Jonavos viešosios bibliotekos istorija

JONAVOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS ISTORIJA: 1976–2019 M. (II D.)

Regina LUKOŠEVIČIENĖ, Jonavos viešosios bibliotekos skyriaus vadovė

1 Per daugiau nei keturis dešimtmečius daug kas keitėsi bibliotekos gyvenime, bet liko pagrindinė misija: kaupti, saugoti ir skleisti informacijos išteklius, šviesti bei lavinti bendruomenę, atverti jos nariams informacijos, žinių ir kūrybos pasaulį. Nuolat didėjantys Viešosios bibliotekos (toliau – Bibliotekos) skaitytojų, lankytojų, išdavimo rodikliai rodo, kad Biblioteka yra labai reikalinga žmonėms. Nepaisydami sunkumų ir dėl jų kylančių problemų, bibliotekininkai išliko optimistai. Atsižvelgdami į laikmečio pokyčius, tobulėja patys, ieško naujų darbo formų ir galimybių patenkinti kintančius lankytojų informacinius, kultūrinius ir laisvalaikio poreikius. Tikime, kad Biblioteka ir toliau išliks patrauklia vieta darbui, saviraiškai, poilsiui.

BIBLIOTEKA CENTRALIZUOTOJE SISTEMOJE (1976–1990 M.)

Aštuntajame dešimtmetyje Bibliotekos veiklą apsprendė politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiai, įvairūs nutarimai, kuriuose atsispindėjo partijos ir vyriausybės siekis toliau vystyti bibliotekas, kaip ypač svarbias ideologines, kultūrines švietimo ir mokslinės informacijos įstaigas. Bibliotekos buvo įtrauktos į so

Pastaba: I dalis „Taurosta“ Nr. 1/9 cialistinės santvarkos propagandą ir tą uždavinį aktyviai vykdė. Tam reikėjo gerai organizuoto bibliotekų tinklo, idėjinių darbuotojų, nes bibliotekininkystei buvo pateikta svarbi socialinė užduotis – pasiekti, kad kiekvienas žmogus naudotųsi sukauptais literatūros, mokslo, meno turtais, gautų kvalifikuotą informaciją, reikalingą mokymuisi, darbui, visuomeninei veiklai.

1973 m. Kultūros ministerijos kolegija priėmė nutarimą dėl valstybinių masinių bibliotekų centralizacijos. Rajonų bibliotekos turėjo sukurti vieną tinklą su bendraisiais etatais, bendru knygų fondu, centralizuotu literatūros komplektavimu ir tvarkymu. Pagrindinis uždavinys, kurį turėjo įgyvendinti Jonavos rajono bibliotekų darbuotojai, – centralizuoti masines bibliotekas. Paruošiamieji darbai pradėti jau 1974 m., o kai 1976 m. Jonavos rajoninė biblioteka persikėlė į naujas patalpas J. Basanavičiaus gatvėje (dabar čia – Krašto muziejus), Centrinei bibliotekai buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos.

Perorganizavus Biblioteką, pasikeitė jos struktūra, sudaryti nauji skyriai: skaitytojų aptarnavimo, vaikų literatūros, bibliografinis, komplektavimo bei metodinis, įkurta spaudinių saugykla, mainų rezervinis fondas, padidėjo darbuotojų skaičius. Buvo pertvarkomas ir Jonavos rajono bibliotekų tinklas – uždarytos 7 kaimo bibliotekos. Bibliotekų tinklo, struktūros, etatų pertvarkymu buvo siekiama iš esmės pagerinti bibliotekos darbo turinį. Taip 1976 m. Rajoninė biblioteka

tapo Jonavos rajono centrine biblioteka, turinčia 24 filialus: 2 – mieste ir 22 – kaime.

Vienas svarbiausių centralizacijos uždavinių buvo pagerinti bibliotekų informacinį darbą, nustatyti Centrinės bibliotekos ir jos filialų funkcijas, sukurti bendrą skaitytojų bibliografinio aptarnavimo sistemą, kurią sudarė Centrinės bibliotekos ir filialų katalogai, kartotekos, bibliografinių bei informacinių leidinių fondai.

Bibliotekos veiklą ir skaitytojų aptarnavimo kokybę skatino darbo apžiūros, konkursai, socialistinio lenktyniavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Tuo metu suaktyvėjo kultūrinė veikla, sukaupta skaitymo kultūros ugdymo patirtis. Pažymėdamos svarbiausius šalies ir respublikos įvykius, visuomeninio gyvenimo jubiliejus, literatūrines datas, bibliotekos organizavo renginius (tuo metu vadinamus masiniais), bendradarbiavo su įvairiomis rajono įstaigomis ir organizacijomis.

Informacijos sklaida nebuvo tokia operatyvi ir gausi, kokia yra dabar. Kiekviename didesniame renginyje dalyvaudavo rajoninio laikraščio žurnalistai, kurie papasakodavo gyventojams apie šventę, susitikimą su rašytoju, knygos pristatymą ar kitą įvykį. Bibliotekininkės taip pat rašė į rajono spaudą. Bet tai būdavo kelios publikacijos per metus.

1980 m. rajone veikė 26 masinės ir 11 kitų žinybų bibliotekų. Visi darbo rodikliai nuo bibliotekų centralizacijos pradžios, t. y. nuo 1976 m., išaugo 1,5 karto.

Lietuvoje prasidėjęs Tautinis atgimimas, susikūręs Persitvarkymo sąjūdis turėjo didelės įtakos ir bibliotekų veiklos kryptims. Ypač aktualios tapo istorinės tiesos, gimtosios kalbos, ekologijos temos, kurios buvo svarbios ir bibliotekininkų darbuose, jų rengiamose parodose, renginiuose. Rajono bibliotekų veikloje atsispindėjo ir svarbūs mūsų tautos istorijai įvykiai: Vasario 16-oji, Birželio 14-oji, Rugpjūčio 23-ioji. Tačiau šiuos metus žymėjo ir netikrumas, nerimas, ypač sudrumstęs jonaviečių gyvenimą. 1989 m. gamybiniame susivienijime „Azotas“ įvyko avarija: griuvo rezervuaras su 7 tūkst. tonų amoniako. Šie įvykiai lėmė ir pagrindinius rajono bibliotekų rodiklius – sumažino skaitytojų gretas, taip pat spaudinių išdavimą. Rajono bibliotekos sutelkė 12154 skaitytojus, t. y. 3242 mažiau nei 1988 m.

Vaikų literatūros skyriaus dramos būrelio užsiėmimas, apie 1979 m.

Knygos šventė. Centrinės bibliotekos direktorė Jadvyga Rimdeikienė ir Gediminas Ilgūnas, 1983 m.

Poetė Violeta Palčinskaitė, literatūros kritikas Valentinas Sventickas (centre) su Centrinės bibliotekos darbuotojomis, 1983 m.

1990 m. bibliotekų veiklą sąlygojo Kovo 11-osios aktas, paskelbęs Lietuvą nepriklausoma respublika, o po jo sekė sunki blokados našta. Kartu su besikuriančia nepriklausoma Lietuvos valstybe, biblioteka taip pat išsilaisvino iš ideologinės įstaigos statuso ir siekė tapti institucija, kurios fondai ir paslaugos nepriklauso nuo jokios ideologinės, politinės ar religinės cenzūros ir yra prieinami visiems lygiai ir vienodai.

BIBLIOTEKOS RAIDA (1991–2009 M.)

