyvenime. Kita vertybė buvo patikimas informacijos šaltinis – laikraštis. Prasidėjus nesutarimams su vieninteliu (neskaitant „Taurostos“) anuometiniu rajoniniu laikraščiu „Jonavos balsas“, priimtas sprendimas leisti savivaldybės oficiozą. Jonavos rajono savivaldybės valdybos potvarkiu Nr. 59 1990 m. liepos 19 d. paskirta naujo laikraščio „Jonava“ redkolegija: A. Benaitis, G. Brazdeikienė, L. Kaminskas, L. Latožienė, K. Zinys, B. Zubrickaitė. Redaktorius – K. Fedaravičius. Deja, 1991 m. spalio 16 d. „Dobilo“ akcinės spaudos bendrovės laikraštis atsisveikino su skaitytojais. 22
22 Kauno regioninis valstybinis archyvas, f. 211, ap. 1, b. 1, f. 2077, ap. 1, b. 1 ir b. 16
VI.2 EKOLOGIJA – SVARBU
Vienos iš opiausių ano meto problemų buvo ekologinės bėdos. Po avarijos „Azoto“ gamybiniame susivienijime 1989 m. kovo 20 d., kai miestas buvo evakuotas nelaimės dienos pavakaryje, penkias paras tęsėsi košmariškas gyvenimas, palikęs gilius randus mūsų sąmonėje. Į Jonavos gyventojus buvo žiūrima su užuojauta. Kitas ekologinis skaudulys – nesibaigiantys miesto sąvartyno gaisrai, nesutvarkyta sąvartyno drenažo sistema. Kaimo vietovių sąvartynuose taip pat buvo maišomos pavojingos toksinės ir buitinės atliekos.
Liepos mėnesio sesijoje taryba priėmė sprendimą suprojektuoti ir iškelti miesto sąvartyną bei atskirti toksines atliekas nuo bendrųjų. Jau liepos 12 d. kreiptasi į Aukščiausiąją Tarybą prašant neleisti atidaryti Kaupriuose (Kauno r.) laikinosios toksinių atliekų saugojimo aikštelės. Laiške buvo priminta, kokią protesto bangą sukėlė ši žinia Jonavoje 1989 m. pabaigoje. Tačiau įvykiai rutuliojosi toliau ir kaito. Jonavos žaliųjų pakviesti jonaviečiai nutarė organizuoti įspėjamąjį streiką rugsėjo 4 d., kad „ten, viršuje“ išgirstų. Organizatoriumi aktyviai reiškėsi tuometinis „Azoto“ profsąjungos pirmininkas A. Gaižauskas. Deputai lengviau atsikvėpė gavę atsakymą iš Vilniaus, kad Kauprių sąvartyno projektas nebus vystomas.
Kiek energijos ir ryžto reikėjo tada, 1990 m., kad miestas neatsidurtų chemijos giganto ir sąvartynų apsuptyje. Turėtume pasidžiaugti dabartine situacija – neliko smulkių karjerų ir juose sukauptų atliekų, uždarytas miesto sąvartynas, nejaučiamas amoniako kvapas mieste. Bet tam prireikė visų 20 metų...
VI.3 ATSISAKOME STABŲ
Bene svarbiausiu tarybos svarstomu klausimu rugsėjo sesijoje buvo sprendimas dėl Lenino paminklo likimo. Paminklo demontavimas turėjo simboliškai reikšti senosios komunistinės tvarkos ir ideologijos atsisakymą. Leninas su mumis, o mes?.. Ši dilema buvo nepaprasta, stipriai ideologizuota ir politizuota.
Prisiminkime paminklo atidengimo iškilmes 1984 m. Tada tai buvo laikoma puikiu pasiekimų liaudies ūkio baruose, komunistinės ideologijos sklaidos ir įtvirtinimo kasdieniame gyvenime ženklu.