1991 m. mūsų tautai buvo išties neeiliniai: ir istorinėmis datomis pažymėti, ir krauju aplaistyti. Lietuva atkūrė savo valstybingumą, ją pripažino pasaulis. Tačiau šie metai nebuvo palankūs bibliotekoms, skaitymui. Vis dėlto jonaviečiai, gyvendami laukimu, nepamiršo, kad be politikos, be pykčio, be komercijos

Centrinės bibliotekos kolektyvas, apie 1990 m.

yra ir dvasinis gyvenimas, kad yra knyga, biblioteka, ir kertelę širdies paliko skaitymui. Pasak mūsų kraštiečio, poeto Petro Vaičiūno: „Tavy sau kiekvienas suranda, ko ilgis, nes tavo gelmynėj – ir džiaugsmas, ir skausmas […] / Knyga – tai žmogus, pats savęs išsiilgęs.“

1991 m. pabaigoje rajono spaudoje virė diskusijos dėl buvusio Lietuvos komunistų partijos rajono komiteto pastato pritaikymo. Po ilgų svarstymų, karštų ginčų spaudoje ir deputatų sesijoje Centrinė biblioteka perkelta į dabartines patalpas, esančias Žeimių gatvėje. Deputatai, balsuodami už Biblioteką, padėjo bibliotekininkams ir skaitytojams, kad šie susitiktų su knyga jaukiuose, gražiuose ir erdviuose jos rūmuose, kad tokie susitikimai neaplenktų nė vieno išminties ir dvasingumo išsiilgusio žmogaus. Patalpos nebuvo pritaikytos bibliotekai, bet buvo šviesesnės ir daug erdvesnės, patrauklesnės. Jau 1992 m. gegužės pabaigoje

bibliotekininkai pakvietė savo skaitytojus į bibliotekos atidarymą. Pirmą kartą savo istorijoje biblioteka galėjo rengti didesnius renginius – erdvi skaitykla tapo įvairių renginių, nuolatinių susitikimų vieta.

Vyko pertvarka ir bibliotekų darbe: buvo uždaromi mažai skaitytojų turintys kaimo filialai, o mieste – bibliotekiniai knygų išdavimo punktai (iš buvusių 8 paliktas tik 1), didesnis dėmesys skirtas knygnešiams. Jų dėka knygos pasiekdavo dvasingumo išsiilgusius, bet negalinčius ateiti į Biblioteką skaitytojus. Tačiau jau kelerius metus buvo jaučiama skaitytojų mažėjimo tendencija. Centrinėje bibliotekoje ir miesto filialuose skaitė apie 10 tūkstančių (18 proc.) Jonavos gyventojų. Šiuo permainų laikotarpiu gyventojus visų pirma traukė ne kvapą gniaužiančios romanų intrigos, o taiklus publicisto žodis, įvykių ir reiškinių kupinas gyvenimas, atsispindintis laikraščių ir žurnalų puslapiuose, radijas ir televizija. Kasmet Bibliotekoje vis labiau populiarėjo periodinė spauda. Ši reiškinį iliustruoja augantys išdavimo skaičiai. 1991 m. Centrinės bibliotekos skaitykloje išduota net 32113 periodinių leidinių. Susiklosčiusios nepalankios ekonominės aplinkybės – didelės laikraščių ir žurnalų kainos, žemas pragyvenimo lygis – skatino gyventojus lankytis bibliotekoje. Erdvioje 20 vietų skaitykloje skaitytojų laukė periodinių leidinių gausa: 58 pavadinimų laikraščiai ir 88 pavadinimų žurnalai. Periodinės spaudos kiekis kiekvienais metais svyravo, bet visada buvo gausus (nuo 98 iki 146 pavadinimų leidinių).

1995 m. keičiamas Centrinės bibliotekos pavadinimas, ji tampa Jonavos rajono savivaldybės viešąja biblioteka, turinčia 15 filialų rajono kaimuose ir 2 filialus mieste. 1998 m. uždarytas dar vienas miesto filialas ir tokia bibliotekos struktūra, kurią sudaro Viešoji biblioteka, 15 kaimo ir 1 miesto filialas, išliko stabili iki šių dienų.

Dešimtajame dešimtmetyje kiekvienais metais bibliotekose vis mažėjo gaunamų leidinių skaičius. Tai sąlygojo daugelis priežasčių: didėjo spaudinių kainos, o jiems įsigyti nebuvo skiriama pakankamai lėšų, buvo komplektuojami didesnės apimties, vertingesni spaudiniai. Pavyzdžiui, 1991 m. Centrinė biblioteka gavo 7490 spaudinių, o 1999 m., esant sunkiai ekonominei padėčiai Lietuvoje, skaitytojai dar labiau pajuto naujos literatūros stygių – Viešojoje bibliotekoje fondai pasipildė tik 4023 leidiniais. Tais metais vienam gyventojui skirtiems dokumentams įsigyti valstybė skyrė tik po 1,05 Lt. 2003 m. vienam gyventojui teko 1,35 Lt, iš kurių: Kultūros ministerijos – 0,78 Lt ir Savivaldybės – 0,57 Lt. Kasmet didėjo savarankiškai, ne centralizuotai įsigytų leidinių skaičius. Siekdama kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas, Biblioteka stengėsi su leidyklomis bendrauti tiesiogiai ir pigiau pirkti knygas. 2009 m. lėšos, tenkančios vienam gyventojui dokumentams įsigyti, padidėjo iki 2,45 Lt.

1991 m. rajono bibliotekose buvo sukauptas 325 tūkst. vienetų spaudinių fondas, iš to skaičiaus Centrinėje bibliotekoje buvo 111 tūkst. Vėlesniais metais bibliotekų fondo apimties skaičiai kito. 2009 m. viešųjų rajono bibliotekų fondai sumažėjo iki 221 tūkst., o Viešojoje bibliotekoje – iki 89 tūkst. Kiekvienais metais vyko ir vyksta spaudinių fondo judėjimas – gaunami nauji ir dėl įvairių priežasčių nurašomi esami dokumentai. Fondai nuolat tvarkomi: 1990–1993 m. vyko fondų inventorinimas, iki 1997 m. – fondų, katalogų bei kartotekų pertvarkymas pagal naują universalią dešimtainę klasifikaciją (UDK). Nuo 2000 m. buvo pradėtas bendras knygų inventorinimas. Šie darbo procesai bibliotekose reikalavo daug žmogiškųjų resursų ir laiko.

Daug vertingų leidinių buvo sukomplektuota 1976 m. sudarytoje bibliotekos saugykloje. 1991 m. čia buvo per 22 tūkst., 1999 m. beveik 28 tūkst., 2009 m. – per 24 tūkst. spaudinių. Saugyklos branduolį sudarė mokslinė literatūra, literatūros klasikos veikalai, vadovėliai aukštųjų mokyklų studentams, programinė literatūra mokiniams. Taip pat čia buvo saugomi senų metų periodiniai leidiniai (žurnalai ir laikraščių komplektai). Siekiant visus bibliotekos fondus padaryti atvirus, prieinamus skaitytojams, 2006 m. saugykla buvo panaikinta, spaudiniai perskirstyti į kitus bibliotekos skyrius ir filialus.

Bibliotekos skaitytojų skaičius per du dešimtmečius išaugo apie 20 proc. 1991 m. Centrinėje bibliotekoje buvo registruoti 4262 skaitytojai, visose rajono bibliotekose – 9533, kas sudarė 17,4 proc. visų rajono gyventojų, o 2009 m. – 5292 ir 11159 (21,5 proc. rajono gyventojų). Bet skaitytojų skaičius augo netolygiai – svyruodavo tai į vieną, tai į kitą pusę. Pavyzdžiui, 1999 m. Jonavos rajono viešosios bibliotekos ir filialų paslaugomis naudojosi 11616 skaitytojų arba 21 proc. visų Jonavos rajono gyventojų, o Viešojoje bibliotekoje – 5437 skaitytojai arba 22,2 proc. miesto gyventojų, o 2005 m. skaitytojų skaičius bibliotekose 111

sumažėjo iki 11522 ir Viešojoje bibliotekoje iki 5223 skaitytojų.