Tada rajonų centruose Lenino paminklų statyti neleido. O kad mums „pasisekė“ – užsispyrusio LKP Jonavos rajono pirmojo sekretoriaus E. Prichodskio ir skulptoriaus K. Bogdano bendro darbo nuopelnas. Kaip žinia, 2000 m. Jonavos rajono taryba abiem suteikė Jonavos rajono garbės piliečių vardus. Dar rugpjūčio 28 d. bendras LKP (TSKP) ir Piliečių komitetas priėmė nutarimą: (...) prašyti rajono Tarybą pravesti apklausą – referendumą dėl paminklo Leninui demontavimo. Jį pasirašė tuometinis Jonavos rajono piliečių gynimo komiteto pirmininkas V. Lukenskas ir deputatas L. Kovalenkov. Diskusijos visuomenėje virė visais lygiais, pasiūlymų buvo įvairiausių – atiduoti Ruklos kariniam daliniui, Ruklos mokyklai, parduoti kaip metalo laužą, perduoti saugoti Kultūros ministerijai. Galiausiai sprendimą turėjo priimti deputatų taryba. Po ilgų diskusijų lėmė Seimo nario G. Ilgūno kalba, kurią jis pabaigė žodžiais: „Kas klausė šitų 50 tūkst. gyventojų nuomonės, kai statė Leniną?“ Tarybos sprendimas buvo nedviprasmiškas – paminklą demontuoti. Už sprendimą balsavo 36 deputatai, prieš – vienas L. Kovalenkov, Ruklos karinio miestelio rinkėjams atstovaujantis deputatas, (LKP-TSKP) Jonavos komiteto pirmasis sekretorius.
O Leninas išėjo tyliai ankstyvą rugsėjo 14 d. rytą, vienišas, tik kelių darbininkų lydimas. Kol jis nukeliavo iki Grūto parko pas savo draugus, gulėjo patvoriuose, buvo vogtas, daužytas gal apie 10 metų.
VI.4 PER KANČIAS Į ŽVAIGŽDES
Vėlyvas ruduo kintančią ekonomiką įsuko į žvarbius verpetus. Pradėjo ryškėti, kaip skaudžiai ekonominė pertvarka atsilieps socialiniam nuosmukiui, nes infliacija ir nedarbas ėmė rodyti dantis. Metų pabaigoje infliacija pasiekė apie 200 proc. ir augo iki 1992 m., kol pasiekė 1200 proc. lygį. Tokie pereinamojo laikotarpio procesai buvo sunkiai suvokiami. Daugelis laikė tai vidaus politikos klaidomis. Liberalizuotų kainų įvedimas (kainų paleidimas, reiškiantis jų didinimą) išprovokavo Lietuvos nepriklausomybei priešiškų jėgų aktyvumą, demaršus išvaikyti Aukščiausiąją Tarybą. Tik 1991 m. sausio 8 d. atšaukus Ministrų kabineto sprendimą, padėtis stabilizavosi, bet baigėsi
„Ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo Leninas visiems laikams.“ V. V. Majakovskis. Jonava, 1984 m. Nuotrauka iš Jonavos viešosios bibliotekos archyvo.
K. Prunskienės Vyriausybės atsistatydinimu. Tada dar nenujautėme, kad „laukinio kapitalizmo“ sąlygomis gyvensime visą dešimtmetį.
Jonavos deputatų taryboje buvo sprendžiamas socialinių mokesčių ir tarifų nustatymas taksistams. Paskutinioji sesija, įvykusi 1990 m. gruodžio 5 d., vaizdžiai iliustravo, kad taryboje egzistuoja miesto ir kaimo flangai. Kaip ir buvo tikimasi, žinybiniai ir asmeniniai interesai pradėjo reikštis svarstant mokesčius ir rinkliavas. Kai buvo svarstomas Socialinio aprūpinimo skyriaus reorganizavimas, deputatai parodė savo principingumą. Tada šis skyrius buvo skeliamas į Pensinio ir socialinio draudimo skyrių bei Socialinės globos ir rūpybos skyrių. Pirmasis buvo tiesiogiai pavaldus Socialinės rūpybos ministerijai. Pagal
Išnyko visiems laikams. Jonava, 1990 m. Nuotrauka iš laikr. „Jonavos balsas“, 1990 m.
paruoštą tarybos sprendimą, deputatai privalėjo pritarti Vyriausybės sprendimui. Deputatai nebalsavo ir nesvarstė šio klausimo, o atstovui iš ministerijos teko pasitenkinti tuo, kad deputatai naujojo skyriaus vedėja pasiūlė G. Brazdeikienę.
Šis faktas pirmą kartą parodė, kad aukštesnioji valdžia iškreiptai supranta savivaldos paskirtį. Revizijos komisijos ataskaitoje buvo fiksuotas prastas tarybos sprendimų vykdymas, kurie trikdavo daugiausia dėl materialinių išteklių stokos.
Tada, pirmaisiais savivaldos metais, trūko visko: įstatymų, resursų. Ryžto pakako tik aiškiai matantiems ateities viziją, kad visi nesklandumai yra išsprendžiami ir laikini.