Skaitytojų sudėtis kito nežymiai. Jonavos rajono viešosiose bibliotekose daugiausiai skaitė besimokantieji. 1995 m. jie sudarė 53,7 proc., dirbantieji – 26,8 proc. ir kiti – 19,5 proc., atitinkamai 2000 m. – 57,7 proc., 20 proc. ir 22,3 proc., 2009 m. – 50,2 proc., 27,9 proc. ir 21,9 proc.

Jonava buvo augantis pramonės miestas. Nuolat vyko gyventojų judėjimas: skaitytojai, neatsiskaitę su Biblioteka, pakeisdavo gyvenamąją vietą ar net išvykdavo iš Lietuvos. Tad metai iš metų skolininkai buvo opi problema. 1999 m. Viešojoje bibliotekoje iš jų pradėti imti delspinigiai. Tai sudrausmino skaitytojus – žymiai sumažėjo skolininkų, taip pat padidino Bibliotekos lankomumą. Delspinigių įvedimas skatino laiku grąžinti knygas, o tai mažino knygų užimtumą ir sudarė didesnes galimybes jomis naudotis didesniam skaitytojų skaičiui. Per 2000 m. kiekvienas skaitytojas bibliotekoje vidutiniškai apsilankė 11 kartų. Didesnį lankomumą lėmė ir išaugę moksleivių poreikiai – jie aktyviai skaitė rekomenduojamą literatūrą.

Augantis skaitytojų skaičius, didėjančios ir vis kokybiškesnės bibliotekos paslaugos lėmė didesnį apsilankymų skaičių. Remiantis bibliotekos statistikos duomenimis, 1991 m. Centrinės bibliotekos sistemoje (CBS) registruoti 51327, o Centrinėje bibliotekoje – 22306 lankytojai. Vienas skaitytojas bibliotekose per metus vidutiniškai apsilankydavo 5 kartus. Per dešimtmetį žymiai – beveik tris kartus – išaugo bibliotekų lankomumas. 2001 m. viešosios bibliotekos sulaukė 149148 lankytojų, iš jų Viešojoje bibliotekoje registruota 59141. Vidutinis lankomumo rodiklis rajono bibliotekose pasiekė 13, o 2009 m. – 16. Tais metais lankytojų padaugėjo net iki 180340, o Viešojoje bibliotekoje – iki 76518.

Didėjo ir išduotų leidinių skaičius. 1991 m. CBS išduota 191 tūkst. įvairių leidinių, iš jų skaičiaus Centrinėje bibliotekoje – per 93 tūkst. Išduotų per metus leidinių skaičius svyravo, bet per du dešimtmečius išaugo daugiau nei du kartus, nors buvo jaučiamas naujų spaudinių trūkumas. Skaitytojai visais laikais pageidauja naujų, gerų knygų ir patikimos informacijos. Metai iš metų pati populiariausia, skaitomiausia buvo grožinė literatūra. Vėlesniais metais vis populiarėjo periodinė spauda, buvo leidžiama daug naujų, patrauklių mokslo populiarinimo knygų, tad išduodamos grožinės literatūros santykis kito. Reikia pažymėti, kad bibliotekose išaugo trimačių (pvz., žaislai), garsinių, regimųjų ir kitokių dokumentų skaičius, kurie įvardijami kaip „kiti dokumentai“.

Skaitytojai į biblioteką ateidavo ne tik knygų ir periodinių leidinių paskaityti, bet ir pabendrauti, susitikti su rašytojais, poetais, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Nors bibliotekų finansinė padėtis šiuo laikotarpiu buvo sunki, tačiau išradingos ir entuziastingos rajono bibliotekininkės organizuodavo įvairių renginių. Vieni buvo didesni, geriau pavykę, kiti mažesni, bet visi – rengti iš širdies. Keitėsi laikas, keitėsi ir veiklų apimtis. 1993 m. Centrinėje bibliotekoje buvo suorganizuotas 31 renginys ir 45 parodos, o 2009 m. – 62 ir 116 parodų. Didesnių renginių Viešojoje bibliotekoje per metus įvykdavo apie dešimt. Jie buvo gausiai lankomi – susirinkdavo per 70, o į kai kuriuos ir per 100 žmonių, kartais net nebetilpdavo skaitykloje.

Per dešimtmečius keitėsi renginių tematika. Nepriklausomybės metais didelį susidomėjimą kėlusi tremties bei istorinė tema vėliau prarado aktualumą. Buvo organizuojama daugiau profesionalaus ir mėgėjų meno parodų, jų pristatymų, knygų švenčių, susitikimų su autoriais, jaunųjų kūrėjų pristatymų ir t. t. Įvairios leidinių parodos supažindindavo su žymesnėmis literatūrinėmis datomis, rašytojų jubiliejais, valstybinėmis šventėmis, literatūros naujienomis.

Bibliotekoje kiekvienais metais vykdavo „Poezijos pavasaris“. Štai 1991 m. į padangę pakilusi 27-ojo „Poezijos pavasario“ paukštė atskraidino Viliją Šulcaitę, Mykolą Karčiauską, R. Graibų, kitus poetus, aktorę Undinę Nasvytytę. 1993 m. pilnutėlėje skaitykloje vykusioje šventėje „Ir vėl prabyla lyra po žiemos“ jaukiai skambėjo poetinis žodis, dalyvaujant aktorei Inesai Pauliulytei, dainininkei Veronikai Pavilionienei ir rajono literatams.

1997 m. visi literatūriniai renginiai Viešojoje bibliotekoje buvo skirti pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo“, 450 metų sukakčiai. Gausus žiūrovų būrys susirinko į kraštiečio Raimundo Samulevičiaus 60-osioms gimimo metinėms skirtą konferenciją.

Tais pačiais metais įvyko ir literatūros bei muzikos vakaras, kuriame dalyvavo aktorius Laimonas Norei-

Veronika Pavilionienė ir aktorė Inesa Paliulytė su rajono poetais, 1993 m.

ka, rašytojas Algirdas Pocius, dainininkas Danielius Sadauskas.

Atgaiva sielai buvo 1998-ųjų metų renginiai. E. Simanaičio kūrybos vakare „Kraitis praeities gyvos“ dalyvavo aktorė Virginija Kochanskytė, Kauno J. Naujalio kvartetas. Kovo mėnesį Biblioteka savo skaitytojus pakvietė į ataskaitinę konferenciją „Metų ratui apsisukus“, o gegužės mėnesį antrą kartą Jonavos istorijoje įvyko respublikinis „Poezijos pavasaris ‘98“. Tradiciniame adventiniame vakare „Piligrimo keliu“, skirtame poeto Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.

Svečiai: rašytojas Algirdas Pocius, aktorius Laimonas Noreika, dainininkas Danielius Sadauskas, 1997 m.

1999 m. Viešoji biblioteka pažymėjo savo įkūrimo 60-ąsias metines. Visus metus veikė parodų ciklas, skirtas šiam jubiliejui. Knygnešio dienai skirtame renginyje bibliotekoje svečiavosi leidykla „Alma littera“, adventiniame vakare „Kalėdų šviesoje“ dalyvavo poetė Onė Baliukonytė ir violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė, lapkričio mėnesį buvo organizuota didelė bibliotekos jubiliejui skirta šventė, koncertavo kraštietė Janina Miščiukaitė.

Kiekvieni metai bibliotekoms būna savaip įsimintini, reikšmingi, pasitinkantys didelius jubiliejus. Tokie buvo ir 2000-ieji – Jubiliejiniai krikščionybės, taip pat Jonavos miesto 250-ties metų įkūrimo jubiliejaus

Viešosios bibliotekos kolektyvas, švenčiantis bibliotekos veiklos 60-metį, 1999 m. lapkričio 18 d.

metai. Tad savo darbus ir renginius Jonavos rajono bibliotekininkai skyrė šioms progoms paminėti, įprasminti. Krikščionybės jubiliejaus paminėjimo vakare dalyvavo Jonavos bažnyčios klebonas dekanas Vytautas Grigaravičius.

Miesto jubiliejui skirtas respublikinis „Poezijos pavasaris“ keliavo po Jonavos rajoną, o vakare poetai R. Graibus, S. Stacevičius, M. Kudarauskaitė, A. Rybalko (Vokietija), N. Abrutytė (Graikija), V. Kvitka (Ukraina) Viešojoje bibliotekoje susitiko su poezijos gerbėjais. Susitikimą paįvairino dainuojamosios poezijos atlikėjo Kazimiero Jakučio gitaros melodijos ir dainos.

Miesto jubiliejaus proga į Lietuvą atvykęs garbus kraštietis, rašytojas Grigorijus Kanovičius apsilankė ir Viešojoje bibliotekoje. Rašytojas Grigorijus Kanovičius pasirašo svečių knygoje, 2000 m. rugpjūčio 10 d.

Viešoji biblioteka stengėsi miestelėnus pakviesti į netradicinius, nekasdieniškus renginius. Toks poezijos ir muzikos vakaras „Kai širdyje suskamba stebuklinga styga...“, skirtas dainuojamajai poezijai bei jauniems, pradedantiems eilėraščių kūrėjams, atskleidė, jog jauniems meno žmonėms ypač reikalingas bendravimas su vienmečiais ir tam Biblioteka labai tinkama vieta. Tad kitais, 2002-aisiais, metais buvo organizuotas jaunųjų menininkų kūrybos vakaras „Ateinantys“, kuriame dalyvavo Gytis Norvilas, Remigijus Audėjaitis, Darius Grakauskas, Agnė Žagrakalytė, Marius Burokas, Donatas Petrošius.

Populiarūs buvo knygų pristatymai, kurių per du dešimtmečius įvyko kelios dešimtys. Poezijos gerbėjai

buvo pakviesti į Eglės Brazdžiūnienės knygos „Pelynų pieva“, Irenos Nagulevičienės „Laiptai“, neįgaliųjų draugijos narių kūrybos rinktinės „Išleiskim širdį pasivaikščiot“, Gedimino Ilgūno knygų „Prezidentas Grinius“ ir „Česlovas Kudaba“, Roberto Keturakio knygos „Kulka Dievo širdy“ ir daugelio kitų leidinių pristatymus.

Biblioteka organizavo ir daug tradicinių renginių. Kiekvienų metų pavasarį švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena, rudenį – Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, nuo 2001 m. vyksta Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei skirti renginiai, nuo 2002 m. bibliotekoje pažymimos Europos paveldo dienos, Europos diena.

Turtingi veiklų 2009-ieji – Lietuvos vardo tūkstantmečio ir Viešosios bibliotekos įkūrimo 70 metų paminėjimo metai.

Pažymint bibliotekos veiklos jubiliejų, paskelbtas respublikinis konkursas „Ex Libris. Jonavos viešajai bibliotekai – 70“. Konkurse dalyvavo 11 dailininkų ir įvairių mokyklų moksleiviai. Iš viso konkursui pateikti 136 ekslibrisai. Komisija už meniškiausius darbus skyrė premijas. I-oji premija paskirta dailininkei Alinai Tauterienei (Marijampolė) už ekslibrisą Abraomas

Kulvietis (1510?–1545).

Lapkričio mėnesį vyko jubiliejinė konferencija „70-ties metų kelias“.

Jonavos televizija filmavo beveik visus Viešosios bibliotekos renginius. Apie Jonavos rajono viešųjų bibliotekų veiklą spaudoje rašė žurnalistai, skaitytojai

Bibliotekos darbuotojai, 2001 m. liepos 9 d.

„Lietuvos tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą“. Dalyvauja leidyklos „Versmė“ atstovai ir specialusis bibliobusas, 2009 m. gegužės 19 d.

ir patys bibliotekų darbuotojai. Vidutiniškai kasmet spausdinama apie 40–50 straipsnių, dažniausiai apie bibliotekų renginius, parodas, naujas knygas ir teikiamas paslaugas.

Dešimtajame dešimtmetyje atliekami skaitybos tyrimai, didėjantis skaitytojų, lankytojų, išduodamų leidinių skaičius rodė, kad Biblioteka skaitytojams labai reikalinga, ji tampa kultūros židiniu. Bibliotekos darbuotojai jau tada nesitenkino vien tradicinėmis darbo formomis, visą laiką ieškojo naujovių. Bibliotekoje kūrėsi klubai. Devintajame dešimtmetyje veikė Jonavoje žinomas vaikų klubas „Liepsnelė“, kuriame vaikai ne tik skaitė, kūrė, bet ir vaidino – buvo suburtas vaikų dramos mėgėjų būrelis. 1986 m. bibliotekoje susikūrė poezijos mylėtojų klubas „Šaltinis“. Jo nariai aktyviai dalyvaudavo renginiuose, bendraudavo su kitų rajonų poetais. Biblioteka tapo susitikimų, bendravimo vieta. 1996 m. kuriantis jaunimas susibūrė į kūrybinės veiklos, bendravimo ir diskusijų klubą „Aušrinė“, kurio užsiėmimai vykdavo kiekvieną ketvirtadienį. Aktyvi klubų veikla sudarė sąlygas žmonių saviraiškai, leido atsiskleisti jų pomėgiams, turiningai praleisti laisvalaikį. 1999 m. vasarą buvo suorganizuotas vaikų klubas „Smalsučio vasara“ socialiai pažeidžiamų grupių vaikams. Klubas dirbo pagal specialiai parengtą programą ir buvo labai gausiai lankomas.

BIBLIOTEKOS DARBĄ KEIČIA INTERNETAS

Per paskutinius 20 a. dešimtmečius bibliotekininkų darbas labai keitėsi, nes keitėsi pati Biblioteka, plėtėsi teikiamos paslaugos. Ilgus metus didžiulis darbas buvo atliekamas pildant kortelinius katalogus. Dabar turbūt net sunku įsivaizduoti, kad bibliotekininkai ranka per metus parašydavo 15 tūkst. ir daugiau kortelių, kurias įtraukdavo į sisteminį ir abėcėlinį katalogą. O kur dar kartotekos? Buvo vedama straipsnių, grožinės literatūros, recenzijų, kraštotyros kartoteka. Per metus jas papildydavo apie 10 tūkst. ranka rašytų kortelių, kurias reikėdavo sudėstyti atitinkama tvarka.

1996 m. pabaigoje Biblioteka įsigijo kopijavimo aparatą ir pradėjo skaitytojams teikti labai reikalingą mokamą dokumentų kopijavimo paslaugą. Skaitytojai noriai naudojosi šia paslauga. 1998 m. pabaigoje 116 2020 NR. 1 (11)

Biblioteka gavo pirmuosius kompiuterius. 1999 m. bibliotekininkės mokėsi jais naudotis ir pradėjo dirbti kompiuterizuotai: buvo paruošta rodyklė „Jonavos krašto žmonės“, ruošiami bibliografiniai sąrašai, kompiuteriu apipavidalinami katalogai, kartotekos, dauginamos kataloginės kortelės, ruošiami kvietimai, lankstinukai. Bet bibliotekoje dar nebuvo interneto ryšio, jis įvestas 2000 m. kovo mėnesį. Tai buvo brangus modeminis ryšys, valanda naudojimosi internetu kainavo 3 Lt. Ir nors lankytojams buvo skirtas tik vienas kompiuteris, eilių prie jo nesusidarydavo. 2001 m. pabaigoje pagal projektą „Informaciją – kiekvienam pagal poreikius“ įrengta interneto skaitykla su trimis skaitmenizuotomis darbo vietomis skaitytojams ir viena darbuotojui.