1. ALBUŽIENĖ LAIMUTĖ – Upninkų apylinkės vykdomojo komiteto p-kė, išrinkta 03-30 2. AMBRULEVIČIUS PRANAS (1943–2004) – Neries kolūkio valdybos p-kas, išrinktas 03-24 3. ARLAUSKIENĖ NADIEŽDA – „Azoto“ gamybinio susivienijimo aparatininkė, išrinkta 03-30 4. AUTUKAS ALBINAS – „Azoto“ gamybinio susivienijimo RC-2 meistras, išrinktas 03-24 5. BAGDONAS ALFONSAS – Kulvos kolūkio padalinio vadovas, išrinktas 03-24 6. BAGDONAS VISMANTAS – Jonavos tarybinio ūkio vyr. vet. gydytojas, išrinktas 04-27 7. BAUŠIENĖ RENĖ – BGAK kadrų vyresnioji inspektorė, išrinkta 03-30 8. BENAITIS ANTANAS – Sanitarinės ir epidemiologinės stoties vyr. gydytojas, išrinktas 03-30
9. BIELINIS-BIELIAKAS JURGIS ALGIRDAS (1933-
2020) – „Medtechnika“ el. mechanikas, išrinktas 03-24 10. ČIUPLYS VYTAUTAS – Jonavos chemijos statybos tresto geodezininkas, išrinktas 11-27 11. DAILYDĖ PRANAS – Žeimių veterinarijos ligoninės vedėjas, išrinktas 03-24 12. DRANSEIKA VALENTINAS – „Azoto“ g/s elektromonteris, išrinktas 03-30 13. GEDVILA EDMUNDAS – LPS rajono tarybos sekretorius, išrinktas 03-24 14. GREIČIUS EDVARDAS – Jonavos autotransporto įmonės vairuotojas, išrinktas 04-27 15. GRIGŪNAS PETRAS – Liepių kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24 16. JASIULEVIČIUS PETRAS (1935–2012) – Šilų apylinkės vykd. komiteto p-kas, išrinktas 03-24 17. JUKNELIS VYGAUDAS – Jonavos r. gamtos apsaugos inspektorius, išrinktas 04-27 18. JUKNEVIČIUS BRONISLAVAS EIMUTIS (1939–2002) – Ž. Ū. V-bos energetikas, išrinktas 03-24 19. JURGILIENĖ ROMA – Rajono kultūros skyriaus režisierė, išrinkta 03-24 20. KOVALENKOV LEONID (1930–2007) – LKP (TSKP platforma) sekretorius, išrinktas 04-27 21. KUBILIŪNAS GINTARAS – „Azoto“ gamybinio susivienijimo metodininkas, išrinktas 03-30 22. KUBILIUS ALGIMANTAS – Čičinų kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24 23. LAPĖ VACLOVAS (1934–2009) – Žeimių kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24 24. LUGAUSKAS VILMANTAS – Bukonių tarybinio ūkio direktorius, išrinktas 03-24 25. MAKARAVIČIUS PETRAS – Gelžbetonio konstr. gamyklos dir. pavaduotojas, išrinktas 03-24 26. MARCIUKAS EUGENIJUS – LKP rajono komiteto pirmas sekretorius, išrinktas 03-24 27. MARKEVIČIENĖ JANINA – Barupės sod. t. ū. vaikų lopšelio-darželio vedėja, išrinkta 03-24 28. MARKEVIČIUS JUOZAS – Užusalių apylinkės vykdomojo komiteto p-kas, išrinktas 03-24 29. MATULAITIS GEDIMINAS – Kalnėnų tarybinio ūkio direktorius, išrinktas 03-24 30. PALAIMA ALGIMANTAS – Upninkų tarybnio ūkio direktorius, išrinktas 03-24 31. PAVASARIS ALBINAS – Jonavos 5-osios vidurinės mokyklos mokytojas, išrinktas 04-27 32. PEČELIŪNAS ROMUALDAS – Panoterių kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24 33. PRANEVIČIENĖ ROMUALDA APOLONIJA (1936–2015) – Veisl. st. zootechnikė, išrinkta 03-24 34. RIMKUS JUOZAS – Jonavos miesto vykdomojo komiteto p-ko pavaduotojas, išrinktas 04-27 35. SASNAUSKAS KAROLIS – Buitinio gyv. apt. kombinato direktorius, išrinktas 03-24 36. SAULĖNAS JONAS (1948–1991) – Chemijos statybos tresto valdytojas, išrinktas 03-24 37. SINEVIČIUS MIRONAS – Baldų kombinato staklininkas, išrinktas 03-24 38. STIRNA ARVYDAS (1940–2019) – „Azoto“ g/s vyr. energetikos sk. inžinierius, išrinktas 