2000 m. įrengta Europos Sąjungos leidinių lentyna, kurioje informaciniai leidiniai skleidė informaciją apie ES – Lietuva ruošėsi stoti į Europos Sąjungą. Metų pradžioje vaikų literatūros skyriuje atidaryta žaisloteka „Žaislų planeta“. Ją įrengti padėjo rėmėjai. Bibliotekoje vaikai galėjo ne tik skaityti, bet ir žaisti: buvo nupirkta žaislų, žaidimų, konstruktorių, galvosūkių.

2001 m. bibliotekoje įvestas greitesnis ir pigesnis internetas, taip pat belaidis ryšys, kuriuo galėjo naudotis lankytojai. Viešojoje bibliotekoje prasiplėtė teikiamų paslaugų įvairovė: be tradicinio lankytojų aptarnavimo knygomis ir kitais dokumentais, pradėtos teikti interneto, dokumentų spausdinimo (nespalvotu lazeriniu ir spalvotu rašaliniu spausdintuvu), kopijavimo, skenavimo ir kitos paslaugos.

2003 m. atidaryti pirmieji viešieji interneto prieigos taškai „Langas į ateitį“ – Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje ir Žeimių filiale.

Tų pačių metų gegužės mėnesį Viešoji biblioteka prisijungė prie Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS). Pradėtas kurti bibliotekos elektroninis katalogas. Nuo 2004 m. Viešojoje bibliotekoje atsisakyta kortelinio katalogo pildymo. Prasidėjo fondo rekatalogavimas – t. y. fonduose esamų dokumentų aprašų suvedimas į elektroninį katalogą.

Nuo 2004 m. rudens Viešajai bibliotekai vadovauti pradėjo Skirmutė Gajauskaitė. Nuo tada daug dėmesio buvo skiriama informacinėms technologijoms diegti, naujoms bibliotekos paslaugoms kurti. Daugė-

jo vartotojams ir darbuotojams skirtų kompiuterizuotų darbo vietų.

2005 m. sukurta interneto svetainė www.jonbiblioteka.lt, kompiuterizuoti visi Viešosios bibliotekos filialai, Viešojoje bibliotekoje pradėtos organizuoti Informacijos dienos, kurių metu lankytojams buvo pristatytos naujienos, vedami individualūs kompiuterio pradžiamokslio mokymai, teikiamos konsultacijos, iš skolininkų neimami delspinigiai.

2007 m. Viešojoje bibliotekoje įdiegta LIBIS skaitytojų posistemė, o nuo 2008 m. gegužės skaitytojai jau galėjo naudotis nauja įdiegta paslauga – Bibliotekoje esančių leidinių užsakymu ir rezervavimu internetu. Iki šios paslaugos įdiegimo buvo sudaromos pageidaujamų knygų eilės, o bibliotekininkai skaitytojams turėdavo telefonu pranešti apie grąžintas knygas. Knygų rezervavimas automatizavo ir palengvino šį procesą tiek skaitytojams, tiek darbuotojams.

Bibliotekos darbuotojai neapsiribojo tik dokumentų komplektavimu, informacijos teikimu, bet visą laiką ieškojo naujų darbo formų ir stengėsi savo lankytojams pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų. 2008 m. Jonavos viešosios bibliotekos skaitykloje atidarytas užsienio kalbų mokymo priemonių informacinis centras „Rotas“. Tais pačiais metais Viešoji biblioteka dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos projekte „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“. Bibliotekoje įsteigtas profesinio informavimo taškas su trimis kompiuterizuotomis darbo vietomis ir kita kompiuterine technika, taip pat su profesiniu informavimu susijusiais spaudiniais. Jonavos viešojoje bibliotekoje ir vaikų literatūros skyriuje modernizuoti Viešosios interneto prieigos centrai, kuriuose gyventojai galėjo jau nemokamai naudotis internetu. Prieigos buvo įrengtos įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomą projektą „Bibliotekos pažangai“. Pagal šį projektą atnaujinta kompiuterinė technika ir programinė įranga, kuri leido kokybiškai tenkinti išaugusius lankytojų poreikius, buvo vykdomi darbuotojų mokymai, vedami individualūs ir grupiniai gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai, skaitykloje įrengta kompiuterizuota darbo vieta žmonėms su regėjimo negalia, dalyvauta visose projekto rengiamose akcijose.

Naujos informacinės technologijos, besiplečiančios interneto paslaugos keitė ir knygų skaitymo apimtis. Tuo susirūpino ne tik bibliotekos, bet ir kitos institucijos. Lietuvoje atliktas sociologinis tyrimas

Bibliotekos organizuota miesto šventė – Europos dienos paminėjimas „Ekologiška aplinka – ateities Europa“, 2008 m. gegužės 15 d.

Pasitinkant ekologinį plaustą „Bliūškis“, 2008 m. gegužės 15 d.

„Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ parodė, kad labai sumažėjo skaitančių žmonių. 2007 m. pradžioje buvo patvirtinta Jonavos viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo programa, kurios tikslas – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti skaitymo įgūdžius, kelti jo prestižą. Vykdant šią programą, buvo surengta daug įvairių renginių. Savo skaitytojams ir miesto bendruomenei Viešoji biblioteka pristatė naujas išleistas rajono poetų ir kitų rašytojų knygas, organizavo susitikimus, literatūros ir muzikos vakarus bei kitus renginius. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus 2007-uosius Vaikų kultūros metais, ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų skaitymui ir kitoms veikloms bibliotekose.

Prie didėjančių skaitytojų poreikių nespėjo prisitaikyti Bibliotekos finansiniai resursai. Tad vykdomoms veikloms, naujų paslaugų kūrimui finansuoti, paskutiniajame dešimtmetyje buvo rengiama nemažai projektų. Biblioteka dalyvavo įvairioje projektinėje veikloje, kurios tikslai buvo modernizuoti informacines paslaugas, mažinti socialinę atskirtį, skatinti skaitymą, skleisti informaciją apie Europos Sąjungą ir kt. Džiaugiamės paremtais ir įgyvendintais projektais.

1999 m. Viešoji biblioteka dalyvavo Atviros Lietuvos fondo (ALF) paskelbtame konkurse „Muzika ir audioinformacija viešojoje bibliotekoje“. Viešajai bibliotekai buvo suteikta parama projektui „Jaunimo centras „Vizija“ įgyvendinti. Projekto įgyvendinimas suaktyvino meno ir muzikos skaityklos veiklą, įkurtas jaunimo centras „Vizija“. Kitais metais ALF parėmė projektus „Investicija į vaikų ir jaunimo turiningą laisvalaikį šiandien, tai investicija į mūsų visų šviesesnę ateitį“, „Atverkime duris vaikų ateičiai“.

Nuo 2002 m. Viešoji biblioteka ruošia paraiškas projektams, skirtiems Europos dienai paminėti: „Kurkime Europą kartu“, „Kas neturi informacijos, tas nevaldo situacijos“, „Euralijos ir Eurinuko kelionė po Europą“, „Ekologiška aplinka – ateities Europa“. Pastarasis Europos dienos paminėjimas buvo šventė visai Jonavos bendruomenei. Į Jonavą Nerimi atplaukus ekologiniam plaustui „Bliūškiui“, vyko įvairūs Europos dienos renginiai. Šiuos projektus rėmė Europos Komisijos delegacija Lietuvoje.