03-24 39. STRALKUS DRĄSUTIS – Jonavos juridinės konsultacijos biuro vedėjas, išrinktas 04-27 40. ŠILINAS ARŪNAS – Ryšių mazgo viršininkas, išrinktas 04-27 41. ŠIUPARIS VALIUS (1957–2013) – Veterinarijos stoties viršininkas, išrinktas 03-30 42. ŠTOMBERGAS ANDRĖJUS – Pauliukų kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24 43. VALATKEVIČIENĖ SALOMĖJA, VIDA – Jonavos tarybinio ūkio direktorė, išrinkta 03-24 44. VANSEVIČIENĖ JANINA – Centrinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja, išrinkta 03-30 45. VASILJEVAS PETRAS – P. Cvirkos kolūkio valdybos pirmininkas, išrinktas 03-24
Į rajono Tarybą išrinkti visi kolūkių pirmininkai ir tarybinių ūkių direktoriai (išskyrus Barupės sodininkystės t. ū.) – 12. Tiesiogiai susijusių su vykdomąja valdžia – apylinkių ir miesto vykdomųjų komitetų – 3, įmonių, įstaigų vadovai tiesiogiai atskaitingi vykdomajai valdžiai – 6, LKP Jonavos komitetas – 1, LKP (TSKP) Jonavos komitetas – 1.
1990–1995 m. Jonavos savivaldybės tarybos deputatai, sekretoriato ir kontrolės tarnybos nariai. V. Buklajevo nuotrauka, 1995 m. Iš kairės: Pirmoje eilėje: Jurgilienė R., Albužienė L., Baušienė R., Valatkevičienė S. V., Vansevičienė J., Markevičienė J., Arlauskienė N., Balsytė E., Pranevičienė R. A., Paulauskienė G., mašininkė Janina? Antroje eilėje: Kubiliūnas G., Širvelienė M., Čiuplys V., Rimkus J., Gedvila E., Lugauskas V., Marciukas E., Stralkus D., Matulaitis G. Trečioje eilėje: Bielinis-Bieliakas J. A., Šiuparis V., Dailidė P., Dranseika V., Sinevičius M., Ambrulevičius P., Makaravičius P., Kubilius A. Ketvirtoje eilėje: Benaitis A., Kovalenkov L., Autukas A., Norkūnienė H., Pavasaris A., Juknevičius B. E., Ignatavičienė?, Markevičius J., Šilinas A., Jasiulevičius P., Sasnauskas K., Stirna A., Štombergas A., Bagdonas V.
1990–1995 m. Jonavos rajono savivaldybės moterų frakcija. Sėdi iš kairės: Jurgilienė R., Pranevičienė R. A., tarybos pirmininkas Gedvila E., Arlauskienė N., Vansevičienė J., Valatkevičienė S. Stovi iš kairės: Baušienė R., Albužienė L., Markevičienė J., tarybos sekretorė Paulauskienė G., valdybos sekretorė Grigaravičienė F., tarybos sekretoriato vedėja Balsytė E. N. Arlauskienės nuotrauka. 25
Po 10 metų. Kovo 11-osios akto signatarai ir Jonavos rajono garbės piliečiai S. G. Ilgūnas ir B. Lubys su kitais garbės piliečiais kun. V. Pranckiečiu (kairėje) ir skulptoriumi K. Bogdanu (dešinėje) Santarvės aikštėje, Jonavoje, 2000 m. V. Buklajevo nuotrauka.
Po 20 metų... Pirmosios Jonavos rajono savivaldybės deputatai ir konferencijos svečiai Santarvės aikštėje, Jonavoje, 2010 m. V. Buklajevo nuotrauka.
Lūžio linija – taip pavadino tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis 1990-uosius metus. Lūžio linija tarp naujo ir seno, kai vienoje pusėje pasilieka senosios santvarkos reliktai ir garbintojai, kitoje gi – naujos demokratijos pajėgos, besiremiančios tautine savimone ir pasaulietine kultūra. Ir vienoje ir kitoje pusėje žmonės su savo tiesomis ir neteisybėmis, priklausomybėmis. Bet tai jau pragyventa ir išlieka sunku tiems, kurie tą lūžio liniją nedrįso peržengti. O tuos, kurie peržengė tą liniją, pasitiko kasdienis sunkus darbas Nepriklausomybės kelyje, kuris neturi finišo linijos.