Kiekvienais metais (nuo 2004 m.) Viešoji biblioteka ir filialai dalyvauja Šiaurės Ministrų Tarybos informacinio biuro remiamame „Šiaurės šalių bibliotekų savaitės“ projekte, organizuoja renginius. Šios savai

Prie skaitymo metų simbolio – skaitančio žmogaus, 2008 m. kovo 17 d.

tės metu bibliotekose vyksta žodžio ir šviesos šventės, popietės, konkursai ir kiti renginiai. Kultūros ministerija parėmė projektą, skirtą renginių ciklui Jeronimo Ralio 130-osioms gimimo metinėms paminėti ir kt. Aktyviai bibliotekos įsiliejo į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „Bibliotekos pažangai“.

Lietuvoje 2008 m. buvo paskelbti Skaitymo metais. Jie dar labiau suaktyvino bibliotekų veiklą ir padidino vartotojų, lankytojų, taip pat ir išduotų dokumentų skaičius. Viešoji biblioteka paruošė projektą konkursui „Viešieji skaitymai netradicinėse erdvėse“, kurį finansavo Lietuvos nacionalinė biblioteka. Taip pat organizavo ir vykdė skaitymo akcijas „Vasara su knyga“, „Aš skaitau. Paskaityk ir tu“, garsinius skaitymus, teatralizuotus knygų pristatymus, literatūrines popietes, susitikimus, spaudinių parodas ir daugelį kitų veiklų.

Sėkmingai buvo tęsiama ir informacinių paslaugų plėtra bibliotekose. Įgyvendinant projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, kaimo bibliotekose įsteigti Viešieji interneto prieigos taškai. Viešojoje bibliotekoje lankėsi svečių iš Rumunijos ir Estijos. Jiems buvo organizuotos ekskursijos, pristatyta Bibliotekos veikla.

KRAŠTOTYRA IR LEIDYBA

Viena iš Viešosios bibliotekos funkcijų yra paveldo išsaugojimas ateities kartoms, todėl daug dėmesio bu- vo skiriama kraštotyros darbui. Informacijos ir kraštotyros skyriuje kaupiamas kraštotyros dokumentų fondas, pildomos kraštiečių leidinių kolekcijos, rengiami kraštiečių parodų ciklai, ruošiami teminiai ir personalijų aplankai. Čia saugoma ankstesniais metais sudaryta kortelinė kraštotyros kartoteka, o nuo 2004 m. įvairių leidinių, straipsnių, vienaip ar kitaip susijusių su Jonavos kraštu, bibliografiniai aprašai kaupiami elektroniniame bibliotekos kataloge. Bibliotekoje įdiegus naujas technologijas, vyko kraštotyros duomenų skaitmeninimas ir sklaida virtualioje erdvėje. Šis darbas labai suaktyvėjo 2007–2008 m., kai buvo atnaujinta ir patobulinta bibliotekos elektroninė svetainė, joje pradėtos skelbti žymių kraštiečių biografijos, Jonavos krašto istorijos ir kita medžiaga.

Surinkta kraštotyros medžiaga skleidžiama ir paruošiant bei išleidžiant leidinius. Pirmasis bibliotekos leidinys – bibliografinė rodyklė „Jeronimas Ralys: bibliografija: 1876–1996 m.“ (parengė Nijolė Šaparavičienė, 1996 m.). Jonavos miesto įkūrimo jubiliejui išleista rodyklė „Jonavos krašto žmonės“ (sudarė Regina Lukoševičienė, Nijolė Šaparavičienė, 2000 m.). Įamžinant žymiausio Jonavos krašto kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio atminimą išleista bibliografinė rodyklė „Lietuvos šviesuolis Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545)“ (sudarė ir parengė Regina Lukoševičienė, 2005). Dar vienas leidinys – „Liaudies menininkė Stasė Samulevičienė” (sudarė ir parengė Regina Lukoševičienė, Rimantė Tarasevičienė, 2008 m.). 2009 m. išleisti du bibliotekos darbuotojų parengti leidiniai: bibliografijos rodyklė „Poetė Vilija Šulcaitė“ (sudarė ir parengė Regina Lukoševičienė) ir „Ex Libris. Jonavos viešajai bibliotekai – 70: konkurso-parodos katalogas“ (parengė Regina Lukoševičienė, Dalia Plaktonienė). Taip pat buvo ruošiami įvairūs lankstinukai.

2015 m. pradėtas leisti Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“. Leidinio misija – pakylėti gabius poetus, rašytojus, menininkus, krašto istorijos tyrinėtojus bei puoselėtojus ir suteikti jiems galimybę bendrauti su skaitytojais, kritiškai vertinti meno, kultūros, istorijos įvykius, garsinti Jonavos vardą svetur. Metraščio redaktorius – Vytautas Venckūnas. Jau išleista 10 metraščio numerių. Išleisti krašto istorijai svarbūs leidiniai: „Jonavos valsčius ir miestas 1918–1940 m.“ (2017 m.), „Jonavos krašto karžygiai 1919–1920 m.“ (2017 m.), „Jonavos valsčiaus šauliai 1919–1940 m.“ (2019 m.). Autorius – V. Venckūnas.

BIBLIOTEKA – UNIVERSALUS PASLAUGŲ CENTRAS

Jonavos viešoji biblioteka yra atvira ir prieinama kiekvienam, norinčiam skaityti, tobulėti, susipažinti su mokslo ir kultūros naujovėmis, turiningai praleisti laisvalaikį. Džiugina tai, kad čia labai įvairioms veikloms buriasi žmonės, aktyviai veikia Bibliotekoje susikūrę klubai – „Prie kavos“, Kryžiažodžių, Knygos bei senjorų „Polėkis“.

Pastaraisiais dešimtmečiais naujos technologijos pakeitė įprastą informacinį skaitytojų aptarnavimą. Nuo paslaugų, apribotų bibliotekos erdvėje, pereita ir prie virtualių, kurios leidžia naudotis bibliotekos teikiamomis paslaugomis bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje.

Kuriamos naujos paslaugos, gerėja prieiga prie informacijos turinio, greitėja informacijos pateikimas, gerėja kokybė, taupomas vartotojų laikas, mažinama socialinė atskirtis, paslaugos tampa prieinamos negalią turintiems žmonėms. Gyvenimo tempas keičia ir skaitymo įpročius. Dabar daug skaitoma kitokiose informacijos platformose: internete, telefonuose, socialiniuose tinkluose, todėl labai svarbi Bibliotekos elektroninė komunikacija. Elektroninėje erdvėje Biblioteką galima pasiekti adresu www.jonbiblioteka.lt, Facebook.com ir kitų socialinių tinklų Bibliotekos paskyrose. Virtualiai vartotojams pristatome informaciją apie teikiamas paslaugas, renginius, siūlome naudotis Bibliotekos ir kitų bibliotekų katalogais, prenumeruojamomis ir laisvai prieinamomis duomenų bazėmis, virtualiomis naujų leidinių ir kraštotyros pobūdžio teminėmis parodomis, kita kraštotyros informacija, galerijomis, užsisakyti dokumentus, skaityti elektroninius leidinius ir t. t.

Bibliotekoje ir jos filialuose sukauptas turtingas, daugiau kaip 182 tūkst. dokumentų fondas (knygų, periodinių leidinių, vaizdo, garso ir kitų dokumentų). Bibliotekų paslaugomis naudojasi daugiau kaip 12 tūkst. vartotojų. Vidutiniškai per dieną apsilanko per 600 lankytojų, o per metus – daugiau nei 173 tūkst., jiems išduodama per 432 tūkst. dokumentų. Vartotojų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo aktyvus rajono gyventojų dalyvavimas mokymuose, rengiamose transliacijose, aktyvus naudojimasis interneto paslaugomis. Augantiems rodikliams taip pat įtakos turi didesnis finansavimas naujiems dokumentams įsigyti, gausi ir įvairi periodinių leidinių prenumerata, įvairių projektų, programų įgyvendinimas, vis naujesni ir įdomesni renginiai, kurių bibliotekose per metus surengiama apie 1000. Įdomu pastebėti, kad pasikeitė vaizdinių ir žodinių renginių santykis. 2001 m. Viešosiose bibliotekose vyravo vaizdiniai renginiai, jie sudarė 65 proc. visų organizuotų renginių, o 2019 m. – 40 proc.

Skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė informacijos kaupimo, saugojimo ir sklaidos procesus. Joms tobulėjant, vis didėja vartotojų poreikiai ir reikalavimai, tad darbuotojai turi nuolat kelti savo kvalifikaciją. Bibliotekininkai tapo universalūs, jie privalo plėsti su tiesioginiu darbu susijusias kompetencijas, keistis ir derintis prie naujų sąlygų, tenkinti kintančius skaitytojų poreikius, plėsti teikiamas paslaugas, gerinti aptarnavimo lygį. Daug laiko ir pastangų bibliotekininkai skiria gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymams.

Svarbi bibliotekos darbo sritis – projektai, kurie įtraukia bendruomenę, skatina naujas veiklas ir paslaugas. Sėkmingai įgyvendinus projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“, prie Viešosios bibliotekos įrengtas knygų grąžinimo įrenginys. Skaitytojai gali naudotis nauja išpopuliarėjusia knygų grąžinimo nedarbo valandomis paslauga.

Ir toliau kasmet rengiami projektai Europos dienai paminėti: „Nutieskime tolerancijos tiltą“, „Jaunystė – galinga, senatvė – išmintinga, kartu – jėga“, „Lietuva & Europa – 10 metų kartu“, „Jonava Europoje – Europa Jonavoje“, „Žingsnis po žingsnio – į švaresnę Europą“ ir kiti, į kuriuos įsitraukdavo ir Bibliotekos filialai. Šiuos projektus iš dalies finansavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Sėkmingai įgyvendinti inovatyvūs bibliotekos projektai – „Mokomės įdomiau“, kurio tikslas buvo sustiprinti Jonavos rajono jaunimo lietuvių kalbos žinias, pritaikant inovatyvius mokymosi metodus (parėmė Kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Lietuvos kultūros tarybos paremti projektai „Skype seminarų ciklas „Išeivijos literatūra – mūsų bibliotekoje“ ir „Ekskursijų ciklas „Literatūrinė Jonava“ bei kiti.

Projektas „Bibliotekos pažangai“, kuriame aktyviai dalyvavo Viešoji biblioteka ir visi filialai, žymiai su-

stiprino bibliotekininkų informacinių technologijų ir elektroninės informacijos srities kompetencijas, bibliotekose buvo organizuojami ir vykdomi grupiniai ir individualūs skaitytojų skaitmeninio raštingumo mokymai.

Viešojoje bibliotekoje vykstantys anglų kalbos kursai suaugusiems 2017 m. tapo projekto „Šimtmečio dovanos“ dalimi. Bibliotekos savanoris moksleivis Domantas Žukauskas buvo apdovanotas specialiomis projekto globėjo LR Ministro Pirmininko Saulius Skvernelio dovanomis.

Bibliotekai labai darbingi ir produktyvūs buvo 2019 m. Dalyvavome daugelyje projektų, organizavome daug įvairių renginių, veiklų, diegėme naujas paslaugas. Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgyvendintame projekte „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Jonavos rajono savivaldybės administracijoje“ buvo atliktas bibliotekos vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimas bei įdiegta elektroninė Viešosios bibliotekos klientų aptarnavimo ir knygų apsaugos sistema. Dalyvaudama projekte „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, Jonavos viešoji biblioteka pateko į aktyviausiai dirbančių bibliotekų dešimtuką visoje Lietuvoje. Pagal šį projektą bibliotekose buvo vykdomi gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymai. 2019 m. rajone apmokyti 946 žmonės. Projektu „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje infrastruktūroje“ Viešojoje bibliotekoje atnaujinta kompiuterinė įranga, gauti kūrybinis, inžinerinis ir programavimo paketai, modernizuota Vartotojų registracijos ir statistikos sistema. Bibliotekos lankytojams siūlome konstruoti ir programuoti LEGO konstruktoriais, mikrokompiuteriais, spausdinti 3D spausdintuvu, dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotu projektu „Ekskursijų ciklas „Literatūrinė Jonava“ sukurta nauja paslauga – šios ekskursijos audiogidas. Viešoji biblioteka dalyvauja projekte „Nemokama teisinė pagalba Lietuvos regionuose“, kuriuo nemokamas teisines konsultacijas gyventojams nuotoliniu būdu teikia Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantai.

Sėkmingai dalyvaujame ne tik projektuose, bet ir akcijose. Nuo 2011-ųjų metų bibliotekoje vyksta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota pilietinė akcija „Knygų Kalėdos“. Už nuoširdų akcijos palaikymą Viešoji biblioteka buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu (2012 m.).

2015 m. įvairiais renginiais Biblioteka paminėjo Jonavos miesto 265-ąjį gimtadienį.

Kasmet organizuojama vaikams ir jaunimui skirta akcija „Vasara su knyga“. Smagi Viešosios bibliotekos darbuotojų paruošta akcija „Įjunk atostogas su knyga“ įvyko 2016 m. Joninių slėnyje, vasaros festivalio atidarymo šventėje „Atostogų pieva“. Pasakų personažais persirengusios bibliotekininkės kartu su vaikais kūrė ir skaitė pasakas, atsakinėjo į viktorinos klausimus, fotografavosi.

Populiari rudenį vykstanti akcija „Moliūgų terasa“, kuri skatina Jonavos miesto ir rajono gyventojų bendruomeniškumą ir kūrybiškumą.

Viešosios bibliotekos aktyviai prisijungė prie Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuotos vasaros „Skaitymo iššūkio“ akcijos. 2017 m. ir 2018 m. Jonavos viešoji biblioteka tapo šios gražios akcijos absoliučia lydere Lietuvoje, o 2019 m. – trečiosios vietos laureate.

Neeilinis įvykis bibliotekos istorijoje – 2017 m. įsteigta kasmetinė rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus respublikinė literatūrinė premija, kuri skiriama už lietuvių kalba per praėjusius metus publikuotą literatūrinės prozos kūrinį istorinės atminties tema. Pirmoji premija įteikta rašytojui, poetui Kęstučiui Navakui už romaną „Vyno kopija“, 2018 m. – rašytojui, filosofui Tomui Kavaliauskui už romaną „Originalas“, o 2019 m. po mirties atiteko rašytojui Romui Treiniui už itin originalų romaną „Dziedas“.

REIKŠMINGI LAIMĖJIMAI

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius metus paskelbė Bibliotekų metais, kurių šūkis – „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Jonavos viešoji biblioteka atskleidė savo potencialą tais metais organizuodama išskirtines veiklas, surengdama daugelį renginių. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos inicijuotame respublikiniame bibliotekų „Metų

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka Viešosios bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei, 2016 m. gruodžio 13 d.

Jonavos miesto šventės metu bibliotekos kiemelyje organizuota „Retro biblioteka“, 2015 m.

„Retro bibliotekos“ kolektyvas, 2015 m. rugpjūčio 8 d.

Vasaros festivalio Jonavoje atidarymo šventėje „Atostogų pieva“, 2016 m. birželio 4 d.

Knygų terasoje vyko teatralizuota Knygos šventė, 2017 m. rugpjūčio 4 d.

Vasaros atidarymo šventė „Svajonių vasara prasideda“. Viešosios bibliotekos „Knygų miestelis“, 2018 m. birželio 2 d.

Kasmetinė respublikinė G. Kanovičiaus literatūrinė premija įteikta rašytojui, poetui Kęstučiui Navakui už romaną „Vyno kopija“, 2017 m. birželio 20 d.

2018 m. literatūrinė premija įteikta rašytojui, filosofui Tomui Kavaliauskui (centre).

Kasmetinė respublikinė G. Kanovičiaus literatūrinė premija (po mirties) atiteko rašytojui Romui Treiniui.

Viešajai bibliotekai įteikta nominacija „Europietiškiausia biblioteka 2015“, 2016 m. balandžio 19 d.

Knygų terasos atidarymas viešosios bibliotekos kiemelyje, 2016 m. liepos 22 d.

nominacijos“ konkurse Jonavos viešoji biblioteka laimėjo nominaciją „Europietiškiausia biblioteka 2015“.

Liepos mėnesį Viešosios bibliotekos kieme atidaryta Knygų terasa – nauja atvira erdvė, kurioje jonaviečiai gali skaityti knygas ir laikraščius, keistis perskaitytomis knygomis, naudotis internetu, dalyvauti renginiuose, bendrauti arba tiesiog maloniai leisti laiką. Patraukli, šiuolaikiška erdvė džiugina bendruomenę savo netradiciniais atviros erdvės ir nestandartinių diskusijų renginiais, neformaliu bendravimu.

Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje laimėta 3-ioji vieta, sėkmingai įgyvendintas projektas „Mokomės įdomiau“ ir įvertintas projekto „Bibliotekos pažangai 2“ padėka, pirmą kartą Jonavoje Viešosios bibliotekos ir leidėjų asociacijos „Slinktys“ iniciatyva vykusi Mažoji knygų mugė – tai tik dalis pasiekimų.

Metus vainikavo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka Viešosios bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei už originalias iniciatyvas ir aktyvumą buriant vietos bendruomenę bei kuriant erdves mokymuisi, laisvalaikiui ir kūrybai. Padėka įteikta Bibliotekų metų baigiamajame renginyje, vykusiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kitas svarus įvertinimas – 2017 m. direktorės pelnyta Metų jonavietės „Profesijos pavyzdys“ nominacija.

2018-uosius metus Jonavos viešoji biblioteka užbaigė atverdama renovuotos Viešosios bibliotekos erdves rajono bendruomenei. Savivaldybės ir Valstybės investicijų programų lėšomis buvo renovuotas Viešosios bibliotekos pastatas ir atnaujintas interjeras. Gruodžio mėnesį įvyko įspūdingas renginys bendruomenei, kuriam dar daugiau spalvų suteikė aktorė Nijolė Narmontaitė ir aktorius, bardas Gediminas Storpirštis. Biblioteka, direktorės Skirmutės Gajauskaitės žodžiais, „iš bjauriojo ančiuko virto į gulbę“. Tam pritaria ir čia besilankantys Jonavos gyventojai, kurie, vertindami rajono įstaigų teikiamas paslaugas, pirmenybę atiduoda viešosioms bibliotekoms (Jonavos rajono savivaldybės gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis indekso nustatymo tyrimas, 2018 m.)

2019 m. atsinaujinusi ir pasikeitusi Jonavos viešoji biblioteka sulaukė naujų skaitytojų ir lankytojų, tapo traukos centru. Skaitytojai gali džiaugtis moderniomis skaityklomis, įrengta vaikų ir jaunimo erdve, daugybe kitų naujovių. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko padėka Viešosios bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei už profesionalų ir kūrybingą vadybinį darbą, aktyvią veiklą diegiant technologines ir socialines naujoves, formuojant šiuolaikišką bibliotekos identitetą, modernizuojant ir įveiklinant biblioteką – puikus ir svarus darbo įvertinimas. Džiaugdamasis pasiekimais, Bibliotekos kolektyvas savo direktorę jau trečią kartą išrinko Metų bibliotekininke.

Viešoji biblioteka, minėdama veiklos 80 metų jubiliejų, skaitytojams siūlė išskirtinių rašinių ciklą „Istorija po istorijos“, virtualią „Atradimų knygą“, dokumentų ir fotografijų parodas „Bibliotekos spalvos“, daug įvairių renginių. Metų pabaigoje organizuota Bibliotekos 80-mečio šventė „Istorija po istorijos“ subūrė svečius ne tik iš Jonavos, bet ir iš visos Lietuvos. Šalia sveikinimų ir linkėjimų Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė buvo apdovanota Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Lietuvos Respublikos Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus, Jonavos rajono savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus ir kitų padėkomis.

Bibliotekos istoriją kuria žmonės. Negalėtume džiaugtis pasiektais darbo rezultatais, jei ne stropūs, sąžiningi, savo darbą mylintys darbuotojai, suburtas darnus kolektyvas.

Bibliotekos centralizacijos laikotarpiu jos direktore dirbo Jadvyga Rimdeikienė (1932–2019 m.). Ji Bibliotekai vadovavo ilgą laiką – nuo 1955 m. iki 1987 m. 1987–2004 m. šias pareigas ėjo Romualda Kasteckienė (1952–2019 m.). Nuo 2004 m. Bibliotekos „vairą“ perėmė Skirmutė Gajauskaitė.

Bibliotekininkų darbas visais laikotarpiais buvo mažai apmokamas, todėl čia dirba savo darbą mylintys, motyvuoti žmonės. Norisi paminėti bibliotekinio darbo veteranes, kurios savo gyvenimą pašventė knygoms, žmonėms. Tai Dalia Plaktonienė, Vilma Vrubliauskienė, Marytė Terebeizienė, Nijolė Degutienė, Asta Ribačiauskienė, Levutė Januškevičienė, Regina Lukoševičienė, Rimutė Sabaliauskienė, Virginija Šeštokienė, Rimantė Tarasevičienė, Alytė Gasparovičienė, Vida Ilinčienė, Rasa Grybauskienė. Taip pat ankstesniais metais dirbusios Ona Ribačiauskienė, Elena Matulevičienė, Klavdija Andrejeva, Marijona Taujanskienė, Vanda Steponavičienė, Vladislava Grundienė, Birutė Degutienė, Nijolė Šaparavičienė, Julija Vaicekauskienė, Lyda Žilionienė, Elena Puišytė, jau anapi-

lin išėjusios Aldona Vancevičienė, Vlada Paškauskienė, Irena Baranauskienė, Emilija Abrasonienė, Aldona Jurkevičienė ir kitos.

Nuo 1997 m. kasmet skelbiamas „Metų bibliotekininko“ konkursas, renkamas Metų bibliotekininkas. Turime gražią tradiciją švęsti Nacionalinę bibliotekų savaitę ir jos metu pagerbti darbo veteranus, „Metų bibliotekininką“ ir aplankyti kitas Lietuvos bibliotekas bei iš kolegų pasisemti patirties.

Kryptinga, atkakli direktorės Skirmutės Gajauskaitės veikla įgyvendinant modernios, patrauklios, jaukios, lankytojų mėgstamos šiuolaikinės bibliotekos viziją sulaukė jonaviečių įvertinimo. Jos tikslas, kad bibliotekos lankytojai jaustųsi kaip namuose – įgyvendintas. Biblioteka tapo svarbiu rajono visaapimančio kultūrinio gyvenimo, edukacijos centru ir vaikams, ir jaunimui, ir senjorams.

Atsinaujinusios Viešosios bibliotekos atidarymo šventė, 2018 m. gruodžio 14 d.

Lankytojus pasitinkanti bibliotekos erdvė.

Viešosios bibliotekos 80-mečio šventė, 2019 m. gruodžio 13 d.

Viešosios bibliotekos bendruomenė, 2019 m. balandžio 30 d.